|
|
|
(1848) 2024-04-26Elektrifikuojant geležinkelį, Kretingoje numatytos dvi pėsčiųjų perėjos
Per Padvarius ir Kūlupėnus vykstantys žmonės pastebėjo, kad prie geležinkelio Klaipėda–Vilnius, atskiruose jo ruožuose, vyksta intensyvūs darbai: suvežti masyvūs blokai-atramos elektros įrenginiams – Kūlupėnuose jie jau sustatyti, Padvariuose dar montuojami. Apžiūrėti darbus atvykę bendrovės LTG (Lietuvos geležinkeliai) atstovai nusprendė įrengti perėją per geležinkelį pavojingoje vietoje – Šventosios gatvės pabaigoje, ties didžiosiomis kapinėmis. Anksčiau – takas į niekur Kaip „Pajūrio naujienas“ informavo LTG įmonių grupės „LTG Infra“ komunikacijos partneris Domas Jurevičiaus, šis sprendimas buvo priimtas po įmonės generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo ir kolegų apsilankymo Kretingos rajone balandžio pradžioje. Tuomet įmonės atstovai apžiūrėjo labiausiai pavojingas vietas Kretingoje: problemiška yra perėja ties geležinkelio stotimi Palangos gatvėje, kur įstrigo numatytos modernios požeminės perėjos statyba. Svečiai realiai pamatė grėsmingą situaciją ir ties pervaža Šventosios gatvėje, kur prieš dešimtmetį Savivaldybė, tikėdamasi, kad LTG įrengs perėją, suskubo nutiesti šaligatvį palei geležinkelį, vedantį pervažos link. Tačiau tąsyk perėja pėstiesiems taip ir nebuvo įrengta. Kretingiškiai šį taką praminė keliu į niekur, nes šis lyg iš niekur atsiranda ir niekur nenuveda. Dabar Lietuvos geležinkeliai, reikia tikėtis, išvien su vykstančiais elektrifikacijos darbais imsis įgyvendinti ir pėsčiųjų saugumo priemonę šioje vietoje. „LTG Infra“ komanda kartu su naujuoju vadovu V. Žalimu, išanalizavusi pervažų saugumo didinimo šalies geležinkelių tinkle poreikį bei įvertinusi įmonės pajėgumus, priėmė sprendimą Šventosios g. esančią pervažą įtraukti į projektą „Pervažų saugumo didinimo programa. V etapas“ ir modernizuoti ją įrengiant pėsčiųjų perėją“, – tvirtino D. Jurevičius. Projektui įgyvendinti bendrovė „LTG Infra“ kartu su Susisiekimo ministerija ieško finansavimo galimybių, kurios leistų darbus atlikti iki 2026 m. pabaigos.
Krepšinio klubas rajono Savivaldybės prašo didesnio finansavimo
Kretingos vyrų krepšinio rinktinei „Kretinga“, treniruojamai Arimanto Mikaločiaus, įžengus į Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalą, regis, visa Kretinga tik ir kvėpuoja krepšinio ir pasiektų pergalių sukeltų emocijų ritmu. Ne išimtis – ir Kretingos rajono savivaldybės taryba, kuri vakar išsiskirstė taip ir nepriėmusi galutinio sprendimo dėl tolimesnio gerokai didesnio negu iki šiol krepšinio klubo „Kretinga“ finansavimo. Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai vakar iš ryto gavo krepšinio klubo „Kretinga“ raštą, kuris politikus ir nudžiugino, ir šokiravo. Klubas išreiškė ketinimą kitą sezoną dalyvauti aukštesnėje – Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), tačiau šiam ketinimui įgyvendinti klubas turi turėti Savivaldybės garantą dėl finansavimo, kuris būtų maždaug triskart didesnis negu iki šiol: 2024–2025 m. sezonui LKL klubas iš rajono Savivaldybės biudžeto prašo 350 tūkst. Eur – po 175 tūkst. Eur dar šiais ir tiek pat – kitais metais. Kad galėtų dalyvauti LKL, iš viso „Kretingai“ reikia 800 tūkst. Eur. „Pritarčiau sprendimui skirti daugiau lėšų krepšinio klubui – turime išskirtinę galimybę patekti į sporto istoriją, sukurti mūsų miestui pridėtinę vertę, žinomumą, reklamą visoje šalyje“, – savo nuomonę išsakė rajono Tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis. Tos pačios nuomonės buvo ir Vytautas Ročys, tačiau jis nė neabejojo, kad investicija neatsipirks – to nereikia tikėtis regionuose. „Tačiau dėl žinomumo – laimėsime, – kalbėjo jis. – Labai norėtųsi ir iš klubo vadovų išgirsti, ką jis mano apie mūsų krašto ir „Kretingos“ komandos populiarinimą, kokių priemonių tam imtųsi.“
Festivalis „Atžalyno scena“ suburs šalių aplink Baltiją teatrus
Kitą savaitgalį, gegužės 3–5 dienomis, Kretingos rajono kultūros centro erdvėse karaliaus teatras: iš Lietuvos, Baltijos šalių, Suomijos, Farerų salų suvažiuos apie 200 jaunų žmonių ir režisierių – vyks XXII tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis-kūrybinės laboratorijos „Atžalyno scena“. Tuo pat metu tai – ir vienas Šiaurės šalių mėgėjų tetaro aljanso (NEATA) renginių mūsų mieste. Kaip teigė festivalio organizatorė, Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė ir NEATA atstovė Lietuvai, Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė, festivalis „Atžalyno scena“ pirmąkart buvo surengtas prieš 45-erius metus ir yra ligi šiol ilgiausiai gyvuojantis jaunimo teatrinis reiškinys visoje Lietuvoje. Norinčiųjų – daugybė, galimybės – ribotos „Pirmasis festivalis užgimė 1979-aisis, jis vyksta kas dvejus metus, tik sykį prašokome ilgesnį laiko tarpą. Smagu, kad išlikome ir sunkmečiu, kai kiti susikūrę festivaliai neatlaikė ir nunyko“, – džiūgavo A. Antulienė. O paklausta, kas gi nulėmė sėkmę, atsakė: „Manau, kylantis lygis ir sklaida. Apie mus žino, ir ne tik Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, drįsčiau sakyti – ir Europoje. Mūsų festivaliai nėra vien spektaklių maratonas: atvežiau-parodžiau-išvykau. Nuo pat festivalio sumanymo tai yra draugystės fiesta: vaikai ir jaunimas susipažįsta, bendrauja, jiems vyksta įvairios kūrybinės laboratorijos su kitų šalių režisieriais, edukatoriais. Taip festivalio dalyvius susieja draugystė, dabar jau – ilgametė. Kiek į šį festivalį buvo norinčių atvykti! Tačiau neturėjome galimybių visų norinčiųjų sukviesti, nes nesutilptume visų ir priimti. Tenka patiems viską organizuoti, ir mūsų atžalyniečiai jau puikiai to išmoko.“ Organizatorės žodžiais, svečiai bus apgyvendinti keliose vietose: kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“, Palangoje, Vydmantų „Delfuose“, maitinami bus taip pat skirtingose vietose, o kartkartėmis bus į vietą atgabenama pica. Lėšų – 15 tūkst. Eur – surengti tarptautinį festivalį-kūrybines laboratorijas ir pasirūpinti tokia gausybe svečių buvo gauta iš Lietuvos kultūros tarybos, dar 6 tūkst. Eur prisidėjo Kretingos rajono savivaldybė.
Pranciškonų gimnazijos abiturientas Tomas Valiūnas savo pirmąją knygą „Lažybos prie karsto“ parašė, kai jam tebuvo 16 metų, tuomet savo išjaustą kūrinį jis išleido nedideliu tiražu savarankiškai. Ilgai bandė belstis į leidyklų duris, kad jos sutiktų išleisti jaunojo rašytojo parašytą detektyvinę istoriją, kurių taip trūksta lietuviškų knygų lentynose. Nedrąsiai apie tai svajojo „Dar dabar sunku patikėti, kad mano pirmasis romanas, parašytas dar esant 16-os, ką tik buvo išleistas didžiausios Lietuvoje „Almos litteros“ leidyklos. Visada apie tai nedrąsiai svajojau, bet nuoširdžiai nemaniau, kad kada nors tai taps realybe. Labai dabar džiaugiuosi – pavyko tapti galbūt jauniausiu publikuotu rašytoju Lietuvoje bei galiu dalintis su žmonėmis puikiu detektyvu, nes būtent detektyvinių romanų labai Lietuvoje trūksta“, – savo pergale džiaugėsi Tomas. Kaip pasakojo jaunasis rašytojas, knygos kelias buvo tikrai ilgas – romaną „Lažybos prie karsto“ jis parašė užpraeitą vasarą. Knygos kelionė truko dvejus metus „Pirmiausia knygą išleidau nedideliu tiražu – savilaida, su „Junior Achievement“ organizacija kūriau nedidelį verslą iš to. Vėliau nusprendžiau pabandyti išsiųsti knygos rankraštį įvairioms Lietuvos leidykloms. Žinoma, iškart daugeliu atveju knyga nebuvo priimta, tačiau praėjusį pavasarį galiausiai pavyko įtikinti leidyklą „Alma littera“ išleisti šį detektyvinį romaną“, – pasakojo Tomas. Nuo to laiko vyko didesni knygos redagavimo ir ruošimo darbai. Taigi, visa knygos kelionė truko beveik dvejus metus. Tomas pasidalino, kad ateityje laukia galbūt dar vienas romanas. Jis jau parašytas, tačiau, žinoma, užtruks reikalai su leidyba. Garsių detektyvų stiliumi O skaičiusieji Tomo knygą negaili gerų atsiliepimų. „Tikrai Agatos Kristi lygio detektyvas!“ – skamba ir tokių įvertinimų. Agathos Christie detektyvų stiliumi sukurta debiutinė Tomo Valiūno knyga skaitytoją nukels į XIX a. pradžios Angliją, kur tarp žavių elegantiškos kasdienybės akimirkų verda žmogiškosios aistros, nuvedančios iki šaltakraujiškai suplanuotų nusikaltimų.
„Kuprinės“ informacija
Kretingiškė Marijono Daujoto progimnazijos šeštos klasės mokinė Arijanda Varkulevičiūtė gyvena apsupta čirškiančio džiaugsmo. Jau ne vienerius metus jų namuose džiaugsmingai švilpauja įvairiarūšės papūgėlės. Su šeima puoselėja agapornių, nimfų ir banguotųjų papūgėlių veislyną, tad šiuo džiaugsmu dalinasi ir su kitais. Egzotiniai paukščiai – atsitiktinai Arijanda papasakojo, kad papūgėlės į jų namus atkeliavo visiškai neplanuotai, net nesitikint, kad taip staiga jos užkariaus kretingiškių širdis. „Pamenu, jog mamos draugė remontavosi namus ir paprašė pasaugoti jos augintas amadinas. Paskui mama ėmė atkreipti dėmesį į egzotinius paukščius ir socialinėje erdvėje, tad netrukus pamatė skelbimą, kad už saldumyną atiduodami „banguotukai“ (banguotosios papūgėlės). Taip pamažu paukščių draugija namuose didėjo, atsirado įvairių spalvų papūgėlių“, – pasakojo Arijanda. Šiuo metu jų namuose apsistojusios 32 papūgėlės ir jau, kaip pripažino pašnekovė, namuose darosi ankštoka, jau ieškoma didesnių namų, kad visiems būtų dar patogiau ir jaukiau. „Kai pati pirmoji papūgėlė atsirado mūsų namuose, aš tada dar mokiausi pirmoje klasėje. Kiek pamenu, truputį bijojau, kad gali įkąsti, kad kokį auskarą nugvelbs, nes labai mėgsta vis kažką čiuptelėti. O šiaip jos skaudžiai kanda, turi tokį įprotį kąsti po nagu, žino, kur skaudžiausia“, – nusišypsojo jaunoji papūgėlių savininkė.
Šį savaitgalį (balandžio 27–28 d.) įvyks 56-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso šalies etapas, kuriame dalyvauti pakviestas ir gausus būrys Kretingos rajono ir Palangos mokinių. Šalies etape savo filologinius darbus turės galimybę pristatyti Pranciškonų gimnazijos mokiniai – abiturientas Dominykas Miežetis (dalyvaus poezijos sekcijoje su savo poetiniais ieškojimais, ruoštis padėjo mokytoja metodininkė Virgilija Kavoliūnienė), abiturientas Sidas Čepelevas (poezijos sekcija, eilėraščių rinkinys „Rudens pilnos akys“, padėjo mokytoja ekspertė Irma Šedienė ir vertimų sekcijoje iš latvių kalbos su poeto Imants Ziedonis eilėraščiais), abiturientas Tomas Valiūnas (prozos sekcijoje, kur pristatys savo romaną „Trojos arklys carui“, padėjo mokytoja I. Šedienė; vertimų sekcijoje iš vokiečių kalbos su Anjos Baumheier kūriniu „Kalbos išradimas“, pagelbėjo ir vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Giedrė Arlauskienė, taip pat vertimų sekcijoje iš lenkų kalbos su Stefan Žeromski kūriniu „Džiugins mus krankliai, varnos...“), dešimtokė Karolina Kasnauskė (vertimų sekcijoje iš anglų kalbos, pristatys pasaką „Istorija apie Tomą, kuris buvo nykščio dydžio, padėjo mokytoja I. Šedienė ir anglų kalbos mokytoja metodininkė Vilma Domarkienė), vienuoliktokė Morta Gimbutaitė (vertimų sekcijoje iš anglų kalbos, Jane Austen kūrinys „Sanditonas“, pagelbėjo mokytojos metodininkės Rasa Žygaitienė ir Gražina Zaborienė), dešimtokė Magdalena Brundzaitė (vertimų sekcijoje, verstas rašytojo Ewald Arenz kūrinys „Ponas Miuleris, išprotėjusi katė ir Dievas“ iš vokiečių kalbos, padėjo mokytoja I. Šedienė ir vokiečių kalbos mokytoja metodininkė G. Arlauskienė).
Kai Ukrainoje prasidėjo karas, ukrainiečių šeimos patraukė į ramesnes vietas, kur būtų saugu vaikams. Taip pajūryje įsikūrė ir į mokinių gretas įsiliejo paaugliai, kurie šiandien jau kalba lietuviškai (bent jau tie, kurie praleido daugiau čia laiko) ir tikina, kad čia atrado naujus namus. Taip sakė ir Palangoje gyvenantys ukrainiečiai Mitrofan Danshin, Matvii Vlasenko ir Ganna Shelepa. Šiuo metu jie visi mokosi devintoje klasėje. Matvii sunkiausia atsikelti ryte Matvii Lietuvoje yra daugiau nei metus. Jo paklausus, kaip jautėsi pradžioje, kas atrodė sunkiausia, jis patikino, kad didelių sunkumų niekada nepatyrė. „Jaučiausi kaip visi ukrainiečiai“, – sakė jis. Tuomet visi mokėsi vienoje klasėje ir jų dėmesys buvo sukoncentruotas į lietuvių kalbos pamokas. Todėl jam pradžia buvo nesunki, o, priešingai, lengva. Nes jie buvo vienoje klasėje kartu su kitais ukrainiečiais ir kartu mokėsi svetimos kalbos pradmenų. Dabar jam sunkiau, nes yra klasėje, kurioje daugiau lietuvių mokinių ir mokytojai veda pamokas vien lietuvių kalba. Šiuo metu paaugliui sunkiausia atsikelti aštuntą ryto į pirmą pamoką. Sunku atsikelti, nors tuo pačiu laiku prasideda pamokos ir Ukrainoje. Todėl dažnai neatvyksta į pirmas pamokas.
Kalba daugiau nei tiesiog būdas komunikuoti – ji yra langas, pro kurį matome pasaulį iš kitos perspektyvos. Kalbą išmokti ir lengvai ją valdyti yra sunku. Visi būtų poliglotai, jei tokiems tapti būtų paprasta. Tai supratau vaikystėje atvažiavusi gyventi į Lenkiją. Žinoma, iš karto puoliau mokytis kalbos. Susiradau draugių, su kuriomis bendraudama praplėčiau žodyną. Jos buvo dvejais metais už mane vyresnės, todėl jau vartojo keiksmažodžius, kuriuos ir aš įtraukiau į savo žodyną galvodama, kad tai įprasti būdvardžiai. Kartą jojimo trenerė paklausė, kaip mums sekėsi išvykoje į mišką. Atsakiau jai. Pauzė… Tada visas kambarys prisipildė juoko, o aš likau nesupratusi, kol neišėjome iš kambario ir neišklausiau pamokėlės apie žodyną. Tąkart žodžius vartojau tinkamai, tiesiog ne toje aplinkoje. Galima sakyti, tą dieną supratau, kad kalba ne šiaip žodžiai, o niuansai, atspalviai, kontekstai, kurie suvokiami tik gerai ją įvaldžius. Nuo aštuonerių metų jodinėju. Todėl puikiai žinau, kad lietuvių kalboje yra daug unikalių žodžių, nusakančių arklio plauko spalvą: bėras, sartas, palšas, širmas, palvas, dulis, laukys, kirsnis, pelėkas, keršis, derešas, šyvis, obuolmušis ir daug kitų. Daugiau nei dešimt žodžių vien rudai spalvai įvardinti! Juk liežuvis neapsiverstų sakyti, kad turiu rudą žirgą. Ieškočiau pustonių. Manoji Kamė bėros spalvos. Tamsius karčius puošia gelsvos sruogelės, kurios išryškėja tik atsisėdus ant jos nugaros. Rusvos kaktos viduryje švyti balta žvaigždė. O kaip išversti šiuos unikalius žodžius į kitas kalbas? Daug lengviau, kai, pavyzdžiui, lietuviškas, lenkiškas ir angliškas žodis rusvos spalvos žirgo plaukui nusakyti yra tos pačios kilmės: lenkiškai „kasztonowaty”, lietuviškai „kaštoninis“, o angliškai „chestnut”. O jeigu ne? Lietuviai turi spalvingų žodžių pavadinti arklius net pagal jų sudėjimą ir būdą: dvieigis, bėgūnas, žviginis, gaištaras, kuinas, lupena, klukna, rambys… O duomenų bazės pagal užklausą „arklys” patarlių ir priežodžių išmeta daugiau kaip 800! Iš kur tokie žodyno lobiai?
Prieš ketverius metus, kai pasaulį buvo surakinusi pandemija, Kretingoje pastaruoju metu įsikūrusi palangiškė Diana Galdikaitė tada sutelkė dėmesį į tuos, kurie stokoja dėmesio ir nusprendė, kad reikia imtis iniciatyvos – nepalikti Mamos dieną nė vienos nepasveikintos mamos, nes yra tokių, kurių jau niekas nepasveikina. Tai puikus pavyzdys jaunajai kartai, kad visos sienos gali būti nugriautos, ir ryšys su vyresniais bendruomenės nariais gali tik stiprėti. Šeimoje išugdyta pagarba vyresniems Kaip papasakojo Diana, gyvenime ji turėjo nemažai išbandymų, kurie ją užgrūdino ir suformavo tokią, kokia ji yra dabar. „Ir aš esu laiminga, galėdama daryti tai, ką myliu, taip, kaip noriu. Vyresniajai kartai aš nuo mažens jaučiau pagarbą, tai įskiepijo mama. Mano baba, kaip mes ją vadinome, išėjo būdama garbaus amžiaus, šviesaus proto. Su ja turėta įvairių gilių pokalbių, kurie taip pat išugdė pagarbą, toleranciją, meilę vyresniajai kartai. Jau tos senjorų išmintingos akys, veide išvingiuoti gyvenimo keliai, širdys, trokštančios artumo, sielos, kupinos dėkingumo. Kiek daug jie gali papasakoti, patarti. Tad pradžiuginti juos, parodyti dėmesį, dovanoti šypsenas, buvimą yra mažiausia, ką galiu dėl jų padaryti“, – įsitikinusi Diana. Kaip pasakojo pašnekovė, pati ji augo penkių vaikų šeimoje, jie buvo mokomi rūpintis vieni kitais. Tą stengiasi daryti ir dabar. „Žinoma, visi turime savo gyvenimus, esame suaugę, bet vis tiek susitinkame apsikabinti, pabūti. Esu dėkinga, kad šalia dar turiu abu tėvus, nuostabų sūnų, ištikimų draugų ir mylimą veiklą“, – už gyvenimo dovanas buvo dėkinga moteris.
Kretingoje viešėjusi emocijų paleidimo trenerė Aistė Jonauskienė susitiko su vietiniu jaunimu ir vedė jiems paskaitą „Kaip padėti sau sunkiu metu?“. Kaip teigė viešnia, šiuolaikinis jaunimas yra atviresnis, bet visų pirma juos reikia prakalbinti, užmegzti ryšį, užsitarnauti pasitikėjimą. Jiems išties reikia daugiau emocinio palaikymo, nes jų gyvenimas sparčiai keičiasi. Iš pradžių reikia jausmus pripažinti Kai Aistė suprato, kad geba pagelbėti sau, ji pajuto pokyčius, tuomet šia savo praktika ėmė dalintis su kitais. Emocijų valdymas yra vienas svarbiausių dalykų, kad žmogus gebėtų tinkamai valdyti visą savo gyvenimą. Pasiteiravus, kaip visgi reikia padėti žmonėms tvarkytis su savo emocijoms, Aistė šypsojosi: „Paradoksalu, tačiau norint paleisti jausmus, iš pradžių reikia juos pripažinti, sutikti juos jausti ir priimti“. Kaip sakė pašnekovė, labai svarbu yra išmokti ne bėgti nuo jausmų ar jų gniaužimo savyje, kadangi tokie veiksmai dažniausiai kelia dar didesnį diskomfortą ir galimas psichologines ar sveikatos problemas ateityje. „Emocijų paleidimo sesijos metu užduodant klausimus ir stebint kūno pojūčius, neriame į patį jausmą, ir proceso metu ateina suvokimas, kad iš tiesų ten nieko, be baimės, nėra. Tai patyrus ateina aiškesnis suvokimas apie pačią situaciją ir palengvėja“, – kalbėjo Aistė. O kai kalbama apie emocinę sveikatą, ne kiekvienas pripažįsta, kad pagalba apskritai reikalinga. Tą pripažino ir pašnekovė. „Žmonės vis dar gali jausti gėdą, kai prašo psichologinės pagalbos, ir sunkumą ar vidinį pasipriešinimą pripažinti, kad jiems reikalinga pagalba, tačiau džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta emocinės sveikatos svarbą ir kreipiasi pagalbos ar ieško būdų sau padėti“, – sakė A. Jonauskienė.
Teismo akiratyje – dar vienas politikas
Kaip pranešė Plungės apylinkės teismo pirmininko padėjėja Skaistė Sadonytė, pateiktas dar vienas civilinis ieškinys – šįkart 10 tūkst. 156,42 Eur prašoma priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio. Per 2019–2023 metų Savivaldybės tarybos kadenciją šis politikas turėjo teisę gauti kompensaciją, susijusią su Tarybos nario veikla, tačiau pinigai buvo sumokėti už išlaidas, kurių realiai jis nepatyrė. Ieškinyje vertinamu laikotarpiu Valstybinėje darbo inspekcijoje dirbęs V. Ročys Savivaldybės administracijai teikė sąskaitas už jam nuosavybės teise nepriklausančių automobilių ,,Ford Focus“ ir ,,Mercedes Benz“ remontą. Šių transporto priemonių remontas, anot prokuratūros, negali būti siejamas su Tarybos nario patirtomis išlaidomis, todėl Plungės apylinkės teismo prašoma priteisti 521,81 Eur iš šią sumą gavusio V. Ročio. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Tarybos narys Kretingos rajono savivaldybės administracijai teikė kvitus, prašydamas kompensuoti jam išlaidas už degalus. Skirtingų rūšių degalai buvo perkami keliskart per dieną, dvi dienas iš eilės, mėnesio pabaigoje itin dideliais kiekiais. Vien karantino metu, esant apribotam judėjimui, V. Ročys dėl su Tarybos nario veikla susijusios veiklos nurodė patyręs 2 tūkst. 86,6 Eur išlaidų degalams. Išanalizavusi tai patvirtinančius dokumentus, Tarybos nario naudojamo automobilio ,,Volkswagen Touran“ ridą bei kitus duomenis, prokuratūra konstatavo, kad minėtam asmeniui nepagrįstai išmokėti 9 tūkst. 616,61 Eur. Kaip nepagrįstai Vytautui Ročiui kompensuotas išlaidas prokuratūra taip pat pripažino ir 18 Eur mokėjimus telefonu. Iš viso iš V. Ročio Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai prašoma priteisti 10 tūkst. 156,42 Eur. Taip pat prašoma priteisti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) bei bylinėjimosi išlaidas. Civilinė byla nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.
Paruošta pagal spaudos pranešimą
Ilgapirščių grobis – pinigai
Balandžio 25 d. apie 2.57 val. Kretingoje, Šventosios g., nenustatytas asmuo išlaužęs parduotuvės pagrindines duris ir patekęs į vidų, sugadino bankomatą bei pagrobė kasetes su pinigais. Nuostolis nustatomas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Panašus nusikaltimas užfiksuotas ir balandžio 19-ąją – apie 1 val. Kretingoje, Topolių aklg., išdaužus durų stiklą, įsibrauta į parduotuvę. Pavogtas kasos stalčius su jame buvusiais 97 eurais. Žala tikslinama. Vagystė tiriama.
„P. n.“ informacija
Moteris apspardė pareigūną
Balandžio 24 d. apie 22.05 val. Palangoje, Liepojos pl., oro uoste, 1987 m. gimusi moteris, kuriai nustatytas 2,86 prom. neblaivumas, kelis kartus spyrė tarnybą vykdžiusiam Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnui, gimusiam 1981 m. Moteris sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 286 str.
„P. n.“ informacija
Kovo viduryje į pirmąją treniruotę susirinkę Kretingos motobolo klubo žaidėjai intensyviai rengiasi artimiausiu metu prasidėsiančiam sezonui. Komandos branduolys išliko Kaip teigė naujasis klubo vadovas Raimondas Alseika, prieš kelerius metus susiformavęs žaidėjų branduolys išliks nepakitęs ir šį sezoną. Šalia žaidžiančiojo komandos trenerio Luko Šimkaus ir Justo Bendiko aikštėje žais po traumos atsigaunantis ir geriausiu 2023 metų Kretingos rajono motobolo žaidėju išrinktas Gintas Rudys, taip pat Paulius Žąsytis ir vienas komandos lyderių Gabrielius Pazdrazdis. Pastarieji trys žaidėjai, 2019 metais Europos jaunių čempionate iškovoję bronzos medalius ir po 23 metų pertraukos Lietuvai pelnę pirmuosius apdovanojimus, netruko įsitvirtinti ir kartų kaitą išgyvenusiame pagrindinės komandos branduolyje. Komandos vartus ir toliau gins klubo vadovu šį tarpsezonį tapęs R. Alseika, jam talkins komandos debiutantas Jovydas Buivydas. Šalia šių vyresnių žaidėjų aikštėje vis drąsiau jaučiasi ir nusileisti nenori ir vyriausieji jaunių komandos nariai. Du iš jų Tadas Žiubrys ir Andrius Lukauskas dar praėjusį sezoną su suaugusiųjų komanda dalyvavo ir tarptautinėse Europos motobolo čempionų taurės varžybose, tad tikimasi, kad šį sezoną komandai taps dar didesne paspirtimi. Sezonui rengiasi ne tik aikštėje Tarpsezoniu iš pagrindų atsinaujinusi klubo organizacija sezonui rengtis pradėjo iš karto po Naujųjų metų – kol dėl oro sąlygų nebuvo galimybių treniruotis Kretingos motobolo aikštėje, klubo nariai vykdė inventoriaus apskaitą, rengė aikštę, remontavo motociklus. Anot klubo mechaniko Arvydo Šimkaus, vieno motobolo motociklo planiniam remontui ir paruošimui vidutiniškai prireikia iki savaitės laiko: „Tarpsezoniu būtina pakeisti padangas, stabdžius, laiko užima grandinių, sankabų priežiūra, jų keitimas, variklio remontas – būtina atlikti visus reikalingus darbus, kurių, esant intensyviam treniruočių ir varžybų tvarkaraščiui, kartais nespėjam atlikti sezono metu.“
Apskrities policijos pareigūnai į tarnybą netrukus važiuos ekonomiškais ir greitais automobiliais „Seat Leon Sportstourer". Du tokie atkeliaus ir į Kretingą. Moderniose mašinose sumontuota visa sklandžiam pareigūnų darbui reikalinga įranga, yra vieta kompiuteriui ir spausdintuvui, priekyje ir gale – vaizdo kameros, filmuojančios važiuojant. Klaipėdos rajono policijos komisariatui skirti trys naujieji automobiliai, Neringos miesto ir Rietavo sav. – po vieną, o Klaipėdos miesto, Palangos, Kretingos, Skuodo ir Plungės rajonų policijos komisariatams atiteks po du naujuosius automobilius. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Alfonsas Motuzas pareigūnams linkėjo vairuoti atsargiai, saugoti save ir kitus eismo dalyvius, nes, pasak viršininko, metalas, nors ir gražus bei funkcionalus, niekada neatstos žmogaus gyvybės. Naujuosius automobilius pašventino Klaipėdos apskrities VPK kapelionas Vidmantas Daugėla.
„P. n.“ informacija
Profesinės energetikų dienos, kuri minima kasmet balandžio 17 d., proga Trakuose, Užutrakio dvaro sodyboje, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) organizuotame renginyje buvo pagerbti ir apdovanoti šalies šilumos sektoriuje dirbantys ir savo profesionalumu pasižymintys darbuotojai, tarp jų – ir visas būrys kretingiškių. Uždarosios akcinės bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktorius Dainius Budrys už inovatyvius ir tikslingus sprendimus šilumos ūkio veiklai gerinti, gerųjų valdysenos praktikų diegimą bendrovėje – procesinio valdymo ir darbo procesų skaitmenizavimą, bendrovės pelningą darbą, kuro kontrolės ir kokybės užtikrinimą buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos energetikos ministro Dainio Kreivio padėkos raštu. Kretingos šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Tomas Liaučys už savo darbą pelnė šilumos energetiko garbės ženklą. Už nuopelnus darbe Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos padėkos raštus šventėje gavo Kretingos šilumos tinklų Finansų padalinio vadovė Sofija Paulauskaitė, katilų kūrikas Virgilijus Stonkus, Šilumos ūkio skyriaus vadovas Audrius Beniušis, Energetikos ir IT skyriaus vadovas Egidijus Kivilis, įmonės administratorė Rūta Dorelienė.
„P. n.“ informacija
Liepsnos glemžėsi įmonės pastatą
Trečiadienį pavakarę Klaipėdos gatvėje Kretingoje gaisras kilo medžio perdirbimo įmonėje „Imedeksa“. Su administraciniu pastatu sublokuotame gamybiniame pastate apdegė įvairi medžio apdirbimo įranga, medienos ruošiniai. Sukrito stogo danga ir 700 kv. m ploto metalinės konstrukcijos. Administraciniame pastate aprūko pirmas ir antras aukštai, išdegė mansardos aukštas ir pastato stogas. Du gamybinius pastatus, esančius už 7 metrų nuo gaisro vietos, pavyko išsaugoti. „Tiriam, apie aplinkybes kol kas nieko negalim pasakyti, viena versijų – techninis gedimas. Nuostoliai irgi dar nežinomi. Mūsiškiai pamainos vyrai darbus šiandien tęs toliau, gesins užsilikusius pavienius židinukus“, – „Pajūrio naujienoms“ vakar iš pat ryto pakomentavo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas. Pranešimą apie didelę nelaimę Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo maždaug 16.30 val. Į gaisravietę atskubėjus ugniagesiams, ugnis siautėjo atvirai. Ją malšino daugiau kaip 25 vyrai – Kretingos, Gargždų, Klaipėdos miesto, Baublių, Kartenos, Darbėnų, Palangos komandos. Apie 20 val. gaisrą lokalizavus, prasidėjo gesinimo ir ardymo darbai. Dėl tirštų dūmų buvo uždraustas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje, bet vairuotojų prašoma taip pat aplenkti ir Šventosios gatvę, pasirinkti kitą maršrutą. Gesinimo darbų vadovo sprendimu, apie oro taršą kietosiomis dalelėmis ir kitais teršalais į kretingiškių telefonus buvo išsiųstos SMS žinutės, o Klaipėdos ir aplinkinių gatvių gyventojų paprašyta užsidaryti namų langus, išjungti rekuperacines sistemas ir stengtis nebūti lauke. „Laužo dūmais kvėpuoti yra kenksminga, ką bekalbėti, kai dega tokie pastatai“, – sakė V. Kundrotas.
Miškų sodinti – ir šeimomis, ir pavieniui
„Kad giria žaliuotų“ – įprasminant Dainų šventės šimtmetį taip buvo pavadintas šis Nacionalinis miškasodis. Didžiausioje Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuotoje akcijoje dalyvavo rekordinis būrys piliečių. Iš viso Lietuvoje buvo pasodinta daugiau, kaip 100 girių, tikimasi, kad nauji medeliai prigis ir 4-iose Kretingos regioninio padalinio vietose. Ošia juodalksniai, eglės ir pušys Kaip sakė VMU Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė, dvi vietos naujiems medeliams buvo paskirtos Darbėnų, po vieną Kartenos ir Šernų (Klaipėdos r.) girininkijose. Šįkart pasirinktas mišrusis kirtaviečių atkūrimo būdas, kai būsimo miško rūšių sudėtį sudaro sodinami medeliai kartu su natūraliai augančiais. Iš viso per akciją pasodinta beveik 25 tūkst. medelių: 1 tūkst. juodalksnių, 3 tūkst. 500 eglių ir 19 tūkst. 900 pušų. Eglių sodinukai išauginti Kretingos, juodalksnių – Telšių medelynuose, o pušų sodinukai, išaugę iš pajūrio zonoje surinktų sėklų, į Žemaitiją sugrįžo išauginti Varėnos medelyne. Tiek, kiek per nacionalinį miškasodį pasodinama su visuomene, – lašas jūroje, nes kiekvieną pavasarį VMU Kretingos regioninio padalinio valstybiniai miškai praturtėja daugiau, kaip 1 mln. medelių. Talkininkus urėdija ne tik aprūpina sodinukais ir įrankiais, bet specialistai parodo, pamoko, patikrina sodinimo kokybę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad medelį pasodinti lengva, o iš tikrųjų, anot G. Banienės, tai yra labai atsakingas darbas. „Smagu girdėti, kai į tokias akcijas su vaikais atvykę tėvai arba seneliai jiems rodo pavyzdį, pasakoja prisiminimus, kaip jie patys dar vaikystėje medelius yra sodinę savo gimtinėse“, – įspūdžiais dalijosi G. Banienė. Anot jos, šiais metais nacionaliniame miškasodyje trečią kartą dalyvavo kretingiškė Saulė, kuriai dar nėra trejų metų, ją tėvai atsiveža nuo 6 mėnesių amžiaus.
Ištikimybės savam stiliui įrodymas – jubiliejinė paroda
Senosios Įpilties kaime gyvenantis tautodailininkas peizažistas, buvęs ilgametis Darbėnų seniūnas 75-erių Edvardas Tedevušas Stalmokas įkvėpimo kūrybai semiasi iš vaizdingos apylinkių gamtos. Per pastaruosius 5-erius metus sukurtas naujausias drobes jis pristato Kretingos muziejuje surengtoje jubiliejinėje parodoje „Romantizuoti gamtos vaizdai“, o gegužės 10 d. 17 val. įvyks šios parodos atidarymas Kretingos rajono kultūros centre. Įkvėpė Ivanas Šiškinas, mokė Kurtas Skroblys „Tapyba man – žiemos užsiėmimas, nes vasarą maloniau būti lauke, darbuotis sodyboje, dar talkinu ir bendruomenei, kažką išdroždamas iš medžio. O rudeniop jau lendu į savo namų dirbtuves ir sėdu prie molberto. Lieku ištikimas savam stiliui – esu peizažistas, man prie širdies gamtos vaizdai. Labiausiai žavi nenuniokota, saikingai pagražinta ir romantizuota gamta, žvilgsnis į praeitį. Peizažinė tapyba būdinga XVIII a. pabaigos–XIX a. vidurio dailininkams. Aš ir pats ligi šiol nesuvokiu, kodėl būtent toks gamtos vaizdavimas mane labiausiai traukia“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo E. T. Stalmokas. Jo kūrybos korifėjus – dailininkas peizažistas, romantizmo epochos tęsėjas Ivanas Šiškinas, gyvenęs Sankt Peterburge. Šio dailininko darbų mūsų kraštiečiui teko matyti dar sovietmečiu besilankant muziejuose, šie jį itin sužavėję. „Pamačiau tuos didingus paveikslus, mane įkvėpė gamtos grožis, jos didybė. Ir sutapo taip, kad aš, kilęs iš Šiuparių kaimo Klaipėdos rajone, prieš 48-erius metus atsikrausčiau į Darbėnų kraštą – teko dirbti agronomu Laukžemėje, Piliakalnyje vadovauti kolūkiui. Čia ir susitikau šviesaus atminimo tautodailininką Kurtą Skroblį, – jo duktė Gintarė Skroblytė, gyvenanti Vokietijoje, yra profesionali grafikė. K. Skroblys buvo mano tikrasis mokytojas – patiko jo kūrybos stilius, ir aš ilgainiui pasekiau jo pėdomis. O ligi tol net nebuvau paėmęs teptuko į rankas“, – itin pagarbiai apie savo mokytoją, atvedusį į šią dieną, kalbėjo tautodailininkas. Vėliau tapybos jis mokėsi Klaipėdos dailės studijoje „Guboja“, kur išėjo ne vien peizažo kūrybos pradžiamokslį, bet įgijo ir modernizmo, impresionizmo, kitų meno krypčių pradmenų.
Tas, kurio nevalia minėti
J. K. Rowling parašytoje septynių romanų serijoje, kurioje aprašomi jaunojo burtininko Hario Poterio nuotykiai, egzistavo ir piktasis burtininkas – Voldemortas. Knygos fiktyviame magiškame pasaulyje taip bijoma žiauraus ir stipraus juodojo mago, kad jo vardą tik nedaugelis gali pasakyti garsiai. Dauguma veikėjų jį vadina „Tas, kurio vardo nevalia minėti“. Kretingos rajono savivaldybės politikoje taip pat atsirado veikėjas, kuris nenori, kad jo vardas būtų minimas. Kovo mėnesį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, kolegas taryboje supažindinau su faktu, kad mūsų rajono meras Antanas Kalnius sugebėjo Savivaldybės administracijos buhalterijai pateikti ir net kompensuotis kuro čekius, kurie išrašyti jo atostogų metu. Pirmąją atostogų dieną meras Kretingoje 08:09 ryte į baką maktelėjo kiek daugiau negu 41 litrą dyzelinio kuro, o po gerų trijų valandų Pelucmurgių kaime į baką įvarvino dar per 26 litrus dyzelinio kuro. Apie Pelucmurgių kaimą, kuris yra Kalvarijos rajono savivaldybėje, tikrai ne kiekvienas esame girdėjęs. Reikėtų paminėti, kad šiame kaime yra paskutinė kuro kolonėlė prieš Lenkijos pasienį. Iškalbinga ir socialiniuose tinkluose paviešinta nuotrauka (paskelbta po 7 dienų nuo kuo pylimo Pelucmurgiuose), kurioje meras smagiai leidžia savo atostogas Prancūzijoje slidinėdamas. Visos šios aplinkybės tiesiog perša išvadą, kad mes visi prisidėjome prie mero atostogų kelionės, kurios kuro išlaidų dalis galimai buvo apmokėta Kretingos rajono mokesčių mokėtojų pinigais. Istorijai išvydus dienos šviesą, meras žurnalistams dar bandė aiškintis, kad neprivalo atsiskaityti kokias tarybos nario pareigas jis vykdė Pelucmurgių kaime, o galiausiai dar ir surezgė istoriją, kad į atostogas vyko ne vienu automobiliu su kitais kompanionais. Žinia, kad šią situaciją mes jau svarstėme ir Kontrolės komitete, nusprendėme šiuos faktus persiųsti prokuratūrai, su kuria rajono meras sudarė taikos sutartį ir į rajono biudžetą grąžino per 7,5 tūkst. Eur. Prieš pasitinkant 2024 metus, meras spaudoje pasisakė, kad „grąžini pinigus – pripažįsti, kad esi kaltas“. Žinoma, prokuratūra kol kas suteikė merui indulgenciją, tačiau bus matyti, ar ateityje šiuose piktnaudžiavimo veiksmuose nebus įžvelgta rimtesnių nusikaltimo požymių, kurie jau būtų vertinami per Baudžiamojo kodekso prizmę.
Prezidento rinkimams artėjant
Prisimenant 2019-uosius metus, kai savo valią, kad šalį valdytų Gitanas Nausėda, Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, pareiškė 74,97 proc. rinkimuose dalyvavusių Kretingos rajono rinkėjų, už Ingridą Šimonytę tuomet balsavo 25,03 proc. Kretingos rajono rinkėjų. Prieš penkerius metus Kretingos rajono rinkėjų sąraše, kuriame tuo metu buvo įrašyti 32389 rinkėjai, aktyvumas – 52,8 proc., arba į rinkimus 41-oje rinkimų apygardoje atėjo 17100 rinkėjų. Visos šalies rinkėjų aktyvumas praeituose Prezidento rinkimuose buvo 42,69 proc. Nuo 2020 metų, kai Kretingos rajono 41-oji rinkimų apygarda skilo į dvi – Mėguvos 36-ąją ir Kuršo 37-ąją – apygardas, prasiplėtė regiono teritorija bei gerokai padidėjo rinkėjų skaičius. Pagal 2020 metų VRK duomenis, Mėguvos apygardoje, kuriai priklauso 18 rinkimo apylinkių, rinkėjų sąraše buvo įrašyta 32681 rinkėjas, Kuršo apygardoje, kuriai priklauso 45 rinkimo apylinkės, rinkėjų sąraše įrašyta 37522 rinkėjai. 2024-ųjų gegužės mėnesio Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų išvakarėse, turbūt, nesiimsime prognozuoti rinkimų baigties, bet galime pamėginti konstatuoti, kad prasiplėtus šio regiono teritorijai, Mėguvos ir Kuršo apygardos su 70 tūkstančių rinkėjų dabar turi gerokai daugiau svorio, nei praeituose Prezidento rinkimuose buvusi viena. Todėl tikėtinas didesnis rinkimo teisę turinčių rinkėjų aktyvumas bei įvairovė. Visiems šių dviejų apygardų balsavimo teisę turintiems gyventojams bei laikinai esantiems ar šiuo metu gyvenantiems užsienio valstybėje rinkėjams primename, kad balsavimo teisė – tai subjektyvinė piliečio teisė, kuri yra realizuojama dalyvaujant rinkimuose (parlamento, prezidento ar vietos savivaldos institucijų). Lietuvoje balsavimo teisę turi visi valstybės piliečiai (savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose – visi nuolatiniai savivaldybės gyventojai, Europos Parlamento rinkimuose – nuolatiniai gyventojai Europos Sąjungos piliečiai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus teismo pripažintus neveiksniais.
„P. n.“ informacija
Kretingos Garfildas
Šalia Kretingos rajono kultūros centro pastato dažnai galima sutikti ilgaplaukį katiną. Jis, it koks bohemiškas hipis, pasitinka kultūros bei meno mylėtojus, įvairių renginių dalyvius, lankytojus ar šiaip praeivius. Katinas – šio centro talismanas, traukiantis akį, nešantis sėkmę ir vaikams dovanojantis džiaugsmą. Retas kuris praeina jo nepaglostęs ar nepakalbinęs. Nors jo rusvai kailiniuotas paltas jau ne pirmos jaunystės – miesto įžymybei dėl to nei šilta, nei šalta. Garfildas, – nebyliai prisistato katinas ir, karališkai linktelėjęs, pritūpia šalia kultūros centro durų. Jis pažįsta visus šios vietovės kampelius bei užkaborius ir, pagal nuotaiką išsirinkęs vieną iš menininkų suolelių, ant jo jaukiai įsitaiso pogulio. Katinas, kaip ir priklauso miesto simboliui, nėra benamis, jis turi netoliese gyvenančią šeimininkę, kuri „atsidavusį meno ir kultūros mylėtoją“ vakare saugiai parsiveda namo. Katinui patinka Kretingos miestelėnai bei šio rajono svečiai, jis leidžiasi glostomas ir mielai gaudo oro bučinius. Miesto simbolis tiki žmogumi, nepeikia metų laikų kaitos ir labai atsakingai žiūri į savo, kaip Kretingos rajono centro talismano, pareigas.
„P. n.“ informacija
|
|
