|
|
|
(1856) 0000-00-00UNESCO filmų konkurse Kanuose kretingiškis laimėjo Didįjį prizą
Klaipėdos technologijų mokymo centro pirmakursis, buvęs Pranciškonų gimnazijos mokinys 20-metis Gvidas Nagys praėjusią savaitę dalyvavo Prancūzijos Kanuose įvykusiame UNESCO tarptautinio moksleivių konkurso „Quand le Son Créé l’Image“ („Kai garsas kuria vaizdą“) geriausių darbų peržiūroje ir apdovanojimuose, kur laimėjo pirmą vietą ir pelnė Grand Prize, arba Didįjį prizą. Nuo boružės – iki žmogaus akiračio Multimedijų – filmų kūrimo, montavimo, animacijos pagrindų – besimokantis kretingiškis konkursui sukūrė filmą „Boružė pastebi trapų pasaulį“ („Ladybug’s witness: fragile world“), kuris buvo atrinktas kaip geriausias tarp konkursui pateiktų 210 mokinių iš 31 valstybės 128 mokyklų darbų. Jaunuolio žodžiais, reikėjo sukurti 1 minutės trukmės filmą, kurio tema aprėptų aplinkosaugą ir taiką išvien, ji turėjo būti susijusi su Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarkės akcentu – veikti dėl taikos ir pasaulio darnaus vystymosi gerovės. Garso takelį konkurso dalyvių darbams sukūrė organizatorių parinktas prancūzų elektroninės muzikos prodiuseris ir atlikėjas Rone. Gvidas pasakojo, kad konkurso filmui jis pirkęs specialius filmuotus fragmentus – įsigijo licenciją naudoti profesionalų ir mėgėjų iš viso pasaulio filmuotus vaizdus, kuriuos pagal savo sumanytą idėją sumontavo į itin trumpą vaizdo klipą. „Per trumpą laiką reikėjo perteikti svarbią žinią. Ilgai galvojau, po kelis sykius peržiūrėdavau vaizdus, klausiausi konkursui sukurtos muzikos, kol per gamtos, augalijos vaizdus ėmė ryškėti idėja: kaip pasaulį mato boružė, vaizdai plečiasi iki žmogaus akiračio – kaip tai mato ir suvokia žmogus, nuo kurio veiklos pasaulis ir džiūgauja, ir kenčia“, – savo kūrinio idėją apibūdino kretingiškis.
Ar perkate savitarnos kasose?
Kretingos rajono savivaldybė, siekdama optimizuoti ir efektyvinti naudojamą automobilių parką, ėmėsi trečdaliu sumažinti automobilių: iš 16 turimų, kuriems vidutiniškai po 12–15 metų, paliks 5–6 automobilius, juos palaipsniui atnaujinant. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė teigė, kad nuo šių metų pradžios bazę jau susimažinę 5 automobiliais: 4 jų pateikti parduoti į aukcioną, o vienas nurašytas ir realizuotas kaip metalo laužas. „Automobiliai dėvisi ir sensta. Suskaičiavome, kad per pastaruosius ketverius metus Savivaldybės turimų automobilių remontui išleidome per 40 tūkst. Eur: tarkim, 2020 m. – 5,5 tūkst. Eur, o jau 2023 m. – 12 tūkst. Eur. Šiemet planuojame į aukcioną perduoti du automobilius – „Honda“ ir „Volkswagen Polo“, o metų pabaigoje – dar du 2013 m. gamybos „Volvo S80“ markės automobilius, kuriais važinėdavo Savivaldybės vadovai. Šiedu pastarieji automobiliai itin neekonomiški, jų kuro sąnaudos po 10–12 l benzino/100 km“, – numatytą parko optimizavimo procesą, kai būtų sutaupoma lėšų ne tik už remontą ir kurą, bet ir – automobilių draudimus, apibūdino administracijos direktorė. Paklausta, kaipgi Savivaldybės darbuotojai ketina išsiversti su nedideliu kiekiu automobilių, V. Preibienė atsakė, kad tarp Savivaldybės administracijos skyrių jau įdiegta speciali sistema, kurioje darbuotojai iš anksto rezervuoja ir pasidalija automobiliais. Anksčiau automobiliai būdavo priskirti Savivaldybės skyriams arba vairuotojams ir dažnai stovėdavo efektyviai nepanaudojami. Direktorė taip pat pažymėjo, kad nuo 2020-ųjų pabaigos į Savivaldybės administracijos automobilius įdiegta telemetrinės kontrolės sistema, o nuo 2023 m. ši sistema įdiegta ir seniūnijų automobiliuose. „Suskaičiavome, kad įdiegus šią sistemą, atsakingiau bei efektyviau naudojantis automobiliais, ir kuro sąnaudos sumažėjo apie 20–30 proc.“, – pridūrė pašnekovė.
Baidotai. Salantų kraštą garsinęs kaimas
Salantų parapijoje esantys Baidotai šiandien priklauso Skuodo rajono savivaldybės Notėnų seniūnijai. Iki 1959 m. kaimas priklausė Salantų valsčiui ir rajonui ir suvaidino reikšmingą vaidmenį Salantų krašto istorijoje. Labiausiai šį kaimą ir Salantus išgarsino Nezabitauskių-Zabičių giminė. Susiformavo per Valakų reformą Baidotai įsikūrę Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Kaimas ribojasi su Panotėnių, Notėnų, Kulalių, Šniukščių, Dvarčininkų, Laivių ir Tuzų žemėmis. Pietvakariniu pakraščiu vingiuoja Salantas, o centrine dalimi teka Notė, kuri kaime daro staigų lankstą ir ties riba su Laiviais ir Dvarčininkais įteka į Salantą. Pietrytine dalimi teka Alksnė, kurią užtvenkus įrengtas Baidotų tvenkinys. Didžiąją kaimo teritorijos dalį sudaro dirbama žemė. Tik pietinėje dalyje, vidury laukų, auga apie 11 ha dydžio oficialaus vardo neturintis miškas, o šiauriniame pakraštyje ošia Juodupio, Velėnių ir Lindinės miškai. Pietine dalimi praeina kelias Seda–Barstyčiai–Salantai, kaime vadinamas Salantų gatve. Nuo jo atsišakoja išilgai kaimo į Kulalius einantis žvyrkelis, pavadintas Šilo gatve, nuo kurios į vakarus veda Paupio gatvė. Centre, rytinėje Šilo gatvės pusėje, stovi 10 kompaktiškai sovietmečiu suprojektuotų tipinės kolūkinės gyvenvietės sodybų, o kitos sodybos išsimėčiusios vienkiemiais kaimo pakraščiuose. Kaimas susiformavo XVI a. II pusėje per Valakų reformą. Pirmąkart paminėtas karališkojo matininko Jokūbo Laškovskio 1568 m. rugpjūčio 7 d. sudarytame Lenkijos karaliaus ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Augusto Telšių dvaro Salantų valdos žemėlapyje. Vietovės pavadinimas kilo iš asmenvardžio Baidotas daugiskaitos formos. Manoma, kad tai buvęs pirmasis šių žemių naujakurys, kurio palikuonys buvo vadinami Baidotaičiais. Todėl XVI a. kaimas vadintas Baidotaičiais, o nuo XVII a. – Baidotais. Pietvakarinis kaimo pakraštys – Salanto pakrantės nuo Salantų–Notėnų kelio tilto per upę iki santakos su Note bei vakarinė-šiaurės vakarinė dalis – Notės pakrantės ir į šiaurės vakarus nuo jos esanti buvusio Dvarčininkų kaimo žemių dalis iki ribos su Kretingos rajonui priklausančio Dvarčininkų kaimo, patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.
Į kiekvieną augalą – kaip į gyvybę
„Turbūt pavargau būti „gėlių mergaite“, per metų metus sukauptas žinias išsinešiau ir dabar jas perduodu jaunajai kartai“, – sakė buvusi gėlių salono Palangoje savininkė, dabar Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Pajūrio skyriaus profesijos mokytoja Jurga Juknaitė, kartu su kolege Ilona Stanevičiūte rengianti edukacijas ir aplinkiniuose rajonuose. Ne gėlė kalta, kad negraži Viena jų – apie interjero augalus – įvyko ir Kretingos miesto Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Jaunimo edukacijos erdvėje. Vaikų ir paauglių iki 12-os metų atėjo ne tiek daug, o ir tie patys, anot Jurgos, iš pradžių susidomėjimo nerodė. „Bandė prisistatyti ir netikrais vardais, juokavo, mus su Ilona savotiškai „tikrino“, kas tokios esam, kaip bendrausim, o kai jau įgijom pasitikėjimą, patys prašė: tik leisk žemes į vazonėlius pilstyti, smalsavo, kaip tas skylutes padaryti, augalus padauginti – vyko „fokusai“, kaip iš vieno pasidaro keli “, – pasakojo mokytoja. Anot jos, edukacijos tikslas parodyti, kaip naujam gyvenimui prikelti nebe išvaizdžias, dažniausiai į namų kampus užspeistas kambarines gėles – anturį, sukulentinei augalų genčiai priklausančias eševeriją, kitaip dar „paleistuve“ vadinamą kalankę, alijošių ir kt. Prižiūrint augalus, svarbiausia jų neperlaistyti – vandens perteklius kenkia labiau negu sausra: įsiveisia puvinys. O išdžiūvusi gėlė palaisčius turi galimybę atsigauti. Dar augalui reikia šviesos, šilumos, kad žemei netrūktų oro ir kvėpuotų šaknys. „Aš visada akcentuoju: kambaryje pamatęs nusususią gėlę, svečias niekada nesakys, kad ji negraži – pagalvos, kad šeimininkai apsileidę“, – atviravo Jurga.
Saugaus eismo komisijoje: proga priminti ir viešąjį transportą
Saugaus eismo komisijos posėdyje patenkinti visi prašymai, susiję su tarnybinių automobilių parkavimu, „Gyvenamosios zonos“ ženklo atsiradimui Nemuno seniūnaitijoje nepritarta, o sodininkų bendrija „Rasa“ dėl savo pageidavimų dar turės atlikti gyventojų apklausą. Rezervavo vietas automobiliams Kretingos seniūnija prašė leisti įrengti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ Vilniaus g. 8 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Seniūnės Sigitos Riepšaitės teigimu, ženklo prireikė, nes seniūnijos ir kitų pastate esančių įstaigų transportui tik tuomet bus išduodami specialieji leidimai statyti tarnybinio transporto priemones prašomo ženklo galiojimo zonoje. Automobilių padaugėjo į patalpas perkėlus Socialinės paramos skyrių, be to, kiemu naudojasi lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikų tėvai, kiti atvykstantys klientai, kariai. Ties įvažiavimu į garažus, kuriuos patys ir valdo, S. Riepšaitė tris vietas prašė numatyti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 kuopos, tris vietas palei pastato sieną – Kretingos seniūnijos ir vieną vietą – Socialinės paramos skyriaus mašinoms. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos bei Žemės ūkio skyrių prašymas buvo ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ dviem tarnybiniams automobiliams pastatyti prie pastato J. Pabrėžos g. 8. Tokio pat ženklo J. Pabrėžos g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje, arčiau rajono Kultūros centro, pageidavo Kretingos miesto seniūnija. Visų prašymai patenkinti.
Kūlupėnų pelėdžiukas
„Mūsų naujasis gyventojas“, – tarp eglės šakų įsitaisiusio pelėdžiuko nuotrauka pasidalijo Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė. Paruošė būstą – sulaukė naujakurių Ir tikrai nuo šiol – tai naujas šios seniūnijos miškų gyventojas, dar jauniklis. Kaip sakė Jūratė, kol kas nebaugštus, nes tebėra žiopliukas, nežinantis, kad vieno žmogaus ranka gali globoti, o kito – nuskriausti. „Todėl ramiai ir pasidavė vyrui iš arti fotografuojamas“, – šypsojosi ji. Antanas Mačernis – iš tų, kurie myli gamtą, ją stebi. Pernai vieną dieną vaikščiodamas po mišką arčiau Minijos, atrado ant žemės nukritusią drevę ir, sūnaus Donato padedamas, įkėlė ją į medį, pritvirtino. „Sakė, matysit, čia pelėda apsigyvens. Taip ir buvo, šiandien jau turime ir pelėdžiukų“, – juokėsi Jūratė. Kiek slapukė pelėda mažylių iš kiaušinių išperėjo – nežino, bet džiaugėsi, kad fotoaparatu užfiksuoti pavyko nors vieną. Lietuvos ornitologų draugijos nario Gedimino Petkaus teigimu, tai – naminės pelėdos jauniklis. Ne be reikalo ir pavadinimas toks, nes šie paukščiai drevėse arba specialiai pagamintuose dideliuose inkiluose įsikuria miškuose netoli žmonių namų. „Matome jauniklį vieną, tačiau jų gali būti ir trys, o gal ir keturi. Patelė peri 30–32 dienas, jaunikliai lizdą palieka dar neišmokę skraidyti, nagais įsikibę, jie karstosi nuo šakos ant šakos“, – pasakojo ornitologas.
Kelią skinasi modulinis mokymas
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo Profesinio mokymo skyriaus vedėja Rita Andrijauskienė gerų žinių turi rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams – filialas plečia modulių pasiūlą, kas sudaro puikias galimybes įgyti praktinių įgūdžių. „Mūsų filialo naujiena – kad nuo naujų mokslo metų devintokai, arba pirmokai gimnazistai, galės mokytis nesudėtingos technologijos tautinio paveldo patiekalų, vienuoliktokai, arba trečiokai gimnazistai, – sveikos mitybos patiekalų gaminimo“, – R. Andrijauskienė akcentavo dvejopą modulių naudą: mokiniai įgyja praktinių įgūdžių, kurie pravers gyvenime, antra, – tai gali turėti įtakos ir renkantis profesiją. „Tarkim, mokiniui patinka gaminti, ir jis nusprendžia tapti profesionaliu virėju ar virtuvės šefu“, – pasvarstė skyriaus vedėja. Šiuo metu Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro (KEGPMC) Kretingos filiale mokosi 56 virėjo specialybės mokiniai. Per šiuos mokslo metus šioje mokymo įstaigoje papildomai mokėsi 3 grupės virėjų, kuriuos nukreipė Užimtumo tarnyba. „Sudarėme ir nemažai pameistrystės sutarčių. Darbdaviai pradeda suprasti pameistrystės naudą, nes, taikant pameistrystės mokymosi formą, vyksta glaudus profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimas, mokiniams sukuriamos sąlygos įgyti reikiamų profesijos įgūdžių realioje darbo vietoje“, – pasidžiaugė R. Andrijauskienė. Kretingos filialo profesijos mokytojų pastangomis būsimiesiems virėjams suteikiamos naujausios žinios, o motyvacija gerai mokytis, siekti profesijos aukštumų skatinama įvairiais būdais, vienas kurių – meistriškumo konkursai. Štai ne per seniausiai Marijampolės profesinio rengimo centre įvyko šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių svetingumo profesinio meistriškumo „AEHT- LT 2024“ konkursas, kurio tikslas – ugdyti mokinių profesinį pasirengimą ir jų motyvaciją, kūrybingumą, iniciatyvumą ir bendradarbiavimą, kelti svetingumo profesijų prestižą. Konkurse dalyvavo 88 būsimi kulinarijos, konditerijos, baro, restoranų paslaugų profesionalai iš 22-jų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų, tarp jų – ir KEGPMC Kretingos filiale virėjo profesijos besimokantys trečiakursiai Artem Plyta ir Dominykas Klapatauskas, kurie varžėsi Kulinarinio dekatlono rungtyje. „Šis konkursas – tai ne konkuravimo, bet bendradarbiavimo renginys, kadangi tikslų siekia mišrios komandos, burtų keliu sudarytos iš skirtingų mokymo įstaigų mokinių. Tad konkurse sėkmę lemia ne tik profesinis pasirengimas, atlikimo technika, bet ir gebėjimas bendrauti, kartu planuoti ir įveikti jaudulį“, – konkurso esmę apibūdino R. Andrijauskienė.
Ar „Keliaujančio aktoriaus“ instaliacijai parinkta vieta – tinkama
Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“, surengęs tarptautinę šventę savo veiklos 45-mečio proga, kalvos šlaite tarp Šv. Antano rūmų ir Pranciškonų gimnazijos tvenkinio, atidengė meninę instaliaciją, pavadintą „Keliaujantis aktorius“. Šešėlių teatro artistą su lagaminu vaizduojanti instaliacija traukia praeivių dėmesį, tačiau yra kretingiškių, abejojančių, ar ši, žmonių skausmo ir kančių persmelkta, vieta tinkama tokiam žaismingam kūriniui. Žydų kančios kelyje „Į mūsų tėvų atmintį ilgam buvo įsirėžę vaizdai, kaip pirmomis karo dienomis iš Šv. Antano rūmų rūsių ta kalva žemyn vedė žydų tautybės žmones ir liepė jiems plaukti per tvenkinį. Kurie neįstengė išplaukti į kitą krantą, tuos šaudydavo vandeny. Stebėti tų kraupių vaizdų buvo suvaryti vietos gyventojai, kitas dienas jie slėpėsi namuose, kad nebūtų pagauti ir vėl suvaryti žiūrėti į šį siaubą. Jeigu teisingas šis istorinis aspektas, ar vieta buvo tinkama tokiai nuotaikingai metalo skulptūrai? Juk visai šalia – ir paminklas sovietų nukankintiems žmonėms atminti“, – savo argumentus dėstė keli į redakciją užsukę skaitytojai. Ar šie faktai tikri, „Pajūrio naujienos“ paklausė Kretingos istorijos žinovo muziejininko Juliaus Kanarsko, kuris patvirtino, kad yra išlikę senųjų kretingiškių pasakojimų, – šiuos užfiksavo jau anapilin iškeliavę muziejininkai Ignas Jablonskis ir Vytautas Rimgaila. „Yra žinoma, kad Šv. Antano rūmų rūsiuose buvo kalinti ne Kretingos, bet iš Skuodo atgabenti žydai, iš kurių okupantai ir jų pakalikai visaip tyčiojosi. O enkavėdistų nukankintiems žmonėms atminti po nepriklausomybės paskelbimo prie tvenkinio pastatytas koplytstulpis“, – kalbėjo J. Kanarskas.
Vairavo neblaivus
Pirmadienį apie 13.11 val. Darbėnuose automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojui, gimusiam 1995 m., nustatytas 2,51 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Palangos gatvėje veržėsi dujos
Lauke vykdant darbus Palangos gatvėje Kretingoje buvo pažeistas dujų vamzdis. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai 5 m nuo gyvenamo pastato rado pažeistą dujų vamzdį, iš kurio smarkiai tekėjo dujos. Iš pastato buvo išvesti 8 gyventojai, teritorija 100 kv. m plote aptverta „STOP“ juosta, gatvėje sustabdytas eismas. Atvykusi dujų avarinė tarnyba užsuko pagrindinę dujų tiekimo sklendę.
„P. n.“ informacija
Rajono stalo teniso komandų pasiekimai
Pasibaigė 2023–2024 metų sezonas Lietuvos stalo teniso asociacijos rengiamose šalies pirmenybėse – skirtingose lygose Kretingos rajonui atstovavo 4 stalo tenisininkų komandos, kurių pasiektus rezultatus apibendrino Kretingos rajono stalo teniso klubo, Salantų „Salanto“ komandos vadovas Vytautas Ročys. Salantų „Salantas“, kuriam, be V. Ročio, dar atstovavo Egidijus Žižiūnas ir Mantas Vaitkus, žaidė II lygoje ir tarp 48 komandų iškovojo pirmą vietą. „Įrodę, kad esame stipriausi II lygoje, iškovojome teisę kitą sezoną žaisti Lietuvos stalo teniso asociacijos pirmoje lygoje“, – patvirtino V. Ročys. Antros lygos komandos žaidė 4-iuose pogrupiuose po 12 komandų, iš pogrupių į finalinį aštuonetą pateko po dvi geriausiai žaidusios komandos. „Mūsų „Salantas“ savo, ketvirtame, pogrupyje nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir pateko į finalinį aštuntuką“, – pasidžiaugė komandos vadovas. Finaliniame aštuonete „Salantas“ patyrė tik vieną pralaimėjimą – 2:4 prieš Kėdainių „Mistiką“, bet visus likusius susitikimus laimėjo: prieš Kauno komandą „Volstona-Topas“ – 4:0, Prienų „Revuoną“ – 4:1, Utenos „Utenos DSC“ – 4:1, Klaipėdos „VSTA-Elektrifikacijos paslaugas“ – 4:1, Jonavos „Jonavos STK-3“ – 4:1, Nemenčinės „Alazaną“ – 4:0, kas ir lėmė galutinę mūsiškių pergalę.
„Žemaitijos taurė“ – Kartenos sklandytojų rankose
Gegužę Kartenos sklandymo klube startavo sklandymo varžybos „Žemaitijos taurė 2024“, aštuonioms dienoms sukvietusios visus sklandymo entuziastus, mėgėjus ir šios sporto šakos gerbėjus. Organizatoriai pasidžiaugė, kad šiemet sklandyti pasitaikė ypač palankus oras ir visos aštuonios dienos tapo sėkmingos skrydžiams ir užduotims įveikti. Kartenoje pakilę sklandytuvai nardė ne tik po Žemaitijos padangės erdvę, bet apsilankė ir Pamario krašte, Suvalkijoje, Latvijoje. Į žaidynių uždarymą atvykęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus gerą žodį sklandytojams skyrė už patriotiškumą, meilę tėvynei ir savo šalies garsinimą. Visi dalyviai, svečiai, draugiškai sugiedoję šalies himną ir sulaukę šių sklandymo varžybų rezultatų, bendraudami tarpusavyje dalinosi patirtimi ir ateities planais. Kadangi tokio tipo varžybos nėra uždaros ir jose gali dalyvauti visi norintieji, pagrindinis varžybų tikslas yra regioninių klubų sklandytojų pasirengimas nacionalinio ir tarptautinio lygio čempionatams.
Darbėnų krašto Medomiškio kaime kaimo turizmą puoselėjantys Audronė ir Kęstutis Vičiuliai savo sodybos tvenkinyje įveisė įspūdingų raudonųjų orfų. Šios spalvingos žuvys plaukioja būriais ir tapo tarsi prijaukintais sodybos naminiais gyvūnais – išsyk atsiliepia kviečiamos šeimininkų. K. Vičiulis, trumpam stabtelėjęs ant liepto, pabarbeno į turėklą, ir žuvys iš kito tvenkinio pakraščio būriu išsyk suplaukė prie šeimininko. „Jos greit pripranta prie savų žmonių, dabar laukia įberiant ėdesio“, – kalbėjo Kęstutis. Prieš kelerius metus kaip sodybos puošmeną iškastą tvenkinį, šeimininkų žodžiais, reikėtų išvalyti, tačiau, sakė pašnekovai, tam reikės pasirengti ankstyvą pavasarį, nes suvažiavusi technika apgadintų pakrantes, nukentėtų žuvys. Keturiasdešimt raudonųjų orkų, tikino sodybos savininkai, įsigiję dėl grožio, o ir dėl savotiškos pramogos. Per tą laiką jų prisiveisė tiek, kad pernai jau dalijo mailių draugams ir pažįstamiems. Turėjo ir amūrų, bet šie jų tvenkiny neprigijo – belikę vos keli.
Alkos kalno koplyčia – Senosios Įpilties bendruomenės šventovė
Gegužės 21-ą dieną, minėdami Sekmines, ant Alkos kalno, kuris nuo seno garsėja savo mitais ir padavimais, susirinko Senosios Įpilties bendruomenė, šiemet pažymėjusi ypatingos medinės koplytėlės šimtmetį. Gilioje senovėje, iki krikščioniškųjų laikų, šioje vietoje ant Alkos kalno būta pagoniškos šventvietės ir tai simbolizuojančio akmens. Tarpukariu, 1924-aisiais, Klemenso Alonderio rūpesčiu ant šio kalno buvo pastatyta medinė koplyčia. Altorių ir statulėles sukūrė dievadirbys Juozapas Paulauskas iš Grūšlaukės. Koplyčioje buvo laikomos pamaldos, švenčiamos bažnytinės šventės, pasimelsti susirinkdavo į kariuomenę šaukiami jaunuoliai. 1988-aisiais, lygiai prieš 36 metus, keturiolikos vietinių jaunuolių grupė, išvykstanti tarnauti sovietinėje armijoje, didžiulės eisenos lydima, iš Įpilties centro ant Alkos kalno atnešė Lietuvos trispalvę ir garbingiausioje kalno vietoje, kaip meilės ir ištikimybės savo žemei simbolius, padėjo atsineštus vainikus. Tądien, pasižadėję atlikti vyrišką pareigą ir vėl sugrįžti į gimtąjį kraštą, jaunuoliai pažadą ištesėjo, ir šią gegužės 21-ąją, kaip ir anuomet, prieš 36-erius metus, visi garbingai nešė Lietuvos vėliavą, kuri, visiems susirinkusiesiems giedant šalies himną, suplevėsavo šalia koplyčios.
Antradienį apie 2 val. nakties Imbarės seniūnijos Tuzų kaime ugnis „padirbėjo“ vieno aukšto apmūrytame mediniame gyvenamajame name su dvišlaičiu šiferiu dengtu stogu. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, liepsnos šėlo atvirai. Gesinimo darbai, kuriuos atliko Salantų, Šateikių, Mosėdžio ir Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komandos, tęsėsi maždaug iki 4 valandos. Vanduo buvo tiekiamas iš dirbtinio šaltinio.
„P. n.“ informacija
Turtinga Kretingos miesto istorija mums paliko unikalių istorinio-kultūrinio paveldo objektų, kuriuos pavyko išsaugoti iki šių dienų. Vienas jų – seniausias Lietuvoje 1610 m. įrengtas miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių (1560–1621) menantis Saulės laikrodis. Kadangi žmonių gyvenime laikas vaidina ypatingą vaidmenį, nes jo kaitą jaučiame kiekvieną akimirką, žmonija nuo pat savo civilizacijos pradžios norėjo geriau suprasti ir įvertinti jo pokyčius bei stengėsi jį kuo tiksliau išmatuoti. Nuo akmeninių statinių, žyminčių Saulės ir Mėnulio kelionės dangaus skliautu ciklus, obelisko formos saulės laikrodžių iki atomų virpesius matuojančių atominių laikrodžių – toks yra laiko matavimo prietaisų nueitas kelias. Viduramžių astronomai saulės laikrodžių konstravimui pritaikė dangaus šviesulių koordinačių nustatymo principus ir sukūrė gnomonikos mokslą. Jie palenkė lazdą į dangaus sferos polių taip, kad jos su horizontu sudaromas kampas atitiktų vietovės geografinę platumą, nes tuomet valandų padalos tampa vienodos visiems mėnesiams. Pasviręs strypas arba vietoje jo naudojama trikampė plokštelė vadinama gnomonu, kurio šešėlis krenta ant plokštumos, kuri vadinama kadranu. Kadrane išgraviruojamos valandų ir kalendorinės žymos, ant kurių krinta gnomono šešėlis, Zodiako ženklai. Saulės laikrodžiai pagal plokštumos padėtį horizonto atžvilgiu yra kelių rūšių: horizontalūs, vertikalūs, poliniai ir pusiaujiniai. Saulės laikrodžiais buvo tikslinami bokštų laikrodžiai, taip pat jais kartografijos darbuose buvo nustatoma vietovių geografinė platuma.
Rinkimai tęsiasi: vieni pasigenda Vaitkaus, kiti džiaugiasi, treti renka „iš bėdos“
Nuo antradienio iki ketvirtadienio dalis gyventojų, tarp jų kretingiškiai, ir vėl skubėjo iš anksto balsuoti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. Antrajame ture varžosi du per pirmą turą stipriausiai pasirodę kandidatai – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Premjerė Ingrida Šimonytė. Už antros kadencijos siekiantį G. Nausėdą pirmame ture balsavo 43,95 proc., už konservatorių kandidatę I. Šimonytę – 20,05 proc. rinkėjų. Aktyvumas beveik toks pat Kaip ir pirmame ture, rajono Savivaldybės, kurioje įrengta vienintelė rajone išankstinio balsavimo vieta, durys buvo atvertos nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Savo balsus čia galėjo atiduoti rinkėjai, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. „Nusprendžiau ir aš pasinaudoti tokia galimybe, mat Kretingoje planuoju būti iki kitos savaitės antradienio“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė optimistiškai nusiteikęs kaunietis Mečislovas Urbanavičius. Vyras teigė atėjęs iš anksto apsisprendęs, kuriam kandidatui atiduos pirmenybę, tad balsavimo vietoje užtruko vos kelias minutes.
|
|
