|
(1862) 2024-06-14Ar balandžiai pažadintų sekmadienį miegančią Kretingą
Kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienio ankstų rytą Kretingos turgaus prieigose Trakų gatvėje vyksta balandžių turgus, į kurį susirenka kartais ir apie pusšimtį dekoratyvinių, sportinių balandžių augintojų iš visos Lietuvos ir dargi užsienio, tačiau retas kretingiškis, aplinkinių vietovių gyventojas žino apie šį nūdienos pasaulyje unikalų reiškinį. Nė vieno jauno balandininko Septintą valandą ryto, pirmą birželio sekmadienį Trakų gatvėje priešais Kretingos turgaus administracijos pastatą rikiavosi maždaug 30-imt nebe pirmos jaunystės automobilių, jų bagažinėse ir ant grindinio išdėliotuose narveliuose uždarytus balandžius apžiūrėjo, paėmę į rankas grožėjosi jais, jų kainas derėjo pusamžiai ir vyresni vyrai. Šiame paslaptingame balandžių turguje buvo vienintelė moteris, pardavinėjusi balandžiams pašarus, jaunų žmonių išvis nesimatė. „Jaunimas tokį metą miega, kai atsibus, į savo telefonus įniks“, – balandininkai vienbalsiai tvirtino dabartinius jaunus žmones atitolus nuo gamtos, su ja susijusių pomėgių, kad auginti balandžius jiems neįdomu. Balandžių turgus Kretingoje vyksta jau 14 metų, jį pradėjo ir iki šiol puoselėja žinomas balandžių Kretingoje augintojas Stasys Penikas. „Iš Joniškio, Šaulių, Skuodo, Šilutės, Šilalės, Telšių, Klaipėdos, Liepojos“, – vietoves vardino S. Penikas, paklaustas, iš kur šįsyk balandininkai į Kretingos turgų atvyko.
Kaip vertinate Petro Gražulio „skrydį“ į Europos Parlamentą?
Moksleiviai vasarą nori darbo
Vasara vieniems – atostogų metas, kitiems pats darbymetis. Ypač tai juntama pajūryje, kur poilsiautojų laukia verslininkai, noriai į pagalbą besikviečiantys jaunimą. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, šios tarnybos paskelbtoje apklausoje anketas dėl vasaros darbo užpildė 1 tūkst. 433 šalies moksleiviai. Tai – dvigubai daugiau negu pernai, kai anketas buvo pateikę 703 jaunuoliai. Per vasaros atostogas dirbti pageidavo 60 mokinių iš Klaipėdos, iš jų – 52 moksleiviai nori dirbti Klaipėdoje arba kaimyninėse savivaldybėse prie jūros, 4 – Šilutėje, 3 – Gargžduose ir vienas norėtų Kretingoje, Palangoje arba Šventojoje.
„Vilties slenkstis“ – tikėjimo ir palaikymo bendruomenė
Kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį į atvirą susirinkimą pakviečia Kretingos Anoniminių alkoholikų (AA) grupės „Vilties slenkstis“ nariai – šiuose susitikimuose gali dalyvauti ne tik priėjusieji bedugnės kraštą, bet ir tie, kam ši problema svarbi. Vakarop Vilniaus ir Pabrėžos gatvių sankirtoje po truputį rinkosi žmonės. Čia kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį anoniminiai alkoholikai rengia atvirą susirinkimą, į kurį gali atvykti visi, kuriems rūpi šios visuomenės rykštė – alkoholinė priklausomybė. Bėda labai rimta, bet susirinkusių žmonių veidai švytėjo – jie sugebėjo rasti kelią į šią bendruomenę, kurioje pasijuto nepasmerkti, o suprasti. „Vilties slenksčio“ bendruomenėje, gavę realią 12-kos žingsnių pagalbą ir padrąsinimą, šie žmonės dabar tiesia savo ranką tiems, kurie skęsta pražūtingame šios priklausomybės liūne. Susirinkimo dieną mūrinis Šv. Antano namelis atgijo nuo žmonių kalbų, šypsenų ir ašarų. Čia visko buvo – ir skaudžiausių, širdį draskančių išpažinčių, ir juodžiausio atkryčio, ir begalinės vilties. „Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos – kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties – kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti“, – viduje įrėminta JAV rašytojo Kurto Vonneguto citata kviečia atsisukti į Kūrėją, nebijant jam atverti savo kūno, sielos ir širdies žaizdų.
Salantų meno mokyklos mokiniai ir absolventai bendruomenei sukūrė ypatingą šventę. Absolventai kartu su kitais meno mokyklos draugais salantiškiams ir miesto svečiams sukūrė ypatingą šventę – bendruomenę labai pradžiugino meno mokyklos administracijos mintis renginį suorganizuoti gražiausioje Salantų viešojoje erdvėje – parke. Meno mokyklos direktorė Silvija Piluckienė, savo kalboje paminėjusi, kad renginys Salantų miesto parke suteikia galimybių atrasti naujas erdves ir pajusti naujas emocijas, pasveikino visus kartu susirinkus į muzikos ir spalvų šventę. Kalbėdama apie takus, kurie prasideda iš namų, veda į mokyklą ir kurie tarsi upė išplukdo į platų vandenyną, ji kiekvienam absolventui linkėjo pajusti tai, kas yra svarbiausia ir teikia džiaugsmo. Padėkojusi mokiniams už smalsumą ir kūrybiškumą, mokytojams – už surastus talentus ir profesionalų požiūrį į kūrybinį ugdymą, direktorė padėkojo ir tėvams už vaikams suteiktą galimybę mokytis menų, už paramą, šilumą ir koncertinį jaudulį, lydint vaikus į festivalius ar laukiant po pasirodymų grįžtant namo.
„P. n.“ informacija
Į kūrybos kraitę – dar 40 dainų vaikams
Kretingiškis pedagogas chorvedys kompozitorius Aloyzas Žilys savo muzikinės kūrybos gerbėjus nudžiugino dar vienu autoriniu leidiniu – dainų rinkiniu vaikams „Linksmos raidelės, smagios dainelės“. Pagal poeto Kęstučio Ivinskio eiles sukurtos ir išleistos dainos yra jau 21-asis kompozitoriaus kūrybos leidinys. A. Žilys teigė, kad bendrystė su populiariu vaikų poetu K. Ivinskiu užsimezgė prieš gerus dvejus metus, ir į šią kūrybinę bičiulystę juos suvedė literatė Genovaitė Česnauskienė, kurios tekstais kompozitorius taip pat yra sukūręs dainų. „Tai – ne pirmasis darbas su tekstų autoriumi. Graži kūrybinė bičiulystė užsimezgusi su Stasiu Abromavičiumi, Stasiu Žlibinu, Alfonsu Jonu Navicku, Viliumi Baltrėnu – šių poetų kūriniai taip pat skamba kaip dainos, yra išleistos ir atskirais leidiniais, – A. Žilio teigimu, jis yra parašęs per 1,5 tūkst. įvairių kūrinių. – Visų išleisti neįmanoma – leidinių savikaina yra gana didelė, tad autorines knygas tenka spausdinti nedideliais tiražais.“ Naujajame leidinyje „Linksmos raidelės, smagios dainelės“ publikuojama 40 kūrinių, ir jų autoriai tikisi, kad šis darbas gerokai palengvins muzikos mokytojų, vaikų kolektyvų vadovų repertuaro paieškas. „Kai aš pats dar dirbau mokykloje-darželyje „Žibutė“, nesinorėdavo kartotis, o dainų, kurios būtų mielos ir priimtinos, rasti sekdavosi sunkokai. Man tai ir buvo postūmis kūrybai“, – A. Žilys neslėpė, kad praktinė darbo patirtis leido suprasti vaikų dainavimo galimybes, norus, vaizduotę, vaikišką žaismę. Gal todėl ir kiti kompozitoriai, muzikos mokytojai A. Žilio kūrybą atpažįsta visų pirma dėl patogaus dainavimo ir nesunkių vaikams atlikti melodijų. Kompozitorius pasidžiaugė, kad K. Ivinskio tekstai yra ypač iškalbingi, lavina vaizduotę, dainingi. „Tad ir melodijos dainoms, regis, liejosi pačios“, – kompozitorius atviravo, kad kūrybai jis skiria pačias ankstyviausias ryto valandas, kai visi dar miega ir aplink tvyro ramybė. Šiais metais A. Žilys sakė pirmą kartą su savo kolektyvais nedalyvausiantis Dainų šventėje ir dėl to jaučia didelę nostalgiją. Ją šiek tiek prigesins tai, kad skambės A. Žilio „Kačiukai“ – šokis, kurio choreografiją sukūrė taip pat kretingiškė Živilė Adomaitienė. Šiuo metu kompozitorius gyvena rūpesčiu birželio 23 dieną sutelkti tradicinį Aloyzų sambūrį, per kurį bus pristatytos jo sukurtos žemaitiškos giesmės. Liturginius tekstus parašė Irena Daubarienė, pastarosiomis dienomis buvo atliktos paskutinės korekcijos, kad leidinys „Lai skomb žemaitėška gėismie“ dienos šviesą išvystų laiku.
Keturioliktąjį vasaros parodų sezoną pradėjusi „Ramybės“ galerija Palangoje vertinantiems šiuolaikinį meną pristatė tapytojų Aurelijos Althoffer Auros ir Viktorijos Skafaru parodą „Tarp dviejų tylų“, naujausią autorinės šiuolaikinės juvelyrikos autorių kūrinių ekspoziciją „Sapne. Kita realybė“ – šiuolaikinės juvelyrikos autoriai. Visą birželį veiksianti paroda „Tarp dviejų tylų“ – tam tikra įžanga į rudenį Chambery mieste rengiamą Lietuvos Kultūros Sezono Prancūzijoje programon įtrauktą meninį įvykį „Tik tyloje tave girdžiu“. „Ramybės“ galerijos lankytojams suteikta išskirtinė proga pamatyti ir įvertinti dailininkių skirtingai, bet tuo pačiu papildant viena kitą, pasakojamas savąsias tylos istorijas. Italijoje gyvenančios ir kuriančios menininkės Viktorijos Skafaru drobėse dažniausiai vyrauja vienintelis siužetinis elementas – uola ar medis, tačiau šis minimalizmas ne atsitiktinis, o apgalvotas, istoriškai ir pasąmoningai turtingas. O Prancūzijoje apsistojusios Aurelijos Althoffer tyla visai kitokia. Ji ne tęstinė, kaip Viktorijos Skafaru, o sustabdyta, „pagauta“, fragmentiška. Sūpynės, irklai, baseinai, žaidžiantys vaikai mums kalba apie gyvastį, patirtį, išgyventus momentus.
Geriausių Lietuvos atlikėjų koncertų, kino ir juoko pripildytą vasarą žada kultūros erdvė „OLDMAN Palanga“– ji savo žiūrovams atsiveria jau šiandien, birželio 14 d., ir koncertą parke pirmąkart surengs „Free Finga“, pristatantis albumą „Plastika“, o šeštadienį susitikimui pakvies „Kitokie pasikalbėjimai“ su Vaidu Baumila. Nuo šiandien erdvėje „OLDMAN Palanga“ startuoja ir UEFA Europos futbolo čempionato transliacijos bene didžiausiame ekrane pajūryje po atviru dangumi. Įžangą į Joninių savaitgalį sukurs „Humoro klubas“ su programa „Šiek tiek siaubinga“, birželio 21 d. pasirodys „G&G Sindikatas“, birželio 22 d. – naujausią albumą „Kiaurai sienas“ į pajūrį atvežanti Giedrė, o birželio 23 d. Joninių išvakares kartu švęsti kvies jaunimo numylėtiniai – grupė „jaut?“. Birželio mėnesio koncertinį tinklelį užbaigs beveik dvidešimtmetį kartu žygiuojantys indie roko atstovai „Colours of Bubbles“ (06.27) bei „Kamanių Šilelis“ (06.29). Iš viso šią vasarą parke suplanuota per trisdešimt gyvo garso pasirodymų, naujų albumų pristatymų, debiutų ir mielų sugrįžimų. „OLDMAN Palanga“ vasaros jau neįsivaizduojamos ir be nemokamų kino seansų po atviru dangumi. Kelerius metus iš eilės bendradarbiaujant su Palangos miesto savivaldybe įgyvendinamas projektas „Pasaulio kinas parke“ ir šį sezoną kvies trečiadienio bei sekmadienio, o rugpjūtį ir antradienio vakarus leisti su dviem dešimtimis įdomiausių pastarųjų metų kino juostų. Liepą parko ekrane karaliaus Europos šalių kino forumo „Scanorama“ atrinkti filmai, rugpjūtį – festivalyje „Kino pavasaris“, kino programoje „Lokys, liūtas ir šakelė“ suspindusios juostos, Izraelio ambasados Lietuvoje ir kitų projekto partnerių pristatomas kinas.
„P. n.“ informacija
Kai tapytojas nukelia ten, kur neturėtume būti
„Kitapus“ – taip pavadinta neįprasta, drąsi ir savaip šokiruojanti 34-erių profesionalaus tapytojo Nojaus Petrausko dviejų dalių paroda, veikianti Kretingos muziejaus parodų salėse ir lauko erdvėse priešais rūmus. Paslaptingas, mistiškas, siurrealizmo ir magiškojo realizmo krypties kūrėjas parodos lankytojus įveda į visiškai kitokį pasaulį, liekantį už matymo ribų, kviesdamas nors trumpam atitrūkti nuo realybės ir persikelti kitapus – į spalvingą magijos, mistikos ir burtų kupiną kitokią pasaulio versiją.
Meną – į viešumą Ši neįprasto reginio paroda į Kretingą atkeliavo projekto „Kretingos meno įvykis“, apimančio kelis profesionalius kultūros įvykius, renginius, organizatorių dėka. Parodą pristatydamas projekto kuratorius Darius Vaičekauskas apgailestavo, kad pats menininkas, surengęs jau kone dešimtį parodų, šįkart negalėjo joje dalyvauti.
„Nojus Petrauskas – jaunosios kartos lietuvių menininkas, vienas paslaptingiausių tiek savo gyvenimo būdu, tiek kūryba, tačiau jau subūręs nemažą savo gerbėjų ratą. Ir aš džiaugiuosi, kad neįprastais jo darbais kone visą vasarą galės džiaugtis kretingiškiai ir miesto svečiai. Juolab kad ekspozicija iš salių iškeliavo ir į lauko erdves: mačiau, kaip žmonės stebi, fotografuoja, analizuoja ir tarpusavyje diskutuoja. O tai ir buvo mūsų, projekto organizatorių, vienas pagrindinių tikslų – išnešti meną į viešumą“, – kalbėjo D. Vaičekauskas. N. Petrausko, šio itin savito braižo jaunosios kartos tapytojo kūryba tarsi peraugusi erdvę ir laiką. Šioje parodoje – keliasdešimt sodriomis spalvomis, šokiruojančiais siužetais patraukiančių paveikslų, kuriuose dominuoja atskiros detalės – visa matanti akis, žuvis-roplys, kaldinta saulutė, viduramžiškos draperijos – ir šviesos blyksniai tamsos bei chaoso apsuptyje. Nebesupranti, ar panyri į tautosakos ir pasakų magijos pripildytą erdvę, ar žvelgi į šiuolaikinio vienišo žmogaus patiriamus apokaliptinius vidinius išgyvenimus, pateiktus per savotišką humoro ir sarkazmo prizmę.
Premjera įprasmins tautai lemtingą naktį
Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras pristato premjerą – Antano Škėmos pjesę „Vienas ir kiti“, kurios peržiūra įvyko vakar ir dar vyks šiandien, birželio 13–14 dienomis, nes šios datos, akcentavo vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, yra itin svarbios Lietuvos istorijai dėl pirmųjų mūsų tautos trėmimų 1941 metais – juos ir atspindi šis kretingiškių į sceną perkeltas kūrinys. Kūrinys persekiojo 20 metų „Prisipažinsiu: Antanas Škėma ir šis jo kūrinys mane persekioja jau 20 metų, – suintrigavo N. Gedminas. – Nuo to laiko, kai rengiau magistro darbą apie išeivijos dramaturgiją ir jų autorius, iš kurių didelį įspūdį man paliko būtent A. Škėma. Mažai kam žinoma, kad A. Škėma pirmiausia buvo dramaturgas, aktorius, vienas pirmųjų lietuvių moderniosios dramos kūrėjų, nors jį labiausiai išgarsino kūrinys „Baltoji drobulė“. Esu įsitikinęs: jeigu šis kūrinys būtų parašytas anglų kalba, A. Škėma būtų stojęs į pasaulio modernistų gretas.“ N. Gedminas, tuomet dar studentas, prisiminė atvežęs pjesę „Vienas ir kiti“, pasiūlęs ją statyti tuometiniam šviesaus atminimo Kretingos teatro režisieriui Egidijui Radžiui, kurio 95-ąsias gimimo metinės šiemet minimos. Tačiau E. Radžius, pasvarstė N. Gedminas, turbūt manė, kad šiai pjesei dar ne laikas, jis dvejojo dėl jos patrauklumo auditorijai – skaudūs praeities įvykiai tik buvo pradėti viešinti, visuomenė dar tebebuvo labai įsiaudrinusi. Pjesės veiksmas vyksta dviejuose erdviniuose laukuose: birželio 13–14 dienomis gana uždaroje aplinkoje – troboje prie miško, kur naktį prieš trėmimus susirinko apie tai įspėti žmonės; ir po 12 metų, 1953-aisiais, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Užgeso Antano Mončio sūnaus Žano Kristofo gyvybė
Prancūzijoje savo kūryba išgarsėjusio išeivijos skulptoriaus, nuo Grūšlaukės kilusio kraštiečio Antano Mončio gerbėjus, gimines ir A. Mončio namų-muziejaus Palangoje darbuotojus pasiekė liūdna žinia: birželio 12-osios rytą savo namuose Paryžiuje dėl ligų mirė vyriausias skulptoriaus sūnus – aktorius, režisierius, pjesių autorius, aktorystės meno dėstytojas Žanas Kristofas, kuriam šią gegužę sukako 70 metų. Tarp Lietuvos, Paryžiaus ir Berlyno Pasak A. Mončio namų-muziejus vadovės, A. Mončio dukterėčios ir Žano Kristofo pusseserės Loretos Birutės Turauskaitės, ši netikėta žinia labai nuliūdino Lietuvoje dar gyvenančius artimiausius gimines,skulptoriaus seserį 98-uosius einančią jos motiną palangiškę Birutę Turauskienę bei jaunėlės skulptoriaus sesers Stasės vaikus. Prancūzijoje vyro gedi žmona Daniela, kurią Žanas Kristofas vadino savo gyvenimo ramsčiu, duktė Roksane ir sūnus Feliksas, taip pat – Berlyne gyvenantys sesuo Sabina ir brolis Andreas su šeimomis. O pats Ž. K. Mončys tebegedėjo prieš du mėnesius iškeliavusios savo motinos Florence Martel Langer. „Ligi tol, kol pašlijo sveikata, Lietuvoje Žanas Kristofas lankydavosi kone kasmet, jis labai apgailestavo, kad nebegalės atvykti šią vasarą. Mums jo labai trūks: kiekvienas jo atvykimas, kiekvienas susitikimas būdavo labai laukiamas ir šiltas. Artimieji matė, kad Žanas Kristofas perėmė labai daug gerųjų tėvo savybių, jo dorybių“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo dėdės atminimo puoselėtoja L. B. Turauskaitė. Savo vadovaujamame muziejuje ji buvo surengusi ir Žano Kristofo koliažų parodą.
Poetė Renata Kuršytė: „Kas mano sieloje, tas – ir mano eilėse“
Šventojoje gyvenanti poetė Renata Kuršytė yra ne tik išleidusi kelias poezijos knygas. Ji – 2012-aisiais tapo respublikinio konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ diplomante, 2014-aisiais – šio konkurso laureate, yra dalyvavusi ne viename tarmiškos kūrybos konkurse ir tapo dešimties almanachų bendrine ir žemaičių tarmėmis bendraautore. Be viso to, ji dar fotografuoja ir dėlioja nuostabiai spalvotas mozaikas. Pirmąjį eilėraštį apie žiemą Renata Kuršytė parašė būdama trečioje klasėje. Nuo tada, su pertraukomis, prasidėjo jos kūrybinis kelias. Rimtesnioji kūryba atėjo maždaug prieš dvidešimt metų, kuomet gimė poezijos knygos, buvo dalyvauta ne viename konkurse. Renatos eilės, įkvėptos gamtos, žmogaus, meilės, gimsta iš vaizdinių ir jausmų ryšio. Poetę jaudina sutikti žmonės, pamatytas filmas, perskaityta knyga ar netikėtai jos fotoaparatu sustabdyta akimirka. „Esu baigusi Kretingos Šventojo Antano religijos studijų institutą, kurio šiuo metu nelikę. Studijavau teologiją ir 12 metų Mažeikiuose, vienoje mokyklų dėsčiau tikybą. Šiuo metu profesinę veiklą esu pakeitusi ir dirbu Klaipėdoje“, – apie save papasakojo Renata, prisipažinusi, kad dirbdama mokykloje su vaikais, tokio didžiulio poreikio rašyti nejautė, bet išėjus iš mokyklos išlaisvėjo ir kūrybinis polėkis. Eiles poetė rašo trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir šiaurės žemaičių tarme, kretingiškių patarme. Ne viena dešimtis Renatos kurtų tekstų yra virtę dainomis: „Dainų kūrėjai mane patys susiranda arba mane kažkas, perskaitęs eiles, jiems rekomenduoja. Taip pat patys muzikantai dažnai ieško tekstų kūrėjų. Nepriklausau jokiai poetų draugijai, esu tik Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos LATGA narė. Savo kurtus tekstus šiuo metu publikuoju tik socialiniuose tinkluose.“
Pavogė sodmenis
Birželio 12 d. apie 16.00 val. Kretingos rajone, Kalno Grikštų kaime, atvykus į neaptvertą ūkio paskirties sklypą, pastebėta, kad yra pavogti vaismedžiai ir vaiskrūmiai – 30 šilauogių krūmų, 25 obelys, 25 sausmedžiai, 28 vnt. aviečių krūmų ir 7 braškių daigai. Žala – beveik 1 tūkst. Eur, pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Rajono 7x7 futbolo pirmenybėse prasidėjo antro etapo kovos, kai komandos žais du ratus, paskirstytos į dvi grupes, atsižvelgiant į pirmo etapo rezultatus. Pirmieji startavo A grupės futbolininkai. Sunkias pergales ir pirmuosius taškus iškovojo „Kopos“ ir SK „Paupis“ komandos. Joms atkakliai priešinosi „Slėnio“ ir „Kartenos“ ekipos. Abi dvikovos baigėsi vienodu rezultatu 6:4. Kiek lengviau sekėsi praėjusių metų čempionei „Topolių“ komandai. Jie įtikinamu rezultatu 5:1 įveikė kovinguosius Darbėnų „Darbos“ futbolininkus. B grupėje atkakliau vyko „Sūkurio“ ir Kūlupėnų „Rimarko“ dvikova. Ją vėl 6:4 laimėjo „Sūkurys“. Jokūbave vykusiose rungtynėse šeimininkai nepasigailėjo svečių iš Kurmaičių, sutriuškindami juos 10:3. Rungtynių rezultatai: A grupė – „Slėnis“ – „Kopa“ – 4:6 (1:3; Mindaugas Mazgeika – 2, Henrikas Lubinas, Marius Ruginis – po 1; Ervinas Biriukovas – 3, Rokas Labenskis – 2, Edgaras Dobrovolskis – 1); „Kartena“ – SK „Paupis“ – 4:6 (2:3; Laurynas Šilauskas – 2, Martynas Kniukštas, Artūras Šlyžius – po 1, Jonas Kazlauskas, Karolis Žvinklys – po 2, Antanas Martinaitis, Erikas Slavinskas – po 1); „Topoliai“ – „Darba“ – 5:1 (4:0; Žilvinas Lukošius – 3, Mindaugas Juodis, Edvinas Girdenis – po 1; Vilius Balsevičius – 1); B grupė – „Jokūbavas“ – „Kurmaičiai“ – 10:3 (4:1; Raidas Kvasys, Mindaugas Karnauskas, Ramūnas Ruibys, Matas Lideika – po 2, Tadas Vaičekauskas, Robertas Medeikis – po 1; Arnas Žilevičius – 2, Lukas Pilibavičius – 1); „Sūkurys“ – „Rimarko“ – 6:4 (3:1; Gvidas Žvinklys, Armandas Karčiauskas – po 2, Džiugas Narkus, Dovydas Šaulys – po 1; Šarūnas Drakšas – 2, Tomas Narvilas, Rytis Prialgauskas – po 1).
„P. n.“ informacija
Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė
Kitais, 2025-aisiais, metais Kretinga taps Lietuvos jaunimo sostine – apie tai informavo konkursą „Lietuvos jaunimo sostinė 2025 m.“ paskelbusi Jaunimo reikalų agentūra. Turėdama šį garbingą titulą, Kretingos rajono savivaldybė sieks strategiškai vystyti faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos įgyvendinimą, užtikrinti kokybiško darbo su jaunimu plėtrą, plėtoti jaunimo poreikius atliepiančius savanorystės modelius, stiprinti jaunimo organizacijas ir lyderių auginimą. Vyks diskusijos, koncertai, pramogos jaunimui.
„P. n.“ informacija
Tvarko muziejaus ūkį
Prieš prasidedant intensyviam turizmo sezonui, Kretingos muziejus ėmėsi ūkinių darbų: iš savo turimų lėšų atnaujino Tradicinių amatų centro fasadą – šie darbai kainavo 4,5 tūkst. Eur, taip pat ėmėsi Pilkosios parodų salės remonto – perdažė sienas, atnaujino apšvietimą, perklojo grindis. Tai muziejui atsiėjo apie 20 tūkst. Eur. „Įrengėme modernų apšvietimą, kurį galėsime reguliuoti pagal poreikį, nutolinti ar priartinti šviesos spindulius ir panašiai“, – sakė Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys. Yra ir daugiau nuveiktų darbų: atnaujinta fontano „Mergaitė su skėčiu“ apdaila, per talką sutvarkytos muziejaus prieigos, perkamas vadinamojo bravoro techninis projektas. Svarbiausia – pateikta paraiška 700 tūkst. Eur europinei paramai gauti. Gavus lėšų planuojama atnaujinti ekspozicijas trečiame muziejaus aukšte. „Tai neatsiejama nuo ekspozicijų pritaikymo žmonėms, turintiems negalią, ir ekspozicijos būtų atnaujintos taikant universalaus dizaino principus“, – R. Žiubrys akcentavo, kad XIX a. kontekste Kretingos dvaras buvo vienas moderniausių, tad, akcentuojant grafų Tiškevičių šeimos istoriją ir indėlį krašto gerovei, pažangos norisi ir šiuo laikmečiu.
„P. n.“ informacija
Vakar Simono Daukanto progimnazijos mokiniai, vadovaujami dailės mokytojos Živilės Sabaliauskaitės, surengė viešą akciją prieš miesto teršėjus – vieną autosupirkimo įmonę reklamuojančius automobilius: jie apstatė stendais Rotušės aikštės prieigose, priešais „Senukų“ prekybos centrą, jau kurį laiką stovintį automobilį, savo protestą išreikšdami piešiniais. Vaikai, pasak Ž. Sabaliauskaitės, piešė tai, ką patys sumanė – vaizdavo save pačius ir jiems kylančias grėsmes, kai ant jų galvų krinta automobiliai. „Taip jie išreiškia socialinį protestą prieš automobilių taršą, jų savininkų neatsakingumą. O savo siekius išsako šūkiu „Jaunimo sostinė“, kad sprendimai, ateitis yra jų rankose“, – per akciją Rotušės aikštėje kalbėjo pedagogė. Akcijoje dalyvavęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sakė, kad autosupirktuvės savininkai, kurie pakaitomis vis kitose Kretingos miesto vietose ilgam palieka 5 automobilius su savo reklama, nepaiso Savivaldybės įspėjimų. Šie ilgam palikti automobiliai trukdo eismui, renginiams, taip pat tai – vizualinė miesto tarša.
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką, kuris vadinsis „Curonian Nord“. Šis Lietuvos energetikai ypač svarbus projektas pavadintas kuršių genties garbei, kuri kadaise gyveno prie Baltijos jūros krantų. Pavadinimas taip pat siejamas su vienu gražiausių ir unikaliausių Lietuvos ir regiono vietų – Kuršių nerija. „Jūrinio vėjo technologijų vystymas yra strategiškai svarbus siekiant energetikos sektoriaus transformacijos visame pasaulyje, Lietuvoje šios technologijos taip pat turi didžiulį potencialą. Projektas „Curonian Nord“ reikšmingai prisidės prie šalies žaliosios energetikos sektoriaus ateities. Šis jūrinio vėjo elektrinių projektas taip pat prisidės prie mūsų pagrindinio siekio sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms“, – teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Pasak jo, sėkmingas jūrinio vėjo projekto prie Lietuvos krantų įgyvendinimas yra šalies energetinės nepriklausomybės pamatas. Dėl šio projekto gerokai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą bei prisidės prie planų Baltijos šalis paversti energijos eksportuotojomis į Vidurio ir Vakarų Europą. Projektas skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, bus remiama vietos bendruomenių veikla. Kaip teigė projekto vadovė Anne-Marie Roikjær, pirmieji Baltijos šalyse vystysime jūrinio vėjo kompetencijų centrą. „Su projektu susijusios reikšmingos investicijos ir naujos aukštos kvalifikacijos darbo vietos skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką“, – sakė A. Roikjær.
Iki šių metų pabaigos priimamos paraiškos lengvatinėms paskoloms gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Iš viso lengvatinėms paskoloms pagal šią intervencinę priemonę skirta 5 mln. eurų. Tvarioms investicijoms – nauja priemonė Siekiant paskatinti ūkininkus aktyviau diegti tvaraus ūkininkavimo technologijas, šiuo finansinės paramos teikimo laikotarpiu numatyta nauja priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. „Nuo SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ naujoji skiriasi savo tikslais. Intervencinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ yra skirta remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, o priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ siekiama skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų“, – priemonę pristato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė. Pagal šią priemonę ūkininkai gali gauti dotaciją, lengvatinę paskolą arba dotaciją kartu su lengvatine paskola. „Jau įvyko 2 kvietimai. Per juos buvo surinkta paraiškų, kuriomis prašoma 39,8 mln. eurų paramos dotacijos forma. Šiuo metu per abu kvietimus jau yra pasirašytos sutartys 39 projektams įgyvendinti, iš viso jiems skirta 14,6 mln. eurų, – priemonę apžvelgia patarėja. – Šiuo metu priimamos paraiškos tik lengvatinei paskolai gauti. Kitais metais vėl bus skelbiamas kvietimas ir dotacijoms.“
Kretingiškis fotomenininkas tapo jaunuolio iš Ukrainos globėju
Baigiantis šiems mokslo metams, sukaks kone vieneri metai, kaip kretingiškis 37-erių fotomenininkas Gvidas Taurinskas ėmėsi globoti 16-metį vaikiną iš Ukrainos, ir tapo vienu jauniausių globėjų Kretingos rajone. Ligi tol nuo karo Ukrainoje pradžios su pertraukomis G. Taurinsko šeima glaudė trijų asmenų šio vaikino šeimą – dar jo mamą ir jaunėlį brolį. G. Taurinskas pasakojo, kad sprendimas imtis globoti vaikiną, kurio tapatybės nenorėjo viešinti dėl jo saugumo, gimė savaime iš susiklosčiusių įvykių sekos, žmogiško supratingumo ir noro prisidėti prie Ukrainos gerovės. „Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, vaikino šeima, gyvenusi prie Charkovo, kur dabar vyksta intensyvūs mūšiai, atvyko į Lietuvą: į mūsų šeimą pateko per pabėgėlių skirstymo centrą. Pagyveno visi drauge pusmetį, po to išvyko atgal į Ukrainą, nes ten pasiliko šeimos galva – tėvas dirba maisto tiekimo įmonėje, ir darbdavys deda pastangas, kad jo nepaimtų į frontą, nes ši įmonė aprūpina maistu ir karius, ir civilius gyventojus. Palikti namų nepanoro ir neįgalus pasiligojęs vaikino senelis, todėl motina priversta juo pasirūpinti“, – pasakojo G. Taurinskas. Ukrainoje praleidę žiemą, pabėgėliai trise vėl grįžo į Lietuvą ir vėl apsistojo G. Taurinsko šeimos namuose. Šįkart čia praleidę pusantro mėnesio, motina su jaunėliu grįžo atgal ramūs bent dėl vyresnėlio ateities. Vaikinui artėjo baigiamieji mokyklos egzaminai: šiemet jis – vienuoliktokas, o tai prilygsta mūsiškei dvyliktai klasei, Klaipėdoje jis lanko ukrainiečių mokyklą.
Jeigu nepritari valdančiųjų sprendimams – esi valstybės priešas. Taip su visuomene prieš savaitę pasisveikino Kretingos rajono tarybos narys, kuris šioje kadencijoje Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose nebuvo nė karto kalbėjęs. Nepasisakė nė vienu svarstomu klausimu. Prakalbėdavo tik tada, kai reikėdavo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su Kretingos muziejumi, nes tai yra jo darbovietė. Tylėti metus laiko yra sudėtingas darbas. Panašu, kad ir prie gero tai nepriveda, nes po ilgos kolegos tylos pylos gavo visi, kas nepritaria jo atstovaujamos daugumos buldozeriui, kuris rajoną pervažiavo surengus netikėtas Kretingos miesto stadiono krikštynas. Pratrūkęs tylos pūlinys savo turiniu apdrabstė didžiąją dalį rajono gyventojų. Žinia tokia, kad rajono Taryba pritarė miesto stadiono pavadinimo keitimui, suteikiant jam Kretingos šaulių stadiono vardą. Pirminis variantas, kuris buvo pasiūlytas tarybai – Šaulių stadionas – kėlė diskusijų komitetuose. Tiesa, rajono Tarybos posėdyje vienam kolegai pasiūlius, pavadinimas buvo pakeistas ir balsavome ne už pirmąjį pasiūlytą variantą, o už Kretingos šaulių stadiono pavadinimą. Pakitimai kolegas sužavėjo, tad sprendimui buvo pritarta. Tik vienas Tarybos narys, kurį daugumos atstovai svajoja paskelbti valstybės priešu, susilaikė. Tas Tarybos narys yra tarsi rakštis geroje vietoje – nuolat kelia diskusijas, prieštarauja buldozeriui, o viename komitetų net pasiūlė surengti gyventojų apklausą dėl pavadinimo stadionui suteikimo. To dar nebuvo! Išrinkta valdžia turėtų tartis su visuomene dėl kažkokio pavadinimo suteikimo? Velniai rautų, mes gi valdžia – ką norėsim, tą ir prastumsim. Kokia dar žmonių nuomonė? Iki rinkimų dar treji metai, liaudis pamirš mūsų šou. Susidarė įspūdis, kad apklausos buvo vengiama, nes kamuolys buvo ne projekto stūmėjų rankose. Vietinės spaudos ir mėgėjiškai surengta apklausa socialiniuose tinkluose parodė, kad pavadinimo keitimui visuomenė gali ir nepritarti. Ką tokiu atveju daryti? Užkurti buldozerį, užtaisyti propagandos pabūklus, surasti, identifikuoti priešus ir pirmyn.
|