Pajūrio naujienos
Help
2024 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar iš naujos šalies valdžios tikitės reikšmingų permainų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1875) 2024-08-02

 
Per 30 metų nuolat geležinkelio perėja ties Palangos gatve einanti Emilija Ragainienė vos išvengė traiškančių ekspreso „Vilnius–Klaipėda“ ratų.

Kretingą padalijantį geležinkelį kertantiems pėstiesiems ir dviratininkams gera žinia: gavus Europos Sąjungos (ES) paramą, iki 2028 m. turėtų būti pastatyta požeminė pėsčiųjų perėja ties Palangos gatve, iki 2026 m. – ties Šventosios gatve.

Išsigelbėjo per stebuklą

„Susitikau su greituoju traukiniu „Vilniaus–Klaipėda“. Vedina dviračiu jau buvau ant bėgių, kai prieš pat perėją pradėjo signalizuoti. Nežinau, kaip spėjau atšokti, traukinys nulėkė. Dangus išgelbėjo“, – pasakojo šiomis dienomis pirmąkart tokį incidentą ant bėgių patyrusi Emilija Ragainienė iš Pajūrio gatvės, prie geležinkelio gyvenanti ir per jį kasdien ir ne kartą einanti daugiau kaip 30 metų. Moteris tikino, kad pastačius traukinių keliamą triukšmą slopinančias užtvaras ties stotimi pereiti 5 kelių bėgius tapo daug pavojingiau: pravažiuojančio ir, anot jos, greičio nelėtinančio ekspreso „Vilnius–Klaipėda“ išvis negirdėti. „Krovininiai dar girdisi“, – sakė ji. Susirūpinusi dėl vaikų, kurie rugsėjį per geležinkelį eis į Simono Daukanto progimnaziją E. Ragainienė svarstė, kad Kretingą pravažiuojantis „Vilnius–Klaipėda“ traukinys garsiniu signalu anksčiau turėtų pranešti, kad artėja prie perėjos.


Stanislovas TIŠKUS:

– Manau, kad galima. Turėtų valstybė labiau padėti. Jei dėl stichijos dingsta elektra, tarkime, turėtų žmonėms parūpinti generatorius. Jei žmogus yra apsidraudęs, jam stichijos padarinius padėtų kažkiek kompensuoti draudimas, bet jei nėra draudęs – tada našta krenta ant jo pečių. Aš pats esu apsidraudęs nuo stichinių nelaimių, tai bent kažkiek jaučiuosi saugesnis. Prieš šią stichiją negavau jokios žinutės, kad bus vėjas, bet žinutės irgi ne visiems padeda – yra senyvų žmonių, kurie tų žinučių neskaito.

Egidijus BUTIKIS:

– Ne, neįmanoma. Stichijai nepasirengsi. Bet kuri stichija yra nenuspėjama. Manau, baisiausiai, sunkiausiai kontroliuoja yra vėjo ir ugnies stichija. Vandenį, manau, dar įmanoma sukontroliuoti. Pats asmeniškai nesu patyręs ar nukentėjęs nuo stichijų. Ar kažkaip tam rengiuosi? Ne, tiesiog atsiduodu likimui į rankas.

Arūnas VYTUVIS:

– Pasirengti stichijai? Manau, kad ne. Žmogus pats turėtų būti budrus, saugoti save, savo kaimynus, artimuosius. Kažkiek galima į tai atsižvelgti ir pasiruošti. Bet būna tokių stichijų, nuo kurių neįmanoma apsisaugoti, ypač, jei esi išvykęs, arba tai tokia stichija, kuriai žmogus nepajėgus atsispirti. Stichijos, nešančios mirtį, yra pačios baisiausios. Tai vanduo, ugnis.

Ingrida PIKIOTIENĖ:

– Ne, o kaip jai pasirengsi? Jei gaučiau informaciją, kad artėja audra ar smarkus vėjas, kažkiek padėtų, bet jei didelio masto stichinė nelaimė, tai niekas nepadės. Pačios baisiausios stichijos tai – gaisras, žaibas, vėjas. Esu apsidraudusi, tad man labai padeda draudimas. Vėjas yra sulaužęs šiltnamį, teko kreiptis į draudimą dėl žalos atlyginimo. Rekomenduočiau neapsidraudusiesiems, kad be draudimo šiais laikais – niekaip.

Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Pastarosiomis dienomis Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kartu su kitais rajono Savivaldybės atsakingais darbuotojais domėjosi, kaip rajone vyksta infrastruktūros ir remonto darbai.


Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai ragina gyventojus atkreipti dėmesį, ar šalia jų sklypų ribų pasodinti želdiniai (gyvatvorės, vaiskrūmiai, medžiai ir kt.) yra tinkamai apgenėti, ar šakos neišsikiša už sklypo ribos, ar netrukdo pėstiesiems, nepablogina vairuotojams važiuojamosios dalies matomumo, netrukdo valyti kelio dangos.


Kretingos rajono savivaldybėje posėdžiavusi Eismo saugumo komisija, sulaukusi ūkininkų kreipimosi, nusprendė nuo liepos 29 d. iki rugsėjo 1 d. Tiekėjų gatvėje, ruožuose nuo Briedžio g. ir Verslo g. iki grūdų supirkimo įmonių, uždengti sustoti draudžiančius kelio ženklus.


 
Beveik 5 km ilgio ir apie 3 m pločio dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų tiesimo darbai jau visai pabaigos link. Šio „Via Lietuva“ projekto vertė – 3,6 mln. Eur.

Keliams šiemet – 3 mln. 700 tūkst. eurų iš biudžeto. Tokią sumą Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pavadino rekordine. Pridėjus lėšas, gautas iš „Via Lietuva“, bendrai investuojama apie 6,3 mln. Eur.

Dviračių takas ryškėja vis labiau

Anot rajono vadovo, lėšas „Via Lietuva“ minimaliai didina kasmet, bet kur kas daugiau prisidėti turi ir Savivaldybė: 2022-aisiais – apie 1 mln. Eur, 2003-iaisiais – beveik 3 mln. Eur, šiemet – apie 3,7 mln. Eur. „Jeigu mes neprisidėtume, tiek darbų, kiek dabar, atlikti negalėtume“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis.

Antradienį meras, o kartu su juo Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė kai kuriuos objektus, kuriuose verda darbai, aplankė. Pirmiausia pasidomėjo, kaip kelyje Kretinga –Vydmantai tiesiamas dviračių ir pėsčiųjų takas, susitiko su rudenį pabaigą skelbsiančiais rangovo bendrovės „YIT Lietuva“ atstovais.

Nors projekto užsakovas yra „Via Lietuva“, tačiau, A. Kalniaus teigimu, prie jo nuo pat pradžių yra prisidėjusi ir rajono Savivaldybė – pradedant tako atsiradimo šalia magistralinio kelio idėja, pasitarimais su savininkais dėl žemės išpirkimo bei projektavimu. „Ir dabar, jeigu tik matom, kad reikia, skambinamės, derinam, bendradarbiaujam su „Via Lietuva“, – sakė meras. Jis pasidžiaugė rangovais. „Atvažiuoju čia trečią kartą, neskaičiuojant tos dienos, kada buvo duotas iškilmingas startas. Ką pastebiu, maloniai nuteikia“, – pagyrė jis.


 
Iniciatyvinės grupės „Už švarų Darbėnų kraštą“ nariai susirinko padėkoti vieni kitiems, apsidalijo rinkinukais nuotraukų, kuriose užfiksuotos įdomiausios akimirkos, išgyventos susitikime su investuotojų atstovais, protesto mitinguose prie rajono Savivaldybės ir kt.

Prieš planuojamą vandenilio ir metanolio gamyklos statybą Auksūdžio kaime kovoti susibūrusi Darbėnų seniūnijos bendruomenių iniciatyvinė grupė iš Aplinkos apsaugos agentūros pagaliau sulaukė jai itin svarbaus dokumento, kurį paspartino Seimo narys Algirdas Stončaitis.

