|
|
|
(1838) 2024-03-19Lapyne atveriamas laukas pramonei
Skanus kąsnis verslui – taip Kretingos rajono savivaldybės politikai apibūdina laisvą 18 ha valstybinės žemės sklypą Pasieniečių gatvėje Kretingoje – buvusią žvėrelių fermos šedų teritoriją. Politikai sutaria sklypo neskaidyti į mažesnius sklypus, tačiau dėl jo pardavimo vieningos nuomonės nėra. Praėjusią savaitę uždarosios akcinės bendrovės „Archinova“, rengiančios 18 ha sklypo detalųjį planą architektai Rimantas Stuopelis ir Rūta Stuopelienė Kretingos rajono savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje pristatė galimus plano variantus, kurių esminis skirtumas buvo sklypų skaičius, į kuriuos siūlyta padalinti planuojamą teritoriją. Kolegija, sudaryta iš Tarybos komitetų pirmininkų, mero Antano Kalniaus ir opozicijos lyderės Violetos Turauskaitės pritarė merui, tvirtinusiam, kad naudingiausia būtų detaliuoju planu suformuoti vientisą 18 ha sklypą. Formuoti didesnį 18 ha sklypą merui A. Kalniui patarė ir pas jį apsilankę VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovai, patvirtinę, kad tokių 18–20 ha didesnių sklypų, Lietuvoje yra nedaug, tad toks sklypas turėtų būti paklausus potencialiems stambesniems investuotojams. V. Turauskaitei mero paklausus, ar jau yra besidominčių sklypu, meras patikino, kad lig šiol realių investuotojų nesulaukė. A. Kalnius buvo linkęs, kad detaliuoju planu suformuotą 18 ha pramonės paskirties sklypą Savivaldybė parduotų aukcione, tam nepritarė V. Turauskaitė.
Saugaus eismo komisijoje: gyventojai prašė, kas įmanoma, ir kas neįmanoma
Vakar įvykusiame Kretingos rajono Savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje – nauji veidai: vietoj iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas palikusio Povilo Černeckio komisijai pirmininkavo pats meras Antanas Kalnius, o vietoj Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininku tapusio Aurelijaus Jankausko policijai atstovavo šio komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Virbauskas. Per beveik dvi valandas išnagrinėta 12 klausimų, prie kai kurių buvo grįžta iš naujo. Konfliktą Ežero gatvėje spręs bendruomenė Ankstesnės sudėties Eismo saugumo komisija, atsižvelgusi į gautus 20 gyventojų parašų, pernai gruodį buvo leidusi Kretingos seniūnijai Ežero gatvėje Rūdaičiuose pastatyti kelio ženklus 304 – draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantį transportą. Šiame posėdyje klausimas buvo „prikeltas“ iš naujo, nes surinkti dar daugiau parašų liudija, kad vis dėlto dalis vietos gyventojų pasisako prieš šį drastišką ribojimą. Į komisiją šįkart kreipęsis ūkininkas Stasys Sandaras nusistebėjo, kad situacija nebuvo aptarta kaimo bendruomenėje, o atsižvelgta į neva suinteresuotos moters pageidavimą. Pasak S. Sandaro, šiuo keliu važiuoja ne jis vienas, bet ir kiti ūkininkai, taip pat įmonių transportas. Ežero gatve atvežamos trąšos, augalų apsaugos priemonės, kalkės, žvyras, metalas, skalda. Iš „Nagarbos“ kooperatyvo, ūkininkų ūkių išvežama daugiau kaip 5 tūkst. tonų grūdų. Konfliktui išspręsti esą pakanka vienos priemonės – ties suinteresuotos moters namu pastatyti ženklą „Stovėti draudžiama“. S. Sandaras ankstesnį komisijos sprendimą, kad ūkininkai savo laukus ir sandėlius pasieks Nagarbos gatve, pavadino keistu – danga nestabili, ar palijus, ar kai sausa, neįmanoma važiuoti, be to, tenka įveikti 3 km atstumą. Taip netaupomas kuras, o išmetamosiomis dujomis teršiamas oras. Vakar į posėdį atvykusi Ežero g. gyventoja Aušra Margevičienė prieštaravo S. Sandaro siekiui sprendimą palenkti jo norima linkme. „Ežero gatvės kelias – susiaurėjęs, sunku prasilenkti lengvosioms mašinoms, ką jau bekalbėti apie traktorius ir kombainus, nuo kurių net agregatai nenuimami. Avarinės situacijos tapo mūsų kasdienybe, daugelis gatvės gyventojų su jomis susiduriame“, – sakė ji. Moteris teigė nesuprantanti, kodėl buvo renkami parašai iš žmonių, kurie Ežero gatvėje net negyvena, nevažiuoja pro čia, kaip yra iš tikrųjų, nežino. A. Margevičienė prabilo ir apie tai, kad nuo tvenkinio reikėtų dar ir atitvaro, nes pavasarį vanduo esą priartėja prie pat kelio, yra buvę, kad automobilis įvažiavo į vandenį. „Kai prašysim atitverti, ūkininkas ir vėl bus nepatenkintas“, – neabejojo rūdaitiškė. Pripažinęs, kad susiklostė konfliktinė situacija, A. Kalnius klausimą prašė atidėti iki kito posėdžio, o per tą laiką Kretingos seniūnę Sigitą Riepšaitę įpareigojo suorganizuoti bendruomenės susirinkimą ir pirmiau išsiaiškinti vietoje. „Abiem pusėms neįtiktume, mums reikia kištis mažiausiai. O ar turi ūkininkas teisę važiuoti? Manau, kad tikrai turi. Bet bus taip, kaip pasakys bendruomenė“, – sakė komisijos pirmininkas. Jo nuomonei posėdyje buvo pritarta vienbalsiai.
Prieš įkeliant vaiko nuotrauką į „feisbuką“, ragina pagalvoti
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje surengė konferenciją „Kaip apsaugoti vaikus? Teisė į atvaizdą. Galimybės ir raudonos ribos.“ Konferenciją pasveikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, be žiniasklaidos atstovų, diskusijose dalyvavo Lietuvos generalinis komisaras Renatas Požėla, Lietuvos advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis. Teisinė bazė stipri Kretingos rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistės Linos Bruzdeilynienės teigimu, kadangi konferencija buvo transliuojama ir nuotoliniu būdu, ją stebėti pravartu buvo ir visoms Kretingos rajono įstaigoms, kurios dirba su vaikais. Kaip sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, renginio iniciatyva kilo iš pačios visuomenės – tarnyba sulaukia daug klausimų, žmonės teiraujasi, ar tėvai nepažeidžia vaiko interesų, įkeldami jo nuotraukas į socialinius tinklus. Nuotraukos, įvairiomis progomis sukurti ir paviešinti filmukai sulaukia tūkstančių pasidalijimų, ir nežinia, kur ta informacija nuklysta, į kokias rankas patenka. Kad ši tema – aktuali, patvirtino M. Kukaitis. Anot jo, teisinis reguliavimas susijęs su teise į atvaizdą – nebūtinai nepilnamečio, o kiekvieno žmogaus – yra reglamentuotas penkiuose šaltiniuose. Lietuvoje teisę į privatų gyvenimą apibrėžia Civilinis Kodeksas, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnis – garbės ir orumo gynimo būdus. Apie tai kalba ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ir Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, išsamiau reglamentuojanti nepilnamečių teises, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Lietuvos advokatūros pirmininko teigimu, teisinė bazė pakankamai stipri. Nors įstatymų taikymas ir ribotas, tačiau visuomet verta peržiūrėti „plonąją liniją.“ Pranešėjas pateikė Prancūzijos, kuri vaiko teisių apsaugos srityje pažengusi toliausiai, pavyzdį: Nacionalinė asamblėja vienbalsiai priėmė specialųjį teisės aktą, kuris skelbia, kad vaiko, nepaisant jo amžiaus, nuomonė yra svarbiausia, nė vienas iš tėvų neturi absoliučios galios, netgi tas, su kuriuo vaikui nustatyta gyvenamoji vieta. Nė vienas tėvų neturi teisės savintis vaiko atvaizdo ir net pinigų – jeigu jie uždirbami naudojant vaiko atvaizdą, tai ir turi būti panaudoti vaiko poreikiams, gerovei. Tėvai įgyja atsakomybę įrodyti, kaip ir kam tie pinigai buvo panaudoti. Bet kurio žmogaus, taip pat ir vaiko, sutikimas ar nesutikimas fotografuotis, filmuotis, viešintis yra lemtingas. Nesutikimas ar sutikimas gali būti išreiškiamas įvairiais būdais: raštu, žodžiu.
Akademiniai pasiekimai – per nuoseklų darbą
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos bendruomenė džiaugiasi puikiais savo mokinių pasisekimais matematikos ir gamtos mokslų rajono olimpiadose. „Tai – nuoseklaus mokinių ir jų mokytojų darbo rezultatas“, – neabejojo šios ugdymo įstaigos direktorė Raimunda Viskontienė. Rajono V–VIII kl. mokinių matematikos olimpiadoje pirmąsias vietas užėmė VI c kl. mokinė Iveta Birėtaitė (mokyt. Inga Venckuvienė), VII a kl. mokinys Elijus Kairys ir VIII a kl. auklėtinis Tijus Valanta – abu berniukus olimpiadai parengė mokytoja Loreta Bernienė. Tos pačios mokytojos parengtas VII a kl. mokinys Orestas Milašius užėmė II v., o mokytojos I. Venckuvienės parengta VI c kl. mokinė Ramunė Raudoniūtė tapo III v. laimėtoja. Iš viso matematikos olimpiadoje dalyvavo 73 rajono mokiniai. Džiugina rezultatai ir V–VIII kl. rajono biologijos olimpiadoje: pirmąsias vietas užėmė V a kl. mokinys Alvydas Šimas ir VII a kl. auklėtinis Jonas Rimgaila, III v. – V b kl. mokinė Lėja Jakaitė. Geri – ir V–VIII kl. STEAM, arba gamtos mokslų-biologijos olimpiados rezultatai: tarp V–VI kl. Iveta Birėtaitė užėmė I v., o tarp VII–VIII kl. Tijus Valanta buvo trečias. Visą būrį mokinių šioms olimpiadoms parengė mokytoja Veronika Kauliuvienė. „Didžiuojame gabiais mokiniais, kurie savo nuosekliu ir kryptingu darbu pasiekė gerų rezultatų, – kalbėjo progimnazijos direktorė R. Viskontienė. – Neabejotinai prasmingas – ir mokytojų indėlis, kad jie pastebėjo gabius mokinius, paskatino juos ir sudarė sąlygas atskleisti savo gebėjimus, o tėvai – ne tik palaiko, bet ir geba išugdyti atsakomybės jausmą, jaunų žmonių siekį tobulėti.“
Kretingos HBH veteranų komanda dalyvavo šventiniame Kovo 11-ajai paminėti skirtame turnyre, kuris buvo surengtas Klaipėdos futbolo mokyklos stadione. Be kretingiškių, jame varžėsi ir po 3 rungtynes sužaidė Šilutės, Gargždų ir Klaipėdos futbolo veteranai. Geriausiai sekėsi Kretingos HBH komandai, kuri, 1:0 nugalėjusi Gargždų veteranus, 4:1 – kolegas iš Šilutės ir 2:0 – aikštės šeimininkus praėjusių metų čempionus klaipėdiečius, su 9 taškais ir įvarčių santykiu 7:1, tapo šventinio turnyro nugalėtojais. Antri buvo Gargždų, treti – Klaipėdos, ketvirti – Šilutės veteranai. Nugalėtojams ir prizininkams apdovanojimus įteikė Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentas Rimantas Žvingilas. „Šįsyk buvome labai motyvuoti, prieš turnyrą išsikėlėme vieną vienintelį tikslą – laimėti, kadangi praėjusiais metais šiame tradiciniame turnyre tik dėl įmuštų-praleistų įvarčių santykio likome antri po klaipėdiečių. Tad visi parodėme charakterį ir laimėjome“, – kalbėjo HBH futbolo veteranų komandos vadovas Andrius Piekus.
„P. n.“ informacija
Kovo 16 d. sausakimšame Kretingos sporto centre, pagal protokolą rungtynes stebint 1 tūkst. 237 žiūrovams, Arimanto Mikaločiaus treniruojama „Kretingos“ komanda po pratęsimo 83:81 (24:21; 11:17; 19:20; 21:17; 8:6) nugalėjo „Telšius“ ir, išsiveržusi serijoje 2:0, atsidūrė per žingsnį nuo pusfinalio. Prasidėjus paskutinei IV kėlinio minutei Deividas Rasys pataikė iš toli ir atitolino varžovus per du metimus 75:71, kitoje aikštės pusėje Mindaugas Stašys išprovokavo varžovo pražangą ir, pataikęs abi baudas, sušvelnino skirtumą 75:73. „Telšiai“ savojoje atakoje suklydo, kretingiškiai po minutės pertraukėlės patikėjo kamuolį į lyderio M. Stašio rankas, šis, likus vos sekundei, išprovokavo varžovų pražangą ir šaltakraujiškai pataikęs abi baudas išlygino rezultatą – 75:75. Po minutės pertraukėlės varžovai dar spėjo išmest tolimą metimą, bet jis buvo netikslus ir komandos, kaip ir praėjusiose rungtynėse, keliavo į pratęsimą. Pratęsime ir toliau vyko įnirtinga kova, likus 40 sekundžių varžovų komandos puolėjas Osvaldas Kaminskis realizavo vieną baudą ir sušvelnino atsilikimą 83:81, Kretingos komandoje dėl penkių pražangų limito aikštėje būti negalėjus M. Stašiui, iniciatyvos ėmėsi Modestas Jurkaitis. Jo bandymas iš toli tikslo nepasiekė, bet šeimininkams pavyko atkovoti kamuolį puolime. Varžovai prasižengė prieš tą patį M. Jurkaitį, bet abu baudos metimai skriejo pro šalį ir telšiškiai išsaugojo viltis, bet jų ataka nepavyko ir bandymas gelbėtis tolimu metimu tikslo nepasiekė, ir kretingiškiai triumfavo.
Kovo 16 d. Kretingos vyrų futbolo komanda „Minija“ žaidė TOPsport I lygos pirmąsias šio sezono išvykos rungtynes su „Šiaulių B“ komanda ir tose rungtynėse pasiekė pergalę 1:0, po II kėlinį legionieriaus iš Japonijos Kohei Yoshida pelnyto įvarčio. Jau 6-ą min. šeimininkų žaidėjas buvo iššokęs vienas prieš vartininką Rostyslav’ą Bielov’ą, bet vartininkas pasirinko gerą poziciją ir atrėmė smūgį. 13-ą min. varžovai surengė dar vieną ataką, bet maždaug nuo 16 m smūgiuotas kamuolys nepataikė į vartus. 32-ą min. varžovai ir vėl susikūrė momentą, bet patikimai sužaidė „Minijos“ gynyba ir epizodas baigėsi kampiniu. 34-ą min. puikią progą turėjo „Minijos“ legionierius Pierre Merveil Okende, bet iš maždaug 11 m nesugebėjo pataikyti į vartus. 50-ą min. „Minijos“ komanda susikūrė savo progą, bet iš baudos aikštelės prieigų Deivido Pipiro smūgiuotas kamuolys skriejo virš vartų. 53-ą min. dar tolimesniu smūgiu tas pats P. M. Okende sudrebino vartų konstrukciją, bet pasižymėti nepavyko. 76-ą min. galiausiai svečiai pelnė savo įvartį: Leonardo Glugovskis perdavė kamuolį K. Yoshida’i ir šis iš dešiniojo krašto nukreipė kamuolį į vartus. 83-ą minutę P. M. Okende turėjo dar vieną progą, bet iš dėkingos padėties nesugebėjo pataikyti į vartų stačiakampį. 90-ą minutę varžovai prie pat baudos aikštelės uždirbto pavojingą baudos smūgį, bet įvarčiu jis nesibaigė, ir „Minija“ iškovojo pirmąją pergalę ir įsirašė tris taškus į savo taupyklę. Tiek taškų (3) šiuo metu savo kraityje turinti mūsų miesto komanda sužaidus du turus dalinasi VI–IX v. turnyro lentelėje. Artimiausias namų rungtynes „Minija“ žais kovo 23 d. 14 val. namuose su BFA. Kretingos „Minija“: Rostyslav Bielov, Ernestas Mockus (kapitonas), Edgaras Drąsutis (75 min. Gabriel Glugovskis), Deividas Šiuša, Mantas Gedutis (68 min. Bekaye Diawara), Deividas Pipiras, Tobi Sabitu (68 min. Leonardo Glugovskis), Nar Junior de Miranda, Kohei Yoshida, Pierre Merveil Okende (91 min. Aidas Pipiras), Matas Keblys.
„P. n.“ informacija
Surengė rankinio turnyrą draugystei tarp komandų sustiprini
Kretingos sporto mokyklos treneris Algimantas Pranaitis su jam talkinusiais pagalbininkais surengė rankinio turnyrą „Draugystės tiltai“, kuriame dalyvauti pakvietė „Šiaulių sporto centro-Dubysos“ rankininkes. „Šiuo turnyru rankininkės tarsi oficialiai paminėjo Kretingos sporto centro atidarymą“, – teigė jo iniciatorius. Šiaulių komanda pasirinkta neatsitiktinai: Kretingą nuo seno sieja geri santykiai su šio miesto rankininkėmis, nemažai Kretingos sporto mokyklos sportininkių Šiauliuose mokėsi ir tęsė rankininkių karjerą. „Šiaulietės jau trečius metus nedalyvauja šalies moterų lygoje, o žaisti, tobulėti reikia“, – kalbėjo A. Pranaitis, kurio treniruojama komanda į Šiaulius vyks atsakomojo vizito. Ir aikštės šeimininkai, ir svečiai sudarė po dvi skirtingo amžiaus ir pajėgumo komandas. Šiaulietės dviem komandomis dalyvauja oficialiame šalies rankinio jaunučių čempionate, trys Kretingos sporto mokyklos rankininkės U-14, U-15 ir U-17 čempionatuose atstovauja Klaipėdos „Viesulo-Dragūno“ komandai. Pirmąsias rungtynes kretingiškės pralaimėjo 21:27 (8:15). Daugiausiai įvarčių mūsų komandai pelnė Julija Galdikaitė (8) ir geriausiomis žaidėjomis pripažintos Modesta Kusaitė (7), Andrėja Benetytė (3). Vartus nuo varžovių smūgių patikimai saugojo Austėja Rancaitė ir Urtė Mikalčiūtė. „Šiaulietės atliko daugiau keitimų, buvo stipresnės“, – pralaimėjimo priežastį trumpai apibūdino A. Pranaitis, pasidžiaugęs, kad komandai padėjo vadovauti rankininkė iš Ukrainos Marija Doronina. Vyresnių – jaunimo-moterų – grupėje 33:28 (18:12) vėl laimėjo Šiaulių komanda. Trenerio teigimu, kretingiškėms labai trūko Italijoje šiuo metu žaidžiančios Ramunės Poškutės, kuri būtų vedusi komandą į priekį. „Gerą ir gražų Šiaulių komandos žaidimą lėmė šiuo metu Kauno „Žalgiriui“ atstovaujančios šiaulietės Lietuvoje gerai žinomos vartininkės Lina Abramauskaitė ir Vaida Repečkienė, išsiskyrusios aštriu žaidimu ir per abi pelniusios 11 įvarčių“, – įvardino A. Pranaitis.
Apie 8 mln. eurų – tiek Kretingos rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė Kretingos šilumos tinklai numato investuoti į įmonės šilumos ūkį per artimiausią dešimtmetį pagal Kretingos šilumos tinklų šilumos ūkio plėtros 2024–2034 metų investicijų planą, kurį patvirtino bendrovės nepriklausoma valdyba ir praėjusiame vasario mėnesio posėdyje vienbalsiai Kretingos rajono savivaldybės taryba. Kretingos šilumos tinklų 2024–2034 metų investicijų plano priemonės orientuotos šilumos gamybos procese mažinti anglies dioksido šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, nespartinti klimato krizės. Rengiant planą buvo įvertinta esama įmonės šilumos ūkio Kretingos mieste ir rajone situacija. „Dešimtmečio planas padės realiai imtis tam tikros ūkio infrastruktūros modernizacijos, gerinti šilumos tiekimo vartotojams kokybę, svarbus jo tikslas – maksimaliai sumažinti šilumos kainą vartotojams“, – kalbėjo Kretingos šilumos tinklų direktorius Dainius Budrys, pelnęs ir Tarybos politikų pagyrimų už šį įmonės perspektyvą brėžiantį dokumentą, jo parengimo spartą. Kretingos šilumos tinklų bendrovė pirmoji Lietuvoje sudarė dešimties metų šilumos ūkio modernizavimo, plėtros investicijų planą. Energetikos ministerija yra įpareigojusi šilumą tiekiančias šalies įmones dekarbonizacijos procesui spartinti tokius 10 metų investicijų planus parengti iki šių metų gegužės mėnesio. Šiluma be dūmų – siekiama artimiausioje ateityje visiškai atsisakyti iškastinio kuro, vėliau ir biokuro centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti. Kretingos šilumos tinklų įmonė valdo 28 katilines, dauguma jų yra išsibarsčiusios rajone. Jose nemaža dalis katilų pasenę, neefektyvūs. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba yra nustačiusi, kad šilumą gaminančius katilus naudoti ilgiau kaip 16 metų yra rizikinga. Katilai per tą laikotarpį ne tik atsiperka, bet ir nusidėvi, bet kada gali užgesti. Seni katilai neekonomiški – rankų darbo reikalauja jų priežiūra, kai šiuolaikinių katilų ji yra automatizuota. D. Budrys patvirtino, kad tokių nusidėvėjusių katilų įmonė turi ne vieną. Įmonės šilumos tiekimo tinklai irgi pasenę, Kretingos mieste jų atnaujinta tik apie 56 proc., likę yra per 30 metų ir senesni. Štai Vytauto gatvėje atkasta šiluminės trasos dalis nustebino ir darbus vykdžiusius patyrusius specialistus – metaliniai vamzdžiai apšiltinti tinku, o šis dar apdengtas medinėmis plokštelėmis. Spėjama, kad šilumines trasas taip statė apie 1970 metus. Nusidėvėję katilai, šiluminės trasos yra didžiausias Kretingos šilumos tinklų veiklos rizikos faktorius.
Lazdynų gatvės gyventojai buvo nemaloniai nustebinti, vienądien pamatę, kaip į jų gatvę įsuko gaisrinės, Greitosios medicinos pagalbos ir policijos ekipažai: pasirodo, šios tarnybos atvyko, nes Lazdynų g. Nr. 8 namo vienoje laiptinių 6-me aukšte grėsmingai atšoko lubos. Tai pamatę gyventojai pranešę jų namo bendrijos pirmininkei Irinai Vigelienei, ir ši operatyviai reagavo, Bendrosios pagalbos telefonu pranešdama apie galimas grėsmes. Viena šio namo gyventojų paskambino į redakciją, piktindamasi: „Namas neseniai renovuotas, o ėmė ir atkrito pakabinamos lubos, kabo vos ant plauko. Vaikšto vaikai, o ir bet ką iš gyventojų galėjo sužaloti. Piktina, kad meistrai taip nekokybiškai dirba, o juk už renovaciją mokame paskolas.“ Moters žiniomis, darbus atlikusi bendrovė bankrutavo ir nebebūsią, kas sutvarko broką. Tačiau I. Vigelienė tikino, kad bankrutavo techninė priežiūrą vykdžiusi bendrovė, o ne darbus atlikusi įmonė. „Renovaciją vykdė Telšių bendrovės „Virdaleka“ meistrai. Vos pranešus jiems apie incidentą, išsyk geranoriškai sutiko sutvarkyti lubas ir dar pakeisti kelių balkonų plokštes. „Manau, kad visiems visko atsitinka, tam rangovai ir duoda 10 metų garantiją. Svarbiausia – supratingumas ir atsakomybė. Būtų buvę pikta, jei nebūtų sutikę atvykti ir sutvarkyti. Iš pradžių ugniagesiai nupjovė tas atkarusias lubų plokštes, sudėjo jas atskirai, nes turėjo apžiūrėti rangovai. Kai tik jiems pranešiau, nedelsiant sulaukėme jų reakcijos“, – pasakojo I. Vigelienė.
„P. n.“ informacija
Trumpesnis kelias vartotojo link
„Trumposios tiekimo grandinės – puiki galimybė ūkininkams, kurie nori be tarpininkų realizuoti savo produkciją“, – teigia Prienų rajone įsikūrusios UAB „Du Medu“ direktorius Vytautas Račickas, dalydamasis patirtimi, įgyta įgyvendinant du projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. (KPP 2014–2020) veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP). Praplėtė prekybos geografiją „Savo produkciją realizuodavome turgeliuose, vietinėse parduotuvėse. Prekybos geografijai išplėsti reikėjo nemažų investicijų, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakoja UAB „Du Medu“ direktorius V. Račickas. – Paraišką pateikėme su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Projektui įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veiklos, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vilniuje ir Klaipėdoje išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai.“ Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei. „Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svarbiausia, kad pasibaigus projektui mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria, kad sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį. Šįkart pareiškėjas buvo Vytauto Račicko ūkis. „Buvo skirta apie 70 tūkst. eurų. Parama buvo skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Šįkart prekybos vietas įrengėme neperdirbtai produkcijai: įvairioms daržovėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sako V. Račickas. Įgyvendinant abu projektus buvo sukurta po 7 darbo vietas.
Kovo 8 d. Kretingos rajono mero Antano Kalniaus suorganizuotas susitikimas su Darbėnų bendruomene buvo dar vienas žingsnis kelyje į sprendimą dėl cheminės gamyklos statybos Darbėnų seniūnijoje. Tiesa, pats meras tikėjosi, kad pastaruoju susitikimu bus padėtas taškas užsitęsusiame ginče tarp Savivaldybės administracijos ir Darbėnų bendruomenės. Ar mero viltys pasiteisino? Ar jo ketinimais galima patikėti? Grįžkim į Darbėnus, kurie, kaip ir daugelis Lietuvos miestelių, seniūnijų, turi savo herbą. Darbėnų herbas vaizduoja keturių kelių susikirtimus, ir ne be reikalo. Simboliška, kad šiuo metu kaip tik verda keturių skirtingų interesų kova: verslo grupuočių, atvykėlių investuotojų, vietos savivaldos ir bendruomenės narių. LR vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi LR Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę. Ši teisė įgyvendinama per savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą. Savivaldybės priimti sprendimai neturi pažeisti įstatymu garantuotų atskirų gyventojų teisių, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant savivaldos reikalus, veiklos viešumo ir skaidrumo, ir pan. Deja, pastarųjų dviejų mėnesių įvykiai parodė, kad savivaldybė atsiribojo nuo savo tiesioginių principų, tai yra nuo atsakomybės savo bendruomenei, nuo teisėtumo. Po paskutinio kovo 8-osios Kretingos rajono savivaldybės mero susitikimo su bendruomene išryškėjo ir praraja santykyje su Tarybos nariais. Tarybos opozicija nebuvo informuota apie Tarybos daugumos ir mero nuomonės pasikeitimus. Vidinės kovos ir politinės ambicijos bujoja bendruomenės interesų sąskaita.
|
|
