Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

10 metų – su euru. Ar vis dar prisimenate litą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(186) 2007-11-09

Naujoji „Maxima“ pavogė kaimynų nakties ramybę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Almos Degimienės nuosavo namo Rožyno gatvėje langai - priešais „Maximos“ automobilių stovėjimo aikštelę. Iš jos naktimis sklindantis triukšmas neleidžia ilsėtis ir gretimų namų gyventojams.

Žemaitės alėjoje, greta Kretingos miesto miegamojo rajono, atsidarius naujam prekybos centrui „Maxima“, jo automobilių stovėjimo aikštelė išsyk tapo jaunimo „dragų“ vieta. Kaimynystėje esančių privačių gyvenamųjų namų bei daugiabučių gyventojai dėl to prarado nakties ramybę.

Užsidarius „Maximai“ grupėmis suvažiuoja vaikinai, kurie aikštelėje cypina automobilių padangas, drasko motorus. Šias linksmybes aplaisto alkoholiu, ten pat daužo butelius, o po to „įsiamžina“ šlapindamiesi ant „Maximos“ sienų.

„Iš kitos pusės gatvės sklinda toks triukšmas, kad užmigti – neįmanoma. Rytą keliesi į darbą neišsiilsėjęs ir skaudama galva“, - skundėsi gretimo penkiaaukščio gyventojas Stasys.

Rožyno gatvės namo Nr.2 kiemas ribojasi su „Maximos“ aikštelės tvora. Šio namo gyventoja Alma Degimienė tvirtino: dėl „Maximos“ kaimynystės jų šeima visiškai prarado nakties poilsį.

„Iki paryčių siautėja jaunimas. „Drageriams“ išsiskirsčius, atvažiuoja pačios „Maximos“ mašinos: 5 val. ryto jos pradeda plauti prekybos centro sienas“, - teigė A.Degimienė.

Moteris tvirtino dėl jaunimo keliamo triukšmo net keliskart kvietusi policiją: „Tačiau vyrukai pamato su švyturėliais atvažiuojančius policijos ekipažus, sušoka į mašinas ir išvyksta“.

A.Degimienė sakė, jog dėl netvarkos aikštelėje kreipėsi ir į „Maximos“ vadovę, kad būtų imtasi priemonių po darbo valandų uždaryti aikštelę ar joje apriboti eismą.


Vis dažniau girdimi pranešimai apie skaudžias nelaimes keliuose. Per Vėlines Erlėnų kaime žuvo du vyrai, trečiadienį eismo įvykis Aleksandrijos gyvenvietėje, Skuodo rajone, nusinešė trijų vaikų gyvybes. Policijos pareigūnai teigia, kad dažniausiai eismo nelaimės kyla, nes viršijamas leistinas saugus greitis arba vairuotojas yra neblaivus. Gatvėje sutiktų praeivių klausėme:

Regina Girdvainienė:

- Matydama tokį vaizdą jaučiuosi labai blogai, aplanko skaudūs prisiminimai, nes pati esu nukentėjusi nuo girto vairuotojo. Todėl išgėrusius žmones visada stengiuosi atkalbėti vairuoti. Tačiau tai padaryti būna sunku. Savo giminaičiui esu kvietusi net policijos pareigūnus, kurie jam neleido girtam vairuoti. Giminaitis dėl to nepyko, o vėliau buvo man dėkingas. Pati vairuoju, tačiau išgėrusi niekada prie vairo nesėdu.

Edmundas Jašmontas:

- Nė apsirikęs girtiems vairuoti neleidžiu. Juk dėl to ir kyla vadinamasis karas keliuose. Ir pats išgėręs prie vairo nesėdu – argi sau ieškosiu „smerties“? Jei išgėrusio žmogaus nepavyksta atkalbėti vairuoti, muštis su juo neinu. Jeigu kvailas, tegu važiuoja. Pats vairuoju 35 metus. Seniau pasitaikydavo, kai vairuodavau išgėręs, nesisegdavau saugos diržo. Dabar taip nedarau – bijau. Juk algos neužteks baudoms sumokėti, be to, pavojinga. Ir pats įgavau proto, ir mano draugai stengiasi girti nevažiuoti.

Rimgaudas Strazdas:

- Žiauru žiūrėti, kai girti sėda už vairo. Bet juk tokio vairuotojo už „kalnieriaus“ iš automobilio netrauksi – nedrįstu, nugali baimės jausmas. Savo artimuosius, kurie nori važiuoti išgėrę, šnekinu to nedaryti, sakau: „Būk protingas“. Kai kurie manęs paklauso. Labiausiai baimė ima, kad girti vairuotojai gali sužaloti kitus žmones, vaikus. Pats kadaise važinėjau ir motociklais, ir mašina. Tekdavo išgėrusiam motociklu važiuoti, bet tada eismas buvo ne toks intensyvus, kaip dabar. O dabar ir blaivus gali užsižiopsoti ir padaryti avariją.

Andrius Žiobakas:

- Man tokios situacijos nėra pasitaikę. Pats esu vairavęs girtas – tada apie pavojų negalvoji. Tik kitą dieną susimąstai apie savo poelgį. Tačiau taip darai, kol nepasimokai. Pats buvau patekęs į avariją, turiu skaudžios patirties, todėl dabar gal ir bandyčiau kitus išgėrusius atkalbėti vairuoti. Aš, jei ketinu vartoti alkoholio, automobilio raktus iš karto atiduodu žmonai.

Kalbino Dovilė SIMAITYTĖ


Daugelis odos specialistų teigia: nesaikingai naudojantis soliariumų skleidžiamais dirbtiniais spinduliais galima susirgti odos vėžiu. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai norėtų pakeisti higieninę normą, kuri reglamentuoja soliariumų teikiamas paslaugas: gali būti, kad netrukus, norint pasikaitinti soliariume, reikės pateikti gydytojo pažymą. Ji bus reikalinga, kad žmogus neviršytų leistinos buvimo soliariume normos. Tokiam valdininkų sumanymui nepritaria verslininkai. Anot jų, alkoholis taip pat kenkia sveikatai, tačiau parduotuvėse iš klientų gydytojo pažymos neprašoma.

Kretingoje, kaip ir visoje Lietuvoje bei Europoje, naudojami III ir IV tipo soliariumai. Gydytojai teigia, kad baltaodžiams tinka tik I ir II tipo soliariumai, o kiti kenkia odai. Per trejus - ketverius metus gali išsivystyti odos vėžys – melanoma.


Kretingiškė 40 metų Ieva Garjonienė jau 12 metų gyvena, sirgdama sunkia liga – reumatoidiniu artritu. Ir tik trečias mėnuo, kai sunkios formos reumatoidu serganti moteris iš naujo pradėjo džiaugtis gyvenimu: atsiradus galimybei gydytis naujos kartos – monokloniniais – vaistais, atsirado noras gyventi, iš naujo pažinti paprastus dalykus, ko sveikieji dažnai ir nevertina. “Pagaliau pati galiu susišukuoti plaukus, pati – apsirengti ir nusirengti. Galėjau sugrįžti prie savo pomėgio siūti”, - su nemeluotu džiaugsmu akyse kalbėjo moteris.


Lietuvos liaudies kultūros centro specialistė, etnologė Rita Balkutė domėjosi senąja liaudies medicina Palangos bei Šventosios apylinkėse: ji rinko pasakojimus apie užkalbėjimus, magiją, gydymą gyvūnais bei žmones, įvaldžiusius šiuos gebėjimus.


„Rudeninė depresija – tai ne tik išvien su trumpėjančiomis dienomis, tamsa ir darganomis atsėlinanti bloga nuotaika, nusiminimas, vangumas. Tai – kūno ir sielos liga. Dažnai aplinkiniai, o ir pats sergantysis depresijos simptomus linkę vadinti valios trūkumu ar tinginyste. Tikimasi, kad pavyks suimti save į rankas ir jis vėl susigrąžins „gyvenimo skonį“. Tačiau tokie reikalavimai sau ir viltys yra beprasmiški: rudeninę depresiją reikalinga gydyti“, - tvirtino Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė, gydytoja psichiatrė Teresė Ramanauskienė.

Pasak gydytojos, yra skiriamos dvi depresijų rūšys: nuolatinė ir sezoninė, kuri priklauso nuo metų laikų.


Vaikų gydytoja, Kretingos miesto Garbės pilietė Janina Rapalienė nuo vaikystės svajojo apie mediko darbą. Po trejų metų sukaks 50 metų, kai J.Rapalienė dirba Kretingos ligoninėje. Tačiau kad ir mėgstamą darbą dirbant, anot gydytojos, būna ne tik džiugių, bet ir skaudžių akimirkų.


Rytoj bus paskelbtas teismo nuosprendis dviem septyniolikmečiams – kretingiškiui Donatui ir Reketės kaimo gyventojui Tomui. Vaikinai prisipažino rugpjūtį Kęstučio gatvėje sumušę ir apiplėšę kretingiškį Kęstutį Šidlauską.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA.

ŠVENTOSIOS g. Bendrovės Kretingos autobusų parkas dispečerė, atvykusi į darbą, pastebėjo, jog išlaužtos nuomojamo kiosko durys, o viduje išlaužti seifai, išmėtyti dokumentai, kurie gulėjo stalo lentynose. Kol kas nustatinėjama, kas pavogta. Bendrovė patyrė 500 Lt žalą.

J. K. CHODKEVIČIAUS g. Grįžęs į namus T.J. rado išverstą kambario langą, pro kurį vagis pateko į patalpas ir pavogė 5 tūkst. 500 Lt.

SAVANORIŲ g. Kretingos vaikų ugdymo centro direktorė pranešė, kad išmušti trys pastatų dvigubų langų stiklai, sudaužyti du lauko apšvietimo šviestuvai ir jų jungikliai, nuplėštas šilumos daviklio reguliatorius ir sudaužyta perėjimo tarp pastatų grindų apšiltinimo danga. Padaryta 700 Lt žala.

KRETINGSODŽIO k. A.R. pastebėjo, kad išlaužta prekybinio kiosko sienos dalis ir buvo įsibrauta į patalpas. Turtas nedraustas, signalizacija įrengta, objektą saugo saugos tarnyba. Žala nustatinėjama.

KUPŠIŲ k. B.D., atvykęs į savo sodybą, pastebėjo, jog nupjauti ir pavogti metaliniai vartai.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Neįgalieji varžėsi sporto rungtyse

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Sportas
Neįgaliesiems negalia netrukdo sportuoti ir būti aktyviems.

Simono Daukanto vidurinėje mokykloje įvyko tarprajoninė neįgaliųjų sporto šventė. Įvairiose sportinėse rungtyse varžėsi beveik 50 neįgaliųjų iš Klaipėdos, Palangos, Skuodo, Plungės ir Kretingos.

Neįgalieji jėgas išbandė šaškių, krepšinio baudų mėtymo, smiginio, rankų lenkimo ir važiavimo vežimėliu rungtyse.

Mūsiškiai geriausiai pasirodė rankų lenkimo rungtyje - Vladas Urbonas laimėjo pirmąją vietą. Geriausiai vežimėliu važiavo Kęstas Jokubauskas. Smiginio rungtyje pirmąją vietą laimėjo Adelė Petrutienė.

Neįgaliuosiuos sporto šventės pradžioje pasveikino Simono Daukanto vidurinės moksleiviai, kurie parodė trumpą koncertą.

„Kiekvienam žmogui reikalingas dėmesys. Per tokius renginius neįgalieji gali pabendrauti, realizuoti save, parodyti savo talentus. Neįgalumas nėra beviltiška situacija žmogui. Juk žmonės, sėdėdami vežimėliuose, gali ir šokti. Be to, draugijoje yra kūrybingų žmonių, kurie dainuoja, rašo eiles“, - kalbėjo nuo rugsėjo mėnesio Kretingos rajono neįgaliųjų draugijai vadovaujantis Jonas Tiškus.

Mūsų rajone yra apie 1 tūkst. 200 neįgaliųjų, 250 iš jų priklauso Neįgaliųjų draugijai.


Kretingos rajono tarybos nario Virginijaus Brazausko iniciatyva prie apvaliojo stalo susėdo rajono futbolo klubų, Sporto skyriaus, Savivaldybės bei rajono verslo atstovai. Susitikimo esmė – aptarti galimybę rajono futbolo klubus suburti po viena vėliava ir Lietuvos futbolo lygoje leisti žaisti vienai stipriai rajono futbolo komandai, žemesnėje lygoje – dviem dublerių komandoms.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas