Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Klaipėdos regione pasirodė netikrų pinigų: ar sugebėtumėte juos atskirti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1859) 2024-06-04

Gėlės – tradicija, braškės – avantiūra

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis

Visos braškės šiltnamyje užaugo puikios išvaizdos – atrodo lyg būtų iš spalvoto atviruko. Irenai Jankauskienei net pačiai sunku nuspręsti, kuri gražiausia ir netgi kuri saldžiausia.

Kone 20 metų Vydmantuose gėles auginanti Irena Jankauskienė šiemet pasiryžo avantiūrai – pirmąkart pasisodino braškių ir jau skina derlių.

„Blynas“ pasvilo, bet ne prisvilo

„Vietiniai žmonės mūsų ūkį žino, nusipirkti augalų savo namams arba įstaigoms papuošti daug kas atvažiuoja ir iš miesto. Dažnas, būdavo, stebisi, kaip čia mes taip nei naminių pomidorų, nei kokių agurkų parduoti neturim, juk teritorijoje šiltnamių – ne vienas ir ne du! Pamaniau, o gal verta pabandyti užsiveisti braškių?“ – apie pradžią pasakojo I. Jankauskienė.

Idėja – jos, tačiau pritarė ir padėjo visi: vyras Juozas, čia pat gyvenantys sūnus Tomas su žmona Dovile. Internetu jaunimas surado, ir kas Panevėžio turguje parduoda frigo daigus, ir kur įsigyti patogius lovelius tiems daigams susodinti, ir iš kur gauti tinkamos žemės.

Nors nuostolio nepatirs, kiek lėšų investuota – o investuota daug, – turėtų susigrąžinti, tačiau patį pirmąjį „blyną“ I. Jankauskienė vis dėlto pavadino pasvilusiu.

„Pelno nebus – „šiltnaminėmis“ uogomis nebenustebinsi, nes dabar jau lauke pas daugelį sirpsta. O mes pasodinom per vėlai, kovo 15-ąją, anksčiau neleido šalta pavasario pradžia. Nešildomame šiltnamyje augalai būtų tik merdėję“, – įsitikinusi vydmantiškė.


Džiugi akimirka prieš egzaminų maratoną

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas

Graži sena tradicija, kai pradinukai palydi abiturientus.

Penktadienį abiturientams nuskambėjęs paskutinis skambutis – džiugi šventė, kurioje buvo daug šiltų atsisveikinimo žodžių, apsikabinimų, gėlių, šypsenų. Bet dabar prieš akis – brandos egzaminų maratonas, kurio pradžia jau šį trečiadienį.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą rytoj laikys 250 rajono moksleivių: 99 iš Pranciškonų, 90 iš Jurgio Pabrėžos universitetinės, 24 iš Salantų, 19 iš Darbėnų, 14 iš Vydmantų gimnazijų bei 4 iš Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro.

Anglų kalbos valstybiniam egzaminui ruošiasi 288 abiturientai: 114 Jurgio Pabrėžos universitetinės, 95 Pranciškonų, 22 Salantų, 17 Darbėnų, 16 Vydmantų gimnazijose, 24 – Ernesto Galvanausko mokymo centro Kretingos filiale. Istoriją laikys 118 rajono moksleivių: daugiausiai – 50 – Jurgio Pabrėžos universitetinėje, 42 Pranciškonų, 11 Salantų, 5 Vydmantų, 3 Darbėnų gimnazijose, 7 – Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale. Matematikos valstybinį – 232 abiturientai: 96 Pranciškonų, 79 Jurgio Pabrėžos universitetinėje, 23 Salantų, 18 Darbėnų, 13 Vydmantų gimnazijose, 3 Ernesto Galvanausko mokymo centro Kretingos filiale. Biologiją pasirinko 92 abiturientai: 35 Pranciškonų, 31 Jurgio Pabrėžos universitetinėje, 10 Salantų, 8 Darbėnų, 5 Vydmantų ir 3 Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale. Mažiausiai – 15 – abiturientų rinkosi chemiją: 9 Pranciškonų, 3 Jurgio Pabrėžos universitetinėje, 2 Salantų ir 1 Darbėnų gimnazijose. Fiziką laikys 29 moksleiviai:13 Jurgio Pabrėžos universitetinėje, 9 Pranciškonų, 4 Darbėnų ir 3 Vydmantų gimnazijose. IT laikys 22 moksleiviai, iš jų 8 Pranciškonų, 5 Darbėnų, 4 Salantų ir 4 Jurgio Pabrėžos universitetinėje, 1 Vydmantų gimnazijose. Geografiją laikys 75 abiturientai: 22 Jurgio Pabrėžos universitetinėje, 21 Pranciškonų, 12 Vydmantų, 9 Darbėnų, 3 Salantų gimnazijose ir 8 Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale.

Kelionė per miestą – balionais išpuoštais automobiliais.

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitas laikys 409 abiturientai.

Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, įskaičiuojant Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo moksleivius, rengiasi laikyti 152 abiturientai, menų egzaminą – 14 ir technologijos – 86.

Pernai Kretingos rajone valstybinius brandos egzaminus laikė 271 abiturientas ir 121 Klaipėdos Ernesto Galvanausko Kretingos filialo mokinys.

Tarp populiariausių pasirenkamų valstybinių brandos egzaminų, kaip ir šiemet, buvo anglų kalba, jį laikė 296 abiturientai.

Aukščiausius valstybinių brandos egzaminų įvertinimus pernai gavo 23 abiturientai iš Pranciškonų, Darbėnų, Salantų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų.


Inga Žukauskaitė (dešinėje) ir Renata Miškinienė linkėjo jauniesiems kūrėjams nepamiršti kino kalbos.

Salantų gimnazijoje įvyko Kretingos rajono 8-9 klasių mokinių meninių videofilmų kūrimo projekto „Pasimatuok profesiją“ baigiamasis renginys.

Visą gegužę mokiniai, sutikę dalyvauti Kretingos rajono švietimo centro karjeros specialistės Ingos Žukauskaitės sumanytame projekte, kūrė 2–3 minučių trukmės videofilmus, kuriuose dokumentinio ar meninio kino kalba pasakojo apie mokytojų, psichologų, choreografo bei žurnalisto profesijas. Jiems talkino karjeros specialistės Indrė Kovalskė, Alma Slaboševičienė ir Livija Grajauskienė, tapti filmų herojais sutiko ir kiti mokytojai, mokyklose dirbantys specialistai bei, žinoma,  patys moksleiviai, ne tik filmavę ir montavę vaizdo medžiagą, bet ir atlikę įvairius vaidmenis.

Į Salantų gimnazijos biblioteką susirinkusius filmų kūrėjus iš Darbėnų, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Pranciškonų gimnazijų, Marijono Daujoto progimnazijos ir pačių šeimininkų atstovus nuotaikinga kompozicija pasveikino mokytojos Rūtos Zorgevičienės parengti salantiškiai 3a klasės mokiniai, pristatę Metų knygos rinkimuose dalyvavusią Nijolės Laurinkienės knygą „Saulė – dangaus karalienė“.

Susirinkusius jaunuosius kūrėjus pasveikino ir sėkmės kūryboje palinkėjo Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė. „Paleiskite mintis ir duokit kūrybai laisvę“, – paragino A. Zebitienė priminusi žemaitišką posakį: „Je žemaitis ožsėspėrs, ėr i debesi ėspėrs“. I. Žukauskaitė, padėkojusi mokytojai Rasai Bumblienei, pasiūliusiai idėją ugdymui karjerai skirtam rajoniniam renginiui, prisipažino kiek nerimavusi, ar pavyks sumanymą įgyvendinti. O šiandien galinti pasidžiaugti, kad filmus sukūrė šešios komandos iš penkių rajono mokyklų.


Rododendrai spalvomis užburia praeivius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Rododendrai prie Kretingos PSPC, šiomis dienomis tarsi išprotėję savuoju spalvingu žydėjimu, nepalieka abejingų praeivių.

Staiga užplūdusi vasaros karščių banga gerokai anksčiau, negu įprasta, išskleidė augmenijos žiedus, ryškiai nuspalvindama ne tik mūsų kiemus, bet ir rajono įstaigų teritorijas, – ypatingu grožiu išsiskiria rododendrų gėlynas prie Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC), o neseniai baltų žiedynų kvapu bites viliojo senasis Kretingos ligoninės obelų sodas.

Rūpinasi įstaigos darbuotojos

Rododendrų krūmai, siekiantys 1–1,5 m, traukia praeivių ir prošal pravažiuojančiųjų akį ryškiomis spalvomis – geltona, purpurine, ryškiai violetine, balta, alyvine, avietine – sudarydamos kompoziciją, derančią tarpusavyje ir pagal koloritą, ir pagal krūmų aukštį. Žmonės sustoja, fotografuojasi prie šio masyvaus rododendrų gėlyno.

Kretingos PSPC vadovas Arnas Juškys taip pat neslėpė, pro savo kabineto langą matąs, kaip žmonės džiaugiasi krūmais, darosi „selfius“, tik apgailestavo, kad šis grožis, kaip ir visa gamtoje, tėra trumpalaikis. Jis nepriskyrė sau šio gėlyno atsiradimo nuopelno, tai, sakė, esąs ankstesnio įstaigos vadovo Vidmanto Jurgaičio sumanymas: „Mano žiniomis, V. Jurgaitis buvo pakvietęs profesionalų apželdintoją, kad prie įstaigos suformuotų alpinariumą. Šis jam ir pataręs nemažą plotą užsodinti rododendrais, patarė, kokius parinkti krūmus ir kaip suformuoti jų kompoziciją.“


Vienas gražiausių rungtynių epizodų: komandos kapitonas Lukas Šimkus į vartus galva smūgiuoja kamuolį.

Paskutinį gegužės penktadienį Kretingoje vėl visu garsu suriaumojo motociklai – tarptautinėmis motobolo rungtynėmis prasidėjo naujasis klubo sezonas.

Išklausę abiejų šalių himnų ir tylos minute pagerbę gegužės 29-tą dieną į amžinybę iškeliavusio ilgamečio Kretingos motobolo klubo žaidėjo Egidijaus Kniežos atminimą, prie starto linijos stojo MSF „Tornado Kierspe“ ir „Kretingos motobolo klubas“. Nors pirmasis kėlinys 4:0 kretingiškiams žadėjo lengvą pergalę, per visą susitikimą motodrome virė įnirtingos kovos ir netrūko įtampos. Namų sienos, ištikimų sirgalių palaikymas, žaidėjų drąsa ir puiki fizinė forma šįsyk pergalę atnešė „Kretingos motobolo klubui“ – kretingiškiai 10:6 palaužė pajėgiausios sudėties atvykusią vokiečių komandą.

Kretingos komandai 4 įvarčius pelnė Gabrielius Pazdrazdis, 3 – Lukas Šimkus, 2 – Paulius Žąsytis, 1 – Gintas Rudys.

„P. n.“ informacija


Rajono futbolo „7x7“ pirmenybių dalyviai sužaidė ketvirto turo rungtynes. Iki pirmo etapo pabaigos liko vienas turas. A pogrupyje jau dabar žinoma, kad „Slėnis“, „Topoliai“ ir „Kartena“ užsitikrino teisę žaisti A grupėje. „Slėnio“ sąskaitoje 12 taškų iš tiek pat galimų. „Topoliai“ ir „Kartena“ patyrė po vieną pralaimėjimą ir turi po 9 taškus. Likusios komandos nebeturi jokių galimybių pasivyti lyderių trejetuką. „Sūkurys“ su Kartenos „Rimarko“ surinko po 3 taškus, „Kurmaičiai“ lieka išvis be taškų. Jos kovos B grupėje. Kur kas sudėtingesnė padėtis B pogrupyje. Čia net keturios komandos pretenduoja žaisti A grupėje. Tad tik paskutinis turas lems, kas bus tie du laimingieji. Kol kas pirmauja „Kopa“, iškovojusi 7 taškus. Po 6 taškus sukaupė SK „Paupis“ ir FK „Mosėdis“. Tiesa, SK „Paupis“ sužaidė jau visas pirmo etapo rungtynes. Tad Darbėnų „Darba“, turinti 4 taškus, pergalės atveju gali aplenkti SK „Paupis“ ir FK „Mosėdis“. „Jokūbavo“ likimas aiškus. Jų laukia kovos B grupėje. Rezultatyviai ir toliau žaidžia „Topolių“ komandos puolėjas Žilvinas Lukošius, pelnęs net 20 įvarčių, ir tvirtai pirmauja. 10 įvarčių įmušė Rokas Labenskis („Kopa“), 9 – Edvinas Girdenis („Topoliai“).

Rungtynių statistika: „Kurmaičiai“ – „Sūkurys“ – 1:13 (0:3; Ričardas Petrauskas – 1; Tomas Grigalauskas, Dominykas Čėsna – po 3, Armandas Karčiauskas, Gvidas Žvinklys – po 2, Dovydas /Šaulys, Vilius Jakumas, Mantas Lieškūnas – po 1): „Kartena“ – „Slėnis“ – 1:3 (0:1; Laurynas Šilauskas – 1; Aurimas Anužis – 2, Giedrius Černeckis – 1); „Topoliai“ – „Rimarko“ – 13:1 (5:0; Karolis Anužis, Rokas Šipalis – po 3, Žilvinas Lukošius, Artūras Kumpis – po 2, Edvinas Girdenis, Audrius Tolis, Mindaugas Juodis – po 1; Rytis Prialgauskas – 1); SK „Paupis“ – FK „Mosėdis“ – 12:5 (4:2; Jonas Kazlauskas – 6, Erikas Slavinskas – 3, Karolis Žvinklys – 2, Damian Alex Train – 1; Tautvydas Šlimas – 3, Vaidas Urbonavičius, Vitalijus Pocius – po 1); „Darba“ – „Kopa“ – 0:0.

„P. n.“ informacija


Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Kretingos „Minija“ Vilniuje su FK „Riteriai“ sužaidė lygiosiomis ir pratęsė lygiųjų seriją, o namų aikštėje Kretingos centriniame stadione pagaliau iškovojo pergalę.

Rungtynės sostinėje prasidėjo pavojingu šeimininkų smūgiu 13-ą min., bet kamuolys skriejo virš vartų. Įpusėjus I kėliniui prasidėjo liūtis su ledėkais, 37-ą min. savo momentą turėjo ir „Minija“, bet Nark Junior smūgis nuo 16 m nesukėlė problemų varžovų vartininkui.

41-ą min. „Riteriai“ surengė pavojingą ataką ir atidarė rungtynių įvarčių sąskaitą, kai Nojus Petkus uždarė puikų komandos draugo perdavimą. 56-ą min. varžovams pavyko padvigubinti savo persvarą, kai Deimantas Rimpa iš 20 m atliko puikų smūgį ir nepaliko vilčių mūsų vartininkui Rostyslav’ui Bielov’ui. 75-ą min. „Minija“ turėjo gerą progą sušvelninti skirtumą – po puikaus perdavimo iš dešiniojo krašto Pierre Okende galva bandė nukreipti kamuolį į vartus ir šis skriejo visiškai šalia virpsto. Vos po minutės iš kairiojo krašto N. Junior atliko puikų perdavimą tam pačiam P. Okende, kuris šį kartą jau pasiuntė kamuolį į vartus, skirtumą sušvelnindamas 1:2. Prieš tai šis legionierius atstovavo būtent „Riterių“ komandai. 77-ą min. Bekaye Diawara atliko dar vieną perdavimą iš kairiojo krašto, Kohei Yoshida smūgiavo į vartus, vartininkas atrėmė pirmą smūgį, bet po to legionierius iš Japonijos pirmasis suskubo prie kamuolio ir išlygino rezultatą – 2:2. 79-ą min. šeimininkai turėjo auksinę galimybę nukreipti kamuolį į vartus, bet to padaryti nepavyko. 83-ią min. varžovai turėjo dar du bandymus, bet tuose epizoduose patikimai sužaidė vartininkas R. Bielov’as. Baigiantis susitikimui varžovų gynėjas sužaidė ranka baudos aikštelėje ir, nors svečiai prašė 11 m baudinio, teisėjas nusprendė, kad pažeidimo nebuvo. Paskutinę pridėto laiko minutę K. Yoshida dar atliko pavojingą smūgį, bet vartininkui pavyko jį atremti ir teko tenkintis lygiosiomis – tai buvo jau aštuntos lygiosios paeiliui, įskaitant ir Lietuov futbolo taurės rungtynes su Marijampolės „Sūduva“.


Darbo kodekso nuostatų pakeitimas įpareigojo žmones naudotis bankais, o tai bankams yra naudinga – kuo daugiau paslaugų jie teikia, tuo didesnės pajamos yra generuojamos.

LR Darbo kodeksas nustato, kad darbo užmokestis privalo būti išmokamas bankiniu pavedimu, tad kiekvienas Lietuvos pilietis, norėdamas įsidarbinti, privalo turėti aktyvią banko sąskaitą. Taip buvo ne visuomet – situacija pasikeitė 2022 m. pradžioje įsigaliojus šio teisės akto pataisai.

Buvo priversti tapti bankų klientais

Susekti grynuosius pinigus ir patikrinti, ar atlyginimas nėra mokamas vadinamuosiuose vokeliuose, išvengiant valstybei priklausančių mokesčių mokėjimo, nėra šimtu procentų efektyvių būdų. Valstybei kovojant su šešėline ekonomika, darbdaviai buvo įpareigoti naudotis bankais.

Prieš dvejus metus priimtas Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimas numato, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami darbdaviui pinigus pervedant į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

Taip pat mūsų šalyje maždaug 624 tūkst. žmonių senatvės pensijos yra išmokamos į asmeninę sąskaitą. Tik asmenys, atitinkantys specialias sąlygas, pensijas gali atsiimti pašto skyriuje arba jos pristatomos į namus.

Vadinasi, darbinio ir pensinio amžiaus žmonės – net tie, kurie iki tol nesinaudojo banko paslaugomis, – buvo priversti tapti bankų klientais.

Siekė sustabdyti šešėlinę ekonomiką

Labiausiai šie pokyčiai paveikė mažus ir labai mažus verslus, kuriems už parduotą prekę ar paslaugą klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kurie būdavo kaupiami kasose, ir jais išmokėdavo darbo užmokestį – darbuotojui į rankas.

Dabar jie privalo grynaisiais gautas pajamas įnešti į banką ir darbo užmokestį išmokėti bankiniu pavedimu.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius emeritas Romas Lazutka įvardijo pokyčių priežastis:

„Niekas negali patikrinti ir įrodyti, kiek pinigų buvo sumokėta, apie tai žino tik darbuotojas ir įmonės savininkas. Darbuotojas negali išduoti savo atlyginimo, kadangi tai yra konfidenciali informacija, o už sutarties nesilaikymą jis gali būti atleistas iš darbo. Taip susidaro puikios sąlygos šešėlinei ekonomikai.“

Profesorius akcentavo, kad nuo 2017–2018 metų vidutinis atlyginimas kasmet auga 1–12 proc. Manoma, kad šiam teigiamam pokyčiui įtaką darė ne tik minimalios algos didinimas, prievolė nuo jos mokėti įmokas „Sodrai“, jei dirbama ne visu etatu, reikalavimas viešinti algas, bet ir privalomas algų mokėjimas per bankus. Dėl pastarosios priežasties gali būti, kad dalis algų buvo ištraukta iš „vokelių“, t. y. legalizuota. Tai svarbu surenkant mokesčius.

„Smulkūs verslininkai piktinosi ir protestavo, kad už puse etato dirbantį žmogų „Sodrai“ reikėdavo mokėti mokestį, lygų tam, koks buvo mokamas už visu etatu dirbantį asmenį. Šios ir kitos priemonės yra sveikintinos, nes jos tikrai prisideda prie šešėlio mažinimo ir verslo skaidrumo“, – kalbėjo R. Lazutka.

Ekonomistas pastebėjo, kad mažoms įmonėms turi būti suteikiama galimybė prašyti valstybės finansavimo įsigyjant reikiamą įrangą dirbti su negrynaisiais pinigais ir jį gauti, tuomet bent dalis smulkiųjų verslininkų patiriamų išlaidų būtų kompensuojamos. Banko sąskaitų atidarymas trečiųjų šalių verslui taip pat galėtų būti lengvinamas.


Grafų Tiškevičių keliu – su žygeivio pasu

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva

Maršruto „Grafų Tiškevičių kelias“ idėjos autorius Romualdas Beniušis su logotipą maršrutui sukūrusia dukterimi Rūta brandina sumanymą, kad maršrutą būtų galima pristatyti ir nufilmavus jį iš paukščio skrydžio. „Talkinti pasisiūlė kretingiškis Tomas Daukantas“, – sakė R. Beniušis.

Kretingos rajono švietimo centro Turizmo informacijos centras šiemet kretingiškiams, miesto ir rajono svečiams iš Lietuvos, užsienio valstybių siūlo 39 maršrutus, tarp kurių – ir naujas parengtas maršrutas „Grafų Tiškevičių kelias“. „Šis maršrutas skirtas mėgstantiems keliauti labiau savarankiškai, o didžiausia naujiena – kad vaikščioti ir domėtis Kretingos istorija bus galima su žygeivio pasu“, – teigė Kretingos rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja turizmui Valdonė Žiobakienė.

„Žygeivio pasas – tarsi suvenyras, liksiantis apsilankius Kretingoje ir praėjus „Grafų Tiškevičių keliu“. Maršruto pradžioje Kretingos muziejuje Žygeivio pase bus uždėtas pirmasis spaudas, baigus maršrutą Turizmo informacijos centre – antrasis. Jais patvirtintas dokumentas įprasmins tai, kad Kretingos miesto svečias praėjo „Gratų Tiškeivčių keliu“ ir aplankė visus jo istorinio-kultūrinio paveldo objektus“, – paaiškino maršruto idėjos autorius kraštietis kraštotyrininkas mėgėjas „Pajūrio naujienų“ bendraautoris Vilniuje gyvenantis Romualdas Beniušis. Jo pastebėjimu, tokio kelio Lietuvoje niekur kitur nėra: turistas gali keliauti savarankiškai, jam nereikia didelio fizinio pasirengimo, keliautojas pats planuoja savo laiką. „Šis maršrutas unikalus tuo, kad istorinį-kultūrinį kelią pažinti užtenka kelių valandų, ir visa tai galima padaryti einant viena gatve“, – maršruto išskirtinumą akcentavo idėjos ir leidinio „Grafų Tiškevičių kelias“-žygeivio paso tekstų autorius, o logotipą maršrutui ir spaudą sukūrė jo duktė architektė Rūta Beniušytė. Leidiniui iliustruoti panaudotos kretingiškių fotografų Karolio Bakūno, Gvido Taurinsko, Jolantos Klietkutės nuotraukos.


Kai duona prabyla – prasideda stebuklai

  • Jurga BRAUKYLIENĖ
  • Vakarų Lietuva

Pradėjusi kepti duoną Jolanta Skurdauskienė pajuto pilnatvę ir vidinę ramybę.

Salantuose Kretingos rajone gimusi ir augusi Jolanta Skurdauskienė nė neįtarė, kad tarsi netyčia pirmasis jos iškeptas duonos kepaliukas joje taip išjudins kepėjos talentą, kad neilgai trukus ji pradės verslą, sukurs savo vardu pavadintą prekinį ženklą ir į krautuvėlę Vydmantuose ims tiekti pačios keptą duoną.

Kaip kilo idėja kepti duoną, Jolanta ir pati dar iki galo nesuprato. Regis, gyveno sau ramiai, kaip visi žmonės, nei pyragų kepėja buvo, nei tortus gamino. Didžiąją savo gyvenimo dalį, prekiaudama turguje, ji dirbo sau, bet užklupus krizėmis paženklintam laikmečiui, nusprendė kreiptis į Užimtumo tarnybą, kur jai buvo pasiūlyti virėjų kursai. Baigusi kursus ir vasarą išvažiavusi dirbti į Palangą, Jolanta pajuto šio darbo, kuris ir patiko, ir užaugino storą odą, tikrąjį skonį. Vasaros sostinėje Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje esančiame restorane, ji praėjo gana atšiaurią gyvenimo mokyklą. Pirmi metai buvo sunkūs, užmokestis menkas, gyvenimo sąlygos nelabai draugiškos, bet pats darbas Jolantai patiko. Tik vėliau, padariusi išvadą, kad vien vasaromis dirbti nelabai apsimoka, o kitur eiti nesinori, Jolanta atsisveikino su darbu. Nors buvo kavinių, kurios dirba visus metus, bet pašnekovei, gyvenančiai Skuode, ne visi darbdaviai suteikdavo gyvenamąjį plotą. Tuo metu Jolanta išgyveno skyrybas, vėliau, į jos gyvenimą atėjus kitam žmogui, ji, kaip meilės emigrantė, atsidūrė Kretingoje. Nors, pasak pašnekovės, čia ji turi daugybę pažįstamų, jai reikia gerai pagalvoti, iš kur ji pati esanti. Gimusi ir augusi Salantuose, daugiau nei dvidešimt metų pragyvenusi Skuode, dabar šaknis leidžianti Kretingoje, Jolanta visur jaučiasi vietinė, tikra, iki pat pirštų galiukų žemaitė. Pas mylimą žmogų atsikrausčius į Kretingą prasidėjo ir labai džiugus laikotarpis, ir užklupo įvairios ligos. Nors nėra sirgusi gripu, Jolantą ėmė kankinti įvairios sveikatos bėdos, teko ne sykį gulėti ligoninėje, iškęsti ne vieną operaciją. Bet būdama nepataisoma optimistė, moteris iškėlusi galvą priėmė visus likimo siųstus iššūkius. Artėjant penkiasdešimtmečiui ji ėmė galvoti, kaip galėtų save realizuoti – skaitė darbo skelbimus, eidavo į darbo pokalbius, bet niekur savęs nematė, neatėjo jokia mintis, neaplankė jokia vizija.


Antrą vasarą Palangos savivaldybė dovanos taikų poilsį miesto partnerio Bučos vaikams, kurių šeimos nukentėjo nuo karo.

Bus organizuojamos 4-ios stovyklautojų pamainos po 8 dienas, pirmoji numatyta birželio 25-ąją. Iš viso Palangoje pabuvos 60 Rusijos karo niokojamos Ukrainos vaikų ir 8 juos lydintys asmenys.

Apgyvendinimas, maitinimas ir pramogos jiems bus suteikiamos nemokamai, vienos pamainos išlaidas finansuos Lietuvos Raudonasis Kryžius.

„P. n.“ informacija


UAB „Kalvis“ pardavimų skyriaus vadovas Andrius Daujotas (iš dešinės) pristatė rekonstruojamos katilinės projektą. Šalia stovi UAB Kretingos šilumos tinklai direktorius Dainius Budrys, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Kretingos rajone, Salantuose, Taikos g. 4, katilinėje Nr. 3, pradėta įgyvendinti  investicija keičiant senus vandens šildymo katilus „Kalvis-950M1“ ir VŠK „KAITEC-3a-1000“ (suminė galia 1,95 MW) į du po 0,5 MW galios visiškai automatizuotus, medienos skiedra kūrenamus katilus su sauso tipo ekonomaizeriais.

