|
|
|
(1846) 2024-04-19Uždari teniso kortai: pradės keistis Bajorų veidas
Aukciono būdu iš Savivaldybės įsigiję 6,4 tūkst. kv. m (64 arų) plotą Bajoruose, Klaipėdos g. Nr. 78A, keturi kretingiškiai privatininkai užsimojo ten pastatyti 1,7 tūkst. kv. m ploto sporto paskirties statinį – padelio teniso kortus. Vietovė jau rengiama statybai: tvarkoma ir valoma teritorija, kertami menkaverčiai krūmai. O viešas projekto pristatymas visuomenei Kretingos rajono savivaldybėje rengiamas antradienį, balandžio 23-ąją. Vienas pirmųjų laisvame plote Pagal bendrovės „Kartografiniai projektai“ projekto autoriaus Rimgaudo Laužiko parengtą projektą, pastatas bus vienaukštis – 11,15 m aukščio su dvišlaičiu stogu ir antresole. Statinys bus konstruojamas iš daugiasluoksnių plokščių. Pastato bendras plotas 1,7 tūkst. kv. m, o pagrindinis, kortams skirtas plotas užims 1,27 tūkst. kv. m, kitos patalpos – pagalbinėms reikmėms, jose bus įrengti: poilsio zona, persirengimo kambarys, tualetai ir dušai, trenerių biuras. Sporto kortus verslininkai statys iš privačių lėšų. Būsimas sporto kompleksas iš visų pusių ribojasi su laisvais sklypais, į jį bus patenkama tiesiai iš Klaipėdos gatvės. Statinys įtrauktas į visuomenei svarbių statinių sąrašą ir, tikėtina, ne vien užpildys erdvę palei gatvę, bet tuo pačiu pradės keisti ir istoriškai svarbaus, tačiau šiandieną ganėtinai nykaus Bajorų kvartalo veidą. Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė sakė, kad greta Klaipėdos g. 78A sklypo dar yra suformuoti 3 sklypai, tačiau jų kol kas niekas nepageidavo įsigyti. „Iš Savivaldybės pusės džiugu, kad bus pradėta įsisavinti teritoriją, užsistatys laisvi plotai, ir Bajorų kvartalas taps gerokai gyvesnis. Juolab kad sporto paskirties pastatas taps traukos vieta jauniems žmonėms, vieta yra labai patogi atvykti.“
Kas pavasarį Kretingoje jums bado akis?
Knygose „įkalintas“ raides paleido į laisvę
Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Vydmantų filiale eksponuojama ilgametės pedagogės 73-ejų metų Julijos Paulauskienė grafikos paroda „Ištrūkusios raidės“ sulaukė didžiulio skaitytojų – ir vaikų, ir suaugusiųjų – susidomėjimo. „Mokytoja turi ir pasekėjų – nusižiūrėję piešti raides panoro ir Vydmantų gimnazijos pradinukai, tad visa biblioteka pilna ištrūkusių raidžių“, – linksmai pasakojo Vydmantų filialo bibliotekininkė Milda Rogačiovienė, padėjusi parengti grafikos darbų ekspoziciją. Idėja nupiešti raides, kiekvienai jų pritaikant tam tikrą grafinį turinį, J. Paulauskienei kilo namuose tvarkant knygas. „Buvau pasilypėjusi, ir netyčia ant žemės nukrito knyga. Pagalvojau, kad nukentėjo knyga, žodžiai, betrūktų dar, kad ir raidės išbyrėtų. O jos gi – kaip kalėjime, tad kodėl nepaleidus raidžių į laisvę“, – darbų autorė tvirtino, kad ji nesilaikė abėcėlės tvarkos, tačiau pirmoji nupiešta raidė vis dėlto buvo A. Ji, beje, yra nupiešta du kartus. Kuo turėjo atgimti kiekviena raidė, lėmė ir jos struktūra, ir panašumas į kokį nors augalą ar daiktą. Tarkim Y virto medžiu, C – citrina, B – seniu besmegeniu. „Piešdama apie nieką negalvojau – ar bus kam nors įdomu, ar bus tie darbai eksponuojami, – prisipažino pedagogė, dalį savo laiko skirianti ir žodinei kūrybai, tačiau jos neviešinanti. – Rašau tik sau.“ „Ištrūkusioms raidėms“ nupiešti J. Paulauskienė sunaudojo gerokai per 10 gelinių juodų tušinukų. Viena kita raidė paspalvinta, tačiau tai padaryta labai subtiliai, siekiant išryškinti piešinio temą. „Manau, jeigu spalvinčiau visus darbus, spalva atitrauktų dėmesį nuo pagrindinės minties, gi juoda-balta tarsi suteikia brandumo, griežtumo, savęs sudrausminimo, o ir kiekvienas brūkšnelis, taškelis ar linija kažką reiškia“, – piešinių autorė sakė, kad prie jų sėdo iškart po Kalėdų, ir paroda gimė per kelis mėnesius.
Klaipėdos apygardos prokuratūra į teismą kreipėsi su dviem civiliniais ieškiniais, prašydama iš 2019–2023 metų kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių Stepono Baltuonio ir Juozo Mažeikos priteisti tam tikras sumas Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai. Iš S. Baltuonio prašant priteisti 10 tūkst. 577,79 Eur, ieškinyje nurodoma, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija nesiėmė iniciatyvos inicijuoti procesą dėl neteisėtai S. Baltuoniui išmokėtų lėšų susigrąžinimo, todėl ginti viešąjį interesą ėmėsi prokuratūra. Teismui pateiktame ieškinyje nurodoma, kad šiam Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariui nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. Savivaldybės administracija išmokėjo 15 tūkst. 351,18 Eur kompensaciją, iš kurios didžiąją dalį – 13 tūkst. 320,11 Eur – sudaro išlaidos už 9 tūkst. 889,88 litro degalų. Išlaidoms pagrįsti buvo teikiami kvitai – pagal juose esančius duomenis nustatyta, kad pasinaudota 10-ia bankinių kortelių, iš kurių dvi priklauso Savivaldybės tarybos nariui, o kitų asmenų vardu išduotomis kortelėmis įsipilta kuro už 4 tūkst. 40,39 Eur.
Balandžio 17 d. „Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 87:78 (29:24; 21:12; 20:19; 17:23) nugalėjo Jurbarko „Jurbarką-Karį“ ir „7bet-NKL“ finalo serijoje išsiveržė į priekį 1:0. Puikiai finalą pradėję kretingiškiai I kėlinį surinko 29 taškus ir po jo turėjo 5 taškų persvarą, o II kėlinį po gimtadienį minėjusio M. Jurkaičio dvitaškio su pražanga įgijo dviženklį pranašumą (11 min. 34:24) ir iki pertraukos jį dar labiau padidino 50:36. Trečią kėlinį kretingiškiai išlaikė aukštą spartą ir įgijo rekordinę persvarą (24 min. 58:40), bet IV kėlinį jurbarkiečiams pavyko atkurti intrigą. Varžovų komandą lemiamai atakai prikėlė 44-erių legendinis buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Mindaugas Lukauskis, pataikęs tris tolimus metimus, paskui dar išprovokavęs pražangą mesdamas iš toli ir po žaidimo dalies 13:0 varžovai pradėjo kvėpuoti kretingiškiams į nugaras – 70:65. Įpusėjus IV kėliniui kretingiškius ir jurbarkiečius skyrė vienas metimas – 72:70, bet Mantas Ruikis surinko 8 taškus, Mindaugas Stašys pridėjo dvitaškį ir, likus dviem minutėms, komandas skyrė 9 taškai – 82:73. Per likusį laiką šeimininkams intrigos atkurti nebepavyko, o „Kretinga“ laimėjo aštuntas varžybas iš eilės varžovų aikštėje atkrintamosiose rungtynėse. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Mindaugas Stašys (5/12 dvitaškiai, 4/7 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) – 22, Mantas Ruikis (4/9 dvitaškiai, 3/3 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 21, Ernestas Bružas (3/7 tritaškiai) – 14, Modestas Jurkaitis (4/5 dvitaškiai) – 12, Edgaras Danys (6 per. kamuoliai, 15 naud. balų) – 10, Rytis Zabita (3/4 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 14 naud. balų) – 6, Justas Žiubrys – 2, Nojus Pabrieža ir Edvinas Alunderis. Antrosios finalo rungtynės bus žaidžiamos balandžio 20 d. 16 val. Kretingos sporto centre.
Tomas KUBILIUS
Šiemet Rajono senjorų salės pirmenybėse dalyvavo tik keturios komandos. Pirmame etape jos žaidė tarpusavyje dviem ratais. Niekas neprilygo HBH senjorams, kurie pasiekė visas pergales ir surinko 18 taškų. Dėl antros vietos kovėsi likusios komandos. Geriausiai sekėsi „Topolių“ ekipai, iškovojusiai 7 taškus. Tik tašku atsiliko „Danės perlas“ ir liko trečioje pozicijoje. Ketvirta vieta atiteko „Slėnio“ komandai – 4 taškai. Tad didžiajame finale susitiko HBH ir „Topolių“ futbolininkai. Jų tarpusavio rungtynėse pajėgesnė buvo HBH ekipa – 9:6 ir 6:5. Tad finalo favoritai buvo HBH komanda. Rungtynes smagiau pradėjo „Topolių“ futbolininkai. Jie 9-ą min. po tikslaus Dariaus Tiškaus smūgio išsiveržė į priekį. Tačiau 19-ą min. rezultatas tapo lygus – 1:1. Likęs be priežiūros, rezultatyviausias pirmenybių žaidėjas Mindaugas Alksnys pelnė savo 17 įvartį. Pirmas kėlinys taip ir baigėsi – 1:1.
Kaune įvyko paramos karatė turnyras „Let’s Join The Fight Together“. Šių varžybų tikslas – suvienyti kovotojus. Vienas tatamių buvo skirtas karatė sportininkams, turintiems negalią. Taip drauge kovos vyko ne tik dėl medalių, bet ir dėl sergančių vaikų, o dalis startinio dalyvio mokesčio buvo skirta Rimanto Kaukėno paramos fondui. Šiose varžybose dalyvavo 936 įvairaus amžiaus kovotojų iš 41 Lietuvos ir Latvijos karatė klubų. Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ sportininkai šiame čempionate iškovojo 14 medalių: 2 aukso, 4 sidabro ir 8 bronzos. Šios pergalės svariai prisidėjo prie bendros komandinės įskaitos: „Shodan“ karatė mokykla išlaikė pirmosios vietos poziciją tarp Lietuvos karatė klubų. Berniukų U-13 amžiaus grupėje 50–55 kg svorio kategorijoje čempiono titulą iškovojo Leonas Alčauskas. Pirmoje kovoje įveikęs Donatą Šaulį („Baltas Vilkas“), o antroje laimėjęs prieš bendraklubį Kornelijų Gainą, Leonas finale susirungė su Laurynu Lukšu („Energija“). Po atkaklios abiejų sportininkų kovos, Leonas tapo čempionu – iškovojo I v. ir aukso medalį. Berniukų U-14 grupėje 55–60 kg svorio kategorijoje aukso medalį laimėjo ir ant čempionų pakylos užlipo Karolis Šlima. Pirmoje kovoje jis įveikė Luką Jaką („Taurus“), antroje laimėjo prieš Martin Kisel („Ippon“). Finalinėje kovoje Karolis susirungė su Laimiu Romano („Stoikas“) ir, įveikęs varžovą, įrodė esantis vertas čempiono titulo. Berniukų U-12 amžiaus grupėje kategorijoje iki 35 kg vicečempiono titulą pelnė Ignas Kazakevičius. Pirmoje kovoje šodanietis įveikė Kiril Melnikau („Ippon“), o antroje laimėjo prieš Tomą Dambranską („Shodan“). Finale Ignas susirungė su Majumi Čekakavičiumi („Kumite“, Jonava), po atkaklios kovos teisėjai pergalę skyrė varžovui.
