|
|
|
(1873) 2024-07-26Kalniškiuose durpes kas dar dešimtmetį
Prieš penkis dešimtmečius pradėtame eksploatuoti Kalniškių durpyne durpės, kurioms iš pelkių augalų atliekų susidaryti prireikė tūkstančių metų, baigiasi. Durpyną valdančiai uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“ po poveikio aplinkai vertinimo leista durpes kasti ankstesniais metais jau eksploatuotame ir pakartotinai detaliai išžvalgytame 49,53 ha plote. Esant dabartinėms gavybos apimtims, šio telkinio durpių užtekti turėtų dešimčiai metų. Gavybos rekordai – praeity Kalniškių tyro durpynas užima 224 ha, šiandieną dirbami 20 ha. Bendrovės „Durpeta“ Kalniškių padaliniui vadovaujanti Inga Daračienė teigė, kad metinę 25 tūkst. kub. metrų durpių gavybos užduotį įvykdytų esant palankiems orams. Durpyne nuo 1979 metų dirbantis meistras Stanislovas Sermontis durpių kasimą prilygino šienapjūtei. Durpių gavyba yra sezoninė, įprastai pradedama gegužę ir baigiama rugsėjį. Sovietmečiu durpės čia buvo kasamos rankiniu būdu gabalais, šiandieną gavyboje naudojamas trupininis būdas: iš pradžių durpių laukas frezuojamas, po to durpės vartomos (džiovinamos), sustumiamos į lysves, surenkamos ir suvežamos į šūsnis. Surinkta žaliava gabenama į „Durpetai“ priklausančias durpių perdirbimo linijas, esančias šalia Šepetos (Kupiškio rajone) ir Tyrelės (Šiaulių rajone) durpynų. Durpes, kaip ir šieną, svarbu gerai išdžiovinti: sustūmus į krūvas stebėti, kad nekaistų (leistina maksimali temperatūra iki 50 °C, tačiau jau 40 °C yra signalas, kad durpės pavojingai šyla), nepradėtų pelyti, dvokti ir neprarastų kokybės. Todėl lietūs, rudens rūkai stabdo durpių gavybos procesą. Pernai Kalniškių padalinys, kuriame, be I. Daračienės, dirba 5 žmonės, iškasė 23 tūkst. kub. metrų durpių. S. Sermontis tvirtino, kad intensyviausiai durpės Kalniškių durpyne buvo išgaunamos 1980–1990 metais. Sovietmečiu kasant durpes gabalais, durpyną išraižė grioviais grioveliais. Tokius paliktus suniokotus laukus reikėjo sutvarkyti, užlyginti griovius. „Apie porą metų tvarkėme“, – sakė I. Daračienė, akcentavusi, kad, atkūrus Nepriklausomybę, prireikė laiko durpių gavybai vėl įsibėgėti, pradžioje per metus prikasdavę po 9–11 tūkst. kub. m. S. Sermontis ir gyvena durpyno prieigose anais laikais pastatytame daugiabutyje, kartu su dar dviem šeimomis. Pastato pirmame aukšte įsikūrusi Kalniškių tyro durpyno – „Durpetos“ padalinio – kontora. Šiame Kretingos rajono pakraštyje gamtos apsupty gyvenantys, dirbantys žmonės nudžiugo išgirdę, kad durpių gavyba nestos dar bent dešimtmetį. Veikiant durpynui darbo yra ir ne sezono metą. „Žiemą remontuoju techniką, durpynuose kertu krūmus – dabartinius 20 ha keturis kartus jau „nuroviau“, – pajuokaudamas kalbėjo S. Sermontis.
Kretingos ligoninėje dar vieni pokyčiai – čia iškils naujas Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus priestatas. „Rangos darbų sutartis jau pasirašyta, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, o rugsėjį turėtų būti pradėti lieti naujo priestato pamatai. Statybas planuojama užbaigti ateinančių metų rudenį, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Vien per pastaruosius porą metų Kretingos rajono savivaldybė ir Kretingos ligoninė į rajono gydymo įstaigą jau investavo apie 1,5 mln. eurų. Tad, pradėdami naujojo priestato statybas, toliau tęsiame itin svarbius bei būtinus ligoninės atnaujinimo ir modernizavimo darbus.“ Naujasis Kretingos ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus priestatas iškils esamo įvažiavimo į dabartinį skyrių vietoje. Kol jis bus statomas, užtikrinant nepertraukiamą Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus darbą, bus įrengtas laikinas privažiavimas bei įėjimas į dabartines skyriaus patalpas.
