|
|
|
(1877) 2024-08-09Grožio salos – ir ties daugiabučiais
Vasara eina pabaigos link, bet žaluma, gėlių spalvos kurį laiką dar džiugins kretingiškių ir miesto svečių akis ne vien viešosiose miesto erdvėse, o ir prie daugiabučių. Kelis jų administruojantis, o pro kelis tik šiaip pravažiuojantis Albertas Butenis gyventojams negailėjo gerų žodžių: dažnas leidžia savo asmeninius pinigus, perka augalus, sodina, laisto ir sukuria grožio salas, ne prastesnes, kaip individualių namų kiemuose. Individualus ar daugiabutis – jokio skirtumo „O kuo mes skiriamės nuo tų žmonių, kurie gyvena individualiuose namuose? Į daugiabutį niekas varu nesuvarė. Išsipirkti butai yra mūsų nuosavybė, aplinka irgi – mūsų, tad ir norisi susitvarkyti, kad patiems būtų jauku“, – savo mintimis pasidalijo Adelė Drakšienė iš Melioratorių g. 67. Su vyru Adomu Drakšu jiedu šio 30-ies butų namo senbuviai. Kiek laiko čia gyvena, Adomas teigė skaičiuojantis nuo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio laikų – kai Vilniuje vyko suvažiavimas, pirmą sykį savo bute klijavęs plyteles. Įprasčiau, kad palei savo langus darželius sodina gyvenantieji pirmame aukšte. Tačiau A. ir A. Drakšų supratimas kitoks – jiems į gražų vaizdą lygiai taip pat smagu pažvelgti ir į iš penktojo aukšto.
Kaip reikėtų bausti viešųjų erdvių niokotojus?
Baltojoje salėje – šimtukininkų ir jų mokytojų šventė
Kretingos muziejaus Žiemos sodo Baltojoje salėje trečiadienį buvo pagerbti aukščiausius balus už valstybinius brandos egzaminus gavę abiturientai. Intarpuose tarp apdovanojimų, akompanuojant mokytojui Audriui Janoniui, skambėjo jų bendraamžės Pranciškonų gimnazijos moksleivės Gitos Vaikėnaitės atliekamos dainos.
Kretingos ligoninė numatė bendradarbiavimo galimybes su „Affidea Lietuva“
Nuolat savo medicinos įrangos bazę ir gydytojų specialistų komandą stiprinanti Kretingos ligoninė siekia, kad šios gydymo įstaigos pacientai ir šiandien, ir ateityje gautų visas įmanomas kokybiškas medicinos paslaugas. Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas teigė, kad jo vadovaujama įstaiga šiuo metu yra įsigijusi pačią reikalingiausią ir svarbiausią medicinos diagnostikos, chirurgijos, fizinės reabilitacijos įrangą, kas iš esmės keičia teikiamų paslaugų kokybę. „Artėdami prie šiuolaikiškos modernios gydymo įstaigos standartų, suprantame, kad, turint echoskopijos, endoskopijos įrangą, mamografą, kompiuterinį tomografą, visą šią diagnostinę aparatūrą reikėtų papildyti ir magnetinio rezonanso tyrimais, tačiau tai reikštų ir didelius finansinius kaštus“, – kalbėjo gydymo įstaigos vadovas, pasidžiaugęs, kad atsirado galimybė bendradarbiauti su medicinos paslaugas teikiančia gydymo įstaiga „Affidea Lietuva“ ir kad aptartos svarbiausios bendradarbiavimo gairės siekiant pagerinti pacientų registracijos procesus.
Kūrybos kraitė
„Mano vidinė būtybė“ – taip pavadinta šiuo metu Paryžiuje gyvenančių ir kuriančių menininkų sutuoktinių Rūtos Jusionytės ir Francisco Sepulveda paroda, perkelianti žiūrovus į pasaulį, kuriame darniai sutaria bei savo vidines būsenas ir troškimus perteikia žmonės ir gyvūnai, šiuo metu eksponuojama „Ramybės“ galerijoje Palangoje. Šiandien, rugpjūčio 9-ąją, 18 val. menininkai kviečia ne tik pasižiūrėti parodos, bet ir pasikalbėti apie savąsias vidines būtybes.
Kūrėja Danutė Dunauskaitė: „Eilėraščiai – mano gyvenimo bendrakeleiviai“
Kretingiškė ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Danutė Dunauskaitė šią vasarą išleido savo poezijos knygą „Atminties uogienojai“. Autorė prisipažino: šie eilėraščiai – tai monologai, kuriuos inspiruoja į širdį įkritusi frazės nuotrupa, gyvenimo detalė ar žodis. „Ir dabar va jau dvi savaites nešiojuosi savyje amžinatilsį poetės Dalios Teišerskytės atminimą. Kol kas – tik dvi eilutės, o kas iš to bus – dar pamatysiu“, – kad tikrai tęs eilių ciklą „Poetai“, neabejojo eilių kūrėja.
„Netuščioje naktyje“ – menininko jausmai ir paieškos
Palangos m. viešosios bibliotekos interneto skaitykloje atidaryta pirmoji Adomo Leonavičiaus grafikos paroda – iš viso eksponuojama 13 įvairaus formato darbų, sukurtų maždaug per 6 mėnesius.
Pavogtą automobilį rado čia pat Antradienį apie 12.05 val. pastebėta, kad iš Rotušės a. Kretingoje esančios automobilių stovėjimo aikštelės pavogtas 2003 metais pagamintas automobilis „Opel Meriva“. Savininkui padaryta 2 tūkst eurų žala. Automobilis buvo rastas Žemaičių gatvėje. Dėl vagystės pradėtas tyrimas. Palangoje dingo dviratis Trečiadienį apie 15.40 val. Užkanavės g. Palangoje pastebėta, kad iš dviračių saugyklos dingo prirakintas dviratis „Specialized“. Žala – 1 tūkst. 300 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
Užgimęs beveik prieš šimtą metų – ir dar gyvas
Salantų miestas ir futbolo entuziastai tradicinės miesto vasaros šventės išvakarėse paminėjo Salantų futbolo 95-erių metų sukaktį. Šventėje dalyvavę svečiai, futbolo veteranai, matydami gausiai futbolo aikštėje sportuojančius vaikus, džiūgavo, kad užgimęs beveik prieš 100 metų, Salantų futbolas vis dar gyvas. Šventės dieną Salantų miesto stadione nuo pat ryto šurmuliavo jaunieji – 2014–2016 ir 2017–2018 m. – gimę futbolininkai. Turnyro šeimininkai – „Minijos“ futbolo akademijos vaikų grupė, treniruojama salantiškio Germano Vaniuchino, „Skuodo“ atstovai, Mažeikių „Lokiai“ ir Plungės „Babrungo“ sportininkai, žaisdami keliose aikštėse, kūrė tą futbolo nuotaiką, kuria Salantai gyveno ilgus dešimtmečius. Patyręs nemenką nuosmukį, Salantų futbolas turi galimybę atgimti: pirma, – kad G. Vaniuchinas ėmėsi treniruoti vaikus, antra, – iniciatyvos atgaivinti futbolą imasi Marius Staponkus, kuris sukakties minėjimo dieną Salantų miesto centre įrengė laikiną muziejų-ekspoziciją, skirtą Salantų futbolo jubiliejui, trečia, – futbolo entuziastai Marių nori matyti ir futbolo klubo „Salantas“ vadovu – tą jie aptarė prieš prasidedant šventiniam turnyrui. Pasibaigus varžytuvėms tarp vaikų komandų, juos pakeitė futbolo senbuviai – veteranai, kurie Salantų futbolo gimtadienio proga dar pasiryžo išbėgti į aikštę ir susiremti dėl geriausiųjų vardo. Kaip visada, susitiko patys geriausia bičiuliai – Salantų, Plungės ir Kretingos – futbolo veteranai.
„Džiugu, kad Lietuvoje taip mėgstamas krepšinis, kad kasmet į gražiai išaugusį turnyrą Darbėnuose susirenka tiek žaidėjų ir kad renginys seniai peraugo ne tik rajono, bet ir regiono ribas. Pažiūrėkite, kokie patenkinti ir žaidėjai, ir žiūrovai, kaip nuoširdžiai kalbasi, bendrauja – šito mums labai reikia, reikia bendrauti, nebūti užsidariusiems“, – taip Darbėnuose įvykusį krepšinio „3x3“ turnyrą Kazio Maksvyčio taurei laimėti įvertino legendinis Lietuvos krepšininkas Modestas Paulauskas.
Įsibėgėjus vasarai Kretingos smiginio klubas „Topas“ kartu su šio klubo merginų bendruomene „Smiginis merginoms“ smiginio mėgėjus sukvietė į Jaunimo sodybą Kėkštuose Kretingos rajone. Čia įvyko Lietuvos reitingo varžybos „Smiginis merginoms taurė 2024“. Varžybose geriausiai sekėsi Kretingos „Topo“ atstovei Sandrai Rimkevičiūtei – ji tarp moterų buvo stipriausia ir iškovojo I vietą. Vyrams sekėsi kiek prasčiau, bet paguodos turnyro nugalėtojo titulą pelnė „Topo“ atstovas Raidas Kvasys. Įvyko ir Lietuvos „Darts“ sporto federacijos (Lietuvos smiginio sporto federacijos) visuotinis narių susirinkimas, kuriame naujai kadencijai buvo renkamas federacijos prezidentas ir jo komanda. Balsų dauguma naujuoju Lietuvos smiginio sporto federacijos prezidentu išrinktas Kretingos smiginio klubo „Topas“ vadovas Romualdas Jablonskis, generaline sekretore – Sandra Rimkevičiūtė. Tarybą sudaro: Donatas Matijoška, Arūnas Čiplys, Mindaugas Viskontas, Erikas Mačiūnas, Edgaras Grikšas, Jonas Zanevičius. „P. n.“ informacija
Nugalėjo salantiškiai
Salantų miesto seniūnijos sporto organizatorės Sonatos Valinskienės iniciatyva buvo surengtas krepšinio „3x3“ turnyras, skirtas tradicinei Salantų miesto šventei. „Džiaugiamės dalyvių skaičiumi – šiemet dėl nugalėtojų vardų kovojo net 13-a komandų ne tik iš Salantų, bet ir Kretingos, Žvainių, Baublių, Kūlupėnų, Ukrinų, Skuodo, Klaipėdos, Mažeikių“, – turnyro geografiją vardino S. Valinskienė. Komandos buvo suskirstytos į 4 pogrupius, iš kurių po dvi geriausias tęsė kovas ketvirtfinalio, po to – pusfinalio ir finalinėse rungtynėse. Turnyro nugalėtojais tapo ir I v. iškovojo „Salantų vėjas-I“, kuriam atstovavo Jonas Galdikas, Tomas Narmontas, Antanas Bertašius ir Laimonas Einikis. Antroji vieta atiteko komandai „Baubliai“, kurios garbę gynė Darius Skuodas, Martynas Rimkus, Eimantas Kupšys, Antanas Levickas. Trečios vietos laimėtojas – „Salantų vėjas-II“. Tai Vilmantas Šiaulys, Dalius Daukantas, Germanas Vaniuchinas, Arvydas Gurkšnys. Komandos prizininkės buvo apdovanotos taurėmis ir medaliais, rėmėjų „Salantų granitas“ ir L. Einikio įsteigtais piniginiais prizais.
Rekordų akademija oficialiai patvirtino naują Lietuvos rekordą, kai daugiausia – 123 – moterys vienu metu atliko skirtingas veiklas. Rekordo siekti moteris Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos sporto aikštyne subūrė Kūlupėnų seniūnijos moterų klubas „Emocijos“ ir jo vadovė Rita Drakšienė.
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir mano, kad mūsų šalis tokiu būdu turėtų pasigaminti visą reikalingą energiją. Reikšmingas vaidmuo čia matomas ir jūrinio vėjo energetikai – dauguma lietuvių pasisako už tai, kad vėjo elektrinių parkai būtų vystomi Baltijos jūroje.
Tokias lietuvių nuomones atskleidė reprezentatyvus tyrimas, kurį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Taip pat atskirai buvo aiškinamasi, kaip jūrinio vėjo energetiką vertina pajūrio regiono gyventojai: paaiškėjo, kad dauguma jų elektros gamybą Baltijos jūroje mato kaip energetinės nepriklausomybės garantą, o stereotipų apie vėjo elektrinių parkus turi nedaug.
Tyrimas parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį, o beveik tokia pati dalis (76 proc.) sutinka su teiginiu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Taip pat 77 proc. gyventojų mano, kad siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigė tokiems projektams nepritariantys.
Šiltinimo sistemos paprastumas susijęs su mažesnėmis darbo sąnaudomis. Šiltinant karkasą akmens vata, ji turi būti apsaugota plėvelėmis. Turi būti idealiai užsandarinama, nes net nedidelė skylutė turi įtakos dideliems šilumos praradimams. Toks šiltinimas užima gana daug laiko, ypač konstrukcijų jungimo vietose.
Šiltinant poliuretano putomis
besiplečiančios putos užpildo visus tarpus net ir sunkiai prieinamose vietose. Papildomai apsaugoti plėvelėmis poliuretano putų daugeliu atvejų nereikia. Dėl to gerokai sumažėja darbo sąnaudos. Pavyzdžiui,
šiltinant poliuretano putomis
40 centimetrų sluoksniu 140 kvadratinių metrų šlaitinį stogą, trunka apie 4 valandas. Tuo tarpu šiltinant akmens vatos plokštėmis toks pat darbas užims 12-16 valandų. Įvertinus medžiagų kainas ir darbų kiekius, dažniausiai kainodaroje laimi mažiau darbo reikalaujančios medžiagos.
Negaliu tylėti, kai olimpiniame bokso ringe trans-kažkas, kuris tikrai atrodo kaip vyras, sudaužė moterį. Tai susiję su daugeliu mūsų – ir mano vaikai žiūri Olimpiados transliaciją, jiems turėjau paaiškinti, kas čia vyksta. Manau, to paties klausė ne mano vieno vaikai.
Tai buvo ne tik graudu, tai buvo smurtavimas ringe nelygioje kovoje! Ar už tokias lygias teises LGBT (LGBT – inicialai, kuriais apibūdinamos lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai žmonės; terminas naudojamas nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio ir pakeitė prieš tai naudotą frazę „gėjų bendruomenė“, kuri nereprezentavo daugelio LGBT bendruomenės narių – red. past.) bendruomenė kovoja savo paraduose? Neabejoju, kad LGBT bendruomenėje yra žmonių, kurie nepritaria toms nesąmonėms, kurios vyksta olimpiniame ringe, Olimpiadoje Paryžiuje, bet jie bijo apie tai atvirai kalbėti, bijo būti užgauti ir smerkiami jų pačių bendruomenės viduje.
|
|
Šiuolaikinis namas neįsivaizduojamas be sandaraus apšiltinimo. Įrengiant namo apšiltinimą neišvengiamai susiduriama su daugybe problemų. Daug klausimų kyla renkantis tinkamiausią šiltinimo medžiagą ir būdą. Dažniausiai šiltinimas yra gana sudėtinga sistema, kur nukrypimas nuo technologijos gerokai sumažina šiltinimo efektyvumą. Svarbios ne tik šiltinimo medžiagos charakteristikos, bet ir jos apsauga nuo aplinkos poveikio. Šiltinimo sistemos paprastumas, patikimumas ir geros izoliacinės savybės turėtų būti pagrindiniais termoizoliacinės medžiagos pasirinkimo kriterijais.
