|
|
|
(1870) 2024-07-16„Aurum“: vieniems trys dienos adrenalino, kitiems – pragaro
Prie kelių Klaipėda–Liepoja ir Palanga–Kretinga sankirtos, kitaip vadinamos Vydmantų žiedu, šiomis dienomis visu tempu vyksta baigiamieji pasiruošimo darbai: iki trečiadienio čia turi būti baigtos techninio aptarnavimo ir žiūrovų stebėjimo zonos, pastatyti biotualetai, sumontuota didžioji scena, ant kurios po varžybų užlips liepos 17–20 dienomis organizuojamų „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynių nugalėtojai ir prizininkai, muzikos bei pramogų pasaulio žvaigždės. Katučių ploja verslas Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Lauros Taučiūtės žodžiais, miestas tomis dienomis gyvens intensyviu ritmu. Viešbučiai užpildyti 90 proc., čia netgi anksčiau, negu prasidės varžybos, kuriasi lenktynininkų komandos, jų šeimos, mechanikai, ralio pasižiūrėti suvažiavę žiūrovai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Gerokai daugiau negu paprastai svečių tikimasi sulaukti ir kavinėse, restoranuose. Anot pašnekovės, vasara – trumpa, todėl natūralu, kad gerą progą užsidirbti gavęs verslas ploja katučių, bet, vykstant grandioziniams renginiams, jam tenka įveikti ir iššūkius: tai pritrūksta darbuotojų, tai susiduriama su automobilių parkavimo vietų stygiumi, o ir išvargusiems įnoringiems klientams neretai sunkiau yra įtikti. „Bet mes vadovaujamės logika: viskas – laikina, praeis. Todėl pasistenkime, kad tos kelios dienos būtų kuo geriausias laikas tiek mums, vietiniams, tiek atvykėliams“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė L. Taučiūtė. Jai pritarė asociacijos valdybos ir tarybos narė Ingrida Valaitienė. Jos žodžiais, kituose Europos kurortuose taip pat vyksta panašūs renginiai, festivaliai, turintys savo koncepciją, konkrečias datas. Ralis „Aurum“ Palangoje skaičiuoja 25-ąją vasarą, smagu, kad suvažiuoja daug dalyvių, užplūsta būriai gerbėjų. Spaudoje mirga pranešimai, ir apie tai, kad ralio dienomis, tiksliau liepos 18-ąją, pačioje miesto širdyje, Vytauto gatvėje, užriaumos motorai – čia įvyks taip pat tradicija tapusios automobilių garso sistemų entuziastų varžytuvės, kuriose kiekvienas dalyvis bandys įrodyti, kieno mašinoje sumontuota garso sistema yra galingesnė.
Kretingos sporto centras duris atvėrė 2023 m. rudenį. Prasidėjus aktyvioms veikloms pagrindinėje sporto salėje, atsirado poreikis balkono erdvę atskirti nuo salės. „Dėl iš arenos į balkoną sklindančio didelio triukšmo nebuvo galima jame kokybiškai vykdyti veiklų. Todėl Savivaldybės taryba nusprendė skirti lėšų salės ir balkono erdvėms atskirti“, – informavo Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė. Numatytus darbus rangovas – UAB „Gargždų rangos darbai“ – atliko per mėnesį. Sumontuota nauja konstrukcija nuo balkono iki viršutinio lubų segmento, izoliuota gipso ir medžio plaušo plokštėmis. Konstrukcijoje sumontuoti langai, kuriuos, esant poreikiui, bus galima atverti. Jie sulaikys tiek iš treniruoklių salės į areną, tiek iš arenos į treniruoklių salę sklindantį triukšmą. Išspręsta ir kita problema – konferencijų salėje buvo sumontuotos naujos pakabinamos lubos, taip sumažinant iš aplinkos sklindantį pašalinį garsą. Įrengti erdves kainavo 111 tūkst. eurų. Darbai atlikti už Kretingos rajono savivaldybės lėšas. Jau paskelbtas viešas konkursas 356,35 kv. m erdvei balkone išnuomoti. Patalpos nuomojamos tik sveikatingumo ir sporto veikloms organizuoti. Paraišką dalyvauti konkurse Kretingos sporto centrui galima teikti nuo 2024 m. liepos 15 d. 8.00 val. iki rugpjūčio 5 d. 12.00 valandos. Daugiau informacijos galima gauti susisiekus su Kretingos sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoju Vytautu Tamašausku, tel. 8 633 13328, el. p. vytautas.tamasauskas@kretingasc.lt .
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Liepos 22-oji yra paskutinė politinės kampanijos dalyvių registravimo diena spalio 13 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Kelti kandidatų sąrašą, kandidatą ar išsikelti kandidatu galima tik prieš tai užsiregistravus savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Pareiškimų dokumentų priėmimas prasidės liepos 22 d. ir baigsis rugpjūčio 9 d. 17 val. Kol registracija nesibaigė, nepateikti pareiškiniai dokumentai, tebespėliojama ir kiek, kokioms politinėms jėgoms atstovaujančių kandidatų dėl Seimo nario mandato kovos Kuršo ir Mėguvos vienmandatėse rinkimų apygardose. „P. n.“ birželio 21 d. skelbė apie aiškėjančius pirmus kandidatus į Seimą Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 37 – socialdemokratę, Kretingos rajono savivaldybės opozicijos lyderę Violetą Turauskaitę, dabartinį Seimo narį, į Seimą išrinktą Kuršo apygardoje, Antaną Vinkų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliamą Vidaus reikalų ministerijos viceministrę Agnetą Kazlauskaitę. Iš politinių partijų pasiekusiomis žiniomis, Kuršo vienmandatėje apygardoje Seimo nario mandato siekti nusiteikęs, naujai Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai politinei partijai „Nemuno aušra“ atstovaujantis Valdas Rupšys, buvęs ilgametis (15 metų darbo stažas) karjeros valstybės tarnautojas, dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje sekretoriumi, kancleriu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdyba pritarė, kad Kuršo apygardoje į Seimą kandidatuotų politologas, Seimo opozicijos televizijos laidų vedėjas Dovilas Petkus. Galutinį sprendimą dėl LVŽS kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose priims partijos taryba. Pasklidus žiniai, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kandidatu į Seimą Kuršo apygardoje deleguoja Romaldą Sakalauską, VšĮ Kretingos ligoninė vyriausiąjį gydytoją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narį, R. Sakalauskas „P. n.“ patvirtino, kad su šia politine partija eina į Seimą ir yra įrašytas 19-u numeriu partijos kandidatų į Seimą sąraše daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o dėl kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose partija dar spręs. Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 36 kandidate į Seimą Lietuvos socialdemokratų partija kelia Svetlaną Tučkę, Palangos miesto savivaldybės tarybos narę, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Mindaugą Skritulską, Seimo narį, į Seimą išrinktą šios apygardos rinkėjų. Liepos 15 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijos dalyviais užsiregistravę buvo 17 politinių partijų.
„P. n.“ informacija
„Kol kas nieko konkretaus. Sutarta, kad paaiškės maždaug po dviejų savaičių, kai rajono meras Antanas Kalnius ir ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė aptarti Salantų gimnazijos ateities prie bendro stalo susės dar kartą“, – sakė susitikime Vilniuje dalyvavęs šios ugdymo įstaigos mokinių tėvų komiteto pirmininkas Vidas Žabinskas. Iniciatyvinė grupė, kurioje Klaipėdos regiono savivaldybių atstovai, merai, gimnazijų tėvų komitetų pirmininkai, švietimo, mokslo ir sporto ministrei R. Morkūnaitei-Mikulėnienei penktadienį išdėstė, kuo gresia mokykloms, vietos bendruomenėms ir Lietuvos regionams, jeigu pagal naujus bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus nuo šio rugsėjo gimnazijose nebebus leidžiama formuoti III ir IV gimnazinių klasių, jose nesurenkant 21 mokinio. Dar iki šio susitikimo iniciatyvinė grupė buvo parengusi bendrą rezoliuciją, surinkusi ir aukščiausios valdžios institucijoms perdavusi 5 tūkst. protestuojančiųjų parašų su prašymu reikalaujamą mokinių skaičių gimnazinėse klasėse sumažinti iki 12. „Ministrės buvome išgirsti, pajutome atgalinį ryšį, jos žmogišką norą padėti, tačiau supratome, kad ministerija sprendžia ne viena, reikia tartis savo rate, galbūt ir už jo ribų. Susitikime dalyvavęs Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas taip pat buvo mūsų pusėje, manome, žinutę perduos Prezidentui, kuris ir savo metinėje, ir inauguracijos kalboje pats daug dėmesio skyrė švietimui“, – sakė V. Žabinskas. Jo manymu, nelogiška, kai Vilniuje nusprendžiama, kad III ir IV gimnazinėse klasėse turi būti 21 mokinys. Kiekviena gimnazija esanti individuali, kažką turi, kažko – ne. Salantiškiai tėvai jaučiantys neteisybę, nes neatsižvelgiama į tai, kad šioje gimnazijoje yra kitų priaugančių klasių.
„P. n.“ informacija
Pranciškonų gimnazijos triumfas: jos sąskaitoje – 13 šimtukų!
Paskelbti valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Kretingos rajono abiturientai 4 šimtukus pelnė už anglų kalbą, 5 – už lietuvių kalbą ir literatūrą, 3 – už matematiką, 1 – už fiziką, 2 – už geografiją ir 1 – už istoriją. Iš 16-os šimtukų 13 atiteko Pranciškonų gimnazijai. Šios gimnazijos mokinys Tomas Valiūnas įvertintas 4-iais aukščiausiais balais.
Tarp populiariausių egzaminų – anglų kalbaŠiais metais valstybinius brandos egzaminus Kretingos rajone laikė 288 moksleiviai, tarp populiariausių egzaminų – anglų kalba. Iš 280 jį laikiusiųjų neišlaikė penki – 1 iš Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ir 4 – iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos. Šimtukais įvertinti 4, ir visi jie iš Pranciškonų gimnazijos: Nedas Stropus (mokyt. Janina Tutinienė), Tomas Valiūnas (mokyt. Gražina Zaborienė), Miglė Melnikova (mokyt. Vilma Domarkienė) ir Sidas Čepelevas (mokyt. Živilė Galinskaitė). Dar 22 šios gimnazijos ugdytiniai gavo aukštus balus skalėje nuo 86 iki 99 balų. Tokiais pat balais įvertinti 8 Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, 6 Salantų ir 3 Vydmantų gimnazijų moksleiviai. Iš lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą laikiusio 241 moksleivio šimtukus pelnė Pranciškonų gimnazijos ugdytiniai Augustė Grikštaitė (mokyt. Rasa Žygaitienė), Agnė Motužytė ir Tomas Valiūnas (mokyt. Irma Šedienė), tai pat Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivė Samanta Gagilaitė (mokyt. Irutė Lapinskienė) ir Gabija Šimkutė iš Darbėnų gimnazijos (mokyt. Lina Butkuvienė). Aukštais 89–99 balais įvertinti 21 Pranciškonų gimnazijos, 4 Salantų, 3 Jurgio Pabrėžos universitetinės ir po vieną Vydmantų bei Darbėnų gimnazijų moksleivį. Matematikos valstybinį egzaminą laikė 222 abiturientai, 12 neišlaikė, tarp jų 8 – iš Jurgio Pabrėžos universitetinės, 2 – iš Salantų ir po vieną iš Pranciškonų bei Darbėnų gimnazijų. Šimtukais įvertinti Martynas Baltūsis ir Martyna Kripaitė iš Pranciškonų gimnazijos (mokyt. Laima Bružienė), Gintas Žutautas iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos (mokyt. Edita Stalmokienė). Aukštus 86–99 šio egzamino balus pelnė 10 moksleivių, tarp kurių 6 – iš Pranciškonų, po 2 – iš Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Salantų gimnazijų.
„Šv. Magdalenos naktis“ – dėmesys moters sveikatai
Savaitgalį, liepos 20-ąją, kaimyninė Klaipėda prisipildys ypatingu dėmesiu moteriai ir jos sveikatai – vyks „Šv. Magdalenos naktis“. Tai yra švietėjiškas ir pramoginis renginys, skirtas įvairaus amžiaus, sveikoms ir krūties vėžiu sergančioms ar padidintą riziką juo sirgti turinčioms moterims, taip pat – jų artimiesiems, draugams, medikams ir visai visuomenei. Pagrindinė šio tradicinio, šeštus metus rengiamo ir tarptautiniu jau tapusio renginio organizatorė – Lietuvos krūties vėžio asociacijos prezidentė, krūtų onkochirurgė, dėstytoja Agnė Čižauskaitė akcentavo, kad šis socialinis projektas skirtas moteriai, jos sveikatai, laimei ir atsakomybei prieš save, šeimą, tuos, kuriuos ji ir ją myli. „Siekiame skatinti moteris pasitikrinti krūtis, nes krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga visame pasaulyje ir Lietuvoje – juo suserga kas 11-ta moteris. Ir, nors medicina, gydant šį vėžį, yra labai stipriai pažengusi ir kasmet gydymas spartėja, mūsų tikslas – vėžio prevencija, kad kuo mažiau moterų atsidurtų ligoninėse, kuo mažiau būtų išleidžiama pinigų gydymui. O jeigu moteris susirgo – kad ji suvoktų, jog medikai deda visas pastangas išgydyti, kad ji nėra viena ir neužsisklęstų savyje. Visuomenėje reikia apie tai kalbėti, kad mes solidarizuojamės su tomis moterimis tam, kad padėtume kuo greičiau įveikti ligą, ne kovoti, o gydyti, tikintis įveikti. Todėl šiemet į renginį, ypač finalinę jo dalį – tradicinį ėjimą-bėgimą – žmones kviečiame kuo gausiau dalyvauti. Raginame atvykti krūties vėžiu sergančių moterų vyrus, artimuosius, nes joms dažnai reikia ne vien psichologinės, bet ir fizinės paramos“, – renginio esmę apibūdino A. Čižauskaitė.
Parodą dedikavo mėlynai spalvai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje visą vasarą veikia jaunos vilnietės menininkės Urtės Lagunavičiūtės paroda „Dedicated to Blue“ („Dedikacija mėlynai“). U. Lagunavičiūtė, kurdama instaliacijas ir objektus pasitelkia stiklo materiją ir šviesą. Taip atsirado ir mėlyna spalva, kuriai skiriama ši paroda. Apie galimybę surengti parodas menininkė galvojo ilgą laiką – „Dedicated to Blue” yra pirmoji jos dalis: „Pavadinimas sufleruoja, kad parodą dedikuoju mėlynai spalvai, kuri yra šios parodos epicentras. Mėlynoje spalvoje ieškojau asociacijų, kurias atradau vandens materijoje. Pirmiausia vandenį mačiau kiek paprasčiau, jame ieškojau atsakymų į klausimus: kaip vanduo „regi“ išorinį pasaulį, kaip žmogus jaučiasi tai matydamas. Ar tikrai egzistuoja vandens atmintis? Ar vanduo atsimena mus? Ar mūsų ryšys taip ir lieka užkoduotas?“ – kalbėjo U. Lagunavičiūtė, į šiuos klausimus bandydama atsakyti darbu, pavadintu „Paviršiaus įtempiai”, kuriame, kaip ji teigia, sureikšmino šviesos svarbą – ant stiklinių objektų krentančio srauto dėka šviesos atspindys tampa pačiu vandeniu, tarsi jo oda.
Prie vairo – trys girti
Šeštadienį apie 21.25 val. Kartenoje sustabdyto automobilio „VW Passat“ vairuotojui, gimusiam 1997 m., nustatytas 2,34 prom. neblaivumas. Panašūs incidentai ir Palangoje: penktadienį Kretingos g. ir Vilimiškės kelio sankryžoje automobilio „VW Caddy“ vairuotojas, gimęs 1987 m., įpūtė 1,59 prom., o sekmadienį Elijos g. Šventojoje sustabdytas BMW vairuotojas, gimęs 1979 m., – 1,65 prom.
„P. n.“ informacija
Iš rankos išplėšė telefoną
Liepos 13 d. apie 5.10 val. Jūros g. Palangoje, viešoje vietoje, nepažįstamas asmuo iš 1967 m. gimusios moters rankos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52s“. Žala – 1 tūkst. eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Pavogė kalnų dviratį
Liepos 12 d. apie 17.20 val. ties Vytauto g. ir Klaipėdos pl. sankryža Palangoje pastebėta, kad iš automobilio „Toyota Hilux“ atviro tipo bagažinės pavogtas kalnų dviratis „Radon Swoop 9.0“, kuris buvo prirakintas prie kėbule esančios metalinės kilpos. Savininkui padaryta per 2 tūkst. 960 Eur žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Vagys įsisuko į poilsio namelį
Kopų g. Palangoje per langą buvo įsilaužta į poilsio namelį ir iš jo pavogti automobilio „Opel Zafira“ rakteliai, telefonas, iš piniginės išimta banko kortelė, taip pat pavogtas kieme stovėjęs automobilis „Opel Zafira“, kuriame buvo asmeninių daiktų. Žala siekia 2 tūkst. 520 eurų. Automobilis vėliau rastas Palangoje, Mokyklos g. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Nei fotoaparato, nei pinigų
Palangos m. policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2005 m. gimusios merginos pareiškimą, kuriame nurodoma, kad liepos 8 d., ketindama įsigyti internetu parduodamą fotoaparatą „Nikon D3300“, į pardavėju prisistačiusio asmens nurodytą sąskaitą pervedė 243 eurus, tačiau prekės iki šiol negavo. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Susižalojusį pramogautoją parplukdė ugniagesiai
Ketvirtadienį apie 20.30 val. Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą apie nelaimę Mokyklos gatvėje Užpelkių kaime: ant vandenyje esančio daikto guli pramogaujant susižalojęs žmogus, ir reikia pagalbos pargabenant jį į krantą. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, nukentėjusysis gulėjo ant tvenkinyje esančios metalinės pakylos apie 10 metrų nuo kranto. Priplaukę ugniagesiai jam uždėjo kaklo įtvarą, paguldė ant motorizuotos lentos, sutvirtino nugarą ir, parplukdę į krantą, perdavė medikams.
„P. n.“ informacija
Kasmet liepos mėnesį Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyriaus iniciatyva prie I Dvaro tvenkinio organizuojamas tradicinis rajono paplūdimio tinklinio turnyras. Savaitgalį į turnyrą susirinko 12 komandų, kurios varžėsi dviejose grupėse: profesionalų – aštuonios, mėgėjų grupėje – keturios rajono paplūdimio tinklinio komandos. Profesionalų grupės komandos varžėsi dviejuose pogrupiuose. A pogrupyje – „Raguvškiai“, „Smogikai“, „Trys liūtai“, „Reimora“, B pogrupyje – „Salelė“, „Senoliai“, „Vydmantai“ ir „Riteriai“. Pogrupiuose I–II užėmusios komandos pateko į pusfinalį ir kovėsi dėl nugalėtojo vardo. A pogrupyje visus susitikimus laimėję „Trys liūtai“ (Aistis Miežetis ir Martynas Staponas) užėmė I v., antra liko „Reimora“ – Ramūnas Kocius ir Kazys Mačiulskis, pralaimėję tik pogrupio nugalėtojams. B pogrupyje aiškia persvara 2:1 susitikimus laimėję „Salelė“ (Donatas Aniulis ir Ugnius Dėkontas) užėmė I v., II v. užėmė „Senoliai“ – Martynas Daškevičius ir Deividas Butkus. Pusfinalyje „Trys liūtai“ 2:0 (15:13; 15:12) laimėjo prieš „Senolius“, o „Reimora“ be didelio vargo 2:0 (15:6; 15:8) įveikė „Salelę“. Mažajame finale susitiko „Salelė“ ir „Senoliai“. Pergalę 2:1 (15:11; 4:15;15:9) šventė „Salelės“ tinklininkai, pasidabinę bronzos medaliais. Didžiajame finale „Trys liūtai“ 2:0 (15:6; 15:10) nugalėjo „Reimorą“ ir tapo 2024 m. rajono paplūdimio tinklinio turnyro nugalėtojais.
Verslas po atviru dangumi
Prieš septynerius metus įsigiję pirmąsias keturias karves Monika ir Raimondas Pareigiai iš Genčų Medsėdžių kaimo Kretingos rajone greičiausiai nė nesitikėjo, kad gana greitai jie valdys nemenką galvijų bandą ir taps „MR. Ūkio“ įkūrėjais. Gyvuliai į ūkį įnešė stabilumo „Buvome visiški maksimalistai, – pradėjo pokalbį Monika, pati kilusi nuo Švėkšnos Klaipėdos rajone. – Per karantiną, kai visi išėjo neplanuotų atostogų, kartu su vyru ir įkūrėme „Misterį Ūkį“, kuriame iš esmės dirbame dviese, retsykiais į pagalbą pasikviesdami Raimondo tėvą.“ Idėja užsiimti gyvulininkyste kilo abiem suvokus, kad ūkis turi būti mišrus, tuomet jis yra ir stabilesnis, ir daugiau naudos nešantis. „Tiesioginė produkcija klientui turi būti kiekvieno ūkio siekiamybė“, – į pokalbį įsitraukė ir Raimondas, pridurdamas, kad jie augina ne tik jaučius, bet ir grūdines kultūras, kas yra ypač svarbu, žinant, kokie nenuspėjami gali būti metai. Vienais metais – sausros, kitais – liūtys, ir metai tampa nuostolingi grūdus auginantiems ūkininkams. Anot pašnekovo, gyvuliai, įnešdami stabilumo, kažkiek amortizuoja patirtus nuostolius. Durpynai, visai netikę augalininkystei, puikiai tiko pievoms, tad pradėję nuo keturių karvių, jaunieji ūkininkai labai greitai suprato, kad ten, kur keturios, visai neblogai bus ir keturiasdešimčiai, o po to, žiūrėk, jau ir visas šimtas ganosi. Kokybiškai mėsai paruošti reikia trijų aspektų Pradėję mąstyti, kad pomėgis sparčiai pereina į verslą, Monika ir Raimondas suprato, kad augindami mėsinius galvijus jų mėsą gali tiesiogiai parduoti žmonėms. Pirmąją partiją mėsos pardavę supirkėjams ir paklausę kur ji nukeliaus, sutuoktiniai išgirdo, kad tokios geros kokybės mėsa keliauja į užsienį, nes lietuviai čia jos neperka arba neįperka. Pasidomėję, kokios kokybės jautiena yra prekybos centruose, „MR. Ūkio“ įkūrėjai suprato, kad būtent kokybiškos mėsos ten labai sunku rasti. „Palaipsniui žmonės jau pradeda suprasti, kas yra geros kokybės jautiena, išmoksta ją paruošti ir po truputį mokosi ją valgyti“, – pastebėjo Raimondas. Tik pradėję ūkininkauti, apie gyvulininkystę pora nelabai ką žinojo, tiesa, Monikos tėvai augino gyvulių, bet jiedviem tikrų, gilių žinių labai trūko. „Nežinojome, kaip tais gyvuliais rūpintis, kaip karvės veršiuojasi – vis eidavome ir eidavome žiūrėti, – prisiminimais dalinosi Monika, pridūrusi, kad dabar yra įrengtos vaizdo kameros, per kurias neišeidami iš namų jie gali stebėti, kas vyksta ūkyje. Porai labai svarbi ne tik kiekvieno gyvulio fizinė sveikata, bet ir psichologinė būsena: „Kaip tu prižiūri gyvulį, tokią grąžą ir gauni. Reikia ir vaistų, ir geros priežiūros, ir kokybiško pašaro. Savo gyvulių sveikatą perprantame iš elgsenos, jau atpažįstame, kada kuriam kažkas blogai.“ Anot pašnekovų, kokybiškai mėsai paruošti reikia trijų aspektų: gerai užauginti, gerai išpjaustyti ir gerai iškepti. Nors vieną iš šių aspektų sugadinus – kokybiško produkto nebus.
Teisė moralės nereguliuoja
Visuomenė nepaliauja domėtis vadinamuoju čekiukų skandalu ir laukia jo baigties. Dalis atomazgos – Seimo gana spėriai įtvirtinta apmokėjimo savivaldybių tarybų nariams už jų darbą tvarka. Kas toliau? Ar vietos politikai, piktnaudžiavę rinkėjų pasitikėjimu ir mokesčių mokėtojų pinigais, sulauks atpildo, o gal viskas jiems – kaip vanduo nuo žąsies? Įžvalgomis apie „čekiukų“ skandalą ir politikų atsakomybę su „Vakarų Lietuvos“ skaitytojais pasidalino advokatas dr. Algimantas Šindeikis. – Kaip apskritai vertinate visuomeninę iniciatyvą imtis tirti, kaip panaudojamos savivaldybių tarybų narių veiklai skirtos lėšos. Ar tai reiškia, kad valstybinės institucijos nebuvo pajėgios to padaryti? Ir kokia būtų buvusi neteisėto lėšų panaudojimo baigtis, jeigu ne ši visuomeninė iniciatyva? – „Vakarų Lietuva“ paklausė A. Šindeikio. – Tai, kad piktnaudžiavimą valstybės ir biudžeto lėšomis ištyrė ir paviešino visuomenininkas Andrius Tapinas, o ne, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė ar savivaldybių vidiniai auditoriai, rodo, kad politikų finansinės veiklos kontrolė nėra nei pakankama, nei efektyvi. Bet reikia džiaugtis tuo, kad šią spragą užpildė visuomenininkas. – Ar įžvelgiate įstatyminių spragų, kai kalbama apie „čekiukų“ skandalą. Kas buvo ne taip iš pat pradžių, ar įstatymai tiesiog „suklupo“ prieš savivaldybių politikų nesąžiningumą? – Politikai patys susikuria žaidimo taisykles, t. y. biudžeto lėšų naudojimo ir atsiskaitymo mechanizmus. Tie mechanizmai leido šį neteisėtą, kaip paaiškėjo po teismų nuosprendžių, – ir nusikalstama lėšų naudojimą, ilgai nuslėpti. Tai pavyko tol, kol visuomenininkas Andrius Tapinas blaiviu žvilgsniu pažvelgė į tai, kaip ir kam tos lėšos yra faktiškai naudojamos. Ir paaiškėjo, kad jos naudojamos ne taip ir ne tam, kam jos skirtos, o pateikiamos ataskaitos ir atsiskaitymo dokumentai yra klastojami.
Du projektai, dvi pergalės ir per 20 milijonų eurų investicijų į Palangą – taip būtų galima apibendrinti Palangoje ar Palangai kuriančių savo srities profesionalų laimėjimus. Šiemet garbingi apdovanojimai laimėti prestižiniame tarptautiniame geriausių Baltijos šalių NT projektų konkurse, kuriame varžėsi architektūrinės idėjos ir sprendimai. Viešbučių kategorijoje geriausias – „Monist“ „Baltijos NT apdovanojimų 2024“ konkurso dalyviai konkuravo šešiose kategorijose, itin patyrusių ekspertų komisija vertino trijose Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – praėjusiais metais baigtus plėtoti poilsio apartamentų, biurų, prekybos, industrinius, viešbučių ir konversijos projektus. Bene pirmąsyk per dešimt metų, kai rengiamas šis konkursas, jame tarp šešių nugalėtojų net du kartus paminėta Palanga. Šiemet geriausiu projektu trijose Baltijos šalyse viešbučių kategorijoje komisija išrinko Palangos centre, netoli Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, iškilusį naują „SPA Vilnius“ įmonių grupės viešbutį „Monist“. Pastatą suprojektavo architektas Henrikas Štaudė. Naujasis viešbutis duris Palangoje atvėrė tik pernai liepą. Jame įrengta 30 kambarių, baseino ir pirčių erdvė, SPA paslaugų zona bei restoranas, o pasirinktas stilius atitinka boutique viešbučio koncepciją. Tam, kad kurorte atsirastų pirmasis boutique viešbutis, o jo svečiai galėtų patirti ne tik prabangų poilsį bei visišką privatumą, bet ir puikiai praleistų laiką Palangoje, jo savininkė įmonių grupė „SPA Vilnius“ investavo 4,7 mln. eurų.
„MR. Ūkio“ festivalis taps gražia tradicija
Lietumi dosniai visus apdalinęs šeštadienis nė kiek neišgąsdino į Monikos ir Raimondo Pareigių „MR. Ūkį“ Genčų Medsėdžių kaime susirinkusių žmonių, kuriems ūkio šeimininkai paruošė ne vieną staigmeną. Čia buvo surengtas „MR. Ūkio“ festivalis. Jo dalyvių laukė išsami Monikos paruošta edukacija „Nuo lauko iki stalo“, žemės ūkio technikos ekspozicija, ūkyje užaugintos jautienos degustacija, burgerių valgymo čempionatas, steikų kepimo varžybos, traktorių ir virvės traukimas, porinis ėjimas su slidėmis, pramogos vaikams, įvairių atlikėjų pasirodymai. Festivalio idėja ūkio šeimininkams kilo neatsitiktinai. Ne vienerius metus žmonėms parduodantys savo ūkyje užaugintų limuzinų veislės galvijų mėsą, ūkininkai gana dažnai sulaukdavo klientų noro apsilankyti jų valdose: „Bet po vieną ar kelis žmones priimti, viską aprodyti, supažindinti reikia daug laiko, kuris ūkininkams yra brangus“, – pasakojo Raimondas, kartu su žmona nusprendę visus sukviesti į šventę. Ką pagavo – tą paleido
Šeštadienį Kretingos rajone tyvuliuojančio Rūdaičių tvenkinio pakrantes nusėdo žvejai mėgėjai, atvykę iš Šilutės, Mažeikių, Plungės, Kretingos, Klaipėdos. Čia pirmą sykį įvyko Plungės žvejų klubo „Auksėnis lyns“ suorganizuotos dugninės žūklės varžybos. Kaip pasakojo neseniai šio klubo prezidentu tapęs plungiškis Modestas Stupelis, didžiausias šių varžybų iniciatorius buvo jų klubo narys Rūdaičiuose gyvenantis Ramūnas Gricius. Nors žvejų klubo prezidentas prasitarė, kad Plungės rajone organizuojamuose čempionatuose dažniausiai yra rungiamasi gaudant lynus, Rūdaičiuose buvo gaudoma mišri tvenkinio žuvis. Iš sugautos žuvies sriubos neverda Nors šeštadienį nuo ryto žliaugęs lietus žvejų nelepino, M. Stupelis šyptelėjo sakydamas, kad žvejams blogo oro nebūna, būna tik netinkama apranga. Net ir kiaurai permirkę, sulyti, žvejai džiaugėsi sugautu laimikiu. Nė vienas iš dvidešimties dalyvavusiųjų varžybose nepasitraukė iš meškerių kovos. Po penkias valandas trukusių varžybų visi dalyviai galėjo pasigirti kas didesniu, kas mažesniu laimikiu. Visos žuvys, pasvertos ir suskaičiuotos buvo saugiai išleistos atgal į tvenkinį. „Stengiamės laikytis tikrų žvejų žvejybos principo „pagavai – paleisk“, laikomės mėgėjiškos žūklės taisyklių ir gerbiame aplinką. Iš sugautos žuvies niekada nesame virę žuvienės, visada laikomės varžybų nuostatos paleisti visą žuvį į tą telkinį, kuriame ji ir buvo sugauta“, – kalbėjo M. Stupelis, retsykiais paskanaujantis rūkyto karšio, kurį nusipirkęs pats ir išsirūko.
|
|
