|
|
|
(1872) 2024-07-23Javapjūtė: vieniems įsibėgėjo, kiti tik pradeda
Pirmieji kombainai į laukus šiemet, kaip ir kiekvieną vasarą, išsiruošė Dzūkijoje ir Suvalkijoje, tačiau ir žemaičiai neatsilieka: Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras rapsus penktadienį pjovė Tarvyduose netoli Dimitravo, karteniškis Gintaras Žiobakas – Abakuose. Skirtingos vietovės, skirtingos patirtys Abiem vyrams penktadienis buvo nebe pirmoji javapjūtės diena, todėl apie būsimą šios kultūros derlių bendrą vaizdą susidarę turėjo. „Nematau problemos. Keturios tonos iš hektaro byra – visai neblogai“, – džiaugėsi S. Sandaras. O karteniškis optimizmu netryško: rapsai, sakė, tik iš pažiūros dideli, įspūdingi, tačiau gero derliaus nėra. „Po tris tonas gaunu iš hektaro, kai pernai po keturias. Bet su kuo iš aplinkinių ūkininkų pakalbu, daugelis šneka tą patį“, – teigė G. Žiobakas. Jo nuomone, pasėlių derlingumui įtaką padarė gamtos sąlygos: anksti pavasarį atšilo, paskui atšalo, vėliau dar užklupo ir sausra. Iš viso 170 ha rapsų auginantis G. Žiobakas derlių pasiruošęs parduoti įmonėms „Scandagra“ bei „Agrokoncernas“. Anot pašnekovo, siūloma 480 eurų suma atrodo nebloga, jeigu nelygini su daugiau kaip 700 eurų kainuojančiomis kompleksinių trąšų kainomis. S. Sandaro manymu, jam sėkmę lėmė atsparios „Dekalb“ žieminių rapsų veislės ir taikoma neariminė pasėlių auginimo technologija, kai žemė įdirbama sekliai. Be to, tik baigus kulti, per visą lauką jis „paleidžia“ purkštuvą su mikrobiologinius procesus dirvožemyje skatinančiu preparatu, kuriame yra bakterijų. Joms maisto medžiagų duoda dirvoje likusios augalų šaknys, o bakterijos šaknims iš atmosferos fiksuoja azotą, tirpina fosforą ir kalį. „Šiaudai mineralizuojasi, todėl mano trąšų normos yra perpus mažesnės, negu naudoja kai kurie kiti ūkininkai“, – patirtimi pasidalijo S. Sandaras.
Penktadienį Kretingos Pranciškonų gimnazijoje įteikti brandos atestatai. Valstybinių brandos egzaminų įvertinimo kraitėje – 13 šimtukų, iš kurių net keturis šimtukus – iš lietuvių kalbos, geografijos, istorijos ir anglų kalbos – gavo šios gimnazijos absolventas Tomas Valiūnas. Paklaustas, ar tikėjosi tokių rezultatų, Tomas atviravo, kad vienų tikėjosi, kiti – nustebino. Lietuvių kalba, geografija, istorija – tai sritys, kurioms Tomas jaučia didelę trauką, todėl dėl įvertinimo buvo ramus. Tiesa, dėl istorijos egzamino net buvo susilažinęs su mokytoja, o štai anglų ir matematikos rezultatai jį nustebino – vaikinas prisipažino tikėjęsis jų prastesnių. Kadangi jaunuolis per pastaruosius kelerius metus dalyvavo įvairiose olimpiadose ir konkursuose, jiems besirengdamas buvo sukaupęs nemažai patirties, įgūdžių, kad jaustųsi pakankamai tvirtas savo žiniomis – paskutiniais mėnesiais ir savaitėmis prieš egzaminus per galvą nesivertė ir per daug nesimokė: „Man visada viskas ėjosi lengvai, dariau tai, kas patinka, todėl nei lankiau papildomų korepetitorių pamokų, nei naktimis prie vadovėlių sėdėjau, nei tuos namų darbus visada padarydavau – labai svarbu neperspausti savęs ir atrasti tai, kas išties patinka. Būtent to ir linkėčiau jaunesniems gimnazistams“, – sakė T. Valiūnas. Ką tik gimnaziją baigęs jaunuolis džiaugėsi Pranciškonų gimnazijos mokiniais ir draugais, su kuriais kartu buvo nepaprastai smagu ir gera mokytis. Tomas supranta, kad didelį indėlį į jo mokslo rezultatus yra įdėjęs ne vienas mokytojas, paruošęs jį ne tik egzaminams, bet ir neformaliojo ugdymo veikloms, konkursams, olimpiadoms. Gerą žodį vaikinas skyrė prie jo šimtukų prisidėjusioms mokytojoms: lietuvių kalbos mokytojai Irmai Šedienei, istorijos mokytojai Reginai Norvaišienei, geografijos mokytojui Viliui Adomaičiui, anglų kalbos mokytojai Gražinai Zaborienei. Taip pat matematikos mokytojai Laimai Bružienei, kuri neleido pasiduoti ir įkvėpė pamilti „tą nelemtą matematiką“. Nors su šia sritimi kovoti sekėsi sunkiau, bet rezultatas kovotojui buvo daug geresnis negu tikėjosi.
„P. n.“ informacija
Ar galime išvengti traumų?
Dažniausiai traumas patiria vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Vaikai – šiltuoju metų laiku, vyresnieji – šaltuoju, kai slidu. Kaip išvengti ir tinkamai pasirūpinti vaikų traumomis, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė. Kodėl fizinis aktyvumas yra būtinas vyresnio amžiaus žmonėms, kalba VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro 1-o stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Kesienė. Pagrindiniai traumų sukėlėjai – paspirtukai Pasak I. Sapagovaitės, traumų pikas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki spalio pabaigos, priklausomai nuo to, kiek trunka šiltų orų metas. Pagrindinės vaikų traumų priežastys – dviračiai, riedučiai, riedlentės, paspirtukai, batutai, treniruotės ar pavieniai žaidimai. „Elektriniai ir paprasti paspirtukai, dviračiai – dažniausi vasaros traumų sukėlėjai. Važiuojantiems nedideliu greičiu ir nukritusiems dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Jei važiuojama greitai, lekiama nuo kalno ar susiduriama su kitu transportu ar eismo dalyviu, traumos būna rimtesnės – rankų ir kojų kaulų lūžiai bei sunkios galvos traumos, sąmonės netekimas“, – kalbėjo specialistė. Jos teigimu, norintieji apsisaugoti turėtų dėvėti šalmus, rankų ir kojų apsaugas. Taisyklių nepaisymas vaikams dažnai baigiasi priėmimo skyriuje: „Privalu žinoti, nuo kokio amžiaus, kur, kaip ir kokiu greičiu galima važiuoti elektriniu paspirtuku ar kita priemone. Itin svarbus ir tėvų vaidmuo – jie turėtų nuolatos vaikui priminti, kaip dera elgtis gatvėje.“
Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ ketvirtadienį, liepos 25 dieną, 18.30 val. kviečia į jaunųjų aktorių išleistuvių spektaklį „Kiaurai sieną“. Kai kuriems šiame spektaklyje pasirodysiantiems jauniesiems aktoriams tai bus paskutinis nusilenkimas publikai būtent su šia komanda, tad jie nori pakviesti kuo daugiau žiūrovų į šį neabejotinai daug emocijų sukursiantį jų pasirodymą. Šis spektaklis, pastatytas pagal kino ir teatro dramaturgės Teklės Kavtaradzės pjesę „Pokalbiai apie …Kristų“, – itin jaudinantis, atskleidžiantis įvairias gyvenimiškas situacijas, tad jauniesiems aktoriams patiems teko susidurti su įvairių emocijų lavina. Išleistuvių spektaklyje pasirodysiantys Emilija Matulaitytė, Viltė Marija Pucaitė, Kotryna Čičiūnaitė, Sidas Čepelevas, Gerda Gedrimaitė ir Fausta Anužytė pasakojo, kad iš pradžių kai kuriuos jų scenarijus išgąsdino, bet po truputį jį „prisijaukino“ ir patys išgyveno daug potyrių. „Kiekvienas, atėjęs į šį spektaklį, tikrai pamatys save, įžvelgs situacijas, kurias jau yra išgyvenęs. Tad jis tinka įvairaus amžiaus žmonėms. Daug jame visko, daug jaudulio, ašarų, sprendimų ieškojimų“, – apie spektaklį kalbėjo vyriausi atžalyniečiai. Taip pat jie atkreipė dėmesį, kad pavadinimas „Kiaurai sieną“ ir kilo dėl to, kad spektakliu siekiama įsigilinti, pajusti žmogaus esybę ir „pramušti“ tą jo pastatytą sieną. Spektaklis bus rodomas Kretingos rajono kultūros centro scenoje.
„P. n.“ Informacija
Į kūrybinę sąjungą nuvedė vidinis poreikis rašyti
Ne per seniausiai rūdaitiškė kultūros darbuotoja, pedagogė, profesionali akordeonistė, šiuo metu tris dukteris auginanti 36-erių Sigita Šimkutė-Kubilienė tapo Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nare. „Sprendimą žengti šį žingsnį priėmiau nedrąsiai, bet labai atsakingai“, – moteris teigė, kad, be muzikos, kasdienybėje ji save dar išreiškia per rašymą ir kad šiuo metu jaučianti vidinį poreikį aprašyti, ką diktuoja šiandiena. S. Šimkutė-Kubilienė sakė, kad nuo vaikystės visada domėjosi etnokultūra, supančia aplinka, giminės istorija. „Tą daryti nuolat skatino ir tebeskatina daryti mano močiutė tautotyrininkė Tučių kaime Telšių rajone savo giminės muziejų įkūrusi Elena Mažeikienė“, – Sigita prisiminė, kad ilgus metus kartu su močiute skaitė istoriko Kazio Račkausko leidžiamą laikraštį „Gimtinė“, o nuo VIII klasės, bendradarbiaudama su šiuo leidiniu, rašydavo straipsnius ir netradiciniais būdais platindavo „Gimtinę“ – organizuodama loterijas, dovanodama bibliotekoms leidinio prenumeratą ir pan. Būdama narė, aktyviai dalyvavo Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) veikloje. Laikraščio leidybai nutrūkus pradėjo domėtis jam artimu leidiniu „Gintaro gimtinė“. „Praverti šio, Lietuvos kultūros, kūrybos, savasties ir tautotyros laikraščio duris ir tapti Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nare mane paskatino kaunietė poetė Saulutė Genovaitė Markauskaitė, su kuria ilgametė bičiulystė tęsiasi iki šiol dar nuo bendradarbiavimo TPD veikloje“, – kalbėjo S. Šimkutė-Kubilienė. Ji prisiminė ir pirmąsias žinutes, kurias parašė būdama mokinė ir kurios buvo išspausdintos mūsų, „Pajūrio naujienų“, laikraštyje, jo priede „Kuprinė“, kuris leidžiamas iki šiol ir yra skirtas jaunimo ir kūrybinei jo saviraiškai.
Neblaivų pričiupo Lazdininkuose
Sekmadienį apie 7.40 val. Lazdininkų kaime automobilio BMW X5 vairuotojui, gimusiam 1994 m., nustatytas 1,55 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Turėjo įtartinų miltelių
Sekmadienį apie 21.40 val. Sodų g. Palangoje, autobusų stotelėje, atlikus dalinę 1977 m. gimusio vyro apžiūrą, šortų kišenėje buvo rastas plastikinis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Tokia pat „nelaimė“ penktadienį ištiko ir 2006 metais gimusį asmenį – kurorto Klaipėdos plento gatvėje apie 3.40 val. pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Toyota Yaris“ ir patikrinus rankinę, irgi rastas folijos lankstinukas su galimai narkotine medžiaga. Pradėti tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Laukia pokyčiai pensijų kaupime: ko tikėtis?
Konstitucinis Teismas (KT)paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir dėl svarbių priežasčių žmonėms turi būti numatyta galimybė pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo. Šiuo metu rengiamos pataisos, kuriomis bus nustatyta, kokios priežastys laikomos svarbiomis, numatytos palankesnės įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygos. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) susilaikė nuo išsamesnių komentarų apie vykstančius pokyčius, kadangi teisės aktų projektai dar derinami tarpinstituciniu lygiu. Pensijų kaupimo pokyčius pakomentavo Seimo narė Laima Nagienė ir Socialinės politikos ir viešojo sektoriaus ekonomikos dėstytojas, profesorius Romas Lazutka. Inicijavo reikšmingus pokyčius L. Nagienė akcentavo, kad senatvės pensijų ir pensijų kaupimo klausimas yra be galo sudėtingas, nes turi sąsajų su visa daugiasluoksne šalies socialinio draudimo sistema. „Nuo II pakopos pensijų kaupimo sistemos sukūrimo pradžios, dar 2004 metais įžvelgdama daugybę šios sistemos trūkumų, buvau itin skeptiška, vienareikšmiai neigiamai nusiteikusi visos šios sistemos atžvilgiu ir išskirtinai tam tikrų šios sistemos aspektų atžvilgiu. Gavusi žmonių pasitikėjimą ir tapusi Seimo nare, tuo pačiu gavau ir galimybę aktyviau spręsti II pakopos pensijų kaupimo teisinio reguliavimo sistemos problemas“, – akcentavo opozicinės Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė, kuri kartu su kitais parlamento nariais kreipėsi į KT dėl esamos tvarkos II pensijų kaupimo pakopoje. Mažeikiškė Seimo narė pridūrė, kad KT nutarimas yra išties reikšmingas dėl to, kad jis tapo naujos diskusijos parlamente pagrindu: „Šiuo atveju paminėtas nutarimas sudarė galimybę inicijuoti Pensijų kaupimo įstatymo pataisas.“
Stebuklingų akimirkų smulkmenos
Darbėnų gimnazijoje Ikimokyklinio ugdymo skyriuje mokytoja dirbanti, Kurmaičiuose Kretingos rajone gimusi, augusi ir čia gyvenanti Daiva Katkutė savo kasdienybės neįsivaizduoja be gamtos, fotografijos ir kelionių. Vienoje išvykoje telpa kelios kelionės „Keliauju tiek, kiek leidžia mano galimybės, ir esu jau labai nemažai pamačiusi“, – sakė Daiva, kurios kelionių kraitelėje puikuojasi Slovakija, Kroatija, Austrija, Sakartvelas, Škotija, Omanas, Marokas, Lenkija, Ispanija. Renkantis pažintinių kelionių maršrutą svarbiausias kriterijus – kalnai. Planuodama keliones, pašnekovė taip susidėlioja maršrutą, kad vienoje jos suplanuotoje išvykoje tilptų kelių kelionių įspūdžiai. Keliaudama D. Katkutė daug fotografuoja, išryškindama net menkiausias smulkmenas, kurios telpa sustabdytoje akimirkoje: „Vaizdas, kurį pamatau, nėra vien vaizdas – tai mažos detalės, kurias aš parsivežu namo. Ir žmogus iš gyvenimo pasiima tik smulkmenas. Regis, koks smulkus ir juokingas tas žodis – smulkmena, bet juk iš jų viskas ir susideda“, – pasakojo Daiva ir prisipažino suvokusi, kad tokia smulkmena, kaip priešoperacinė narkozė jos organizmui buvo sunkiai pakeliama. Vieną po kitos patyrusi dvi operacijas ji galvojo, kad daugiau nebepamatys dukters ir pasaulio. Sunkiai atsigavusi po paskutinės operacijos ir išvydusi vaiskiai žydrą rugpjūčio dangų, ji iškėlė rankas į viršų ir už gyvenimą padėkojo Kūrėjui. Grįžusi namo, prisirinko kraitelę obuolių ir supratusi, kad jos nepakels, tiesiog sode, ant žolės iš raudonskruosčių vaisių pamėgino išdėlioti žodį gyvenimas. Regis, smulkmena, bet sudėlioti tokio ilgo žodžio nepavyko. Sudėjusi anglišką žodį LIVE, Daiva pajuto, kad kas benutiktų, ji turi gyventi, turi eiti, pamatyti, keliauti. „Tik labai artimas ratas žmonių žino, kokia tikroji, ne finansinė, mano kelionių kaina, kiek iššūkių tuo metu patiria mano organizmas, – atviravo pašnekovė ir pridūrė, kad ir kaip tai skausminga jos kūnui, ji renkasi gyventi. – Kelionės – tai ne tik kalnai, tai gamta, sutikti žmonės, bendravimas, kurio daug net nereikia, užtenka trumpos pažinties ir užsimezgusio trapaus tos akimirkos ryšio.“
„Mūsų muziejus pakeitė pavadinimą ir nuo šių metų vadinasi nebe Antano Mončio namai-muziejus, o Antano Mončio meno muziejus, tačiau pati jo koncepcija išliko nepakitusi“, – paaiškinusi, kad tiesiog atėjęs laikas pakeisti 1999 liepos 10 d. Palangoje atidaryto muziejus pavadinimą patikino jo direktorė Loreta Birutė Turauskaitė. Namai-muziejus tapo meno muziejumi L. B. Turauskaitė priminė, kad Mončių kaime Kretingos rajone gimęs, 1944 m. į Vakarus pasitraukęs Freiburge ir Paryžiuje skulptūrą studijavęs vėliau Prancūzijos sostinėję gyvenęs ir kūręs garsusis skulptorius Antanas Mončys (1921–1993) 1989 metais viešėdamas Palangoje būtent šiam Lietuvos miestui nusprendė padovanoti savo kūrinių kolekciją. 1998-aisiais, kai buvo priimtas sprendimas Palangoje atidaryti muziejų, jam buvo suteiktas Antano Mončio namų-muziejaus pavadinimas. „Tuo metu viešųjų įstaigų, kuriose būtų kūrėjų dovanotos kolekcijos, Lietuvoje buvo vienetai. Ir tada buvo nuspręsta, kad ši įstaiga neturėtų būti vien muziejus, į kurį žmogus atėjo ir, apėjęs ekspoziciją, išėjo. Norėjosi, kad čia nuolat būtų veiksmas, kad vyktų judėjimas ir gyvenimas kaip namuose. Šitą sumanymą mes įgyvendinome ir pavadinimą pateisinome. Bet pastaruoju metu atėję lankytojai vis dažniau klausdavo: o ar čia Mončys ir gyveno? Ar čia Mončio gimtieji namai? O kai perskaitėme svečių iš Rusijos atsiliepimus, kurie muziejuje neva matė netgi lovą, kurioje buvo pradėtas Mončys, supratome, kad senasis muziejaus pavadinimas jau nebeatitinka realybės ir veiklos. Nes čia visų pirma yra pristatomas menas – ir ne tik A. Mončio menas, jo kūryba, visas jo kūrinių rinkinys, bet ir kitų menininkių sukurtas įvairus menas. Todėl visuotiniame dalininkų susirinkime nuspręsta, kad pats geriausias pavadinimas būtų Antano Mončio meno muziejus“,– akcentavusi, kad dabar niekam jokių klausimų nebekyla, sakė muziejaus direktorė.
Kretingos rajono savivaldybė už 90 tūkst. eurų atnaujino dokumentų valdymo sistemos palaikymo ir aptarnavimo sutartį. Kaip sakė Savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pareigas šiuo metu einantis Pranas Viršilas, ankstesnė sutartis su ta pačia įmone NEVDA galiojo dvejus metus, dabar pasirašyta trejiems, atnaujinti įkainiai, Savivaldybės darbuotojams atsirado galimybė elektroninius dokumentus pasirašyti naudojant išmanųjį tapatybės patvirtinimo įrankį SMART-ID, kai anksčiau tekdavo naudotis valstybės tarnautojo pažymėjimais arba mobiliuoju parašu. „SMART-ID yra pripažintas jiems lygiaverčiu“, – sakė P. Viršilas.
„P. n.“ informacija
Jokūbave vyksta pleneras Aleksandrui Stulginskiui įamžinti
Šiomis dienomis Jokūbavo bendruomenės centras surengė 5-ių dienų plenerą „Metų laikai prezidento Aleksandro Stulginskio dvare 2024“. Skirtingų kartų ir socialinių sluoksnių jungtis Vakar prasidėjęs pleneras – tai pirmojo plenero, įvykusio 2022-aisiais, tęsinys. Pirmasis pleneras buvo skirtas prezidento A. Stulginskio gyvenimo laikotarpiui atminti ir įamžinti per tautodailės meistrų sukurtas skulptūras, edukacijas, šventes. „Tęsiant šį projektą bus atkreiptas dėmesys ir į kitus su dvaru ir kaimu susijusius įvykius, Lietuvai ir kaimui nusipelniusius žmones bei ypatingas, unikalias vietas“, – teigė vienas plenero organizatorių Antanas Sungaila, už pagalbą, idėjas ir bendrystę gerą žodį skyręs visai Jokūbavo bendruomenei. Pleneras vyksta Jokūbave, prezidento A. Stulginskio parke, buvusios prezidento dvaro sodybos dalyje. Tai unikali vieta susirinkti etnokultūros tradicijas puoselėjantiems žmonėms ir tiems, daugiausia jauniems, kuriems tos tradicijos tik kaip praeities aidas, kad vieni su kitais pasidalintų savo patirtimi, išgyvenimais, tradicijomis. Plenero metu sukurti darbai pasiliks parke, kaip meninės kultūros ženklai šiandienos ir ateities kartoms, o jo metu vykę koncertai, edukacijos, pasirodymai dar labiau suvienys skirtingų kartų ir socialinių sluoksnių bendruomenę. Šiųmetė naujovė – kad plenere sutiko dalyvauti Klaipėdos fotografų klubas „Kalvė“. Šio klubo fotografai Jurga Valantinienė, Vidūnas Kulikauskas, Petras Simutis, Dovilė Čižaitė-Jonikė, Audronė Jovaišienė, Jūratė Čiakienė, Stepas Kalcas, Violeta Benetienė, Gintarė Bulsė lankosi bendruomenės namuose, kaime ir fotografuoja skirtingas kartas: senelius, tėvus, vaikus, anūkus. Plenero metu veiks šių nuotraukų paroda.
Senojoje Įpiltyje karaliavo mėlynės ir mėlyna spalva
Šeštadienį būriai pasipuošusių vietinių gyventojų ir svečių iš viso Kretingos rajono, tolesnių miestų ir miestelių kas pėsti, kas važiuoti skubėjo į Senosios Įpilties poilsiavietę. Čia, prie piliakalnio ir jo papėdėje tyvuliuojančio tvenkinio, karaliavo mėlyna spalva: mėlynos ir melsvos detalės svečių ir šeimininkų aprangoje atspindėjo tradicinės vidurvasario šventės „Prisirpo mėlynės“ nuotaiką. Tiesa, pačių aplinkinių miškų karalienėmis vadinamų uogų šių metų šventėje buvo kaip reta mažai: tik dvi uogautojos siūlė jų įsigyti, už litrą mėlynių prašydamos 7–8 eurus. Į kiek nusivylusių pirkėjų pastebėjimus, kad menkai tepasistengta, moterys atsiliepė, kad gamta „papokštavo“: paprastai tokiu metu, liepos viduryje, esąs pats mėlynių sezonas. Šiemet gi viskas pora savaičių anksčiau dera tiek soduose, tiek daržuose, tiek miškuose. Kasmet šventei mėlynių prirenkanti Irena Bružienė sakė, kad uogų miškas nešykštėjo: buvo ir mažesnių, ir didelių. Tačiau dabar visi uogienojai „nušliaužti“, mėlynės beveik nurinktos, o ir didžiuma jų jau tyžta. Gi Senosios Įpilties bendruomenė, nepaisydama gamtos pokštų, šventei pasirengė itin išmoningai. Bendruomenės pirmininkas Edvardas Tadevušas Stalmokas užsiminė, kad gerokai prieš numatytąją datą buvo sutvarkytas nuo poilsiavietės piliakalnio link tvenkinio pakrante vedantis takas, atnaujinti čia buvę informaciniai stendai, pakeisti jų stogeliai. Kad būtų naujų pramogų vaikams, o ir suaugusieji turėtų kuo pasigrožėti, kartu su bendruomenės vyrais E. T. Stalmokas įrengė medinių pėdų taką, kurio viduryje paguldytas išsiraitęs medžio kamienas – norint juo pereiti nenusprūdus, reikia rimtai pasistengti ir išlaikyti pusiausvyrą. Tautodailininkas Raimundas Puškorius šalia atnaujinto Skūpuolio namelio-pavėsinės išdrožė jo šeimininko skulptūrą, o tautodailininkas Tadas Šorys tvenkinio pakrantėje įkurdino deivės Laimos skulptūrą: iš tolo ji gan rūsčiai žvelgia į jos ramybę trikdančius praeivius, bet, jiems artėjant, deivės veidas nušvinta šypsena.
Dar kartą – apie Klibių tvenkinio taršą
Po „Pajūrio naujienų“ laikraštyje publikuoto straipsnio „Klibių bendruomenė sunerimusi – tvenkinys teršiamas“ (2024 07 19), kuriame buvo aptarta Kretingos rajone esančio Klibių tvenkinio mikrobiologinė tarša, kuri, kaip įtariama, susidaro dėl netinkamo nuotekų sistemų naudojimo, redakcija gavo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjo Irmanto Valūno papildomą atsakymą dėl gyvenvietėse gyvenančių asmenų privačių ar lokalių nuotekų šalinimo tvarkos, nesant galimybei prisijungti prie centralizuotų nuotekų šalinimo sistemų: „Neturintys galimybės prisijungti prie centrinės nuotekų sistemos gyventojai gali rinktis vieną iš trijų tipų įrenginį: rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginį, biologinio tipo valymo individualų įrenginį arba septiko tipo valymo individualų įrenginį. Renkantis įrenginį reikėtų įvertinti savo poreikius, įrenginio ir jo įrengimo kainą bei eksploatacijos išlaidas. Patys paprasčiausi yra rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginiai. Juos gali įrengti tokius įrenginius montuojančios bendrovės. Šiuo atveju vonios kambarių, tualetų ar virtuvių nuotekos patenka į šalia namo įrengtą sandarų rezervuarą, iš kurio periodiškai šios nuotekos yra išvežamos vežėjų.
Baigėsi balandžio 12 d. pradėta politinės kampanijos dalyvių registracija 2024 m. spalio 13 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, nuo šio pirmadienio – liepos 22 d. – iki rugpjūčio 9 d. 17 val. užsiregistravusieji Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turi pateikti pareiškinius dokumentus. Gavusi pareiškinius dokumentus VRK spręs, tvirtinti ar ne juos pateikusį asmenį kandidatu į Seimą. Liepos 22 d. VRK skelbė, kad dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose užsiregistravo 20 politinių partijų, vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje Nr. 37 save iškėlusi Justė Stonkutė, Lietuvos socialdemokratų partijos iškelta Violeta Turauskaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – Agneta Ladek (Kazlauskaitė). Vienmandatėje Mėguvos rinkimų apygardoje Nr. 36 – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas Mindaugas Skritulskas, Lietuvos socialdemokratų partijos – Svetlana Tučkė, Darbos partijos – Edvinas Komparskas. Lietuvos regionų partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius patvirtino, kad praėjusį ketvirtadienį partijos taryba kandidatu į Seimą Kuršo rinkimų apygardoje iškėlė Antaną Vinkų. Kuršo apygardoje į Seimą kandidatuos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Romaldas Sakalauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Dovilas Petkus, „Nemuno aušra“ partijos – Valdas Rupšys. „Lietuvos liberalų sąjūdis dar nenusprendė dėl kandidato Kuršo rinkimų apygardoje, o Mėguvos rinkimų apygardoje iškėlė Audronę Balnionienę“, – „Pajūrio naujienoms“ pranešė Lietuvos liberalų sąjūdžio Kretingos skyriaus pirmininkas Romualdas Jablonskis. Ar Darbo partija turės kandidatą ir Kuršo rinkimų apygardoje, atostogaujantis Kretingos skyriaus pirmininkas Vytautas Ročys sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti.
„P. n.“ informacija---
Aiškėja kandidatuosiantys į Seimą vienmandatėse Kuršo ir Mėguvos rinkimų apygardoseKuršo rinkimų apygardoje Nr. 37
Kaip veikia šilumos siurbliai?Šilumos siurbliai naudoja aplinkos šilumą, kad šildytų namus. Jie gali naudoti orą ar vandenį kaip šilumos šaltinį, todėl yra įvairių tipų šilumos siurblių.
Komforto PrivalumaiNuolatinė temperatūra. Šilumos siurbliai gali palaikyti pastovią ir komfortišką temperatūrą namuose, nepriklausomai nuo išorinių oro sąlygų. Jie veikia efektyviai tiek esant šaltam, tiek šiltam orui, todėl jūsų namai visada bus šilti žiemą ir vėsūs vasarą. Tylus darbas. Modernūs šilumos siurbliai veikia labai tyliai, todėl netrikdo kasdienio gyvenimo. Tai ypač svarbu gyvenamuosiuose rajonuose ar namuose, kur svarbi ramybė ir komfortas. Greitas šildymas. Šilumos siurbliai greitai prišildo patalpas, užtikrindami greitą ir efektyvų šildymą. Tai ypač patogu rytais ar grįžus namo po ilgos dienos.
1. Valomasis prausiklisKelionės metu jūsų oda susiduria su daugybe teršalų, todėl svarbu turėti gerą valomąjį prausiklį. Pasirinkite tokį, kuris tinka jūsų odos tipui ir efektyviai pašalina nešvarumus bei makiažą. Geriausia rinktis lengvą ir drėkinantį prausiklį, kuris ne tik valo, bet ir išlaiko odos drėgmę. Jei keliaujate lėktuvu, rinkitės kompaktišką, skysčių reikalavimus atitinkantį variantą. 2. Drėkinamasis kremasKelionės metu odai dažnai trūksta drėgmės, ypač lėktuvuose, kur oro drėgmė yra labai maža. Todėl veido kremai padės išlaikyti odos drėgmę. Rinkitės kremą su hialurono rūgštimi arba glicerinu, kurie efektyviai drėkina odą. Taip pat galima rinktis lengvus, bet intensyviai drėkinančius gelio tipo kremus, kurie greitai įsigeria ir nepalieka riebios plėvelės. Kokie lagaminai yra praktiškiausi?
Dydis ir talpaLagaminų dydžiai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra 55 cm, 65 cm ir 75 cm aukščio modeliai. Trumpoms kelionėms, trunkančioms kelias dienas, puikiai tiks mažesni, rankiniam bagažui pritaikyti lagaminai, kurių dydis dažniausiai būna apie 55 cm. Vidutinio dydžio lagaminai (apie 65 cm) yra idealūs savaitgalio išvykoms arba trumpoms kelionėms. Ilgesnėms kelionėms reikės didesnio lagamino, kurio dydis gali siekti 75 cm ar daugiau. Svarbu įvertinti savo kelionės trukmę ir poreikius, kad pasirinktumėte tinkamiausią dydį. Svoris ir mobilumasLengvas lagaminas leidžia supakuoti daugiau daiktų, neviršijant svorio apribojimų, nustatytų oro linijų. Todėl svarbu rinktis lagaminą, kuris pats savaime yra lengvas, bet tuo pačiu tvirtas. Mobilumas taip pat yra labai svarbus veiksnys. Rinkitės lagaminą su kokybiškais ratukais ir teleskopine rankena. Keturių ratukų lagaminai yra lengviau valdomi ir suteikia didesnį judėjimo lankstumą, nes juos galima stumti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Dviejų ratukų lagaminai yra stabilesni ant nelygaus paviršiaus, tačiau gali būti mažiau manevringi. |
|
Šilumos siurbliai tampa vis populiaresni kaip modernus ir efektyvus būdas šildyti namus. Jie ne tik užtikrina aukštą komforto lygį, bet ir yra ekonomiški bei ekologiški. Štai kodėl šilumos siurbliai yra vienas iš geriausių pasirinkimų šildymo sistemoms šiuolaikiniuose namuose.
Kelionės yra puikus būdas pabėgti nuo kasdienės rutinos, tačiau jos taip pat gali kelti iššūkių
odos priežiūrai. Ilgi skrydžiai, skirtingos klimato sąlygos ir pokyčiai mityboje gali turėti
įtakos odos būklei. Todėl svarbu turėti tinkamas veido priežiūros priemones, kurios padės
išlaikyti odą sveiką ir švytinčią net ir kelionės metu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios
priemonės yra būtinos, kad jūsų oda jaustųsi puikiai bet kurioje pasaulio vietoje.
Kelionėms skirtų lagaminų pasirinkimas yra didžiulis, ir gali būti sudėtinga išsirinkti
tinkamiausią variantą. Pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip kelionės
trukmė, kelionės pobūdis ir asmeniniai poreikiai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius
aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį renkantis praktišką lagaminą kelionėms.