|
|
|
(1840) 2024-03-26Iš vandens gręžinio veržiasi ledynų įkalinta gyvybė
Nuo 2019 metų vasaros, kai buvo išgręžtas naujas Lazdininkų gyvenvietės gręžinys, gyventojai baiminasi centralizuotai tiekiamą gręžinio vandenį naudoti maistui ir dargi buityje. Gręžinį eksploatuojanti ir jo vandens kokybę užtikrinti turinti uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“ susidūrė su pačios gamtos mestu unikaliu Lietuvoje iššūkiu – prieš tūkstantmečius šia teritorija praslinkusių ledynų požemio tarpmoreniniuose vandeninguose sluoksniuose „užkonservuotomis“ bakterijomis, grybų sporomis. Pastatė dar vienus filtrus Praėjusių metų spalį Lazdininkų gręžinyje buvo sumontuoti vandens valymo filtrai, išbandyti Šilutėje, plačiau šalyje nenaudojami. „Šitie dabartiniai anijonitų-katijonitų naujos kartos vandens filtrai yra paskutinė įmonės viltis pagerinti gręžinio vandens kokybę tiek, kad ji atitiktų geriamam vandeniui keliamus reikalavimus. Laboratoriniai vandens tyrimai nuteikia optimistiškai – vanduo tinkamas naudoti“, – kalbėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė. Lazdininkų seniūnaitė Rima Dobravolskienė pritarė, kad pastačius paskutinius vandens valymo filtrus, kurie yra kažkelinti, vandens kokybė pagerėjo, tačiau ne tiek, kad žmonės ryžtųsi jį naudoti maistui. „Vanduo šlykščiai slidus, rankų neina nusiplauti, iš rankų slysta plaunami indai. Atsukus čiaupą vanduo būna pilnas burbuliukų, sklinda chloro kvapas, vandenį palaikius tie burbuliukai subliūkšta, chloras išgaruoja“, – vandenį apibūdino R. Dobravolskienė. Gręžinio vandeniu „Kretingos vandenys“ aprūpina 66 namų ūkius. Seniūnaitės teigimu, dauguma gyventojų yra įsirengę papildomus vandens filtrus savo namuose, bet maistui vandens vis vien nenaudoja. „Per tiek metų žmonių galvose įsėdo, kad tas vanduo maistui netinka ir to suvokimo lengvai neišmuši. Maistui vandenį perkam „bambaliais“ iš parduotuvių“, – sakė R. Dobravolskienė. Šiandieną gręžinio vanduo pirmiausia prateka pro druską, kurios talpos yra nuolatos papildomos, po to patenka į kas 3–4 dienos plaunamus filtrus. „Dar vis bandome išsiaiškinti geriausią filtrų veikimo režimą. Filtrai veikia automatiniu režimu, išsiplauna irgi. Akylai stebime vandens kokybę tinkluose, ne vien vandenvietėje. Yra gyvenvietėje senesnių vamzdynų, tinklo ruožų, kur vanduo užsistovi, ten tiesiog praplauname“, – apie pastangas užtikrinti vandens kokybę kalbėjo E. Alonderienė.
Žalia šviesa – Akmenos pakrantėms tvarkyti
Prieš Velykas – džiugi žinia kretingiškiams: šią savaitę Kretingos rajono savivaldybė skelbs projektavimo darbų konkursą sutvarkyti Akmenos pakrančių ruožą nuo Kretingos muziejaus iki vadinamojo Žuvinės tilto netoli senojo banko. Turint parengtą projektą, kitąmet tikimasi pradėti darbus, kuriuos būtina įvykdyti per 2-jus metus ir užbaigti iki 2027-ųjų. Darbai bus atliekami iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Per miestą tekanti upė – jo gyvastis Kretingos rajono savivaldybės specialistai – vyriausioji architektė Reda Kasnauskė ir Statybų skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Kasputis – rodydami jau anksčiau MB „Pupa – strateginė urbanistika“ projektuotojų parengtą Akmenos upės pakrančių viziją, džiaugėsi, kad procesas pagaliau pajudės, nes ir techniniam projektui rengti, ir darbams įgyvendinti yra konkretus lėšų šaltinis. Vizijos autorių manymu, Akmena išsiskiria didele gamtos įvairove, deja, jos pakrantės – neprieinamos ir nėra išnaudotos, nežiūrint, kad Akmena ribojasi su lankytinais objektais, teka per miesto centrą. Jie atvėrė upės grožį, nepažeisdami kultūros paveldo apsaugos zonos, išsaugodami istorinę kraštovaizdžio perspektyvą. „Sutvarkius per miesto širdį tekančią Akmeną, Kretinga pasikeistų neatpažįstamai. Net nesitiki, kad vizualiai užslėpta mūsų upė, kuri ilgus metus buvo tarsi apmirusi, bus atverta, ir ja galės grožėtis ir miesto žmonės, ir svečiai“, – kalbėjo R. Kasnauskė. Jai antrino Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė: „Turime savotišką perlą – per miestą tekančią upę, abipus jos kūrėsi miestas. Rekreacinė Akmenos pakrančių vertė – didžiulė. Sutvarkius jas, upė neabejotinai papuoš miestą. O kad žmonės mėgsta vaikščioti paupiais, mėgsta gamtą, įrodo ne taip seniai sutvarkytos Jauryklos pakrantės.“
Moteris po kurortą važinėjosi neblaivi
Šeštadienį apie 2.30 val. Kretingos g. Palangoje automobilio „Opel Astra“ vairuotojai, gimusiai 1975 m., nustatytas 2,23 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Kretingos sporto mokyklos iniciatyva, bendradarbiaujant su Kretingos rajono švietimo centru ir Kretingos rajono policijos komisariatu, buvo surengto tarpinstitucinės krepšinio „3x3“ varžybos „Draugaukime...“, suvienijusios mokyklas, šeimas ir kitas visuomenės institucijas. Varžybų tikslas – skatinti draugiškus vaikų, suaugusiųjų tarpusavio santykius ir kurti saugią mokyklą, kurioje nebūtų patyčių ir smurto. Varžytis krepšinio aikštėje panoro 9 komandos iš Kretingos policijos komisariato, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcinio centro, Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Vydmantų ir Darbėnų gimnazijų (dvi komandos). Pirmame varžybų pusfinalyje susitiko „Kretingos policijos komisariatas“ ir „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“, antrame – „Darbėnų gimnazijos-I“ ir „Darbėnų gimnazijos-II“ komandos. Finale kovojo „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“ ir „Darbėnų gimnazijos-II“ komandos, dėl III v. žaidė „Kretingos policijos komisariatas“ ir „Darbėnų gimnazija-I“. Pirmą vietą iškovojo „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“, antrą – „Darbėnų gimnazija-II“, trečią – „Kretingos policijos komisariatas“.
„P. n.“ informacija
Kovo 23 d. Kretingos vyrų futbolo komanda „Minija“, treniruojama Tjago Bonfim, žaidė TOPsport I lygos III turo rungtynes su Vilniaus BFA komanda ir jai pralaimėjo 0:1. Pirmas kėlinys abiem komandoms buvo blankus, įsiminė tik 44-ą min. Pierre Okende atliktas smūgis galva, bet vartininkas jį atrėmė. Po pertraukos 48-ą min. pavojingą momentą turėjo legionierius iš Japonijos Kohei Yoshida, bet iš kelių metrų smūgiuotas kamuolys skriejo virš vartų. 64-ą minutę kilo dar vienas pavojingas epizodas prie varžovų vartų, bet P. Okende pritrūko tikslumo, ir kamuolys vėl skriejo virš vartų. 69-ą minutę varžovai sukūrė puikią kombinaciją, per kurią po keitimo išėjęs Nedas Garbaliauskas iššoko vienas prieš vartininką Rostyslav’ą Bielov’ą ir išvedė savo komandą į priekį 1:0. 72-ą minutę „Minija“ liko žaisti mažuma, nes Nark Junior de Miranda prieš save išvydo antrą geltoną kortelę. Per likusį laiką rezultatas nepasikeitė, ir „Minija“ antrą kartą šį sezoną namuose pradžiuginti savo gerbėjų pergale nesugebėjo. Sužaidus tris turus su 3 taškais mūsų miesto reprezentacinė komanda dalijasi VIII–X vietas turnyrinės lentelės vietomis. Artimiausias rungtynes Kretingos „Minija“ žais išvykoje kovo 30 d. su Panevėžio „Ekranu“. Kretingos „Minija“: Rostyslav Bielov, Ernestas Mockus (kapitonas), Gabriel Glugovskis, Deividas Šiuša, Mantas Gedutis (80 min. Leonardo Glugovskis), Bekaye Diawara, Deivdas Pipiras (80 min. Aidas Pipiras), (68 min. L. Glugovskis), Nark Junior de Miranda (83 min. pašalintas už antra geltoną kortelę), Kohei Yoshida, Pierre Okende (72 min. S. Tobi), Matas Keblys.
„P. n.“ informacija
Apie vandenį, sunkiasvorių eismą ir kultūrą
Ketvirtadienį Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriaus salė buvo sausakimša – taip aktyviai vietos gyventojai susirinko valdžios prašyti, kad padėtų išspręsti tris svarbius klausimus: centralizuotai tiekiamas vanduo – blogos kokybės, uždraustas sunkiasvorių eismas Ežero gatve, o kultūros namai – prigesę. Išeitis mato dvi Dėl geriamojo vandens rūdaitiškiai problemą kelia nuo tada, kai, įgyvendinant europinį projektą, buvo išgręžtas naujas gręžinys, o senasis užplombuotas, kai tyrimai parodė sveikatai nepalankaus fluoro perteklių. Pasak Kretingos seniūnės Sigitos Riepšaitės, naujasis gręžinys – per seklus, todėl į vandenį patenka biologinė tarša, ypač šiltuoju metų laiku jis ir vizualiai atrodo bjaurus. Pasak mero Antano Kalniaus, yra dvi galimybės: išgręžti naują gręžinį arba siūlyti rajono Tarybai kitų metų biudžete numatyti lėšų nufluorinimo įrenginiams ir vėl pradėti eksploatuoti senąjį gręžinį. „Įrenginiai – brangus malonumas, kainuotų apie 400 tūkstančių eurų. Bendrovė „Kretingos vandenys“ įpareigoti išanalizuoti, kuris variantas yra geresnis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Kalnius. Nuo šios savaitės rūdaitiškiams vanduo turėtų būti pradėtas tiekti taroje sufasuotas po 5 litrus. „Su seniūne ir seniūnaite dėliojamės, kaip vyks procesas. Galbūt daliai gyventojų vandenį atgabensime į viešą gyvenvietės erdvę, o tiems, kurie negalės patys ateiti pasiimti, atvešime iki namų“, – sakė bendrovės direktorė Eglė Alonderienė.
Naminukės legalizavimas – priešrinkiminis politikų „piaras“?
Ne per seniausiai Seimas po dešimtmečius trukusių svarstymų pritarė leisti legalizuoti naminę degtinę rekreaciniais tikslais: kaimo turizmo verslą plėtojantys verslininkai ar ūkininkai galėtų gaminti ir savo sodybose turistus vaišinti ne daugiau kaip 65 laipsnių stiprumo naminuke kaip kulinariniu paveldu. Tačiau yra ne vienas „bet“. Pagal įstatymo projektą, kaimo turizmo sodybų savininkai per metus negalėtų išvirti daugiau kaip 100 litrų naminės degtinės. Kretingos rajono kaimo turizmo verslo atstovai piktinosi tokiu siūlymu – vadinasi, per dieną vidutiniškai visiems svečiams būtų galima patiekti išdalinus gerą stiklinę – vos apie 0,3 l – naminukės. Yra ir kitų apribojimų: ūkininkas, likus dviem paroms iki naminukės gamybos, privalėtų informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kiek tuo sykiu jos virs ir kur ją virs. O pagaminus produktą, per 24 valandas ūkininkas turėtų pranešti tarnybai tikslų išvirtą jo kiekį. Naminukė nedelsiant turės būti išpilstyta į ne mažesnę kaip 0,2 l ir ne didesnę kaip 1 litro tarą ir pažymėta etikete. Pasak įstatymo iniciatoriaus Seimo nario Eugenijaus Gentvilo, šiuo projektu siekiama puoselėti naminukę kaip kulinarinį paveldą, tuo pačiu skatinant ir turizmą: „Kas geriau ir sveikiau – į sodybą atsivežti firminių gėrimų iš parduotuvės ar vartoti gastronominį kultūrinį paveldą“, – viešai svarstė Seimo narys. Kita vertus, jo žodžiais, Lietuvoje laikas leisti užsiimti tuo, kas ir taip daroma, tik slepiama.
Kretingos moterų organizacijai pražydo 25-asis pavasaris
Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos salėje Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras paminėjo savo veiklos 25-erių metų sukaktį. Prisiminė nueitą kelią Kaip kalbėjo direktorė Jurgita Cinskienė, per tiek laiko žmogus užauga ir subręsta, o, kalbant apie nevyriausybinę organizaciją, 25-eri įgauna dar kitokią prasmę – tai yra labai daug. Kolegas ir pasveikinti susirinkusius svečius mintimis ji sugrąžino 1999-uosius, kai prasidėjo pirmieji organizacijos žingsniai. „Įsivaizduokit, kaip tuo laiku skambėjo žodžiai: „lyčių lygybė“, „lygios galimybės“, „moterys – politikoje“, „šeimos ir darbo derinimas“, „smurtas lyties pagrindu“... Jų prasmė buvo kitokia negu šiandien“, – kalbėjo J. Cinskienė. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) buvo tik pradėjusios kurtis, o moterų NVO – vienos seniausių Lietuvoje. „Kelias, kuriuo ėjome, buvo ilgas, sunkus, bet turbūt padėjo tas moteriškas žemaitiškas užsispyrimas, tikėjimas, kad, ką darai, yra prasminga, kad žmogus neturi bijoti pasakyti kitokią nuomonę negu tuo metu visuotinai priimtina“, – sakė direktorė.
Atsižvelgiant į praėjusių metų patirtis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos atnaujintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (TI taisyklės). Reikalavimai bazinei išmokai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatytos šios tiesioginių išmokų rūšys: bazinė išmoka, perskirstomoji išmoka, jaunojo ūkininko išmoka, susietoji parama ir ekologinės sistemos (ekoschemos) išmoka. „Tiesioginės išmokos susietos su valdymo reikalavimais ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartais (GAAB), kurių privalu laikytis ūkininkams. Šie reikalavimai yra pagrindas pareiškėjui pretenduoti į TI“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov. SP numatyti devyni GAAB standartai, kurie susieti su kiekvieno ūkio individualumu. Dalis jų, atsižvelgus į praėjusių metų patirtį, pakeista. „Gera žinia ūkininkams – nereikės 2024 m. atkurti daugiamečių pievų“, – pažymi pašnekovas. Pakeista pievų tvarkymo tvarka – žolę mulčiuoti leidžiama visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų laikomų sutartinių gyvulių skaičiaus. Be to, susietosios paramos už daržoves galės prašyti ir moliūgų augintojai, tačiau jei deklaruojamas bendras 1 ha ir didesnis moliūgų plotas, privalu per „NMA agro“ programėlę pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur matytųsi užaugintas moliūgų derlius. Pagal atnaujintas taisykles sumažinta aktyviam ūkininkui taikoma leistina riba, pagal kurią ūkio subjektai, kurie už praėjusius metus gavo ne daugiau kaip 2000 Eur (buvo 5000 Eur) tiesioginių išmokų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais, t. y. nevertinant jų atitikties „aktyvaus ūkininko“ kriterijams.
|
|
