Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar jums aišku, kaip rūšiuosime maisto atliekas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės Trinti
Komentarų topas

(1876) 2024-08-06

 
Mūsų rajono žvejai Viktoras Norvilas (kairėje) ir Evaldas Pocius netrukus, rugsėjo mėnesį, dalyvaus sportinės karpių žūklės pasaulio čempionate Kroatijoje.

Mūsų rajono atstovai kretingiškis 38-erių Evaldas Pocius ir Tarvyduose gyvenantis 32-jų Viktoras Norvilas šiuo metu gyvena būsimo sportinės karpių žūklės pasaulio čempionato nuotaikomis. Turėjęs įvykti Jungtinėse Amerikos Valstijose, jis šiemet rengiamas Kroatijoje, ir žvejai į jį išvyksta rugsėjo 1 d. „Savaitė treniruočių ir – varžybos“, – vyrai neslėpė, kad esminis jų tikslas – užimti prizinę vietą.

Teisę Lietuvai atstovauti sportinės karpių žūklės pasaulio čempionate kretingiškiai iškovojo dalyvaudami Lietuvos sportinės karpių žūklės čempionato visuose trijuose etapuose. Čempionate, kurį organizuoja Lietuvos karpininkų asociacija, Evaldas ir Viktoras dalyvavo trečią kartą, ir šiais metais bendroje įskaitoje užėmė III v. „Antrą etapą buvome treti, trečią sekėsi geriau – pelnėme antrą vietą, ir, nors pirmą etapą rezultatas buvo kuklesnis, tai nesutrukdė pelnyti prizinę vietą ir iškovoti teisę vykti į pasaulio karpių gaudymo čempionatą“, – kalbėjo žvejai, atkreipdami dėmesį, kad Balotės ežeras Latvijoje, kur vyko II ir III etapai, yra tarp kandidatų pasaulio sportinės karpių žūklės čempionatą surengti 2026 m.

Kretingiškiai žvejai, vilkėdami „Aiki Baits“ įmonės, kurią, beje, įkūręs taip pat kretingiškis Artūras Sabaliauskas, I etapą sugavo 538 kg ir 35 g žuvies, II etapą – 305 kg 575 g, III etapą – 430 kg 650 g. Bendras pagautas svoris sudarė 1 t 274 kg 575 g.


Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija porą klausimų, reikalaujančių susirinkti daugiau informacijos, pasiliko išvažiuojamajam posėdžiui, o keletą, susijusių su kelio ženklais ir perėjomis akcinei bendrovei „Via Lietuva“ priklausančiuose keliuose, perdavė spręsti jai.


 
Spektakliui pasibaigus: (iš kairės) Dalia Butenienė, Elena Narvydienė, Antanas Sungaila, Raimonda Mačernienė, Martynas Žąsytis ir Petras Gulenkovas, muzikos operatorė Aldona Šilgalienė, režisierė Martina Žąsytienė ir gerą žodį artistams skyrusi Žemaitės memorialinio muziejaus muziejininkė Aušra Petrošienė.

Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos Kartenos padalinio teatras „Kaukė“ ne per seniausiai viešėjo Žemaitės memorialiniame muziejuje Bukantės dvaro sodyboje, kur suvaidino Emilijos Urbaitės spektaklį „Lažybos“. „Patyrėme gražių įspūdžių, svarbiausia – sulaukėme gerų atsiliepimų, tad esame labai laimingi“, – kalbėjo spektaklio režisierė ilgametė Kartenos kultūros darbuotoja Martina Žąsytienė.

Spektakliui yra susibūrę šeši draugijos nariai – Antanas Sungaila, Elena Narvydienė, Dalia Butenienė, Raimonda Mačernienė, Martynas Žąsytis, Petras Gulenkovas, muzikos fonu pasirūpina režisierės bičiulė Aldona Šilgalienė, o per viešnagę Bukantėje mizansceną akordeono muzika sukūrė Danutė Tamošauskienė.

M. Žąsytienė priminė, kad Žemaitės memorialinis muziejus teatro trupę „Kaukė“ pakvietė jau antrąsyk. E. Urbaitės spektaklį „Lažybos“ karteniškiai pritaikė mūsų – žemaičių – tarmei. „Išsivertėme“ į žemaičių kalbą ir vaidiname tai, kas kasdien vyksta žmonių gyvenime“, – M. Žąsytienė neabejojo, kad ta kasdienybė, kuri perteikiama spektaklyje, žmonių yra mėgstama, žiūrovas nuoširdžiai reaguoja į scenas, atkartojančias mūsų buitį, į humorą, kurio juk irgi netrūksta mūsų gyvenime.

„Manau, – jeigu mūsų spektaklis nepatiktų, žiūrovas tikrai vidury spektaklio neplotų mums atsistojęs“, – sėkme džiaugėsi režisierė, prisiminusi, kad Kartenoje, kai šį spektaklį jų trupė vaidino dukart, žiūrovus Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus salė abu sykius vos sutalpino.


  • Teisėtvarka

Minijoje skendęs vyras mirė

Šeštadienį apie 19.20 val. Minijos upėje Kretingos rajone maudėsi ir, aplinkinių pastebėjimu, nebeiškilo žmogus. Skendęs asmuo ištrauktas į krantą. Medikai konstatavo 1960 metais gimusio vyro mirtį.

Pareigūnams siūlė kyšį

Šeštadienį apie 18.40 val. Kretingos r., kelyje Šiauliai-Palanga, automobilio „Toyota” vairuotojas, gimęs 1984 m., vengė neblaivumo patikrinimo ir pareigūnams pasiūlė 1 tūkst. eurų kyšį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 227 str. dėl papirkimo.

Susidūrė automobilis ir motociklas

Penktadienį apie 11. 35 val. Kretingos r., kelyje Šiauliai-Palanga, 1974 metais gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Ford“, suko į kairę ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir jį lenkusiu motociklu „Harley Davidson“. Eismo įvykio metu nukentėjo 1987 metais gimęs motociklo vairuotojas ir 1987 metais gimęs motociklo keleivis. Abu transporto priemonių vairuotojai buvo blaivūs. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str.

Palangoje – muštynės

Penktadienį apie 9.45 val. Vytauto gatvėje Palangoje, kilus konfliktui, susimušė 1978 metais gimęs el. paspirtukus nuomojantis vyras ir 2005 metais gimęs vaikinas. 1978 m. gimęs vyras perduotas medikams. Aplinkybės tikslinamos. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

„P. n.“ informacija


Savaitgalį Kretingoje įvyko tarptautinės „Agrorodeo motobolo taurės“ varžybos, į kurias susirinko motobolą žaidžiantys žemaičiai, svečiai iš Vokietijos ir gausi sirgalių minia.


Rugpjūčio 3 d. Kretingos „Minijos“ komanda sužaidė XVII turo rungtynes išvykoje su Kauno „Žalgiriu B“ ir patyrė antrą pralaimėjimą iš eilės.


Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) – organizacija, vienijanti 493 seniūnijas visoje Lietuvoje. Naujai – jau trečiajai – kadencijai iš eilės išrinktas LSSA prezidentas, Telšių rajono Varnių seniūnijos seniūnas Rolandas Bružas akcentavo, kad gyvybiškai svarbu išlaikyti ryšį tarp seniūnijų ir savivaldybių, aktyviai atstovauti seniūnų interesams. „Vakarų Lietuva“ pasidomėjo, su kokiais iššūkiais susiduria LSSA ir seniūnijos, kokie LSSA prioritetai numatomi artimiausiems metams.


 
Maskvai užpuolus Ukrainą iš choro „Sveikatėlė“ repertuaro dingo baltarusiškos ir rusiškos dainos.

Vykdamas į lietuvišku vadinamą Sursko Lytovskės kaimą vyliausi, kad išgirsiu gimtą šneką, tačiau paaiškėjo, kad lietuviais buvo praminti čia prieš 230 metų prievarta atkelti baltarusiai. Ši žinia vis dėlto ne tiek nuvylė, kiek priminė, kad LDK ribos buvo nepalyginti didesnės negu dabartinės Lietuvos ir kad mes dar daug ko nežinome apie savo šalies praeitį.

Sursko Lytovskė yra nutolusi vos 20 km nuo milijoninio Dnipro miesto ir yra įsiskūrusi abipus kelio, einančio į Zaporižę. Pro kaimą teka upelis Drėgnasis Surskas, taip pramintas todėl, kad šis 134 km Dnipro upės intakas daug kur teka per pievas ir yra labai negilus – vos keliolikos centimetrų gylio.

Pagal senas vietos tradicijas prie upelio įsisteigusioms gyvenvietėms prilipdavo pavadinimai iš dviejų žodžių, kurių pirmasis buvo upės vardas. Todėl Rusijos carienės Jekaterinos II įsakymu prieš 230 metų įkurtai gyvenvietei irgi pritapo dvigubas pavadinimas – Sursko Lytovskė.

Painiavą dėl kaimo sąsajų su Lietuva pasėjo ne tik jo pavadinime esantis žodis „Litovsk“, bet ir klaidingi Rusijos istorikų teiginiai. 1981 m. Maskvoje „Mokslo“ leidyklos išleistoje knygoje „Pietų Ukraina Feodalizmo krizės laikmečiu 1825–1860 metais“ rašoma, kad carienė Jekaterina II nurodė apgyvendinti „laukines“ Pietų Ukrainos stepes, todėl į vieną naujai kuriamų gyvenviečių buvo perkelti žmonės iš Lietuvos ir Baltarusijos kaimų.


Į pabaigą einant dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų tiesimo darbams ir nuvalius senojo tako per gyvenvietę iki vadinamojo Vydmantų viaduko ruožą išryškėjo apie 1986-uosius tiesto ir nuo to laiko neremontuoto tako probleminės vietos.


Salantuose praūžė dviguba šventė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Šventės

Salantuose nuaidėjo miesto šventė ir Porciunkulės atlaidai, švenčiami pirmą rugpjūčio sekmadienį. „Atidavėm širdį“, – taip pastangas organizuojant aukšto meninio lygio renginius apibūdino Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis.


Praėjusį šeštadienį į tradicinį tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“, rengiamą Ariogaloje Raseinių rajone, išvyko pusšimtis kretingiškių. Didžiulį autobusą kelionei skyrė Kretingos rajono savivaldybė, o dalyvius ankstyvą rytą iš Rotušės aikštės išlydėjo meras Antanas Kalnius.


Langai – tai neatsiejama bet kurio pastato dalis. Jie ne tik leidžia šviesai patekti į vidų, bet ir suteikia estetikos bei padeda palaikyti šilumos ir garso izoliaciją. Per daugelį šimtmečių langų technologijos labai pasikeitė – nuo paprastų medinių rėmų su paprastu vienu stiklu iki pažangiausių plastikinių ir kompozito langų, kurie užtikrina aukštą energinį efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atsirado, vystėsi ir tobulėjo plastikiniai (PVC) langai.

Pirmieji langai

Langai ir durys egzistuoja jau tūkstantmečius. Pirmieji langai pradėti gaminti iš popieriaus senovės Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje, o romėnai apie 100 m. po Kr. langams pradėjo naudoti stiklą. Šie ankstyvieji romėnų langai buvo pagaminti iš mažų, į medinius rėmus įstatytų skaidraus stiklo gabalėlių. Jie leido šviesai patekti į patalpas ir tarnavo kaip oro ventiliacija. Vis tik stikliniai langai ilgai buvo prabanga ir pradėti naudoti plačiau tik nuo XVII a. pradžios.

PVC langų atsiradimas

PVC buvo atrasta dukart – prancūzų chemiko Henri (1838) ir vokiečių chemiko Eugen Baumann (1872), tačiau nei vienas nesuvokė šio produkto potencialo ir jo nepatentavo. Ilgą laiką šis išradimas buvo užmirštas dėl neištobulinto PVC medžiagiškumo. 1926 m. amerikiečių išradėjas Waldo Semon pirmasis PVC liejiniui panaudojo įvairius priedus, kurie medžiagą padarė stabilesnę ir ją patentavo.

Nors patobulintai PVC medžiagai patentas išduotas JAV, pirmasis plastikinis langas buvo sukurtas 1952 m. vokiečių dizainerio Heinz Pache, o komerciškai prieinami PVC langai pagaminti 1959 m. Vokietijoje.

Šio tipo langai ir durys išpopuliarėjo visoje Europoje, o Vokietija 1970-ųjų pabaigoje pristatė šią sistemą Jungtinei Karalystei. Čia imta kurti skirtingus langų profilius, pritaikytus britų namams ir biurams.

1980-ųjų viduryje PVC ėmė konkuruoti su mediniais ir aliuminiais langais bei durimis dėl lengvos gamybos, paprastos priežiūros, palyginti mažesnių sąnaudų ir įvairių stilių pasirinkimo.


Renkantis pirmąjį dviratį savo vaikui, tėvams tenka svarbus ir dažnai nelengvas sprendimas. Dviratis yra ne tik pramoga, bet ir investicija į vaiko sveikatą, fizinį aktyvumą bei savarankiškumą. Tačiau kaip išsirinkti tinkamiausią modelį, atsižvelgiant į vaiko amžių, gebėjimus ir asmeninius poreikius? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksnius, kurie turėtų lemti jūsų sprendimą, ir apžvelgsime populiariausius vaikiškų dviračių tipus.

Amžius ir ūgis – pagrindiniai kriterijai

Pirmas žingsnis renkantis dviratį vaikui – tinkamo dydžio pasirinkimas. Dviračio rėmas ir ratų dydis turėtų atitikti vaiko ūgį bei amžių. Netinkamo dydžio dviratis gali būti ne tik nepatogus, bet ir pavojingas.

Balansiniai dviratukai: Skirti vaikams nuo 2 iki 4 metų, šie dviračiai neturi pedalų ir leidžia mažyliams mokytis išlaikyti pusiausvyrą. Balansinis dviratis yra puiki pradžia, nes jis padeda vaikams natūraliai pereiti prie pedalų dviračių be papildomų treniruočių ratukų.

• 16 colių dviračiai: Tinka vaikams nuo 4 iki 6 metų. Šie dviračiai paprastai turi pedalus, vieną greitį ir galinius stabdžius. Tai geras pasirinkimas, kai vaikas jau yra pasiruošęs mokytis važiuoti „tikru“ dviračiu.

• 20 colių dviračiai: Rekomenduojami 6–8 metų vaikams. Tokie dviračiai gali turėti keletą pavarų, priekinius ir galinius stabdžius, o kai kurie modeliai gali turėti net amortizatorius, kas suteikia galimybę važinėtis nelygia vietove.

• 24 colių dviračiai: Šie dviračiai skirti vyresniems vaikams nuo 8 iki 12 metų. Jie jau primena suaugusiųjų dviračius ir gali turėti daugiau funkcijų, tokių kaip kelių pavarų sistema, amortizatoriai ir diskinių stabdžių sistema.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas