|
|
|
(1855) 2024-05-21
Antradienį apie 2 val. nakties Imbarės seniūnijos Tuzų kaime ugnis „padirbėjo“ vieno aukšto apmūrytame mediniame gyvenamajame name su dvišlaičiu šiferiu dengtu stogu. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, liepsnos šėlo atvirai. Gesinimo darbai, kuriuos atliko Salantų, Šateikių, Mosėdžio ir Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komandos, tęsėsi maždaug iki 4 valandos. Vanduo buvo tiekiamas iš dirbtinio šaltinio.
„P. n.“ informacija
Rajono parkai puošiasi vasarai
Atnaujinti Jauryklos parko takai. Klojamas naujas takas prie pagrindinės miesto maudyklos – pirmojo Dvaro tvenkinio. Po Kretingos miesto šventės takus dar ketinama atnaujinti Pastauninko ir Dvaro parkuose. Darbėniškiai šiemet įrengs apšvietimą take, vedančiame nuo vandens malūno iki šviečiančių sūpynių. Salantiškiai atnaujino parko sporto aikštynų infrastruktūrą. Lietūs išplauna takus Bendrovė „Arkosta“ praėjusį mėnesį ėmėsi tvarkyti natūraliai gamtos poveikio apardytus, prieš kelerius metus šio kvartalo bendruomenės iniciatyva, palei Jauryklos upelį įrengto 10 ha ploto parko takus. Bendrovės vadovas Mindaugas Paulauskas teigė, kad vandens išplauti takai sutvirtinti ir pakloti specialia danga. Dabar šienaujama parko teritorija. Pernai Jauryklos parke buvo atnaujinti mediniai sporto įrenginiai ir 5 apžvalgos aikštelės. Šio parko takų ilgis – apie 3 km, jų atnaujinimo darbai kainavo 13 tūkst. Eur. Lėšos skirtos iš Kretingos miesto seniūnijai numatytų aplinkos tvarkymo lėšų. Pasak Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, šiemet miestui tvarkyti – valyti, gatvėms ir kapinėms prižiūrėti, viešajam tualetui eksploatuoti, apželdinimui, tarp šių darbų – ir parkams tvarkyti – iš viso skirta 1,3 mln. Eur. Šiuo metu baigiamas kloti maždaug 300 m ilgio paaukštintas takas prie Dvaro parko. „Po Kretingos miesto šventės, įvyksiančios birželio 7–9 dienomis, imsimės Pastauninko parko takų – taip pat reikės atnaujinti jų dangą. Pirmiau pakeisime aplaužytas šiukšlių dėžes ir suolus“, – būsimus darbus 18 ha ploto Pastauninko parke, suformuotame buvusioje Pranciškonų vienuolyno žemėje, apžvelgė miesto seniūnė. Šiemet taip pat dar numatyta pakeisti informacinius stendus Jauryklos ir Pastauninko parkuose. O J. Pabrėžos gatvėje, palei lurdą, bus pakeista atraminė tvora – vizualiai ji atrodys taip pat, kaip ir įrengta Vilniaus gatvėje. Šie darbai kainuos 45 tūkst. Eur.
Ministrė Agnė Bilotaitė: „Turime būti pasiruošę“
„Padidintos grėsmės šiuo metu nėra, bet viskam turim būti pasiruošę“, – tokią žinią gyventojams perdavė penktadienį Kretingoje apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ugniagesiai politikuoja? Rajono Savivaldybėje ministrė susitiko su meru Antanu Kalniumi, Klaipėdos vyriausiojo ir Kretingos rajono policijos komisariatų vadovais, Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje dalyvavo moksleiviams surengtoje civilinės saugos pamokoje, vėliau ugniagesiams gelbėtojams aktualius klausimus aptarė Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. A. Bilotaitė į Kretingą atvyko po ką tik prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) įvykusio ugniagesių piketo, kuriuo šios profesijos darbuotojai siekė atkreipti dėmesį į nepakankamą finansavimą, kad galėtų vykdyti Vyriausybės deleguotas funkcijas, akcentavo, kad tarnyboje trūksta apie 1 tūkst. papildomų pareigybių. „Pajūrio naujienų“ paklausta, kaip ketina išspręsti problemą, ministrė teigė, kad ne pažadais, o tik konstruktyviu dialogu. Ji pateikė ir kai kurių skaičių: pavyzdžiui, 2019 metais pareigūnų nekomplektas sudarė 13 proc., o 2023-iaisiais pavyko sumažinti iki 5,8 proc. Pareigūnų, kurie atėjo į tarnybą, 2019-aisiais buvo 134, 2023-iaisiais – 253. Finansavimas didėjo: naujai atėjusiųjų atlyginimas anksčiau buvo vos 800 eurų, o šiandien „į rankas“ jie gauna 1 tūkst. 100 eurų. To pasiekta per visus ministrės kadencijos metus didinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui skiriamą biudžetą ir priėmus Vidaus tarnybos statutą, kuriuo gerinamos pareigūnų darbo sąlygos. „Jaučiuosi padariusi daug, kiekvieną kartą klausiu, kokių priemonių trūksta. Pastaraisiais metais ugniagesiai aprūpinti autocisternomis, kopėčiomis“, – vardino A. Bilotaitė. Protestą prie VRM ji pavadino nedalykišku veiksmu, politikavimu prieš artėjančius Seimo rinkimus. Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantys pareigūnai priekaištų jai taip pat nepareiškė. „Mūsų susitikimo tikslas buvo pakalbėti apie gaisrų prevenciją, civilinę saugą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.
Kretinga pratęsė pernai užgimusią tradiciją ir pakvietė miestiečius 771-ojo Kretingos gimtadienio proga savo miestui padovanoti išskirtinę dovaną – drauge pasodinti 771 naują medį ir žydintį krūmą. „Džiaugiuosi, kad praėjusiais metais Savivaldybės inicijuota akcija pasiteisino – sodinant naujus medžius ir žydinčius krūmus tiek pernai, tiek ir šiemet dalyvavo gausus būrys kretingiškių. Dar džiugiau, kad šiemet medelius, krūmus sodino ir išskirtinai daug jaunųjų miestiečių. Visų akcijos dalyvių rūpesčiu Kretinga tapo dar žalesnė, o nauji augalai kretingiškius ir miesto svečius džiugins ne vienerius metus“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Kartu sodinti naujus augalus kretingiškiai buvo kviečiami penktadienio pavakarę. Medžiai ir žydintys krūmai – beržai, alyvos, lanksvos, liepos ir juodalksniai – buvo sodinami Žemaitės alėjoje ir Taikos gatvėje. Akciją „Gimtadienio proga Kretingai – nauji medžiai ir krūmai“ inicijavo ir organizavo Kretingos rajono savivaldybė. Praėjusiais metais naujais augalais buvo papuošti Kretingos miesto parkai: Pastauninko ir Bronislovo Burneikio parkai bei vadinamojo Lapyno kvartalo parkelis.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Mašina partrenkė paauglį
Penktadienį apie 14.09 val. Vilniaus g. Kretingoje automobilis „Crysler“, pirminiais duomenimis, pėsčiųjų perėjoje partrenkė 2010 m. gimusį vaiką.
„P. n.“ informacija
Prie vairo – su promilėmis
Penktadienį apie 18.05 val. Žemaitės al. Kretingoje 1973 m. gimusiai automobilio „Renault“ vairuotojai nustatytas 2,08 prom. neblaivumas. Šeštadienį apie 17 val. Palangoje, Žilvičių g., toks pat likimas ištiko ir 1983 m. gimusį „Lexus“ vairuotoją – jis įpūtė 1,61 prom.
„P. n.“ informacija
Smurtas prie tvenkinio
Ketvirtadienį apie 21 val. prie tvenkinio Sausdravų kaime, kilus konfliktui, nepažįstamas asmuo, prisistatęs teritorijos savininku, trenkė 1985 m. gimusiam vyrui. Taip pat gautas 1999 m. gimusios moters pareiškimas, kuriame nurodoma, kad tas pats nepažįstamasis apgadino automobilį „Audi A6“. Padaryta 300 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Kasmetinės seniūnijų sporto varžybos – bendruomeniškumas, tarpusavio ryšys ir azartas
Šiemet, kaip ir kasmet gegužės mėnesį, jau 18-ąjį kartą įvyko Kretingos miesto ir rajono seniūnijų žaidynės mero taurei laimėti. Jose 9 seniūnijoms 11 sporto šakų atstovavo 437 dalyviai, gausios palaikymo komandos. Žaidynes, kurios šiemet rotacijos principu vyko Darbėnuose, atidarė Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjo Artūro Juškos vadovaujamas kolektyvas „Ontrep“, sveikinimo žodžius išsakė LR Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos miesto meras Antanas Kalnius, kraštietis krepšinio treneris Kazys Maksvytis, Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis, kiti svečiai. Kretingos meras Antanas Kalnius nuoširdžiai pasidžiaugė, kad tokie renginiai stipriai sutelkia bendruomenę: „Varžybos – tai proga prasmingai leisti laiką, kai žmonės susitinka kartu pabendrauti, pasidalinti ir pasidžiaugti vienas kitu. Tai tradicinės, kasmetinės varžybos, kurios kaskart tobulėja, susirenka vis stipresnės komandos. Tai geras laikas ir geros emocijos.“ Meras atviravo: jei pats dalyvautų rungtyse, stipriausiai jaustųsi futbole, kadangi ši sporto šaka jam artima ir kaip mėgėjas yra dalyvavęs futbolo varžybose. Tačiau šiose žaidynėse ir nebūtina būti profesionalu, pagrindinė mintis – bendruomeniškumas, bet laimėti nori visi. „Būtų keista, jei žmogus nenorėtų nugalėti. Kiekvienas nuo mažens esame formuojami kaip lyderiai, todėl tai yra normalu, – kalbėjo meras, bendruomenių nariams linkėdamas atrasti sau malonios veiklos. – Svarbiausia ne varžybų trukmė, ne rezultatai, o pajautimas tai, kas tau miela, kas svarbu. Štai Pranciškonų gimnazijos stadionas sutvarkytas ir vakare apie šimtas jaunuolių – ne prie kompiuterių, ne su telefonais, o būtent – stadione.“ A. Kalnius pažadėjo, kad šiemet bus sutvarkytas miesto stadionas, kad šią vasarą bus baigtas dviračių tako ruožas iki Vydmantų. Baigus šiuos darbus dėmesio bus skirta mažesnėms seniūnijoms, žingsnis po žingsnio tvarkant jų infrastruktūrą. „Nepriklausomai nuo to, kur – Kretingoje, Salantuose ar Darbėnuose – žmogus gyvena, visi vienodai turi jausti gerovės Lietuvą“, – įsitikinęs meras.
Kėdainių arenoje įvyko Lietuvos kiokušin karatė jaunučių ir jaunimo čempionatas – vienos svarbiausių karatė sezono varžybų, nes jame sportininkai turi galimybę iškovoti kelialapius į Europos čempionatą. Jis šiemet vyks lapkričio mėnesį, Vroclavo mieste Lenkijoje. Lietuvos čempionate dalyvavo 295 sportininkai iš 34-ių Lietuvos karatė klubų. Buvo išaiškinti stipriausi karatekos, atstovausiantys Lietuvai Europos čempionate. Kretingos karatė kiokušin klubo „Shodan“ auklėtiniai varžybose iškovojo 2 medalius: po 1 aukso ir sidabro. Šios pergalės svariai prisidėjo prie bendros „Shodan“ mokyklos pergalės komandinėje įskaitoje: karatė mokykla išlaikė poziciją ir bendroje klubų įskaitoje užėmė I v. – šodaniečiai išliko stipriausia Lietuvos komanda tiek katos (kovos su šešėliu) rungtyje, tiek jaunučių U-16 kumitė (kovos) ir jaunimo U-20 kumitė rungtyse. Antrą vietą bendroje klubų įskaitoje iškovojo Vilniaus karatė klubas „Saulės ženklas“, trečią – Klaipėdos klubas „Okinava“. Individualioje kata rungtyje jaunimo moterų grupėje aukso medalį ir kelialapį į Europos čempionatą iškovojo kretingiškė Greta Intaitė. Pirmoje kovoje šodanietė įveikė Agnę Žilinskaitę („Shori“), o finale dėl savo techniškumo iškovojo čempionės titulą prieš varžovę Miglę Misiulytę („Tori“).
Rajono seniūnijų sporto žaidynių išvakarėse baigėsi Rajono tinklinio pirmenybės, kurias laimėjo „Vydmantų“ komandos tinklininkai. Po jų sekė „Smešas“, III vietos laimėtojais tapo „Reimoros“ sportininkai, ketvirti – SK „Darba“ atstovai, V–VI vietomis pasidalino „Palanga“ ir „Nerijaus Liubino tinklinio akademija“. Naudingiausiais komandų žaidėjais tapo: Tomas Čižauskas („Vydmantai“), Mindaugas Janušas („Smešas“), Rokas Beniušis („Reimora“), Laurynas Drazdas (SK „Darba“). Pusfinalio rezultatai: „Vydmantai“ – „Reimora“ – 3:0 (29:27; 25:22; 25:14); „Smešas“ – SK „Darba“ – 3:2 (19:25; 28:26; 25:16; 20:25; 15:10); dėl III v. – „Reimora“ – SK „Darba“ 3:1 (21:25; 25:19; 25:12; 25:14); dėl I v. – „Vydmantai“ – „Smešas“ – 3:0 (25:21; 25:16; 25:20).
„P. n.“ informacijaGegužės 18 d. Kretingos „Minija“ namuose žaidė X turo rungtynes prieš II v. esančią „Be1“ komandą ir dar kartą sužaidė lygiosiomis 1:1. Rungtynes komandos pradėjo aukšta sparta, o įpusėjus kėliniui, 23-ią min., „Minijos“ komanda išsiveržė į priekį, po standartinės situacijos Vilius Kazlauskas atliko precizišką perdavimą, o prie kamuolio suskubęs Matas Keblys galva nukreipė kamuolį į varžovų vartus. 33-ią min. varžovai surengė pavojingą ataką, bet smūgis iš baudos aikštelės prieigų praskriejo visiškai šalia vartų. 34-ą min. varžovai turėjo dar vieną pavojingą momentą – po perdavimo į baudos aikštelę puolėjo smūgis galva vėl skriejo šalia Rostyslav’o Bielov’o ginamų vartų. 36-ą minutę varžovai susikūrė dar vieną progą, bet iš poros metrų smūgiuotas kamuolys skriejo virš vartų. Po pertraukos šeimininkų komanda liko žaisti 10 žaidėjų, nes už antrą geltoną kortelę iš aikštės buvo pašalintas gynėjas Mantas Gedutis.
Klaipėdos universiteto ligoninė diegia unikalų šalyje valdymo modelį
Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) diegiama analogų Lietuvoje neturinti vadybos sistema, kuri įsigalios nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Neliks skyrių, bus klinikos, centrai Naują KUL valdymo struktūrą šių metų balandžio 30 d. patvirtino ligoninės dalininkų susirinkimas, ligoninės dalininkai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas. Nuo 2023 m. sausio 1 d., kai sujungus tris ligonines – Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacinę, buvo įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė – iki šiol ji sudaryta iš 3-jų buvusių ligoninių filialų. Naujo įstaigos valdymo modelio iniciatorius – jos generalinis direktorius Audrius Šimaitis – šiose pareigose dirba nuo 2023 m. spalio. Vadovauti ligoninei, kurioje pradėjo ir savąją gydytojo kardiologo karjerą, sugrįžo iš užsienio, iš ten parsivežė ir pažangios gydymo įstaigų vadybos patirties. „Kelias iki naujo modelio sukūrimo buvo ilgas, asmeniškai susipažinau su visais 80 ligoninės skyriais – neįmanoma daryti pokyčių nepažįstant kolektyvų, neišklausant darbuotojų lūkesčių. Po keliskart per dieną vyko pasitarimai administracijoje. Visi trys filialai turėjo savo nusistovėjusią darbo kultūrą, įpročius, uždavinys buvo sujungti tai į vieną darinį“, – teigė A. Šimatis. Nuo šių metų rugsėjo 10 d. KUL turėtų funkcionuoti be filialų. Panaikinus dabartinius 80 skyrių, pagal naują modelį numatyta įsteigti 18 klinikų, kelis centrus.
Vienas strateginių tikslų yra sustiprinti slaugytojų vaidmenį, siekiant to ligoninės vadovybėje steigiamas naujas direktoriaus slaugai etatas ir slaugytojų koordinacinė taryba, tai atsispindės ir klinikų viduje. Vakaruose tai įprasta, Lietuvoje – naujovė. Kiekvienoje klinikoje atsiras nauja vadybininko pareigybė. Klinikos vadovas, vyriausiasis slaugytojas ir vadybininkas vadovaus klinikai lygiaverčių partnerių principu, taip išnykti turėtų viršininko – skyriaus vedėjo – vaidmuo. KUL diegiama klinikinio valdymo koncepcija irgi nauja Lietuvoje.
„Norime tapti organizacija, kuri nuolatos ir sistemiškai mokosi, iš savęs taip pat“, – sakė A. Šimaitis, akcentavęs, kad nuolatos bus analizuojama ligoninės veikla įvairiais jos pjūviais – ekonominiu, klinikiniu. „Bus vertinamos visos mirtys, sunkūs atvejai, pacientų nusiskundimai, taip pat sėkmingi atvejai – tai bus auditas mokymosi prasme.
KUL įkurtas rezidentūros komitetas siekiant ligoninei tapti savarankišku Gydytojų rengimo centru Vakarų Lietuvoje. Rezidentūros komitetui vadovauja mamologė dr. Agnė Čižauskaitė, įsteigtam dar vienam – Mokslo komitetui – genetikė, dr. Jūratė Gruodė.
Ligoninė iki šiol neturėjo strateginio veiklos plano, jį rengti pradės ateinantį rudenį, kai turės klinikų administracijas, dalyvausiančias šio plano rengime.
Lietuvos delegacija Aušvice Lenkijoje surengtame „Gyvųjų marše“
Palangos žydų bendruomenė, Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos pedagogai, Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos gimnazistai ir pedagogai kartu su delegacija iš įvairių Lietuvos miestų ir su Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atstovais, su tūkstantine minia iš viso pasaulio dalyvavo tarptautiniame renginyje „International March of the Living 2024“ („Gyvųjų maršas“) Aušvice Lenkijoje – ėjo 3,2 km nuo Aušvico iki Birkenau, taip pagerbdami Holokausto aukų atminimą.
„Šis žygis sukrėtė iki sielos gelmių. Vieta, persmelkta skausmo ir praradimo, privertė dar ir dar susimąstyti apie milijonų nekaltų žmonių žūtį ir tuo pačiu prisiminti savo šeimos patirtį ir išgyvenimus Kauno gete, įsivaizduoti jų baimę ir neviltį, džiaugsmą pabėgus ir baimę vėl būti sugautam. Tai vieta, kur patiriamos įvairių emocijų bangos: liūdesys, pyktis, baimė, neapykanta, viltis“, – prisipažino Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.
Į redakciją paskambinusi skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tvirtino, kad ne tik ji, bet ir kiti laidotuvių Salantų bažnyčioje apeigose dalyvavę žmonės buvę stipriai nustebinti, kai, atsisveikinant su mirusiuoju, jo urna bažnyčioje buvusi padėta ne ant stalelio ar kitokios pakylos, o – ant grindų.
Urna – ant specialaus kilimėlio
„Kitur matydavau, kad urna padedama ant stalelio. Nežinia, ar tokia buvo mirusiojo artimųjų valia. O gal tuo, kad urna būtų padėta ant pakylos, privalėjo pasirūpinti bažnyčios patarnautojai? Ar padėjus urną ant grindų, yra rodoma pagarba mirusiajam?“ – skaitytoja prašė, kad dvasininkijos atstovai paaiškintų, kaip turėtų būti iš tikrųjų.
Salantų parapijos klebono Audriaus Keršio manymu, krikščionių palaikų laidojimo urnose paprotys Lietuvoje atsiradęs neseniai. „Laidojimo apeigas atliekame pagal apeigyną, kuriame numatyta laidojimo tvarka: karstą dedame ant pakylos, o urną – ant žemės, po ja paklojant specialų kilimėlį – celūną, kuris simbolizuoja kapą.
„Jeigu matėte per televiziją popiežiaus laidojimo ceremoniją, jo karstas buvo ne ant pakylos, o padėtas ant žemės“, – laidojimo apeigų pavyzdį pateikė A. Keršys.
Tačiau, įsitikinęs kunigas A. Keršys, esmė – ne ta, ant ko padėti urną, bet ar krikščioniškai palaidosime tikintįjį: „Vertėtų ir sau užduoti klausimą: ar dalyvavau šventose Mišiose ir meldžiausi už mirusįjį, ar deramai atlikau išpažintį?“
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) panaikino Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2023 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, kuriuo ši komisija buvo pripažinusi, kad Savivaldybės tarybos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Savivaldybės tarybos opozicionierius Giedrius Petreikis pažeidė Tarybos nario etiką dalyvaudamas stebėtojo teisėmis 2023 m. rugsėjo 5 d. įvykusiame konkurse Kretingos rajono sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams – Kretingos sporto centro vadovo pareigoms užimti.
Aktinidijas nuo šalnų saugo už paramą įsigyta rūko sistema.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuo gegužės 31 iki birželio 28 d. priimamos paraiškos dotacijai ir lengvatinei paskolai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Per šį paraiškų rinkimą pateiktiems projektams numatyta beveik 45,3 mln. eurų paramos lėšų. Iš jų dotacijoms skirta 25 934 441 euras, lengvatinėms paskoloms – 19 337 149 eurai.
Priemonė – viena populiariausių
Parama jauniesiems ūkininkams įsikurti buvo populiari per visus finansinius laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP 2014–2020 m.) priemone „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, įsikūrė apie 2700 jaunųjų ūkininkų. Jiems buvo išmokėta apie 98 mln. eurų.
„2021 m. su vyru Tadu nusprendėme įveisti 1 ha aktinidijų plantaciją, bet tam reikia nemenkų investicijų, nes nepakanka įsigyti daigų ir jais apsodinti pasirinktą plotą. Aktinidijos – sumedėjęs vijoklinis augalas, ir jam auginti reikalingos 3 metrų aukščio tvirtos metalinės atramos. Reikalinga ir augalų laistymo sistema. Kadangi aktinidija neatspari pavasarinėms šalnoms, reikalinga ir apsaugos nuo šalnų – rūko sistema. Tad tais pačiais metais pateikiau paraišką paramai pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Man buvo skirta 40 tūkst. eurų parama, už kurią įsigijau ir aktinidijų sodinukų, ir laistymo bei apsaugos nuo šalnų sistemas“, – patirtimi dalijosi Kauno rajone ūkininkaujanti Indrė Subatė.
„Jauniesiems ūkininkams skirta priemonė labai populiari ir šiuo finansiniu laikotarpiu. 2023 m. pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ buvo gautos 1045 paraiškos dotacijai ir 124 paraiškos lengvatinei paskolai gauti. Jaunųjų ūkininkų pasirenkamos veiklos yra labai įvairios, nes dabartinis laikas, kai aplinkui vyksta daug pokyčių, skatina domėtis naujovėmis, netradiciniais produktais, kultūromis ir veiklomis“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė.
|
|
