|
|
|
(1867) 2024-07-05Stikliniai aviliai: žmogų ir bitę teskiria vos 4 milimetrai
Kretingos rajono Žibininkų pramogų komplekso HBH žvėrinčiuje šią vasarą saugiai ir iš labai arti, vos per 4 mm storio stiklą, galima stebėti bičių gyvenimą: 5x6 m dydžio bityną su trimis stikliniais aviliais įrengė kretingiškis bitininkas Arvydas Alonderis su žmona Virgilija. HBH komplekso savininkės Lauros Matulevičiūtės, kuri ir buvo šio originalaus statinio iniciatorė, bei A. Alonderio žiniomis, tai – pirmasis toks bitynas Lietuvoje, nors analogų pasaulyje esama. Bitynas – mistika nuo vaikystės „Laura Matulevičiūtė pasiūlė idėją, kuri mane žavėjo, ir mielai ėmiausi darbo: viską apgalvojau ligi smulkmenų, suprojektavau ir sukonstravau. Tariausi ir su garsiuoju šalies bitininku Algirdu Amšiejumi, kuris žino kone viską apie Lietuvos bitynus ir bitininkus, jis sakė, kad kažkur Turkijoje stiklinį avilį matęs, tačiau Lietuvoje tokio nesą, – atviravo A. Alonderis, gerai pažįstąs bičių šeimų gyvenimą, nes pats bitininkauja – prižiūri 80 šeimų bityną Raguviškių kaime. Jis – taip pat ir nagingas meistras, avilius sukonstravęs pagal visus reikalavimus, ir dar išpuošęs juos kalvystės dirbiniais. Viršum avilių bityne kabo bitininkystės įrankiai: bitininko apranga, žiedadulkių rinktuvai, žąsies plunksnos aviliams valyti ir kiti. „Daugybė vaikų žino, kad jų seneliai kaime laiko bites, bet jiems neleidžiama artintis prie avilių. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji išvis nepažįsta bičių gyvenimo, nes jis nematomas. Aš pats prisimenu, kaip mano seneliui Klemensui Alonderiui iš Įpilties bitynas buvo šventa vieta, jis sakydavo: vaikai, nebėgiokit aplink avilius. Visur galėjome, o prie avilių – ne. Man tas bičių gyvenimas nuo vaikystės buvo kažkokia mistika, senelis netgi priguldavo pokaičio prie avilių. Bitės – vienintelė gyva būtybė, apie kurią, kaip ir apie žmogų, sakoma, kad gimsta ir miršta. Senovėje bičiuliais vadindavo tik tuos žmones, su kurias keisdavosi bičių šeimomis, dovanodavo jas. Taigi bitininkystė – labai garbus, senas ir savotiškai sakralus amatas, pomėgis“, – kalbėjo prieš 8-erius metus vaikystės potraukį bitininkauti realizavęs A. Alonderis, o vėliau tuo uždegęs ir žmoną Virgiliją.
Ar reikėtų į Rotušės aikštę sugrąžinti rotušę?
Šiemet Kretingoje tęsiami pernai vasarą prasidėję Vytauto gatvės rekonstrukcijos darbai atkarpoje nuo Melioratorių gatvės iki magistralinio kelio Šiauliai–Palanga. Pagrindiniai darbai čia turėtų baigtis iki šios vasaros pabaigos. Darbams šiame kelio ruože, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, šiemet skirta beveik 566 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Likusią dalį finansuoja Kretingos rajono savivaldybė. „Tai strategiškai Kretingai svarbi gatvė, kuria vyksta intensyvus tranzitinis eismas, važiuoja viešasis transportas, greta yra gyvenamieji namai, įsikūrę nemažai įmonių. Po rekonstrukcijos čia bus paklota nauja gatvės danga, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, tad eismo sąlygos čia bus gerokai patogesnės ir saugesnės“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. 1995 metais nutiesta Vytauto gatvė yra šiaurės rytiniame Kretingos miesto pakraštyje, dalis jos eina ties miesto riba. Prie šios gatvės yra gyvenamųjų namų, veikia gamybos, paslaugų, prekybos ir verslo įmonės, įsikūręs Kretingos autobusų parkas. Šia gatve per parą vidutiniškai važiuoja apie 4500 transporto priemonių.
Kai sveiksta siela – traukiasi ligos ir gyja kūnas
Su Jolanta Samoska, jogos bendruomenėje geriau žinoma kaip Jolanta Tao, susitikome Palangoje, jos vaikystės namuose, kur kalbėjomės apie moters gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, gyvenimo duobes ir likimo dovanas, gautas ieškant savojo kelio. Amerikoje viską pradėjo nuo nulio Paklausta, ar gyvenime buvo daug duobių, Jolanta atvira – taip, jų būta nemažai, bet dabar ji tas duobes vadina nebe skausmu, o gyvenimiška patirtimi ir lemties dovanomis: „Šiandien aš tai galiu drąsiai sakyti ir reikšti, nors daugybę metų buvau aukos pozicijoje. Mano gyvenimas buvo įdomus, spalvingas, su daugybe pakilimų, kritimų ir vėl atsitiesimų, turbūt, kaip ir kiekvieno, – pasakojimą pradėjo Jolanta. Ji pridūrė, kad, kai gyvename žemišką gyvenimą – įkrintame tarsi į vieną uždarytą dėžutę, kurioje mūsų svajonės tampa labai siauros – namai, automobiliai, pinigai, vaikai, darbas, verslas. Ir su visu tuo žmogus labai nori būti laimingas, ieškodamas tos laimės per materialiąją pusę. „Ir aš buvau toje terpėje, – prisipažino pašnekovė, į Jungtines Amerikos Valstijas išvykusi prieš 25-erius metus. – Niekada nenorėjau ten važiuoti, atrodė, kad tai visai ne mano šalis ir į ją užverti visi vartai, bet vyras labai viliojo, sakydamas, kad ten vaikams bus geresni mokslai, bus geresnis gyvenimas.“ Dvejojusi ir svarsčiusi trejus metus, Jolanta pagaliau sutiko išvykti. Vyriausiam sūnui tuo metu buvo trylika, antrajam – penkeri. Anuomet Klaipėdoje, turėjusi restoranų verslą, dar gana neramiais, ne per seniausiai nepriklausomybę atgavusiais laikais, pašnekovė nesijautė saugi, tad tuo metu Amerika pasirodė saugesnė oazė. Nors vidumi jaunos moters į užatlantę netraukė, bet dėl vaikų ir saugesnės ateities ji sutiko išvažiuoti iš Lietuvos ir savo gyvenimą pradėti nuo nulio. Nors atvykusi į JAV pajuto didžiulę ramybę bei saugumą, tačiau dvejus metus verkė iš ilgesio. Nemokėdama kalbos, neturėdama specialybės, būdama toli nuo artimųjų ir visada savo širdyje jutusi Dievą, ji, remdamasi į mamos įskiepytą tikėjimą, prašė rodyti kelią, kol vieną dieną atėjo suvokimas, kad ji norėtų savo gyvenimą susieti su stomatologija. Iš pradžių dirbusi asistente, vėliau tapusi gydytojo padėjėja, pašnekovė darbui, kurį labai pamilo, atidavė daugiau nei dvidešimt metų. „Amerikoje nuo mažumės žmogui yra įskiepyta, kad dantys – tai ne vien graži šypsena, bet ir sveikata, susijusi su visa organizmo sistema,“ – sakė Jolanta, kurią gana dažnai nustebindavo aštuoniasdešimties ar devyniasdešimties metų senukai, nežinantys kas yra danties karūnėlė.
Nuo kitų metų sausio 1 d. visų šalies vairuotojų laukia pokyčiai – vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su jų medicininės pažymos galiojimo trukme. Visgi kaip atskleidė gyventojų nuomonės tyrimas, nemaža dalis vairuotojų (22 proc.) nežino, iki kada galioja jų sveikatos pažyma, būtina vairuotojo pažymėjimui turėti. Remiantis tyrimo duomenimis, apie būtinybę pasitikrinti savo sveikatos pažymos galiojimą menkiausiai žino jaunesnio amžiaus respondentai (18-25 m.) ir didmiesčių gyventojai. Daugiausiai žinių apie tai turi vyresni nei 35 metų ir kaimo vietovėse gyvenantys apklaustieji. „Vairuotojo sveikata turi reikšmingos įtakos jo paties ir kitų eismo dalyvių saugumui gatvėse ir keliuose, todėl naujoji tvarka turėtų kilstelti eismo saugumą mūsų šalyje į dar aukštesnį lygį. Nuo kitų metų pradžios vairuotojai, nepasitikrinę sveikatos ir neturintys galiojančios medicininės pažymos, nebegalės dalyvauti eisme – jų vairuotojų pažymėjimai bus laikomi negaliojančiais“, ? teigė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas. Ši nauja tvarka susieti medicininės pažymos ir vairuotojo pažymėjimo galiojimus buvo ne kartą LR Seime atidėta svarstyti, todėl vairuotojai vis dar turi nemažai laiko iki 2025 m. sausio 1 d. pasitikrinti savo pažymos galiojimą, o prireikus ir sveikatą.
