|
|
|
(1861) 2024-06-11Miesto šventei iš bendro puodo – pusšimtis tūkstančių eurų
Kelias dienas, nuo praėjusio ketvirtadienio, Kretingos mieste vyko šventinių 771-ojo Kretingos gimtadienio renginių maratonas, o jų kulminacija – trankūs koncertai šeštadienį ir naktinė lazerių programa „771 blyksnis“ miesto estradoje. Praūžus šventėms, lieka rūpestis susitvarkyti ūkį ir suskaičiuoti, kiek gi dėl jų suplonėjo bendra kretingiškių piniginė. Šiemet miesto šventinei programai įgyvendinti buvo išleista 51,75 tūkst. Eur, ir tai yra 4 tūkst. Eur pigiau negu pernai. Pernai 770-ojo Kretingos miesto jubiliejinis gimtadienis su itin įspūdinga vandens ir šviesų šou pabaigtuvių programa kainavo 55,7 tūkst. Eur, – vien šokantys šviesų fontanai, kainavę 11,3 tūkst. Eur, sudarė penktadalį šios sumos. Brangiausiai kainavo „senelio“ koncertas Šiųmetinė Kretingos miesto šventė renginių gausa nenusileido pernykštei: būta ir istorinių, ir meninių, ir pramoginių akcentų – kiekvienas galėjo pasirinkti tai, ką labiausiai mėgsta. O ir geografiškai renginiai vyko skirtingose vietose, pradedant nuo ekskursijos ant Andulių-Ėgliškių piliakalnio miesto prieigose ligi įvairių renginių Rotušės aikštėje, prie Kretingos rajono kultūros centro, viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos, Kretingos katalikų bažnyčioje, vasaros estradoje ir parodų Kretingos dvaro, „Špitolės“ ir istorinio Lietuvos banko erdvėse.
Į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus gretas įstojo dvi talentingos Kretingos krašto kūrėjos Aldona Valatkienė ir Laimutė Kasparavičienė. Joms Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkė „Marginių“ vadovė Vida Šmitienė Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario pažymėjimus įteikė per Aldonos Valatkienės tapybos darbų parodos „Lietuvos gamtos grožis mano atmintyje ir drobėje“ atidarymą Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekoje. Sveikindama parodos autorę, Kretingos muziejaus muziejininkė ilgametė rajono tautodailininkų bendruomenės vadovė Danutė Šorienė pasidžiaugė tokiu gausiu kūrybos aruodu, kuris stebina daugelį. „Turime sužibusią talentingą asmenybę, kuri savo gebėjimą tapyti atskleidė vos prieš dvejus metus. Nuo pat vaikystės jautusi susižavėjimą Lietuvos kraštovaizdžiu, architektūra, paminklais, besikeičiančiais metų laikais, sulaukusi 74-erių pradėjo visa tai atvaizduoti tapydama ant drobės. Aldonos Valatkienės tapybos darbuose galime grožėtis ne tik įvairiais peizažais, bet ir Kretingos rajone esančiais architektūriniais statiniais: Kretingos lurdu, katalikų bažnyčia, Kretingos senųjų kapinių grafo Tiškevičiaus koplyčia su įspūdingais vartais, Kartenos ir Darbėnų bažnyčiomis. Žiūrėdamas į jos tapybos darbus pasijunti lyg būtum toje vietoje – perteikti vaizdai tarsi nukelia stebėtoją į vietovę realiuoju laiku,“ – pastebėjo renginio vedėjos literatės Danutė Dunauskaitė ir Laimutė Kasparavičienė, abi dedikavusios savo kūrybos eiles, specialiai sukurtas gerai bičiulei Aldonai.
Pradėjo tyrimus dėl įtartinų medžiagų
Šeštadienį apie 0.40 val. J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje 2005 m. gimęs vyras turėjo plastikinį maišelį su biria baltos spalvos medžiaga. Tą pačią dieną apie 22.07 val. kurorto Vytauto gatvėje automobilyje „Peugeot“ ir jame sėdėjusio vyro kuprinėje taip pat rasta galimai narkotinių medžiagų, trintuvė ir svarstyklės. Pradėti tyrimai.
„P. n.“ informacija
Automobilyje – teleskopinė lazda
Šeštadienį apie 3.40 val. Sodų gatvėje pareigūnams sustabdžius automobilį BMW, rasta teleskopinė lazda. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu (LR BK 258 str.).
„P. n.“ informacija
Pavogė šilumos siurblį
Ketvirtadienį apie 11 val. Kurorto gatvėje Palangoje pastebėta, kad pavogtas šilumos siurblio oras–vanduo „Nordic“ išorinis blokas ir valdymo pultas. Žala – 4 tūkst. 798 eurai. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Atsitrenkė į tvorą ir pabėgo
Birželio 6 d. apie 19.33 val. Suvalkiečių gatvėje Palangoje automobilis „Volkswagen Passat“ atsitrenkė į namo tvorą, o jo vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pareigūnams suradus galimai automobilį vairavusį 1996 m. gimusį vyrą, jam nustatytas 2,38 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Paminėjo Olimpinę dieną
Kretingos sporto mokyklos bendruomenė paminėjo Olimpinę dieną, atsisveikino su mokyklą baigusiais sportininkais ir padėkojo aktyviausiems ir labiausiai visuomeniškiems bendruomenės nariams. Visas pasaulis, Lietuva, ne išimtis – ir Kretinga, su nekantrumu laukia Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių. Olimpinės dienos paminėjimas – renginys, skirtas pajausti olimpinių žaidynių dvasią, skatinti sportą ir aktyvų gyvenimo būdą. Šią dieną didelė dalis Kretingos sporto mokyklos bendruomenės paminėjo Pranciškonų gimnazijos stadione. Renginį pradėjo jo vedėjas krepšinio treneris Henrikas Lubinas, kuris pakvietė sugiedoti Lietuvos respublikos himną ir, kaip dera sportininkams, padaryti mankštą. Po jos Sporto mokyklos eisena išžygiavo į Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadioną, kuriame eisenos dalyvių laukė fizinės užduotys. Jas atlikę šventės dalyviai persikėlė į Kretingos miesto dirbtinės aikštės futbolo stadioną. Renginio dalyvius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas ir Sporto mokyklos tarybos narė mokinė Smiltė Bistrovaitė. Taip pat buvo pagerbti mokyklą baigę mokiniai, kuriems įteikti neformaliojo švietimo pažymėjimai, buvo apdovanoti aktyvūs ir visuomeniški mokyklos mokiniai.
Kretingos sporto mokyklos informacija
Birželio 9 d. Kretingos „Minijos“ komanda, treniruojama Tjago Bomfim, žaidė Lietuvos futbolo federacijos XIII turo „TOPsport“ I lygos XIII turo išvykos rungtynes su Gargždų „Bangos B“ komanda ir dėl II kėlinį pelnytų dviejų Pierre Okende įvarčių palaužė varžovus 2:0. „Minija“ aktyviai pradėjo rungtynes, pirmasis pavojingesnis momentas kilo 19-ą min., kai Kohei Yoshida iš dešinio krašto aukštu perdavimu rado P. Okende, bet šio smūgis galva skriejo virš vartų. 30-ą min. pats K. Yoshida turėjo puikią galimybę, bet smūgis buvo per stiprus ir netikslus. 38-ą min. po standartinės situacijos gargždiškiai irgi susikūrė pavojingą progą, bet patikimai tame epizode sužaidė mūsų vartininkas Rostyslav’as Bielov’as. Per pridėtą I kėlinio laiką po kampinio vėl galva smūgį atliko P. Okende, bet šį kartą jau varžovų vartininkas išgelbėjo komandą. 57-ą min. šeimininkai turėjo dar vieną pavojingą momentą prie „Minijos“ vartų, bet smūgiavo netiksliai.
Iškovojo vicečempiono titulą
Kretingos sporto mokyklos sunkiaatletis trenerio Arvydo Bušecko auklėtinis 16-metis Gvidas Jucys ne per seniausiai Šilutėje įvykusiame Lietuvos jaunimo iki 20 m. ir 23 m. sunkiosios atletikos čempionate svorio kategorijoje iki 109 kg iškovojo vicečempiono titulą. „Gvidas nenuvylė. Jis yra motyvuotas sparčiai progresuojantis sportininkas. Jam tai – ne pirmas laimėjimas, kadangi Gvidas laimi arba prizines vietas užima visuose Lietuvoje rengiamuose čempionatuose“, – auklėtinį apibūdino A. Bušeckas. Jis neslėpė, kad G. Jucys turi ambicijų siekti sportinės karjeros, pakilti į profesionalų sportininkų aukštumas. „Jeigu Gvidas išnaudos savo stipriąsias puses – tvirtą charakterį, užsispyrimą, darbštumą, atsakomybę, manau, kad jam pasiseks. Žinoma, įtaką rezultatams daro ir prigimtinės savybės“, – kalbėjo A. Bučeckas, tačiau pripažino – kad rezultatai būtų dar geresni, reikia laiko. Dar šį mėnesį sunkiaatlečių laukia Lietuvos suaugusiųjų sunkiosios atletikos čempionatas, kuriame ir G. Jucys tikisi patekti į finalą. Lietuvos jaunimo iki 20 m. ir 23 m. čempionate dalyvavo ir kiti Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, tačiau jie į finalą nepateko – užėmė VII–VIII v. Tai – Pijus Banys, Ugnius Untulis, Ignas Stankevičius, Lukas Puškorius. Tarp vaikinų kovojo ir dvi merginos – Elija Litvinaitė ir Sintija Bujanauskaitė, kadangi mergaitėms atskiro čempionato surengta nebuvo. G. Jucys ir E. Litvinaitė yra Lietuvos U-17 sunkiaatlečių rinktinės nariai.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys liepos mėnesį baigs savo kadenciją. Apie visuotinės gynybos nuostatas dabartinėje geopolitinėje situacijoje kariuomenės vadas kalbėjosi su visuomene Klaipėdos universiteto auditorijoje, atsakė ir į „Vakarų Lietuvos“ klausimus. Atsakas būtų vieningas – Visuomenėje pastaraisiais metais vyrauja nerimo nuotaikos, jos lyg ir atslūgsta, jei Ukrainai sekasi atremti agresorės Rusijos atakas, tačiau vėl sustiprėja, jei okupantai eina į priekį ir Putinas aštrina retoriką Baltijos šalių atžvilgiu. – Būna taip, kad mes kartais lakstome apie medį, bet nematome miško. Pirmiausia mums reikia kalbėti apie strategiją, o ji labai paprasta: mes pasirinkome kolektyvinę gynybą. Atkreipsiu dėmesį, kad dabar NATO principas yra toks: turime suprasti grėsmę visuotinai. Reiškia, kad visi – ir 32 valstybės, ir pagrindiniai strateginiai kariniai štabai – supranta ir vertina tą grėsmę vienodai. Dar noriu priminti, kas mums visiems labai svarbu: prieš kurį laiką NATO regioniniai gynybos planai buvo parengti reaguojant į padidėjusią Rusijos grėsmę, šiai užpuolus Ukrainą. Jie apima ir Baltijos šalis bei Lenkiją, o mums verta įsidėmėti, kad tie atnaujinti planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų. Tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys iš pradžių pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
Kretingos muziejuje susitiko du vieno menininko šedevrai – paveikslai-porininkai
Tai, kad iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkinio į Kretingos muziejaus ekspoziciją atkeliavo flamandų dailininko Giacomo Legi (Liegi, 1600–1640) XVII a. I pusėje tapytas paveikslas „Vyras su omaru“ ir buvo pakabintas šalia to paties dailininko paveikslo „Liutnininkas“, Kretingos muziejaus muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė pavadino istoriniu įvykiu – muziejuje susitiko du šio menininko šedevrai paveikslai-porininkai, kažkada buvę vienos grafų Tiškevičių meno kolekcijos, sukauptos Palangos dvare, dalimi.
„Pagaliau išsipildė didelė buvusio šviesaus atminimo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Osvaldo Daugelio svajonė, kad muziejų lankytojai šiuos du paveikslus pamatytų kartu. Jis, pamatęs mūsų muziejuje saugomą paveikslą „Liutnininkas“, pirmasis pastebėjo, kad šis panašus į paveikslą „Vyras su omaru“, saugomą Čiurlionio muziejuje. Jie – tarsi paveikslai porininkai. Į M. K. Čiurlionio muziejų paveikslas pateko kaip Franso Snyderso (1579–1657) Flandrijos mokyklos kūrinys, o Kretingos muziejuje paveikslas buvo saugomas kaip nežinomo flamandų dailininko“, – apie užsimezgusį detektyvą kalbėjo D. Šorienė. Grafai Tiškevičiai Lietuvoje garsėjo kaip senienų ir meno kūrinių kolekcininkai – sukaupti vertingus meno rinkinius leido jų socialinis statusas. Ir, nors pirmoji sovietinė okupacija buvo trumpa, tačiau per ją buvo nacionalizuoti dvarai, juose buvusios kultūrinės meninės, istorinės vertybės. Dalį vertybių pavyko perduoti muziejams. Į Kretingos muziejaus vaizduojamosios dailės rinkinį pateko keli įdomūs XVI–XVII a. tapybos kūriniai. Tai grafams Antaninai ir Feliksui Tiškevičiams priklausę, Palangos dvare iki 1940 metų buvę paveikslai. Muziejuje saugomos dvi Palangos dvaro vertybių perdavimo aktų kopijos, sudarytos 1940 m. rugpjūčio pradžioje, į Kretingos muziejų Palangos dvaro paveikslai pateko beveik be metrikų.
