Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Klaipėdos regione pasirodė netikrų pinigų: ar sugebėtumėte juos atskirti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1865) 2024-06-28

 
Prie Bauskės rotušės – Kretingos visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai: pirmas iš kairės Rimantas Radzevičius, trečia ir ketvirta iš kairės – Aldona Kerpytė ir Jolanta Klietkutė.

Kretingos rajono savivaldybei ruošiantis Rotušės aikštės renovacijai, grupė iniciatyvių kretingiškių, susibūrusių į visuomeninį judėjimą „Kretingos aikštė“, siekia, kad jos širdyje būtų atkurta ir rotušė, liudijanti apie Jono Karolio Chodkevičiaus įkurtą ir jau XVII a. savivaldos teises turėjusį mūsų miestą. Tuo tikslu šio judėjimo atstovai surengė pažintinę kelionę į kaimyninės Latvijos Bauskės miestą, kur ant mūro liekanų prieš dešimtmetį buvo atstatyta rotušė, istorikų nuomone, labai panaši į stovėjusią Kretingoje.

Atstatyti kainavo per 600 tūkst. Eur

Bauskė – vos 10 tūkst. gyventojų turintis Kuržemės regiono miestelis, nuo Lietuvos sienos nutolęs 20 km. Stebėtina, kaip dviejų upių – Mūšos ir Memelės – santakoje pradžią gavusio miestelio žmonės ne tik išsaugojo, bet ir gebėjo atkurti savo turtingos istorijos objektus – mūrinę viduramžių pilį ir rotušę, o nunykusios sinagogos vietą paženklinti originalia menine kompozicija.

Lyg rožinė lelija Bauskės centre, į kurį iš keturių pusių, kaip ir Kretingoje, suveda keliai, išnyra senoji rotušė, pradėta statyti 1616 m. Iš pradžių joje rezidavo hercogas, vėliau burmistras. Apie 1840-uosius metus, caro valdžiai siekiant ištrinti buvusius miesto savivaldos pėdsakus, rotušė buvo apgriauta – pašalintas bokštas, nuardyta viršutinė dalis, tik apatinis aukštas naudotas kaip gaisrinės sandėlys. Tokia vargana Bauskės rotušės išnara stovėjo ligi mūsų laikų, kol 2010–2011 m., miesto mero Raičio Abelnieko iniciatyva, architektei Irenai Bakulei parengus projektą, 800 kv. m trijų aukštų rotušė vėl iškilo visu grožiu. Renovacijos darbai kainavo per 600 tūkst. Eur, didžiąją jų dalį padengė ES fondai.

Šiandieną Bauskės rotušėje veikia Turizmo informacijos centras, Svorio ir mato vienetų muziejus, o antras ir trečias aukštai skirti Civilinės metrikacijos skyriui bei reprezentacijai – pagerbti nusipelniusius miestiečius, gabius mokinius, priimti svečius. Erdvėse atkurtas renesanso laikmečio interjeras su senoviniais baldais, indais, šviestuvais, didikų portretais, olandų meistrų gobelenu, – visa tai pirkta antikvariatuose, išskyrus išlikusį 1615 m. Bauskės meistrų sukurtą labai retą, Paskutinįjį teismą vaizduojantį, litografijos kūrinį iš 12 dalių, kurį aukcione, surinkę pinigus, išpirko patys miestelio gyventojai.


Kazys PETRULIS:

– Pats didžiausias ir svarbiausias yra Kretingos Žiemos sodas. Esu ne sykį buvęs. Salantuose yra Orvidų sodyba. Kai jaunesnis buvau, lankydavausi ten dažniau. Kai vaikai atvažiuoja į svečius – jie lankosi parke, važiuoja prie dvaro, į Žibininkus, į Atostogų parką.

Silvija ČEPAUSKĖ:

– Labai gražus Kretingos lurdas, bet ir visa Kretinga yra labai graži. Kažkur toliau nelabai esu buvusi, bet gražu yra Japoniškame sode: esu jame buvusi pačioje pradžioje, kai savininkai tik jį įrenginėjo. Dar daug kur man pačiai reikia apvažiuoti, šiuo metu ne Kretingoje gyvenu. Dar galiu paminėti Kretingoje esantį Saulės laikrodį, vasaros estrada taip pat gražiai sutvarkyta. .

Dalė BERTAŠIENĖ:

– Galiu paminėti Žiemos sodą, esu buvusi jame ir ne sykį įvairias šventes ten esame šventę. Mūsų muziejaus erdvės labai gražios. Dar galiu paminėti įvairius Kretingos rajono piliakalnius, ypač – Įpilties piliakalnį, nuo ten kilęs mano vyras. O ir Salanto bei Minijos slėniai garsūs piliakalniais ir pažintiniais takais.

Petras NAVASAITIS:

– Kretingos rajone yra labai daug gerų ir gražių vietų. Noriu pasidžiaugti sutvarkyta Lazdininkų užtvanka: vasarai smėlio pripilta, krūmai iškirsti, puikiai paruošta poilsiavimui. Visa Kartena labai graži, Darbėnų miestelis džiugina. Porą sykių esu buvęs Japoniškame sode, bet man jis asmeniškai nepatiko – man nepriimtinas bonsų auginimo principas.

Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kretingos rajono savivaldybės taryba atidėjo kitam – rugpjūčio mėnesio – posėdžiui sprendimo projektą dėl Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus Nasrėnuose prijungimo prie Kretingos muziejaus.

Svarstant sprendimo projektą, Tarybos opozicijos atstovai jo rengėjams uždavė klausimą, ar atlikus muziejaus Nasrėnuose reorganizaciją, Savivaldybei netektų grąžinti šios įstaigos neperseniausiai gautą apie 100 tūkst. eurų ES paramą, kurią skiriant, viena sąlygų buvo per nustatytą laikotarpį nekeisti įstaigos juridinio statuso. Projekto rengėjai Tarybos posėdyje negalėjo atsakyti dėl tokios sąlygos galiojimo ir tokios piniginės sankcijos grėsmės. Tai ir buvo sprendimo projekto atidėjimo svarbiausia priežastis.

Liepos 1 d. bus vieneri metai, kai Vyskupo Motiejaus Valančiaus muziejui laikinai vadovauja iki tol buvusi ilgametė jo direktorė Violeta Čėsnienė, amžinybėn iškeliavusio šio muziejaus kūrėjo ir ankstesnio jo vadovo Algirdo Čėsnos sutuoktinė. Šiedu žmonės žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimui įamžinti yra pašventę savo gyvenimus.


 
Lūgnalių ir aplinkinių kaimų XX a. 2 deš. situacija. Ištrauka iš Vokietijos kariuomenės naudoto Telšių apylinkių topografinio žemėlapio. 1941–1944 m.

Lūgnalių ir aplinkinių kaimų planas po Lietuvos žemės reformos. Ištrauka iš Lietuvos kariuomenės generalinio štabo parengto Plungės–Kartenos apylinkių topografinio žemėlapio. Apie 1939 m.

Kartenos seniūnijos pakraštyje, ties riba su Žalgirio ir Kulių seniūnijomis, tarp dviejų aukštapelkių – uždurpėjusio Balsiškių Tyro ir Reiskių Tyro pelkės, plyti Lūgnalių kaimo žemės, apimančios 304,24 ha plotą. Dar prieš šimtmetį čia aktyviai šurmuliavo gyvenimas, o šiandien rymo tušti dirvonai ir ošia miškai.

Prie Balsiškių Tyro stūksanti Lūgnalių Pilalė ir šalia jos aptiktas baltiškas akmeninis kirvis keturkampe pentimi mena, kad pirmieji žmonės čia pasirodė dar II–I tūkst. prieš Kristų. Tai buvo senovės medžiotojai ir žvejai, įsikūrę pelkių apsuptoje moreninėje kalvoje, kuri jų bendruomenę saugojo nuo neprašytų svečių ir užpuolikų. Įsigalint žemdirbystei, miškinga ir pelkėta vietovė buvusi negyvenama. Tačiau daugėjant žemdirbių šeimų ir plečiantis dirbamos žemės plotams, naujakuriai ėmėsi įdirbti naujus plėšininius plotus. Tokiu būdu Kartenos dvaro žemių pakraštyje tarp Anužių ir Budrių kaimų, prie svarbaus tuometinio prekybos kelio, jungusio Kulius su Kartena ir Kretinga, XVII a. pab.–XVIII a. I pusėje atsirado Bumbulių, Drungilų ir Lūgnalių nausėdijos.

Lūgnalių nausėdijai vardą davė lūgnės – daugiamečiai šakniastiebiai vandens augalai, kurie savo geltonais žiedais nedidelėmis grupėmis nuklodavo aplinkui tyvuliavusias pelkes ir vandens užliejamas žemumas. Iš pradžių nausėdija priklausė Kartenos dvaro Gudų vaitijai ir kartu su šalia esančiais Bumbuliais sudarė vieną suolininkiją. Jos suolininkas 1813 m. buvo Pranciškus Urbonas, su žmona Ona gyvenęs Lūgnaliuose. Be Urbonų, 1804–1834 m. minimi naujagimius Kartenos bažnyčioje krikštiję Juozapas ir Marijona Paulikai, Juozapas ir Magdalena Šlimai, Vincentas ir Ona Baitavičiai, Juozapas ir Magdalena Tilvikai, Viktorinas ir Marijona Meškauskai, Jurgis ir Kotryna Tilvikai, Jokūbas ir Antanina Tilvikai, Pilypas ir Viktorija Tilvikai, Jonas ir Marijona Paulikai.


Japoniškas sodas ruošiasi tarptautinei bonsų parodai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
 
Meistrai iš Japonijos stato naują 3,15 m aukščio tvorą iš bambukų palei zen sodą, į 1 m gylį įtvirtindami vartus.

Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimą išgarsinusiame Japoniškame sode šiomis dienomis – pats darbymetis: jame, be šeimininko Šarūno Kasmausko ir jo partnerės Gražinos Maštaraitės, dar triūsia būrys iš Japonijos atvykusių meistrų, vadovaujamų šio sodo „krikštatėvio“ Hajime Watanabe. Japonai padeda pasiruošti liepos 6–7 dienomis įvyksiančiai tarptautinei bonsų parodai po atviru dangumi.

Susiejo ilgametė bendrystė

Meistrų komandai, kaip įprasta, vadovauja H. Watanabe – būtent jam prieš 17 metų Š. Kasmauskas Mažučių kaimo laukuose, 16 ha plote, patikėjo imtis pirmųjų sodo kūrimo darbų. Šiandieną šis sodas tapo didžiausiu Europoje japoniško stiliaus sodu. „Užsimezgė ilgametė bendrystė, meistras Watanabe šį sodą žino kaip savo penkis pirštus, atvyksta kasmet – dirbam, plečiam, tobulinam, idėjų dar – begalės“, – susiformavusio tandemo stiprybę, kurią įrodo konkretūs lankytojus džiuginantys rezultatai, akcentavo Š. Kasmauskas.

„Pajūrio naujienų“ pakalbintas meistras H. Watanabe, plačiai šypsodamasis, sakė, kad Lietuva jam labai patinka, o ypač – jos žmonės. „Žmonės draugiški, malonūs, mūsų požiūriai į gamtą, vertybes yra panašūs. Bet ne tiek dėl vietos čia traukia, kiek dėl asmenybių, tokių, kaip Šarūnas“, – džiugesio dėl ilgametės draugystės neslėpė sodo meistras, šįsyk atvykti pakvietęs dar tris bendraminčius iš Japonijos – Shunsei Nagai, Rika Hashiguchi ir Hidemi Onishi. Šie žmonės talkina savanoriškai savo atostogų sąskaita ir pasiliks čia visą liepą.

Beje, H. Onishi išvien su H. Watanabe į Mažučių kaimą atvyksta kasmet. „Jis nuo sodo įkūrimo pradžios dirba su buldozeriu – visos kalvos jo su-stumdytos. Aš jį vadinu buldozerio meistru. Vieni vaizdus piešia teptuku, o kiti – buldozeriu“, – juokavo Š. Kasmauskas.


 
Palangos centriniame paplūdimyje naująjį įrenginį pristatė (iš kairės) Gelbėjimo stoties vadovas Jonas Pirožnikas. Šalia jo – meras Šarūnas Vaitkus ir gamintojo bendrovės „Spoteris“ direktorius Deivydas Maminskas.

Palangos gelbėjimo stotis įsigijo du naujus keturračius ir ko gero vienintelė Baltijos šalyse nuo šiol gali pasigirti ypatinga autonomine paieškos kamera, kuri, reaguodama į kūno šilumą, žmogaus buvimo vietą jūroje nustato tiek naktį, tiek dieną, esant blogam orui ir net per rūką.

Žmogų jūroje randa ir naktį, ir per rūką

Keturračių Palangos ir Šventosios paplūdimiuose iš viso turima 12, bet du naujieji yra modernesni – pagaminti pagal šiuolaikines technologijas, ekologiški, sunaudoja mažai degalų, dviviečiai. Pasak gelbėtojų vado Jono Pirožniko, tokiais lengva manevruoti, ypač, kai pakrantėje susitvenkia daugybė poilsiautojų.

Paieškos kamera pritvirtinama ant džipų arba keturračių. Nedideliu greičiu važiuojant paplūdimiu, ji skenuoja jūrą ir pagal kūno skleidžiamą šilumą bet kokiu oru dieną ar tamsią naktį, net esant tirštam rūkui, 1,5 km spinduliu aptinka, kur tuo momentu yra žmogus, tolimačiu užfiksuoja atstumą bei GPS daviklius. Koordinatės perkeliamos į droną – dar akimirka, ir nuo važiuojančio automobilio ar keturračio šis jau skrieja nelaimėlio link, numeta jam gelbėjimosi ratą. Vandens motociklais į įvykio vietą tada atskuba ir patys gelbėtojai. Šiuo metu paplūdimiuose jų dirba 44, iš viso veikia 19 postų.

„Sezonas dar tik prasidėjo – stebime, papildomai postus įrengsime ten, kur matysime žmonių telkiantis daugiausiai“, – sakė Jonas Pirožnikas.


 

Kurmaičių pradinė mokykla savo vaikus šį birželį ir vėl pakvietė į 5-ių dienų vasaros užimtumo stovyklą „Vasaros spalvų mozaika–2“.

Pirmąją dieną Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vaikai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Tik duokite mums sceną!“. Kaip papasakojo programos vadovė muzikos mokytoja metodininkė Janina Kripienė, įspūdį paliko X aukšto bokšto terasa, teatro požemiai, naujos „Jūros“ ir „Marių“ salės. „Čia ir improvizavome: klausėmės mergaičių Urtės Žilinskaitės, Ievos Lingytės, Mėtos Pleikytės ir Ievos Vilimaitės kvarteto atliekamos dainos, solo dainavo Benita Jonauskaitė, solo šoko Ignas Statkauskas, visi kartu choru dainavome išmoktas dainas. Fortepijonu skambino Ieva Lingytė, Gabriel Mikuškin ir Vesta Lileikaitė. Orkestro repeticijų salėje mokiniai turėjo galimybę pagroti mušamaisiais muzikos instrumentais: būgnais, ksilofonu, timpanais, gongu“, – sakė pedagogė.

Antroji stovyklos diena kupina meninių užduočių: Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje – edukacinis užsiėmimas „Žodis, muzika ir spalvos“, Kretingos rajono kultūros centre – „Atžalyno“ teatro spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką „Vilkas ir dar... ožiukai?“. O grįžus į mokyklą –robotikos užsiėmimas.


 
„Visada svajojau tapti Metų mokiniu ir pagaliau mano svajonė išsipildė“, – sakė Karolis Bacys, kuris savo mokykloje, Salantų gimnazijoje, šiemet už aktyvumą pagerbtas šiuo titulu.

Kai baigiasi mokslo metai, aptarinėjami pasiekti mokslo rezultatai ir itin ryškiai spindėję mokiniai. Salantų gimnazijoje tai kasmetinė tradicija – išrinkti Metų mokinį. Šiemet juo tapo dešimtokas Karolis Bacys, kuris šiemet išbandė save išties įvairiuose iššūkiuose. O po tokių aktyvių metų galima ir atsipūsti.

Išsipildė svajonė

Vienuoliktai klasei besiruošiantis Karolis yra tikrų tikriausias salantiškis, visą savo gyvenimą gyvenęs Salantuose ir atostogas mielai čia leidžiantis. „Man čia patinka, nes čia nedidelis miestas, todėl čia dažniausiai ramu, bet ir gražu“, – prisipažino gimnazistas.

Šiemet savo gimnazijoje Karolis buvo paskelbtas Metų mokiniu, tad įdomu, ką jam tai reiškia ir ar tikėjosi tokio įvertinimo.

Kaip pasakojo pašnekovas, per gabių mokinių šventę mokykloje šis apdovanojimas yra suteikiamas mokiniui, kuris buvo aktyviausias įvairiuose renginiuose ir turi daugiausiai laimėjimų iš įvairių konkursų ir olimpiadų. „Man yra didžiulė garbė tapti Metų mokiniu, nes tokį įvertinimą gali gauti labai mažai mokinių. Visada svajojau tapti Metų mokiniu ir pagaliau, išgirdus savo vardą, mano svajonė išsipildė. Buvau labai laimingas, nes pasijaučiau, kad visos mano įdėtos pastangos nenuėjo veltui. Kiekvienais metais tikėdavausi tapti Metų mokiniu, tačiau šiais metais dalyvavau visose olimpiadose ir konkursuose, kuriuose tik galėjau dalyvauti, ir iš daugumos konkursų laimėjau prizines vietas, todėl vyliausi, kad mane ir išrinks Metų mokiniu“, – pergale džiaugėsi Karolis.

Džiuginančios pergalės

Kaip teigė gimnazistas, jam labai patinka dalyvauti konkursuose. „Taip noriu pasitikrinti savo žinias ir pasirungti su kitais mokiniais šiuose konkursuose. Labiausiai džiaugiuosi savo pirmąja vieta fizikos konkurse, nes fizika man labai patinka ir ja domiuosi, todėl laimėjęs pirmąją vietą buvau laimingas ir didžiavausi savimi. Taip pat labai džiaugiuosi savo prizine vieta respublikiniame KTU vertimo konkurse „Verstuvės“, nes šiame konkurse užėmiau trečiąją vietą“, – apie asmenines pergales papasakojo pašnekovas.


 
Aleksandras Bondarchuk nepabūgo veiklos Lietuvos Raudonajame Kryžiuje, o dabar yra vienas iš lyderių.

Palangiškis šešiolikmetis Aleksandras Bondarchuk – vienas iš aktyviausių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) jaunimo skyriaus savanorių. Jis pastaruosius dvejus metus aktyviai savanoriauja, dalyvauja renginiuose ir akcijose, o tai, kaip jis pats pripažino, jį labai praturtino ir netgi padeda drąsiau kurti savo ateities planus.

Pirmosios pamokos ir įsitraukimas

Aleksandrą savanorystė itin ėmė dominti, kai pirmoji jo sutikta koordinatorė papasakojo apie Kryžiaus istoriją ir dabartinę veiklą. Tada ir pradėjo žengti pirmuosius žingsnius. Dabar jis Klaipėdos savanorių lyderis ir užsiima įvairiomis veiklomis.

„Mano darbas – dalintis informacija su savanoriais, taip pat aš vykdau ir įprastas LRK jaunimo skyriaus savanorio pareigas – vedu pamokas. Pamokos, kurias vedu, labai skiriasi – tai ir pirmosios pagalbos mokymai, ir mūsų organizacijos veiklos istorija“, – pasakojo pašnekovas.

Taip pat jaunuolis pradėjo naują jaunimo skyriaus iniciatyvą „Lietuvių kalba iš jaunimo jaunimui“, kuri dabar vykdoma visos Lietuvos mastu. „Tai mūsų iniciatyva mokyti jaunimą lietuvių kalbos suprantamai ir lengvai. Per mokslo metus pamokos vyksta kiekvieną savaitę“, – sakė Aleksandras.


 
Ovidijus Miežetis jau seniai svarstęs apie galimybę surengti savo gimtajame mieste koncertą, šią idėją įgyvendino bibliotekoje.

Gražų birželio pabaigos vakarą kretingiškius į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešąją biblioteką pakvietė savo talentais čia nuo mažumės žavėjęs kretingiškis muzikantas akordeonistas Ovidijus Miežetis, šiuo metu pirmąjį kursą baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Tarptautinių konkursų laureatai

Pirmąjį tokį koncertą jis padovanojo kartu su bendražygiais: Dariumi Gustaičiu, Estijos muzikos ir teatro akademijos studentu (akordeonas) bei Lukrecija Kalinauskaite (violončelė). Visi jie susipažino Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, kur krimto muzikos mokslus.

Tiek Ovidijus, tiek Darius – daugelio tarptautinių konkursų laureatai, prizininkai.

Darius ir Ovidijus aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, yra baigę Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, kurioje ir prasidėjo atlikėjų draugystė bei bendradarbiavimas. Abu mokėsi pas akordeono mokytoją Laimoną Salijų, kuris yra dar didesnio kiekio konkursų nugalėtojas ir laureatas, aktyviai koncertuojantis visame pasaulyje (Brazilija, Italija, Estija ir t.t.) ir Lietuvoje, yra vienas ryškiausių žmonių Lietuvos akordeono pasaulyje.

Šių metų balandžio 20 d. abu atlikėjai dalyvavo tarptautiniame konkurse, Kaune „Ascoltate 2024“, kuriame pasidalino Grand Prix. Taip pat yra konkursų įvairiose šalyse – Serbijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Latvijoje, Italijoje ir kt. dalyviai.


 
Emilia Sebeckis – daug kuo besidominti gimnazistė ir puikiai žinanti, kur jai verta koncentruoti savo dėmesį, tad kryptingai siekia tikslų.

Palangos senosios gimnazijos vienuoliktą klasę ką tik pabaigusi Emilia Sebeckis jau seniai suprato, kokia kryptimi jai labiausiai patinka eiti. Jos mėgstamiausi dalykai dažnam kelia galvos skausmą. O Emilia mielai imasi krimsti chemijos, biologijos ar matematikos kietų mokslo riešutėlių ir tuo mėgaujasi. Nepabūgsta savo jėgų išbandyti ir konkursuose, kuriuose ji sutinka itin daug bendraminčių, tuomet galima padiskutuoti aktualiomis jaunuoliams temomis.

Sekasi konkursuose

Kaip pasakojo Emilia, ji visada žinojusi, kas ją labiausiai domina, o tai yra gamtos ir tiksliųjų mokslų kombinacija. „Iš pradžių didžiausią dėmesį skyriau biologijai ir matematikai, šie dalykai man visada labai patiko, o paskui atsirado ir tarpinis dalykas tarp jų – chemija. Pastaruoju metu daugiausiai ir gilinausi į chemijos mokslą, kad atrodo, jog jau nusibodo. Bet būna tokios susidomėjimo bangos“, – šypsojosi Emilia.

Jos laimėjimai chemijos srityje džiugina – gegužės mėnesį ji dalyvavo didžiausiame Lietuvoje Akademiko Jono Janickio chemijos konkurse ir vienuoliktokų grupėje laimėjo pirmąją vietą. „Nelabai tikėjau, kad man pavyks užimti pirmąją vietą. Susidūriau ir su kliūtimis, bet prisiminiau savo senelio žodžius: jeigu nerandi durų, lipk pro langą. Aš taip ir padariau, išlipau pro langą ir man pasisekė“, – šypsojosi Emilia.

Šiame konkurse ji dalyvauja nuo aštuntos klasės. „Niekada nebuvau drąsi, nesiverždavau į jokius konkursus, bet kai tuometinė mokytoja paskatino sudalyvauti, tai labai nesipriešinau. Ir visai puikiai pavyko, užėmiau trečiąją vietą“, – prisiminė pašnekovė.

Puikiai gimnazistei kaskart sekasi ir olimpiadose. Ji mėgsta save išbandyti ir kitų dalykų olimpiadose, konkursuose. „Konkursuose tikimasi pamatyti, kokie mokiniai yra kūrybingi ir kokių sprendimo būdų randa. Man todėl ir patinka, nes tai yra savitas ieškojimas, o ne iš anksto išmoktas“, – pasidalino gimnazistė.


 
Pradžioje Luką išgąsdinęs žygis kalnuose padovanojo daug gražių emocijų.

Kartais susidūrus su sunkumais, pirmiausias instinktas būna jų išvengti ir tiesiog kažkaip išsisukti. Palangos senosios gimnazijos devintokė Luka Adomavičiūtė, leidusis į Slovakijos kalnus su mokinių grupe septynioms dienoms, suprato, kad daugiausiai kliūčių sukuria mus valdanti baimė, o kai ją įveiki, apima didžiulis pasididžiavimo jausmas. Ji papasakojo, kaip jautėsi šioje kelionėje.

Įveikta baimė padėjo mėgautis žygiu

Luka pirmiausia pradėjo nuo to, kas kelionėje visgi buvo sunkiausia. Ir gimnazistė patikino, kad tikrai buvo itin sunkūs kasdieniniai žygiai, kurie, atrodė, išsunks visas jėgas. „Pirmąjį rytą pabudusi jaučiausi labai neišsimiegojusi ir net nenorėjau galvoti apie ateinantį žygį“, – pasakoja Luka.

Pasiteiravus, kaip ji jautėsi, kai darėsi vis sunkiau, Luka papasakojo ieškojusi savyje motyvacijos. „Pradžioje buvau motyvuota žygiui, tačiau karštis mane palaužė, net nepakilus keltuvui. Vėliau kalnuose buvo gaiviau ir man pasidarė geriau, kai pradėjome leistis žemyn akmenimis, labai bijojau susižeisti, todėl lipau pati paskutinė, jaučiausi nekaip dėl to – visi eina normaliai, o aš, va, paskutinė, vėliau nustatytam kelio ruožui įpusėjus, pasidarė drąsiau ir žygiuoti pasidarė lengviau, prieš akis atsivėrė kalnų grožis ir žygis tapo smagus. Galiausiai žygio pabaigoje jaučiausi pavargusi – norėjau gerti, nusiprausti, bet buvau laiminga“, – savo įspūdžiais dalinosi Luka. Paprašius Lukos apibendrinti visą dieną, ji nusivylusi pridūrė: „Šią dieną įsivaizdavau daug lengvesnę, todėl, kai išgirdau, kad pradinis žygis truks 6 valandas, išsigandau – kas bus ryt?! Bet įveikusi šį žygį, jaučiausi puikiai. Sunkiausia buvo iškęsti karštį ir nuolatinį troškulį. Save noriu pagirti už tai, kad nugalėjau savo baimę vaikščioti akmenimis ir galėjau pasimėgauti žygiu“.


Ūkiniame pastate rasta granata?

  • Iš policijos suvestinių

Praėjusį antradienį apie 21.53 val. Jūros g. Kretingoje, ūkiniame pastate, rastas daiktas, galimai panašus į granatos korpusą.

Pradėtas tyrimas pagal LR BK 253 str.

„P. n.“ informacija


Vairuotojas atšventė Jonines

  • Iš policijos suvestinių

Pirmadienį apie 3.30 val. degalinėje Kretingsodžio kaime sustabdyto  automobilio „Citroen Jumper“ vairuotojui, gimusiam 1991 m., nustatytas 1,86 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Paspirtuką – į upelį

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį apie 11 val. Palangoje, ties Vasario 16-osios ir Aukštaičių g. sankryža, pastebėtas į upelį įmestas ir sugadintas įmonei priklausantis elektrinis paspirtukas „Ninebot MAX G30“. Žala – 900 eurų.

Pradėtas tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.  

„P. n.“ informacija


Parūpo pliušiniai meškinai

  • Iš policijos suvestinių

Birželio 22 d. apie 2 val. J. Basanavičiaus g. Palangoje patekta į medinės konstrukcijos saugyklą ir pavogta apie 15 pliušinių meškinų. Padaryta 135 eurų žala.

Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Automobilis apsivertė

  • Iš policijos suvestinių
Birželio 22 d. apie 22.47 val. Grūšlaukės kaime automobilis „Toyota Corolla“ nuo kelio nuvažiavo į griovį ir apsivertė. Prispaustų žmonių nebuvo. Iki atvykstant ugniagesiams gelbėtojams mašina buvo atversta ant ratų, akumuliatorius atjungtas.

Įvykio metu nukentėjusiąją gelbėtojai padėjo įkelti į medikų automobilį.

„P. n.“ informacija


Nepilnametis apsinuodijo alkoholiu

  • Iš policijos suvestinių

Birželio 21 d. apie 21.10 val. Bangų g. Palangoje rastas 16-metis, kuris dėl apsinuodijimo alkoholiu paguldytas į Klaipėdos ligoninę.

Aplinkybės aiškinamos.

„P. n.“ informacija


 
Damilė Urbakonienė siūlo juodųjų aviečių, miško mėlynių ir savo sode augintų gėrybių.

Prasidėjusi šiųmetė vasara pažėrė staigmenų ir netikėtumų. Vieni, stebėdami orus, trauko pečiais, kitus glumina gana ankstyvas daržovių ar vaisių derlius, o treti, pasičiupę tarą, skuba į mišką mėlynių. Šiemet jos kaip niekad ankstyvos.

Pasižvalgius po Kretingos turgelį, stebina augalų, gėlių ir miško bei sodo gėrybių gausa. Ant prekystalių puikuojasi agurkai, žalumynai, pūpso pilni stiklainiai įvairiausių uogų. Agrastai, juodieji serbentai, vyšnios, trešnės, mėlynės, avietės – rinkis ko tik širdis geidžia. 

 

Darbėniškis Kornelijus Paulauskis džiaugiasi pririnkęs nemažai mėlynių.

Darbėniškis Kornelijus Paulauskis, Impilties miške praleidęs visą dieną, džiaugiasi pririnkęs nemažai mėlynių. Nors miške ir buvo uodų, bet tai vaikinui nesukliudė pririnkti keliolika litrų uogų. 

Juodąsias avietes ir įvairius gurmaniškus skanėstus savo sode auginanti Damilė Urbakonienė, pasakojo mėlynes šįsyk rinkusi Daubėnų miške. Klausydamasi gegutės kukavimo per 5-6 valandas ji prisirinko apie septynis litrus. Nors, pasak pašnekovės, uogos nedidelės, smulkios, bet jas rinkti jau drąsiai galima. Pasakodama apie įvairius augalus bei uogas, Damilė sako, kad kiekvienas jų yra savaip ypatingas ir naudingas. Juodosios avietės, kuriomis ji prekiauja, sužavėjo švelnia rūgštele ir salstelėjusiu poskoniu. Iš šių uogų pašnekovė siūlo išsispausti sulčių, iš jų virti drebučius, sumaišyti su cukrumi.

Šiuo metu mėlynių litras Kretingos turgelyje kainuoja 7-8 eurus. Vos tik pasirodžiusios šios uogos kainavo keliais eurais brangiau, bet šiltėjant orams ir uogoms greičiau sirpstant, jų kaina šiek tiek krinta.

---

Mėlynėse yra gausu vitaminų ir mineralų. Šios uogos reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, pasižymi sutraukiančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą ir kraujospūdį mažinančiu, priešuždegiminiu ir kraujavimą stabdančiu poveikiu.

Taip pat gydo mažakraujystę, podagrą bei reumatą, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę (prisideda prie druskų šalinimo iš organizmo), skrandžio ir žarnyno uždegimus, cukraligę (mažina cukraus kiekį kraujyje), reguliuoja cholesterolį.

„P. n.“ informacija


 
Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius dalinosi gyvenimo prie vėjo eketrinių parko gerosiomis patirtimis ir įgyvendintais projektais pirmajame „Ignitis renewables“ surengtame bendruomenių sąskrydyje.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia įmonės vystomų ar jau veikiančių vėjo bei saulės elektrinių parkų ir kurią vertę Lietuvos regionams. Per trejus metus įmonės parama numatyta Lietuvos regionams jau perkopė milijoną eurų. Finansavimas skiriamas bendruomenėms svarbiems projektams ekonominės ir psichologinės gerovės, kultūrinės įvairovės ir tapatybės, aplinkosaugos bei kitose srityse.

„Mūsų įgyvendinami atsinaujinančios energetikos projektai sudaro sąlygas apsirūpinti žaliąja energija ir prisideda prie visos šalies energetinės nepriklausomybės kūrimo. Šių projektų įgyvendinimas neįsivaizduojamas be pasitikėjimu ir geranoriškumu pagrįsto bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis. Finansinė parama vietos bendruomenėms svarbiems projektams leidžia jas stiprinti, kuria papildomą vertę Lietuvai, prisideda prie krašto, kuriame veikiame, aplinkosaugos, kultūrinės įvairovės ir tapatybės puoselėjimo“, – įsitikinęs „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.


Birželio 23 d. apie 14.57 val. gautas pranešimas, kad Jokūbavo kaime dega transporto priemonė. Atvykus ugniagesiams, mikroautobuso „Renault Master“ variklio skyrius liepsnojo atvirai.

Per gaisrą išdegė variklio skyriaus degiosios dalys.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas