Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1866) 2024-07-02

Daugiabutis sprunka iš „Civinity“ glėbio

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
 
Daugiabutis namas Birutės g. 6 Kretingoje – vienas seniausių, pastatytas 1962 metais. Dalis gyventojų norėtų dalyvauti renovacijos programoje ir daugiabutį atnaujinti.

Daugiabučiuose namuose įsisteigia savininkų bendrijos, tačiau ištrūkti iš lig tol administravusių įmonių čiuptuvų joms taip lengvai nepavyksta: nei statinio dokumentų, nei kaupiamųjų lėšų grąžinti įmonės neskuba. Su tokia realybe susidūrė ir Kretingos miesto Birutės g. 6 gyventojai.

Prieš atsisveikinant patuštėjo sąskaita

Pasak namo gyventojų Dalios Padriezienės ir Vilmos Drungilienės, šis 31 buto namas – istorinis, nes vienas seniausių mieste, pastatytas 1962-aisiais. Kažkada buvo vadinamas elitiniu, mat čia gyveno nemažai Kretingos visuomenės „grietinėlės“ atstovų.

„Dabar kontingentas pasikeitęs – senbuvių likę nedaug, kai kurie jau iškeliavę anapilin, kai kurie išsikraustę kitur, žodžiu, gyvena daug pensininkų ir nuomininkų“, – apibūdino kretingiškės. Iki įsteigiant bendriją, kuriai savininkai suteikė pavadinimą „Rotušė“, šio daugiabučio administratorius buvo rajono Savivaldybės priskirta uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“.

„Kodėl mes sumąstėm steigti bendriją?“ – klausė valdybos narė Vilma Drungilienė ir pati atsakė: todėl, kad gyventojai nori būti savarankiški, patys disponuoti savo sukauptais pinigais, organizuotis darbus ir pasirinkti rangovus ne už kosmines kainas. „Vien už kanalizacijos išplovimą „Civinity namai“ iš mūsų nulupo 838 eurus!“ – stebėjosi V. Drungilienė. Be to, gali būti, kad lėšas pasiskubinta greit „susigriebti“ sužinojus, jog baigiama rengti dokumentacija bendrijai įsteigti ir atsisakyti jų paslaugų. „Pagal taisykles buvęs administratorius turėtų į bendrijos sąskaitą pervesti gyventojų sukauptas nepanaudotas lėšas, o ką beperves? Kreipiausi į „Civinity“ vadybininką Kretingoje, prašiau, kad bent parodytų, kas buvo tas „auksinis“ rangovas: taip, pasirodo, tai tas pats „Civinity...“, – apgailestavo Vilma.

Rajono Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresniosios specialistės Rasos Šerputienės paklausti, įmonės atstovai patikino sąskaitos tyčia netuštinę – esą buitinių nuotekų išvadų plovimas hidrauline mašina buvęs iš anksto suplanuotas ir balandžio 15–16 dienomis atliktas.

Kad darbus atliko „auksinis“ rangovas, valdybos narei pritarė naujai susikūrusios bendrijos „Rotušė“ pirmininku dirbti pradėjęs Albertas Butenis. Kretingoje jis pirmininkauja ne viename daugiabutyje, todėl žino įmonių, kurios kanalizacijos tinklus išplauna bei vaizdo diagnostiką atlieka ir už maždaug 180 eurų, ir dar pigiau.

„Aš negaliu pakomentuoti kainų... Daugiabučius administruojanti įmonė „Civinity namai Klaipėda“ apklausos būdu samdo rangovus, matyt už kiek darbus pasiseka nupirkti, už tiek ir nuperka... Mano žiniomis, pasitaikė ir už didesnes sumas negu 830 eurų. Aš tikrai nežinau, nuo ko tai priklauso – ar nuo darbų apimties, ar nuo sudėtingumo?“ – svarstė Savivaldybės atstovė.


„Pajūrio naujienos“ š. m. birželio 21 d. rašė apie verslininkų Sauliaus Bočkaus ir Igorio Michalin užmačias Joskaudų miške pastatyti 2,5 ha teritoriją užimančią atvirą lauko šaudyklą. Šaudyklos atsiradimui šioje pajūrio vietoje nepritaria poilsio, sveikatinimo paslaugas čionykštėse apylinkėse plėtojantys verslininkai, miškus prisijaukinę medžiotojai. Juos nuraminti turėtų Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus raštas Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamentui, patvirtinantis, kad Kretingos rajono savivaldybė nepritaria šaudyklos statybai šioje pajūrio vietovėje, kadangi tokia planuojama ūkinė veikla prieštarauja Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto – pakeistam bendrajam planui (BP).

Verslininkų pasirinktas sklypas yra žemės ūkio paskirties, rašte akcentuojama, kad planuojamos šaudyklos veiklos negalima priskirti žemės ūkio veiklai, todėl pastačius šaudyklą ir teikiant jos paslaugas būtų nesilaikoma teisės aktų nustatytų reikalavimų. Šią Savivaldybės poziciją, vertinant planuojamos šaudyklos poveikį aplinkai, verslininkai dar gali skųsti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

„P. n.“ informacija


 

Telkiniams vis labiau įšylant, ugniagesiai gelbėtojai, kaip kasmet, įspėja elgtis saugiai vandenyje ir primena, kad neatsakingas elgesys ar perdėta rizika gali tapti skaudžių nelaimių priežastimi.

Kaip teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Lukošienė, viena pagrindinių priežasčių, kodėl maudynės baigiasi nelaimingai, yra apsvaigimas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų bei kai, neįvertinęs fizinės jėgos, žmogus nuplaukia per toli nuo kranto. Nepatariama maudytis ir labai pavargus ar blogai besijaučiant, perkaitus saulėje, gausiai pavalgius. Pavojinga ir naktį, taip pat, kai griaudi perkūnija, žaibuoja.

Rizikinga šokti  į vandenį nežinomoje vietoje, plaukti toliau įspėjamųjų ar maudymosi vietą žyminčių ženklų. Nelaimė gali ištikti vandenyje esant ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Plaukiojant pramoginiais plaustais, valtimis, baidarėmis, būtina dėvėti gelbėjimo liemenes arba specialius kostiumus. Anot specialistės, narams neretai  tenka ieškoti skenduolių apvirtus valčiai – deja, gelmėse rasti kūnai dažniausiai aptinkami be gelbėjimo liemenių.


Kretingos rajono savivaldybė netenka ilgamečių darbuotojų, dauguma jų įsidarbina kaimyninėse savivaldybėse.

Paskutines darbo dienas Kretingos rajono savivaldybėje dirba administracijos Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, jos darbo Savivaldybėje stažas – per 15 metų, iki pensijos jai likę 2,5 metų. Nuo šių metų liepos 16 dienos R. Lukauskienė dirbs Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės Ramunės Olšauskaitės-Urbonienės vyresniąja patarėja statybų klausimais.

Po 2023 m. įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų, susiformavus naujai Savivaldybės politinei valdžiai, iš Savivaldybės išėjo visas būrys patyrusių darbuotojų: Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Razmina Beniušienė, įsidarbinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, Juridinio skyriaus vedėjas Algimantas Gedvilas dirbti nuėjo į Palangos miesto savivaldybę, Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai vadovavusi Sandra Grigaitytė-Gedvilienė, dabar dirbanti SGD terminale Klaipėdoje, Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Arūnas Benetis, jį priėmė Palangos miesto savivaldybė. Palangos miesto savivaldybėje dirba ir Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos pavaduotojos pareigų Kretingos rajono savivaldybės administracijoje atsisakiusi Gintautė Butavičiūtė. Iš Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus išėjo vedėjo pavaduotoja Jovita Michniovienė, ji įsidarbino Klaipėdos regiono plėtros taryboje. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų atsisakė įvairiapusę ilgametę darbo Savivaldybėje patirtį turėjęs Povilas Černeckis.

„P. n.“ informacija


Sustabdė girtą vairuotoją

  • Iš policijos suvestinių

Penktadienį apie 2 val. nakties Palangoje, Klaipėdos pl., automobilio „VW Passat“ vairuotojui, gimusiam 1977 m., nustatytas 2,73 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


 
B pajėgumo grupės moterų dvejeto prizininkės. Iš kairės į dešinę: Agnė Stankutė (Klaipėdos BK) ir Ramunė Petrošienė (Kretingos sporto klubas ,,Žalgiris''), Mariia Dovgalieva (Kretingos sporto mokykla) ir Ditė Kontrimaitė (Kretingos sporto mokykla), Vaida Slušnienė (BK ,,Smešas'') ir Ieva Januškienė (BK ,,Smešas'').

 

C pajėgumo grupės vyrų dvejeto prizininkai. Iš kairės į dešinę: Tomas Kiveris (Marijampolės BK ,,Sūduva'') ir Saulius Eibukas (BK Setas), Gintautas Šiaučiūnas (BK ,,Smešas'') ir Žilvinas Gelžinis (BK ,,Smešas''), Alenas Grigalauskas (,,Pajūrio raketė'') ir Martynas Sipavičius (,,Pajūrio raketė'').

Joninių  savaitgalį Kretingos sporto centro arenoje įvyko  atviros Kretingos rajono badmintono pirmenybės, į kurias suvažiavo svečiai iš Kauno, Marijampolės, Vilniaus, Šeduvos, Kelmės ir kt. Pirmenybėse dalyvavo  įvairaus amžiaus dalyviai: buvę sportininkai, veteranai, aktyviai sportuojantys ir mėgėjai. Kadangi čempionatas atviras – buvo suteikta galimybė dalyvauti visiems norintiems. 

Pasak Kretingos sporto mokykloje dirbančios trenerės ir badmintono klubo „Smešas“  įkūrėjos Vaidos Slušnienės, šiose pirmenybėse buvo sudarytos skirtingos pajėgumo grupės, todėl kiekvienas žaidėjas galėjo pasirinkti lygį, kuriame gali varžytis. Taip pat šiemet buvo priimtas sprendimas leisti dalyvauti patiems vyriausiems Kretingos sporto mokyklos badmintono klasės moksleiviams. Trenerė V. Slušnienė pasidžiaugė, kad aukščiausiame lygyje, moterų dvikovoje, čempionų laurus pelnė jos treniruojamos  Kretingos sporto mokyklos auklėtinės. 

Vaikų pirmenybėse dalyvavo vaikai nuo 10-ties iki 15-kos metų. Taip pat buvo trys skirtingos amžiaus grupės, dalyvavo per 40 dalyvių.

„Nepaisant, kad buvo ilgasis birželio savaitgalis, šiose pirmenybėse dalyvavo nemažai sportininkų, kuriems svarbi ši bendruomenė, kurie savo laisvalaikio ar atostogų laiką skiria badmintonui ir jo populiarinimui“, – kalbėjo V. Slušnienė, pasidžiaugusi, kad daugiau nei pusė susirinkusių buvo kretingiškiai.

„P. n.“ informacija 


Po antro turo A grupėje paaiškėjo du ryškūs lyderiai, pasiekę abi pergales. „Topoliai“ antrą pergalę 12:3 iškovojo nukovę ambicingą SK „Paupis“ komandą. Užtikrintai antrame ture sužaidė ir „Kopa“. Antrąja auka tapo „Kartenos“ komanda, pralaimėjusi 2:9. Pirmąją pergalę iškovojo Darbėnų „Darbos“ futbolininkai, pasiekę lengvą pergalę prieš „Slėnio“ ekipą ir pelnę pirmuosius 3 taškus. Tiek pat taškų liko ir SK „Paupis“ komandos sąskaitoje. Be taškų lieka „Kartenos“ ir „Slėnio“ ekipos. Rezultatyviausiai žaidžia „Kopos“ žaidėjas Ervinas Biriukovas, 9 kartus nuginklavęs varžovų vartininkus. Po 5 įvarčius įmušė „Topolių“ puolėjai Žilvinas Lukošius ir Edvinas Girdenis.

B grupėje dvi pergales po dviejų rungtynių pasiekė „Sūkurio“ futbolininkai ir turi 6 taškus. Po 3 taškus iškovojo „Jokūbavo“ ir FK „Mosėdis“ komandos. Jos sužaidė tik vienerias rungtynes. Po du pralaimėjimus patyrė „Kurmaičių“ bei Kūlupėnų „Rimarko“ ekipos ir taškų dar neturi. Rezultatyviai sužaidė FK „Mosėdis“ puolėjas Giedrius Šmaižys, per pirmąsias rungtynes pelnęs 3 įvarčius. Dar net 12 žaidėjų pelnė po 2 įvarčius.

Rungtynių statistika:

A grupė: „Darba“ – „Slėnis“ – 6:1 (3:0; Merūnas Stalmokas, Kęstutis Zastartas – po 2; Laimonas Serapinas, Ernestas Budrikas – po 1; Rikantas Ramanauskas – 1); SK „Paupis“ – „Topoliai“ – 3:12 (0:7; Erikas Slavinskas – 2, Neilas Rimkus – 1; Artūras Kumpis – 5, Edvinas Girdenis, Žilvinas Lukošius, Dangirdas Žilinskas – po 2, Audrius Tolis – 1); „Kopa“ – „Kartena“ – 9:2 (2:2; Ervinas Biriukovas – 6, Deividas Kumpis, Mindaugas Vitkauskis, Edgaras Dobrovolskis – po 1, Mantas Barkus įmušė 1 į savo vartus; Laurynas Šilauskas – 1).

B grupė: „Rimarko“ – FK „Mosėdis“ – 2:4 (2:2; Šarūnas Stalmokas – 2; Giedrius Šmaižys – 3, Robertas Kasparas – 1); „Kurmaičiai“ – „Sūkurys“ – 1:5 (1:1; Lukas Pilibavičius – 1; Tomas Grigalauskas, Armandas Karčiauskas – po 2, Džiugas Narkus – 1).

„P. n.“ informacija


 

Trenerio Martyno Vilucko treniruojamos mergaitės U-13 čempionate Ukmergėje užėmė V vietą.

Futbolo akademijos (FA) „Minija“ administratorius ir treneris Martynas Viluckas pasidalino birželio mėnesio naujienomis bei pasiekimais. Treneris pasidžiaugė, kad Kretingos mieste futbolas populiarėja, daugėja norinčių jį žaisti, neblėsta sirgalių palaikymas ir miesto valdžios dėmesys. 

Ryškiausia naujiena – ką tik pasibaigęs Lietuvos mergaičių U13 čempionatas, kuriame dalyvavo 20 komandų. Buvo suskirstyta į dvi zonas – Pietų-Rytų ir Šiaurės-Vakarų regionų grupės. Iš kiekvienos zonos po 4 komandos pateko į finalus. Ukmergėje vykusiuose finaluose dalyvavo 8 pajėgiausios Lietuvos mergaičių ekipos. Ketvirtfinalyje pašnekovo treniruojamos mergaitės po atkaklios kovos rezultatu 0:2 nusileido čempionėmis tapusioms Vilniaus FC „Bitės“ mergaitėms.

Rungtynėse dėl  5-os vietos kretingiškės rezultatu 4:2 nugalėjo Kauno FK „Žalgirio“ mergaites. 

Galutinėje Lietuvos mergaičių U13 čempionato rikiuotėje „Minijos“ akademijos mergaitės iš 20 dalyvavusių komandų užėmė 5 vietą. Geriausia komandos žaidėja pripažinta Emėja Beniušytė. Dvejus metus jas treniruojantis treneris M. Viluckas labai džiaugėsi šiuo rezultatu, paminėjęs, kad per šį sezoną yra sužaistos 21-erios rungtynės, iš kurių iškovota 17 pergalių, dvejos rungtynės sužaistos lygiosiomis ir dvejos pralaimėtos. Trenerį džiugina, kad bendrame Lietuvos mergaičių futbolo kontekste kretingiškės yra gana stiprios varžovės, iš kurių ne vieną treneris mato kaip perspektyvią pretendentę į jaunių ar moterų futbolo rinktinių gretas. Pašnekovas džiaugiasi šiuo mergaičių kolektyvu, paminėjęs geriausios žaidėjos titulą laimėjusią E. Beniušytę, vartininkę Ugnę Stancelytę, komandos kapitonę Viltę Stonkutę, taip pat Gabiją Bružaitę. Treneris mato ne tik merginų darbštumą, bet ir augimą, tobulėjimą. 


Kretingos ,,Minijos” futbolo komanda sužaidė paskutiniąsias I rato ,,TOPSport” I lygos rungtynes išvykoje su Panevėžio ,,Panevėžiu” B ir iškovojo pergalę rezultatu 3:1, pratęsdami pergalių seriją iki keturių.

Kretingos komanda prieš šias rungtynes sulaukė pastiprinimo – sugrįžo du vietiniai žaidėjai Valdas Jašmontas ir Gražvydas Steckys. Pirmą pavojingą momentą 13-ąją minutę atlaikė šeimininkai, bet jų smūgis skriejo šalia vartų. Tą pačią minutę krito pirmasis rungtynių įvartis, kai ,,Minijos” legionierius Okende laimėjo greičio lenktynes su trimis varžovų gynėjais ir nuginklavo vartininką, išvesdamas svečius į priekį. 38 min. Valdas Jašmontas baudos aikštelėje laiku atliko perdavimą legionieriui iš Brazilijos Nark Junior, kuris pasiuntė kamuolį į tinklą padvigubindamas persvarą 2:0. 73 min. šeimininkams sušvito viltis, kai iš baudos aikštelės prieigų Matas Pušnys sušvelnino skirtumą. Aštuntą pridėto laiko minutę savo įvartį pelnė ir į komandą sugrįžęs Valdas Jašmontas, taip įtvirtinęs ,,Minijos“ pergalę. 

Paskutinėse pirmo rato rungtynėse mūsų komandai atstovavo: Rostylav Bielov, Vilius Kazlauskas, kapitonas Ernestas Mockus, Mantas Gedutis, Deividas Pipiras, Gražvydas Steckys, Nark Junior, Bekaye Diawara, Pierre Okende, Tobi Sabitu ir Valdas Jašmontas. 

Po keturių pergalių iš eilės Kretingos ,,Minija”, surinkusi 23 taškus, pakilo į V turnyrinės lentelės poziciją, o artimiausias rungtynes po prasidėjusios pertraukos žais liepos 27 d. su Tauragės ,,Tauru”.

„P. n.“ informacija


 
Sumaitota miško paklotė – dažnas vaizdas miškų kirtavietėse.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) pertvarkoma į akcinę bendrovę. Šis teisinio statuso keitimas numatytas šiemet gruodžio 31 dieną. Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, tai – nuoseklaus valstybės valdomų įmonių pertvarkymo proceso dalis. Pakeitus teisinį statusą, miškai išliks valstybės nuosavybė. Vis dėlto ir miškininkų, ir visuomenės nerimas nėra atsitiktinis – kokia ateitis po dar vienos reformos laukia Lietuvos miškų ir miškininkų? Ar keisis tik statusas, ar ir pats ūkininkavimo miškuose būdas?

Primiršta, bet buvusi nebaigta reforma

Prieš septynerius metus skubiai parengta „miškų reforma“ praūžė lyg viesulas. Tik vietoje medžių išretino miškininkų gretas, o visuomenėje sukėlė cunamio dydžio nepasitenkinimą, įsikūrė judėjimai ir įvairios visuomeninės miškų gynimo organizacijos. Tuomet daugelis šalies miškininkų vietoje padėkos sulaukė priekaištų, ne vienam teko palikti darbą, o kodėl staiga prireikė tokios reformos ir kokia bus valstybinių Lietuvos miškų ateitis, visuomenei tiksliai nebuvo paaiškinta. Beje, kaip ir dabartinis teisinio statuso keitimas, kam jis reikalingas ir naudingas.

Dar kurį laiką visuomenė piktinosi naujai brėžiama miškų valdymo ir naudojimo reforma. Kilo daugybė įtarimų, kas slypi po jos vykdymu. Ilgainiui ši reforma prisimiršo, aistros nurimo.

Pernai miškų ateičiai neabejingus žmones vėl sujudino Aplinkos ministerijos parengtas valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų metinių normų planas, numatantis kitus penkerius metus dar labiau didinti miško kirtimo normas, nes, anot ministerijos, metinis medienos prieaugis viršija iškertamos kiekį. Tačiau, sutikusi didžiulį pasipriešinimą, Aplinkos ministerija po ilgų debatų nusileido ir kitiems penkeriems metams leistinų kirtimo normų nepadidino.

Medienos poreikis auga greičiau už mišką

Medienos poreikio augimą skatina ir pati Aplinkos ministerija, be kitų dalykų, nurodydama naujose statybose vietoje betono ir metalo naudoti daugiau medžio konstrukcijų. Miestų šildymui reikia vis daugiau vietinio biokuro, kurio tiekimo srautai iš Baltarusijos ir Rusijos nutrūko. Medienos reikia ir daugelio individualių namų statyboms bei šildymui.

Visa su vienokiu ar kitokiu medienos naudojimu susijusi pramonė taip pat reikalauja vis daugiau žaliavos. Jos reikia ir užsienio pramonei. Ne paslaptis, kad ne viena miškinga šalis savo miškus mieliau pataupo, o trūkstamą medienos kiekį įsiveža iš eksportuoti šią produkciją siūlančių šalių.


 
„Paauglystėje nė bulvių skusti nenorėjau“, – pajuokavo „Pas grafą“ kavinės šefė Violeta Lazdauskienė, visuomeninio maitinimo srityje dirbanti nuo 1988-ųjų.

Vasaros pradžioje Lietuvoje pirmąkart lijo Michelin žvaigždėmis, po Michelin žvaigždę gavo net 4 restoranai ir visi jie yra sostinėje Vilniuje. Tačiau ir provincijos miestai, miesteliai turi kavines, kuriose noriai lankosi vietiniai, kurias rekomenduoja svečiams. Viena tokių kavinių jau tris dešimtmečius veikia įstabioje Kretingos vietoje, grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sode – tai kavinė „Pas grafą“.

„Produktų kokybė, iš jų gaminamų patiekalų skonis, geras aptarnavimas, ir būtina augti kartu su klientu“, – vardijo kavinės „Pas grafą“ virtuvės šefė Violeta Lazauskienė, paklausta, ko reikia viešojo maitinimo įmonės geram vardui užsitarnauti ir jį išlaikyti. Šį verslą prieš tris dešimtmečius įsuko Violetos brolis Rimantas Valentukonis.

Atvertusi storą klientų atsiliepimų knygą, Violeta tvirtino, kad klientai yra svarbiausi jos ir komandos darbo vertintojai. Tiesa, šiandieną užuot rašę atsiliepimus, žmonės už gerą maistą, aptarnavimą dažniau dėkoja elektroninėmis, telefono žinutėmis ar paskambindami. „Nesiekiame gaminti įmantrių patiekalų, svarbiausia, kad būtų skanu, sveika, sotu, o kainos „nesusipykusios su protu“ ir paviešėjus norėtųsi vėl grįžti“, – apie iškeltus tikslus kalbėjo Violeta, akcentavusi, kad dauguma svečių net neatvertę valgiaraščio žino ką valgys. Štai tokie klientų pamėgti patiekalai, kaip grafienės Sofijos salotos, grafienės vištienos krūtinėlės kepsnys populiarumo nepraranda metų metais. Kretingos dvarą valdęs grafas Juozapas Tiškevičius buvo aistringas medžiotojas, mėgo patiekalus iš žvėrienos, grafui atminti kavinės meniu yra ir jo kepsnys, šiandieną dažniausiai ruošiamas iš elnienos, kartais – šernienos. Kavinė „Pas grafą“ savo valgiaraštį iš esmės atnaujino po karantino, tai sutapo su Žiemos sodo-oranžerijos renovacijos pabaigtuvėmis. „Valgiaraštyje yra otas, anties krūtinėlė su bruknių padažu ir juodųjų alyvuogių plutele“, – sakė Violeta apie tai, ką renkasi išrankesni klientai.


Penktadienį apie 21 val. ties senosiomis kapinėmis Kretingos centre nesuvaldyta „Toyota“ taranavo Vilniaus gatvę juosiančią metalinę tvorelę ir sustojo priešpriešinėje eismo juostoje, toliau nuo smūgio vietos.

Įrašu socialiniame tinkle netruko pasidalinti tuo metu šaligatviu ėję žmonės – esą tetrūko kelių sekundžių, ir jie būtų atsidūrę ligoninėje. „Ėjome trise šaligatviu, ir toks žiaurus garsas už mūsų pasigirdo, atsisukame – už poros metrų ištaškyta metalinė tvora skraido“, – rašė viena kretingiškė.

Daugelis gyventojų stebėjosi, kad šaligatvį ir važiuojamąją dalį skirianti tvorelė pasirodė besanti tokia netvirta, pėsčiųjų nuo didesnių nelaimių tokia neapsaugotų.

„Tvora kaip tvora, bet dar geresnis vairuotojas, kuris čia nuo „Trevenos“ degalinės pusės parvažiuodamas sugebėjo nušluoti ją“, – rašė kitas komentatorius.

Avarijos aplinkybes aiškinosi Kretingos policija. Pasak komisariato vadovo Algirdo Budgino, 1990 metais gimęs vairuotojas buvo blaivus, koją jam pakišo neatidumas. Jei kaltininko automobilis draustas, nuostolius atlygins draudimas.

„P. n.“ informacija


 
Iškilminga atlaidų procesija žengė pro šventoriaus vartus į miestelį.

 

Šventės dalyviai žygiavo nuo bažnyčios iki gimnazijos stadiono.

Praėjusį sekmadienį ir vėl visi keliai vedė į Darbėnus: čia vyko ne pirmą šimtmetį švenčiami tituliniai Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai ir, kaip visada, trankiai paminėtas jau 433-iasis miestelio gimtadienis.

Šv. Mišias šventiškai išdabintoje bažnyčioje, po kurios skliautais skambėjo kompozitoriaus Aloyzo Žilio vadovaujamo Kretingos rajono kultūros centro mišraus vokalinio ansamblio „Svaja“ giedamos žemaitiškos giesmės, laikė Lietuvos kariuomenės Ordinariato kapelionas Saulius Noretas. Kapelionas kartu su Darbėnų parapijos klebonu Viktoru Dirvonskiu linkėjo, kad garbingieji parapijos globėjai šv. apaštalai Petras ir Paulius iš aukšybių laimintų tikinčiuosius, būtų visada šalia ir galėtų džiaugtis visų pasiryžimu vadovautis tikėjimo tiesomis ir Jėzaus Kristaus mokymu. Pamaldas vainikavo tradicinė procesija: jos dalyviai gaudžiant varpams, plazdant bažnytinėms vėliavoms ir skambant giesmėms, apėjo centrinę Turgaus aikštę.

Po pamaldų šventės dalyvių eisena, vedama Kretingos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro „Vėjūnas“ (vadovas Alvydas Bružas), patraukė į Darbėnų gimnazijos stadioną. Čia laukė margaspalvė mugė bei „Baltojo lokio“ parengtos įvairios pramogos vaikams. Kaip elgtis su ugnimi, kaip negalima gesinti keptuvėje užsidegusio aliejaus pademonstravo Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Kartenos komandos ugniagesiai-gelbėtojai, vėliau smagiai palaistę įkaitusius šventės dalyvius čiurkšlėmis iš vandens patrankos.


 

Žemės ūkio technika yra brangi ir vis brangsta, tad plėtoti savo ūkį be paramos – labai sunku.

Vytauto Ridiko nuotr.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. ūkiai, kurių plotas iki 30 ha, sudarė beveik 90 proc. visų šalies ūkių. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sustiprinti šiuos ūkius, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) labai smulkių ir smulkių bei vidutinių ūkių plėtrai numatė 60 mln. eurų.

Rugsėjo 2 d.–spalio 31 d. skelbiamas kvietimas paraiškoms paramai pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ teikti. Šiam kvietimui numatyti 9 mln. eurų paramos lėšų.

Reali paramos nauda

Pasak ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausiosios specialistės Snieguolės Valiulienės, tai jau antras kvietimas teikti paraiškas paramai pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Per praėjusių metų pabaigoje vykusį kvietimą paramos kreipėsi 81 pareiškėjas, o prašoma suma perkopė 13 mln. eurų. 36 pareiškėjams parama jau patvirtinta, kitų paraiškos dar vertinamos.

„Plėtoti smulkų ūkį be paramos labai sunku. Produkcijos supirkimo kainos mažos, o technika, įranga, technologijos – brangios ir vis brangsta. Nėra balanso tarp smulkaus ūkininko pajamų ir ūkiui modernizuoti reikalingų išlaidų, – teigia Kelmės rajone mėsinius galvijus auginantis Tadas Petkevičius. – Kadangi ūkį pradėjau kurti nuo nulio, 15 tūkst. eurų parama, suteikta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Parama smulkiems ūkiams“, buvo labai reikšminga. Už ją nusipirkau traktorių, grėblį. Gerai, kad ir toliau remiami smulkūs ir vidutiniai ūkiai.“

Didžiausia parama pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ – iki 200 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas – iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM. Jauniesiems ūkininkams paramos intensyvumas – 80 proc.


Šešiems Savivaldybės tarybos nariams susilaikius ir daugumai pritariant, praėjusį ketvirtadienį buvo patvirtinta Savivaldybės kelių, gatvių atnaujinta remonto eilės sudarymo tvarka, kuri galios sudarant 2025 metų eilę.

Iki šiol galiojusi tvarka tobula nebuvo, bet ir atnaujinta, kuri nedaug tesiskiria, yra ydinga, joje išliko diskriminuojantis inžinerinių tinklų kriterijus, dėl kurio jų neturinčių gatvių tvarkymo perspektyva tampa dar liūdnesnė. Savivaldybės administracija, prieš atnaujintos tvarkos aprašo svarstymą Taryboje, suteikė galimybę su jo projektu susipažinti seniūnams, seniūnijų seniūnaičiams. Jų sueigų protokoluose dominuoja nuostata, kad galutinę kelių ir gatvių tvarkymo eilę, kurią patvirtina Taryba ir pagal kurią skiriamos darbams lėšos, Savivaldybės komisija sudarytų užtikrinant tolygų visų Savivaldybės kelių, gatvių tvarkymą. Tos nuostatos svarbą Tarybos posėdyje akcentavome ir mes – Tarybos mažumos, opozicijos atstovai, tačiau nei meras, nei dauguma valdančiųjų tokiam, beje, lig šiol galiojusiam tolygumo principui nepritarė. Taikant atnaujintą tvarką, įrengtus būtinuosius požeminius tinklus (vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, ryšių, dujų, elektros tiekimo), turinčios gatvės turės pranašumą prieš tas, kur šių tinklų nesama, nes už esamus tinklus galės gauti nuo 5 iki 30 balų. Štai šių – 2024 – metų sąraše paskutinė įrašyta gatvė yra surinkusi 95 balus, tad už inžinerinius tinklus duodami balai yra labai svarbūs. Kuo nusikalto žmonės, gyvenantys Salantuose, Darbėnuose, Kūlupėnuose, Kartenoje, Jokūbave, daugybėje kitų rajono gyvenviečių, kur nėra dujų ir jas net neplanuojama įvesti? Tikėtina, kad jų tokiose vietovėse niekada ir nebus, nes perspektyva brėžiama atsinaujinančiai saulės, vėjo energetikai. Jeigu gyvenvietė nedujotifikuota, sodybų gyventojai turi individualius nuotekų tvarkymo įrengimus, vandens gręžinius, pagal atnaujintą gatvių remonto eilės sudarymo tvarką jie pasmerkti gyventi žvyruotoje dulkančioje gatvėje. Inžinerinių tinklų kriterijus neabejotinai yra diskriminacinis, ir ypač kaimiškųjų vietovių gyventojams, tą svarstant atnaujintos tvarkos projektą akcentavo ir kaimiškųjų seniūnijų aktyvas. Atnaujinant tvarką nebuvo pamąstyta, paieškota, kaip tokios diskriminacijos išvengti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas