|
|
|
(1842) 2024-04-05KRATC garsiai paskelbė maisto atliekų rūšiavimo pradžią
Oficialiai duris atvėrė už sąvartyno kalno Dumpiuose pastatytas modernus cechas, kuriame per metus žadama sutvarkyti daugiau kaip 6 tūkst. 670 tonų Klaipėdos regiono savivaldybių gyventojų maisto atliekų. Jos čia nebus perdirbamos, o tik apdorotos iki masės, tinkamos perdirbėjams išsivežti. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti net mažiausios galimybės susidaryti nemaloniam tvaikui. Startuoja Klaipėda, Kretinga ruošiasi Naujasis cechas su visa įranga įsigyti iš ES fondų lėšų. Projekto investicijų vertė apie 3 mln. 71 tūkst. 591 Eur, iš jų 72 proc. – ES Sanglaudos fondo, likusioji dalis – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) lėšos. Pirmieji regione rūšiuoti maisto atliekas pradės Klaipėdos ir Neringos gyventojai. Paklaustas, o kada gi kretingiškiai, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus teigė, jog dabar, kai yra kur surinktas atliekas išvežti, intensyviai tam pradėta ruoštis: gyventojams bus išdalinti 7 tūkst. po 7 l talpos kibirėlių, šalia buitinių atliekų konteinerių bus pastatyti 105 specialūs konteineriai, kurių talpa 240 l. Maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos tik Kretingos mieste – gyvenvietėse, kuriose nėra 2 tūkst. gyventojų, kol kas tai nenumatyta. Individualių namų valdoms bus parūpinti 120 l talpos konteineriai (jų bus išdalinta 3 tūkst.) ir kibirėliai.
Ar Kretingai reikėtų nuomojamų paspirtukų?
Grąžino pusaštunto tūkstančio eurų
Vakar, ketvirtadienį, rajono meras Antanas Kalnius savo socialinių tinklų paskyroje paskelbė, kad su Klaipėdos apygardos prokuratūra padėjo vieną tašką vadinamojoje „čekiukų“ istorijoje – pasirašė Taikos sutartį civiliniame ginče. „Taip pat į Kretingos rajono savivaldybės biudžetą grąžinau 7 tūkst. 541,61 Eur. iš praėjusią kadenciją man, kaip Tarybos nariui, išmokėtų 10 tūkst. 260,88 Eur transporto išlaidoms“, – paaiškino jis savo sekėjams. Jis tęsė mintį: „Šioje situacijoje turėjau dvi galimybes – bandyti apsiginti teisme arba susitarti taikiai. Pasirinkau antrąjį variantą, tikėdamas, kad bent menkiausias abejones keliančių išmokų dalies grąžinimas į biudžetą yra pats teisingiausias sprendimas.“
„P. n.“ informacija
Padidino vienkartines pašalpas nepasiturintiems asmenims
Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta pakeisti anksčiau galiojusį Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Kretingos rajono gyventojams tvarkos aprašą – pagal jį bus didinamos vienkartinės ir tikslinės išmokos kai kurioms asmenų grupėms. Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Margarita Lipskienė paaiškino, kad ligi šiol išmokos buvo skiriamos pagal 2015 metais patvirtintą tvarką, tačiau dėl infliacijos jos nebeatitiko nūdienos, todėl buvo kreiptasi į rajono Tarybą tam tikroms asmenų grupėms padidinti piniginę paramą sunkiais jų gyvenimo atvejais. Tvarkos pokyčiai aktualiausi asmenims, sugrįžusiems iš įkalinimo įstaigų, nukentėjusiems nuo gaisro, taip pat – sunkiems ligoniams ir nepasiturintiems asmenims, kuriuos ištinka nenumatyti materialiniai sunkumai. Asmeniui, ne mažiau kaip 6 mėnesius išbuvusiam Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietoje, kai paramos kreipiamasi ne vėliau kaip per du mėnesius nuo išleidimo dienos, skiriama 2 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžių pašalpa Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu per 24 valandas. Jeigu vienkartinės pašalpos mokėjimo diena sutampa su nedarbo diena – šeštadieniu, sekmadieniu ar švenčių diena, – ši pašalpa mokama pirmąją darbo dieną, einančią po nedarbo dienos.
Pristatė ir aptarė teigiamus pokyčius po reorganizacijos
„Prezentacija nuteikė optimistiškai – puiki darbo atmosfera, bendruomenių susiliejimas mums yra gera žinia“, – toks buvo švietimo, mokslo ir sporto viceministrės dr. Agnės Kudarauskienės atsakas į Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorės dr. Dalios Martišauskienės pateiktą informaciją apie teigiamus pokyčius, kurie įvyko prie šio profesinio mokymo centro prijungus buvusią Kretingos technologijos ir verslo mokyklą. Mokymo programos – ir senos, ir naujos Be D. Martišauskienės, su šioje mokymo įstaigoje viešėjusiomis viceministre dr. A. Kudarauskiene ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Profesinio mokymo skyriaus patarėja Dalia Švelniene susitiko ir bendravo Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo direktorė Jurgita Petraitienė, Gimnazijos ir jaunimo skyriaus vedėja Raimonda Laureckienė, Profesinio skyriaus vedėja Rita Andrijauskienė. „Abi skyriaus vedėjos turi ilgametę darbo patirtį, filialo direktorė 8-erius metus dirbo Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje, tad ši komanda, prie mūsų centro prijungus buvusią Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, ėmėsi darbų tęstinumo, įnešė daug ryškių pokyčių. Žinoma, vadybinei komandai darbų buvo gerokai daugiau, bet sprendimas – teisingas, mokykla keičiasi, ir visi kartu siekiame bendrų tikslų“, – kalbėjo D. Martišauskienė, akcentuodama tai, kad mokyklos pertvarka nesukėlė problemų dėl mikroklimato, santykių, kad susijungus mokykloms pavyko susitarti dėl mokinių stipendijų, reglamento ir kitų dalykų, kad jaučiama darbuotojų motyvacija, geri santykiai, puiki nuotaika. Šiuos mokslo metus Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale pradėjo 505 mokiniai, dabar jų sumažėję iki 471-o. „Didžiausią sumažėjimą dėl objektyvių priežasčių patiriame suaugusiųjų klasėse“, – paaiškino direktorė. Po reorganizacijos, perėjus prie bendro finansų valdymo, viešųjų pirkimų organizavimo, kitų reikalų, buvo optimizuotas ir etatų skaičius. Šiuo metu Kretingos filiale dirba 71 darbuotojas, iš kurių 13 – administracijoje, 33 mokytojai, 2 profesionalią pagalbą teikiantys specialistai, 23 – aptarnaujančio personalo.
Pasidalino gerąja įtraukiojo ugdymo patirtimi
Vykdant Lietuvos „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programą Marijono Daujoto progimnazijoje įrengtas specialiojo pedagogo kabinetas su sensorine erdve, įsigyta informacinių kompiuterinių technologijų ir specialiųjų priemonių švietimo pagalbos specialistams. Siekiant pasidalinti šia gera žinia mokykloje buvo surengtas gerosios patirties seminaras „Kelyje į sėkmingą mokyklą kiekvienam“, skirtas specialiesiems pedagogams ir psichologams. „Vienas svarbiausių įtraukiojo ugdymo principų – kad kiekvienas mokinys gali patirti sėkmę, ir šis principas siejamas su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Mokyklos užduotis – sukurti sąlygas, kad kiekvienas mokinys, turintis unikalų ugdymosi kelią, galėtų juo eiti pasitikėdamas savimi ir būti motyvuotas“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė akcentavo, kad mokykla yra pasirengusi dalintis savo praktine patirtimi, žiniomis, kalbėti apie veiksnius, turinčius įtakos sėkmingam įtraukiajam ugdymui įgyvendinti. Anot progimnazijos vadovės, įtraukusis ugdymas jau yra prasidėjęs, procesai vyksta: „O tokie seminarai, kaip šis, suorganizuotas mokykloje, ir yra skirtas tam, kad mažiau klystume, kad lengviau būtų įveikti iššūkius, susijusius su įtraukiuoju ugdymu.“ Iš „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos lėšų įrengtas specialioj pedagogo kabinetas su sensorine erdve – tai pagerintos sąlygos skirtingų gebėjimų mokiniams ugdyti, ir šis kabinetas niekada nebūna tuščias, mokiniai kelią į jį suranda ne tik per pamokas. Seminare, kuriame dalyvavo 30 specialiųjų pedagogų ir psichologų iš Kretingos ir kaimyninių savivaldybių, ne tik buvo aptarti veiksniai, lemiantys sėkmingą įtraukųjį ugdymą – seminaro dalyviai stebėjo praktines veiklas, o vėliau jas ir aptarė, dirbo darbo grupėse.
Konkursas subūrė meninio žodžio mėgėjus
Iškart po Velykų šventės Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje įvyko rajoninis meninio skaitymo konkursas I–IV klasių mokiniams. Jo iniciatorė Pranciškonų gimnazijos pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė tvirtino, kad mokinių meninio žodžio suvokimą ir raišką puoselėjantis renginys įvyko 14-ą kartą, jame šiemet dalyvavo 35 pradinių klasių mokiniai iš 14-os rajono ugdymo įstaigų. Per konkursą jaunųjų skaitovų lūpomis prabilo įžymių Lietuvos kūrėjų Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės, Juozo Erlicko, Martyno Vainilaičio, Mariaus Marcinkevičiaus ir kitų rašytojų kūriniai. „Tačiau parinkti tekstą mokytojui neužtenka. Skaitovas turi pajausti jį, su juo susigyventi, tinkamai ir taisyklingai tarti žodžius, daryti logines pauzes“, – kokie kriterijai taikomi konkurso dalyviams, paaiškino N. Meškauskienė, kuriai surengti konkursą talkino kolegės iš Pranciškonų gimnazijos Sotera Martusevičienė ir Vaida Adomavičienė, taip pat Kretingos rajono švietimo centro metodininkė Jolita Lazauskienė ir šios švietimo įstaigos kompiuterinių sistemų inžinierė Dovilė Skersienė. Skaitovų pasirodymą vertino Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ režisierės Karolinos Moncevičienės vadovaujama komisija, kurios darbe dalyvavo bibliotekininkė darbui su vaikais Zofija Mačiuvienė ir Kretingos rajono kultūros centro personalo specialistė, skaitovė Diana Žukauskaitė.
Poreikis žaisti užprogramuotas mūsų genetikoje
Turbūt nerasime žmogaus, kuris užaugo nežaidęs. Ir kiekvienas jų, ko gero, pasakytų, kad žaisti visada yra smagu ir kad žaidimas suteikia daugybę gerų emocijų. Ar poreikis žaisti yra įgimtas, kodėl jis svarbus, kada žmogus jau nebežaidžia ir ar žaidimai yra tik vaikystės palydovai, „Sveikata“ paklausė Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos psichologės Vikos Gridiajevos. „Laisvas žaidimas – tai absoliučiai natūrali žmogaus vystymosi sudedamoji dalis. Beje, žaisti būdinga ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Poreikis žaisti užprogramuotas mūsų genetikoje, tačiau žaidimas, kurį sukuriame, – sociokultūrinis reiškinys, besikeičiantis kiekvienoje kartoje“, – paaiškino V. Gridiajeva, kurios pastebėjimu, žaidimo prasmė ir produktyvumas – nenuginčijami, kadangi žaidžiant išsiskiria oksitocinas – geros savijautos cheminė medžiaga, mažinanti stresą, skatinanti augimą ir gijimą, gerinanti smegenų vystymąsi. Bendras žaidimas stimuliuoja smegenų sritis, atsakingas už agresyvaus elgesio kontroliavimą.
Žaidimo vaidmuo: nuo lavinimo iki problemų sprendimo Anot psichologės, žaidimas lavina mus kognityviškai: gerėja dėmesys, atmintis, įgūdžiai spręsti problemas, auga kūrybiškumas, kritinis mąstymas. Per žaidimą vaikas turi galimybę kurti saugų santykį su pasauliu, kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Tarkim, kiekvienas mūsų, kurie augino vaikus, žino, kad vienas pirmųjų gana ryškių vaiko žaidimų – numesti daiktą, kai vaikas kelis sykius kartoja tą patį veiksmą. „Toks paprastas reiškinys, kaip daikto mėtymas, jau yra socialinio žaidimo pradžia: vaikas tyrinėja gravitaciją, veido išraiškas, kas bus, ar visada, kai šaukštas nukris, mama ką nors pasakys ir panašiai“, – paaiškino V. Gridiajeva. Žaidimas gali būti vienas būdų padėti vaikui išspręsti tam tikrus iššūkius, pavyzdžiui, adaptacijos darželyje sunkumus, galima padėti spręsti žaidžiant „slėpynes“. „Sakykim, vaikui sukaks 2 metai ir rugsėjį jis pradės lankyti darželį, bet jau dabar žaidžiant galima pradėti kurti vaikui neuronų jungtis, kurios padėtų sukurti reikšmę: mamos / tėčio nėra, o po kurio laiko mama / tėtis yra.
Teatras negalią turintį žmogų išskleidžia lyg gėlę
Kretingos rajono kultūros centras, paminint Teatro dieną, dūzgė tarsi bičių avilys – į tradicinę respublikinę teatrų šventę „Atspindžiai“ suvažiavo daugelio šalies dienos centrų, socialinių paslaugų įstaigų ir kitų žmonių su negalia mokymo įstaigų atstovai. Iš viso 16 kolektyvų iš 9 rajonų nuo ryto iki pavakarės pakaitomis lipo į sceną, smagiais ir įtaigiai suvaidintais vaizdeliais džiugindami vieni kitus. Iš įstaigos – į Kultūros centrą Besirenkantieji į šventę susitikę glebėsčiavosi, klegėjo, nuo negalią turinčių žmonių veidų nenyko šypsenos. Tvyrojo tikro išgyvento gėrio ir nuoširdumo akimirkos. Šventės organizatorių – Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė pasidžiaugė, kad teatro šventė, kone prieš dešimtmetį pradėta švęsti jų kolektyve, išsiplėtė ir išaugo tiek, kad teko persikelti į Kultūros centro erdves, įsiliejant į tradicinį renginį „Atspindžiai“. Saviškius iš Šilutės atlydėjusi sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šilutės viltis“ vadovė Eglė Paulauskienė sakė, kad šios šventės jų žmonės labai laukė, nes tai – bendrystės, pasitikėjimo ir išgyvenamos tarpusavio atsakomybės renginys: „Scenoje esantieji labai rūpinasi vieni kitais: padeda, jei kažkas kažką ne taip padaro, jei pamiršta žodžius. Visus juos vienija atsakomybė už bendrą vaidinimą, niekuomet vienas kito nepašiepia, tik stengiasi padėti.“ Jai antrino pakalbintos Gargždų socialinių paslaugų centro darbuotojos Gintautė Survilienė ir Vaiva Žutautienė: „Tiems, kurie atvyko, labai patinka vaidinti. Vaidindami jie atsipalaiduoja, būna natūralūs. O scenoje spinduliuoja džiaugsmą, jų nekausto scenos baimė.“ Patiria bendrystės džiaugsmą Atsivėrus teatro užsklandai, susirinkusiuosius pirmiausia pasveikino Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė ir šventės šeimininkė Dienos centro vadovė B. Viskontienė. Už renginio režisūrą buvo atsakinga šio centro individualios priežiūros darbuotoja Laima Stonkuvienė, pati vaidinusi vaizdelyje pagal Žemaitės dramą „Marti“, kuriuo ir buvo pradėta šventė. „Esate ypatingi svečiai mūsų miesto scenoje, o tarpusavyje – tarsi antroji šeima“, – į negalią turinčius žmones ir juos Teatro dienai parengusius įstaigų darbuotojus, jiems dėkodama už perteiktus gyvenimiškus epizodus, kreipėsi V. Jakumienė. – Tai, kas vyksta scenoje, ir yra pats gyvenimas.“ „Jeigu gyvenime vyksta stebuklai, jie vyksta teatre. Ir tegul tie stebuklai būna palydėti daugybės šypsenų, aplodismentų“, – linkėjo K. Gimžauskaitė-Mažonienė, pastebėjusi, kad čia suvažiavę žmonės siekia parodyti tai, ko kiti tarsi nė nepastebi. – Kai scenoje esančiuosius stebi daug kitų žmonių, pakyla jų savivertė. O pati šventė suteikia daug džiugesio, pasimačius su draugais, sueinant į naujas pažintis, puoselėjant bendrystę.“
Ar tikrai cukrus – baltoji mirtis?
Pastaraisiais metais populiariojoje žiniasklaidoje šmėžavo įvairios dietos, kurių tikslas – mažinti angliavandenių arba cukraus kiekį mityboje. Vieni viliojami tirpstančių kilogramų, kiti dėl sveikatos ryžosi iš savo mitybos pašalinti viską, kas natūraliai ar dirbtinai turi didesnį kiekį cukraus. Čia minimas cukrus – tai ne tik cukrus cukrainėje, bet ir sultys, vaisiai, pienas, medus ir kiti gamtos sukurti saldūs skanėstai. Norą „kažko saldaus“ ne visiems pavyko išgyvendinti. Valios pastangomis buvo mėginama susilaikyti nuo saldumynų dieną ar dvi, savaitę ar mėnesį. Galiausiai po tam tikro laiko vėl grįžtama į tas pačias vėžes. Tuomet grimztama į užburtą ratą – trokštama „kažko saldaus“ ir suvalgoma per daug saldumynų. Jaučiama gėda ir kaltė dėl per didelio cukraus vartojimo. Kartojama sau, kad turime „problemų su cukrumi“ ir prisiekiama – daugiau niekada nebevalgyti cukraus. Per porą savaičių ratas apsisuka ir vėl krentame į cukraus norėjimo-apsivalgymo-bausmės ciklą. Mitybos specialistai konstatuoja – tikriausiai esate priklausomas nuo cukraus... O galbūt ne? Žvelgiant per medžiagų apykaitos prizmę, cukrus nėra nuodas. Viskas gerokai paprasčiau negu atrodo. Jei dažnai norite valgyti saldžiai, jūsų kūnas siunčia signalą, kurį reikėtų interpretuoti taip – trokštu cukraus, nes man reikia daugiau energijos. Kaip manote, koks yra jūsų kūno pageidaujamas energijos šaltinis, ypač tuomet, kai patiriate stresą? Cukrus. Gliukozė. Arba dar kitaip – angliavandeniai. Stresas – tai organizmo reakcija, kai jūsų kūnui reikia daugiau energijos negu turite. Vadinasi, jūsų kūnui reikia „daugiau malkų į krosnį“. Streso metu kūno ląstelės pradeda greičiau naudoti kraujyje esančią gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, pagelbstint hormonams siunčiami signalai tam, kad cukraus kiekis kraujyje padidėtų. Yra keli variantai, kaip kūnas susitvarko: arba kūnas suardo jūsų kūno audinius, kad padidėtų cukraus kiekis kraujyje, arba vartojate ką nors saldaus, kas pakelia gliukozės kiekį. Iš esmės, trokštama „saldaus“ tam, kad sumažintume streso hormonų lygį. Visas šis procesas yra kūno bandymas apsaugoti jus nuo raumenų ir audinių „naikinimo“, dar kitaip vadinamo katabolizmu. Taigi, kai organizmas strese, ne veltui trokštama cukraus.
Odė žolei iš laukų
„Jeigu mėgstate eksperimentuoti ir nebijote naujų, neįprastų skonių, savo pavasario valgiaraštį galite pabandyti paįvairinti gėlėmis ir laukinėmis žolėmis“, – sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė. Anot jos, augalai nuo seno buvo naudojami gaminant įvairius patiekalus, tačiau, laikui bėgant, nuo mūsų stalų dingo kaip nereikalingi. Taigi, ką galime grąžinti į savo lėkštes ir gauti papildomos naudos? Kiaulpienės. Šie kulinarijoje naudojami augalai gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą. Prancūzijoje jų, naudojamų kulinarijoje, auginama ištisos plantacijos. Kiaulpienių lapai kartūs. Kad kartumas sumažėtų, juos žolininkė patarė užpilti verdančiu vandeniu arba 15 minučių pamirkyti pasūdytame šaltame vandenyje. „Ypač tiks aštrioms salotoms“, – sakė K. Labanauskienė. O iš kiaulpienių žiedų gaminamas garsusis kiaulpienių vynas, verdama uogienė. Kiaulpienių šaknų nuoviras skiriamas esant kepenų pažeidimams ir kaip diuretikas. Kiaulpienių vyno receptas, anot Katerinos, yra gana paprastas. Reikės: 4,5 l visiškai pražydusių kiaulpienių žiedlapių, tiek pat vandens, pusantro kilogramo cukrus, keturių citrinų žievelės ir sulčių, 500 g susmulkintų ir grūstuvėje sutrintų razinų (arba 200 ml koncentruotų baltųjų vynuogių sulčių), vieno pakelio vyno mielių ir vieno pakelio vyno gamyboje naudojamo maisto papildo vyno mielėms (atitinkamai 10 g pak.).
Šylantys orai ir vis dažniau danguje pasirodanti saulė išvilioja mus iš namų pajudėti, o dažną ir intensyviau pasportuoti, ištirpdyti per žiemą priaugtą papildomą svorį ir sustiprėti. Tačiau čia ir slypi pavojus – per žiemą aptingę sąnariai, gavę per intensyvų krūvį, ima „dejuoti“ skausmais. Kur viso to priežastys ir kaip to išvengti, paaiškino „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. „Sąnariui yra būtinas judesys, jo metu jis save „pasimaitina“. Žiemos metu mažiau judant sąnariai būna tarsi „nesutepti“, jie yra sustingę, atpratę judėti. Todėl pavasarį į aktyvų gyvenimą būtina sugrįžti pamažu, pernelyg neapkraunant sąnarių“, – kalbėjo gydytojas N. Kemeklis. Sąnarių būklei ir apkrovai įtaką daro bendra organizmo būklė. Viršsvoris sąnarius apkrauna papildomai. Netaisyklinga laikysena turės įtakos, kurie sąnariai bus apkrauti labiausiai. Silpni kūno raumenys taip pat „nusimeta“ nuo savęs kūno masės laikymą ir didesnės apkrovos tenka sąnariams. Pavasarį dėl saulės, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo dažnai ir bendra organizmo būklė, imuninė sistema būna nusilpusi. Paūmėja alerginės reakcijos, sausėja oda, padažnėja nerimo sutrikimų. Dėl vitaminų A, D, E, C ir kitų trūkumo susilpnėja sąnarių veiklai reikalingų medžiagų, tokių, kaip kolagenas, gamyba. – Taigi, ką daryti, nuo ko pradėti, norint sustiprinti organizmą ir paruošti jį aktyviam laisvalaikiui gamtoje? – Tinkamiausi pratimai po žiemos sąstingio – tai judėjimas, plaukimas, mankštos vandenyje. Jame sportuoti saugiau, sąnariai mažiau apkraunami, judesio amplitudė platesnė. Prieš mankštas vandenyje rekomenduojama apšildyti organizmą šiltame mineralinio geoterminio vandens baseine. Tuo pačiu kūnas atsipalaiduoja, prisisotina šiame vandenyje esančiais naudingais mineralais, gerėja širdies veikla, atsipalaiduoja įtampa raumenyse. Esant didesnėms sąnarių problemoms ar susirgimams rekomenduojamos mankštos vertikalioje vonioje su kineziterapeutu. Tuo pačiu sustiprinami stuburo karkaso gilieji raumenys. Esant stipriai nugarai, taisyklingai laikysenai ir sąnariai ne taip apkraunami, todėl mažiau pažeidžiami. Sustiprinus kūno raumenis vandenyje, galima pradėti mankštintis sausumoje. Vėlgi, iš pradžių rekomenduojama mankštintis su specialisto (kineziterapeuto) priežiūra arba bent jau su rekomendacijomis, jeigu sportuojama savarankiškai.
Į šimtmetį šiemet mininčią Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“, įvyksiančią liepą Vilniuje, yra pakviesta dalyvauti 30 Kretingos rajono mokyklų ir kultūros centrų mėgėjų meno kolektyvų – 15 vaikų ir 15 suaugusiųjų, iš viso – 476 dalyviai ir 39 jų vadovai. Šia džiugia žinia pasidalijo Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Pocienė. „Lietuvos dainų šventę visa Lietuva ir pasaulio lietuviai pasitinka pakilia nuotaika, atsakingais, nuosekliais, kūrybingais, kantriais darbais. Vienas amžius, viena mažytė tauta tvirtai saugo nepaprastą, unikalų reiškinį – Dainų švenčių tradiciją, kuri suburia tūkstančius dalyvių ir žiūrovų patirti didžiausią euforiją, leidžiančią suvokti savo tautos istorijos vyksmą, pažinti gyvąjį tautos paveldą, kartu su tų pačių tikslų siekiančiais žmonėmis panirti į jokiais žodžiais nenusakomą kultūros įvykį“, – kalbėjo Savivaldybės atstovė. Kretingos rajono mokyklose, kultūros centruose taip pat aktyviai veikia ir Dainų švenčių tradicijas saugo įvairių žanrų mėgėjų meno kolektyvai, kurie liepos mėnesį Vilniuje reprezentuos Kretingos rajoną ir Žemaitijos regioną bei prisijungs prie šimtmečio Dainų šventės gyvojo reginio kūrimo. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus įsakymu, buvo patvirtinti 2024-ųjų Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ dalyvių sąrašai, jau žinoma, kad į ją pakviesti dalyvauti 30 kolektyvų iš mūsų rajono:
Penktadienį Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl daugiau kaip 22 tūkst. eurų, kaip manoma, nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams Raimundui Puškoriui ir Mariui Meškauskui. R. Puškorius Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ėjo nuo 2019 metų balandžio iki 2023 metų balandžio ir, prokuratūros tyrimo duomenimis, iš Savivaldybės biudžeto už tai gaudavo su šiomis pareigomis susijusių išlaidų kompensavimą. Remiantis gautais dokumentais, buvusiam Tarybos nariui minėtu laikotarpiu buvo išmokėta 15 tūkst. 775 eurų kompensacija transporto išlaidoms. Aiškinantis šių patirtų išlaidų pagrįstumą, buvo gauta duomenų, kad R. Puškorius Savivaldybei pateiktais kvitais prašė kompensuoti kuro išlaidas už apie 5,3 karto didesnį kilometražą negu jis realiai galėjo būti nuvažiuotas pagal turimų automobilių nustatytą pravažiuotą ridą per Tarybos nario kadenciją. Turimais duomenimis, R. Puškorius skirtingų rūšių degalų įsigydavo keliskart per dieną dvi tris dienas iš eilės. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad už degalus buvo atsiskaitoma 14 skirtingų mokėjimo kortelių, iš kurių tik dvi priklausė R. Puškoriui, bei 16 skirtingų degalinių nuolaidų kortelių. Degalai buvo pilami ir karantino laikotarpiu – nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. balandžio, – nors komitetų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, ir kontaktinis bendravimas buvo apribotas.
Rastai nepilnametei prireikė medikų
Kovo 31 d. apie 9.20 val. Lazdininkų kaime rasta 2009 m. gimusi nepilnametė, kuri nuo kovo 29-osios buvo ieškoma kaip dingusi be žinios. Dėl sveikatos sutrikimo ji paguldyta į ligoninę. Aplinkybės tikslinamos.
„P. n.“ informacija
Vyras sužalojo berniuką
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 3 d.
„P. n.“ informacija
Buvo pažeistas dujų vamzdis
Kovo 28 d. pavakarę J. Pabrėžos g. namo kieme Kretingoje pasijautė dujų tvaikas, laiptinėje jo nebuvo. Ugniagesiai gelbėtojai teritoriją aptvėrė „STOP“ juosta ir budėjo, kol atvyko avarinė dujų tarnyba. Ši aptiko, kad pažeistas dujų vamzdis.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Kretingos rajono krepšinio Didžiosios taurės varžybose vienintelė nesuklupusi komanda liko „Jokūbavas“ (4 pergalės), kuris savosiose rungtynėse žaidė penkiese, bet tai nesutrukdė 101:62 sutriuškinti „Vydmantus-Granduvą“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas). „Sporto mokykla“ (3 pergalės, 2 pralaimėjimai) 79:62 išrašė pirmąjį pralaimėjimą Salantų „Granitui“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas). Pirmą pergalę pasiekė „Kretingalė“ (1 pergalė, 4 pralaimėjimai), 82:63 palikusi be pergalių SK „Kūlupėnai“ (5 pralaimėjimai). Mažojoje taurėje A pogrupyje vienintelė nesuklupusi komanda liko „Virusas“, 75:60 palaužęs „Stafs“, kuris nukrito į II vietą. B pogrupyje pirmą vietą užsitikrino „WestTransit“, antri dėl tarpusavio pralaimėjimo liko SK „Darba“ krepšininkai. Mažojoje taurėje jau prasidės atkrintamosios varžybos.
„P. n.“ informacija
Kovo 29 d. „Kretingos“ komanda pradėjo „7bet-NKL“ pusfinalio seriją, kurioje jų laukia III v. reguliariajame sezone finišavusi, daugkartinė lygos prizininkė Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, bet pirmosiose rungtynėse išvykoje kretingiškiai 67:64 (13:16; 16:22; 18:17; 20:9) palaužė varžovus. Rungtynėse aistros įsiplieskė nuo pat pradžių, sužaidus kiek daugiau negu minutę „Kretingos“ komandos vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius buvo nubaustas technine pražanga, įpusėjus II kėliniui rezultatas dar buvo lygus – 25:25, bet kėlinį sėkmingiau užbaigė šeimininkai, prieš pertrauką atitrūkę 9 taškais – 38:29. Trečią kėlinį marijampoliečiai ir toliau pirmavo, įgijo rekordinę 13 taškų persvarą (26 min. 49:36), bet kėlinio pabaigoje sėkmingu žaidimu atsakė ir kretingiškiai, sumažinę atsilikimą iki vienženklio – 55:47. Likus žaisti 6 min. šeimininkai dar pirmavo 62:54, tačiau kretingiškiai spurtavo ir po Ernesto Bružo dvitaškio atsidūrė priekyje – 65:64. Likus žaisti 22 sek. varžovų gynėjas Tautvydas Kliučinykas bandė grąžinti persvarą savo komandai, bloku sustabdė E. Bružas, kuris buvo pasiųstas prie baudų metimo linijos ir, realizavęs abi baudas, leido kretingiškiams lengviau kvėpuoti – 67:64. Varžovai per likusį laiką turėjo dar dvi galimybes išplėšti pratęsimą, bet abu metimai skriejo pro šalį, ir kretingiškiai serijoje išsiveržė į priekį 1:0. Šiose rungtynėse komandai dėl traumos nepadėjo vienas rezultatyviausių žaidėjų Mantas Ruikis. Antrosios serijos rungtynės buvo sužaistos vakar vakare. Trečiosios serijos rungtynės bus žaidžiamos balandžio 6 d. 18.30 val. išvykoje. Kretingos „Kretinga“: Nojus Pabrieža (3/6 tritaškiai, 5/6 baudos, 10 atk. kamuolių, 25 naud. balai) – 16, Mindaugas Stašys (8/8 baudos) – 13, Edgaras Danys (3 per. kamuoliai), Edvinas Alunderis (4/5 dvitaškiai, 6 atk. kam.) ir Justas Žiubrys (2/4 tritaškiai) – po 8, Ernestas Bružas 7, Rytis Zabita (5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) – 5, Roberts Dembskis (5 atk. kamuoliai) – 2, Modestas Jurkaitis.
Tomas KUBILIUS
Kovo 30 d. Kretingos futbolo komanda „Minija“ žaidė TOPSport I lygos ketvirto turo rungtynes išvykoje su Panevėžio „Ekrano“ komanda ir su ja išsiskyrė taikiai 1:1 bei pasidalijo po tašką. Rungtynes aktyviai pradėjusi „Minija“ jau 10-ą min. susikūrė pirmą pavojingesnį momentą, bet Pierre Merveil Okende nepavyko pasižymėti, 11-ą min. iš už baudos aikštelės prieigų savo smūgį atliko ir „Ekranas“, bet kamuolys skriejo virš vartų. 15-ą min. P. M. Okende laimėjo dvikovą su varžovų gynėjais ir pasiuntė kamuolį į tinklą, išvesdamas „Miniją“ į priekį 1:0. 20-ą min. varžovų saugas klastingu smūgiu iš maždaug 30 metrų bandė permesti kamuolį per vartininką iš Ukrainos Rostyslav Bielov, bet jis skriejo šiek tiek virš vartų. 36-ą min.
Šią savaitę į naujai suremontuotas patalpas Vilniaus g. Nr. 8 pastato pirmą aukštą persikėlė Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Tai, ko gero, labiausiai rajono žmonių rūpesčius padedantis spręsti skyrius. Ligi šiol jis veikė Chodkevičiaus g. Nr. 10 trečiame aukšte, į kurį pakilti būdavo problemiška senyviems asmenims ir žmonėms su negalia. Vakar į įkurtuves naujose patalpose buvo atvykusios Kretingos rajono savivaldybės atstovės – vicemerė Vaida Jakumienė ir administracijos direktorė Vilma Preibienė. Lydimos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Margaritos Lipskienės, viešnios apžiūrėjo patalpas, kurios įrengtos abipus pagrindinio įėjimo, pabendravo su darbuotojais jų naujose darbo vietose. Iš viso yra įrengti 7 kabinetai, kuriuose įsikūrė 14 skyriaus darbuotojų. Darbai dar tebevyksta patalpose, kur bus įrengtas archyvas ir virtuvėlė. Iš viso Socialinės paramos skyriaus perkėlimo remontas kainavo 45 tūkst. Eur, dar už 13 tūkst. Eur buvo suremontuota ir dalis patalpų trečiame pastato aukšte.
Paveldo objekte – gaisras
Balandžio 1 d. apie 17 val. gaisras kilo Žemaitės gatvėje Padvarių kaime esančiame nenaudojamame apleistame kultūros paveldo mūriniame pastate su apgriuvusiu šiferio stogu. Anot ugniagesių gelbėtojų, maždaug 3 kv. m plote pastato viduje degė sukrautos šiukšlės, padanga. Apdegė įėjimo durys, lubos, aprūko pastato sienos. Nuostolis nustatomas. Įtariamas padegimas. Surinkta medžiaga pagal LR BK 187 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Europos Parlamento kadencija artėja prie pabaigos. Kokia buvo ši, jau besibaigianti, kadencija? „Europoje būtų sunku surasti žmogų, kurio vienaip ar kitaip nepaveikė COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Kartu su Europos Parlamento socialdemokratais turėjau vieną tikslą: užtikrinti, kad visuotinių iššūkių akivaizdoje ir ateityje niekas neliktų nuošalyje“, – teigė Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. – Gerbiama Vilija, kokius išskirtumėte Parlamento sprendimus iššūkių akivaizdoje? – Po truputį nueina į užmarštį visus bauginančios dienos ir mėnesiai, kai kilo COVID-19 pandemija. Bendra Europos Parlamento nuostata buvo atsisakyti griežto taupymo, nedelsiant investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą. Tam skirti milijardai eurų. Ne kartą asmeniškai kreipiausi į Europos Komisiją, kad ji užtikrintų, jog kiekviena ES valstybė kuo skubiau gautų reikalingą kiekį vakcinos dozių, kad sumažintų chaosą ribojant laisvą judėjimą tarp ES valstybių. Nuo pat pirmų karo dienų balsavome už paramą Ukrainai, griežtas sankcijas Kremliui. Pirmą kartą istorijoje ES finansavo ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą užpultai šaliai. Priimti sprendimai palaipsniui atsisakyti Rusijos žaliavų, dujų ir naftos. Uždraudėme Kremliaus žiniasklaidos priemones ES teritorijoje ir pradėjome aktyviai ginti savo demokratiją. Parlamentas, vos prasidėjus karui, balsavo, kad reikia suteikti prieglobstį Ukrainos pabėgėliams, ypač didelį dėmesį skiriant vaikams ir moterims. Lyg tų iššūkių būtų maža, kirto kainų krizė ir infliacija. Kylant maisto kainoms pareiškėme aiškią poziciją ir pasiūlėme krizės laikotarpiu visoje ES sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams ir reguliuoti būtiniausių prekių kainas. Kreipėmės į ES valstybes, į Europos Komisiją ir Tarybą užtikrinti tokias minimalias žmonių pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas, kurios leistų žmonėms išvengti skurdo ir leistų turėti įperkamą šilumą, elektros energiją.
|
|