Dokumente išdėstyta, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba neigiamą sprendimą dėl ūkio subjekto planuojamos ūkinės veiklos galimybių priimti galėjo nebent gavusi poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Kadangi vandenilio ir metanolio gamyklą Auksūdyje statyti užsimojusi bendrovė „Perkūnas hydrogen“ ataskaitos nėra parengusi, Tarybos sprendimas jokio teisinio pagrindo šias procedūras stabdyti neturi.

Paaiškėjo, kad PAV nusprendė stabdyti pati investuotojų įmonė. Aplinkos apsaugos agentūra savo interneto svetainėje visuomenę informavo apie PAV procedūrų stabdymą įmonės sprendimu. Norint tęsti procedūras, ataskaita PAV subjektams turėtų būti pateikta ne vėliau kaip per terjus metus nuo pranešimo apie PAV pradžią pateikimo PAV subjektams ir atsakingajai institucijai dienos, t. y. iki 2027-jųjų sausio 10-osios. Nepateikus ataskaitos, procedūros bus nutrauktos.

„Mūsų iniciatyvinė grupė, pasakiusi argumentuotą „ne“ valdžios užmačioms Darbėnų seniūnijoje statyti chemijos monstrą, vėl buvome susirinkę – padėkoti vieni kitiems, pasižiūrėti, kaip atrodome ne susirūpinę, ne supykę, ne galvojantys, ką čia padarius ar parašius, o linksmai pabūti atsipūtus kaip žemaičiams po dorų darbų“, – sakė iniciatyvinės grupės narė Jūratė Sofija Laučiūtė.


Gera džiugia žinia, ypač reikšminga Salantų ir Vydmantų gimnazijų bendruomenėms, šią savaitę viešojoje erdvėje suskubo pasidalinti Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.


 
Su dabartine žmona Girstene abudu matę ir šilto, ir šalto.

Gimęs ir augęs Palangoje, giminystės šaknimis įsivijęs ir nuo paauglystės pramynęs takus į Kretingą, pas čia gyvenančius senelius Ramūnas Gricius praleisdavo veik kiekvieną savaitgalį. Žvejyba – pats stipriausias užsimezgęs ryšys tarp ir anūko ir senelio, nenutrūko nei jam užaugus, nei seneliui pasenus. Seneliui išėjus anapilin, vaikystėje įžiebta aistra nenumalšino noro pasibūti su meškere net atslinkus klastingai ligai, kuri privertė Ramūną susidraugauti su vežimėliu.

Rankos sveikos, galva sveika – ko daugiau bereikia Savęs neribojantis ir neblokuojantis galimybių 38-erių Ramūnas atviras: „Tiesiog prisitaikau pagal save. Viskas tik galvoje yra. Manoji situacija man netrukdo nei žvejoti, nei miegoti, nei vairuoti. Dirbu su medžiu, su metalu, pats esu šiltnamį pastatęs, automobilį susiremontuoju, malkas susikapoju – viską pats pasidarau, kas tik įmanoma. Nebent fiziškai tai labai sudėtinga būtų. Rankos sveikos, galva sveika – ko daugiau bereikia“, – pradėjo pasakojimą jaunas vyras, kuris būdamas devyniolikos sužinojo sergantis nepagydoma neurologine liga – siringomielija. Gydymo jokio nėra, liga labai lėtai progresuoja. Stipresnis ligos progresas pasijaučia kas trejus – penkerius metus. Iš pradžių vaikščiojęs su viena lazda, jautęs laipsnišką raumenų silpimą, Ramūnas sakosi matąs teigiamą šios ligos pusę, kad viskas vyksta ne iš karto, o palaipsniui, taip suteikiant žmogui daugiau galimybių pasiruošti, prisitaikyti. Sužinojęs diagnozę Ramūnas teigė nepatyręs didelio šoko, jam pavyko tai priimti ir su tuo susigyventi, netgi teko raminti aplinkinius ir namiškius, kad viskas gerai, nieko čia labai baisaus nenutiko. Viskas, kas papuola į Ramūno akiratį, viskas, ką jis mato ar su kuo jis susiduria, atveria mintį – kaip jam prie to prisitaikyti, kad būtų kuo patogiau. Taip jis įsirengė ir pagal save prisitaikė namų bei garažo erdvę.

Anksčiau daręs tatuiruotes, pašnekovas prisipažino pavargęs nuo žmonių, prie kurių tekdavę derintis, paminant savo mintis, idėjas ar vertybes. Dabar, jei daro tatuiruotes, tai tik saviems, draugams ar gerai pažįstamiems, tai pasilikęs tik kaip laisvalaikio pomėgį: „Daugumai atrodo, kad daryti tatuiruotes labai paprasta – tarsi ant popieriaus pieši pieštuku ir viskas. Darbas ant odos yra visai kas kita – be praktikos, be tam tikrų įgūdžių nieko nepadarysi“, – sakė Ramūnas, akcentuodamas, kad nieko – nei tatuiruočių, nei medžio ar metalo dirbinių – nedarąs pagal šabloną, planą ar nuotrauką, jam būtinai maga prie visko pridėti savų idėjų, kažką pakeisti ar patobulinti.


Liepos 25 d. buvo atlikti Kretingos rajono savivaldybėje esančių Kašučių ežero ir Juodupėnų tvenkinio vandens mikrobiologiniai tyrimai. Šiose maudyklose rastas žarninių enterokokų skaičius viršija normą, maudytis jose nerekomenduojama.


 
Ne vieno atėjusio rankose buvo naujoji Barboros Siusse ir Jurgitos Žalgirytės-Skurdenienės knyga apie autistiškų žmonių patirtis.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje gyvena per 5 tūkst. autizmo diagnozę turinčių įvairaus amžiaus asmenų. Tačiau suaugusiųjų tarp jų – tik keli šimtai, nors pasaulinė statistika rodo, kad į autizmo spektrą papuola 1–2 proc. populiacijos.

Kur dingsta suaugę autistiški žmonės?

Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekos skvere buvo surengtas knygos „Autizmas – dalis manęs“ aptarimas-diskusija apie žmones, vaikus ir suaugusiuosius, turinčius iššūkių, susijusių su autizmu.


Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) jau teikiama nauja paslauga, kai vaistus ir medicinos pagalbos priemones gali išrašyti čia dirbantis bendrosios praktikos slaugytojas.


Vasarą labai svarbu neaptingti ir palaikyti fizinę sveikatą sportu ir rūpinimusi organizmo švara. Atvykus į „Atostogų parką“ galima suderinti naudą sveikatai ir atostogų poilsį. Čia rasite net 6 pirtis, 16 baseinų, 4 kartus per dieną vykstančias treniruotes vandenyje, kas valandą – pirtininkų programas pirtyje „Perenė“.


Protarpinis badavimas – tai nevalgymas tam tikrą laiko tarpą darant dideles pertraukas be maisto. Tačiau tai, kad sugalvojame nustoti valgyti tam tikrą laiką, nereiškia, jog nustojome ir kvėpuoti ar judėti. Kūnui yra nusispjaut, kad galva sugalvojo badauti. Visos medžiagų apykaitos reakcijos vis dėlto turi vykti. Taip, kaip važiuojant automobiliu pasibaigus dujoms įsijungia mechanizmas benzinui naudoti, taip ir badaujant gali „įsijungti“ kiti mūsų organizmo kompensaciniai mechanizmai.


 
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas pusiau pajuokavo: „Kaip televizijos rudeniop pradeda naują sezoną, taip ir mes stipriname savo pozicijas – norime, kad mūsų krašto žmonės gautų kuo aukštesnio lygio medicinos paslaugas.“

Kretingos ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje nuo rugpjūčio darbą pradės nauji gydytojai – urologas Deividas Zaranka ir gydytoja gastroenterologė Neringa Toliušytė-Domarkė. Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko teigimu, jo, kaip įstaigos vadovo, ir administracijos tikslas – kad Kretingos ligoninė pacientams ne tik suteiktų kuo daugiau paslaugų, bet ir taptų modernia šiuolaikiška gydymo įstaiga.

„Daugėja gydytojų – mažėja eilės“, – dėmesį atkreipė R. Sakalauskas, pasidžiaugęs, kad ligoninei pavyko surasti įvairios specializacijos gydytojų: be urologo ir gastroenterologo, rudeniop dirbti pradės dermatologė, plastikos chirurgas, du reabilitologai, reumatologas, ir, tarkim, plastikos chirurgo paslaugomis galės pasinaudoti ne tik medicininių problemų turintys, bet ir grožio, išvaizdos tobulumo siekiantys pacientai. Be viso to, ligoninė yra įsigijusi šiuolaikiškos, dabartines gydymo tendencijas atitinkančios medicinos įrangos, kuri palengvina gydytojų ir kito medicinos personalo darbą.


 
Trio „Duck Saved Jones“ – Andrių Savčenko (klavišiniai), Artūrs Duckis (bosas) ir Joną Šulskį (būgnai) – turėtume išvysti ir kitų metų festivalyje „Kretinga Jazz“, kuris tapo Kretingos – Jaunimo sostinės – renginiu.

Festivalis baigėsi, festivalis prasideda“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė I tarptautinio festivalio „Kretinga Jazz“ organizatorė dailės pedagogė Rūta Šulskienė, pasidžiaugsi, kad birželį įvykęs renginys buvo pastebėtas ir žiūrovų, ir Kretingos rajono savivaldybės, kuri džiazo muzikos festivalį įtraukė į kitų metų Kretingos – Jaunimo sostinės – renginių planą.

Pradėjusi kurti naują muzikos kultūros tradiciją Kretingoje, festivalio sumanytoja R. Šulskienė patvirtino, kad ir kitąmet organizatoriai liksiantys prie pirminio sumanymo – moderniojo džiazo. „Tuo „Kretinga Jazz“ ir išsiskiria iš kitų Lietuvoje vykstančių festivalių“, – R. Šulskienė paaiškino, kad kitais metais festivalis turėtų trukti tris dienas, galvojama surengti ir daugiau edukacijų, susijusių su džiazo muzika. Per šiųmetį festivalį įvyko viena džiazo muzikanto kompozitoriaus Dimitrijaus Golovanovo vedama edukacija. „Žiūrovas, išgirdęs šio atlikėjo džiazo improvizacijas, pabendravęs su juo, buvo tarsi parengtas klausytis moderniojo džiazo. Kadangi edukacija tikrai pavyko, kitais metais, būdami Kretingos – Jaunimo sostinės – renginių dalis, norėtume jų surengti daugiau, pakviesti jose dalyvauti mūsų regiono meno mokyklų pedagogus, mokinius, žinoma, ir džiazo muzikos mėgėjus. Taip pat labai norėtume surengti ir meistriškumo pamokų“, – R. Šulskienė akcentavo, kad edukacijas, meistriškumo pamokas ves žinomi Lietuvos ir užsienio džiazo atlikėjai.


Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi 19–28 metų palangiškiai kaltinami neteisėtai disponavę narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis.


Promilių – beveik po vienodai

  • Iš policijos suvestinių

Pirmadienį apie 8.30 val. Kluonalių kaime automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojui, gimusiam 1973 m., nustatytas 2,01 prom. neblaivumas. Tos pačios dienos vakare, apie 21.35 val., Darbėnuose sustabdyto automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojas, gimęs  1971 m., įpūtė 2,03 prom.

„P. n.“ informacija


Kaip ir kasmet, šiemet prie Pranciškonų gimnazijos surengtas Vasaros lauko krepšinio turnyras, kuriame dalyvauja šešios Kretingos rajono komandos. Jos jau baigia pogrupių susitikimus, kol kas sėkmingiausiai jame pasirodė „SM United“ komanda, laimėjusi visas penkerias žaistas rungtynes, II v. kol kas „Baubliai“, patyrę tik vieną pralaimėjimą prieš pastarąją komandą. Trečioji vieta atiteko SK „Kūlupėnai“, kurie pasiekė tris pergales ir patyrė du pralaimėjimus, po pergalę pasiekė „WestTransit“ ir „Kretingalė“, be pergalių kol kas lieka „Žemaičiai“.