Statys angarus ar toliau piktins kaimynus
Putinų gatvės neužstatytoje pusėje, tarp geležinkelio ir gyvenamųjų namų, sklype Nr. 15, jau kelerius metus pūpso supiltos galingos krūvos statybinių medžiagų – žvyro, skaldos. Medžiagos suvežtos į privataus asmens Arvydo A. sklypą, kuris dar pernai „Pajūrio naujienas“ tikino pradėsiantis individualią statybą – statys du galingus angaro tipo garažus. Tačiau kaimynus vėl piktina keldami dulkių debesis į sklypą zujantys pilni sunkvežimiai – gyventojai įtaria čia vykstant ne statybą, o prekybą statybinėmis medžiagomis. Norėtų aiškaus atsakymo Į redakciją paskambinusi Putinų g. Nr. 22 gyventoja Genutė M. tiesiai šviesiai rėžė: „Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, kuris pernai buvo atvykęs įvertinti situaciją, sakė, kad privačiame sklype negalima uždrausti veiklos ir pateisino Arvydo A. veiklą, tvirtindamas, kad žmogus nori statytis ir čia laikinai atsiveža statybinių medžiagų. Kad mums, kaimynams, reikėtų įjungti protingumo kriterijų, nes visada, kai vyksta statybos, aplinkiniams gyventojams kyla nepatogumų, kad reikia pasitelkti daugiau pakantumo ir tolerancijos. Betgi, pagal tų kelerius metus vežamų-išvežamų medžiagų kiekius, jau galima buvo pastatyti nežinia, kiek garažų. Baigiame uždusti nuo dulkių, kai žvyruota gatve dunda sunkiasvorės mašinos. Tegul meras atsako, ar savininkas čia žada statyti sandėlius, jei taip, tuomet – kada? Arba tegul savininkas prisipažįsta, kad vykdo prekybą statybinėmis medžiagomis.“ Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė žinanti apie šį įsisenėjusį Putinų g. kaimynų nesutarimą, tačiau šiemet jų nusiskundimų dar negirdėjusi. „Ką Putinų g. Nr. 15 sklypo savininkas planuoja jame daryti, turėtų būti žinoma Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistams“, – pastebėjo seniūnė.
Praėjusį savaitgalį šurmuliavusią Kretingos miesto šventę praturtino ir uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ įkurtuvės: Tiekėjų gatvės pradžioje, palei plentą Šiauliai–Palanga, naujai pastatytame apie 500 kv. m ploto angaro tipo apšiltintame pastate įsikūrė „Raguvilės“ administracija ir dalis technikos bazės. Įmonė „Raguvilė“ teikia aplinkos tvarkymo, pervežimo paslaugas, tvarko nuotekas ir prižiūri nuotekų sistemas, gamina ir tiekia biokurą, nuomoja techniką. „Raguvilę“ 2003 metais įkūrė Virginijus Brazauskas, verslauti pradėjęs Raguviškiuose gamindamas įvairius molio dirbinius. „Raguvilės“ 2023 metų pajamos siekė per 7 mln. 600 tūkst. eurų, grynasis pelnas – 700 tūkst. eurų. Įmonėje šiandieną dirba 74 žmonės. Netrukus kolektyvą papildys dar 12 darbuotojų, dirbsiančių Klaipėdoje: „Raguvilė“ laimėjo Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą konkursą Klaipėdos miestui tvarkyti, darbus pradeda nuo birželio 17 dienos, pagal sutartį su uostamiesčio Savivaldybe šį miestą švarins, gražins 3 metus. Šiandieną „Raguvilė“ tvarko Plungės, Telšių, Mažeikių, Šilutės, Alytaus miestus. „Turiu nuostabią komandą, galinčią sėkmingai dirbti ir man nesant, tą jie įrodė, kai septynis mėnesius gydžiausi. Šiandieną ta šventė yra jiems“, – su ašaromis akyse savo sveikinimo kalbą per įkurtuvių iškilmes pradėjo bendrovės „Raguvilė“ savininkas ir direktorius Virginijus Brazauskas, akcentavęs, kad žmogus vienintelis teršia gamtą ir yra didžiausias jos niokotojas, o „Raguvilė“ padeda gamtai apsivalyti, švarindama aplinką, perdirbdama antrines žaliavas – naujoje įmonės buveinėje pakloti gumos kilimėliai buvo iš perdirbtų padangų.
Jaunimą pakvietė savanoriauti
Kretingos rajono savivaldybė pakvietė rajono jaunimą dalyvauti Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) II pusmečio programoje, kurios dalyviams bus suteikta galimybė savanoriauti vienoje iš 12-os Kretingos rajono savivaldybės įstaigų. Registruotis dar galima iki birželio 13 d. 10 val. Savanorius pasirengusios priimti šios įstaigos: Kretingos dienos veiklos centras ir šio centro Salantų padalinys, Kretingos atviras jaunimo centras, lopšeliai-darželiai „Žilvitis“ ir „Pasaka“, Vydmantų gimnazijos Ikimokyklinis skyrius, Kretingos Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, Kretingos turizmo informacijos centras, Kretingos socialinių paslaugų centras, Padvarių socialinės globos namai, Šv. Antano dienos centras, Salantų regioninis parkas. Savanoriškos tarnybos programa rajone įgyvendinama jau kelerius metus. Kaip paaiškino rajono Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, JST yra intensyvi pusę metų trunkanti savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 metų. Dalyvaudami šioje programoje jaunuoliai vidutiniškai 40 val. per mėnesį savanoriauja pasirinktoje akredituotoje priimančioje organizacijoje, kartą per mėnesį susitinka su savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi, mokosi įveikti sunkumus, apibendrinti patirtį, įvardinti tobulėjimo kryptis.
Vis dažnėjančios sausros, liūtys, vasarą pasipilanti kruša ūkininkams atneša nemažų nuostolių, kuriuos jie sumažina drausdamiesi. Deja, draudimo kompanijos draudžia ne nuo visų rizikų. Tačiau dabar jau yra instrumentas ir tais atvejais – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatyta intervencinė priemonė „Savitarpio pagalbos fondai“, skatinanti ūkininkus burtis į Žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF) ir patiems, be tarpininkų, apsaugoti ūkį nuo didelių finansinių nuostolių. Kam naudingas RVF? RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. „Šis finansinis instrumentas ūkininkams padeda apsisaugoti nuo galimų nuostolių, patiriamų dėl klimato kaitos, plintančių gyvūnų ir augalų ligų, kenkėjų, geopolitinių veiksnių, prekybos globalizavimosi, energetinių išteklių, trąšų, degalų brangimo, dėl ko jų pajamos tampa nestabilesnės. Patiriami dideli pajamų sumažėjimai kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir išlikimui, – galimybę ūkininkams pristato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Juodenienė. – Šiam ūkininkams naudingam įrankiui finansuoti pagal SP intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ numatyta 1,5 mln. eurų.“ Norint pasinaudoti šia parama reikia įkurti ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) akredituoti RVF.
Kretingiškiai išsiskyrė savo nuomone
Savaitgalį, birželio 9 d., Lietuvoje įvyko rinkimai į svarbiausią Europos Sąjungos instituciją – Europos Parlamentą, į kurį mūsų šalis turi teisę deleguoti 11 europarlamentarų. Rinkėjų valia per šiuos rinkimus 11-a mandatų pasidalino 8 partijos. Tai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3 mandatai, Lietuvos socialdemokratų partija – 2, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Liberalų sąjūdis, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Laisvės partija – po 1 mandatą. . Europos Parlamento nariais tapo: Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantys Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir Paulius Saudargas, Lietuvos socialdemokratų partijai – Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – Aurelijus Veryga, Liberalų sąjūdžiui – Petras Auštrevičius, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) atstovas Petras Gražulis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Virginijus Sinkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Waldemar Tomaszewski (Valdemaras Tomaševskis), Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas. Šios kadencijos europarlamentarai naujokai – P. Saudargas, V. P. Andriukaitis, A. Veryga, P. Gražulis, V. Sinkevičius, D. Žalimas.
|
|
