|
|
|
(1858) 2024-05-31Autobusų parkas: auklių daug, vaikas be galvos
Apibūdinant situaciją bendrovėje „Kretingos autobusų parkas“, kuri yra viena stambiausių rajono Savivaldybės valdomų įmonių, tinka šis liaudyje žinomas posakis: „Auklių daug – vaikas be galvos“. Įmonė jau kone du mėnesius dirba be nuolatinio vadovo, konkurso Savivaldybė neskelbia, o situacijos sprendimą mato „Autobusų parkui“ laikinai vadovauti paskiriant bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorių. Ant vienų pečių – trys naštos Balandį iš Kretingos autobusų parko direktoriaus pareigų pasitraukus Arvydui Dyburiui, laikinai jo pareigos buvo patikėtos įmonės Eksploatacijos skyriaus viršininkei Vilmai Kancerevičienei, kuri išsyk pareiškė būsimame konkurse į vadovo postą nekandidatuosianti. Kretingos rajono savivaldybė delsia neskelbdama konkurso, o šią savaitę įvykusiame Ūkio, kaimo ir aplinkos komiteto posėdyje buvo pareikšta, kad įmonės valdymą ketinama laikinai perduoti bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovui Pauliui Ruškui, o jis su šiuo siūlymu sutikęs. Įmonėje „Kretingos autobusų parkas“ šiuo metu yra 60 darbuotojų, ji valdo 41 autobusą. „Pajūrio naujienoms“ susisiekus su P. Ruškumi ir jo paklausus, kodėl imasi šios naštos, ar jam ji nebus per didelė, nes prie bendrovės „Kretingos komunalininkas“ ir šiaip jau jungiamas „Kretingos turgus“, atviravo: „Posėdyje nedalyvavau, bet anksčiau pokalbyje su rajono meru Antanu Kalniumi sutikau, nes buvo garantuota, kad vadovaučiau laikinai. Bet yra toks posakis: kas laikina, tas amžina. Neramu, kad situacija gali užsitęsti. Turės praeiti nemažai laiko, kol vien įsigilinsiu į Autobusų parko ūkio reikalus.“ Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė, komiteto posėdyje rajono politiko Giedriaus Petreikio paklausta, kada visgi bus skelbiamas konkursas naujam vadovui parinkti, atsakė: „Šiemet“.
Kokią akimirką su savo tėčiu prisimenate?
Įsikrauti elektromobilį – nebe problema
Įsikrauti elektromobilį Palangoje, anksčiau, įskaičiuojant Šventąją, turėjusioje vos 5 stoteles, tampa nebe problema: penktadienį miesto Savivaldybė kartu su „Ignitis“ Taikos gatvėje atidarė naują elektromobilių įkrovimo parką, kuriame vienu metu gali krautis 20 elektromobilių. Veiks 16 įkrovimo prieigų, 8-iose stotelėse – po dvi 60 kilovatų galios ir keturios itin greito įkrovimo prieigos, kurių galia 150 kilovatų. Pastarosiose baterija nuo nulio iki 80 proc. įsikraus per 20 minučių, iki 100 proc. – per maždaug 30 minučių. Per parą galės įsikrauti apie 200 elektromobilių. Dvi įkrovimo stotelės – 4-ios prieigos po 60 kilovatų galios veiks ir Ronžės gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o dar apie 16 naujų investuotojai ketina įrengti ties pradedamu statyti ne maisto prekybos centru netoli Autobusų stoties. Pasak mero Šarūno Vaitkaus, kitais metais Palanga iš viso turės apie 40 elektromobilių įkrovimo stotelių, ir tai bus daugiausiai Lietuvoje. Tuo pačiu meras pasidalino žinia, kad atvykėliams šiemet bus patogiau pasiekti atokesnius kurorto paplūdimius: rekonstruota Kontininkų gatvė – iki jūros bus arčiau tiems, kurie palieka automobilius prie „Medūzos“ viešbučio. Be to, nauja 150 vietų automobilių stovėjimo aikštelė įrengta Šventosios Prieplaukos gatvėje.
„P. n.“ informacija
Poilsiautojus kurortas pasitinka atlikęs namų darbus
Išpurenti ir švarūs paplūdimiai, sustatytos persirengimo kabinos ir beveik 1 tūkstantis atliekoms skirtų konteinerių, reaguoti į įvykius pasiruošę policijos pareigūnai ir gelbėtojai – taip Palanga pasitinka atostogautojus. Planus susidėliojo policija „Kurortinio sezono atidarymo dienomis, o ir paskui mieste numatyta daug nemokamų renginių, vadinasi, žmonės bus tiek finansiškai, tiek psichologiškai stabilūs, todėl manau, kad mūsų paslaugų neprireiks“, – optimistiškai nusiteikęs pajuokavo Palangos miesto policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas. Bet jis tuoj pat pridūrė: situacija stebima, užtikrinti viešąją tvarką pasiruošta, karštesni „taškai“ pareigūnams žinomi. Kaip kasmet, ir šią vasarą Palangai talkins pajėgos iš kitų šalies savivaldybių, Viešojo saugumo tarnyba, rėmėjai. Anot komisaro, bus padaryta viskas, kad vietiniai gyventojai jaustųsi ramūs, o atostogautojai nenukentėtų nei finansiškai, nei kaip kitaip ir namo išvažiuotų su šypsenomis. Beje, buvusiam viršininkui Arūnui Pužauskui perėjus dirbti į Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, jau nuo šio ketvirtadienio, gegužės 30-osios, A. Budginas viršininko pareigas pradėjo Kretingos rajono policijos komisariate, iš kur sėkmingai ir kilo karjeros laiptais.
Kretingos muziejaus ilgamečiui darbuotojui, istorikui Juliui Kanarskui, surinkusiam ir į išleistas knygas, kitus kūrinius sudėjusiam Kretingos miesto ir krašto istoriją, kaip oficialiai teigiama – už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenei kultūros srityje, Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį vienbalsiai suteikė Kretingos rajono Garbės piliečio vardą. Tarybos nariai plojimais, meras Antanas su raudonų rožių puokšte Julių Kanarską tapus Kretingos rajono Garbės piliečiu pasveikino tame pačiame ketvirtadienio posėdyje, po to, kai istorikas posėdžio dalyviams papasakojo apie šaulių indėlį į Kretingos miesto stadiono atsiradimą, šios miesto teritorijos išvystymą, motyvuodamas politikus nedvejojant stadionui suteikti Kretingos šaulių pavadinimą. Sveikindamas meras pripažino, kad garbingas apdovanojimas J. Kanarskui pavėluotas. „Tiek metų užlaikėme jūsų Garbės piliečio vardą“, – tarė jis. Pagal pastarųjų metų tradiciją Kretingos rajono garbės piliečio regalijos Juliui Kanarskui bus iškilmingai įteiktos Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje per Kretingos miesto šventę. Kretingos rajono garbės piliečio vardas įprastai kasmet suteikiamas vienam asmeniui. Šiemet Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisija, kuriai vadovauja meras Antanas Kalnius, svarstė du pretendentus vardui gauti. Kretingos rajono Garbės piliečio vardą nuo 1988 metų jau pelnė per 40 kraštui savo gyvenimą, darbus pašventusių žmonių. Kretingos rajono garbės piliečiai turi privilegiją nemokamai lankytis Savivaldybės institucijų organizuojamuose kultūriniuose renginiuose. Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė nepamena, kad nors vienas jų būtų kreipęsis dėl šios privilegijos. Mirus rajono Garbės piliečiui Savivaldybė skiria 20 bazinių socialinių išmokų (šiuo metu jos dydis yra 55 eurai) dydžio išmoką laidotuvėms arba atminimą įamžinančiam paminklui statyti.
Pranciškonų gimnazijos devintos klasės mokinė Mėta Maciūtė neslepia, jog pomėgių ji turi daug, bet vieną jų – vaidybą jaunimo teatre „Atžalynas“ – ji itin vertina. Gimnazistė papasakojo apie save ir savo mėgstamiausias veiklas. Daugybė pomėgių Mėta „Atžalyno“ teatre vaidina dvejus metus, kaip ji ir pati sakė, vaidyba ir scena ją traukė jau nuo pat mažens. Tačiau mergina nesidrovi pasidalinti, kad pradžioje pasirodyti buvo kiek baugu, todėl vaidinti pradėjo tik po kiek laiko. „Vaidyba tikrai nėra vienintelis dalykas, kuriuo domiuosi“, – sakė mergina. Moksleivė tikrai turi menininkės polėkį, todėl ji taip pat mėgsta skaityti knygas, o pastaruoju metu ji stengiasi pradėti kurti savo tekstus ir eiles. „Pasakyčiau, kad esu žmogus kuris domisi viskuo ir nori būti visur, turiu daugybę pomėgių, pavyzdžiui, groju gitara, lankstau origami darbelius, piešiu, neriu, žaidžiu šachmatais ir dar daug visko veikiu“, – štai taip pašnekovė papasakoja apie savo meninę sielą ir interesus. Ateities profesijos dar nesvarsto Paklausta, ar aktorystė išliks jos gyvenime, ji atsakė, kad šiuo metu ji nežino, ar sies savo ateitį su aktorystės profesija, bet tikrai tikisi, kad jos pomėgis išliks didele jos gyvenimo dalimi. O apie kokią profesiją devintokė mąsto dabar? „Iš tikro net neįsivaizduoju, šokinėju nuo vienos minties prie kitos, tačiau, manau, tai tikrai bus susiję su kūryba ar menu“, – įsitikinusi ji.
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Simona Balsytė – veikli, kruopšti mergina, atsakingai besirengianti po kelių dienų prasidėsiančiai egzaminų sesijai. Bet ji jau įrodė tiek sau, tiek kitiems, kad nauji iššūkiai nebaisūs, netgi mielai jų imasi. Ji mielai veda renginius, dalyvauja konkursuose ir netgi imasi ūkio darbų. Įvairios veiklos nelengvina pasirinkimų Simona yra gimusi ir užaugusi Kretingoje, tad gražiausi iki šiol prisiminimai yra čia. Pasiteiravus, ar nebus sunku išvykti studijuoti į kitą miestą, pašnekovė pripažino, kad liūdesys neišvengiamas. „Esu tikra kretingiškė ir labai branginu savo gimtąjį miestą. Pakeisti miestą nebus lengva, nes viskas aplink pažįstama. Svetimame mieste viskas nauja: nauji žmonės, naujos vietos, nauji iššūkiai“, – teigė Simona. Pašnekovė atskleidė, kad dar neturi konkrečių planų pabaigusi mokyklą, dar tik dėliojasi juos po truputį. O gal ir patys susidėlios. „Mano ateities planas dar nėra ryškiai nupieštas. Labai mėgstu dalyvauti, kur tik įmanoma, užsiimti įvairiausiomis veiklomis, todėl labai sunku nuspręsti, kuo iš tiesų noriu būti. Mano nuomone, kiekvienas žmogus turi pasirinkti tai, kas juos veža“, – įsitikinusi Simona. Pasiteiravus, kas ją labiau traukia – humanitariniai ar tikslieji mokslai, mergina nedvejodama atsakė, kad jai labiau prie širdies humanitariniai mokslai. „Mėgstu daug kalbėti, bendrauti, kurti. Tad tikslieji mokslai yra mano silpniausia vieta“, – neslėpė ji.
Palangoje užaugusi Gabija Petrauskaitė šiuo metu savo kelią skinasi Vilniuje. Dailės akademijoje ji studijuoja mados dizainą ir neseniai pristatė savo kolekciją, kurią kūrė kartu su bendraminte. Gabija, pasakodama apie studijų paieškas, neslėpė, jog lengva nebuvo, bet galiausiai ji savo kelią atrado. Menas lydėjo nuo vaikystės Kaip pasakojo 21-erių mados dizaino antro kurso studentė Gabija, vaikystėje ji turėjo daug svajonių profesijų: norėjo būti ir advokate, ir mokytoja, vėliau sekė noras studijuoti psichologiją, tačiau prieš kelerius metus išvykusi mėnesio kelionei į Prancūziją, suprato, kad nori studijuoti meną. „Tuo metu dar nežinojau, kokią kryptį pasirinksiu, bet laikui bėgant noras būti mados pasaulyje atėjo labai natūraliai“, – sakė pašnekovė. Gabija yra baigusi Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklą, fortepijono specialybę, ir menas ją lydi nuo pat vaikystės. „Nusprendusi, kad studijuosiu akademijoje, būdama dešimtoje klasėje baigiau ir dailės mokyklą Palangoje. Tuo pačiu metu dar vaikščiojau ir pas siuvėją, kuri mane išmokė siūti. Su jos pagalba sukūriau savo pirmąją kolekciją, kurią pristačiau mokykloje jaunųjų dizainerių renginyje „Banga“. Tokie buvo mano pirmieji žingsniai šioje srityje“, – apie savo pradžią papasakojo G. Petrauskaitė.
Palangos senojoje gimnazijoje balandžio 28 d. įvyko 58-asis jaunųjų filologų konkursas, jame gimnazistė Skaistė Andriekutė pristatė savo publicistikos darbą apie ukrainiečius, kuris jai atnešė antrąją vietą. Be savo domėjimosi kalba, rašymu, jai dar labai artima muzika. Paskutinėje klasėje besimokanti mergina neslepia, kad būtent su muzika ketina sieti savo ateitį. Nors filologija ir muzika jai atrodo itin artimos sritys – juk tai žodžių menas. Konkursas – atsitiktinai Skaistė visai netikėtai papuolė į konkursą. Kai ji dar mokėsi vienuoliktoje klasėje, buvo privaloma pasirinkti atlikti metinį darbą iš bet kurios pageidaujamos pamokos. Ji pasirinko lietuvių kalbą, mokytoja Jūratė Galinauskienė S. Andriekutei pasiūlė pakalbinti ukrainiečius ir su jais atlikti publicistinį darbą. „Būtent šį vienuoliktos klasės darbą praplėčiau būdama jau dvyliktoje klasėje. Tuomet mano lietuvių kalbos mokytoja J. Galinauskienė pasiūlė sudalyvauti konkurse, nes jai pasirodė šis darbas tinkamas konkurso publicistikos sričiai“, – pasakojo pašnekovė. Sunku buvo užmegzti dialogą Pasiteiravus, kokius iššūkius abiturientė patyrė, kai ruošėsi konkursui ir kaip juos įveikė, ji atviravo, kad didžiausias iššūkis buvo apklausa interviu būdu. Pabėgę nuo karo į visiškai naują aplinką ukrainiečiai jautėsi nesavi, buvo labai uždari. „Pašnekovai nelabai leidosi į kalbas, jiems buvo viskas nauja, labai jautėsi kalbos barjeras“, – pasakojo Skaistė. Ruošimasis konkursui pakeitė Skaistės požiūrį į filologijos mokslą. Ji suprato, kad filologijos mokslas – kietas riešutėlis, kad tai tikrai sunku, reikia įdėti daug pastangų, daug laiko, kad parengtum gerą darbą. „Bet dirbau ne viena. Man visa tai įgyvendinti padėjo ukrainiečiams adaptuotis padėjusi mokytoja Ligita Sinušienė, kuri buvo ir ukrainiečių auklėtoja. Su ja tariausi dėl pagalbos ryšį užmezgant“, – kalbėjo Skaistė.
Mokslo metai baigiasi, tad paaugliai jau nekantrauja imtis vasaros darbų. Tai ypač aktualu pajūryje gyvenantiems jaunuoliams, kurie kitaip savo vasarų ir neįsivaizduoja. Įsidarbinti padeda ir Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Dauguma jau susiradę darbus Pašnekovė patikino, kad ieškantys darbo jaunuoliai dažnai kreipiasi būtent į ją. „Netgi sakyčiau aktyviai kreipiasi, nors dauguma jaunuolių jau yra susiradę darbus vasarai Palangoje, Šventojoje. Šiemet sulaukiau per10 asmeninių žinučių su prašymu padėti susirasti darbą vasarą“, – sakė jaunimo reikalų koordinatorė. Jaunuoliai apie save atsiliepia įprastai: jie yra greitai besimokantys, komunikabilūs, draugiški ir panašiai. Tai, kad dauguma tikrai imasi darbinės veiklos, parodo sumažėjęs aktyvumas renginiuose. Kaip sakė jaunimo reikalų koordinatorė, juos tiesiog sunkiau prisikviesti. Programa įgyvendinama trečius metus Savivaldybė turi parengusi ir įgyvendina „Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą“. Programa skirta jaunimui nuo 14 iki 18 metų, Kretingos rajono ugdymo įstaigose besimokančiam ir rajone deklaravusiam savo gyvenamąją vietą. Kaip pasakojo pašnekovė, programa įgyvendinama jau trečius metus ir kasmet norinčių joje dalyvauti vis daugėja. Tačiau visi įdarbinti jaunuoliai buvo nuo 16 iki 18 metų. „Sunku pasakyti, kodėl darbdaviai labiau linkę įdarbinti jaunuolius nuo 16 m., gal dėl to, kad nereikia tėvų sutikimo ir netaikoma trumpesnė 30 valandų darbo savaitė. Jaunuoliai nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai“, – atkreipė dėmesį pašnekovė. Gegužės 10 d. Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos moksleiviams, kurie planuoja vasarą dirbti, jaunimo reikalų koordinatorė pristatė savivaldybės turimą programą, taip pat kalbėjo ir apie darbus, kokius gali dirbti jaunuoliai, kiek valandų per savaitę gali dirbti, priminė, kad būtinai su visais darbdaviais būtų pasirašinėjamos sutartys ir panašiai.
Kasmet Kretingos rajono sportininkai dalyvauja Lietuvos sporto draugijos (LSD) „Žalgiris“ vasaros sporto žaidynėse. Šiemet startavo vyrų tinklinio bei jaunimo ir veteranų futbolo komandos. Pirmiausia buvo žaidžiama zonose. Tinklininkai startavo Gargžduose, užėmė antrą vietą ir į finalą nepateko. Sėkmingai pirmą barjerą įveikė jaunimo futbolo komanda. Nugalėję 2:0 Klaipėdos rajono bei 1:0 Kelmės rajono komandas, kretingiškiai iškovojo teisę rungtyniauti finaliniame etape. Be atrankinių varžybų finale kovojo ir veteranų futbolo komanda. Žaidynių finalai nugriaudėjo Palangoje. Pirmoji į kovą stojo jaunimo futbolo ekipa. Komandos buvo suskirstytos į du pogrupius. Mūsiškiai rungtyniavo B pogrupyje. Pirmas susitikimas su Utenos rajono futbolininkais buvo labai sėkmingas. Kapitono Kazimiero Mažionio vedama mūsų komanda baigė pergalingai, varžovus nugalėjusi 3:0. Įvarčius pelnė Artūras Kumpis, Kazimieras Gnedojus ir K. Mažionis. Antrose rungtynėse mūsiškiai susikovė su Šalčininkų rajono komanda. Iškovoję pergalę 2:0, kretingiškiai užtikrintai žengė į didįjį finalą. Šį kartą pasižymėjo K. Gnedojus ir Lukas Jakumas. Finalas buvo žaidžiamas kitą dieną, sekmadienį. Deja, komandai negalėjo padėti užtikrintai vartus gynęs ir nė vieno įvarčio nepraleidęs Raimundas Alseika ir vienas rimčiausių komandos ramsčių K. Gnedojus. Tai atsiliepė komandos žaidimui žaidžiant finale su pajėgia Kauno rajono komanda. Vartus teko ginti nepatyrusiam žaidėjui. Ir jau pirmomis minutėmis praleistas apmaudus įvartis išmušė žaidėjus iš vėžių. Pirmas kėlinys baigėsi 0:1. Antro kėlinio pradžia vėl nesėkminga, ir jau 0:2. Dar blogiau susiklostė 4-a antro kėlinio minutė. Už grubų žaidimą iš aikštės buvo pašalintas Deivydas Gedvilas. Tuo pasinaudoję varžovai dar du kartus nuginklavo mūsų vartininką – 0:4. Vis dėlto iškovota aukšta antroji vieta ir sidabro medaliai.
Pirmą kartą Kretingoje rengiamas džiazo muzikos festivalis
Kretingiškė dailės pedagogė Rūta Šulskienė šiais metais ėmėsi naujo projekto – surengti tarptautinį džiazo muzikos festivalį „Kretinga JAZZ“. Toks renginys Kretingoje suskambės pirmą kartą ir pasiklausyti džiazo muzikos kretingiškius, miesto svečius sukvies rytoj, birželio 1 d. R. Šulskienė neslėpė – idėją surengti tokį festivalį Kretingoje inspiravo jos sūnus Dovydas Jonas Šulskis, kuris mokosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo katedroje – groja būgnais. Iki subręstant festivalio Kretingoje idėjai, R. Šulskienė dvejus metus su Džiazo katedros studentais rengė stovyklas Kretingos meno mokykloje ir muzikinius turus į Vokietiją. Po jų ir susiformavo džiazo trio „Duck Saved Jones“, kuriame mušamaisiais groja Dovydas Jonas Šulskis, bosine gitara Artūrs Dutskis ir klavišiniai Andrius Savčenko. Jų pasirodymą džiazo muzikos gerbėjai išvys ir rytoj. „Šie vaikinai ir mūsų namuose rengė kūrybines stovyklas, kūrė muziką, šiemet išleido du singlus ir, pasinėrę į kūrybą, rengiasi leisti albumą“, – R. Šulskienė pasidžiaugė, kad jos sūnus 2023 m. Lietuvos būgnininkų konkurse, kurį rengia klubas „Tamsta“ Vilniuje, buvo išrinktas geriausiu būgnininku. Jau kelerius metus R. Šulskienė važinėja į garsų Lietuvoje Mama Jazz festivalį, kuris ir pasufleravo idėja, kodėl gi džiazo muzikos neperkėlus ir į Kretingą, juolab kad tokie festivaliai jau daugybę metų vyksta ir kituose Lietuvos miestuose – Tauragėje, Jurbarke, Elektrėnuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. „Visi jie turi savo istoriją, tad kodėl savosios džiazo istorijos nepradėjus kurti Kretingai“, – pasvarstė R. Šulskienė ir pripažino, kad iš tiesų ji su savo idėja žengė į tam tikrą nežinią, nes planuoto finansavimo iš Lietuvos kultūros tarybos negavo.
Kai pilki keleliai dulka ne tik dainoj
Turbūt daugelis pamena Stasio Žlibino eilėmis sukurtą dainą, kurioje skamba žodžiai „pilki keleliai dulka, pilki keliai, prie jų berželių pulkas, žali beržai“, kurią dainuodavo tiek jaunas, tiek senas. O kuo iš tiesų kvėpuoja prie pat žvyrkelio Budriai–Kalniškiai gyvenantys Kretingos rajono žmonės, domisi „Pajūrio naujienos“. Paklaustas, kaip sekasi gyventi šalia neasfaltuoto kelio, Rimvydas Lekstutis nedaugžodžiauja: „Taip ir gyvenam – dulkėse. Mes patys nuolat savo lėšomis pirkdavome po 10 kubų vandens ir laistydavome. Ką seniūnija pakrapija, tai vienas juokas, jie ten tik deklaruoja, kad laisto. Prieš dvidešimt metų šią sodybą įsigijome su ta intencija, kad kelias Vėžaičiai-Kartena bus asfaltuotas. Pernai, kai vežė tą istorinį krovinį, šiame kelyje buvo padarytas aplinkkelis. Prieš paleidžiant automobilių srautą, kelią nugreideriavo, o palaistyt pamiršo, tai siaubas, kas čia darėsi, toks dulkių debesis, kad nedaug trūko iki nelaimės – nieko nesimatė. Paskambinus į Kartenos seniūniją ir paprašius, kad palaistytų, gavome atsakymą, jog nėra lėšų. Kreipėmės ir į Kelių direkciją – niekur jokios pagalbos. Paskui šiaip ne taip vieną sykį palaistė“, - pasakojo R. Lekstutis. „Dabar gerai, kad palankus vėjas pučia, į mūsų namus neneša, o kai vėjas pasisuka iš šiaurės vakarų ar vakarų, tai tiesiog nebeįmanoma nei langų praverti, net nėra tikslo jų valyti – sakė Dalia Bertašienė. Čia papilta dolomitinė skalda, kuri labai dulka, kai tik dideliu greičiu pralekia krovininis automobilis, pakyla didžiuliai dulkių debesys. Šiuo keliuku važiuojantiems krovininiams automobiliams nereikia mokėti kelių mokesčio, per dieną jų čia šimtais pravažiuoja. Seniūnija komentuoja, kad jiems čia laistyti nepriklauso, mes patys samdomės mašiną ir laistome. Tiesa, praėjusią savaitę pravažiavo laistymo mašina, bet toks ten ir laistymas – nieko nesijaučia“.
Antradienį 10.57 val. iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) Kartenos ugniagesiai gavo pranešimą, kad Voveraičių miške – autoįvykis, ir gali būti prispaustų žmonių. Į incidento vietą atskubėjus Kartenos ugniagesiams, nustatyta, jog apvirto medieną vežantis miškovežis, kuriame yra sužeistas ir negalintis išlipti vairuotojas. Išpjovus priekinį automobilio stiklą, nukentėjusysis iškeltas ir perduotas medikams. Gelbstint dalyvavo Kartenos ir Kretingos ugniagesiai, policijos pareigūnai ir du medikų ekipažai.
„P. n.“ informacija
Palanga pradeda vasarą: alsuos Tiškevičių dvasia
Savaitgalį Palanga pasitiks jubiliejinę vasarą – prieš 200 metų, 1824-ųjų liepos 13 d., grafai Tiškevičiai už 177 tūkstančius sidabro rublių nusipirko valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir kitomis apylinkėmis, pradėjo čia kurti kurortą. Todėl ir penktadienį prasidedantis tradicinis trijų dienų trukmės festivalis „Myliu Palangą“ šįkart alsuos grafų dvasia. Istorinis piknikas ir gala koncertas – rytoj Gintaro muziejus prie liūtuko skulptūros sukakties proga atidarė stendinę lauko parodą, o šiandien 10.10 val. įvyks pirmoji ekskursija su gide, kuri pademonstruos specialiai šiam renginiui sukurtą istorinį kostiumą, lankytojus supažindins su grafų Tiškevičių paveldu. Šeštadienį „nusikelti“ į XIX amžių bus galima Birutės parke: rotondoje 12 val. vyks edukacija apie dvaro šokius ir pramogas, 13.30 val. – „Smuiko improvizacija“ prie Kristaus skulptūros, o 14 val. visi laukiami istoriniame piknike: sužinos, kaip laisvalaikį leisdavo dvariškiai, bus pasiūlyta paragauti patiekalų, kuriuos jie valgydavo, pamatyti, kokius žaidimus žaisdavo, šokius šokdavo, kokią poeziją skaitydavo. Vėliau festivalio svečiai vėl grįš į parko rotondą – 15 val. prasidės edukacija „Ponulio drama“, 16 val. – „Smuiko improvizacija“ prie Eglės, žalčių karalienės, skulptūros, o 17 val. pievoje prie rožyno ties rūmais publiką sutrauks didysis koncertas „Romanas su kontrabosu“ ir atlikėjai Ieva Prudnikovaitė bei kontrabosų orkestras. Anot organizatorių, šioje įspūdingoje mecosoprano ir kontrabosų programoje persipins įvairių epochų muzikiniai dialogai, bus atskleidžiamos instrumento galimybės ir balso magija. Žiūrovams specialiai įrengta mažiausiai pusė tūkstančio nemokamų sėdimų vietų.
|
|