Tomas KUBILIUS


Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus iniciatyva prie I dvaro tvenkinio buvo suorganizuotas tradicinis rajono moterų paplūdimio tinklinio turnyras.


Kretingos „Minijos“ komanda, treniruojama Tjago Bomfim da Silva, sužaidė pirmąsias II rato „TOPsport“ I lygos rungtynes išvykoje su Tauragės FK „Tauru“ ir po II kėlinį praleistų dviejų įvarčių 0:2 turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Pirmą kėlinį „Minija“ turėjo žaidybinę persvarą, bet įvarčio realizuoti nepavyko, pavojingiausią momentą 44-ą min. susikūrė šeimininkai, bet smūgiuojant iš kelių metrų jų legionieriui iš Pietų Korėjos Lee Minwoo pritrūko tikslumo. 57-ą min. Deividas Pipiras atliko gerą baudos smūgį, bet toje situacijoje komandą išgelbėjo vartininkas. 67-ą min. šeimininkai surengė puikų reidą dešiniuoju kraštu ir Mantas Pikčiūnas išvedė „Tauro“ komandą į priekį 1:0. Po įvarčio „Minijos“ komanda žaidė atviresnį futbolą, bandydama išlyginti rezultatą, bet suklydus penktą pridėto laiko minutę varžovai surengė greitą ataką ir Steve Dosse įvartis baigė rungtynes 2:0. Sužaidus 16-a rungtynių, „Minijos“ komanda, surinkusi 23 taškus, smuktelėjo į VII v., praleisdama į priekį Tauragės FK „Tauras“.

Kretingos „Minija“: Rostylav’as Bielov’as, Vilius Kazlauskas, Ernestas Mockus (kapitonas), Mantas Gedutis (87 min. Adrijus Putvinas), Deividas Pipiras (80 min. Gražvydas Steckys), Matas Keblys, Nsingani Riddy Kiala, Nark Junior, Bekaye Diawara, Tobi Sabitu ir Valdas Jašmontas.

Artimiausias rungtynes Kretingos „Minija“ taip pat žais išvykoje rugpjūčio 3 d. su Kauno „Žalgiriu B“.

Tomas KUBILIUS


Ne vienerius metus Putinų gatvėje Kretingoje liepsnojantis konfliktas sekina visus jo dalyvius. Į „Pajūrio naujienų“ redakciją besikreipiantys šios gatvės gyventojai teigė vėl turintys problemų su priešais jų gyvenamuosius namus nuosavą sklypą turinčiu savininku.

Šįsyk aistros kilo, kai po savaitgalio liūties gyventojai pastebėjo, kad į 15-ą sklypą važiuojantys sunkiasvoriai sunkvežimiai į bendro naudojimo keliuką, esantį tarp sklypų, savo ratais prikratė purvo, kuris, anot gyventojų, teršia net tik važiuojamąją dalį, bet ir privačių namų aplinką.


 
Numatoma, kad ir Lietuvoje, Baltijos jūroje, pamatysime iki elektrinių parko kursuojančius laivelius su turistais.

Tiek Lietuvos gyventojams, tiek atvykstantiems užsienio turistams ieškant naujų, vis įdomesnių patirčių, mūsų šalyje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja pramoninis turizmas, kurio objektų, lankytojus praturtinančių žiniomis ir netikėtais pojūčiais, vis daugėja. Tokiu turizmo traukos tašku gali tapti ir būsimasis tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas „Curonian Nord“ jūrinio vėjo elektrinių parkas, o užsienio pavyzdžiai rodo, jog tai sukurtų ir visiškai naują paslaugų verslo nišą krante.

Lietuvos energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas įsitikinęs, kad pramoninis, energetinis turizmas mūsų šalyje šiuo metu išgyvena proveržio laikotarpį ir ši tendencija tik augs, kadangi žmonės darosi vis sąmoningesni ir smalsesni.

„Šioje srityje dirbu nuo 2018 metų ir matau, kaip ši tema populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Aš manau, kad tokios srities, kaip energetinis turizmas, populiarumas auga, nes žmonėms pradeda rūpėti ekologija, atsinaujinanti energetika. Tai visiems mums aktualios temos, tad žmonės ima domėtis jų ištakomis, pavyzdžiui, lankosi pirmojoje viešojoje Vilniaus elektrinėje, kurioje gali susipažinti tiek su energetikos sektoriaus praeitimi, tiek su ateitimi“, – papasakojo M. Bistrickas.

Augantį pramoninio turizmo populiarumą jis iliustravo skaičiais – praėjusiais metais Energetikos ir technikos muziejus sulaukė 145 tūkst. lankytojų, kai dar prieš penkerius metus jų skaičius nesiekė 20 tūkst. „Ir taip yra ne tik pas mus. Augančius lankytojų srautus fiksuoja ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, ir kiti su pramone, technika ir paveldu susiję objektai“, – patikino pašnekovas.


„Bendruomenė, kaip asociacija, yra reikalinga, būtina, nes ji – jėga: tai įrodė ir nesena istorija su Auksūdyje planuota statyti žaliojo vandenilio ir metanolio gamykla. Jeigu ne susivienijusios prieš tokius planus aplinkinės bendruomenės, nežinia, kaip viskas būtų pasisukę. Bet rasti žmogų, norintį perimti vadovavimą bendruomenei, lengva nėra“, – prisipažino ilgametis vienos aktyviausių Kretingos rajone asociacijos „Darbėnų bendruomenė“ pirmininkas Rimantas Benetis.


Lazerio terapija – moderni gydymo metodika, tapusi neatsiejama reabilitacijos dalimi. Ši terapija padeda pacientams greičiau atsigauti po traumų ir chirurginių operacijų, pagerindama jų gyvenimo kokybę ir sumažindama skausmą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip lazerio terapija veikia ir kokie yra jos pagrindiniai privalumai reabilitacijos procese.

Lazerio terapijos esmė

Lazerio terapija naudoja koncentruotus šviesos spindulius, kurie prasiskverbia į audinius ir skatina biologinius procesus. Tai metodas, kuris pasitelkia skirtingus šviesos bangos ilgius, siekiant specifinio poveikio audiniams. Lazerio spinduliai gali pasiekti gilesnius audinius, skatindami ląstelių regeneraciją, mažindami uždegimą ir skausmą.


Automobilio stabdžių sistema yra kritiškai svarbi jūsų saugumui kelyje. Veikianti stabdžių sistema leidžia jums greitai ir efektyviai sustabdyti transporto priemonę įvairiose situacijose. Tačiau, kaip ir visos automobilių dalys, stabdžių diskai dėvisi ir kartais juos reikia taisyti arba pakeisti. Šiame straipsnyje aptarsime, kada stabdžių diskus galima remontuoti ir kada juos reikia pakeisti, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą ir efektyvumą. Patarimais dalinasi atstovai iš https://daliubaze.lt/

Stabdžių diskų funkcijos ir svarba

Stabdžių diskai yra esminė stabdžių sistemos dalis, kuri kartu su stabdžių kaladėlėmis sukuria trintį, stabdančią automobilio judėjimą. Kai stabdžių kaladėlės prispaudžia stabdžių diskus, susidaro trintis, kuri lėtina ir galiausiai sustabdo automobilį. Kadangi stabdžių diskai nuolat susiduria su dideliu karščiu ir trintimi, jie natūraliai dėvisi per laiką.

Kada galima remontuoti stabdžių diskus?

Nors daugelis žmonių mano, kad stabdžių diskus visada reikia keisti, yra situacijų, kai juos galima remontuoti. Vienas iš pagrindinių remonto metodų yra diskų tekinimas (angl. rotor turning). Tekinimo metu nuo disko paviršiaus pašalinamas plonas sluoksnis medžiagos, kad diskas būtų lygus ir be pažeidimų. Štai keletas atvejų, kai tekinimas gali būti tinkamas sprendimas:

1. Paviršiaus pažeidimai: Jei stabdžių diskų paviršiuje yra smulkių įbrėžimų arba nelygumų, bet diskų storis vis dar yra pakankamas, tekinimas gali pašalinti šiuos defektus ir atstatyti diskų efektyvumą.

2. Netolygus dėvėjimas: Kartais stabdžių diskai gali dėvėtis netolygiai, dėl ko atsiranda vibracija stabdant. Tekinimas gali padėti išlyginti disko paviršių ir pašalinti vibraciją.

3. Mėlynavimas: Stabdžių diskai gali įkaisti ir mėlynuoti dėl per didelio šilumos kaupimosi. Tekinimas gali pašalinti šias karščio žymes, jei diskų struktūrinis vientisumas nėra pažeistas.


Katėms skirtos dėžutės su kraiku yra būtinas atributas kiekvienam kačių savininkui. Šiame straipsnyje aptarsime, kas tai yra, kokios yra jų rūšys, kaip pasirinkti tinkamą dėžutę jūsų katei, kokie priedai gali būti naudingi ir kaip prižiūrėti dėžutę, kad jūsų augintinis būtų laimingas ir sveikas.

Kas yra katėms skirta smėlio / kraiko dėžutė? Tai yra specialiai suprojektuota vieta, kurioje katė gali atlikti savo gamtinius reikalus. Šios dėžutės gali būti įvairių dydžių, formų ir dizainų, pritaikytos įvairiems poreikiams ir gyvenimo sąlygoms.

Smėlio dėžučių istorija siekia XX amžiaus pradžią, kai katės buvo laikomos namuose kaip augintiniai ir pradėta ieškoti būdų, kaip užtikrinti jų higieną patalpose. Pirmoji komercinė katėms skirta smėlio dėžutė pasirodė 1947 metais, kai Edvinas Lowe'as sukūrė dėžutę su smėliu, kuri greitai išpopuliarėjo.

Kraiko dėžučių tipai yra labai įvairūs. Atviros kraiko dėžutės yra paprasčiausios ir pigiausios, tačiau jos ne visada efektyviai sulaiko kvapus. Uždaros kraiko dėžutės turi dangčius, kurie padeda sumažinti kvapų sklaidą ir suteikia katei privatumo. Savivalančios dėžutės yra brangesnės, bet labai patogios, nes automatiškai pašalina atliekas. Vienkartinės dėžutės yra naudingos kelionėms arba laikiniems sprendimams. Su viršutiniu įėjimu dėžutės padeda išvengti, kad kraikas nebūtų išbarstytas už dėžutės ribų.

Kaip pasirinkti tinkamą kraiko dėžutę? Pirmiausia atsižvelkite į jūsų katės dydį ir amžių. Didelės katės arba katės, turinčios sąnarių problemų, gali reikalauti didesnių ar lengviau prieinamų dėžučių. Taip pat svarbu dėžutės medžiaga – plastikas yra lengvai valomas ir ilgaamžis. Pasirinkite tinkamą vietą dėžutei – ji turėtų būti lengvai pasiekiama, bet ir pakankamai rami, kad katė jaustųsi saugiai.

Dėžučių priedai gali padėti palaikyti švarą ir tvarką. Kilimėliai dedami prie dėžutės, kad surinktų smėlį nuo katės letenėlių. Kvapo neutralizatoriai padeda kontroliuoti nemalonius kvapus. Šaukšteliai ir maišeliai atliekų šalinimui yra būtini kasdieniam valymui.

Kraiko dėžutės priežiūra yra labai svarbi. Dėžutę reikia valyti kasdien, pašalinant atliekas ir kartą per savaitę ar dažniau, priklausomai nuo naudojimo, pilnai pakeisti kraiką. Reguliarus dėžutės plovimas su švelniu muilu ir vandeniu padeda išvengti bakterijų kaupimosi.

Smėlio dėžutė yra esminė katės priežiūros dalis, kuri reikalauja tinkamo pasirinkimo ir reguliarios priežiūros, kad jūsų augintinis būtų laimingas ir sveikas. Čia galite rasti geriausius kraikus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas