|
|
|
(1868) 2024-07-09Sieks atkurti dar vieną dvaro pastatą – grūdų sandėlį
Kretingos rajono politikai pritarė Kretingos muziejaus siekiui atkurti dar vieną apleistų istorinės Kretingos dvaro sodybos pastatų – 1 tūkst. kv. m ploto buvusį grūdų sandėlį Žemaičių ir Trumposios gatvių Padvariuose sankirtoje. Perkeltų fondus, įrengtų dirbtuves Pasak Kretingos muziejaus vadovo Romando Žiubrio, Kretingos rajono taryba pritarė, kad būtų pradėtas rengti Kretingos dvaro sodybos grūdų sandėlio taikomųjų tyrimų, tvarkybos darbų ir kapitalinio remonto, pakeičiant paskirtį, projektas. Šis išlikęs akmenų pastatas, stovintis galu į Žemaičių g. Padvarių kaime, šiuo metu nenaudojamas, jis griūva neprižiūrimas ir vizualiai teršia gyvenamąją aplinką. Muziejus siekia jį renovuoti, kad galėtų iš centrinių rūmų vakarinio fligelio bei renovuotos ratinės perkelti fondus – nemenką dalį juose saugomų eksponatų. „Manome, kad pernelyg didelė prabanga dalį rūmų paversti sandėliu, kaip yra dabar. Prezentacines rūmų patalpas galima bus panaudoti miestiečiams svarbesniems poreikiams“, – tikino R. Žiubrys. Saugyklas su eksponatais perkėlus į renovuotą grūdų sandėlį, naujųjų patalpų fondams laikyti, jo manymu, užtektų ilgam. Be to muziejus siekia ten įrengti ir meistrų dirbtuves: „Turime nemažai medžio darbų, senosios lietuvių liaudies meistrų kūrinių, kuriuos patys galėtume restauruoti. Kone kiekviename muziejuje dirba tokie specialistai, nes Prano Gudyno restauravimo centre, kurio paslaugomis naudojamės dabar, – gana ilgos eilės, o netvarkomi eksponatai dūla“, – akcentavo Kretingos muziejaus vadovas. Jo žodžiais, dabar svarbiausias rūpestis – parengti dokumentus atlikti tyrimus ir techninį projektą. Planuojama bendra šių darbų vertė – 99 tūkst. Eur: Savivaldybė iš biudžeto numatė prisidėti 78,35 tūkst. Eur, o kitus 20,76 tūkst. Eur gauti iš Paveldosaugos 2025–2027 m. programos. Projektą planuojama pradėti įgyvendinti kitąmet. „Kai bus sutvarkyti dokumentai ir atlikti tyrimai, galėsime ieškoti lėšų konkretiems darbams atlikti. Svarbu žengti pirmą žingsnį“, – įsitikinęs R. Žiubrys, kuris tęsia ankstesnės muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės iniciatyvą atkurti Kretingos dvaro sodybą ir jos pastatus.
Žlugo uždarosios akcinės bendrovės „Enete“ planai Pasieniečių gatvėje Nr. 33H Kretingoje perdirbti plastiko atliekas į pirozolės alyvą – tokiai planuojamai ūkinei veiklai nepritarė Kretingos rajono savivaldybė. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą Savivaldybė konstatavo, kad plastiko atliekų perdirbimas vakarinėje Kretingos miesto dalyje būtų žalingas aplinkai. Atliekoms perdirbti žemės sklypą bendrovė „Enete“ būtų nuomojusi iš kitos įmonės, plastiko pirozolės įrenginiams statyti planavo pritaikyti vieną iš toje teritorijoje išlikusių buvusio Kretingos žvėrininkystės ūkio gamybinių pastatų. Planavimo dokumentuose buvo numatyta per parą perdirbti iki 100 t plastiko atliekų, viršijus 100 t įmonės veikla būtų priskiriama taršiajai pramonei, kuriai taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai. Bendrovė „Enete“ įsteigta 2023 metais, pusė jos akcijų priklauso Estijos „Enete Group“. Viešai prieinamuose šaltiniuose nėra duomenų apie bendrovės darbuotojų skaičių. „Pajūrio naujienoms“ nepavyko susisiekti telefonu su įmonės „Enete“ vadovu Edvinu Rozarionovu, sužinoti, kiek įmonėje Kretingoje buvo numatę įdarbinti žmonių, ar beieškos gamyklai kitos vietos Kretingos rajone.
„P. n.“ informacija
Būrys Klaipėdos regiono bibliotekininkų iš skirtingų bibliotekų, tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Erika Kazlauskienė, dalyvavo 5 dienų trukmės stažuotėje Norvegijoje, o grįžusis suskubo pasidalinti įspūdžiais su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais. E. Kazlauskienės žodžiais, ši profesinė stažuotė suteikė galimybę ne tik susipažinti su Norvegijos sostinės Oslo ir aplinkinių miestelių bibliotekų veikla, bet ir palyginti jų veiklą su Lietuvos bibliotekomis, padaryti išvadas, kur dar lietuviams reikėtų tobulėti, ką galėtume pritaikyti savo veiklose. „Džiugino bendra dalyvių išvada, kad tarp Norvegijos ir Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklų, neišskiriant nė Kretingos, yra gerokai daugiau panašumų, negu skirtumų“, – tvirtino E. Kazlauskienė. Pirmąją stažuotės dieną, pasakojo bibliotekininkė, lietuviai aplankė Oslo viešąją biblioteką (Deichman Bjorvika). Įspūdingame, ledkalnį primenančiame, 5 aukštų pastate aptarnaujami visų amžiaus grupių skaitytojai. „Buvo miela matyti, kiek daug dėmesio skiriama kūdikių, mažų vaikų patogumui: atskirai išskirtos vežimėlių parkavimo zonos, patogūs vaikų priežiūros kambariai, daug aktyvaus laisvalaikio zonų. Jaunimui skirtose erdvėse sukurta daug jaukių privačių mokymosi ar laisvalaikio, valgymo, bendravimo zonų. Suaugusiuosius į biblioteką traukia patogios privačios ir nemokamos darbo kabinos, jaukūs krėslai. Kavinėje lankytojai valgo savo atsineštą maistą, dirba ir skaito. Tame pačiame pastate įsikūrusios renginių ir kino teatro salės. Biblioteka turi savo firminių suvenyrų parduotuvę: joje galima įsigyti autorinių bibliotekos stalo žaidimų, dėlionių, užrašų knygelių, saldumynų, žvakių ir kitų malonių bei originalių smulkmenų“, – Norvegijos sostinės biblioteka žavėjosi E. Kazlauskienė.
Pavienės teršalų dėmės plūduriavo Minijoje
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamentas pranešė, kad ketvirtadienį 15.41val. Minijos upėje Kartenoje buvo pastebėtos pavienės teršalų dėmės. Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis, taršos buvo nedaug – tai dyzelinas, galėjęs išsilieti iš taros nuo kuro. Plaukiojančią tarą, kurią galėjo atpūsti ir vėjas, 1–2 km upės ruože pastebėjo baidarininkai. Teršalų dėmes ugniagesiai apipurškė dispergatoriumi, kad neplistų, pastatė 8 metrų ilgio boninę užtvarą, bet jau penktadienį ją nuėmė.
„P. n.“ informacija
Apgadino svetimą automobilį
Ketvirtadienį apie 19.40 val. Palangoje, Klaipėdos pl., automobilis BMW 330D apgadino automobilį „VW Transporter“. Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas pasišalino. Apie 20.27 val. galimai minėtą automobilį vairavusiam 2003 m. gimusiam vyrui nustatytas 2,06 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Paplūdimiuose budi pareigūnai
Palangos ir Šventosios paplūdimiuose kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio patruliuoja policijos pareigūnai ir rėmėjai. Per birželį buvo užfiksuoti 22 administraciniai pažeidimai, 10 asmenų įspėti dėl silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimo, 8 – dėl šunų vedžiojimo, vienas – dėl rūkymo draudžiamose vietose. Nemažai žmonių, tarp jų nepilnamečių, perspėti saugiau važiuoti paspirtukais, dėvėti šalmus. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pareigūnams pavyko savininkui grąžinti paplūdimyje jo pamestą mobiliojo ryšio telefoną.
„P. n.“ informacija
Su laužais ir kepsninėmis – atsargiai
Kepsninių kūrenimas arba neatsakingas neužgesintų degtukų, nuorūkų mėtymas tam neskirtose vietose gali įplieksti ugnį. Gaisro išdegintose pievose sudega augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai. Aplinkosaugininkai primena kokių taisyklių svarbu laikytis, kad ugnies kūrimas gamtoje nevirstų nelaime. Lankymosi miške taisyklėse nurodyta, kad apsistoti poilsio miškuose stovyklautojai gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose – poilsiavietėse, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose. Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį miške draudžiama, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, leistinose vietose galima naudoti ir kepsnines. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Tokios laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta. Baigus kūrenti laužą, būtina jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
„P. n.“ informacija
Liepos 6 dieną Salantuose įvyko tradicinis šaškių–šachmatų turnyras. Kasmet šis turnyras pritraukia vis daugiau dalyvių, kurie atvyksta iš įvairių miestų: Palangos, Kretingos, Platelių, Klaipėdos bei patys salantiškiai ir imbariškiai. „Džiugu, kad vyresnioji karta šį sportą populiarina ir yra puikus pavyzdys jaunimui, – teigė Salantų sporto organizatorė Sonata Valinskienė. – Šiais metais turnyre dalyvavo ir ypatingas svečias neregys, kuris pademonstravo, kaip neregiai žaidžia šaškėmis, kaip įvaldę šią sporto šaką.“ Šachmatų nugalėtoju tapo Donatas Valbasas (Skuodas), antra vieta atiteko Algirdui Kazlauskui (Plateliai) trečiąją vietą iškovojo Silvestras Baumila (Plateliai). Šaškių nugalėtoju tapo Anatolijus Zorinas (Kretinga), antrąja vieta džiaugėsi salantiškis Kazimieras Galdikas, trečioji vieta atiteko Mindaugui Žilinskiui (Kretinga).
„P. n.“ informacija
Badmintono veteranų medaliai
Prienuose įvyko 2024 m. Pabaltijo veteranų badmintono čempionatas: į kasmet rengiamą čempionatą susirinko 164 badmintono veteranai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Jame dalyvavo ir Kretingos rajono badmintonininkai, atstovaujami sporto klubo „Žalgiris“ bei badmintono klubo „Smešas“. Vienetų kategorijoje startavo tik SK „Žalgiris“: atstovai Raimondas Ubis ir Saulius Rukša. Amžiaus grupėje virš 65 metų abu mūsų rajono atstovai pasidabino medaliais: R. Ubis pelnė sidabro, o S. Rukša bronzos medalius. Dar geriau jiems sekėsi vyrų dvejetų kategorijoje. Lemiamoje dvikovoje mūsų badmintonininkai 2:1 (19:21; 21:13; 21;16) įveikė kitą Lietuvos porą Sigitą Liaudanską ir Algimantą Plytniką, beje, pastarasis buvo laimėjęs vienetų kategorijoje aukso medalį. Amžiaus grupėje virš 55 metų žalgirietis Arnoldas Slušnys ir palangiškis Gintautas Šiaučiūnas finalinėje dvikovoje užtikrintai 2:0 (21:12; 21:18) įveikė Aurelijų Umantą ir Kęstutį Lukoševičių ir pelnė antrą aukso medalį Kretingos rajonui. Moterų dvejetų kategorijoje virš 50 metų sidabro medalius iškovojo Kretingos BK „Smešas“ ir jo atstovė Violeta Slušnienė bei palangiškė Loreta Šiaučiūnienė. Jos tik finale 0:2 (16:21; 12:21) nusileido latvėms Ilzei Erničai ir Kristinai Šonmanei. Du medalių komplektus amžiaus grupėje virš 40 metų iškovojo SK „Žalgirio“ badmintonininkė Ramunė Petrošienė. Mišrių dvejetų kategorijoje kartu su šiauliečiu Tomu Tiškumi buvo iškovoti sidabro medaliai. Finale nepasisekė įveikti pajėgią Lietuvos badmintonininkų porą – Ramūną ir Jurgitą Bilius. Pralaimėta po 33 min. trukusios dvikovos 1:2 (15:21; 22:20; 10:21). Tačiau auksu suspindėta moterų dvejetų kategorijoje: kartu su klaipėdiete Sandra Čečkauskiene triumfavo prieš lietuves Gintarę Juraitienę ir Ievą Vidzėnienę. Prireikė vėl trijų setų. Pirmas laimėtas 21:13, antras pralaimėtas 15:21. Bet trečiame jau karaliavo R. Petrošienė ir S. Česnauskienė – 21:5.
„P. n.“ informacija
Sporto popietė Laiviuose
Liepos 7 dienos popietę Laiviai praleido aktyviai, netradiciškai, sportiškai. Imbarės seniūnijos sporto organizatorė kartu su Laivių bendruomenės pirmininke Rože Žvinkliene surengė netradicines sportines rungtis: šaudymo, smiginio, kukurūzinio žaidimo, įvyko snaiperio konkursas, kamuoliuko metimo rungtis. Jėgas išbandė ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. „Šio renginio tikslas skatinti bendravimą bei bendradarbiavimą, parodyti, kad įvairios netradicinės rungtys, žaidimai yra puiki laisvalaikio praleidimo priemonė. Bet koks fizinis aktyvumas yra labai naudingas ir suaugusiųjų pavyzdys vaikams yra labai svarbus, – teigė R. Žvinklienė. – Norime įtraukti kuo daugiau savo kaimo gyventojų į aktyvias veiklas, taip vis labiau buriame ir stipriname savo bendruomenės vieningumą.“ Visi dalyviai, užėmę prizines vietas, buvo apdovanoti medaliais.
„P. n.“ informacija
„Mes
, psichologai, esame pažeidžiami lygiai taip pat, kaip ir visi žmonės – kai žuvo sutuoktinis, aš išgyvenau depresiją, pusę metų duše bei darbe žliumbiau, ir tik namie prieš vaikus vaidinau stiprią“ , – atviravo 33 metų Jevgenija Čistikova. Psichologė su vyru Igoriu, aštuonerių metų sūnumi ir trylikos metų dukra gyveno naujame devynaukščiame name arčiausiai Rusijos pasienio esančiame Saltovokos mikrorajone. Jį okupantai apšaudyti ėmė jau pirmą karo dieną, todėl dauguma kaimynų skubiai išsibėgo. Tačiau kai kurie nusprendė rūsyje pralaukti, nes nenorėjo palikti be priežiūros naujai įrengtus butus. Jevgenijos vyras Igoris mirė jos akivaizdoje, po to, kai trys bombos skeveldros pataikė į širdį, plaučius ir galvą. Tragedija nutiko aštuntąją karo dieną Charkive, kai Igoris su kaimynų grupe pakilo iš rūsio pažiūrėti, ar nedega jų namas po galingo raketų apšaudymo, kai tinkas ant galvų biro net rūsyje. Vos vyriškiai išėjo iš rūsio, vėl pasigirdo bombų sprogimai, ir skeveldros suvarpė šešis iš jų – du mirtinai. „Po sprogimo Igoriui negrįžtant,išbėgau į viršų žiūrėti kas atsitiko. Lauke buvo pilna dūmų, priešais esantis namas degė, o mūsiškiame nebebuvo langų. Pamačiau ant žemės gulintį Igorį, suklupau prie jo. Sutuoktinio akys buvo atmerktos, jis alsavo, tačiau nereagavo į klausimus, o palei ranką sruveno kraujas. Klykiau pagalbos, bet niekas neatbėgo. Išgyvenau šoką, nes greta gulėjo pusę galvos netekęs, prasivėrusiais smegenimis kaimynas, kuris dar judėjo ir prašė padėti, o palei namo sieną klykė vyriškis, kuris nebuvo sužeistas, bet viskas įvyko jo akyse ir šį ištiko isterija“, – pasakojo Jevgenija. Moteris atsitokėjo tik tada, kai iš rūsio pakilęs kaimynas priminė, kad apačioje jos laukia du pasimetę vaikai, ir paragino susiimti, pažadėjo iškviesti greitąją pagalbą. Tačiau medikai pasakė, kad greit neatvyks, nes keliai yra užversti medžiais, cemento nuolaužomis, šiukšlių konteineriais. Kaimynai išnešė vaistinėles, tvarstė sužeistuosius. Po kiek laiko vėl pasigirdo apšaudymas, ir vyrai visiems nurodė grįžti į rūsį bei dėl saugumo uždraudė eiti į lauką. Po kelių valandų atvykusi greitoji sužeistus žmones išvežė, o mirusieji liko kieme gulėti dvi savaites, nes morgai buvo perpildyti, o artimieji neturėjo galimybės atvykti jų pasiimti. Apie tai, kada ir kaip buvo palaidotas Igoris, psichologė sužinojo iš jo brolių, jau būdama Bulgarijos mieste Plovdive.
„Erasmus+“ projektai užaugina sparnus
Skuodo amatų ir paslaugų mokykla kasmet dalyvauja „Erasmus+“ projektuose ir semiasi profesinės patirties įvairiose Europos šalyse. Šiais metais dešimt būsimų apdailininkų visą mėnesį stažavosi Graikijos sostinėje Atėnuose. Į Atėnus darbo stebėjimo vizito ir pasisemti patirties taip pat savaitei buvo išvykę šeši mokytojai. Neįkainojama patirtis ir savarankiškumo mokykla Būsimieji apdailininkai – Kamilė Sabakonytė, Rimvydas Poškys, Karolis Venskus, Artūras Viršilas, Valentas Gricius, Danielius Rubys, Enrikas Banys, Monika Uznytė, Justinas Jakumas, Deimantė Pauliukėnaitė – profesinę praktiką atliko vienoje Atėnų statybų įmonių, kur kasdien, penkias dienas per savaitę, ardė sienas, tinkavo, špakliavo bei darė įvairius kitus su apdaila susijusius darbus. Ne tik profesinio tobulėjimo ir darbinės patirties sėmėsi, bet, pasak mokyklos direktorės Egidos Skurdauskienės, „Erasmus+“ projektai suteikia mokiniams kelionės patirties, galimybę pažinti kitų šalių kultūrą, kalbą, istorines vietoves, mokiniai gauna dienpinigius. Savaitgaliais jie apsilankė Atėnų istorinėse vietose, muziejuose, atrakcionų parkuose bei susipažino su vietos gyventojais ir jų kultūra. Mokyklos vadovė akcentavo, kad tokių užsienio šalyse atliekamų praktikų metu mokiniai ugdosi savarankiškumo įgūdžius, nes lydintysis mokytojas kartu būna tik vieną savaitę, o likusias tris jie ten gyvena ir grįžta namo vieni – įgyja labai svarbios keliavimo patirties, išmoksta orientuotis dideliame mieste, naudotis metro, nuvykti iš taško A į tašką B, patobulina anglų kalbos įgūdžius. Direktorė E. Skurdauskienė teigė, kad pastaruosius dvejus metus tokioms mokinių stažuotėms daromos atrankos, nes norinčių vykti yra daugiau negu galimų vietų skaičius, tad mokiniai atrenkami pagal mokymosi rezultatus, anglų kalbos mokėjimo lygį. Pasak vadovės, patys mokiniai, sugrįžę dalydamiesi savo įspūdžiais, sakę, kad tai buvusi nuostabi patirtis, suteikusi didelį motyvacinį postūmį toliau siekti savo tikslų pasirinktos profesijos srityje.
Giedoti Tautišką giesmę ėjo ir basomis
Kretingos rajono bendruomenės savaip paminėjo Valstybės, arba Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną. Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, pasidžiaugė šauniu Jauryklos parko bendruomenės, Kretingos rajono kultūros centro ir Kretingos muziejaus jungtiniu projektu, surengtu Kretingos dvaro parke, prie verandos. V. Jakumienės žodžiais, šventei surengti Jauryklos parko bendruomenė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikė paraišką projektui ir, gavę lėšų, kartu su Kretingos rajono kultūros centru ir Kretingos muziejumi surengė bendrą šventę, kuri pritraukė daugybę žmonių – vietinių kretingiškių, svečių iš didmiesčių ir į namus vasarą grįžusių emigrantų. Žmonės buvo vaišinami, kalbinami, klausėsi folk muzikos atlikėjų Uraganiaus, Airos ir Virginos koncerto. Šis projektas – pirmasis toks Kretingos rajone ir, anot vicemerės, jungtinė partnerystė pasiteisino – susirinko daugybė žmonių, nemažai jų atvyko dviračiais. Kiekvienam širdyje tai buvo didžiulė šventė, kurią vainikavo Tautiška giesmė, puikus oras ir istoriškai didinga Kretingos dvaro aplinka. Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vadovė Violeta Ruikienė, ką tik su Šukės kultūros centro folkloro ansambliu „Šukupis“ grįžusi iš šimtmečio Lietuvos dainų šventės, pasakojo, kad Šukėje Tautišką giesmę giedojo prie kultūros centro susirinkę buvę bei esami kolektyvo nariai ir bendruomenės gyventojai.
Šimtmečio Dainų šventės atgarsiai
Nuskambėjo baigiamieji 100-mečio Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ akordai. Didingame renginyje Kretingos rajonui iš viso atstovavo 30 mokyklų ir kultūros centrų mėgėjų meno kolektyvų – 500 dalyvių, 39 vadovai. Išgyventos emocijos – atpildas už sunkų darbą Renginys gilų įspaudą paliko ir Kretingos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Toncius“ ir senjorų liaudiškų šokių grupės „Rangė“ meno vadovo Andriaus Razmaus širdyje. „Siekiant finalinio šokių dienos „Amžių tiltais“ rezultato, per repeticijas man buvo patikėtas asistento vaidmuo, teko paplušėti prie šokių brėžinių visumos išpildymo, kad žiūrovai galėtų pamatyti įspūdingus šokių kompozicijų raštus ir pajusti nepakartojamą šventės emociją. O kur dar jokiais žodžiais nenusakoma bendrystė, susitikimai su kitais liaudiškų šokių kolektyvais, naujos pažintys, nauji kontaktai, kolektyvų noras bendradarbiauti, pristatyti savo koncertines programas pas mus, Kretingoje“, – įspūdžiais dalijosi A. Razmus. Tarp 9 tūkst. Šokių dienos dalyvių kretingiškiai susitiko ir senus draugus iš Čikagos, prisiminė smagias patirtis išvykose. Anot pašnekovo, nuoširdu, miela, garbinga, kad Kretingą myli ir aukščiausio rango šios srities profesionalai, kad pavyko pagauti istorinį kadrą su Šokių dienos „Amžių tiltais“ scenarijaus autoriumi meno vadovu vyriausiuoju baletmeisteriu Vidmantu Mačiulskiu, meninės dalies vyriausiąja koordinatore Kretingos rajono Garbės piliete choreografe Živile Adomaitiene. „Išgyventos emocijos, džiaugsmo ašaros po finalinio renginio, ąžuolų vainikai, šokėjų dėmesys, padėkos meno vadovams – tarsi atpildas už sunkų, įtemptą, atsakingą darbą bei paskata siekti dar gražesnių rezultatų“, – atviravo A. Razmus
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, sudarė epizootinio tyrimo grupę, siekdama nustatyti ligos į kiaulių laikymo vietą patekimo kelius. Dėl minėtų protrūkių į ribojimų zonas pateko ir 4 stambūs kiaulininkystės ūkiai, kurie patirs nuostolių dėl prekybinių ribojimų. „Lietuvos žemėlapis itin sparčiai pildosi naujomis ribojimų zonomis. Ūkininkai šią situaciją turi priimti labai rimtai. Visi atvejai kiaulių laikymo vietose nustatyti teritorijose, kuriose buvo aptikta ypač daug šernų, kritusių nuo AKM. Atrodytų tiek kartų kartojome – AKM į ūkį patenka iš laukinės gamtos. Tačiau ir šį kartą ūkininkas, panašu, aplaidžiai žiūrėjo į biosaugos reikalavimus: pirminiais duomenimis, šėrė savo kiaules šviežia žole, maisto atliekų likučiais ir bulvėmis, nors netoliese auginamos bulvės buvo išknistos šernų. Taigi tai galėjo būti potencialus užkrato šaltinis. Raginame kiaulių laikytojus suklusti. Noras savo gyvūnus „palepinti“ šviežia žole gali atnešti protrūkį į ūkį. Virusas iš „dangaus nenukrenta“, todėl kiekvienas veiksmas turi būti ypač atsargus. Savo gyvūnais rūpinkitės atsakingai ir neleiskite AKM virusui toliau plisti“, – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
|
|
