|
|
|
(1843) 2024-04-09Seni „laužai“ miesto centre – tarsi šventa karvė
Ties Rotušės aikštės 17 namu, kuriame įsikūrusios kelios įmonės, jau kurį laiką stovi nejudinamas senas automobilis, ant kurio didžiulėmis raidėmis užrašyta reklama „Autosupirktuvė“ ir nurodytas telefono numeris. Šis automobilis ne tik užstoja matomumą išvažiuojant iš bendro gretimų namų kiemo, bet ir piktina kretingiškius dėl nemokamos reklamos, pateikiamos prestižinėje miesto vietoje, ir vizualinės centro taršos. Už reklamą verslininkai moka „Jeigu verslininkas nori įsirengti bet kokią iškabą prie pastato, tai jau yra reklama, ir leidimą privaloma derinti su Savivaldybe. O čia nuo lapkričio mėnesio stovi nepajudinamas sukežęs automobilis, tinkantis tik į laužyną, su didžiausia reklama. Ir šis laužas niekam neužkliūva. Tad gal ir mums, kitiems verslininkams, suvežti automobilius su savomis reklamomis ir sustatyti paeiliui Rotušės aikštėje po šio ar gretimų namų langais?“ – užsukusi į redakciją piktinosi kretingiškė. Ji tęsė mintį: „Šis automobilis stovi priešais Klausos ir regos centrą, užimdamas vietą, kur galėtų savo automobilį pasistatyti čia atvykęs senyvas ar žmogus su negalia. Pamaniau, gal supirktuvės vadovai čia yra išsipirkę vietą, panorau sužinoti ir paskambinau nurodytu numeriu, bet man atšovė grubiai. Negalėjau susišnekėti, bet norėčiau žinoti: ar bet kur ir neribotą laiką galima pastatyti ir palikti automobilį – nesvarbu, privatų ar įmonės, su reklama ar be jos?“ Moteris tvirtino pastebėjusi, kad automobilius su tos pačios įmonės pavadinimu ir telefonu mačiusi ir kitose Kretingos miesto vietose, taip pat Padvariuose. Ar čia tik išskirtiniams leidžiama taip reklamuotis, svarstė ji.
Daugėjant transporto priemonių, Kretingos mieste darosi ankšta – daugiabučių kiemuose branginama kiekviena vieta, kurioje galima pastatyti automobilį, todėl gyventojai piktinasi, jei bent vieną jų užima mašina, kurios šeimininkas ilgai nejudina iš vietos. Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nuolat kontroliuoja mieste esančias nenaudojamas transporto priemones, taip pat gaunama ir gyventojų pranešimų, į kuriuos operatyviai reaguojama. Pastebima, kad pastaruoju metu Kretingos mieste padaugėjo automobilių su užrašais, skelbiančiais apie automobilių supirkimą. Šie automobiliai nuolat tikrinami ir, nustačius, kad jų dalyvavimas eisme draudžiamas, savininkams pradedamos administracinės teisenos, skiriamos administracinio poveikio priemonės.
Partneriai iš Blankenfeldės vėl aplankė Kretingą
Kretingos evangelikų liuteronų draugijos „Sandoros“ organizaciją po Velykų aplankė Vokietijos-Mahlow savivaldybės politikų ir parapijiečių delegacija, vadovaujama diakono Tomo Hartmanno. Vizito tikslas stiprinti partnerystės ryšius tarp miestų ir bažnyčių, o šiai tradicijai jau 30 metų. Pakvietė į jubiliejų Svečiai buvo apsistoję kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“, o per viešnagės laiką nuo antradienio iki šeštadienio spėjo pasivaikščioti po kaip ir politikai besikeičiančią Kretingą, pamatyti, kas naujo, pabuvoti Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje. Penktadienį Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojos Rūtos Šulskienės lydimus svečius, tarp kurių buvo ir ne vienas naujas veidas, rajono Savivaldybėje priėmė meras Antanas Kalnius ir administracijos direktorė Vilma Preibienė. Šiemet sukanka 10 metų, kai Vokietijos ir Kretingos savivaldybės užmezgė bendradarbiavimo ryšius. „Ruošiamės šiam jubiliejui, mūsų užduotis yra sugalvoti ką nors įdomaus“, – kviesdami dalyvauti renginiuose Blankenfeldėje, atviravo partneriai iš Vokietijos. Domėjosi projektais Vokiečiai domėjosi, kokie iš svarbesnių projektų šiuo metu vykdomi Kretingoje, galbūt kai kuriuose savivaldybės galėtų dalyvauti kartu. A. Kalnius pirmiausia pasidžiaugė, kad pernai lapkritį pavyko atidaryti Sporto kompleksą, kainavusį beveik 8 mln. eurų. Nors tai socialinis projektas, sudarytos galimybės sporto salėmis ir baseinu naudotis kiekvienam norinčiam gyventojui, pagal kaštus per didelės naštos Savivaldybei kol kas neužkraunantis. Be to, baigta Tiekėjų gatvės rekonstrukcija, į kurią investuota apie 4,8 mln. Eur. O tarp šiuo metu aktualiausių – kelių milijonų eurų vertės projektas, ties kuriuo bus dirbama keliais etapais: ruošiamasi sutvarkyti Akmenos upės pakrantes, pritaikyti jas vietinių žmonių ir turistų poreikiams. Rudenį turėtų startuoti miesto centrinio stadiono tvarkymo darbai, kurių vertė maždaug 3,3 mln. Eur. Nauji iššūkiai ir – 47 vietų namas žmonėms su negalia, turintiems socialinę atskirtį, taip pat – bendro gyvenimo namai, skirti 10-čiai asmenų.
Sveikatingumo ir savęs tobulinimo srityje vis labiau ryškėja kanabidiolis (CBD). CBD, kaip nepsichoaktyvi kanapių augalo sudedamoji dalis, sparčiai išpopuliarėjo dėl daugybės sveikatai naudingų savybių – nuo lėtinio skausmo malšinimo iki geresnio miego. Tačiau smalsumą ir entuziazmą kelia CBD potencialas didinti kūrybiškumą ir susitelkimą. Šiame straipsnyje apžvelgiami anekdotiniai ir moksliniai faktai, kurie praturtinami menininkų, rašytojų ir specialistų, naudojančių CBD kūrybinėms ir pažintinėms pastangoms stiprinti, pasakojimais iš pirmų lūpų. Proto ir kūno sinergija Sudėtingas proto ir kūno šokis daro didelę įtaką mūsų pažintinėms funkcijoms ir kūrybiniams rezultatams. CBD sąveika su organizmo endokanabinoidinė sistema (ECS) – sudėtingu tinklu, reguliuojančiu nuotaiką, skausmo pojūtį ir pažintinius procesus - suteikia intriguojančią galimybę sustiprinti protinius gebėjimus. ECS vaidmuo palaikant homeostazę leidžia manyti, kad CBD poveikis gali apimti ir protinio aiškumo bei susikaupimo didinimą, taip sukuriant palankią dirvą kūrybiškumui. Kūrybiniai balsai Kūrybiniuose sluoksniuose CBD produktai tampa vertinamu meno proceso palydovu. Daugelis menininkų ir rašytojų sumažėjusį nerimą ir padidėjusį proto aiškumą sieja su CBD, kuris, jų manymu, savo ruožtu skatina palankią aplinką kūrybai. Šią mintį puikiai išreiškia Niujorke gyvenanti vizualiųjų menų menininkė Julija, kuri paaiškina, kaip CBD padeda prislopinti nuolatinį nerimo triukšmą, todėl ji gali giliai pasinerti į savo meninius ieškojimus ir vėl susitelkti bei nusiraminti.
Kretingiškių entuziasčių kultūros puoselėtojų Astos Pocienės ir Jolantos Klietkutės iniciatyva prieš dvejus metus pradėto kurti kultūrinio-švietėjiško Jurgio Pabrėžos kelio plėtra įgauna pagreitį: ligi šiol jo veikloje dalyvavo 5 savivaldybės – be Kretingos, dar Šiaulių, Telšių, Raseinių ir Rietavo, o netrukus bus pasirašyta sutartis ir su šeštąja – Plungės rajono savivaldybe. Balandžio 11-ąją, pasirašant sutartį su Plungės rajono savivaldybe, Oginskių rūmuose bus surengta šventinė popietė, kurioje dalyvaus ir mūsų rajono Savivaldybės atstovai. Plungės bažnyčioje J. Pabrėža 6-erius metus dirbo klieriku. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojos A. Pocienės žodžiais, kuriant šį kelią, norėjosi, kad, pirmiausia, jis būtų susijęs su švietėjo, kunigo, botaniko, liaudies gydytojo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) gyvenimo, veiklos ir tarnystės vietomis. Antra, kad jis būtų gyvas, o tai reiškia, kad vyktų seminarai, edukacijos, praktiniai mokymai, būtų vedamos ekskursijos, kad kuo plačiau visuomenė, o ypač – jaunoji karta, būtų supažindinta su šios ryškios ir mūsų tautai svarbios asmenybės veikla, gyvenimu, paveldu. Visos savivaldybės, per kurias eina kultūrinis Jurgio Pabrėžos kelias, įsipareigoja siekti, kad šis kelias būtų dinamiškas, nuolat pildytųsi ir taptų vienu populiariausių šalyje. A. Pocienė prasitarė, kad netolimuose planuose – dar ir sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, nes šis miestas susijęs su J. Pabrėžos studijomis – jis mokėsi Vilniaus universitete. „Kultūrinis Jurgio Pabrėžos kelias yra autentiškas, ir ketiname jį sertifikuoti“, – akcentavo viena šio kelio sumanytojų A. Pocienė. Sukurti būtent šį kelią inspiravo faktas, kad J. A. Pabrėža ilgiausiai – nuo 1816-ųjų ligi mirties 1849 m. – gyveno ir dirbo būtent Kretingos pranciškonų vienuolyne, o ligi išvykstant studijuoti, Kretingoje dar baigė ir mokyklą.
„P. n.“ informacija
Dažna situacija, kai į užsienį užsidirbti pinigų išvykę vienas ar abu tėvai savo vaikus palieka giminaičių priežiūrai, tam, kad šie galėtų užbaigti mokslus Lietuvoje, o besimokydami XI–XII klasėse vaikai dažnai tampa ir pilnamečiais. Ar giminaičiai, prižiūrintys vaikus, gali gauti informaciją apie jų ugdymą, ar gali kontroliuoti vaikus? Kas pasikeičia, kai vaikai sulaukia pilnametystės? Kiek bendrojo lavinimo mokykloje besimokantis jau pilnametis mokinys yra atsakingas pats už save, ir kiek – tėvai arba jo globėjai? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narės – teisininkė Gintautė Pazdrazdienė ir advokatė Eglė Morkūnienė. „Auginu, prižiūriu anūką, kuriam besimokant XII klasėje sukako 18 metų. Vaikas – pusiau našlaitis, yra netekęs vieno iš tėvų, kitas išvyko uždarbiauti į užsienį. Vaiką prižiūrėti paliko man, pensinio amžiaus moteriai. Ne viską suprantu, ne dėl visko susigaudau. Dažni – neklausymo atvejai, nebesuprantu, kada jam reikia eiti į mokyklą, o kada – ne. Pasirodo, ir atleidimą nuo pamokų pilnametis gali pateisinti pats. Ne per seniausiai sužinojau, kad dėl nelankymo (o gal ir kitų priežasčių) vaiką pašalino iš mokyklos. Nusivyliau – nematau ateities, o svarbiausia – negaliu padaryti jokios įtakos, nes vaikas neva gali viską lemti ir spręsti pats, nors galvoje dar vėjai švilpauja. Suprantu, kad viskas per vėlai, bet gal mano pavyzdys kažkam praverstų ateityje?“ – tokia situacija ir pasvarstymu pasidalino „Pajūrio naujienų“ skaitytoja.
Kretingoje pavogė automobilį
Penktadienį policijai pranešta, kad Kretingoje, Žaliojoje g., iš automobilių aikštelės greta daugiabučio, pavogtas 1999 m. pagamintas automobilis „Volkswagen Golf“. Žala 1 tūkst. 300 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Išnešė auksinius dirbinius
Ketvirtadienį apie 22.30 val. grįžusi namo, kūlupėniškė pastebėjo pravirą langą ir kad iš kambario dingo įvairūs auksiniai dirbiniai – žiedai, grandinėlės, pakabukas. Padaryta apie 6 tūkst. eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Šokėjų pasiekimai
Sportinių šokių studijos „Ritmas“ prie Pranciškonų gimnazijos sportinių šokių treneris Alfonsas Mačėnas pasidalino savo ir kitų dviejų trenerių Eglės Mačėnaitės ir Sigitos Mačėnaitės auklėtinių pasiekimais. Lietuvos sportinių šokių federacijos čempionate jaunučių-II amžiaus grupėje Lotynų Amerikos šokių programoje III v. iškovojo Augustas Lubys ir Luka Mažonytė. Solo Lotynų šokių čempionate – I v. jaunučių-II grupėje dviejų šokių programoje iškovojo Rugilė Kontrimaitė, I v. jaunių-I grupėje dviejų šokių programoje taip pat iškovojo Emilija Gižaitė. Finale šoko ir jaunučių-II grupėje trijų šokių programoje VI v. užėmė Kamilė Kaunaitė.
Lietuvos sportinių federacijos pirmenybėse finalininkais tapo ir VI v. jaunių-I grupėje C kategorijoje Lotynų Amerikos šokių programoje užėmė Elijus Lenzbergas ir Heide Ramonaitė. Jaunių-I grupėje 4 šokių programoje Deividas Šimkus ir Liepa Simonaitytė buvo antri. Solo Lotynų 3 šokių programoje jaunučių-II amžiaus grupėje Kamilė Kaunaitė užėmė V v. Jaunių-II grupėje D klasėje 8 šokių programoje 10 šokių čempionate III v. laimėtojais tapo Matas Bertašius ir Akvilė Lubytė.
„P. n.“ informacija
Balandžio 4 d. sausakimšame Kretingos sporto centre „Kretingos“ komanda žaidė antrąsias „7bet-NKL“ pusfinalio rungtynes ir jose 82:59 (23:12; 24:16; 22:8; 13:23) neprilygo Marijampolės „Sūduvai-Mantingai“ ir leido išlyginti serijos rezultatą – 1:1. Rungtynes sėkmingai pradėjo mūsų komandos kapitonas Rytis Zabita, pelnęs pirmuosius 12-a taškų, ir kretingiškiai pirmavo 12:10, bet jam sėdus ant suolo daugiau nė vienas žaidėjas taškais nepasižymėjo, ir varžovai po pirmųjų dešimties minučių įgijo dviženklę persvarą – 23:12. Ne ką geriau sekėsi ir II kėlinį: varžovai dar labiau padidino savo atotrūkį – 43:23. Jie ir pasibaigus pertraukai žaidė sėkmingiau – po dar vieno spurto III kėlinio pabaigoje komandas skyrė 33 (69:36) taškai ir klausimų dėl rungtynių nugalėtojų nebekilo. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Rytis Zabita (6/8 dvitaškiai) ir Justas Žiubrys (3/6 tritaškiai) – po 15, Edgaras Danys (5 atk. kamuoliai) – 10, Mantas Ruikis – 6, Nojus Pabrieža (7 atk. kamuoliai) – 4, Mindaugas Stašys (5 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai), Edvinas Alunderis (9 atk. kamuoliai, 11 naud. balų) ir Ernestas Bružas – po 3, Modestas Jurkaitis, Roberts Dembskis, Eisvydas Petkus ir Tautvydas Rudys. Balandžio 6 d. trečiosiose serijos rungtynėse išvykoje kretingiškiai dar kartą parodė charakterį ir palaužė varžovus 82:78 (22:18; 17:22; 24:20 19:18) ir serijoje iki trijų pergalių persvėrė rezultatą savo naudai – 2:1. Likus žaisti 3 min. kretingiškiai dramatiškose rungtynėse pirmavo minimalia persvara, bet 7 taškus iš eilės pelnęs komandos vedlys M. Stašys atitolino savo komandą – 78:72, bet po to jis du kartus pažeidė taisykles ir dėl penkių pražangų buvo priverstas sėsti ant suolo. Tada abi komandos taikė baudų taktiką, bet „Kretingos“ komandai pergalę dviem šaltakraujiškomis baudomis įtvirtino 18-metis Justas Žiubrys. „Kretinga“: Mindaugas Stašys (4/10 dvitaškiai, 8/8 baudos, 7 atk. kamuoliai) – 22, Mantas Ruikis (5/7 dvitaškiai, 9/11 baudos) – 19, Ernestas Bružas (3/4 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 17, Rytis Zabita (4/9 dvitaškiai, 13 atk. kamuolių) – 8, Edgaras Danys ir Justas Žiubrys – po 6, Edvinas Alunderis – 3, Nojus Pabrieža – 1, Roberts Dembskis ir Modestas Jurkaitis. Ketvirtosios serijos rungtynės vyks šiandien, balandžio 9 d., 19 val. Kretingos sporto centre.
Tomas KUBILIUS
Balandžio 6 d. Kretingos „Minija“ žaidė penkto turo rungtynes Lietuvos futbolo federacijos TOPSport I lygoje namų aikštėje su Kauno rajono „Garliava“ ir su ja išsiskyrė be įvarčių – 0:0. Į savo sąskaitą kretingiškiai įsirašė dar vieną tašką. 15-ą min. iš už baudos aikštelės prieigų smūgį atliko Pierre Okende, bet kamuolys skriejo šalia virpsto. 36-ą min. rimtesnį epizodą turėjo ir varžovai, bet užtikrinai sužaidė vartininkas R. Bielov, 37-ą min. varžovai atliko pavojingą baudos smūgį, bet ir vėl patikimai sužaidė mūsų komandos vartininkas. 51-ą minutę buvo smūgiuota iš maždaug 20 metrų, bet kamuolys atsitrenkė į skersinį ir paliko aikštės ribas. 57-ą min. po kampinio pavojingai galva smūgiavo kapitonas Ernestas Mockus, bet vartininkui pavyko atremti smūgį. 65-ą min. puolėjas P. M. Okende taip pat atliko pavojingą smūgį – kamuolys skriejo greta varžovų vartų. 80-ą min. varžovai surengė pavojingą greitą ataką, bet baigiamojoje stadijoje pritrūko tikslumo. 87-ą min. dar vieną varžovų pavojingą ataką atrėmė ir vėl vartus išgelbėjo vartininkas R. Bielov. Sužaidusi penkis turus „Minijos“ komanda su 5 taškais dalinasi X–XI turnyrinės lentelės pozicijomis. Kretingos FK „Minija“: vartininkas Rostyslav Bielov, Ernestas Mockus (kapitonas), Deividas Šiuša (85 min. Tobi Sabitu), Matas Keblys, Pierre Merveil Okende (88 min. Adrijus Putvinas), Deividas Pipiras (85 min. Leonardo Glugovskis), Gabriel Glugovskis (66 min. Aidas Pipiras), Kohei Yoshida (85 min. Vilius Kazlauskas), Bekaye Diawara, Mantas Gedutis, Nark Junior de Miranda. Artimiausias rungtynes Kretingos FK „Minija“ žais balandžio 13 d. 14 val. su Tauragės FK „Tauras“ komanda.
Tomas KUBILIUS
Statybos viešųjų pirkimų konkursai yra ta sritis, kuri aktuali visoms valstybinėms ir savivaldybės organizacijoms. Dabartinė viešųjų pirkimų situacija kelia daug problemų tiek perkančiosioms organizacijoms, tai yra valstybinėms ir savivaldybių organizacijoms, tiek ir statybos rangos įmonėms. Proceso dalyviai ieško efektyviausių sprendimų, kurie atitiktų visų pusių lūkesčius. Viešuosiuose pirkimuose dalyvauja dvi pusės. Perkančiosios organizacijos siekia įsigyti kuo kokybiškesnę statybos, renovacijos ir pan. paslaugą už mažiausią kainą, o rangovai siekia gauti aiškiai suformuluotą užsakymą – konkurso sąlygas už adekvačią kainą. Tačiau daugeliu atveju šiuos interesus suderinti tampa sudėtingu iššūkiu abiem pusėms. Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tiek CPO LT, tiek ir statybos sektorius ieško variantų, kurie leistų užtikrinti darbų ir paslaugos kokybę, o statybos rangovams nereikėtų rizikuoti veiklos tvarumu. Visos pusės pripažįsta, kad viešųjų pirkimų sistema veikia nepakankamai efektyviai, kad jos procesuose yra perteklinių reikalavimų, kurie užkrauna per didelę administracinę naštą visiems dalyviams – perkančiosioms organizacijoms ir rangovams. Sprendimas – kuo didesnis procesų standartizavimas Viešųjų pirkimų procese dažnai susiduriama su perkančiųjų organizacijų pateikiamomis netiksliomis pirkimo sąlygomis, skirtingai dalyvaujančių pusių interpretuojamais kriterijais. Tai lemia objektyvios priežastys, nes, pvz., kiekviena mokykla, vaikų darželis negali turėti profesionalių viešųjų pirkimų specialistų. Kita viešųjų pirkimų pusė – statybos rangos konkursuose dalyvaujančios įmonės, jų patikimumo, kompetencijų klausimai. Sprendimas, kurį siūlo VPT, CPO LT, statybos sektoriaus įmonės, – kuo labiau standartizuoti visus procesus, kad neliktų vietos interpretacijoms, konfliktams. Kaip sakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, statybos viešieji pirkimai tvariais taps tik tuomet, kai pirkimo objektą, pirkimo sąlygas ir reikalavimus būsimiems rangovams visi supras vienodai. Ir tam reikia aiškių, visiems vienodai suprantamų kriterijų, turi būti iš anksto aišku, kokių kompetencijų tiekėjo – įmonės ir specialistų – ieško perkančioji organizacija, užsakovas.
Kretingos šilumos tinklų (Kretingos ŠT) bendrovėje lankėsi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovai: asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir energetikos technologijų bei ekonomikos analitikas Vytautas Džiuvė. Svečiai su įmonės vadovais aptarė įmonėje daromus žingsnius veiklos efektyvinimo kryptimi, susipažino su pasiekimais ir iššūkiais, kuriuos tenka įveikti kasdieniame darbe. Aptarta ir asociacijos veikla, mažųjų narių poreikiai, kuriuos diktuoja sudėtinga ir atsakinga šilumos tiekimo veikla. Apžiūrėti pagrindiniai Kretingos šilumos tinklų eksploatuojami objektai, pateikta informacija apie sėkmingus investicinius projektus ir kitus planuojamus sprendimus. Iš kitų išsiskiria savo struktūra Įmonės direktorius Dainius Budrys pasidžiaugė, kad bendrovės rodikliai gerėja, nes įdėtos pastangos duoda vaisių. Įmonės specialistai detaliai analizuoja šilumos gamybos procesus, lygina faktinius rodiklius su teoriniais ar analogiškų objektų charakteristikomis, stengiasi išsiaiškinti svarbiausias priežastis, lemiančias techninį efektyvumą ir ieško būdų, kaip jį pagerinti. D.Budrys paminėjo pagrindinės katilinės kondensacinio ekonomaizerio našumo padidinimą dėl pritaikytų techninių ir organizacinių priemonių. Mažuose miesteliuose ekonomiškai pasiteisino dalinis ar visiškas šilumos tiekimo decentralizavimas, įmonė investuoja į informacines technologijas, kurios padeda detaliai analizuoti ir tobulinti šilumos tiekimo procesus. Šiuo požiūriu yra naudingi mokomieji seminarai, kuriuos organizuoja LŠTA. Kretingos ŠT bendrovės valdomas šilumos ūkis išsiskiria iš kitų panašaus dydžio centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių savo struktūra. Įmonė eksploatuoja ir aptarnauja 20 atskirų CŠT sistemų, kurios santykinai mažos, išsidėsčiusios didelėje savivaldybės teritorijoje, kai kuriose jų netgi netiekiamas karštas vanduo, o šilumos vartojimo augimo perspektyvų iš esmės nėra. Tai lemia gana dideles veiklos sąnaudas, o naujos investicijos tokiuose objektuose sunkiai atsiperka. Be to, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nevertina įmonės struktūros ypatumų, rezultatus lygina su panašaus dydžio kitomis CŠT įmonėmis, kurios tiekia šilumą koncentruotai ir nepripažįsta padidintų, tačiau objektyviai neišvengiamų sąnaudų. Žinoma, tai negerina įmonės finansinių rezultatų.
Bažnyčioms išdalino 50 tūkstančių eurų
Kelerius metus iš eilės Kretingos rajono savivaldybė iš biudžeto skiria fiksuotą – 50 tūkst. Eur dydžio – sumą, kurią išdalina visoms rajono bažnyčioms tvarkyti. Šį sausį Savivaldybėje susirinkę parapijų klebonai pateikė paraiškas svarbiausiems objektams tvarkyti, o prieš Velykas buvo paskirstytos konkrečios lėšos. Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė neslėpė, kad paskirtos sumos tėra tik maža dalis tų lėšų, kurių reikėtų restauruoti ar bent iš dalies sutvarkyti bažnyčių turtą. „Objektų daug, rajone yra keliolika bažnyčių, o pinigų viskam neužtenka. Savivaldybė atsižvelgia į sunkią parapijų padėtį ir, pagal išgales, skiria joms bent minimalią pagalbą. Džiugu, kad dėl parapijų klebonų solidarumo sumos nėra ištrupinamos visoms parapijoms – bendrai sprendžiama, kam pinigų dabartiniu metu reikia labiausiai“, – akcentavo V. Jakumienė. Didžiausia riekė – Darbėnams Didžiausia – 13,8 tūkst. Eur – suma šiemet atiteko Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai tvarkyti, konkrečiai – pakeisti senus langus, į kuriuos, parapijos klebono Viktoro Dirvonskio teigimu, įsimetęs puvinys, jie nebėra sandarūs ir dėl to kenčia pastato vidus. Po 10 tūkst. Eur išdalinta 3 rajono parapijų – Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo, Jokūbavo Šv. Mergelės Marijos ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai – bažnyčioms tvarkyti. Lėšos paskirtos Jokūbavo bažnyčios stogo dangai pakeisti – ankstesnė skardinė danga surūdijusi, baiminamasi, kad stogas nesukiurtų, šių lėšų turėtų pakakti naujai užkloti stogą. „Naujai statomai Vydmantų bažnyčiai reikėtų gerokai didesnės pinigų sumos, tačiau šiuo metu parapijos klebono Karolio Petravičiaus rūpestis – įrengti stiklo konstrukcijas dėl garso izoliacijos“, – akcentavo vicemerė. Kretingos evangelikų liuteronų parapija siekia sutvarkyti bažnyčios viduje esančius medinius laiptus, vedančius į palėpę ir bokštą – tam skirta 3,5 tūkst. Eur. Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas Jonas Paulauskas prašė lėšų medinės jų bažnyčios pastogėms apkalti, – Savivaldybė jo prašymą tenkino, skirdama 2,7 tūkst. Eur medžiagoms įsigyti ir darbams atlikti. Mikoliškių bažnyčiai užpernai ir pernai langams pakeisti buvo skirta 5 ir 2,5 tūkst. Eur.
N-tąjį kartą apie Petrikaičių kapines, bet ir vėl be naudos
Penktadienį įvykusiame Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje kritikos strėlės lėkė rajono valdžios adresu: Petrikaičių kapinių kolumbariumų prieigų sutvarkymo klausimas neišsprendžiamas 5-eri metai. Gyventojų nuomonė nėra vieninga, daug priešpriešos. Siūlė kreiptis į Seimo kontrolierę „Iš prigimties nesu linkęs taikstytis su negerovėmis, visada buvau ir būsiu skriaudžiamųjų pusėje. Su tuo, kaip dabar pagal Savivaldybės projektą yra darkoma naujausių kapinių kolumbariumų struktūra, taip pat nesutinku. Norisi, kad ten būtų tvarkinga“, – kalbėjo tą pusę, kuri yra prieš neva aplinkos darkymą klojant brangių tašyto akmens plytelių grindinį ir prieš abipus kolumbariumo statomus masyvius suolus aukštais atlošais, palaikantis kretingiškis Albertas Gužauskas. Jo žodžiais, turbūt Lietuvoje nėra analogo, kad tiek ilgai – visą mero ankstesnę ir pradėtą naują kadenciją – iš mirties taško reikalai nepajudėtų. Nuvylė, ir kad meras Antanas Kalnius šiame posėdyje nedalyvavo, nebuvo galimybės išgirsti jo argumentų. „Ar tai pagarba komitetui, rajono gyventojams?“– retoriškai klausė kretingiškis. Komiteto pirmininką Giedrių Petreikį toks rajono vadovų požiūris taip pat stebina. Nors jie turėję iš anksto suplanuotų kitų reikalų, bet juk Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė buvusi paprašyta atsiųsti kompetentingus specialistus, o to nepadarė. „Todėl diskusijos, ko mes siekėme, šiandien ir vėl nebus“, – sakė G. Petreikis. Jeigu valdžia ir toliau posėdžius ignoruos, A. Gužauskas siūlė Petrikaičių klausimą persiųsti nagrinėti aukštesnei institucijai – Seimo kontrolierei. G. Petreikis linkęs pirmiau dar sykį pabandyti išsiaiškinti Savivaldybės administracijoje – gal „vežimas juda“, tik niekas nežino?
„Ignitis renewables“ žaliosios jūrinio vėjo energijos ateitis – švari ir saugoma Baltijos jūra
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ veikla rodo ryžtą tausoti aplinką ir kurti tvaresnę ateitį. Prisijungusi prie ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“, įmonė savo aplinkosauginių iniciatyvų sąrašą papildė dar viena svarbia priemone. Bendrovė aktyviai dalyvauja plataus masto švietėjiškoje veikloje, siekdama atkreipti regiono gyventojų dėmesį į ekologines problemas ir paskatinti verslą, visuomenę labiau įsitraukti į jų sprendimą. Žengiant svarbų žingsnį žaliosios energijos link, tai tampa dar vienu būdu užtikrinti, kad pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parko elektrinės, kurias statys „Ignitis renewables“, ilgus metus veiktų švarioje ir gyvybingoje Baltijos jūroje. „Prisidėdami prie ekspedicijos siekiame ne tik parodyti Baltijos jūros grožį, bet ir priminti, kad nepriklausomai nuo to, kur gyvename ir kokia veikla užsiimame, visi kartu esame atsakingi už Baltijos jūros sveikatą. „Išsaugokime Baltiją“ komanda tiki, kad suvieniję jėgas galime prisidėti prie Baltijos jūros ekosistemų išsaugojimo. Tuo tikime ir mes – įgyvendiname žaliosios energetikos projektus, skatinančius pokyčius mūsų regiono atsinaujinančios energetikos srityje. Tokiu būdu galime prisidėti prie energetikos sektoriaus dekarbonizavimo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, inovatyvių sprendimų kūrimo ir taikymo, tvaraus augimo ir visuomenės švietimo“, – kalbėjo už jūrinio vėjo projektą atsakinga „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė. A. Lukoševičienės vertinimu, norint mažinti neigiamą poveikį Baltijos jūrai, pirmiausia reikia suprasti problemos mastą ir tikslingai taikyti priemones, atsižvelgiant į jų poveikį ekosistemai. Pašnekovė įsitikinusi, kad Baltijos jūros būklę galima dar labiau pagerinti atliekant tyrimus, vertinant veiklos poveikį, geriau suprantant ekosistemą, nustatant prioritetines grėsmes ir taikant tinkamas priemones. „Būtina keisti kiekvieno mūsų įpročius visais – verslo, valstybių ir regionų – lygiais. Baltijos jūroje susikerta daugybė interesų – turizmas, žvejyba, laivyba, išteklių gavyba, gynyba, energetika, kiti. Ir visas šias veiklas reikia vykdyti atsižvelgiant į aplinkos poreikius. Kuo didesnė visuomenės dalis supras, kaip mūsų veiksmai veikia jūros aplinką, tuo paprasčiau tas pokytis įvyks“, – įsitikinusi aplinkosaugos ekspertė.
Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos. Paraiškos šiai paramai, teikiamai pagal Lietuvos žemės ūkio ir plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“, priimamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjo žemės ūkio valda, administracijose. Pajuto draudimo naudą „Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių, – patirtimi dalijasi Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas. – Anksčiau pasėlių nedrausdavau, bet dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą – nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus. Keičiantis klimatui pasėlių draudimas labai naudingas ūkininkams, ypač turintiems finansinių įsipareigojimų.“ Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių apie pusės jų savininkai kreipėsi į minėtą draudimo įmonę dėl žalos įvertinimo.
|
|