Kaip tvirtino UAB Kretingos šilumos tinklai direktorius Dainius Budrys, pertvarkant katilinę čia bus sumontuota visa reikiama įranga: kuro padavimo, katilų valdymo, pelenų šalinimo. Ši įranga užtikrins katilinės darbą be personalo. Katilų ir pagalbinės įrangos veikimą ir valdymą bus galima atlikti nuotoliniu būdu. Dingus elektros energijos tiekimui, katilinės veikimą užtikrins įrengtas autonominis elektros generatorius, esant poreikiui paleidžiamas automatiškai.

Konkursas dėl katilinės rekonstravimo įvyko dar 2023-ųjų metų pabaigoje. Rekonstrukcijos darbus laimėjo UAB „Kalvis“. Darbai pradėti šių metų gegužės 10 dieną. Pasak direktoriaus Dainiaus Budrio, tai yra vienas didžiausių investicinių projektų, kurį Kretingos rajone šiuo metu vykdo UAB Kretingos šilumos tinklai. Šio projekto suma 350 tūkst. Eur, jis yra vykdomas iš įmonės lėšų. Rangovas už sutartą kainą atliks darbus nuo jų projektavimo iki katilinės paleidimo, demontuos prieš tai buvusią senąją įrangą. Pagal rangos sutartį numatytas ir katilų salės atnaujinimas – grindų betonavimas, sienų, angokraščių sutvarkymas, dažymas.


Ištisus metus veikiantis kurortas šiemet nusprendė daugiau dėmesio parodyti ir vyresnio amžiaus Lietuvos žmonėms – nuo rugsėjo 29-osios iki spalio 4-osios pirmąkart Palangoje vyks Senjorų savaitė.

Pasak mero Šarūno Vaitkaus, visuomenė sensta, ne kiekvienas gyventojas prie jūros gali atvažiuoti dėl finansinių sumetimų. O Senjorų savaitei tiek viešbučiai, tiek maitinimo sektorius paruoš specialius pasiūlymus, be to, mieste bus daug nemokamų renginių.

„Surengti Senjorų savaitę Palangoje įkvėpė viešnagė Ispanijoje, kai vieno miestelio viešbutyje pamatėme labai daug garbaus amžiaus žmonių. Registratūroje paklausėme, ir paaiškino, kad ten valdžia būtent balandį, kai turizmo sezonas ne toks intensyvus, finansuoja senjorų apgyvendinimą, kad jie turėtų galimybė pailsėti, pasisemti sveikatos, pasidžiaugti bendryste. Tuo pavyzdžiu kartu su partneriais nusprendėme pasekti ir mes“, – sakė Š. Vaitkus.

„P. n.“ informacija


Situaciją vietoje įvertino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Salantų miesto seniūnijos seniūnė Jolanta Ažondenienė.

Ketvirtadienį, gegužės 30-tą, Salantuose, vidury miesto, netikėtai atsivėrė smegduobė. Salantiškiams bekraipant galvas, kad čia ne Biržų ar Pasvalio regionas, kur tokie reiškiniai nekelia nuostabos, dėl įgriuvos Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Salantų seniūnija sureagavo žaibiškai ir ėmėsi skubių priemonių situacijai išsiaiškinti bei stabilizuoti.

Salantų miesto seniūnijos seniūnė Jolanta Ažondenienė teigė, kad gegužės 30 d. po pietų į seniūniją paskambinęs Kretingos rajono Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis informavo, kad J. Janonio gatvėje šalia Kultūros centro atsivėrė duobė.

Skubiai nuvykę seniūnijos darbuotojai išvydo viduryje gatvės žiojėjančią didelę tuščią ertmę.

Siekiant užtikrinti saugumą, gatvėje buvo uždarytas eismas, atitvarais užtverta duobė. Išsyk nebuvo galima identifikuoti duobės dydžio ir situacijos pavojingumo. Į šią situaciją sureagavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir administracijos direktorė Vilma Preibienė, kurie iškart po įvykusio rajono Tarybos posėdžio atvyko į Salantus. Situaciją vertino ir Kretingos šilumos tinklų atstovas Saulius Valinskis, „Kretingos vandenų“ specialistai.

Kartu su Savivaldybės vadovais buvo priimtas sprendimas, kad situacija bus tiriama kitą rytą, pasitelkus specialią įrangą, kuria galima ištirti vamzdyną iš vidaus.

Ketvirtadienio vakarą visuomenė ir turgaus prekeiviai buvo informuoti, kad prekyba turgaus dieną bus apribota.

Penktadienio rytą „Kretingos vandenų“ direktorė Eglė Alonderienė, specialistai įvertino situaciją, vamzdynas buvo išžvalgytas – kadangi jis visas užneštas smėliu, vaizdo matėsi mažai.

Atsivėrusios angos asfaltuotoje gatvėje galima priežastis – dviejų vamzdžių sujungimų nesandarumas. Šiuo vamzdynu teka surenkamos lietaus nuotekos ir pratekėdamos pro nesandarų tarpą jos galėjo išplauti didžiulę ertmę po asfaltu.

„Šiuo metu laukiame sąmatos su skaičiavimais, kiek tai kainuotų, ir esame pasirengę viešųjų pirkimų procedūroms“, – kad problema sprendžiama, informavo Salantų miesto seniūnijos seniūnė J. Ažondenienė.

Per įvykį nei žmonės, nei automobiliai nenukentėjo.


Pasirengę Jokūbavo dvarvietės statybai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Taip, pagal architekto Vytauto Paulionio parengtą vizualizaciją, atrodytų atkurta prezidento Aleksandro Stulginskio dvarvietė Jokūbave.

Jokūbavo kaimo bendruomenė prieš kelerius metus ėmėsi iniciatyvos senajame parke atkurti medinius dvaro rūmus, kuriuose, pasitraukęs iš politikos, 14 metų gyveno antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Šiemet, panašu, projektas įgauna pagreitį – bendruomenė namų darbus atliko, dabar tikisi gauti lėšų, kad istorinėje dvarvietėje prasidėtų realūs statybos darbai.

Dokumentai parengti, ieškoma lėšų

Pasak vieno dvarvietės atkūrimo idėjos iniciatorių – Jokūbavo bendruomenės pirmininko Manto Keblio, buvusioje dvaro teritorijoje, suderinus su Kultūros paveldo departamentu, buvo užsakyti archeologiniai tyrimai, kuriuos pernai atliko bendrovė „Sprendimų centras“, klaipėdietis architektas Vytautas Paulionis parengė būsimos dvarvietės vizualizaciją ir projektą.

„Parengti visi reikalingi dokumentai: lėšomis prisidėjo pati bendruomenė, rėmė ir Kretingos rajono savivaldybė. Netrukus ketiname vykti konkrečiai dėl lėšų statybai tartis su Kultūros ministerija, žinome, kad atkuriant paveldą, skiriamos ir Europos Sąjungos fondų lėšos – finansavimo šaltinių yra, tik reikia rasti prieigų prie jų“, – kalbėjo M. Keblys, prieš 5-erius metus subūręs dvarvietės atstatymo iniciatorių grupę.

Idėjos atkurti senąją dvarvietę generatorė – ilgametė šio kaimo mokyklos pedagogė ir kraštotyros muziejaus įūrėja Felicija Stramilaitė. Palaikant bendraminčiams, atkūrus senuosius Jokūbavo rūmus, ji tikisi, iš Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro į juos perkeliant kraštotyros muziejų. Rūmuose taip pat būtų įrengtos edukacinės erdvės, konferencijų salė, kavinė kaimo žmonėms ir pakeleiviams.


Vakar apie 6.32 val. Darbėnų ugniagesiai gelbėtojai iš BPC gavo pranešimą apie nuo kelio nuvažiavusį ir apsivertusį automobilį netoli Joskaudų kaimo ženklo. Iš mašinos buvo išsiliejęs kuras ir eksploataciniai skysčiai. Į įvykio vietą iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Vairuotojas buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Teršalams sulaikyti ugniagesiai panaudojo bonines užtvaras.

„P. n.“ informacija


Gintauto Bružo (sėdi) ir Alberto Urbonavičiaus bičiulystė – tvirta ir užgrūdinta per kelis dešimtmečius, nuo vaikystės vaikų namuose.

Kone keturis dešimtmečius Padvarių socialinės globos namuose savo gyvenimo dienas neatsiejamai vienas nuo kito leidžia neįgalūs 53-jų Albertas Urbonavičius ir 60-metis Gintautas Bružas. Abu jie – kūrybingi:

A. Urbonavičius piešia, kuria papjė mašė technika, lipdo iš molio, dainuoja ansamblyje;

G. Bružui fizinės jėgos to neleidžia, tačiau jis kūrybiškumu bičiuliui nenusileidžia – eiliuoja iš atminties.

Skulptūros – iš fantazijos

Ligi pandemijos šis vienas kitą palaikančių žmonių tandemas – Albertas stumdavo vežimėlyje sėdintį Gintą – būdavo akivaizdžiai matomas Kretingos miesto gatvėse, bažnyčioje ir jos renginiuose. Tačiau pastaruosius kelerius metus, neslėpė Albertas, jo kojos nebėra tokios tvirtos kaip anksčiau – ir nors nutiestas dviračių takas iki miesto, jis nebesiryžta įveikti po 3 km pirmyn ir atgal. Apsiriboja važinėdami po Socialinės globos namų teritoriją, kartais prasuka ir kelis ratus.

Nors fizinės Alberto jėgos kažkiek susilpnėjo, bet – ne kūrybinės. Jis dainuoja globos namų ansamblyje, yra dažnas lankytojas globos namų kūrybinėse dirbtuvėse. „Pas mus yra visos sąlygos kurti – darbuotojos moko įvairių rankdarbių, bet aš labiausiai mėgstu molį. Anksčiau patikdavo formuoti skulptūras iš popieriaus ir klijų – kurti vadinamąja papjė mašė technika, o dabar labiau įnikau į molį. Įgūdžiai, matyt, atėję iš vaikystės, labai patikdavo lipdyti figūras iš plastilino“, – kalbėjo A. Urbonavičius. Jo kūrybos tematika – šventųjų skulptūros ar jų kompozicijos, tarkim Šventoji šeima, Betliejus, gyvūnai, Gedimino pilis, įspūdingesni aplinkos daiktai.

Vyras pasakojo popieriuje primetąs skulptūrų štrichus, po to įjungia vaizduotę ir duoda valią rankoms. „Tačiau ankstyvais rytais, kuomet dauguma gyventojų dar miega, tai – nuostabus tylos ir ramybės metas, imu popierių, dažų ir tapau vaizdus – tai, kas šauna į galvą, dažniausiai – apylinkių gamtą. Dar mėgstu gyvūnus, todėl dažnas mano mylimas personažas yra žirgas ar arklys: jie atkeliauja iš mano vaizduotės, nes retai kada bepamatysi juos gyvus“, – nuotaikingai kalbėjo Albertas.


Ginekomastija vadinamas vyrų krūtų pieno liaukų išvešėjimas, kuris gali atsirasti įvairiame amžiuje ir dėl įvairiausių priežasčių. Tuo tarpu, kai neįprastus krūtinės pokyčius gali lemti sveikatos sutrikimai, tai gali būti ir viršsvorio padarinys (gydytojai tai vadina pseudoginekomastija). Bet kokiu atveju, vyrams tai yra ypač jautri tema ir neretai atsiradusių kompleksų priežastis. Nors dažniausiai ginekomastijos šalinimu pradedama domėtis būtent dėl estetinių priežasčių, labai svarbu pagalvoti ne tik apie išvaizdą. Toliau – kelios įžvalgos.

Estetinės problemos, kurias sukelia ginekomastija

Dažniausiai ginekomastija ir jos šalinimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastine operacija, kuria gali būti šalinama ginekomastija) pradedama domėtis dėl estetikos. Natūralu, kad net ir neženkliai padidėjusi krūtinė vyrams nėra įprastas reiškinys. Kartais krūtys padidėja net iki 15 cm skersmens. Kartu su didėjančia krūtine, neretai pakinta ir krūtų speneliai.

Sudėtingais atvejais gali išsiskirti į pieną panašus skystis, atsirasti jautrumas krūtinės srityje. Pokyčiai dažniausiai pastebimi abiejose krūtyse, tačiau tai tikrai nėra taisyklė. Pieno liaukos išvešėti vyrams gali ir tik vienoje krūtinės pusėje.


Prostatos sveikata yra esminis bendros vyrų sveikatos aspektas, ypač vyresniame amžiuje. Daugelis žino, jog tinkama mityba yra neatsiejama sveikatos ir geros savijautos dalis. Tačiau ar teko girdėti, kad ji gali padėti išvengti prostatos ligų? Šiame straipsnyje plačiau aptarsime tris pagrindinius mitybos komponentus, kurie yra būtini sveikai prostatai palaikyti.

Cinkas ir prostatos sveikata: kodėl jis būtinas?

Cinkas yra labai svarbus prostatos sveikatai. Šis mikroelementas padeda palaikyti gerą prostatos audinių būklę ir mažina uždegimą. Cinko gausu tokiuose maisto produktuose kaip austrės, jautiena, avižos, moliūgų sėklos, šparagai. Tad nepamirškite jų įtraukti į savo mitybą, kad palaikytumėte prostatos sveikatą.


Įprasta manyti, kad ieškiniai dėl įvairiausių traumų darbe dažniausiai pateikiami dirbant pavojingomis laikomose darbovietėse. Pavyzdžiui, statybų aikštelėse, gamyklose ir panašiose aplinkose, kuriose kasdien susiduriama su aukštą riziką keliančiais įrenginiais, aukščiu ir pan. Taip, tokiose darbo vietose traumos kur kas dažnesnės ir neretai sunkesnės. Vis dėlto, traumas galimai dėl nesaugios darbo aplinkos galima patirti ir dirbant iš pirmo žvilgsnio labai žemos rizikos aplinkoje – įprastame biure. Kokios traumos vienos dažniausių čia?

1. Paslydimai, suklupimai, kritimai

Paslydimai, suklupimai ir kitimai yra tarp dažniausių traumų, patiriamų biuruose. Dėl ko įvyksta šie traumas sukeliantys atsitikimai? Tai gali būti šlapios grindų dangos, nelygių paviršių, pažeistos kiliminės dangos ar tiesiog pavojingai daiktais apkrauto praėjimo pasekmės. Tuomet darbuotojai gali kentėti nuo įvairiausių traumų – patempimų, lūžių, kitų audinių sužalojimų. Kartais tai tampa ieškinio dėl nesaugios darbo aplinkos pagrindu. Siekiant įrodyti kitos šalies kaltę, ypač sudėtingose situacijose, neretai pasitelkiamos ir juristo paslaugos.

2. Nuolatinės įtampos sukeliamos traumos

Pasikartojančios / nuolatinės įtampos traumos biurų aplinkoje dažniausiai sukeliamos ilgo darbo kompiuteriu, skurdžios ergonominės aplinkos, kokybiškų poilsio pertraukų trūkumo ir kasdien atliekamų pasikartojančių užduočių, veiksmų. Ilgainiui darbuotojus gali imti varginti įvairių kūno vietų skausmai, pavyzdžiui, riešo, kaklo, nugaros. Žinoma, tokių sužalojimų tiesioginį ryšį su darbdavio atsakomybe susieti sudėtinga – ar tikrai tai nesaugi darbo aplinka ar darbdavio aplaidumas, o ne darbuotojo pasirinkimai ir veiksmai?


Interjero tendencijos keičiasi kasmet. Tai, kas buvo madinga prieš 20 metų, šiandien stipriai pasikeitė. Tad įrenginėjant naują būstą ir siekiant sukurti šiuolaikinį virtuvės interjerą, svarbu atsižvelgti į vyraujančias tendencijas, kurios, tikėtina, liks dar ilgam. Tad šiame straipsnyje pasidalinsime naudingomis įžvalgomis, leisiančiomis įrengti ne tik madingas, bet ir funkcionalias virtuvės ir valgomojo erdves. Tokias, kurias lengva pritaikyti ir keisti pagal savo kintančius poreikius ir skonį.

Minimalaus stiliaus išlaikymas

Kurdami virtuvės komplektus ekspertai pastebi, kad vis dažniau pasirenkamas minimalistinis stilius, spintelių ir stalčių atidarymas be rankenėlių. Tai itin modernus ir estetiškas sprendimas, leidžiantis lengvai nuvalyti nešvarumus. Daug dėmesio skiriama pagrindiniams baldams – kokybiškam valgomojo stalui ir kėdėms. Virtuvėse vis mažiau bereikalingų dekoracijų – jomis tampa kokybiški akcentai, pavyzdžiui, keramikinis vaisių dubuo ar išskirtinio dizaino sieninis laikrodis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas