|
|
|
(1853) 2024-05-14Kretingiškiai pirmenybę suteikė dabartiniam Prezidentui
Savaitgalį įvyko Respublikos Prezidento rinkimų I turas ir referendumas dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, tai yra dėl dvigubos pilietybės. Balsuodami kretingiškiai savo balsais pirmenybę atidavė dabartiniam Prezidentui Gitanui Nausėdai ir savarankiškai išsikėlusiam Ignui Vėgėlei, kai šalies mastu rinkėjai balsavo už G. Nausėdą ir šalies Premjerę Ingridą Šimonytę. Pastarieji du kandidatai dėl rinkėjų balsų varžysis II turą. Atitiko šalies vidurkį Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šalyje yra 2 mln. 377 tūkst. 506 rinkėjų, iš kurių Prezidento rinkimuose ir referendume dalyvavo 1 mln. 414 tūkst. 28, arba 59,48 proc., rinkėjų. Rinkimai vyko 60-yje šalies savivaldybių, iš viso – 1 tūkst. 895 apylinkių. Kretingos rajono savivaldybėje yra suformuota 40 apylinkių, balsavimo teisę turi 31 tūkst. 556 rajono gyventojų, iš kurių rinkimuose ir referendume dalyvavo 18 tūkst. 776, arba 59,5 proc. Iki rinkimų dienos balsavo 1 tūkst. 770 rinkėjų, spec. punkte – 140, namuose – 1 tūkst. 466, iš viso – 3 tūkst. 376, arba 10,74 proc., rinkėjų. Palyginti su Prezidento rinkimais ir referendumu, įvykusiais 2019 m., rinkėjų aktyvumas ir šalyje, ir mūsų rajone šiemet buvo keliais procentais didesnis: per praėjusius rinkimus dalyvavo 57,37 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių, Kretingos rajone – 54,86 proc., tačiau rinkėjų skaičius, palyginti su 2019–2020 m., šalyje sumažėjęs 109,4 tūkst., daugiau – 1 tūkst. 972 – per praėjusius Prezidento rinkimus buvo suformuota ir rinkimų apylinkių. Kretingos rajone rinkėjų yra sumažėję 830, panaikinta ir viena rinkimų apylinkė.
Kretingos rajono savivaldybė kviečia daugiabučių namų valdytojus teikti prašymus dėl daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo esamų automobilių stovėjimo aikštelių, šaligatvių (pėsčiųjų takų) atnaujinimo darbų dalinio finansavimo Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Nuo gegužės 20 d. iki birželio 5 d. priimami prašymai daugiabučių namų valdytojų, pageidaujančių gauti dalinį finansavimą rajono teritorijoje esančių daugiabučių namų kiemų tvarkymo darbams. Išsamesnė informacija skelbiama Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.kretinga.lt .
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Verslą jaukina prie asmenų su negalia
Verslą prijaukinti prie negalią turinčių žmonių, pasidalinti darbo rinką pagal gebėjimus – tokius pagrindinius tikslus įvardijo naują 40-ies mėnesių trukmės projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų sostinės, vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“ įgyvendinti pradėjusio Kretingos dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė. Veikia socialinės dirbtuvės Nors visuomenė labai marga, bet, direktorės žodžiais, vis dar tvyro keistos baimės į kolektyvus priimti mažesnio darbingumo arba iš įkalinimo įstaigos sugrįžusius žmones. Darbo procesuose dažniausiai orientuojamasi į greitį ir našumą, dėl to kai kurios socialinės grupės paliekamos „už borto“, nors jos pagal savo pajėgumus taip pat galėtų nešti naudą kitam ir pačios jausti savivertę. Startavusiame Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų sostinės, vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“ dalyvauja trys šalys: be Kretingos dienos veiklos centro, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei rajono Savivaldybė. Dienos veiklos centre atidarytos socialinės dirbtuvės. Šiuo metu jas lanko 10 darbingo amžiaus žmonių nuo18 metų. Devyni asmenys yra socialinės paslaugos gavėjai, vienas atvyksta „iš išorės“. Į dirbtuves įstaiga pasiruošusi priimti ir daugiau norinčiųjų, bet prieš tai jie turi kreiptis į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kad nustatytų socialinių dirbtuvių paslaugos poreikį. Asmenims, kurie Dienos veiklos centre gauna dvigubą paslaugą, tai yra dienos socialinę globą ir socialinių dirbtuvių, atvykti ir išvykti suteikiamas transportas. O tie, kurie gauna tik socialinių dirbtuvių paslaugą, keliauja savarankiškai. Jeigu socialines dirbtuves asmenys lankys kasdien, visiems jiems bus mokama tokia pat 50 eurų dydžio stipendija. Dirbtuvėse su negalią turinčiaisiais dirba socialinė darbuotoja Asta Venckienė, individualios priežiūros specialistė Birutė Juškėnienė, meistrė Danguolė Jokšienė. Rinkodaros specialistė Irmantė Gimbutaitė, atsižvelgusi į dirbtuvių paslaugos gavėjų gebėjimus, nuolat ieško verslo užsakymų ir pelningų rinkų, neapsiribojant vien Kretingos rajonu. Negalią turintiems žmonėms siūloma atlikti atidumo reikalaujančius dažniausiai monotoniškus, siaurai apibrėžtus, pasikartojančius darbus: lankstyti, pakuoti, klijuoti, skirstyti, pagal tam tikrus dydžius sudėlioti. Tačiau, kaip sakė direktorė, tai yra galimybė ir jiems dalyvauti visuomenės gyvenime, paįvairinti savo kasdienybę, mažesnių galimybių žmonės jaučiasi tarsi kasryt eitų į darbą, kaip ir sveikieji, turi savo bendraminčių kolektyvą. O ir įmonėms naudinga, kad kažkas atlieka tai, kas galbūt kitam nelabai patrauklu arba greitai nusibostų, nebeliktų motyvacijos.
Registruojasi norintieji ginti valstybę
Gegužės pradžioje prasidėjusi registracija į karo komendantūras, kurių Lietuvoje bus 27-ios, tęsiama iki rugpjūčio pabaigos. Kretingiškiai, norintys prisidėti prie valstybės gynimo ir įgyti karinių įgūdžių, registruojasi Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) padalinyje Klaipėdoje arba internetu pildo anketą karys.lt. Kas tos komendantūros, kaip veiks Kaip pakomentavo Krašto apsaugos ministerija, į tarnybą komendantūroje žmonės priimami pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją, tinkamumą pareigoms, į kurias planuojama skirti. Įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, karo atveju piliečiai padės ginti savo miestą ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus, kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas Lietuvos kariuomenės patikėtas užduotis. Komendantūrą sudaro komendantai, jų pavaduotojai ir komendantiniai vienetai, tai yra profesinės karo tarnybos kariai, priskirti parengtojo rezervo karo prievolininkai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniai šauliai. Vėliau komendantiniai vienetai pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynimo. Atsiras galimybė taikos metu rengti rezerve esančius asmenis, patriotiškai nusiteikusiems piliečiams suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą. Komendantinius vienetus per pratybas žadama aprūpinti ginkluote ir ekipuote. Taikos metu karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Numatoma nustatyti žemesnius reikalavimus sveikatos būklei, ją tikrins Karinės sveikatos priežiūros įstaigos. Tikimasi, kad į komendantūras Lietuvoje užsirašys nuo 2 iki 5 tūkst. asmenų. Nebus priimti tie, kurie atlieka tikrąją karo tarnybą arba neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų, pvz., yra teisti, neveiksnūs. Ministerija taip pat akcentavo, kad tarnavimas komendantūroje neatleidžia nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tų, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo.
Gegužės 9 dieną Kretingoje lankėsi Nyderlandų Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jack Robert Twiss Quarles van Ufford. Svečias Savivaldybėje susitiko su meru Antanu Kalniumi, užsuko į Kretingos muziejų. Tai buvo pažintinis vizitas, tą pačią dieną, prieš atvykdamas į Kretingą, ambasadorius pabuvojo Klaipėdos rajono savivaldybėje. „Kalbėjomės apie bendrus abiems šalims iššūkius: klimato kaitą, jos poveikį vandens sistemoms, kaip antai, Lietuvoje – Nemuno deltai, dideliems Nemuno upės vandens svyravimams, apie mūsų valstybių saugumą“, – po susitikimo su A. Kalniumi „Pajūrio naujienoms“ teigė Jack Robert Twiss Quarles van Ufford. Ambasadorius pašmaikštavo, kad jam knietėjo atskleisti Kretingos paslaptį – kaip Kretingos rajonui pavyko ir pavyksta išsaugoti gana stabilų gyventojų skaičių per visą nepriklausomybės laikotarpį, kai Lietuvos mastu gyventojų mažėjo. Jis pripažino, kad tam padėjo Kretingos geografinė padėtis – šalia esantis Klaipėdos uostamiestis, Palangos kurortas, įžvelgė ir vietos valdžios nuopelnus. „Džiugu buvo girdėti, kaip meras, jo komanda bendradarbiauja su kitomis Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėmis“, – sakė svečias. Ambasadorius pasidžiaugė pagerėjusiu Vakarų Lietuvos regiono susisiekimu su Nyderlandų Karalyste šį pavasarį Palangos oro uoste atsiradus naujai skrydžių krypčiai, sujungusiai Palangą su Amsterdamu. Kalbantis paaiškėjo, kad Jack Robert Twiss Quarles van Ufford daug ką supranta ir gali pasakyti lietuviškai, į Nyderlandų karalystės ambasadą Lietuvoje jis paskirtas 2022 m. rugpjūtį. Šį rugpjūtį ambasadorius sakė grįšiąs į Kretingą su žmona ir pažadėjo atidarius dabar statomą dviračių taką iš Kretingos į Palangą kartu su meru A. Kalniumi numinti dviračiais.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono kultūros centre įvyko tautodailės meno degustacija „Be ribų“ iš ciklo „Etnomanija“. Visuomenė turėjo progą pasigrožėti drabužių dizainerės Editos Gajauskienės lininėmis suknelėmis, dekoruotomis jos sesers tautodailininkės Elvitos Šeputaitės karpiniais, išgirsti, kas menininkes įkvėpė šioms idėjoms. Kolekciją demonstravo rajono Kultūros centro moterų šiuolaikinių šokių grupė „MiViJa“ ir merginų šiuolaikinių šokių grupė „MoDans“, muzikinį foną kūrė Salantų meno mokyklos jaunosios kanklininkės (vad. Silvija Piluckienė). Vėliau vakaro vedėja Egidijaus Radžiaus teatro režisierė Kristina Lauciutė-Dimienė renginio svečius pakvietė į parodų salę, kur, skambant profesionalaus atlikėjo Dariaus Brazdeikio birbynei, įvyko tautodailininko Edvardo Stalmoko 75-mečio sukakčiai skirtos tapybos darbų parodos ,,Graži tu mano“ atidarymas. Menininko darbai – išskirtiniai, juose dominuoja realistiniai, šilti, šviesūs peizažai, natiurmortai. Gražių žodžių apie Edvardą ir jo kūrybos įkvėpėją žmoną Birutę pasakė Šventosios ir Laukžemės parapijų klebonas kanauninkas Zenonas Degutis, sveikino rajono vadovai, nemažas būrys esamų ir buvusių Tarybos narių, Seimo narys Antanas Vinkus, kolegos menininkai, tarp kurių profesionalai Rasa ir Gediminas Staškauskai, tautodailininkų klubo „Verpstė“ pirmininkė Danutė Šorienė ir Adolfas Viluckis, a. a. bičiulio Kurto Skroblio sūnus Manfredas Skroblys, įpiltiškių ir darbėniškių bendruomenių atstovai, kiti intelektualiosios visuomenės nariai, kuriuos žavi E. Stalmoko kuriamas grožis.
„P. n.“ informacija
Iš eismo įvykio pabėgo
Pirmadienį apie 9.30 val. Nausodžio kaime automobilio „Audi 100“ vairuotojas, gimęs 1952 m., nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į šalia namo esančią pastogę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vyrui nustatytas 2,43 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Dėl sužalojimo prireikė medikų
Sekmadienį apie 16 val. Vytauto gatvėje Palangoje vyras (gim.1976 m.), būdamas neblaivus (1,1 prom.), sužalojo 1998 m. gimusį asmenį. Šis perduotas medikams. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Panoro – ir tapo čempionais
Palangos sporto centro ir Kretingos dziudo sporto klubo „Ardonas“ sportininkai dalyvavo atvirame Alytaus miesto vaikų dziudo turnyre „Noriu tapti čempionu“ ir U-18 dziudo čempionate bei tapo šių varžybų prizininkais. Pirmąsias vietas iškovojo Adris Valaitis, Karolina Eberling, Paulius Ališauskas, Armandas Buožius, Gintė Kazlauskaitė ir Oresta Lapinskytė. Antrąsias vietas užėmė Emėja Beniušytė, Skaistė Ališauskaitė, Ugnė Trakytė bei Dovydas Bervingas. Trečios vietos laimėtoja tapo Liepa Budrevičiūtė. „Kaskart per kiekvienas varžybas mūsų vaikai tobulėja, tampa vis drąsesni. Tai įrodo šių varžybų rezultatai – visi į šias varžybas deleguoti sportininkai tapo prizininkais“, – pasidžiaugė vaikus varžyboms parengę treneriai Erikas Cchovrebovas ir Deimantė Aukštuolytė.
„P. n.“ informacija
Šveicarijoje, Štanso mieste, įvyko Šveicarijos atviras kiokušin karatė čempionatas, kuriame šodaniečiai varžėsi kata (kovos su šešėliu) ir kumitė (kovos su varžovu) rungtyse ir iškovojo 8 prizines vietas – sportininkai pasidabino 1 aukso, 3 sidabro ir 4 bronzos medaliais. Tarp dalyvavusių čempionate šalių bendroje įskaitoje Lietuvos sportininkai užėmė pirmą vietą, aplenkdami II v. užėmusią čempionato šeimininkę Šveicarijos komandą ir III v. likusią Čekijos komandą. Varžybose taip pat dalyvavo Prancūzijos, Vokietijos, Kazachstano, Rumunijos ir Ukrainos šalių sportininkai. „Shodan“ mokyklos treneriai didžiuojasi varžybose startavusiais auklėtiniais, nes buvo varžomasi pagal japoniškas taisykles: vaikams leistina įvairiapusiškesnė technika, taip pat kovoje naudojama mažiau apsaugų, todėl dalyvavimas šiose varžybose reikalavo specialaus pasirengimo. Individualioje kata rungtyje čempionu tapo ir aukso medalį šiose varžybose iškovojo Karolis Šlima.Vicečempiono titulą ir sidabro medalį individualioje įskaitoje toje pačioje rungtyje pelnė Paulius Kaunas, bronzos medalį iškovojo šodanietis Juozas Jonkus. Kumitė rungtyje amžiaus grupėje U8–9 svorio kategorijoje iki 30 kg sidabro medalį ir vicečempiono titulą pelnė Vilius Danilevičius. U12–13 grupėje svorio kategorijoje iki 54 kg vicečempionu tapo ir ant prizininkų pakylos užlipo Domantas Narvilas. Bronzą kumitė rungtyje laimėjo sportininkai Kamilė Kontrimaitė, Juozas Jonkus ir Paulius Kaunas. Tarptautinės varžybų patirties įgijo: Mykolas Martinaitis, Leonas Alčauskas, Justas Jonušas, Viktorija Lubytė, Vytautas Vosylius. „Shodan“ mokyklos trenerių komanda pasidžiaugė auklėtinių įgyta patirtimi: nors jie kovojo pagal sunkesnes taisykles, atidavė visas jėgas ir garbingai atstovavo Lietuvai. Pakeliui į Šveicariją ir grįžtant iš po varžybų vaikai pramogavo Vokietijos atrakcionų parkuose, kilo į Alpių viršukalnes.
„P. n.“ informacija
Gegužės 11 d. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos IX turo rungtynėse Kretingos „Minija“ žaidė su Kėdainių „Nevėžiu“ ir su juo išsiskyrė taikiai 1:1. Pirmas kėlinys pavojingais epizodais nelepino, pirmą smūgį į vartų plotą atliko šeimininkai, bet Rostyslav’as Bielov’as užsiėmė gerą poziciją ir smūgį atrėmė. 32-ą min. pavojingą epizodą sukūrė ir „Minija“, bet du jų bandymus taip pat atrėmė varžovų vartininkas. 35-ą min. varžovai surengė dar vieną pavojingą ataką, bet legionieriaus T. Hirokoshi smūgis skriejo virš vartų. 52-ą min. varžovai turėjo dar vieną bandymą, bet laisvas iš baudos aikštelės prieigų smūgiavęs varžovų žaidėjas vėl nepataikė į vartus. 66-ą min. pavojingą epizodą sukūrė ir „Minija“, bet Manto Gedučio smūgį iš dešiniojo krašto atrėmė varžovų vartininkas. 68-ą min. Deividas Šiuša aikštės viduryje perėmė kamuolį iš varžovų žaidėjo ir atliko puikų perdavimą Deividui Pipirui, kuris pelnė įvartį ir išvedė „Miniją“ į priekį. Per likusį laiką varžovai sukūrė porą epizodų, bet „Minija“ drausmingai gynėsi iki pat pabaigos, kai 90-ą min. teisėjas į svečių vartus paskyrė abejotiną 11 m baudinį, kurį realizavo Rokas Antanas Župerka. „Minijos“ komandai tai buvo jau šeštos lygiosios ir su 9 taškais mūsų komanda dalijasi XI–XII vietas turnyro lentelėje. Artimiausias rungtynes mūsų komanda žais gegužės 18 d. 14 val. su „Be1“. Rungtynėse su Kėdainių „ Nevėžiu“ mūsų komandai atstovavo: Rostylav’as Bielov’as, Ernestas Mockus (kapitonas), Deividas Šiuša, Vilius Kazlauskas, Deividas Pipiras, Adrijus Putvinas (68 min. Leonardo Glugovskis), Tobi Sabitu, Nark Junior, Gabriel Glugovskis (57 min. Mantas Gedutis), Kohei Yoshida, Bekaye Diawara.
Tomas KUBILIUS
Gegužė – dar tinkamas metas naikinti Sosnovskio barščius
Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 550 svetimžemių augalų rūšių, 45 jų yra invazinės, dar apie 60 – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų. Šalies pavojingiausių invazinių augalų sąrašo vedlys – Sosnovskio barštis. Invazinės rūšys kenkia ne tik gamtai, bet ir mūsų sveikatai, žemės ūkiui, kitoms ekonomikos šakoms. Europoje yra įvertinta tik 10 proc. invazinių rūšių daromos žalos, kuri kasmet siekia apie 12 milijardų eurų nuostolių. Gražus, bet labai piktas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėja Gitana Sidabrienė patarė apsidairyti, ar aplinkui nėra Sosnovskio barščių, nes gegužė dar labai tinkamas metas kuo skubiau ir atkakliau naikinti šį įsibrovėlį, o kova gali užtrukti ir kelerius metus. Kas bent kartą nukentėjo nuo Sosnovskio barščio, ilgai prisimins ne tik jo įspūdingą išvaizdą, bet ir ne mažiau įspūdingą žalą sveikatai – baisius, ilgai ir sunkiai gyjančius odos nudeginimus. Jautresniems asmenims ar mažiems vaikams šie pakenkimai gali būti net mirtini, nes visas augalas kaupia ypač stiprų alergeną furanokumariną. Augalo sultyse esančios medžiagos saulėje įjautrina odą ir sukelia I–III laipsnio nudegimus. Susidariusios vandeningos pūslės plyšta, sunkiai gyja arba atsiranda rudų, ilgai išsilaikančių pigmentinių dėmių. Gyvūnų šio augalo sultys taip nenudegina, nes jų odą saugo plaukai. Atkeliavo ir „pamiršo“ išeiti Siekdama pagerinti apsirūpinimą maistu, tuometinė Sovietų Sąjungos vyriausybė įsakė mokslininkams sukurti metodiką, kaip šį daug žaliosios masės užauginantį augalą panaudoti ūkinių gyvūnų pašarų gamybai. Tuo tikslu nuo praėjusio šimtmečio vidurio Sosnovskio barščiai pradėti auginti Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse. Lietuvoje aštuntojo dešimtmečio pradžioje tokie bandymai atlikti Kauno, Švenčionių ir Vilniaus rajonų ūkiuose. Tačiau Sosnovskio barščių pašarais šeriamų gyvulių mėsa ir pienas įgijo labai nemalonų skonį, todėl tolesnis šio augalo pritaikymas žemės ūkio reikmėms visoje buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje tapo bevertis. Bet dėl savo impozantiškos išvaizdos barščiai greitai išpopuliarėjo tarp sodininkų ir bitininkų, kurie manė augalą esant labai medingą, tik, pasirodo, ir bitėms augalas nuodingas. Deja, Sosnovskio barštis „pergudravo“ visus savo patronus ir po poros dešimtmečių sparčiai ir nevaldomai išplito. Savaime Sosnovskio baršc?iai veši Šiaurės Kaukaze ir Vakarų Užkaukazėje. Šis salierinių šeimos augalas nereiklus dirvožemiui, auga įvairiuose dirvonuose, pievose, pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse, krūmynuose, šaltiniuotuose šlaituose, kartais net pelkėse. Palankiomis sąlygomis gali užaugti iki kelių metrų aukščio.
Gegužinės pamaldos – šventa Salantų krašto bendrystės tradicija
Gegužinės pamaldos arba, kaip jas vadina vietiniai, Majai – tai ne vieną šimtmetį puoselėjama Salantų krašto Kretingos rajone tradicija, kuomet vakarop, prie koplytėlės ar koplytstulpio susirinkę vietos giedotojai gieda giesmes, kalba litaniją ir meldžiasi Švenčiausiai Mergelei Marijai. Daugybę metų Juodupėnų kaimo kasmetinėse gegužinių pamaldose dalyvaujantis Stasys Gricius prisiminė, kaip į jas jį vesdavosi jo tėvai: „Abu tėvai buvo tikintys, eidavome kartu nuo pat vaikystės, man tai – įprotis. Visą gegužės mėnesį susirinkdavome ir dabar susirenkame pagiedoti, nuo senų laikų tai vadinasi majinės pamaldos.“ „Čia tėvų, senelių tradicija, gal net prie prosenelių jau buvo tos gegužinės pamaldos, – pasakojo Pranas Maksvytis, pridurdamas, kad Stasys Gricius yra jo buvęs mokytojas. – Susirenkame kaimo žmonės ir giedame. Juk nuo maldos niekada blogiau nebūna. Gegužė – Marijos mėnuo, taip pat Motinos diena, todėl ir gegužinės pamaldos. Birželis – Kristaus mėnuo, bet mes birželį jau nebesirenkame, prasideda pats darbymetis. Nors ir gegužės mėnesį tų darbų yra, bet žmonės susispaudžia, prisiverčia ir ateina. Būdavo, anksčiau daug daugiau žmonių susirinkdavo, visi senieji juodupėniškai ateidavo. Vienas pats gali ir namuose melstis, bet visiems susirinkus prie koplytėlės tuo pačiu ir pabendraujame vienas su kitu.“ Susirinkę giedotojai vienas per kitą tikino, kad jiems tai – ne vien tikėjimas, bet ir pasibuvimas kartu, bendravimas, ypač dabar, kai kaime nelabai kur susitiksi. Nors sekmadieniais dauguma eina į bažnyčią, bet čia lauke, prie koplytėlės, susitikus, visus vienija gyvas bendravimas, litanija ir bendra malda. „Mūsų giedotojai šią gegužę renkasi tik ketvirtadieniais, kadangi dauguma dirbantys žmonės, tai darbai, tai sėja. Žmonių susirenka įvairiai, nuo 10 iki 20 ir daugiau, – sakė Rožė Žvinklienė, Laivių bendruomenės pirmininkė. – Turime dvi koplytėles.
Tvenkiny netrukus paleis fontaną
Gegužės viduryje tradiciškai turėtų būti sumontuotas ir įjungtas Pastauninko tvenkinyje, prie Pranciškonų gimnazijos ir Kultūros centro, plūduriuojantis ir spalvotas čiurkšles į 12 m aukštį keliantis vandens fontanas. Tačiau pirmiausia teks suremontuoti sutrūkinėjusį įvedimo kabelį. Šiems darbams atlikti bus pakviesti fontaną montavusios vilniečių įmonės „Poolservice“ meistrai. Kabelio remonto darbai, manoma, kainuos apie 2 tūkst. Eur. Pasak Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, elektra fontanui yra tiekiama iš elektros pastotės J. Pabrėžos gatvėje, laidai eina po žeme. Pasibaigus sezonui, laidai atjungiami, o pats fontanas išgabenamas į įmonės „Kretingos komunalininkas“ sandėlį. Prieš šį sezoną patikrinus kabelį, pastebėti įtrūkimai, todėl ir tenka kabelius atnaujinti. Fontanas veiks trečius metus, elektra visam vasaros sezonui kainuos apie 5 tūkst. Eur. Fontanas, kainavęs 20 tūkst. Eur, 2022-aisiais buvo įrengtas pagal laimėtą Gyventojų iniciatyvų projektą.
„P. n.“ informacija
Sudegė vasaros virtuvė
Šeštadienį apie 15.30 val. gautas pranešimas apie gaisrą, kilusį Darbėnų seniūnijos Želvių kaime, Užkylininkų gatvėje. Paaiškėjo, kad dega medinė vasaros virtuvė. Atvykus ugniagesių gelbėtojų pajėgoms, ji jau liepsnojo atvirai, stogas buvo sukritęs. Iš vidaus spėta išnešti dujų balioną, bet pastato išgelbėti nepavyko, sudegė visiškai.
„P. n.“ informacija
Įsibėgėja pasėlių ir naudmenų deklaravimas – žemdirbiai raginami jo neatidėlioti Nuo gegužės 2 d. prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Nors jis tęsis iki birželio 21 d., o pavėluotai paraiškos bus priimamos iki liepos 1 d., tačiau ūkininkai raginami neatidėti iki paskutinių dienų vieno svarbiausių procesų žemės ūkyje, nes pasėlių deklaravime yra naujovių. Jas perprasti padeda įvairiais būdais teikiama informacija. Kas keičiasi? Tai jau antrieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai. Šįmet, siekiant aiškiau išdėstyti reikalavimus pareiškėjams, pretenduojantiems gauti tiesiogines išmokas, pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Jose atsiranda naujovių. Svarbu žinoti, kad keičiama aktyviam ūkininkui taikoma leistina riba, pagal kurią ūkio subjektai, kurie už praėjusius metus gavo ne daugiau kaip 2 000 Eur (buvo 5000 Eur) tiesioginių išmokų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais, t. y. nevertinant jų atitikties „aktyvaus ūkininko“ kriterijams. Kitas žinotinas dalykas – tikslinami bendrieji šienavimo reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti. Kai ekologinių sistemų ar kaimo plėtros intervencinių priemonių reikalavimuose nenustatyta kitaip, ūkininkai pievas ir ganyklas, žolinių augalų plotus privalo bent 1 kartą iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. sutvarkyti, t. y. nušienautą žolę išvežti iš lauko arba supresuoti, arba šieną sudėti į kūgius, arba žolę susmulkinti ir tolygiai paskleisti, arba palikti suguldytą vietoje. Turintiems daugiau kaip 0,3 sutartinių gyvulių pievų papildomai šienauti nereikia.
Artėjančiame posėdyje Kretingos rajono savivaldybės taryba spręs dėl pavadinimo suteikimo Kretingos miesto stadionui. Tam jau pritarė komisijos gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti nariai, išnagrinėję Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės pasiūlymą atkurti istorinį pavadinimą – Šaulių stadionas. Daugeliui gali kilti klausimų, kodėl šis stadionas taip vadinamas. Tad šiandien yra gera proga prisiminti reikšmingą mūsų miesto istorijos tarpsnį, kurį sovietmečiu buvo bandoma ištrinti ar bent jau nustumti į paraštes. Remiantis istorine medžiaga, 1920 m. spalio 20 d. Kretingoje įvyko pirmasis šaulių susirinkimas, kuris laikomas Lietuvos šaulių sąjungos XV (Kretingos) šaulių rinktinės įkūrimo data. Vykdydama aktyvią veiklą, už tuo metu pradėto sodinti Kretingos miesto parko į rytus, 1933 m. Kretingos šaulių kuopa įgijo 1,22 ha žemės sklypą, kuriame vos per metus 1934 m. dalyje dabartinio Kretingos miesto stadiono teritorijos įrengė aikštyną su stadionu. Kretingos miesto stadionas nuo pat atidarymo buvo vadinamas Šaulių sporto aikšte. Todėl šiandien atkuriant pavadinimą būtų ne tik atkurtas istorinis teisingumas, bet ir įprasmintas tarpukario Kretingos šaulių indėlis į rajono kultūros ir sporto veiklų plėtrą, visuomenės edukaciją, dalyvavimą laisvės kovose.
|
|