Kodėl svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo
Mūsų sveikatai bei darbo kokybei labai svarbus yra poilsis. Tik gerai pailsėję sukaupiame daugiau energijos, tampame ne tokie irzlūs, ilgiau išliekame darbingi bei geriau nusiteikę. Pailsėjus nurimsta protas, atsipalaiduoja kūnas. Apie perdegimo sindromą, darbo bei poilsio režimą kalbėjome su Kretingoje gyvenančia psichologe-psichoterapeute Danute Kalinkiene. – Kodėl dirbančiam žmogui yra svarbus poilsis? – Skirti laiko kokybiškam poilsiui svarbu ne tik atostogų metu, bet ir kiekvieną dieną. Neretas atvejis, kai dirbama atostogų sąskaita, dėl ko patiriame įtampą ir stresą. Turėtume laikytis paprastos taisyklės – paroje yra 24 valandos, iš kurių 8 val. skiriame darbui, 8 val. miegui, 8 val. poilsiui. Kai pažeidžiame režimą tarp darbo ir poilsio, tai atsiliepia mūsų fizinei ir psichinei sveikatai – gali sustiprėti nerimas, stresas, suprastėti miegas. Nesilaikant šios taisyklės, galime patirti perdegimą. – Papasakokite plačiau kas tai yra? – Perdegimas – tai protinis, fizinis ir emocinis išsekimas, atsirandantis dėl įtampos ir patiriamo streso darbe. Jo požymiai – lėtinis nuovargis, apatija, dirglumas, sutrikusi dėmesio koncentracija, miego sutrikimai, depresija, somatiniai sutrikimai. – Ką daryti kad išvengtume perdegimo? – Labai svarbu nusistatyti ribą tarp darbo ir poilsio. Vos uždarius kabineto duris, reikėtų sau pasakyti, kad šiandienos darbai baigti, o grįžus namo pasakyti – sugrįžau namo. Atostogų metu labai svarbu pakeisti aplinką, kad patirtume kuo daugiau naujų įspūdžių, kokybiškai pailsėtume. Dalį atostogų praleisti ten, kur nereikia nerimauti ar spręsti kasdienių problemų. Rekomenduojama dažniau išjungti telefoną ir kitus prietaisus.
Vasara – nuostabus metas pabūti gamtoje, paiškylauti. Bet ir geriausią nuotaiką gali sugadinti įkyriai puolantys kraujasiurbiai. Daugelyje parduotuvių galima įsigyti įvairių uodus ir kitus skraiduolius atbaidančių produktų, tačiau kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė siūlo nepamiršti, kad yra ir natūralių, pačios gamtos sukurtų repelentų. Apie pelyną ir mėtas Tikriausiai daugeliui pažįstamas specifinis pelyno aromatas. Šio augalo rūšių yra daug – kietis, paprastasis pelynas, ir kt., tačiau visus vienija tas pats bruožas: aitrokas aromatas, kurio negalima supainioti su jokiu kitu. Pasak K. Labanauskienės, pelynui kvapą suteikia augalo žolėje esantis nuodingas eterinis aliejus, turintis priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį. Šis kvapas ir atgraso vabzdžius. „Užtepkite pelyno sulčių ant odos. Netgi galima pelyno žolę paprasčiausiai patrinti rankomis, o tada – odą, poveikis bus“, – patarė žolininkė. Be to, užsikūrus laužą, nuo uodų atbaidys ir kelios pelyno šakelės, užmestos ant žarijų. Tik svarbu yra nepadauginti, nes perdozavus patiems gali svaigti galva arba užklupti kiti nemalonūs simptomai. Vienas iš daugelio žmonių mėgstamų augalų – mėtos, tačiau uodai ir zvimbiantys jų pusbroliai dėl aitraus eterinio aliejaus kvapo meile joms toli gražu netrykšta, laikosi atokiai. Būnant gamtoje, mėtų aliejumi taip pat patariama patepti odą, o jei džiovintos šios žolės laikytume pasikabinę vasarnamyje – uodų priskristų pastebimai mažiau. Mėtas naudinga žmonėms įtraukti ir į savo racioną – pagerės sveikata. Ši vaistažolė padeda esant virškinimo problemoms, anginai, kvėpavimo takų ir kitomis ligomis. K. Labanauskienė pamokė, kaip pasiruoši užpilą: 5 gramų žolės užpilame stikline verdančio vandens, palaikome 10– 15 min., geriame po 1/2 stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį. Pipirmėčių aliejus irgi gali būti naudojamas ir įtrynimams – sergant reumatu, neuralgija. Tačiau žolininkė akcentavo, kad, naudojant mėtas ir pelyną, pravartu pasitarti su gydytoju, kadangi šių augalų eteriniai aliejai kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vakcinacija yra pagrindinė pirminės sveikatos priežiūros dalis ir neginčijama žmogaus teisė. Skiepas treniruoja žmogaus imuninę sistemą gaminti antikūnus, kaip tai daroma susirgus, tik vakcinacijos atveju nesukeliama liga ir atsikratoma komplikacijų rizikos. „Vakcinos apsaugo ne tik tą, kuris skiepijasi, bet ir jį supančius asmenis“, – teigia laikinai Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos Infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė Violeta Dambrauskienė. Svarbiausi skiepai – vaikystėje Laikinai vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė pabrėžė: svarbiausia yra paskiepyti vaikus ir kūdikius, kad jie galėtų jaustis saugiai, eiti į darželius ar mokyklas ir nesirgtų. Pagal Lietuvos Respublikos (LR) vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai yra nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, rotaviruso ir kitų užkrečiamųjų ligų, kurių sąrašas yra skelbiamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje. Susirgimai ligomis, kurių plitimas buvo sustabdytas dar iki 2000-ųjų, fiksuojami ir 2024-aisiais. „Pasitaiko pavienių kokliušo ir difterijos atvejų. Tai nepaprastai sunkūs susirgimai vaikams, galintys privesti iki reanimacijos, o nuo jų apsaugoti gali tik vakcinos“, – teigė V. Dambrauskienė. Remiantis PSO, skiepai kasmet išgelbsti daugiau nei 4 milijonų vaikų gyvybes. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010–2022 m. dvejų metų vaikų skiepijimo apimtys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nuo 96,1 proc. sumažėjo iki 86,5 proc., o tarp septynerių metų vaikų per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc.
Ištverti karščius vasarą, ypatingai daug dirbantiems ir stresą patiriantiems – iššūkis nemenkas. Per karščius galima ir nesikankinti, o šiltąjį vasaros laikotarpį paversti maloniomis ir kūną atgaivinančiomis atostogomis. Kokios gi malonios kūną atgaivinančios ir organizmą stiprinančios priemonės, kurias galima rasti didžiausiame Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“? Pateikiame Jums Top 5 mūsų klientų labiausiai džiuginančių terapijų, kurios yra tikra atgaiva šiltomis vasaros dienomis, o taip pat ir sustiprina organizmą, aktyvindamos kraujotaką, valydamos limfą ir gerindamos bendrą organizmo būklę. 1. Pirtis vasarą? Dažnam atrodo, kam eiti į pirtį, kai tokiomis šiltomis dienomis norisi tik rasti ramų pavėsį ir ilsėtis jame, o ne ieškoti dar didesnės šilumos. Tačiau būtent vasarą pirties poveikis organizmui yra ypač naudingas. Vasarą nuo karščio prakaituojant užkemšamos odos prakaito liaukos, todėl organizmas tarsi dūsta, o pirties metu oda valoma, kūnui prakaituojant nuo odos paviršiaus nuplaunamos mirusios odos ląstelės. Oda tampa švaresnė, kūnui tampa lengviau kvėpuoti, po pirties kvėpuojama visa oda, todėl ir karščiai organizmui pakeliami lengviau. Milžiniška pirties nauda ir vidiniams kūno organams. Pirtyje suaktyvinama kraujotaka, treniruojamos kraujagyslės, todėl gerėja širdies veikla. Prakaitavimo metu šalinamos organizmą nuodijančios medžiagos, vadinamieji šlakai (giluminis poveikis).
Skyrybų atveju sutuoktinių turtas dalijamas pusiau, o mirties – mirusiojo sutuoktinio turtą turi teisę paveldėti kitas sutuoktinis. Tačiau nesusituokę asmenys skyrybų ar mirties atveju gali likti be nieko. Nors tokia situacija gali pasirodyti beviltiška, vis dėlto galima imtis tam tikrų teisinių priemonių, kad nesusituokusių asmenų teisės būtų apgintos. „Ne santuokoje su vyru išgyvenau 15 metų. Vyras mirė, bendrų vaikų neturėjome. Gyvenome viename būste su anyta, vyro motina, kuriai ir priklausė būstas. Visus tuos 15 metų dirbau, stengiausi dėl šeimos gerovės, prisidėdavau prie bendro ūkio. Vyrui (sugyventiniui) mirus jau kitą dieną anyta mane iškraustė iš būsto, pasakė, kad niekas čia man nepriklauso. Neleido pasiimti net mielų smulkmenėlių, kurias pirkome kartu su vyru. Beje, vyras nebuvo „auksinis“: piktnaudžiavo alkoholiu, būdavo, kad tai dirba, tai nedirba. Kai jau susiruošdavau nutraukti šiuos santykius, jo mama vis sakydavo „neišeik, nepalik mano sūnaus“, mane užstodavo, kai pykdavomės. Po laidotuvių viskas apsivertė aukštyn kojomis, o juk galėjome gyventi, būčiau padėjusi senatvėje“, – tokią savo gyvenimo dramą išdėstė viena „Pajūrio naujienų“ skaitytojų, kurios pastebėjimu, anyta pasielgė labai neteisingai. O ką tokiais atvejais sako įstatymas? Ar išgyventi 15 metų, vedant bendrą ūkį, dedant uždirbtus pinigus į vieną piniginę, nieko nereiškia?
Į šį paklausimą atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatė Gintarė Bernotė
Cirkuliavo netikri pinigai
Trečiadienį Kretingos ir Klaipėdos rajonų, taip pat Klaipėdos miesto policijos komisariatuose pagal LR BK 213 str. surinktos 7 medžiagos ir pradėta 11 ikiteisminių tyrimų dėl skirtingose vietose išimtų padirbtų įvairaus nominalo eurų kupiūrų ir monetos.
„P. n.“ informacija
Vairavo girti, vienas – ir be teisių
Liepos 1 d. apie 19.45 val. Melioratorių gatvėje Kretingoje sustabdyto automobilio „Skoda Octavia“ vairuotojui, gimusiam 1981 m., nustatytas 3,05 prom. neblaivumas. Asmuo vairuotojo teisių neturėjo. Liepos 3 d. apie 10.26 val. Palangoje, prie Liepojos pl. ir Kontininkų g. sankryžos, sustabdyto automobilio „Jeep Wrangler“ vairuotojas, gimęs 1965 m., į alkoholio tikrintuvą įpūtė 2,86 prom.
„P. n.“ informacija
Išdaužė durų stiklą, vėliau ir vitriną
Antradienį Palangos miesto policijos komisariate gautas Savivaldybės įmonės atstovo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad Palangoje, Prieplaukos g., Šventosios jūrų uoste, gegužės 14-ąją, atėjus į darbą, buvo pastebėta, jog išdaužtas pastato – valčių priedangos – durų stiklas, o birželio 4 d. išdaužta vitrina. Žala siekia 1 tūkst. 290 eurų. Pradėtas tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
„P. n.“ informacija
Kiauleikiuose apvirto traktorius
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad trečiadienį apie 15 val. Beržų gatvėje Kiauleikių kaime apvirto traktorius, iš jo bėga kuras. Atvykus ugniagesiams, prispaustų žmonių nebuvo, teleskopiniu keltuvu traktorius „Valtra T175E“ atverstas ant ratų ir patrauktas į šalikelę. Po traktoriumi maždaug 25 kv. m plote buvo išsilieję naftos produktai. Nukasta apie 0,5 kub. m užteršto grunto.
„P. n.“ informacija
Teismų reforma atidėta
Birželio 30 dieną Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius Lietuvos Respublikos apylinkės teismo reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymų pakeitimus, apylinkių teismų struktūriniai pakeitimai, tai yra apylinkių teismo rūmų jungimas, teritorijų perskirstymas atidėti iki kitų metų sausio 1-osios. Teismų reforma numato jungti apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liks veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos turėtų būti perduotos Klaipėdos apylinkės teismui.
„P. n.“ informacija
„Sveikas. Patekom Pokrovske į apšaudymą, visi gyvi, tik aš praradau koją, iki, nebegaliu kalbėti, seselė liepia atiduoti telefoną“. Tokį sakinį telefono ragelyje išgirdęs apmiriau ir puoliau skambinti kitiems keturiems lietuviams savanoriams, su kuriais dieną anksčiau mačiausi Charkive. Nervinausi, nes jų telefonai tylėjo. Po kiek laiko visgi vienam pavyko prisiskambinti. Šis paprašė apie juos ištikusį įvykį informacijos neviešinti nei socialiniuose tinkluose, nei žiniasklaidai, nes tai esą gali pakenkti artimųjų sveikatai. Tuo pačiu patvirtino, kad vienam jų skubiai buvo operuojama koja, antram skeveldra nesunkiai sužeidė delną, kiti yra apsvaigę bei apkurtę nuo sprogimo, nesijaučia gerai. „Mirties šmėkla aplenkė mane, praėjus vos trims dienoms nuo gimtadienio, o taip jau sutapo, kad paskutinius tris gimtadienius sutikau Ukrainoje“, – pasakė vienas iš penkių lietuvių savanorių, gulinčių Dnipro ligoninėje. Rusams apšaudžius Pokrovsko miestą Donecko regione, žuvo penki civiliai, o tarp jų iš 60 sužeistųjų buvo penki mūsų tautiečiai. Nelaimę atnešė dvi galingos „Iskander“ raketos. Per antrą sprogimą nukentėjo vien lietuviai, tuo metu nuošalioje vietoje iškrovę vaistus bei kitus daiktus, atvežtus kariškiams. Pirmas sprogimas įvyko pusvalandžiu anksčiau ir arčiau gyvenamų namų, todėl pasėjo daugybę aukų. „Iš mūsų nieko nebūtų likę, jei ne mūrinė siena, už kurios bomba ir sprogo. Kai išgirdome siaubingą griausmą, akimirksniu visi kritome ant žemės, nuo krūmų šakų susibraižydami veidus ir rankas. Ausyse spengė, jaučiausi apkurtęs, aplink tiršti juodi dūmai. Apsigraibiau savo kūną – sveikas, tik ant rankos keli kraujo lašeliai. Ėmėme šaukti vienas kito vardus, visi atsiliepė, o kai išgirdome balsą „koja, mano koja“ supuolėm gelbėti jį“, – tęsė pasakojimą bičiulis. Jam skeveldra pataikė į delną, tačiau laimingai – nepažeidė sausgyslių ir po operacijos veiks kaip veikusi. Kitam bendram bičiuliui užtat nepasisekė – skeveldra taip sužalojo koją, jog ją teko amputuoti.
Vasara, šiluma – žmonės praleisti laiko plūsta į gamtą, prie vandens telkinių. Lankytinose vietose daugėjant poilsiautojų, daugėja ir jų paliekamų šiukšlių, o seniūnijoms kyla iššūkių, kaip su jomis tvarkytis. Kas paukščiams rojus, aplinkai – skriauda Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys išvardino atostogautojų gausiai lankomas vietas šios seniūnijos teritorijoje – tai ir miestelio Vytauto Didžiojo parkas, ir Lazdininkų ežero pakrantė, ir Senosios Įpilties stovyklavietė – problemų dėl tvarkos ten nėra, tačiau kuris laikas tikru galvos skausmu tapo Kašučių ežero prieigos. „Prasidėjus maudymosi sezonui, po savaitgalio čia randam labai daug šiukšlių. Blogiausia, kad pilnus maišus atliekų poilsiautojai palieka šalia ten esančio konteinerio – ieškodami maisto likučių, laukiniai žvėrys, paukščiai išnaršo, o tada popieriai, lengvas plastikas skraido po visą teritoriją, teršia“, – pasakojo A. Poškys. Anot Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovo Arūno Liubinavičiaus, jeigu žmonės būtų supratingi, iš naujo dviračio išradinėti nereikėtų – daugelis Europos šalių seniai įgyvendina iniciatyvą „ką į gamtą atsinešei, tą ir išsinešk“. Važiuojant per Skandinaviją, kas keli kilometrai prie vandens telkinių matosi po automobilių stovėjimo aikštelę su staliukais ir suoleliais prisėsti, pailsėti, užkąsti. Ir jokių ten šiukšliadėžių nėra! Tiesa, šiomis dienomis ir Kašučių ežero pakrantės tvarkingos, o plačioje teritorijoje daug turistinių palapinių ir jaunatviško klegesio, mat čia apsistoję per dvidešimt 9–17 metų moksleivių – ekstremaliais užsiėmimais garsėjančios karinės stovyklos jaunųjų žvalgų. „Prižiūrim tvarką. Būsim čia iki sekmadienio. Šeštadienį Darbėnų miestelyje kartu su vietos bendruomene dar turėsim progą sugiedoti ir Tautišką giesmę“, – gerai nusiteikęs buvo šeštus metus vasaromis ne po vieną stovyklos pamainą šioje vietoje organizuojantis uostamiestyje mokytoju dirbantis darbėniškis Eugenijus Malyševas. Pedagogas taip pat pastebėjo, kad būtent po savaitgalio, kai prie ežero gausiau pramogaujančiųjų, vienintelis poilsiavietėje esantis šiukšlių konteineris persipildo, o tada atostogautojai maišus su atliekomis ir pameta šalia. A. Poškio teigimu, kretingiškiai komunalininkai šio konteinerio išvežti atvyksta reguliariai pagal grafiką, ir nepaspartinsi. Pastatyti dar vieną, papildomą, būtų prabanga, nemažai kainuotų, o tarnautų tik porą mėnesių per sezoną. „Užtat ir sukamės, kaip galime, prašome gyventojų sąmoningumo, o ir mūsų seniūnijos darbuotojai kas savaitę nuvažiuoja, pasižiūri, jeigu mato, kad atliekos netelpa, dalį surenka ir pargabena į miestelyje esantį konteinerį“, – pasakojo A. Poškys.
Kirai kuriasi ant stogų – ką daryti?
„Nuo stogo nublokšti du skristi nemokančius kirų jauniklius, šiems užsimušus kaip niekur nieko sukišti į maišą ir išsivežti... Kaip taip galima?“ – stebėjosi į „Pajūrio naujienų“ redakciją užsukusi kretingiškė Alina. Išsigando ir nukrito Incidentas įvyko praėjusį penktadienį apie 10 valandą prie Kęstučio g. 5 Kretingoje. Moteris ir jos draugė Virginija pamatė, kad taip, jų nuomone, nehumaniškai su paukščiais pasielgė daugiabutį administruojančios įmonės „Civinity“ darbuotojai, užfiksavo ir automobilio numerį. Pasak bendrovės „Civinity namai“ Klaipėdoje vadovo Artūro Kavaliausko, gavus informaciją, išsiaiškinta, kad darbuotojai šiame daugiabutyje vykdė darbus, kuriems atlikti buvo būtina patekti prie ant stogo esančio nuotekų alsuoklio. Paukščių jaunikliai žmogaus išsigando ir nušoko patys. Nenorėdami žuvusių kiriukų palikti ant grindinio, darbuotojai juos surinko ir išvežė. „Situacija labai nemaloni, dėl to apgailestaujame. Tačiau darbuotojų kaltės, dėl kurios turėtų prisiimti atsakomybę, nematome. Paukščių ir gyvūnų niekada neskriaudžiame ir griežtai smerkiame tuos, kurie tai daro“, – teigė A. Kavaliauskas. Lietuvos ornitologų draugijos nario Gedimino Petkaus žodžiais, tiek rudagalviai, tiek sidabriniai kirai, retais atvejais ir žuvėdros, kurių gausu netoli upių, kitų vandens telkinių, pastaruoju metu vis dažniau kuriasi ant gyvenamųjų namų, gamyklų ar kitų įmonių stogų, sudaro savotiškas kolonijas. Stogai šiems paukščiams tampa tarsi saugiomis salomis. „Įsivaizduokite, upėse vanduo gali keistis vandens lygis, nuslūgus paukštį gali pasigauti koks lapės jauniklis ar kitas plėšrūnas. O ant stogo toks pavojus negresia, bet, pasirodo, šiuo atveju nebuvo saugu“, – apgailestavo ornitologas. Jei būtų įrodyta, kad kiriukai numesti tyčia, įmonei grėstų atsakomybė, mažų mažiausiai – bauda.
Parodoje – Žemaitijos kalvystės tyrinėjimai
Kretingos muziejuje atidaryta paroda „IŠSAUGOTA. A. G. Zinkevičiūtės Žemaitijos kalvystės tyrinėjimai: PAMINKLINIAI KRYŽIAI“, pasakojanti apie savitą mūsų krašto paveldą ir skatinanti fiksuoti senuosius kryžius, išlikusius kapinėse, kitose sakraliose vietovėse, siekiant atkurti ir išsaugoti juos kaip unikalius tautodailės paminklus. Parodoje – šviesaus atminimo menotyrininkės, metalo dailininkės, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto dėstytojos Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės (1933–2022), kuri apie 60 metų tyrinėjo kaldintus Žemaitijos kryžius, medžiaga – nuotraukos, studentų piešiniai, dokumentiniai aprašai – iš jos sukaupto gausaus archyvo. „Adelė Genovaitė Zinkevičiūtė studijavo sovietmečiu, grįžusi iš tremties, išgyvenusi pažeminimą ir didžiulę neteisybę savasties atžvilgiu. Patyrusi gilų vidinį skausmą, nėrė į lietuvių tautinės sąmonės gelmes, tyrinėdama sakralųjį paveldą, kaldintų kryžių simbolius, jų prasmes. Ir tai ji tęsė visą gyvenimą. Mokslininkės tyrimai įsibėgėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir 1998 metais įkūrus VDA Telšių fakultetą. Tuomet paveldo praktikų dėstytoja į ekspedicijas kvietėsi studentus, fotografus, prašė gabiausių studentų fiksuoti, skaitmeninti atrastus sakraliosios kalvystės objektus – geležinius paminklinius ir viršūninius kryžius, vartus, jų kalviškas dalis“, – taip mokslininkės veiklą pristatė jos darbų tęsėja VDA Telšių fakulteto profesorė Laima Kėrienė. Parodos siekis – skleisti žinią apie dar vienur kitur išlikusius, bet sparčiai nykstančius ir naikinamus Žemaitijos kalviškus kryžius. O juk lietuvių kryždirbystė yra pripažinta UNESCO pasaulio mastu! 2023 metais parodos surengtos Telšiuose, Plungėje, taip pat ir ir Biržuose – A. G. Zinkevičiūtės gimtinėje, kur prasmingą menininkės ir tyrinėtojos pusę amžiaus trukusį darbą pagerbė kraštiečiai. 2024 metais paroda rodyta Gargžduose, dabar vyksta Kretingoje, bus Rietave ir Mažeikiuose.
Regis, nesibaigiantys kriziniai laikotarpiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bei lyderystės stoka asmenims, kurie paskiriami eiti ministro pareigas, krizes sukelia ir švietimo įstaigose. Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau ir aktyviau kalbama apie švietimo įstaigų tinklo pertvarką, kadangi esminiai pokyčiai pradeda įsigalioti jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Didžiausią skausmą mūsų rajonui gali sukelti mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatos, susijusios su III gimnazijos (vienuoliktomis) klasėmis. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, jeigu 2024 m. rugsėjo 1 d. III gimnazijos klasėje nebus surinktas 21 mokinys, gimnazijoje ji visai nebus formuojama. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tokiu atveju savivaldybėms yra siūloma organizuoti mokinių pavėžėjimą į kitas rajono gimnazijas, už kurias galimai turėtų susimokėti pati savivaldybė. Taip pat galima priimti ir kitus sprendimus, kaip pavyzdžiui, steigti jungtinę gimnaziją, kas iš esmės reikštų gimnazijos statuso pakeitimą. Kaip buvo matyti iš Salantų gimnazijoje surengto susitikimo, kurį organizavo šios gimnazijos tėvų bendruomenė, atvykusių Žemaitijos regiono merų bei gimnazijų bendruomenių atstovų reakcijų, šis sprendimas skausmą kelia ir kitiems rajonams. Tačiau valdantieji Seimo, Vyriausybės atstovai, regis, šią regiono keliamą problemą išklauso, bet neįsiklauso.
Palangos žydų bendruomenė aktyviai pristato savojo miesto žydiškojo gyvenimo istorijas: dalijasi pasakojimais, naujai atrastomis detalėmis ir faktais, kurie slypi kraštotyros darbuose bei senųjų archyvinių dokumentų puslapiuose. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas sakė: „Mūsų iniciatyva sulaukia dėmesio ir iš užsienio – gauname laiškų ar žinučių iš Izraelio, kitų šalių. Rašo žmonės, dažnai kilę iš Palangos žydų (litvakų), ieškantys informacijos apie savo giminaičius, kadaise gyvenusius šiame mieste. Tai ypač džiugina, nes rodo, kad mūsų bendruomenės ir viso miesto istorija yra įdomi ne tik vietiniams gyventojams, bet ir užsieniečiams. Jų pasakojimai ir prisiminimai praturtina mūsų rengiamas istorijas, padeda išsaugoti ir perduoti žydiškąjį Palangos paveldą.“ Palangoje gausu gatvių dedikuotų garsioms iš šio miesto kilusioms ar Lietuvai nusipelniusioms asmenybėms bei svarbiems istoriniams objektams, įvykiams atminti. Viena jų – kukli, bet Palangos žydų bendruomenei itin svarbi, religinius ir kultūrinius objektus menanti, Sinagogos gatvė. Šis vardas, buvusių Palangos Didžiosios ir Mažosios sinagogų vietai atminti suteiktas 1976 metais. Dabar į šią siaurą kuklią gatvelę patenkama tik iš Jūratės gatvės. Apie ją pasakoja ant Sinagogos g. 1/Jūratės g. 44 namo pakabinta gatvės pavadinimo lentelė bei 2023 m. sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, atidengta lenta, kuri žymi Palangos žydų sinagogų vietą.
Rytoj, liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, vėl kartu giedosime valstybės himną ir prie savo namų kelsime Lietuvos trispalvę – šalies ir tautos simbolį. Tik ar visi žino kada teisingai iškelti ir nuleisti valstybinę vėliavą? Lietuvoje paskutiniu metu padažnėjo vėliavos išniekinimo atvejų. Kretingos kaimynystėje, uostamiestyje, šiais metais jau buvo užfiksuoti 4 įvykiai, kuomet buvo išniekintos valstybinės vėliavos, vienas jų – praėjusią savaitę. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Andromedos Grauslienės, pirmas toks atvejis – įsimintiniausias: kai kovo mėnesį Klaipėdos mieste buvo išniekinta net 12 valstybinių vėliavų. „Toks incidentas dar fiksuotas gegužės mėnesį ir birželio 20-tą. Kai kurios vėliavos buvo ištrauktos iš laikiklių ir numestos ant žemės, kitos pradegintos, suplėšytos“, – sakė A. Grauslienė. Tokie incidentai dažniausiai kartojasi tamsiu paros metu, kuomet nakčiai paliktos vėliavos nėra apsaugotos nuo vandalizmo. Viena priežasčių – vėliavos nesaugomos lieka kaboti per naktį. Šalies teritorijoje galioja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas, kuris įpareigoja valstybinių švenčių metu vėliavą iškelti 7 val. ryto ir nuleisti 22 val.
|
|