Šiemet biblioteka itin daug dėmesio skiria pasaulyje populiariai komiksų kultūrai ir komiksų kūrimo procesui. Gautas papildomas Lietuvos kultūros tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės finansavimas net dviem projektams – „Istorijos įkvėpti komiksai“, „Iliustruotos Motiejaus Valančiaus patarlės“ – įgyvendinti suteikia galimybes organizuoti susitikimus vaikams su profesionaliais komiksų ir grafinių knygų kūrėjais, rašytojais. Metų pabaigoje laukiama leidybos naujiena – išskirtinė komiksų knygelė, kurioje M. Valančiaus surinktos ir užrašytos patarlės virs linksmais komiksų siužetais. Iliustracijas rengia dailininkė, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė. Todėl liepos 8–12 dienomis Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka pakvietė 7–9 metų kretingiškius į spalvingą vasaros stovyklą – „Nerk į komiksus!“ Su vaikais ir jaunimu dirbančios bibliotekininkės Simona ir Inga parengė 7–9 metų vaikams skirtą stovyklos programą, kupiną smagių ir kokybiškų veiklų. Komiksai puikiai tinka mokyti, mokytis, juoktis, rašyti, tad stovyklaudami vaikai stačia galva pasinėrė į juos. Vaikai sužinojo apie komiksų kūrimą, išbandė gebėjimus kurdami juos su reto stiliaus komiksų autore Viktorija Ežiukas, dekoravo aplinką komiksų stiliumi.
Ovalinis baseinas su trykštančiu fontanu, švenčiausios mergelės Marijos skulptūra, visais metų laikais gražus sodas ir po jį vaikštinėjantys ar besidarbuojantys vienuoliai – visa tai galima išvysti Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, kur įrengta interaktyvi ekspozicija, atgaivinusi XIX a.–XX a. pradžioje prie Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyno vešėjusį ir brolių pranciškonų puoselėta sodą. Prabilę aviliai Nuo antradienio įeinančius į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus biblioteką lankytojus pasitinka tylus paukščių čiulbesys, vandens čiurlenimas, bičių dūzgimas ir keturi šviežiu medžiu kvepiantys stilizuoti aviliai, ant kurių laikantis XIX a. rašybos tradicijos išraižytos vyskupo Motiejaus Valančiaus surinktos patarlės: „Darbiłajku ir akmuo krutą“, „Diewas be partrukie rupinas sawa szejminu“, „Daug rąnku didi nasztą pakieł“, „Kas nu Diewa ira źadietu, tas tur iwikti.“ Žvelgiant pro pravertus trijų avilių „langus“ galima išvysti, kaip daugiau negu prieš šimtą metų atrodė dabartinio Pranciškonų gimnazijos stadiono ir bibliotekos vietoje vienuolių augintas sodas, koks gyvenimas jame vyko, o ketvirtajame avilyje, kurio stogas nukeltas, it koriai sudėtos 15-a iš Kretingos muziejaus archyvų atrinktų XX a. pradžioje darytų nuotraukos su sodo vaizdais ir trumpais aprašais.
Palangos senosios gimnazijos mokinė Viltė Grišonytė dainuoja nuo mažens. Antroje klasėje jau lankė muzikos mokyklą, dainavimo mokėsi Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje. Tačiau muzikos kelias nebuvo lengvas – jame buvo kliūčių. „Iš pradžių sekėsi sunkiai, buvau baili, bijojau scenos, tačiau sunkus darbas pripratino, suteikė drąsos ir patirties“, – pasakojo gimnazistė. Pergalės skatina tobulėti Kaip Viltė suprato, kad ji nori dainuoti? „Muzika atsirado tada, kai ėmiau ieškoti sau tinkamos veiklos. Supratau, kad dainuodama geriau galiu pažinti save, galiu išlieti savo emocijas, išbandyti savo jėgas“, – sakė ji. Mergina savo gebėjimus yra išbandžiusi ne viename konkurse, o laimėjimai motyvuoja toliau tobulėti. ,,Daug drąsos suteikė „Metų lakštingalos“ laimėjimas respublikiniame vaikų ir jaunimo vokalinės muzikos konkurse „Lakštingalų slėnis“, laureatų laimėjimai, dalyvaujant su ansambliu „Dainų dainelėje“, – pripažino dainininkė. „Dainų dainelės“ konkurse Viltė pirmąkart sudalyvavo, kai jai buvo vos 10 metų, bet pasirodant pritrūko drąsos parodyti savo sugebėjimus. „Patekau į televiziją, tačiau labai bijojau, drebėjau, nepadariau visko, ką galėjau, tačiau pastaruoju metu šiame konkurse dalyvauju dažnai ir jaučiuosi kaip namuose, tai nuostabi patirtis“, – atskleidė gimnazistė. Dabar ji aktyvi renginio dalyvė ir jaučiasi patogiai scenoje.
