|
|
|
(1864) 2024-06-21Joskaudų miške planuoja statyti atvirą lauko šaudyklą
Darbėnų seniūnijos Joskaudų kaime įsigiję miškų supamą kone 4 ha ploto žemės sklypą, klaipėdiečiai šauliai – 32-jų Igoris Michailin ir 56-erių Saulius Bočkus – sumanė jame pastatyti 2,5 ha dydžio atvirą lauko šaudyklą, kurioje galėtų treniruotis ne tik įvairių organizacijų šauliai, policijos pareigūnai, medžiotojai, bet ir jaunieji šaudymo būrelio lankytojai, taip pat – pramogaujantys civiliai. Tačiau tokios šaudyklos atsiradimo galimybės kratosi netoliese pramogų ir sveikatinimo verslus plėtojantys verslininkai. Įrengtų apsauginius pylimus Bendraminčiai I. Michailin ir S. Bočkus tuo tikslu įsteigė ne pelno siekiančią organizaciją – viešąją įstaigą „Vakarų šaulių šaudykla“. Jų žodžiais, lauko šaudykla būtų apjuosta apsauginiais pylimais: galinių didžiųjų pylimų vakaruose ir rytuose aukštis būtų 5,5–6 m, storis 8–10 m, o šoninių šiaurės ir pietų pusėse aukštis – toks pat, tik storis perpus mažesnis 4–5 m. Šaudyklos teritorijoje planuojama įrengti 7 šaudymo sektorius su atskiromis pertvaromis. Šaudymo lauko atstumas siektų nuo 50 iki 250 m. Šaudykloje būtų naudojami įstatymų reglamentuojami civilinėje apyvartoje ir sporte leidžiami ginklai – B, C ir D kategorijų, nepaisant, ar jie bus lankytojų, ar šaudyklos operatorių nuosavybė. Sudėtingesnius A kategorijos ginklus būtų leidžiama naudoti Lietuvos Šaulių sąjungos, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Lietuvos policijai bei teisėtiems šių ginklų licencijos turėtojams. Treniruotis šaudykloje vienu metu galėtų iki 25 asmenų. Į atviros šaudyklos teritoriją būtų patenkama dviem keliais: iš Liepojos plento ir iš Žibininkų–Joskaudų kelio, atstumas abiem šiais žvyruotais keliais – apie 1,5–2 km. Pradėję veiklą, šiuos žvyrkelius verslininkai ketina prižiūrėti ir tvarkyti patys. Teritorija iš visų 4 pusių ribojasi su kitomis žemės ūkio paskirties žemėmis, miškais, tad infrastruktūra – elektra, vandeniu, nuotekomis, inžineriniais tinklais ir telekomunikacijomis – organizatoriai taip pat turėtų pasirūpinti patys. Elektrai gaminti žadama įrengti saulės baterijas ir vėjo jėgainę, vandenį transportuoti, įrengti biotualetą ir pastatyti laikiną statinį darbuotojams – jūrinį konteinerį. Taip pat planuojama įrengti 20 stovėjimo vietų aikštelę automobiliams. Neviršija leidžiamo triukšmo ribų Nuo šaudyklos iki artimiausios Joskaudų gyvenvietės rytuose yra 2,5 km, iki Žibininkų kaimo pietuose – 3,1 km. Arčiausiai – 1,25 km atstumu – yra vienkiemis Želvių kaime, Užkylininkų g. Nr. 1. „Prieš pradedant galvoti apie statybą, buvome pasikvietę Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistus, kurie atvirame lauke, dar nesant pylimų, matavo ginklų skleidžiamą garsą skirtingu laiku. Nustatyta, kad artimiausioje sodyboje Užkylininkų gatvėje maksimalus triukšmo lygis siekė 49,9 decibelus (dBA), kai maksimali norma dienos metu yra 60 dBA, o vakaro – 55 dBA. Tad visais atvejais triukšmo riba nebus viršyta net artimiausioje vietovėje, jau nekalbant apie Žibininkų pramogų parką ar sveikatingumo kompleksą „Atostogų parkas“, – rodydami atliktų tyrimų rezultatus, kalbėjo S. Bočkus ir I. Michailin. Kaip svarų pavyzdį jiedu pateikė, kad pamiškėje vėjuotą dieną sklinda maždaug 50 dBA triukšmas, o, praskrendant naikintuvui, garsas siekia maždaug 150 dBA. Abu pašnekovai neslėpė žiną apie gretimai įsikūrusių pramogų verslų atstovų nerimą dėl galimo triukšmo, tačiau sakė nuo pradžių mąstantys apie saugią ir draugišką kaimynystę. „Pietinėje sklypo pusėje dar papildomai ketiname įrengti garso slopinimo sienelę ir pylimą apsodinti pušimis“, – patikino S. Bočkus ir jo jaunesnis kolega Igoris.
Ar spėjote pasidžiaugti ilgesniu šviesos periodu? Ar neliūdina žinia, kad po Joninių dienos ima trumpėti?
Mero ataskaitos pasiklausė vos keli vydmantiškiai
Meras Antanas Kalnius tęsia prieš savaitę pradėtą maratoną po Kretingos rajono seniūnijas: 2023 metų savo ir Savivaldybės tarybos veiklos ataskaitą pristatė Kartenoje, Kretingoje, Darbėnuose, o praėjusį antradienį – Vydmantuose. Rūpėjo vaikų darželiai Į kultūros namų salę susirinko vietinių gyventojų tiek, kad ant vienos rankos pirštų galėjai suskaičiuoti. „Jeigu dabar paprašyčiau čia dalyvaujančių Tarybos narių atlaisvinti patalpą, tai, be kultūros namų vedėjos, seniūno ir bendruomenės pirmininko, gal dar vienas kitas žmogus liktų“, – juokavo ir pats meras. Jis svarstė, gal, vykstant Europos futbolo čempionatui, jo ir Savivaldybės tarybos veiklos ataskaitai išties ne pats geriausias metas? „Tačiau tvarka yra tvarka, kalbėsiu trumpai, nes iš patirties žinau, kad žmonės mėgsta daugiau išgirsti apie tai, kas bus, o ne apie tai, kas jau buvo“, – sakė A. Kalnius. Kone vienintelis asmuo, aktyviai leidęsis į diskusiją, buvo pryšmantiškis Karolis Metrikas. Jaunam vyrui rūpėjo vaikų darželiai. Kaip tik šiuo metu renovuojama Vydmantų „Pasagėlė“. Karolis pasiteiravo, ar nebuvo pamastymų šį darželį plėsti, nes, trūkstant vietų, vaikus „nusiurbia“ kaimyninė Palanga. „Jie ten užauga, ten eina ir į gimnaziją, o mes pralaimim“, – kalbėjo jis. Meras įžvalgą pagyrė, tačiau ragino modeliuoti, kaip naudingiau regiono mastu. Kretingos rajonas esąs dėkingoje geografinėje padėtyje: Klaipėda yra Kretingos darbo, o Palanga – poilsio zonos. „Esam persimainę“, – sakė A. Kalnius. Vaikų darželiui antrojo aukšto iškelti negalima, nes „neatlaikytų“ pamatai. Be to, yra bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, kiekvienam vaikui turi atitikti higienos normos. Buvo pamąstymų statyti priestatą, bet tada vaikai neturėtų kur lauke sportuoti. Anot mero, vietų trūkumą gali padėti išspręsti Rūdaičių darželis, iki kurio nuo Vydmantų – ranka paduoti, geriausias sprendimas būtų nutiesti asfaltą. K. Metrikas klausė ir apie galimybes vaikų darželį atidaryti Kretingos miesto lapyno teritorijoje, kur anksčiau yra buvusi „Voveraitė“ – būtų palengvinimas besiplečiančio Geštautų kvartalo šeimoms. Bet, pasak A. Kalniaus, pagal šeimų registraciją daugiausiai kuriamasi Kluonalių g., Dupulčių kvartale – nebent ten darželis galėtų atsirasti. „Aš suprantu, kad patogu šalia jį turėti, bet žvelgiame kompleksiškai: ar bus kur parkuoti mašinas, kokie srautai, koks rytmetinis ir vakarinis pikas, ar važiuoja visuomeninis transportas“, – vardijo meras. Jis prisiminė 2016-uosius ar 2017-uosius metus, kai lapyne buvo uždarytas darželis „Voveraitė“. Ir pats Taryboje tuomet balsavęs „už“, nes nebuvo lankančių vaikų. O po gana trumpo laiko atsirado jų 80, kas galėjo pagalvoti, kad atsiras problema, kur juos dėti. Šiuo metu rekonstruojamas „Eglutės“ darželis Padvariuose. Prie jo bus pristatytas priestatas, atidarytos trys naujos grupės, kurios, A. Kalniaus žodžiais, labai greitai bus užpildytos.
Žemaičiai nepasiduoda: gimnazijų išardyti neleis
Salantų gimnazijoje, į kurią, tėvų komiteto pakviesti, atvyko 11-os Žemaitijos savivaldybių atstovai bei gausus būrys Antano Vinkaus sutelktų Seimo opozicijos narių, emocijos liejosi per kraštus: jeigu toliau bus naikinamos regionų gimnazijos, pasigirdo ir siūlymų, sekant žemdirbių pavyzdžiu, prie piliakalnių deginti protesto laužus, prie mokyklų blokuoti kelius, geltonaisiais autobusiukais užtvindyti Vyriausybės ir Seimo prieigas. Mato antiregioninės politikos pavyzdį Kraštutinių priemonių ketinama imtis, jeigu valdžia ir toliau atkakliai laikysis nuostatos šalies ugdymo įstaigose nebeleisti formuoti III gimnazijos klasių, jose nesant 21 mokinio. O kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija nebus keičiama, patikino prie diskusijos nuotoliu prisijungęs viceministras Ignas Gaižiūnas – esą nustatytas mokinių skaičius pagrįstas vaiko poreikių užtikrinimu, kad mokykloje būtų suteikiama galimybė pasirinkti visus, net ir mažiau populiarius, ugdomuosius dalykus. Tiesa, Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė keliskart klausė, bet taip ir neišklausė, kokiam gi procentui moksleivių nebuvo sudarytos sąlygos pasirinkti mokomųjų dalykų. Pagal dabartinį reglamentą mokyklos, kuriose dėl mažo mokinių skaičiaus nebus III gimnazijos klasės, gimnazijos statusą išlaikyti galės, jos III klases formuos vėlesniais metais, surinkus 21 mokinį. Ugdymo įstaigoms, kuriose II–III gimnazijos klasėse mažiau negu 21 mokinys, siūlomi trys variantai: kad jos taptų kitos gimnazijos skyriumi (mokiniai liktų mokytis toje pačioje mokykloje, mokytojai – abiejose); steigti jungtinę gimnaziją (mokiniai liktų, mokytojai dirbtų abiejuose padaliniuose) ir mokiniai mokytųsi toje pačioje gimnazijoje, tik pagal bendradarbiavimo sutartį būtų registruoti kitoje. Mokytojai tokiu atveju turėtų dvi darbo sutartis. Viceministras akcentavo, kad vidurinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, o skirtas tiems moksleiviams, kurie tikrai nori mokytis, todėl nebūtina visiems orientuotis vien į aukštąjį mokslą, kiti gali rinktis ir profesinį mokymą. Šie žodžiai sukėlė kai kurių minčių keturių vaikų tėvui iš Varnių: pirma, nenorėtų, kad mažų miestelių mokyklose mokytis likę vaikai būtų ruošiami tik kaip kontingentas profesinio mokymo centrams, antra, dalis savivaldybių ministerijos sprendimui optimizuoti mokyklų tinklą tikriausiai pakluso todėl, kad buvo silpnos psichologiškai, neturėjo lyderių, kurie imtųsi iniciatyvos priešintis. „Išformuodami gimnazijų klases, išardote miestelių bendruomenes. Tai, ką dabar darote, yra tikras antiregioninės politikos pavyzdys“, – apmaudžiai kalbėjo jaunas vyras. Tokiai politikai nepritariančius jis ragino nepasiduoti, telktis protestams, parengti rezoliuciją, surinkti parašus, belstis į šalies aukščiausios valdžios duris, reikalauti, kad mokyklų tinklo pertvarka būtų sustabdyta.
Kretingos ligoninė stiprina chirurgijos paslaugas
Viešoji įstaiga Kretingos ligoninė ne tik plečia teikiamų paslaugų spektrą, bet ir telkia visas galimybes tų paslaugų prieinamumui ir kokybei užtikrinti. „Šiuo metu mūsų tikslas – Kretingos rajono ir aplinkinių vietovių pacientams suteikti aukščiausios kokybės chirurgijos paslaugas“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, kurio kvietimu Kretingos ligoninėje ne per seniausiai pradėjo dirbti 30 metų darbo patirtį kaimyninio uostamiesčio ligoninėse sukaupęs pilvo chirurgas Martynas Sokolovas. Investuoja į žmones ir įrangą Vyriausiasis Kretingos ligoninės gydytojas tęsė mintį: „Kretingos ligoninė nuo seno garsėjo savo stipria chirurgų komanda. Per ir po koronaviruso pandemijos keitėsi Chirurginio skyriaus personalas, ir Kretingos ligoninės chirurginė šlovė priblėso. Stengiamės šią situaciją ištaisyti – ieškome naujų gydytojų, rūpinamės stiprinti chirurgijos bazę.“ Vyriausiojo gydytojo teigimu, šiuo metu jau suformuotas medikų personalas ir gerokai pastiprintos traumatologijos paslaugos, tačiau laukia ir kiti darbai, pokyčiai. Ligoninės administracija rūpinasi atnaujinti medicinos aparatūrą, instrumentus, kad atliekamų operacijų lygis būtų ne ką prastesnis negu didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – ligoninėse. Vien pernai Kretingos ligoninėje buvo atlikta 2 tūkst. įvairių operacijų, kas įrodo naują proveržį Kretingos ligoninėje, kai kalbama apie paslaugų kokybę. „Jeigu kviečiame dirbti savo darbo profesionalus, turime ir jiems atliepti. Tad vien šią vasarą iki rugsėjo mėnesio specialiems naujiems chirurginiams instrumentams pirkti skirsime iki 80 tūkst. eurų“, – R. Sakalauskas sakė esąs įsitikinęs, kad investicijos ir į specialistą, ir į įrangą yra vienodai svarbūs dalykai.
Džiugina jaunųjų pianistų laimėjimai
Pasibaigę šie mokslo metai Kretingos meno mokyklos jauniesiems pianistams Rokui Skurvydui, Andajui Valatkai, Nidijui Valatkai ir Ievai Lingytei buvo turtingi prasmingų laimėjimų, veiklų ir renginių. Auklėtinių pasiekimus apibendrino vaikus įvairiems šalies ir tarptautiniams konkursams parengusi fortepijono mokytoja šių metų rajono Kultūros ir meno premijos laureatė Kilnutė Skripkauskienė. Grojo „Impresijų nakties“ maratone Vienas pastarųjų laimėjimų – pianistų pasiekimai tarptautiniame konkurse „Trofeo muzicale“, kuris birželį įvyko Kaune. R. Skurvydas jame pelnė Grand Prix, arba Didįjį prizą, I. Lingytė užėmė I v., A. Valatka – II v., N. Valatka tapo III v. laimėtoju. Iškart po šio konkurso Ieva ir Rokas, kaip tarptautinių ir šalies konkursų laureatai, dalyvavo Vilniuje, Muzikų sąjungos būstinėje, Gedimino prospekte vykusiame „Impresijų nakties“ maratone. Kaip ir kitiems jo dalyviams, kretingiškiams reikėjo atlikti po 1 muzikinį kūrinį, įspūdžius kūrė tai, kad Kultūros naktį visi muziejai, rūmai buvo atverti, ir Lietuvos sostinė buvo ne tik vasariškai gaivi, bet ir pasakiškai įdomi. Gegužė taip pat buvo įdomi ir prasminga savo renginiais: II tarptautiniame Baltijos šalių fortepijoninės muzikos konkurse „Muzikiniai tiltai“, kuris buvo surengtas Šilutės meno mokykloje, R. Skurvydas tapo ne tik Grand Prix laimėtoju, bet ir buvo nominuotas už geriausiai atliktą lietuvių kompozitoriaus kūrinį, o I. Lingytė šiame konkurse užėmė III v. Šilutėje varžėsi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos jaunieji pianistai – iš viso 74 dalyviai, juos vertino tarptautinė komisija.
Dėl viešosios tvarkos trikdymų – į policiją
„Pajūrio naujienų“ redakcija vis sulaukia Kretingos gyventojų nusiskundimų dėl naktimis motorizuotų transportų priemonių keliamo triukšmo aikštelėje, šalia Pranciškonų gimnazijos stadiono. Netoliese gyvenantys miestelėnai jau ne sykį yra pastebėję, kad jaunuoliai apie 23 val. vakaro suvažiavę garsiai riaumojančiais motociklais bei mopedais čia laiką leidžia iki paryčių, trikdydami nakties rimtį bei ramybę. Pasak besiskundžiančių gyventojų, visa tai prasidėjo Kretingos rajono savivaldybei renovavus šalia Pranciškonų gimnazijos esantį stadioną. „Dragai“ yra pažeidimas Padėdami išsiaiškinti situaciją, kreipėmės į Kretingos Pranciškonų gimnazijos direktorių Alvydą Virbalį, kuris, pasikalbėjęs su Pranciškonų vienuolyne gyvenančiais broliais, teigė nepastebėjęs ypatingo triukšmo naktimis. Pasak jo, stadione iki vėlaus vakaro sportuoja jauni žmonės, kurie didelio triukšmo tarsi ir nekelia, bet yra girdimi. Pašnekovui norėtųsi, kad šioje vietoje retkarčiais apsilankytų policijos pareigūnai, kurie patikrintų situaciją. A. Virbaliui taip pat rūpi ir tvarka šalia stadiono esančioje aikštelėje, kuri priklauso vienuolynui. Čia dažnai, kartais net nesilaikant tvarkos, yra statomi gyventojų ar šalia esančių įstaigų darbuotojų automobiliai. Jo žodžiais, ypač didžiulė netvarka buvo Kretingos miesto šventės metu. Pakalbinus Kretingos rajono policijos komisariato komisarą Algirdą Budginą, jis žodžių į vatą nevyniojo: „Jei yra pažeidimas, viešosios tvarkos sutrikdymas – turi būti skambinama policijai.“ A. Budginas, Kretingos komisariate dirbantis keletą savaičių, pasakojo dar ne su visomis problemomis susipažinęs, bet tvirtino žinantis motorizuoto jaunimą norą rinktis naktimis ir garsiais riaumojančiais žirgais „draguoti“.
Prie vairo – du su promilėmis
Antradienį apie 8.14 val. Rūdaičių kaime 2005 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Volvo S80“, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo į pakelės griovį. Vairuotojui nustatytas 2,14 prom. neblaivumas. Pirmadienį apie 23.15 val. Dupulčių kaime automobilio „Audi Q7“ vairuotojas, gimęs 1984 m., įpūtė 2,09 prom.
„P. n.“ informacija
Pavogė dviračius
Ronžės g. Palangoje pastebėta, kad iš kiemo pavogti du dviračiai „Scott“ ir „Pegasus“. Žala siekia 1 tūkst. eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Nei pinigų, nei aukso dirbinių
Birželio 14 d. apie 17 val. Darbėnų miestelyje pastebėta, kad namuose iš komodos dingo pinigai ir įvairūs aukso dirbiniai. Padaryta žala siekia apie 2 tūkst. 380 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Laiminga eismo nelaimė
Trečiadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad S. Daukanto–Kęstučio g. sankryžoje Palangoje eismo įvykio metu automobilis BMW trenkėsi į medį. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, nei prispaustų žmonių, nei gaisro požymių nebuvo. Atjungtas automobilio akumuliatorius. Išsilieję tepalai surinkti panaudojus sorbentą, užteršta vieta neutralizuota dispergento ir vandens mišiniu, nuo kelio nušluotos duženos.
„P. n.“ informacija
Su „milteliais“ – nors vežimu vežk
Ketvirtadienį apie 00.20 val. Palangoje, Vytauto g., kambaryje, tarp 2007 m. gimusiam vyrui priklausančių daiktų, rastas plastikinis maišelis su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Birželio 15 d. apie 5.55 val. Palangoje, J. Basanavičiaus g., atlikus dalinę 1995 m. gimusio vyro apžiūrą, rastas folijos lankstinukas su galimai narkotine medžiaga. Tą pačią dieną apie 20.50 val. kurorto Vytauto gatvėje vyro (gim. 1998 m.) rankinėje rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos biria galimai narkotine medžiaga. Apie 21.45 val. Ganyklų ir Senojo turgaus gatvių sankryžoje, pas 2000 m. gimusį vyrą šortų kišenėje taip pat rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos biria galimai narkotine medžiaga. Kitą dieną panašūs lankstinukai su galimai narkotinėmis medžiagomis rasti pas asmenis, patikrintus Sporto, Jūros, Saulėtekio Tako gatvėse. Pradėti tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
„Ardonas“ plečia savo veiklą
Dziudo sporto klubas „Ardonas“ greitu metu taps Dziudo harmonijos akademija. Tokia žinia pasidalino klubo vadovas dziudo treneris Erikas Cchovrebovas. „Nuo šiol užsiimsime ne tik olimpine sporto šaka dziudo, bet ir organizuosime sekmadienines veiklas ne tik klubą lankantiems vaikams, jaunuoliams, bet ir suaugusiesiems, kurie nori patirti pilnatvę, vidinę ramybę ir fizinę stiprybę“, – planais pasidalino treneris. E. Cchovrebovas neslėpė noro tapti holistiniu sveikatos ir gerovės centru, kuris suvienytų dziudo, jogą, meditaciją ir garsų terapiją: „Norisi sukurti harmonijos ir bendruomenės erdvę, kurioje kiekvienas mūsų galėtų atrasti ir tobulinti savo potencialą per integruotas kūno, proto ir dvasios praktikas. Tikslas – įkvėpti ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą, skatinti vidinę ramybę ir stiprinti bendruomenės dvasią.“ Pirmąsias veiklas klubas „Ardonas“ pradėjo gegužės mėnesį, ir jas vykdo kiekvieną sekmadienį nuo 13 val. Vilniaus g. Nr. 8 pastate. Anot E. Cchovrebovo, visuomenėje jaučiamas padidėjęs streso lygis, daug nerimo, pykčio, o tai griauna mūsų fizinę, emocinę sveikatą, kenkia tarpusavio santykiams. „Būtent tai ir paskatino suburti vaikus, jų tėvus į sekmadienines veiklas, kurias pradėjome nuo jogos pagrindu sukurtos programos. Ji, mano požiūriu, didina atjautą, mažina stresą, nerimą, moko būti tolerantiškais“, – treneris pastebėjo, kad žmonės, įvertindami jogos naudą, dažniausiai pasisako apie pagerėjusią fizinę ir emocinę savijautą, o pagerėjęs lankstumas gali pagerinti ir aerobinių, raumenų jėgos treniruočių rezultatus, sportinę būklę.
„P. n.“ informacija
Birželio 23 d. (sekmadienį) 12.30 val. Kretingos katalikų bažnyčioje tikinčiųjų, miesto svečių laukia išskirtinis renginys – per šv. Mišias giesmės bus atliekamos žemaičių tarme, bus palaimintas kretingiškio kompozitoriaus Aloyzo Žilio ir Irenos Daubarienės bendromis jėgomis išleistas giesmynas žemaičių tarme „Lai skomb žemaitėška gėismie“. Tuo pačiu vyks ir tradicinis, jau dešimtasis, A. Žilio rengiamas Aloyzų sambūris. „Todėl labai prašau visų likti su mumis ilgėliau – esame parangę koncertą, per kurį liturginės giesmės žemaičių tarme suskambės dar stipriau ir plačiau – norime, kad kuo daugiau visuomenės, tikinčiųjų bendruomenės sužinotų, kaip giesmės gali skambėti ir tarmiškai“, – būsimu renginiu pasidžiaugė vienas leidinio autorių. Be giesmių, bus pristatyta ir naujojo leidinio istorija – kaip sekėsi kurti giesmes žemaitiškai, kaip melodija „lipo“ prie žemaitiško žodžio, kuriuo pasirūpino telšiškė, Telšių „Kranto“ progimnazijos direktorė, poetė, literatė Irena Daubarienė.
Darbėnų miestelio vardą turbūt jau girdėjo daugelis. Bet, galbūt, ne visi nujaučia, kad šis kraštas ypatingas įspūdingiausių objektų gausa bei įvairove. Šią vasarą Kretingos rajono turizmo Taryba kartu su Kretingos rajono turizmo informacijos centru pristato nepaprastai įdomią, turiningą ir įkvepiančią naujovę – išskirtinę ekskursiją autobusu „Darbienū dyvū dyvā“. Daugiau nei keturių valandų kelionė, apgaubdama sielą ir kūną šio krašto mistika, spalvomis ir aromatais, leis pažinti regiono įvairovę. Autobusiukas, pajudėjęs iš Kretingos, užsukęs į Palangą bei Žibininkus ir surinkęs šios ypatingos ekskursijos keliautojus, vinguriuodamas miško takais, netikėtai sustos tobulos ramybės, gamtos ir skulptūrų oazėje – Baltų mitologijos parke. Parko šeimininkas ir vedlys Julius Reinikis, visus susirinkusius apgaubęs mistiškiausia paslaptingos girios skraiste, ims vesti amžinai besisukančiu gyvybės ir mirties rato taku, nepamiršdamas metų laikų, žmogaus gyvenimo tarpsnių, pagoniškų dievybių ir legendų. Kelionė, savyje talpinanti keturių stichijų elementus, pagonybės paslaptis, šiuolaikinio gyvenimo tempą, staiga ims ir įves į labirintą, kuriame patiriama sugrįžimo į save būsena, kai čia ir dabar – išties reiškia čia ir dabar. Kai nutols rūpesčiai, pradings nerimas, atsitrauks baimės, kai ims rastis atsakymai, o sielą ir kūną apgaubs ramybė. Parko šeimininkas ir šios vietovės žynys nusišypsos – transformacija pavyko. Autobusiukas gali judėti toliau.
Palangos gyventojų ir kurorto svečių patogumui mieste įrengti keturi nauji geriamojo vandens fontanėliai. Jie išdėstyti strategiškai patogiose vietose, kuriose dažniausiai lankosi tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai, galėsiantys mėgautis švariu, gaiviu vandeniu nemokamai. Vienas fontanėlis įrengtas Jūratės gatvėje, prie kasdien būrį smalsuolių priviliojančio muzikinio fontano, kitas – miesto centrinėje aikštėje, kur nuolat vaikšto ir būriuojasi tiek poilsiautojai, tiek kurorto gyventojai. Dar vienas stovi prie itin populiaraus Vaikų parko, tad mažylius pramogauti atvedę tėvai ar seneliai galės nebesirūpinti dėl karštą vasaros dieną greitai ištuštėjusios gertuvės. Ketvirtasis iš naujųjų fontanėlių suteiks galimybę atsigaivinti šaltu vandeniu visiems, mėgstantiems aktyvų poilsį ir gamtą. Jis įrengtas prie Naglio kalno – vietoje, kurioje šiltuoju metų sezonu kasdien gausu tiek link jūros ar pasivaikščioti einančių pėsčiųjų, tiek ir per pušynus besidriekiantį taką pamėgusių dviratininkų. Geriamojo vandens fontanėliai šiltuoju metų laiku kurorte nestokoja populiarumo. Jau anksčiau jie įrengti daugelyje poilsiautojų ir vietos gyventojų pamėgtų bei lankomų vietų: J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, Jūratės ir Kastyčio skvere, S. Dariaus ir S. Girėno g. bei Meilės al. sankirtoje, Lino take, ties centriniu įėjimu į Birutės parką, augintiniams pavedžioti skirtoje aikštelėje, taip pat – vos prieš mėnesį atidarytame ekstremalaus sporto parke. Fontanėliai įrengti laikantis aukščiausių higienos ir saugumo standartų, todėl miestiečiai gali nesibaiminti dėl vandens kokybės ir saugumo. Jie yra draugiški aplinkai, nes skatina naudoti daugkartinius vandens butelius, taigi – mažinant vienkartinio plastiko atliekų kiekį. Be to, įrenginiai patogūs ir gyvūnų mylėtojams – čia galima ne tik pripildyti savas gertuves ar buteliukus, bet ir specialiai įrengtoje vietoje pagirdyti keturkojus augintinius.
„P. n.“ informacija
Berekas Joselevičius ir jį menančios vietos
Šiemet minime 230-ąsias Kosciuškos sukilimo metines. Šis nesėkme pasibaigęs patriotinių jėgų bandymas išvaduoti šalį nuo Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės bandymų galutinai likviduoti Abiejų Tautų Respubliką patenka ir į Kretingos istoriją, nes vienas šio pasipriešinimo didvyrių buvo kretingiškis Berekas Joselevičius, kurio gimimo 260-ąsias metines minėsime šį rudenį. Būsimasis didvyris gimė 1764 m. rugsėjo 17 d. Kretingos priemiesčio Žydų Naumiesčio verslininkų šeimoje. Pagal tradiciją jis gavo hebrajišką vardą Dov Ber ben Joseph, kuris lietuviškai reiškia – Dovas Beras Juozapo sūnus. Kasdienėje buityje žydai naudojo jidiš kalbą, kuria berniukas vadintas Bereku, o jo tėvas – Joseliu. Tuo metu žydų bendruomenėje dar nebuvo įvesta nuolatinių pavardžių sistema, o vietoje jų vartota slaviškoji tėvavardžių forma. Taip Dovas Beras ben Josefas oficialiai tapo Bereku Joselevičiumi (kai kuriuose šaltiniuose dar rašoma – Joselovičius). Berniukas mokėsi chedere – religinėje judėjų pradžios mokykloje, kurioje išmoko hebrajų kalba skaityti maldas, studijavo Torą ir Talmudą. Vėliau mokslus tęsė Telšiuose, iš kur sugrįžęs į Kretingą septyniolikmetis Berekas susilaukė Kretingos grafystės savininko, Vilniaus vyskupo, kunigaikščio Ignoto Jokūbo Masalskio pasiūlymo tapti jo prekybos reikalų patikėtiniu. Tai leido jam vyskupo pavedimu keliauti ne tik po Abiejų Tautų Respubliką, bet ir lankytis užsienio šalyse, užmegzti ryšius ir pažintis su įtakingais asmenimis.
Menininko Eugenijaus Kulviečio sugrįžimas-sugrąžinimas į Lietuvą
Vienas svariausių Kretingos miesto šventės meno projekto „Kretingos meno įvykis 2024 m.“ renginių – senajame Lietuvos banko pastate surengta garsaus tarpukario Lietuvos menininko, mokytojo, sodininko, poligloto Eugenijaus Kulviečio (1883–1959) paveikslų reprodukcijų paroda „Reminiscencijos“. Pažintis su šia Lietuvos istorijai svarbia asmenybe, jo kūryba įvyko Kretingoje apsigyvenusio ir senelio palikimo išsaugojimu besirūpinančio jo anūko tautodailininko Alekso Kulviečio bei jo šeimos iniciatyva. E. Kulvietis – tarsi žmogus-orkestras Parodoje, kurią praturtino istorinės Lietuvos banko erdvės su išsaugotu įžymaus tarpukario dailininko Petro Kalpoko drobių triptiku, eksponuojama ne itin gausiai E. Kulviečio paveikslų reprodukcijų, tarp jų – paties autoportretas bei jo kolumbietės žmonos Josepinos portretas. E. Kulviečio gyvenimas susiklostė taip, kad likimas jį dukart nubloškė už Atlanto – pirmąkart 1910–1914 m. į JAV, o 1944 m. su kitais pabėgėliais – į Vokietiją, iš ten 1948-aisiais – į Kolumbiją. Būtent, gyvendamas Pietų Amerikoje, jis ir nutapė pačius brandžiausius savo darbus, persmelktus tėviškės ilgesio, atmintyje išsaugoto jos gamtos grožio, senųjų kryžių ir koplytstulpių pakelėse vaizdų. Apie E. Kulvietį kaip asmenybę įprastai sakoma, kad tai žmogus-orkestras. Jis pasižymėjo kaip labai stipriai gyvenimą mylintis, įvairiais talentais apdovanotas itin aktyvus žmogus: jis buvo mokytojas, visuomenininkas, skautininkas, bitininkas, be galo gerbė ir tausojo gamtą, įveisė turtingą sodą ir amžininkų buvo vadinamas sodo alchemiku. Žmogus, ne tik savo būties epochoje, bet ir vidiniais virsmais stipriai išgyvenęs Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius, taip pat Rusijos–Japonijos karus, o ir pats kovojęs fronto linijose, 1919 m. dalyvavo savanoriu kovose su bolševikų Rusija. Žmogus apkeliavęs pasaulį nuo Lietuvos iki Tolimųjų Rytų ir kitapus Atlanto iki JAV ir Pietų Amerikos. Poliglotas, be gimtosios kalbos, laisvai dar kalbėjęs 6 kalbomis: rusiškai, lenkiškai, vokiškai, prancūziškai, angliškai, ispaniškai, buvęs geras lotynų kalbos žinovas ir aktyvus esperantininkas.
Olandija – viena tankiausiai Europoje apgyvendintų šalių, ypač sauganti savo aplinką ir gyvenanti harmonijoje su gamta. Šalyje nemažai turtingų muziejų ne tik miestuose, bet ir provincijoje. Tarp jų išsiskiria vieno žmogaus Helene Kroller-Muller (1869–1939) visą gyvenimą kurtas šedevras – jos vardu pavadintas muziejus (KMM). Jis įkurtas prie Oterlo miestelio apie 80 km nuo Amsterdamo, kur H. Kroller-Muller šeima 1906 m. įsigijo apie 600 ha žemės, kuri 1935 m. tapo čia įkurto de Hoge Veluve nacionalinio parko dalimi. 1907 m. pradėjusi rinkti savo meno kolekciją, ji įsigijo per 11 tūkst. meno kūrinių, ir tai laikoma viena didžiausių XX a. privačių meno kolekcijų. Ji viena pirmųjų įvertino Vincento van Gogo (1853–1890) talentą, sukaupusi jo sukurtų 90 drobių ir per 180 piešinių, tad ši kūrinių kolekcija nusileidžia tik Vincento van Gogo muziejaus Amsterdame rinkiniui. Helene visą gyvenimą svajojo apie savo muziejų, kuris atvėrė duris tik 1938 m., likus vieneriems metams iki jos mirties. Koller-Muller šeima šią kolekciją padovanojo valstybei, kuri turėjo daugiau galimybių pasirūpinti jos saugumu ir pristatymu visuomenei. 1953 m. muziejus buvo praplėstas skulptūrų galerija, o 1961 m. prie muziejaus atidarytas skulptūrų parkas, vėliaus muziejus ne kartą buvo atnaujintas ir praplėstas. Nacionalinio parko, kurio plotas apie 55 kv. km, kraštovaizdis susiformavo per kelis šimtus metų žmonėms kertant miškus ir ganant avis, todėl čia vyrauja retomis pušimis apaugusios smėlio kopos, viržynai ir jau subrendę miškai. Čia galima sutikti ir laukinių elnių, stirnų, muflonų, kitų gyvūnų ir paukščių.
Birželio 28–29 dienomis Salantų kultūros centras organizuojamą išskirtinį renginį – tarptautinį gyvosios istorijos festivalį KURŠĒ ONT IMBARIES. Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis kviečia visus susitikti ant vieno gražiausių, reikšmingiausių Ceklio žemės administracinių centrų – Imbarės piliakalnio. Šventės dalyvių lauks 13 istorinės karybos, atkuriamosios istorijos klubų ir jų atstovų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Prancūzijos, Slovakijos, du lankininkų klubai, šauniausi amatininkai ir vikingų turgus, kovos ratas Imbarės ragui laimėti, gausios parodomosios kovos, pėsčiųjų žygis laumių kūlių atminties vingiais, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ, grupė GYVATA bei daug kito gyvo, nuoširdaus ir gražaus skambesio, įdomių paskaitų, įtraukiančių edukacijų, pilies juokdario pasirodymas, Raitijos žirgeliai! „Labai džiaugiamės, kad, organizuojant gyvosios istorijos festivalį KURŠĒ ONT IMBARIES, esame išvien su kuršių genties rekonstrukcijos klubu PILSOTS. Dar didesnė laimė, jog klube PILSOTS aktyviai veikia labai daug šaunių mūsų kraštiečių ne tik iš Klaipėdos, Gargždų, Mažeikių bei kitų vietovių, bet ir iš čia pat – nuo Skaudalių, Salantų, Dvaralio, Laivių, Mosėdžio. Klubo PILSOTS sukauptos patirties dėka ir pasišventimu protėvių atminimo išsaugojimui, galime turėti išskirtinį festivalį, reprezentuojantį ne tik Salantų krašto, bet ir viso regiono kuršiškąjį paveldą. Keliame sau aukščiausius tikslus festivalio programos turiniu, formuojant ir akcentuojant išgrynintą, moksliškai pagrįstą, patikimą kuršiškos tematikos informaciją, gerąją patirtį“, – šventės esmę apibūdino Salantų kultūros centro vadovas Aurimas Rapalis.
Trumpiausią metų naktį Jonines (Rasas) „Atostogų parke“ švenčiantiems miegoti nesinorės: šventė čia prasidės 18 val. žolintės pasakojimais, jojimo mokyklos „Lyderis“ žirgų pasirodymu, o vakare mėgstančių gyvą muziką ir šokius laukia tranki gegužinė. Kitą rytą pailsėti po naktinių linksmybių padės gaivus baseinų vanduo. Lauks tradicinis Joninių laužas Birželio 23 dieną 18 valandą šalia „Parko rančos“ esančioje pievoje lankytojų lauks žolintė Danutė Kunčienė. Susirinkusiems ji papasakos apie tradicinius Joninių būrimus. Tikima, kad Joninių naktį žolės įgyja ypatingų gydančių galių, tad šiuo metu surinktos žolės padės išlikti sveikesniems visus būsimus metus. Atvykę švęsti Joninių galės stebėti įspūdingą jojimo mokyklos „Lyderis“ žirgų pasirodymą. Šventės vietoje bus galima įsigyti gardžių užkandžių ir gėrimų. Vaikų čia taip pat lauks pramogos – pripučiamas batutas. Vėliau vakare po naujai įrengtu kupolu čia lankytojų lauks šokiams uždeganti gyvai atliekama muzika, šokių kolektyvas, o artėjant vidurnakčiui – jau tradicija tapęs didžiulis Joninių laužas. RENGINYS NEMOKAMAS --- Vandens ir pirčių erdvė duris atvers anksčiau Po pašėlusios Joninių nakties atsigaivinti vėsiuose baseinuose lankytojai kviečiami anksčiau – nuo 10 valandos ryto. Ši žinia aktualiausia mėgstantiems ramesnį poilsį, nes šventinėmis dienomis didžiosios daugumos lankytojų paprastai sulaukiama kiek vėliau. Išankstinės rezervacijos į Vandens ir pirčių erdvę nėra, įsigyti apsilankymą galima Vandens ir pirčių erdvės registratūroje arba elektroninėje parduotuvėje.
Paparčio žiedas – ieškomas meilės idealas
Birželiui ritantis į pabaigą, artėja Joninės. Vieni laukia šios šventės kaip laisvadienio, kitiems tai – laužų, vainikų pynimo laikas, tretiems – tiesiog puiki proga pasibūti su draugais. O kokia tikroji šios virsmo akimirkos prasmė? Apie tai savo samprotavimais sutiko pasidalinti dvi pašnekovės Modesta Genytė ir Rasa Mizgirienė. Keturi būties etapai – ryšys su pokyčiais gamtoje Kretingos rajone gyvenanti M. Genytė, kviečiama kūrybiniu Laumės vardu, pasakojo, kad mūsų protėvių baltų šventės buvo glaudžiai susijusios su pasikartojančiais kosminiais įvykiais, kurie stipriai veikė augalo pasaulį. Keturi augalo būties etapai – gimti, kupėti (bręsti), rimti ir mirti – yra atitikmuo keturiems metų laikams bei svarbiausiems žmogaus gyvenimo virsmams. Senoviniame kalendoriuje, dar kitaip vadinamame Rėdos ratu, yra minimos keturios pirminės šventės: gimtis pavasario lygiadienio metu, kupėjimas vasaros saulėgrįžoje, rimtis rudens lygiadienyje ir mirtis (kad ir vėl iš naujo prisikelti) žiemos saulėgrįžoje. Šios būsenos – tai raginimas išlikti ryšyje su gamtos pokyčiais: patirti gyvenimo cikliškumą ir pasikartojimus tam, kad išliktume dvasiškai ir fiziškai sveiki, o atėjus laikui, taikoje ir ramybėje ruoštumėmės paskutiniam virsmui. Šiemet gamta, pasak Modestos, ypač dosni savo galiomis – augalai gerokai anksčiau suvešėjo ir subrendo, dangus dovanojo galingas perkūnijas ir lietų arba jaukią šilumą ir stiprius karščius. Ir dabar, metų ratui apsisukus, galingiausia Žemės augmenijos gausos misterija suveši, sukupa vasaros saulėgrįžos metu, kuomet Saulė pasiekia kulminaciją – maksimalų aukštį virš horizonto. Pasaulis staiga suklūsta išgyvendamas dar vieną kolektyvinę patirtį – ilgiausią metuose dieną ir trumpiausią metuose naktį. Šis etapas, trunkantis kelias dienas – nuo birželio 20 d. ar 21 d. iki 24 d. – yra minimas nuo neatmenamų laikų ir yra vadintas įvairiausiais vardais – Kupolinės, Rasos, Joninės, Vasarvidis, Vidurvasaris, Saulėgrįža. „Gražu šias šventes švęsti ir džiugu, kad mūsų šalyje tai yra viena laukiamiausių švenčių. Turbūt kiekviename mieste ir kaime žmonės buriasi draugėn prie laužo ir švenčia taip, kaip supranta. Tradicijos gyvos tol, kol jos kinta ir prisitaiko prie šiuolaikinio žmogaus. Ugnies stichija yra neišvengiama vasaros saulėgrįžos dalis. Ugnis apjungia ir kviečia žmones burtis aplink ją, ji šildo ir stipriai apvalo. Prie ugnies yra geriama žolynų arbata, šokama ir giedamos protėvių giesmės, žaidžiami žaidimai, buriamasi. Trumpiausia naktis kasmet tampa stebuklinga: ieškoma nepaprasto paparčio žiedo, maudomasi virsmo vandenyje, kuris nuplauna visus metų vargus, atnaujina ir suteikia ilgaamžiškumo pažadą. Pirmai rasai nukritus, renkami devyni žolynai ir giedamos padėkos giesmės už tai, kad Žemė suteikia žmogui viską, ko jam reikia išgyventi šiame materialiame pasaulyje išlaikant dvasinį ryšį su Gamta“, – kalbėjo M. Genytė.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. Tai gera žinia žemdirbiams, dėl neatitikimų galėjusiems prarasti ekologinių sistemų išmokas. Peržiūrėjo reikalavimus 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams. Tačiau praktika parodė, kad dalis ūkininkų dėl minimalių neatitikimų tokiuose plotuose praranda visas gamybinių ekologinių sistemų išmokas. Tai įvertinus, birželio 17 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl veiksmingumo ir efektyvumo metodikos taikymo pareiškėjams, pateikusiems paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas 2023 m.“ Naujajame įsakyme nustatomos palankesnės paramos skyrimo sąlygos ir numatoma mokėti visą arba dalį kompensacinių išmokų už gamybines veiklas tiems, kurie paraiškos pateikimo metu negamybinėms veikloms skyrė ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, tačiau po paraiškos administravimo arba patikros vietoje buvo nustatyta, kad negamybinių veiklų plotas sumažėjo ir šie ūkininkai pagal paramos skyrimo reikalavimus nebegalėjo pretenduoti į paramą už gamybines veiklas.
Su į Kretingos rajono Tarybą šiemet patekusiu Roku Venckumi esam pažįstami 15–20 metų, bendraudavom. Todėl tokio akibrokšto iš žmogaus, kurį laikiau draugu, nesitikėjau: mane viešai pavadino pagrindiniu melagienų rašeiva, neva pabandžiusiu sumenkinti vietos svarbą istoriniam atminimui įprasminti, teigė, kad apšmeižiau ne tik šaulius (noriu akcentuoti, kad nė vienu žodžiu neįžeidžiau šios organizacijos), bet ir kompetentingą krašto istoriką, maža to, išreiškė viltį, jog šia istorija ir„ jos sumanytojais“ pasidomės Valstybės saugumo departamentas (VSD). O viskas prasidėjo, kai Kretingos stadionui buvo pasiūlyta išrinkti Šaulių pavadinimą. Aš buvau prieš, bet per „Pajūrio naujienose“ surengtą visuomenės apklausą 72 proc. skaitytojų taip pat buvo prieš šį pavadinimą. Iš pradžių su „prie valdžios“ šiemet netikėtai atsidūrusiu Roku kalbėjomės telefonu, išdėsčiau jam savo abejones, sakiau, kad Šaulių pavadinimas šiuokart būtų nei penki, nei devyni. Kodėl negali, kaip dalis gyventojų siūlė, būti Kretingos miesto, Centro, „Minijos“, „Parko“, o, jei norisi militaristinės temos, kur kas prasmingiau vadinti Savanorių stadionu. Juolab kad šalia yra Savanorių gatvė. „Tu neišrinktas, nesi toj komisijoj ir neaiškink“, – maždaug tokius žodžius išgirdau iš draugo. Bet juk aš esu seniūnaitis, taip pat išrinktas, taip pat su daugeliu bendrauju ir žinau seniūnaitijos gyventojų nuotaikas.
Rikiuoja kandidatus į Seimą
Šį rudenį – spalio 13 d. – rinksime Lietuvos Respublikos Seimą, naujai 4 metų kadencijai. Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Seimo narys, 70 jų išrenkami daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą (kai rinkimuose dalyvaujančios visos visuomenės politinės grupės vietų Seime gauna proporcingai rinkimuose gautų balsų skaičiui), 71 tautos atstovas į Seimą patenka per vienmandates rinkimų apygardas. Viena pirmųjų kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą paskelbė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje nemažą dalį Kretingos ir Skuodo rajonų, Seimo nario mandato sieks LSDP Kretingos skyriaus pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė, vadovaujanti Tarybos opozicijai, Violeta Turauskaitė. Partija yra sudariusi ir paskelbusi daugiamandatės rinkimų apygardos sąrašą, jame – 141 kandidatas, šiame sąraše Violeta Turauskaitė yra 54, be jos į sąrašą įrašyti kretingiškiams žinomi žmonės – LSDP Kretingos skyriaus pirmininko pavaduotoja, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Jolanta Gedvilaitė, ji sąraše yra 106, ir 88 numeriu įrašytas Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, su LSDP į Seimą einantis ir Klaipėdos miesto vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje.
|
|
