Kurmaitiškės Daivos Beržonskytės sukurta Kurmaičių apžvalgos bokšto vizualizacija atspindi patį bokštą ir vaizdą iš jo į Akmeną.

Kurmaičių bendruomenės centras „Kurmaičiai“ pagal Gyventojų iniciatyvų projektą laimėjo 120 tūkst. Eur savo kaimo prieigose pastatyti apžvalgos bokštą su įstiklintu balkonu. Taip kurmaitiškiai tikisi galėsią iš aukštai pasidžiaugti pro kaimą tekančios užtvenktos Akmenos grožiu ir į tolumas atsiveriančiais vaizdais, o ir, jų manymu, kaimas taptų patrauklesniu svečiams. Tačiau buvo ir tokių, kurie suabejojo: gal geriau už šiuos pinigus buvo galima sutvarkyti kitapus šios kalvos esančias statybines griuvenas.

Idėjai rinko palaikančiųjų parašus

Pasak Kurmaičių bendruomenės pirmininkės Ingridos Rinkevičienės, apžvalgos bokštas iškiltų ant kalvos ir matytųsi atvykus nuo Kretingos, kairėje, vos pravažiavus tiltą. Tai būtų tarsi Akmenos pakrančių įsisavinimo tęstinumas, juolab kad pernai taip pat iš Gyventojų iniciatyvų projekto buvo įrengtas „Kurmių takas“, greta sutvarkytas paplūdimys su aikštelėmis. O ir kitąmet bendruomenė jau audžia mintį per projektinę veiklą dar labiau išnaudoti Akmenos upę, jos pakrantes.

„Turime tokį gamtos grožį ir siekiame jį kuo plačiau išnaudoti. Tai būtų tarsi kompleksinis darbas, juolab kad bus tvarkomos Akmenos pakrantės ir Kretingos mieste. Kurmaitiškiai ir mūsų svečiai galėtų atvykti čia pailsėti – išsimaudyti, praeiti slėnyje įrengtu taku ir, užkopę į bokšto viršų, pasigrožėti atsiveriančiu apylinkių vaizdu, o vakarais nušvintančiu Kretingos bažnyčios bokštu“, – numatomą pramogą vaizdingai perteikė I. Rinkevičienė. Ji neslėpė, kad dėl šios iniciatyvos bendruomenės atstovai per velykinę mugę kvietė žmones susipažinti su jų idėja ir rinko palaikančiųjų parašus.

• Rašyti komentarą (16)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybė kviečia rajone veiklą vykdančius darbdavius dalyvauti Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programoje. Šioje programoje dalyvausiantiems ir jaunuolius įdarbinusiems darbdaviams bus skiriamos Savivaldybės kompensacijos.

Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programa Kretingos rajone įgyvendinama nuo 2021-ųjų. Vien pernai rajone buvo įdarbinta 13 jaunuolių, kurie dirbo pas 7 darbdavius įvairiose srityse.

Šiemet pusės minimalios algos dydžio Savivaldybės kompensacijos skiriamos tiems darbdaviams, kurie 2024 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, ne ugdymo proceso metu, įdarbins Kretingos rajono ugdymo įstaigose besimokantį ir rajone savo gyvenamąją vietą deklaravusį jaunimą nuo 14 iki 18 metų.

Programoje gali dalyvauti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir įstaigos, piliečiai, kurie verčiasi individualia veikla. Visi darbdaviai veiklą turi vykdyti Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje.

Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programoje norintys dalyvauti darbdaviai kviečiami registruotis iki gegužės 15 d. Daugiau informacijos www.kretinga.lt .

Pagal Kretingos rajono savivaldybės informaciją

• Rašyti komentarą (0)

Pirmininko Mindaugo Černeckio iniciatyva, Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas surengė jau ne pirmą išvyką į rajono Kultūros centro skyrius kaimuose, domėjosi meno kolektyvais, kokiomis sąlygomis dirba jų vadovai, išklausė problemas.

Šiek tiek anksčiau politikai pabuvojo Salantų ir Darbėnų pusėje, o praėjusią savaitę lankėsi Jokūbave, Budriuose ir Raguviškiuose.

Vicemerės Vaidos Jakumienės žodžiais, rajone lig šiol nėra pasitaikę, kad už du skyrius būtų atsakingas vienas žmogus. Tokia situacija susiklostė nuo metų pradžios – Raguviškių skyriaus vedėjai Laurai Povilaitienei tenka kuruoti dar ir Budrių skyrių.

„Pamatėme, kad Raguviškiuose – tvarka, saviveiklos kolektyvų yra, jie susirenka, repetuoja, renginiai suplanuoti. Bet Laura šiltai buvo sutikta ir Budriuose, su bendruomene iškart rado bendrą kalbą. Budriškius tenkina jų skyriuje sykį per mėnesį organizuojami renginiai “, – pasidžiaugė V. Jakumienė. Jos žodžiais, kai tarp Kretingos rajono kultūros centro skyrių ir kaimo bendruomenės centrų puoselėjami draugiški santykiai, gyvenimas tampa įdomesnis, „verda“. Anot vicemerės, ne aplinka ir ne materialinės priemonės, o žmonės kuria kultūrą.

Budrių skyriaus patalpos kol kas šaltos, bet problema sprendžiama – skirti 8 tūkst. eurų, už kuriuos ruošiamasi įrengti šildymo sistemą „oras-oras“ . Komiteto pirmininkas M. Černeckis atsižvelgė į vedėjos prašymą ir pažadėjo pagal galimybes parūpinti stipresnes garso kolonėles.

Raguviškių skyriaus rūsyje drėksta sienos. Kad rūsyje kaupiasi vanduo, pranešė ir Jokūbavo skyriaus vedėja Justė Lipinskienė. Be to, būtina sutvarkyti elektros instaliaciją. Šis skyrius įsikūręs antrame pastato aukšte, vyresnio amžiaus žmonėms siaurais laiptais sunkoka užlipti. Kaip vienas sprendimo būdų, komiteto svarstymu, galėtų būti prie mokyklos priestato, į kurį skyrius persikeltų, statyba. „Bet tai dar – ne sprendimas, o tik vizija tokia“, – akcentavo V. Jakumienė.

• Rašyti komentarą (5)

Nors iš trečio bandymo Kretingos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą nepritarti danų verslininkų chemijos gamyklos statybai Darbėnų seniūnijos Auksūdžio kaime, tai nereiškia, kad verslininkai privalo atsižvelgti į Tarybos sprendimą ir nutraukti jau pradėtą Poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Todėl darbėniškiai nesiliauja būdrauti ir neatšaukia „kovos parengties“. Reaguodama į Tarybos sprendimą steigti darbo grupę aptarti ir / ar peržiūrėti 2021 m. priimtus rajono plėtros Bendrojo plano pakeitimus, Darbėnų seniūnijos bendruomenių iniciatyvinė grupė kreipėsi į rajono merą ir į darbo grupės narius su savo pastabomis ir konkrečiais pasiūlymais, kurie galėtų sušvelninti įtampą bendruomenėje, kilusią dėl kai kurių Bendrojo plano pakeitimų, ir pagerintų sąlygas rajonui naudingų verslų plėtrai.

Darbėnų bendruomenė primena, kad 2021 m. paskelbtas Bendrojo plano pakeitimų aptarimas vyko visuomenei praktiškai nedalyvaujant jų aptarime, nes aptarimas vyko esant griežtam karantinui dėl Covid-19, kuris ribojo ne tik dalyvių skaičių, bet ir apsunkino judėjimą net tarp to paties rajono gyvenviečių. Todėl tikisi, kad dabar meras, Taryba ir jos sukurta Darbo grupė bus dėmesingesnė gyventojų iniciatyvoms.

• Rašyti komentarą (82)
• Plačiau ...

Po konferencijos jos organizatoriai, pranešėjai ir dalyviai įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Penktadienį Kretingos rajono savivaldybės viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos konferencijų salėje įvyko praktinė konferencija „Kitokie lyderystės veidai ir patirtys“, į kurią susirinko rajono ugdymo įstaigų VIII–XI klasių komandos.

Į Kretingos rajono švietimo centro iniciatyva suorganizuotą renginį atvyko penkių moksleivių komandos iš Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Vydmantų ir Salantų gimnazijų, Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro. Komandas lydėjo šiose ugdymo įstaigose dirbančios karjeros specialistės Indrė Kovalskė, Jurgita Korsakienė, Alma Slaboševičienė, Inga Žukauskaitė ir Livija Grajauskienė.

Po nuotaikingo Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mažųjų dainininkų muzikinio pasveikinimo moksleiviai išklausė unikalių modelių ir pranešėjų agentūros Hero talents įkūrėjos ir vadovės Emos Navickienės, žurnalistės, komunikacijos specialistės Evos Jagminaitės-Kazlauskienės ir apžvalgininko, vertėjo, publicisto, rašytojo Tomo Vilucko pranešimų. Pranešėjai ne tik dalinosi savo įžvalgomis, mintimis apie lyderystę, bet ir papasakojo apie sunkumus ir iššūkius, kuriuos jiems teko patirti savo gyvenime.

Po pranešimų moksleiviai atliko praktinę užduotį – pasiskirstę į grupes, sudarytas iš skirtingų mokyklų mokinių, jie turėjo atsakyti į I. Kovalskės parengtus klausimus: kas jums yra autoritetas (bruožai, asmenybės, socialinė padėtis); kas jums yra lyderis ir kodėl jis jums yra lyderis; kodėl sekate arba norite sekti juo? Atsakymus pristatė kiekvienos grupės išrinktas lyderis.

Išklausę išties įdomių ir originalių atsakymų, pranešėjai apibendrino juos, pasidalino linkėjimais. T. Viluckas linkėjo būti drąsiems, siekti savo svajonių ir nepasiklysti XXI amžiuje, kuriame esama tiek sumaišties. „Nesivadovaukite standartais, neužbrėžkite sau rėmų, žvelkite į savo širdį“, – akcentavo T. Viluckas.

E. Jagminaitė-Kazlauskienė linkėjo nebijoti klysti: tik per klaidas galima suprasti ir atrasti teisingą kryptį, o taip pat nepamiršti, kad kiekvieno sugebėjimai yra beribiai. E. Navickienė, taip pat akcentavusi, kad nereikia iš anksto brėžti ribų, linkėjo džiaugtis jaunyste ir improvizuoti gyvenimą.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Balandžio 14 d. „Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 64:62 (25:23; 24:11; 12:18; 3:10) palaužė Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“ ir, laimėję seriją 3:2, pateko į „7bet-NKL“ finalą.

Rungtynes sėkmingiau pradėjo „Kretingos“ komanda, kuri po I kėlinio pirmavo 25:23, o III kėlinio pradžioje komandas skyrė 18 taškų (23 min. 54:36). Varžovai suaktyvino gynybą ir pradėjo artėti, likus dviem minutėms varžovai išlygino rezultatą po taiklių baudų metimų – 62:62, tada varžovai buvo nubausti technine pražanga už vaidybą, o prie baudų linijos stojęs M. Stašys realizavo baudos metimą ir grąžino „Kretingai“ minimalią persvarą 63:62. Po pertraukėlės tas pats M. Stašys prametė iš vidutinio nuotolio, tuo pačiu atsakė ir varžovai. E. Bružas atkovojo kamuolį ir, likus 1.6 sek., stojo prie baudų metimo linijos ir pataikė vieną baudą iš dviejų. O varžovams laiko išsigelbėti nebeliko, ir kretingiškiai šoko savo džiaugsmo šokį. Šioje serijoje visos pergalės buvo iškovotos išvykoje.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Edgaras Danys (5 atk. kamuoliai) – 16, Ernestas Bružas (4/11 tritaškiai, 9 atk. kamuoliai) – 11, Mindaugas Stašys (5/5 baudos, 4 rez. perdavimai), Mantas Ruikis ir Rytis Zabita (10 atk. kamuolių) – po 7, Justas Žiubrys – 5, Edvinas Alunderis – 4, Nojus Pabrieža – 2, Modestas Jurkaitis – 1.

Pirmosios finalo iki trijų pergalių rungtynės bus žaidžiamos išvykoje balandžio 17 d. 19 val. su Jurbarko „Jurbarku-Kariu“.

Tomas KUBILIUS

• Rašyti komentarą (2)

Balandžio 13 d. Kretingos „Minija“ žaidė Lietuvos futbolo federacijos TOPSport I lygos VI turo rungtynes namų aikštėje su Tauragės FK „Tauru“ ir su šia komanda išsiskyrė be įvarčių – 0:0. Sužaidus pusę kėlinio varžovai turėjo žaidybinę persvarą, bet „Minijai“ pavyko išlyginti žaidimą ir net perimti iniciatyvą. 34-ą min. po kampinio kilo pavojingas epizodas prie varžovų vartų, bet galiausiai Tobi Sabitu sudvejojo dėl smūgio, ir jiems pasisekė apsiginti. 67-ą min. „Minija“ turėjo bene realiausią galimybę pasižymėti: po perdavimo iš dešiniojo krašto Deividas Pipiras pavojingai smūgiavo galva, bet kamuolys skriejo virš vartų. 86-ą min. varžovai turėjo geriausią momentą per rungtynes, bet vienas prieš vartininką R. Bielov’ą atsidūręs varžovų legionierius nepataikė į vartus. Rungtynės tuo ir baigėsi, o 6 taškus surinkusi „Minija“ šiuo metu turnyrinėje lentelėje dalinasi IX–X vietomis.

Kretingos FK „Minija“: vartininkas Rostyslav’as Bielov’as, Ernestas Mockus (kapitonas), Deividas Šiuša, Tobi Sabitu (70 min. Pierre Merveil Okende), Matas Keblys, Deividas Pipiras, Aidas Pipiras (81 min. Vilius Kazlauskas), Kohei Yoshida (85 min. Vilius Kazlauskas), Bekaye Diawara, Mantas Gedutis, Nark Junior de Miranda.

Tomas KUBILIUS

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos kiokiušin karatė „Shodan“ mokyklos atstovai šalies kata čempionate pasiekė svarių pergalių.

Kėdainių arenoje vyko Lietuvos vaikų kata – kovos technikos demonstravimo rungties – čempionatas. Šiose varžybose startavo 385 sportininkai iš 25 Lietuvos karate klubų, tarp jų – ir Kretingos kiokušin karatė „Shodan“ mokyklos sportininkai, kurių pergalės svariai prisidėjo prie bendros komandinės pergalės. „Kretingiškiai jau ne pirmus metus įrodė, kad gali garbingai kovoti aukščiausio lygio varžybose“, – teigė klubo vadovas ir vienas trenerių Lukas Kubilius.

Lietuvos čempionato vyriausiųjų U-14 vaikų grupėje individualioje kata rungtyje čempione tapo ir aukso medalį iškovojo Kamilė Einikytė. Pirmoje kovoje ji įveikė varžovę Mariją Romaškaitę (klubas „Saulės Ženklas“), o finalinėje kovoje čempionės titulą iškovojo įveikusi Viltę Rupšytę iš „Shori“ klubo. U-12 amžiaus grupėje komandinėje kata rungtyje čempionais tapo merginų komanda: Eva Jundulaitė, Greta Vaitekūnaitė ir Kamilė Ilgaudaitė. Pirmoje kovoje jos įveikė karatė klubo „Shin“ vaikinų komandą, antroje kovoje merginos laimėjo prieš „Shodan“ vaikinų komandą (E. Venckų, P. Berezijų ir S. Eirošių). Finalinėje kovoje Kretingos „Shodan“ karatė mokyklos auklėtinės susirungė su karatė klubo „Takas“ merginomis – teisėjų sprendimu, pergalė ir aukso medaliai atiteko kretingiškėms.

Toje pačioje amžiaus grupėje individualioje kata rungtyje sidabro medalį laimėjo Kamilė Ilgaudaitė. Pirmoje kovoje ji laimėjo prieš Mildą Pečeliūnaitę („Sostinės karatė mokykla“), o antroje kovoje įveikė Gabrielę Skačkauskaitę („Takas“). Finalinėje kovoje prieš Godą Ruokytę (klubas „Okinava“) teisėjai pergalę paskyrė varžovei.

Komandinėje kata rungtyje U-14 amžiaus kategorijoje sidabro medalius laimėjo mišri Kretingos „Shodan“ auklėtinių komanda: Kamilė Einikytė, Juozas Jonkus ir Tautvydas Salys. Pirmoje kovoje šodaniečiai įveikė mišrią Klaipėdos karatė klubo „Okinava“ komandą, o antrą kovą laimėjo prieš Vilniaus karatė klubo „Saulės ženklas“ merginų komandą. Finalinėje kovoje, teisėjų sprendimu, pergalė atiteko karatė klubo „Okinava“ vaikinų komandai.

Karatė kiokušin „Shodan“ vadovas L. Kubilius, treneriai Laurynas Vaičikauskas, Aivaras Baltmiškis, Dovydas Martišius, Erika Rukšėnaitė ir Žygimantas Šniaukas ne tik pasidžiaugė pasiektais rezultatais šiame čempionate ir kiekvienu jame dalyvavusiu „Shodan“ mokyklos auklėtiniu – svarbu yra tai, kad sportininkai skyrė nemažai laiko pasirengti čempionatui, buvo rengiamos papildomos treniruotės.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Palangiškis fizinio aktyvumo centro „Kopa“ įkūrėjas, vadovas Matas Gailevičius balandžio 18 d. 16 val. Palangos sporto arenoje sutelks per 1 tūkst. vaikų iš visos Lietuvos ir kartu su dziudo klubo „Ardonas“ vadovu dziudo sportininku Eriku Cchovrebovu, taip pat dalyvaujant vienam garsiausių fitneso motyvatorių pasaulyje Nathan Helberg iš Australijos, vaikus ne tik motyvuos gyventi sveikai ir aktyviai, bet ir pamokys sportuoti pagal savąjį kūno svorį. „Gyvoje transliacijoje laukiame tų, kuriuos domina sveika gyvensena, kurie nori palaikyti vaikus ir pageidauja išmokti sportuoti patys“, – renginio sumanytojas ir vedėjas M. Gailevičius pažadėjo, kad jis ir jo bendraminčiai, kaip renginio partneriai, pasistengs, kad šis renginys būtų nepakartojamas.

Kartu su E. Cchovrebovu jis vykdo projektą „Sportui – taip, narkotikams – ne“ ir jau apsilankė daugiau kaip 60 mokyklų visoje Lietuvoje. Viešėdami bendrojo lavinimo mokyklose, sportininkai, remdamiesi savo asmenine patirtimi, motyvuoja jaunuolius rinktis sveiką gyvenimo būdą, sportą, aptaria su narkotikų vartojimu susijusias problemas, kurios visuomenėje tik gilėja.

„Savo projektu „Sportui – taip, narkotikams – ne“ norime jaunimą pakviesti dialogui – kad jie išsisakytų, kalbėtų apie problemas, norisi juos padrąsinti ir asmeniniais pavyzdžiais, pasiekimais“, – „Pajūrio naujienoms“ anksčiau teigė M. Gailevičius, pats aktyviai kultivuojantis fitnesą.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Japoniško sodo idėja prieš 17 metų užsidegęs ir palaipsniui ją įgyvendinęs Šarūnas Kasmauskas su bendraminte žmona Gražina.

Šią savaitę kretingiškiai ir rajono svečiai dar turi retą galimybę pasigrožėti Japoniškame sode Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime masiškai sužydusių sakurų giraite. Sakuros žiedas – vienas svarbiausių simbolių Japonijoje, reiškiantis besikeičiantį gyvenimo ciklą. Gėrėjimosi sakurų žiedais šventė, trunkanti vos 10 dienų, Japonijoje vadinama Hanami, išvertus į lietuvių kalbą – žiedų žiūrėjimas.

Japoniško sodo Lietuvoje, beje, plotu – 16 ha – ir didžiausio Europoje, įkūrėjo Šarūno Kasmausko žodžiais, sakurų žydėjimas šiemet ankstyvas – japoniškos vyšnaitės šiemet sužydo maždaug dviem savaitėmis anksčiau negu įprastai.

Japonijoje Hanami – tai ne tik gėrėjimasis žydinčiomis sakuromis. Hanami metu japonai keliauja į vietas, kuriose gausu žydinčių sakurų: susėdę po jomis žmonės bendrauja, valgo atsineštus pietus ar vakarienę su šeimos nariais, draugais ir bendradarbiais.

„Japonijoje Hanami – tai pavasaris, akimirkos džiaugsmas, gamtos virsmas, naujo gyvenimo pradžia, metas naujiems sumanymams ir veiksmams. Labai greitai, vos po kelių dienų vyšnių žiedai nubyra, juos nuplaka ir išnešioja vėjai. Žiedų trapumas turėtų priminti, kad ir žmogaus gyvenimas trunka vos akimirksnį. Skirtingai negu lietuviškos vyšnios sakuros nemezga vaisių. Tačiau vaizdas, kai visos kartu pražydusios, atrodo tarsi baltai rausvi debesys dangaus fone, arba kai jau nužydėję žiedai plaikstosi vėjyje, yra neatskiriama japoniško pavasarinio peizažo dalis“, – dabar Japoniškame sode dar tvyrantį grožį vaizdingai apibūdino Š. Kasmauskas.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Klubo „Mes kartu“ susitikimas kavinėje „Keliautojas“

Sutuoktinius fronte praradusios Ukrainos moterys susivienijo į neformalų bendravimo klubą „Mes kartu“. Našlės daugiausiai diskutuoja uždaruose interneto forumuose, tačiau mažesnėmis grupelėmis susitinka ir pabendrauti gyvai. Charkove klubas suvienijo 120 našlių.

Į penkių jo atstovių susitikimą įsiprašęs paklausiau, kaip patartų neviltį slopinti Bachmute žuvusio lietuvio kario TadoTumo žmonai Linai, kuriai vienai teks auginti du vaikus. Pokalbyje dalyvavo vyro Aleksandro (fronto slapyvardis „Sioma“) netekusi 33 m. Aliona Semikina, vyro Dmitrijaus „Bugoro“ netekusi 38 m. Julija Buhrimova, vyro Andrejaus „Berezos“ netekusi 48 m. Ana Dorožynska, vyro Aleksandro „Vest“ netekusi 35 m. Olia Melašenko, vyro Antono „Vados“ netekusi 36 m. Julia Bakum.

„Lietuvio kario našlei patarčiau jokiu būdu neužsidaryti savo skausme, o bendrauti su panašią netektį išgyvenančiais žmonėmis, lankytis pas psichologus, bandyti neprarasti ryšio nors su viena drauge ar giminaičiu, susirasti veiklos, dėmesį sutelkti į vaikus“, – patarė A. Semikina.

„Sioma“ dėl silpnos sveikatos buvo atleistos nuo karinės tarnybos, be to, buvo pacifistas, nekentė karo, tačiau, priešui įsiveržus, pakeitė nusistatymą. Iš pradžių gynė Charkovą, o vėliau įstojo į šturmo brigadą „Kraken“, kur tapo fronto mediku. „Sioma“ žuvo kartu su šešiais bendražygiais, kai pateko į apsiaustį, o į mašiną, kuria buvo gabenami sužeistieji, pataikė bomba. Palaikus iš mūšio vietos pavyko išvežti tik po kelių mėnesių, o laidotuvės įvyko po DNR tyrimų praėjus devyniems mėnesiams.

„Oficialiai „Sioma“ buvo dingęs be žinios, tad, nors žinojau, kas nutiko, gyvenau stebuklo laukimu – viltimi, kad pateko į priešo nelaisvę. Toks neapibrėžtumas varė iš proto ir visą laiką iki pat dabar lankausi pas psichologą“, – pasakojo našlė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Statistika rodo, kad apie 16 proc. transporto priemonių Lietuvoje iš pirmo karto nepraeina privalomosios techninės apžiūros būtent dėl aplinkosauginių trūkumų.

Netrukus aplinkosaugininkai pradės rengti automobilių taršos tikrinimo reidus. Viršijus nustatytą išmetamųjų dujų kiekį, transporto techninės apžiūros (TTA) dokumentas baigs galioti praėjus 48 valandoms. Jei nustatomas skysčių nuotėkis – TTA dokumentas bus panaikinamas „čia ir dabar“.

Numatytos piniginės baudos. Jos bus taikomos ir tuomet, kai vairuotojas nesustos jį stabdant uniformuotam aplinkosaugininkui. Šiuo metu sudaromas reidų planas. Prieš pradedant juos vykdyti, visuomenė bus informuota.

Griežtesnę kontrolę lėmė skirtingos priežastys

LR Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovė Eglė Paužuolienė sakė, kad automobilių taršos reguliavimo pokyčius lėmė kelios priežastys.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) atlikus oro taršos ir jos sukeliamų pasekmių tyrimus, aplinkos oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, rekomenduojamas daug griežtesnis reguliavimas, kad kietųjų dalelių ir kitų teršalų aplinkos ore lygis žmogaus sveikatai būtų nepavojingas.

E. Paužuolienės teigimu, nacionalinė oro užterštumo situacija neatitinka PSO rekomenduojamų lygių. Be to, svarbu užtikrinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsipareigojimų vykdymą – pagal Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.

Kaip vieną iš automobilių taršos reguliavimo kaitos priežasčių Aplinkos ministerijos atstovė išskyrė šalies seną ir taršų kelių transporto parką: „Nedžiugina Lietuvoje 2021 m. atlikto kelių transporto priemonių taršos nuotolinės stebėsenos bandomojo projekto rezultatai ir projekto vykdytojų išvados apie keliuose eksploatuojamas nepakankamai prižiūrimas transporto priemones.“

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Konkurso organizatoriai ir svečiai, komisijos nariai. Centre – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė, šalia jos kairėje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, dešinėje – Klaipėdos universiteto prorektorius dr. Benediktas Petrauskas, šio profesinio mokymo centro tarybos pirmininkas.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre įvyko I tarptautinis profesinio meistriškumo konkursas „Statybininkas 2024“ – renginio dalyviai iš Lietuvos ir Estijos savo meistriškumą pademonstravo mūrydami, apšiltindami ir tinkuodami sienas. „Šį konkursą surengėme kartu su savo socialiniais partneriais – tarptautinėmis įmonėmis, kartu siekdami sustiprinti statybininko profesijos, kuri šiuo metu ypač paklausi darbo rinkoje, prestižą“, – kalbėjo šio centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.

Jos pastebėjimu, šiandien statybininkas nebėra tas, kuris tik padeda plytą ar plaktuku įkala vinį. „Šiandienos statybininkas – tai specifinių žinių ir kompetencijų įgijęs darbuotojas, gebantis ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir mokantis dirbti pagal naujausias technologijas, išmanantis statybų sektoriaus tendencijas, medžiagas, darbų saugą, turintis puikių praktinių įgūdžių“, – Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė D. Martišauskienė akcentavo, kad centras turi ypač geras sąlygas parengti visų sričių statybininkus – mūrininkus, tinkuotojus, dažytojus, gipso kartono montuotojus, grindų klojėjus, stogdengius, stalius-baldžius. „Kiekvienai programai vykdyti turime atskiras dirbtuves su pačia moderniausia Europoje kompiuterizuota įranga“, – tvirtino ji.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nuo praėjusio penktadienio Arvydas Dyburys nebevadovauja Kretingos rajono savivaldybės uždarajai akcinei bendrovei Kretingos autobusų parkui, turinčiam apie 60 darbuotojų. Autobusų parko direktoriaus pareigų A. Dyburys atsisakė pats jose išdirbęs daugiau kaip 6 metus.

Vakar Savivaldybėje įvyko darbo grupės dėl Savivaldybės viešojo transporto modernizavimo pasitarimas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Sutartį pasirašant – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius (kairėje) ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis

Praėjusią savaitę Plungėje Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis pasirašė bendradarbiavimo sutartį „Kultūros kelias „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771-1846)“.

Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – įsitraukti į kuriamą kultūros kelią „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“, skirtą J. A. Pabrėžos gyvenimui atmnti, jo kultūriniam ir dvasiniam palikimui išsaugoti, aktualizuoti.

J. A. Pabrėžos kultūros kelias, jungiantis vietoves, kurios minimos dvasios tėvo J. A. Pabrėžos gyvenimo, studijų ir dvasinės tarnystės kelyje, pradėtas rengti prieš dvejus metus.

2022 m. balandžio 15 d. buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys „Kultūros kelio „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“ tarp Kretingos ir Skuodo, Telšių, Šiaulių, Raseinių rajonų bei Rietavo savivaldybių.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (8)

Jauniesiems ūkininkams Evaldui ir Eimantei Laucevičiams parama suteikė galimybę ūkininkauti išmaniai – jie įsigijo modernios įrangos.

Nuo balandžio 2 iki gegužės 31 d. priimamos paraiškos investicinei paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (dotacijoms ir paskoloms).

Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant.

Paramos nauda – modernėjantis ūkis

Parama investicijoms – viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2024 m. kovo 29 d. duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020 m.) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos 10 963 paraiškos, iš jų 6 968 skirta beveik 695 mln. eurų.

„2022 m. pateikiau paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas.“ Bendra projekto vertė – 137 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – 70 proc., nes vertinant projektą papildomi balai buvo skirti kaip jaunajai ūkininkei“, – kalbėdama apie paramą dėmesį jauniesiems ūkininkams akcentuoja Šiaulių rajone veislinę avininkystę plėtojanti Eimantė Laucevičienė. Ji kartu su vyru Evaldu augina sufolkų veislės avis. Didžiausią dalį paramos ūkininkai skyrė infrastruktūrai kurti. „Avidę esame įkūrę Ketūnų dvaro karvidėje, pastatytoje 1928 metais. Pastatui buvo būtinas remontas, tad pasinaudodami parama jį atnaujinome. Susiremontavome ir šalia esančią tais pačiais metais pastatytą buvusią dvaro arklidę, kuria iki tol nesinaudojome. Taigi pasinaudodami parama ne tik pagerinome avių laikymo sąlygas, bet ir praplėtėme jų laikymo plotą ir dabar galime didinti bandą, – paramos naudą apžvelgia ūkininkai. – Įgyvendindami šį projektą taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios pakankamai išmaniai ūkininkauti.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Norint dirbti „Lidl“ parduotuvės vadovaujančioje pozicijoje, reikia idėjomis, motyvacija ir noru mokytis degančių akių“, – sako „Lidl Lietuva“ parduotuvės vadovė Kristina. Augant parduotuvių skaičiui visoje Lietuvoje, įmonė prie savo komandos kviečia prisijungti parduotuvių vadovaujantį personalą. Siūlo su šiomis pozicijomis susipažinti iš arčiau – dalijasi video darbo skelbimu, atskleidžiančiu dinamišką darbo kasdienybę.

Vaizdo klipe parduotuvės vadovė Kristina kviečia susipažinti su parduotuvių vadovaujančio personalo kasdieniais darbais ir dalijasi mintimis, kad dirbant „Lidl“ nėra vietos nuoboduliui ir monotonijai – užduočių įvairovė mažina rutiną ir motyvuoja išmokti vis kažko naujo.

„Darbas „Lidl“ yra išskirtinis, nes parduotuvių vadovaujantis personalas atlieka įvairias užduotis. Tikrinu prekių likučius, atlieku prekių užsakymus, užtikrinu sklandų kasų darbą ir įvairiapusiškai padedu kolegoms. Jeigu reikia – dirbu tiek kepykloje, tiek kasoje“, – pasakoja Kristina.

Ji sako, kad nors ir gali atrodyti, jog parduotuvių vadovaujantis personalas turi mokėti atlikti daug užduočių, visiems darbuotojams įmonė suteikia apie 6 mėnesių trukmės išsamius mokymus. Parduotuvės vadovė teigia, kad ją motyvuoja ne tik dinamiškas darbo pobūdis, didžiausias atlyginimas sektoriuje, įmonėje taikoma vakarietiška darbo kultūra, bet ir tai, kad turi galimybę pati įkvėpti savo komandą. Anot jos, tai veikia kaip „domino efektas“ – parduotuvių vadovaujantis personalas yra atsakingas už komandos narių motyvavimą, tuo tarpu motyvuoti kolegos įdeda visas įmanomas pastangas, kad klientai būtų kuo laimingesni.

Kristina į klausimą „Karjeros laiptai ar liftas?“ atsako, kad įmanomi abu variantai. Ji pasidalija savo istorija – kaip pradėjusi nuo pardavėjos pareigų kryptingai ėjo link parduotuvės vadovės pozicijos.

Video darbo skelbimas, kuriame galite pamatyti iš arčiau, kaip atrodo „Lidl“ parduotuvių vadovaujančio personalo darbo diena: Tapk LIDL parduotuvių vadovaujančiu personalu! | Lidl Lietuva

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...