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinė, ir ne šiaip mokinė, o mokinių parlamento prezidentė, Živilė Bružaitė nuo rugsėjo kibs į paskutiniuosius mokslo metus. Aktyvi mergina dar tik kuria savo ateities planus, bet pasirinkimų ji turi daug, nes ne tik yra aktyvi lyderė, bet ir sportininkė. Ateities planuose – noras padėti žmonėms Živilė patikino, kad visada stengiasi aktyviai įsitraukti į įvairias veiklas, kad ir kur ji bebūtų, kur besimokytų. „Man įdomi mokinių savivaldos sritis, nes tai atveria daug galimybių. Bendradarbiaujame su kitomis mokyklomis, keliaujame dalintis patirtimi. Vyksta lyderystės mokymai, per kuriuos galima ir save daugiau pažinti, ir išmokti daug naudingų dalykų“, – pasakojo Živilė, nors kukli mergina patikino, kad pati savęs lydere dar negali vadinti, nes jai itin padeda visas mokyklos parlamentas. Bet tiesa tokia, kad komandą buria būtent geras lyderis, ir visa komanda puikiai veikia tada, kai yra už ko tvertis, kuria kryptimi sukti. Mergina netrukus pradės mokytis jau paskutinėje klasėje, tačiau planuoti savo ateities ji neskuba. „Negalvoju apie ateitį, nes noriu gyventi dabarty. Tačiau kol kas mano ateities profesijų sąraše yra kineziterapija. Kadangi ir pati sportuoju, lavinu karatė įgūdžius, norėčiau padėti žmonėms po traumų“, – pasidalijo Živilė, kuri pati iki šiol, laimei, nepatyrė jokių traumų sportuodama, tačiau stiprinti savo sveikatą, papildyti energijos išteklius jau teko.
Palangos senosios gimnazijos būsimasis abiturientas Tomas Jakubauskas net ir atostogaudamas gali džiaugtis mokslo vaisiais. Birželio pabaigoje kartu su Lietuvos geriausiųjų geografų komanda jis dalyvavo Baltijos šalių geografijos olimpiadoje ir ten pelnė aukso medalį. Puikiai sekėsi visai Lietuvos komandai, kuri užėmė pirmą vietą komandinėje įskaitoje. Mokytojai parodė, kuo geografija įdomi Tomas, kalbėdamas apie savo laimėjimus, – beje, jų esama daug geografijos srityje, nes jis nuolat dalyvauja šio dalyko olimpiadose, konkursuose, taip pat jis mėgsta save išbandyti ir kituose dalykuose, – pirmiausia gerą žodį skyrė savo mokytojams, kurie visuomet jį ir skatino domėtis. „Man labai pasisekė su gerais, įtaigiais geografijos mokytojais – mokytoja Asta Dobrovolskiene „Baltijos“ mokykloje ir su Nerijumi Vaišvilu gimnazijoje. Jie mane pastūmėjo į geografiją, parodė, kokia ji įdomi. O su sėkmės receptais, kodėl man sekasi, tai jokios kulinarijos nėra – geras miegas, maistas ir ramybė padeda olimpiadose geriau negu bet koks pasirengimas“, – patikino Tomas. Jis įsitikinęs, kad, nors mokytis ir reikia, svarbu yra mėgti tai, ką darai, tuomet ir rezultatai bus kitokie. „Aš visada geriau pradėdavau suprasti dalyką ne tada, kai tiesiog sėdėdavau pamokoje, perskaitydavau tai, ką reikia, o kai bandydavau įsivaizduoti, kaip kas veikia ir kaip tai su aplinka sąveikauja“, – atskleidė pašnekovas.
Šeši Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ nariai ketvirtadienį suvaidino savo paskutinį išleistuvių spektaklį ir jau planuoja savo ateitį kituose miestuose, bent jau tuo laikotarpiu, kai studijuos. Tad apie teatrą, gražiausius prisiminimus ir ateities perspektyvas kalbėjomės su atžalyniečiais Emilija Matulaityte, Kotryna Čičiūnaite, Gerda Gedrimaite ir Sidu Čepelevu. Suvienijo kaip šeimą Atžalyniečiai sutartinai tvirtino, kad jų paskutinis spektaklis „Kiaurai sieną“ buvo itin jautrus, ir patys išgyveno daug emocijų, ir žiūrovai po spektaklio negailėjo atsiliepimų, atviravę, jog išties daugelis tam tikrose vaidinamose situacijose atpažino save. Tai buvo spektaklis apie vaikų ir tėvų santykius, tikėjimą, draugystę ir panašius dalykus. O supratus, kad tai paskutinis spektaklis kartu su „Atžalynu“ vyresniems nariams, visiems liūdna, bet kartu ir gera prisiminti gražiausias akimirkas. Jie tikisi palaikyti ryšius, o grįžę į Kretingą būtinai aplankys ir skubės į spektaklių premjeras. „Aš šiame spektaklyje nevaidinau, nes pasirinkau egzaminus, bet stebėjau iš šono. Ir mane labiausiai žavėjo visa scenografija. Kaip gražiai buvo paruošta scena. O savo ašaras jau išliejau per premjerą“, – mintimis pasidalijo Gerda. Emilija teigė, kad žinojimas, jog tai paskutinis bendras spektaklis, šiek tiek liūdino, o ir norėjosi, kad viskas praeitų be jokių paslydimų, kad tai būtų geriausias pasirodymas. „Liūdna, kad visi nebesusitiksime „Atžalyno“ scenoje. Tikiu, kad susitiksime, bet jau nebe taip. Auksė (režisierė A. Antulienė – aut. past.) mus visus sujungė kaip vieną šeimą“, – kalbėjo Kotryna. Jai paantrinusi Emilija sakė, kad eidavo į teatrą ne kaip į „katorgą“, o to laukdavo ir ten visuomet vyraudavo puiki atmosfera. Sidas teigė besigailintis tik vieno dalyko – kad atėjo per vėlai į „Atžalyną“, tik vyresnėse klasėse, nes dabar atrodo, kad viskas pasibaigė per greit, o galėjo būti visko dar daugiau. „Aišku, kad trūks tos rutinos, kai žinodavau, kada kur eiti. Aš laukdavau eiti į teatrą, man ten laikas tiesiog praskriedavo“, – sakė Sidas. Gerda pasidalino girdėta kitų teatrų patirtimi, kad esą kitur nėra tokios puikios atmosferos kaip „Atžalyne“, nes režisierė į juos žiūri ne kaip į aktorius, o pirmiausia mato juose žmones. „Niekada nieko blogo mums nepasakydavo. Tikrai kaip mūsų mama ji buvo, visada mokėjusi pasakyti gerą žodį, padrąsinti“, – sakė mergina.
Vasarojantiems Kretingos paaugliams šį mėnesį naujų potyrių padovanojo profesionalus dailininkas Marius Skrupskis, kuris supažindino su išskirtine meno rūšimi – graffiti arba, kaip pats menininkas mieliau vadina, gatvės menu – ir suteikė galimybę patiems atskleisti savo kūrybiškumą. Piešinys pats diktuoja taisykles Kupiškyje gyvenantis menininkas mielai dalinasi savo sukaupta patirtimi su jaunimu, ypač todėl, kad toji meno sritis labai traukia jaunus žmones dėl galimybės itin šiuolaikiškai, drąsiai, ryškiai save išreikšti. Kaip papasakojo Marius, jis aerozolio techniką, kurią taiko savo kūryboje, naudoja jau daugiau negu 15 metų, taip pat dirba ir kitomis technikomis – trafaretais, aerografija, teptukais. „Kiekvienas piešinys padiktuoja pats, kokią techniką reikės jam panaudoti“, – sakė menininkas. Marius papasakojo, kad pirmiausia susidomėjo aerografija – piešimo menu ant automobilių, tačiau tuomet neturėjo jokių galimybių tuo užsiimti, tad artimiausia, ką rado šioje srityje išreikšti save, buvo purškimo technika aerozoliu. „Kadangi tada dar neturėjau net ir normalaus priėjimo prie interneto, visko teko mokytis pačiam, eiti eksperimentų keliu“, – prisiminė jis. Kelian šiltus prisiminimus Pasiteiravus, kur galima pamatyti jo darbų, kuriais labiausiai pats menininkas didžiuojasi, Marius atskleidė, kad jo darbų yra išsibarsčiusių po visą Lietuvą, nemaža dalis privačiose erdvėse ar patalpose, tad paprasčiausia juos būtų pamatyti socialinėse jo paskyrose. „Mano piešinių yra ir Palangoje: spalvų sprogimas ir piešinukas Totoro (japonų animacinis fantastinis filmas – aut. past.) animacijos motyvais. Turiu ir kelis savo favoritus, dažniausiai dėl to, kad tiek procesas, tiek pats piešinys nugulė harmoningai savo vietoje. Vienas tokių būtų piešinys ant bibliotekos Šilutėje – jis visada kelia šiltus prisiminimus“, – apie savo darbus užsiminė pašnekovas. Įpūtė promilių
Antradienį apie 4 val. Plytų gatvėje Palangoje automobilio „Audi A4“ vairuotojui, gimusiam 2004 m., nustatytas 2,22 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Rado sprogmenų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad, radus sprogmenų, liepos 22 d. apie 7 val. Padvarių kaime buvo įvestas planas „Skydas“. Į Kairių poligoną sunaikinti išminuotojai išvežė penkis 75 mm ir tris 8 mm artilerijos sviedinius.
„P. n.“ informacija
Skendo ar neskendo?
Liepos 23 d. apie 13.10 val. Palangos gelbėtojams pranešta, kad ties Kastyčio g. paplūdimiu jūroje galimai skęsta žmogus, nuo kranto yra nuplaukęs apie 50 metrų. Atvykus pagalbai, jūroje žmogaus nesimatė. Paplūdimio gelbėtojai kartu su ugniagesiais gelbėtojais vandens motociklais vandenyje atliko žvalgybą vandenyje su vandens motociklais, bet skenduolio nerado. Apie 14.36 val. paieška nutraukta.
„P. n.“ informacija
Rugpjūčio 3–4 dienomis Kretingoje įvyks visų motobolo gerbėjų labiausiai laukiama šventė – tarptautinis turnyras „Agrorodeo motobolo taurė 2024“. Į turnyrą atvyksta Vokietijos motobolo superžvaigždės, daugkartiniai čempionai ir neįtikėtiną meistriškumą demonstruojanti komanda MSC Puma Kuppenheim. Pasitikrinti jėgas turnyre ketina ir Skuodo „Bartuvos“ pagrindinė komanda. Nors šiemet dėl karo turnyre nepavyks išvysti Ukrainos čempionų ekipos, renginio organizatoriai nenusivylė ir džiaugiasi sulauksiantys Vokietijos motobolo žvaigždžių, kurias pasikviesti yra labai sunku, kadangi kiekvienais metais MSC Puma Kuppenheim turi didžiulį sezono užimtumą. Žiūrovų laukia ne tik aukšto lygio motobolo rungtynės, bet ir įvairūs žaidimai, Kretingos motobolo klubo rėmėjo „Agrorodeo“ įsteigti prizai. Dienos bilietų kainos: suaugusiesiems – 10 Eur, vaikams, senjorams ir neįgaliesiems – 5 Eur.
Šiandien Prancūzijos sostinėje Paryžiuje prasideda Olimpinės vasaros žaidynės, kurios tęsis iki rugpjūčio 11 dienos. Nors Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir nepateko į Olimpiadą, ko labiausiai laukė sporto aistruoliai, 33-iosiose olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 50 sportininkų. Tai plaukikai Danas Rapšys (100 m; 200 m; 400 m laisvuoju stiliumi), Rūta Meilutytė (100 m krūtine); Aleksas Savickas (200 m krūtine), Kotryna Teterevkova (100 m; 200 m krūtine), Aleksas Savickas (200 m krūtine) Tomas Navikonis ir Tomas Lukminas (vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė); Andrius Šidlauskas (100 m krūtine); disko metikai Mykolas Alekna, Andrius Gudžius, Ieva Gumbs, Martynas Alekna; šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė; šiuolaikinė penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė; irkluotojai Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja (keturviečių baidarių 500 m rungtis), Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik (dviviečių baidarių 500 m rungtis), Viktorija Senkutė (vienviečių valčių klasė), Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė (porinių dviviečių valčių klasė), Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (pavienių dviviečių valčių klasė, Giedrius Bieliauskas (vienviečių valčių klasė) Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas (pavienių dviviečių valčių klasė); breiko šokėja Dominika Banevič; dviratininkai Rasa Leleivytė (dviračių plentas, grupinės lenktynės) Olivija Baleišytė (dviračių trekas, omniumas), Vasilijus Lendel (dviračių trekas, sprintas ir keirinas); raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab (dailusis jojimas); raitelis Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns (konkūrai); buriuotojai Viktorija Andrulytė (ILCA 6 klasė), Rytis Jasiūnas (iQFoil burlenčių klasė); graikų-romėnų imtynininkas Mindaugas Venckaitis (svorio kategorija iki 97 kg); imtynininkė Gabija Dilytė (svorio kategorija iki 50 kg); sportinės gimnastikos atstovas Robert Tvorogal; krepšinio „3x3“ komanda Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys, Šarūnas Vingelis; ieties metikai Edis Matusevičius, Liveta Jasiūnaitė; paplūdimio tinklinio komanda Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė; šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė; trišuolininkės Dovilė Kilty, Diana Zagainova; bėgikės Gabija Galvydytė (800 m bėgimas), Modesta Justė Morauskaitė (400 m bėgimas). Lietuvos delegacijoje dar yra 49 treneriai ir aptarnaujančio personalo nariai, Paryžiuje su mūsų rinktine dirbs ir 11-os medikų komanda iš Lietuvos. Iš viso Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 32 sporto šakose varžysis 10,5 tūkst. sportininkų – po lygiai – 5 tūkst. 250 – vyrų ir moterų.
Pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją parengė Audronė PUIŠIENĖ
Kretingos rajono savivaldybės skelbtą konkursą viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centras direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Ingrida Rimgailė. Naujoji vadovė Vilniaus universitete yra baigusi psichologijos studijas, įgijusi magistro laipsnį ir dėstytojo kvalifikaciją. I. Rimgailė turi vadovavimo patirties – ilgus metus dirbo Kretingos rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktore. Taip pat yra dėsčiusi Vilniaus universitete bei Vytauto Didžiojo universiteto Religijos studijų institute, kitos darbovietės – Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Padvarių socialinės globos namai, Kretingos r. suaugusiųjų mokymo centras, Kretingos r. vaikų globos namai, Kretingos ligoninė, Kretingos psichikos sveikatos centras ir kt. Psichikos sveikatos centro direktorė parinkta iš pareigų pasitraukus buvusiam vadovui. Dokumentus dalyvauti konkurse iš viso buvo pateikę 3 kandidatai. I. Rimgailė Kretingos psichikos sveikatos centrui vadovauti pradės iš specialiųjų tarnybų gavus informaciją, patvirtinančią patikimumą eiti įstaigos vadovo pareigas.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Mažos bendruomenės žavesys – stipriausias vietos poveikis
Šią savaitę Jokūbave, prezidento Aleksandro Stulginskio parke, buvusios Prezidento dvaro sodybos dalyje, įsisiūbavęs pleneras „Metų laikai A. Stulginskio dvare 2024“ artėja prie finišo. Per plenerą sukurti darbai, kaip meninės kultūros bei menininkų saviraiškos ženklai, liks parke šiandienos ir ateities kartoms, suvienydami skirtingų požiūrių, amžiaus ir socialinių sluoksnių bendruomenę. Keturi metų laikai – kolonose Plenero tema „Metų laikai A. Stulginskio dvare 2024“ į Jokūbavą sutraukė dailininkus, fotomenininkus, tautodailininkus, skulptorius. Šioje aplinkoje, menininkams darbuojantis prie savo kūrinių, nebuvo pamiršta ir vietos bendruomenė. Dieną visi norintieji galėjo stebėti meno žmonių veiklas, darbus, dalintis mintimis, įspūdžiais, o vakarais – po atviru dangumi stebėti spektaklį, tapyti ant šilko, pinti juostas, žaisti žaidimus ar klausytis muzikos. Vienas projekto organizatorių Antanas Sungaila džiaugėsi prie šio plenero prisijungus menininkus ne tik iš Kretingos ar Klaipėdos regiono, bet ir iš Šiaulių, Radviliškio, Druskininkų. Visiškai neplanuotai šiame plenere atsidūręs Mindaugas Jonuškevičius galimybę sudalyvauti priėmė kaip ženklą iš aukščiau. Iš Kurmaičių kilęs, su medžiu nuo vaikystės dirbantis jaunas vyras, atsitiktinai pakviestas staliaus darbais prisidėti prie sudėtingos konstrukcijos tiltelio suformavimo, taip įsitraukė, kad visą savo laisvą savaitę paskyrė šiam projektui užbaigti: „Kažkada esu kažką panašaus daręs, jungęs tokias konstrukcijas, turėjau patirties, tad mane ir pakvietė šiems darbams“, – paatviravo M. Jonuškevičius. Kartu su Mindaugu prie tiltelio darbavosi ir kretingiškis tautodailininkas Raimundas Puškorius, kuriam teko meniški medžio darbai – skaptavimas, drožinėjimas: „ Norėtųsi, kad darbas eitų greičiau, bet medis yra medis, pasitaiko ir nelabai kokybiško. Norisi, kad plenero uždarymo proga bent jau tiltelio vaizdas, pagrindas būtų, kad keturios kolonos, simbolizuojančios metų laikus, jau stovėtų“, – ūpo neprarado R. Puškorius, pridūręs, kad metų laikų simbolikai skirtos kūrybinės mintys jau sukasi galvoje. Jokūbavo įkūrėjui Jokūbui Ignotui Nagurskiui atminti ąžuolinį suoliuką skaptuojantis medžio drožėjas Tadas Šorys atloše rūpestingai kaldamas Nagurskių šeimos herbą atviravo, kad pirmame plenere jam teko garbė iš medžio padaryti užrašą, skirtą A. Stulginskio parkui. Vienintelė mintis, dirbant su medžiu, anot T. Šorio, gerai ir kokybiškai viską padaryti.
Lietuvoje prasidėjo javapjūtė, ir laukuose visu pajėgumu dirba kombainai, kita žemės ūkio technika. „Tačiau ne visiems ūkininkams javapjūtės pradžia buvo sėkminga, nes Bendrasis pagalbos centras jau sulaukė pranešimų apie degančius kombainus ir javų laukus“, – pastebėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Lukošienė, teigdama, kad vieni patyrė didesnių, kiti, laiku užgesinus užsiliepsnojusią techniką, – mažesnių nuostolių, tačiau visiems – ir ūkininkams, ir ugniagesiams – norisi, kad tokių nelaimių būtų išvengta. Anot specialistės, neretai kombainai užsiliepsnoja dėl įvairių gedimų, dėl ant mechanizmų susikaupusių dulkių, kurias reikia kuo dažniau nuvalyti ar nupūsti. Be tinkamo aprūpinimo pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, didžiausią dėmesį intensyvaus technikos eksploatavimo metu būtina skirti technikos aptarnavimui: prasiskverbiantys tepalai, netvarkinga kuro sistema, netvarkinga išmetimo sistema, užstrigę guoliai, praslystantys diržai, nepritvirtinta elektros instaliacija, išjungtos ar netvarkingos įspėjimo apie mechanizmų avarinį darbo režimą sistemos, laiku nepašalintos degios nuosėdos ant įkaistančių variklio ir kitų mechanizmų, aplink besisukančias detales apsivejantys šiaudai ir šienas – visa tai gali būti gaisro priežastis.
Energetinės nepriklausomybės siekiančioje Europoje pastaruoju metu vis garsiau ir daugiau kalbama apie jūrinio vėjo potencialą elektros energijos gamyboje. Šalys viena po kitos skelbia apie planuojamus naujus vėjo elektrinių projektus, o šiame vykstančių pokyčių žemėlapyje ypač reikšmingą vietą užima Baltijos jūra. Lietuva šiuo atžvilgiu žengia pirmuosius žingsnius – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse „Curonian Nord“. Praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjungos šalių energetikos ministrai ir daugiau kaip 300 energetikos įmonių pasirašė Europos vėjo energetikos chartiją, kurioje įtvirtino, kad siekiant Bendrijos žaliųjų tikslų ir energetinės nepriklausomybės, būtina stiprinti žemyno vėjo pramonę. Siekiant šio tikslo ypač svarbus vaidmuo teks Baltijos jūrai, kurios milžiniškas vėjo energijos potencialas pastaraisiais metais pradedamas vis sparčiau išnaudoti, nors iki tikrojo jo išlaisvinimo dar laukia ilgas kelias. Ambicingi valstybių planai Baltijos jūros reikšmę vėjo energetikos sektoriuje sunku pervertinti. Būtent šioje jūroje buvo pastatytas pats pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas pasaulyje. Jį dar 1991 m. šalia Lolando salos įrengė Danija. Danija ir šiandien yra elektros energijos gamybos Baltijos jūroje lyderė, kuriai priklauso pusė iš dvidešimtiems šiame vandens telkinyje dabar veikiančių vėjo elektrinių parkų. Tačiau šios valstybės pavyzdžiu vis aktyviau seka ir kitos Baltijos jūrą supančios šalys. Palyginti sekli ir vėjuota Baltijos jūra itin tinka vėjo elektrinių statybai. Mokslininkų ir energetikos sektoriaus ekspertų skaičiavimais, bendras šios jūros potencialas siekia 93 gigavatus (GW), tačiau šiandien dauguma vėjo parkų joje yra palyginti nedideli ir bendra jų galia sudaro tik kiek daugiau nei 3 GW. Visgi šis skaičius artimiausiais metais sparčiai augs.
Nuo 2027-ųjų Šventosios uoste jau galėtų švartuotis laivai, skirti prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje, taip pat apie 300 jachtų, galės budėti kariuomenės gelbėjimo laivai, kurie dalyvautų likviduojant incidentus Būtingės naftos terminale – tokias galimybes suteikia praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Seime priimtos Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisos. Seimas pailgino uosto žemės nuomos laiką nuo 25 iki 50 metų, kad uosto direkcija ar jo žemę nuomojančios įmonės būtų skatinamos investuoti į infrastruktūrą ir sukurti sąlygas laivams, be to, uosto žemė galėtų būti perduota naudotis pagal panaudą. Prieš tai numatytas uosto žemės nuomos laikas buvo per trumpas, kad apimtų visą vėjo parkų jūroje veikimą – ne mažiau kaip 45 metus. Iki šiol Šventosios uoste buvo įgyvendintas dvejus metus trukęs žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbų etapas, per kurį uoste įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra, nutiesti inžineriniai tinklai, sutvarkyta uosto teritorija. Taip pat sutvarkyta ir pailginta krantinė, įrengtas slipas, padedantis žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, gervė, skirta iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Pastatytas ir pastatas žvejų valtims bei žvejybos įrangai laikyti, įrengtas privažiavimas prie jo. Įgyvendinant Žvejybos infrastruktūros sukūrimo Šventosios uoste projektą buvo rekonstruota ir į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje žvejai gali patogiai laikyti savo automobilius. Sutvarkyta ir buvusi senoji automobilių stovėjimo aikštelė, dalis jos skirta prekybai žuvimi. Čia įrengti patogūs privažiavimai neįgaliesiems, elektromobilių įkrovimo stotelė, daugiafunkcė saulės baterija įkraunama viešųjų erdvių paslaugų stotelė, atnaujintas viešasis tualetas.
Parama Lietuvos kaimo tinklo (LKT) narių projektams skiriama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Paraiškos pagal SP priemonę „Parama Lietuvos kaimo tinklo narių projektams įgyvendinti“ bus priimamos nuo rugsėjo 15 iki spalio 15 d. Paraiškų teikimo etapui numatyta 555 750 eurų. Remiamos veiklos „Pagal SP priemonę „Parama Lietuvos kaimo tinklo narių projektams įgyvendinti“ parama teikiama teminių renginių (seminarų ir konferencijų), renginių „Atviras ūkis“ bei SP priemonių viešinimo akcijos organizavimui. Finansuojama ir elektroninė komunikacija, skirta šiems renginiams viešinti, – priemonę pristato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento ES paramos programų stebėsenos ir vertinimo skyriaus patarėja Ieva Mizejė. – SP įgyvendinimo laikotarpiu parama bus teikiama ir mokymams, skirtiems nepriklausomų žemės ūkio konsultantų, įtrauktų į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą, kvalifikacijos kėlimui, dalijantis gerąja patirtimi ir žiniomis žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Galima rengti fizinius ir nuotolinius seminarus, kursus.“ ŽŪM atstovė pabrėžia, kad priemonė skirta tiek nacionaliniu, tiek ir ne nacionaliniu lygmeniu veikiantiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurie yra LKT nariai. LKT nariu privalu tapti iki paraiškos pateikimo dienos. Be to, paramos besikreipiantis viešasis juridinis asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus iki paraiškos teikimo vykdęs veiklą. Šis reikalavimas netaikomas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti reorganizavus (sujungus) kitus juridinius asmenis, jeigu nuo bent vieno iš reorganizuotų (sujungtų) juridinių asmenų įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję ne mažiau nei dveji metai.
Vaikų švenčių idėja – mikrorajono gyventojų bendrystei stiprinti
Kretingsodyje, Jaunystės gatvėje, naujų namų kvartale gyvenanti kirpėja dirbanti Agnė Paulauskienė jau ne pirmus metus šios gatvės vaikams rengia įspūdingas kiemo šventes. Surado puikią progą Idėja surengti pirmą tokią šventę prieš trejus metus Agnei kilo susilaukus ir šiek tiek paauginus pirmagimį Arną. Šventei skirtos datos ilgai ieškoti nereikėjo – birželio 1-oji, kurią iki šių metų švęsdavome kaip Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Ji tapo puikia proga draugėn sukviesti visus kvartalo mažylius ir jų tėvus. Pirmasis blynas neprisvilo, šventė pavyko, tad kitais metais A. Paulauskienė surengė didesnę šventę, kurioje vaikai džiaugėsi batutais, siurprizais, mėgavosi saldumynais ir skanaudami picą, po atviru dangumi žiūrėjo nuotaikingą animacinį filmą. O šiųmetė šventė pranoko pačius didžiausius lūkesčius – buvo užsakyti milžiniški batutai, žaismingas klounas kartu su vaikais žaidė žaidimus, pūtė balionus ir piešė ant veidukų, į dangų skriejo muilo burbulai, ant pagaliukų vyniojosi saldžiausia cukraus vata, mažiausieji tapė ant specialiai jiems sukurtos sienelės, visus viliojo staigmenos ir dovanos. Vakaro kulminacija – putų šou, į vaikystę sugrąžinusi net pačius didžiausius skeptikus. „Visada norėjau suvienyti visus vaikus ir jų mamas, sutelkti mūsų gyvenamųjų namų kvartalo bendruomenę, skatinti ir puoselėti tarpusavio bendravimą, kad tėvai ir vaikai tarpusavyje pažintų vieni kitus“, – sakė Agnė, prisipažinusi, kad apie tokio masto švenčių organizavimą prieš tai nebuvo niekur mačiusi ar girdėjusi. Pirmoji mintis kilusi tuomet, kai pašnekovė pamatė kasdien į kiemą su vaikais susirinkusių motinų bendravimą, besimezgančias pirmąsias draugystes.
Kviečiame Kretingos rajone gyvenančius tremtinius, jų vaikus, vaikaičius ir kitus rajono gyventojus rugpjūčio 3 d. (šeštadienį) vykti į tradicinį Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių dainų ir poezijos sąskrydį „Su Lietuva širdy“, vyksiantį Ariogaloje (Raseinių r. savivaldybė). Kretingos rajono savivaldybės skirtu autobusu į sąskrydį iš Kretingos išvykstama 7.00 val. ryto (iš Rotušės aikštės), grįžtama – apie 20.30 val. Būtina išankstinė registracija tel.: 8 698 75588 (Valerija Žalienė) arba 8 623 79791 (Eugenijus Valatka). Kretingos rajone gyvenančių tremtinių, jų vaikų, vaikaičių ir kitų rajono gyventojų vykimą į Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių dainų ir poezijos sąskrydį „Su Lietuva širdy“ organizuoja Kretingos rajono savivaldybė ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos filialas.
„P. n.“ informacija
|
|