Šią savaitę AB „Kelių priežiūra“ ėmus taisyti įvažiavimą į Savanorių g. Nr. 31 ir 33 Kretingoje daugiabučių namų kiemą sukilo aplinkinių daugiabučių namų gyventojai, pasipiktinę, kodėl Savivaldybė nelopo duobių įvažiavimuose ir į jų kiemus. „Tvarko, kur gyvena Preibienė (Vilma Preibienė, Savivaldybės administracijos direktorė, – „P. n.“ past.) ir Ročys (Vytautas Ročys, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, – „P. n.“ past.)“, – tvirtino skambinusieji į redakciją. Kretingos seniūnė Gintarė Liobikienė teigė nesitikėjusi tokios gyventojų reakcijos. „Už Savivaldybės skiriamas lėšas tvarkome Savivaldybei priklausančius įvažiavimus į daugiabučių namų kiemus. Deja, dalis įvažiavimų Savivaldybei nepriklauso“, – aiškino seniūnė, akcentavusi, kad tuo vadovaujantis mieste bus tvarkoma ir daugiau įvažiavimų į daugiabučių kiemus Kęstučio, Melioratorių gatvėse, toje pačioje Savanorių gatvėje. Šį pavasarį žiemą atlaikiusioms Kretingos gatvėms pagal patvirtintą sąrašą tvarkyti skirta 45 tūkst. eurų, darbus vykdo jų viešą pirkimo konkursą laimėjusi bendrovė „Kelių priežiūra“.
„P. n.“ informacija
Prošal tekantis Kulšės upelis „atplukdė“ ir kavinės vardą
Medomiškių kaime, nuo Darbėnų Laukžemės link nuvažiavus apie porą kilometrų, kelias veda į kaimo turizmo sodybą, kur netikėtai atsiveria vaizdingai sutvarkytos erdvės, o jų centre – šiltuoju metų laiku nuolat veikianti kavinė „Kulšė“. Sodybos šeimininkai Audronė ir Kęstutis Vičiuliai, aprodydami 3 ha plote pačių įkurtą ramybės oazę, kur vien gėlynai užima apie 1 ha, o dalį teritorijos juosia Kulšės upelis, juokavo, kad jis ir atplukdė vardą jų pernai atidarytai kavinei. Firminė skumbrė, nes prošal ėjo žuvies kelias Supami Kulšės upelio įrėmintų erdvių iš vienos pusės, o iš kitos – taip pat 3 ha ploto nuosavo miško masyvo, sodybos centre stovi keletas kaimo turizmui skirtų namelių ir 70 žmonių talpinanti banketinė salė. Prie jos pristatyta erdvi įstiklinta terasa, kurioje ir įrengta 40 vietų kavinė. Joje vyrauja ne tik natūrali pro langus krintanti šviesa, bet ir šviesios interjero spalvos. Stalai ir minkštasuoliai kavinėje išdėstyti taip, kad klientai pasijaučia tarsi būdami natūralioje gamtoje. Kol dar vėsūs orai, kavinę apšildo modernus dujinis šildytuvas. Nuo Velykų kavinė dirba kasdien: darbo dienomis nuo 10 iki 22 val., o penktadienį– sekmadienį nuo 10 val. iki vidurnakčio – 24 val. Kavinės valgiaraštis – gana turtingas įvairų patiekalų, nuo 11 iki 15 val. šeimininkai lankytojus kviečia ir dienos pietų. Užsimaniusiems paskanauti firminį kavinės patiekalą, siūloma grilyje kepta skumbrė su daržovėmis. Sugalvojome: esame pajūrio kraštas, nuo seno čia iš Šventosios į Darbėnus prekeiviai atveždavo šviežios žuvies. Tad šią tradiciją sumanėme atgaivinti, ir, pasiūlydami grilyje paruoštą skumbrę, neapsirikome – mūsų lankytojai ją giria, ir kitąkart atvyksta jos skanauti ir savo draugams rekomenduoja“, – kalbėjo A. Vičiulienė.
Kretingos teatro patriarchas – Egidijus Radžius
Egidijus Radžius. Prieš kelis dešimtmečius šis vardas tarp teatro žmonių buvo žinomas visoje Lietuvoje. E. Radžius Kretingoje subūrė tokį teatrą, apie kurį sklandė legendos, o žmonės veržte verždavosi į jo spektaklius. Režisierius visas gyveno teatre, tuo persiėmė ir jo aktoriai, kurie ir šiandien, minint šviesaus atminimo E. Radžiaus gimimo 95-ąsiais metines, už išgyventą ypatingą bendrystės laiką su meile lenkia galvą prieš jį. E. Radžiaus Kretinga neteko 2000-aisiais. Praėjus metams po jo mirties Egidijaus Radžiaus vardu buvo pavadintas Kretingos rajono kultūros centro suaugusiųjų teatro kolektyvas, kuriam vadovauti ėmėsi E. Radžiaus mokinys režisierius Nerijus Gedminas. Koks buvo Egidijus Radžius – asmenybė ir režisierius, koks išliko jo suburtų aktorių atmintyje ir ką jie išvien su prisiminimais išsinešė iš tuometinio teatro scenos ir užkulisių į savus gyvenimus, „Pajūrio naujienoms“ pavyko pakalbinti keletą kretingiškių, šio teatro senbuvių. Konstancija MACIENĖ, ilgametė Kretingos r. kultūros centro vadovė: – E. Radžius atvyko į Kretingą 1968 m. – tuomet aš dirbau rajono Kultūros skyriuje. Dramos studiją mūsų mieste jau buvo subūrusi Bronė Tautkutė, ji vėliau išvyko į Vilnių, kur dirbo „Panoramos“ režisiere. E. Radžius stojo į jos vietą, susirinko kolektyvą ir vadovavo Kretingos teatrui 32-jus metus, iki savo mirties. Per tą laiką sukūrė apie 50 premjerų, net – muzikinius spektaklius, nes vaidino dainuojantys aktoriai – labai gražiais balsais išsiskyrė Sigutė Lubienė, Birutė Krilovienė ir paties režisieriaus žmona Birutė Radžiuvienė. Pats teatro pakilimas buvo apie 1978–1980 metus: jame vaidino apie pusšimtis aktorių ir pakliūti į šį kolektyvą buvo didžiulis prestižas. Vaidinti kretingiškiai būdavo kviečiami po visą Lietuvą, jie buvo žinomi ir Kultūros ministerijoje, ir Nacionaliniame kultūros centre kaip geriausias mėgėjiškas teatras. Mūsiškių spektakliai būdavo rodomi per televiziją, kretingiškiai yra vaidinę net Nacionalinio dramos teatro scenoje. 1974 m. teatrui buvo suteiktas liaudies teatro, o 1977-aisiais ir liaudies muzikinio teatro vardas. Aš pati tevaidinau tik dviejose pjesėse: R. Skučaitės „...Ir teisė mylėti“ bei muzikinėje komedijoje „Svirplys“. E. Radžiaus vadovavimo metu teatras tapo Lietuvos klojimo teatrų krivūlės laureatu, – Lietuvos nacionalinis kultūros centras ligi šiol atsimena Radžių kaip teatro patriarchą. Jis labai mylėjo savo aktorius, rūpinosi jais. Buvo be galo darbštus – kiekvieną veiksmą atidirbdavo nuo A iki Z, savo reiklumu aktorius „vedė iš proto“. Anksti tapo našliu, iš esmės teatre užaugo ir jo duktė Jorūnė. Kai po E. Radžiaus mirties buvo pasiūlyta suteikti jam Kretingos rajono Garbės piliečio vardą, nors ligi tol, gyvam esant keliskart Savivaldybės tarybai teikiau jo kandidatūrą, bet politikai vis atmesdavo, tuomet pasiūliau jo vardu pavadinti Kultūros centro teatrą – nuo 2001-ųjų gegužės teatras taip ir vadinasi. Tai tarsi padėka E. Radžiui už jo triūsą, Kretingoje įspaustas jo pėdsakas labai ryškus. E. Radžius buvo ne tik puikus režisierius, bet ir be galo geras skaitovas, pasižymėjęs aksominiu balsu. Abu su šviesaus atminimo mokytoja Ligija Vaičiulėniene buvo nepamainomi mūsų krašto respublikinių Dainų švenčių dalyviai.
1932 m. Kretingoje įkurta Pranciškonų ordino gimnazija turėjo tikslą ne tik ruošti pranciškonų pamainą – naujus pranciškonus misionierius ir kunigus, kurie savo misiją Lietuvoje ir svetur skelbtų žodžiu, bet ir gyvenimo misionierius, kurie, tapę gerais gydytojais, teisininkais, pedagogais, tarnautojais, kitų profesijų žmonėmis, savo sąžiningu darbu, atsidavimu Dievui, tėvynei ir artimui taptų doro gyvenimo pavyzdžiu kitiems. Per 4 mėnesius inžinieriui-rangovui Rapolui Žigui (1891–1942) vadovaujant, buvo pastatytas modernus, su erdviomis klasėmis ir kabinetais mokyklos pastatas, kuriame Lietuvos švietimo ministerija nuo 1932 m. spalio 1 d. leido steigti privačią gimnaziją su privalomu lotynų kalbos dėstymu, o 1933 m. jai buvo suteiktos valstybinės gimnazijos teisės ir ji buvo vadinama Pranciškonų ordino vyrų gimnazija. Čia kartu veikė ir Šv. Antano misijų kolegija, kurioje po pamokų mokėsi pranciškonų klierikai, kurie nuo kitų mokinių skyrėsi tuo, kad nešiojo vienuolišką apdarą. Šioje gimnazijoje buvo kviečiami dėstyti aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai praktikuojantys katalikai, kurie savo gyvenimo pavyzdžiu ir dora galėtų skiepyti krikščioniškąsias vertybes ne tik savo auklėtiniams, bet ir jas skleisti visuomenėje, leidžiant katalikiškus leidinius ar skaitant paskaitas. Vienas jų buvo 1933–1936 m. lotynų kalbos mokytoju dirbęs Kazys Bauba (1908–1943). Jis gimė 1908 m. gruodžio 26 d. Naujojoje Vilnioje, Julijos ir Igno Baubų šeimoje. Tėvas dirbo geležinkelio tarnyboje revizoriumi. Šeimai apsigyvenus Suvalkijoje, jis mokėsi Pilviškių progimnazijoje, vėliau Vilkaviškio kunigų seminarijoje, kurios nebaigęs 1930 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune, teologijos ir filosofijos fakultete, pasirinkęs klasikinių kalbų – lotynų ir graikų studijas.
Kretingiškių prieglauda
Nuo XVII a. pr. iki XX a. vidurio Kretingoje veikė prieglauda, kurioje prieglobstį rasdavo miesto ir parapijos vargdieniai – našlaičiai, našlės, beglobiai seneliai, paliegėliai, ligoniai, žmonės su negalia. Ši socialinės globos ir gydymo įstaiga, kretingiškių vadinta špitole, stovėjo Rotušės aikštės pakraštyje, Vilniaus ir Akmenės gatvių kampe, priešais J. K. Chodkevičiaus gatvės pradžią. Prieglaudos Lietuvoje pradėjo kurtis XVI a. 2-ame deš. Jos buvo skirtos ne tik savo kampo neturintiems vargingai gyvenantiems beglobiams, neįgaliesiems, našlaičiams, našlėms, seneliams, paliegėliams, padegėliams ir panašiai prisiglausti, bet ir ligoniams gydyti. Pirmąją prieglaudą didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis 1511 m. įsteigė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausančiose Losicėse, o sostinėje pirmą šio tipo įstaigą 1518 m. pastatė Vilniaus katedros kanauninkas, medicinos mokslų daktaras Martynas Dušnickis. Daugėjant Lietuvoje savivaldą gavusių miestų ir plečiantis parapijų tinklui, XVII–XVIII a. prieglaudos plačiai išplito provincijose. Pirmoji šiaurės vakarų Lietuvoje 1609–1620 m. buvo įkurta Karolštato, arba Kretingos, miesto prieglauda. Jos įkūrėju tapo Kretingos valdų savininkas, Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. 1609 m. sausio 23 d. išduotoje Magdeburgo teisių suteikimo Kretingai privilegijoje jis nurodė magistratui (miesto tarybai) pastatyti prieglaudą „neturtingiems ir ligotiems bei luošiems, nelaimių ištiktiems našlaičiams ir kitiems vargšams, kurie savo darbu nepajėgia užsidirbti sau maisto nei drabužio, o gyvena iš išmaldos.“ Prieglaudos globotiniams išlaikyti Jonas Karolis Chodkevičius paskyrė pyliavą nuo valsčiaus – dalį kasmetinių dvaro pajamų: 4 statines miežių ir po 8 statines rugių bei avižų. Be to, tarp vienuolyno ir vaito žemių prieglaudai pamatavo 1 valako (21,38 ha) dydžio žemės sklypą, kuris nuo Akmenos upės ėjo tiesiai į rytus abipus Savanorių gatvės iki pat Melioratorių gatvės. Atskira privilegija steigėjas įpareigojo magistratą „rūpintis ta prieglauda, kad tik jis [magistratas] teisingai ir sąžiningai, prisibijodamas Dievo, skirstytų tas duokles ir pajamas, nieko nepasisavindamas sau privatiems reikalams nei valstybės naudai, o visa sunaudodamas vargšų ir reikalingų paramos reikalams.“
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, balandžio mėnesio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas bei pažangius sprendimus siekiama įtraukti pačius gyventojus. Tad vietos veiklos grupės (VVG) gali pradėti rengti strategijas, vykdyti projektų atranką ir ruoštis Sumanių kaimų strategijų (toliau – Strategija) teikimui Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Skatina išnaudoti vietos stipriąsias puses ir galimybes 2023–2027 metų strateginiame plane akcentuojama, kad intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“ turi pirmiausia skatinti pačią vietovę keistis per modernius ir reikšmingus sprendimus. Sumanieji kaimai – tai socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo didesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, panaudoja skaitmeninių ir kitų pažangių technologijų siūlomus sprendimus kaip tobulėjimo priemones. Tokių kaimų atsiradimo pagrindinis rezultatas – gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas. Sumanaus kaimo strategijų paraiškos pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo 2024 metų balandžio 2 d. iki gegužės 31 d.
Praėjo pirmieji dabartinės Kretingos rajono savivaldybės tarybos kadencijos darbo metai. Savivaldybės veikla taip sustyguota, kad sprendimų priėmimo galią turi Tarybos valdančioji dauguma, o vykdymo, nuo šios kadencijos pradžios, Savivaldybės meras. Merų pozicijas sustiprino Seimas, pakeitęs savivaldos įstatymą. Pagal atnaujintą įstatymą Savivaldybės taryba, kurią pas mus sudaro 25 nariai, nusprendžia dėl svarbiausių strateginių Savivaldybės veiklos krypčių, patvirtina metinį Savivaldybės biudžetą, t. y. duoda užduotis vykdomajai Savivaldybės valdžiai – administracijai ir jos galvų galvai – merui. Meras dabar yra atsakingas už biudžete suplanuotų lėšų teisingą, tikslinį panaudojimą. Anksčiau už tai atsakė Savivaldybės administracijos direktorius. Ši kadencija pirma, kai meras vadovauja Savivaldybės tarybai nebūdamas jos narys. Ir sustiprinus mero galias jo veikimo laisvę saisto politinių jėgų pasiskirstymas Savivaldybės taryboje. Šiuo atžvilgiu antrą kadenciją Kretingos rajono savivaldybės meru išrinktam Antanui Kalniui dabartinės kadencijos pirmais metais susiklostė labai palankios aplinkybės: jo politine užuovėja tapo 17 Tarybos narių sudaryta valdančioji koalicija, iš kurių net 11 yra politinio komiteto Kretingos krašto, kuriam priklauso ir A. Kalnius, nariai. Tačiau pirmiems metams iš ketverių praėjus A. Kalnius su ištikimais politiniais bendražygiais užlipo antrąkart ant to paties grėblio. Ankstesnės kadencijos pradžioje meras A. Kalnius turėjo 18-os Tarybos narių valdančiąją koaliciją, kuri subyrėjo. Tąsyk valdančiuosius pirmi paliko penkiese buvę konservatoriai-krikščionys demokratai. Šios kadencijos pradžioje neištvėrė ir iš daugumos pasitraukė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Tarybos nariai: Vitalija Valančiutė, Tomas Abelkis ir Arūnas Merkelis. Ankstesnė valdančioji koalicija subyrėjo, dabartinė byra dėl tos pačios priežasties – A. Kalnius su „kraštiečiais“ anksčiau ar vėliau ima ignoruoti koalicijos partnerius, nebesitaria su jais dėl sprendimų, uzurpuoja valdžią ir buldozeriu stumia savo sprendimus. Štai ką rajono žmonės šiandieną turi vietoj „kraštiečių“ ir A. Kalniaus per rinkimus žadėto veiklos skaidrumo, tarimosi su visuomene ar bent jos labiausiai suinteresuotomis grupėmis, su visais Tarybos politikais.
|
|
