|
|
|
(1837) 2024-03-15Pavasarį Žiemos sodas prisikvietė dviem mėnesiais anksčiau
Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė neabejojo – į Žiemos sodą-oranžeriją šiemet pavasaris atėjo dviem mėnesiais anksčiau. Ir, kai už oranžerijos langų dar – šalta ir nejauku, čia, Žiemos sode, pavasaris švyti visomis įmanomomis spalvomis. „Žinoma, mes tą pavasarį prišaukėme dirbtinai. Bet, kai matai žmonių emocijas ir norą pasigėrėti augalų žiedais, šiluma ir žaluma, supranti, kad įdėtosios pastangos pasiteisino“, – teigė ji. Prisišaukę pavasarį muziejininkai sugalvojo Kretingos muziejaus lankytojams, kurie domisi oranžerija, Žiemos sodo istorija, jame žydinčiais augalais, padovanoti ir nemokamų ekskursijų. „Praėjusį savaitgalį dviejose mūsų ekskursijose tikslingai dalyvavo per 60 žmonių“, – patikino šias ekskursijas vedanti J. Tertelienė, tokios ekskursijos lankytojų laukia ir rytoj 11 val., dar kitą šeštadienį – 11 ir 14 val. „Tereikia nusipirkti bilietą į muziejų“, – paaiškino Gamtos skyriaus vedėja. Turės išliekamąją vertę J. Tertelienė neslėpė, kad pavasariniai svogūniniai ir daugiamečiai žydintys augalai Kretingos muziejui kainavo beveik 1,5 tūkst. Eur. Mintis paankstinti Žiemos sodo žydėjimą kilo Kretingos muziejaus direktoriui Romandui Žiubriui, ir šis pavasaris, stebint, kaip prigijo augalai, kiek laiko jie žydėjo, ar tokia akcija pritraukė daugiau lankytojų, bus tarsi eksperimentas, ar kitais metais bus verta tai pakartoti. „Išgauti ilgalaikį žydėjimą mums buvo nemenkas iššūkis, nes mes nežinojome, kaip „elgsis“ svogūninės gėlės, tarkim, narcizai, krokai, žydrės, hiacintai. Jau dabar matyti, kad geriausiai išsilaikė ir ilgiausiai žydės hiacintai, į kuriuos, prisipažinsiu, iš pradžių žiūrėjome gana skeptiškai. Jie gi žydi puikiausiai, o nužydėjus pagrindiniam žiedui, augalas leidžia naujus, taip pratęsdamas žydėjimą. Ilgai žydės ir žydrės – baltos, žydros. Deja, jau teko keisti narcizus, trumpai telaikė krokai, Žiemos sodui nelabai tinka ir margutės“, – aprodydama pasodintas gėles kalbėjo J. Tertelienė. Svogūninės gėlės į Žiemos sodą atkeliavo jau sukrovusios žiedus arba pradėjusios žydėti. Jos atsargiai buvo perkeltos į gruntą ir sėkmingai prigijo. Pašnekovės teigimu, nė vienas pasodintų gėlių svogūnėlis neprapuls: joms nužydėjus ir nugeltus lapams, svogūnėliai bus išrauti, dėžėse palikti bręsti ir, atėjus laikui, perkelti į Kretingos dvaro parko gėlynus, kuriuose muziejaus, parko lankytojus svogūninių gėlių grožis turėtų džiuginti kitą pavasarį. Su mintimi turtinti Žiemos sodo augalų kolekciją buvo nupirkta ir daugiamečių augalų: po 2–3 mėnesius žydinčių svyrančių ir paprastųjų cimbidžių, kurie, nužydėję ir vasarą pailsėję lauke, žiedais oranžerijos lankytojus vėl džiugins gruodį–sausį, taip pat – echmėjų, guzmanijų, kurios, kaip ir bananas, žydi kartą gyvenime, bet nužydėjusios palieka „vaikučių“, kurie pražysta po tam tikro laiko. Įdomiai tarp kalnarūčių – tam tikros rūšies paparčių – atrodo žydinčių fryzijų kolekcija, stebina iš Filipinų kilusi medinilė, kuri savo tėvynėje išsišakoja iki 3 metrų, o žiedai siekia 40 cm skersmenį. „Stebėsime, iki kiek šis augalas suvešės mūsų sode“, – pasvarstė Gamtos skyriaus vedėja, pasidžiaugusi ir spalvų gamą papildžiusiomis ne per seniausiai pražydusiomis bugenvilija, žydrąja pūkūne. Dar tebežydi klivijos, naujai nupirkti zuikiakrūmiai, ryškių spalvų kalijos, raudonžiedžiai anturijai, įvairiaspalvės raktažolės, vėzdūnės, azalijos. Nors ir nėra labai išvaizdi, žiedus krauna alokazija – ja sodo lankytojai dažniausiai pasidžiaugia kaip retesniu augalu. Kas šiomis ir artimiausiomis dienomis lankysis Žiemos sode, tegul nenustemba dėl tvyrančio kvapnaus aromato, kurį skleidžia ne tik svaiginančiai kvepiantys hiacintai, bet ir baltais smulkiais žiedais žydintis jazminaitis – prie jo tikrai malonu prieiti.
Ar tikėtina, kad Darbėnai prisijungs prie Palangos?
Vyks perspėjimo sistemos patikrinimas!
Kovo 18 d. (pirmadienį) valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Per patikrinimą nuo 10.00 val. visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos sirenos, taip pat gyventojams per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Matyt, turėjo būti labai svarbi ir svari priežastis, kad meras Antanas Kalnius kovo 8-ąją, ilgojo savaitgalio išvakarėse, galvotrūkčiais skubėjo į Darbėnus susitikti su bendruomene – apie susitikimą pranešęs tik prieš keletą valandų. Kaip paaiškėjo, meras priėmė asmeninį sprendimą ir, dar pasitaręs su Tarybos savo valdančiosios koalicijos nariais, tiesiog suskato pranešti, kad neleis Darbėnų seniūnijoje, Auksūdžio kaime, statyti vandenilio ir metanolio gamyklos. Tai turėjo būti džiugi žinia visiems, nenorintiems, kad pajūrio krašte būtų vystoma chemijos pramonė. Tačiau žinant, kad tas pats meras ir ta pati valdančioji dauguma, tiesa po paskutinio Tarybos posėdžio kiek sumažėjusi, prieš kelias dienas įvykusiame Tarybos posėdyje visaip muistėsi, kad tik nereikėtų pritarti dešimties tarybos narių pateiktam protokoliniam sprendimui, kuriuo ir buvo siūloma nepritarti šios gamyklos atsiradimui numatytoje vietoje Auksūdžio kaime. Atskubėjęs į Darbėnus meras tvirtino, kad kardinaliai pakeisti nuomonę jį privertė kylantis rajono bendruomenės susipriešinimas. Garsiai išsakęs, kad nereikia susipriešinimo, čia pat pareiškė, kad tik jis ir 14-a Tarybos narių, esančių valdančiojoje koalicijoje, nepritaria šios gamyklos atsiradimui Auksūdžio kaime. Kai prieš aštuonias dienas vykusiame Tarybos posėdyje būtent tie mero minimi 14-a tarybos narių nepritarė Tarybos narių grupės teiktam protokoliniam sprendimui neleisti statyti gamyklos Auksūdžio kaime. Mes, dešimties tarybos narių grupė, atliepdami į gyventojų norą turėti rašytinį įsipareigojimą dėl nepritarimo vandenilio ir metanolio pramonės vystymo numatytoje vietoje, šią savaitę parengėme ir užregistravome dar vieną tarybos sprendimo projektą dėl nepritarimo vandenilio ir metanolio pramonės vystymui Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Auksūdžio k. Jį Taryba svarstyti turėtų kovo mėnesio planuojamame Tarybos posėdyje. Tikimės, kad po kovo 8-osios mero pareiškimo Darbėnuose, šiam sprendimo projektui pagaliau bus pritarta. Tą sprendimą įvertinti turėtų ir potencialus investuotojas, suprasti, kad metas ieškoti šiai gamyklai kitos vietos. Toks sprendimo projektas reikalingas įvertinus tai, kad meras Antanas Kalnius savo pasakytų žodžių ne kartą jau išsižadėjo. Meras, pareiškęs, kad nori stabdyti susipriešinimą, kad nori visus vienyti, čia pat vėl skaldo Tarybą į dvi priešingas stovyklas – į valdančiąją daugumą, kuri dabar staiga išgirdo žmonių prašymą, ir į kitus, kurių nuomonė merui nei anksčiau, nei dabar nėra svarbi. Naują Tarybos sprendimo projektą pateikę Tarybos nariai yra pasirengę ir toliau ginti gyventojų interesus.
Tarybos nariai: Juozas Mažeika, Vitalija Valančiutė, Vaidas Kuprelis, Violeta Turauskaitė, Tomas Abelkis, Gediminas Venckus, Giedrius Petreikis, Arūnas Merkelis, Romualdas Jablonskis, Jolanta Gedvilaitė
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Darbėnų gimnazijos sporto salėse penkias valandas girdėjosi stalo teniso rakečių daužomų kamuoliukų stuksėjimas, lydimas ir džiaugsmo šūksnių, ir nusivylimo atodūsių: čia į tradicija tapusį stalo teniso turnyrą Darbėnų seniūnijos seniūno taurei laimėti susirinko šio žaidimo entuziastai iš visos seniūnijos, Salantų ir Kretingos. Pasveikinęs susirinkusius žaidėjus ir jų palaikyti atėjusius sirgalius Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, priminęs, kad turime dvi svarbias valstybės šventes – Vasario 16-ąją, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ir Kovo 11-ąją, kai švenčiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, atsižvelgdamas į nūdienos kontekstą linkėjo, kad visada galėtume švęsti šias šventes ir kad niekada nebeprireiktų trečiosios. Išsitraukę burtus, 33 turnyro dalyviai stojo prie penkių teniso stalų. Į grupes pagal amžių skirstoma nebuvo: raketes suremti teko ir vienmečiams, ir skirtingo amžiaus dalyviams. Jauniausiems buvo po 12, vyriausias šiemet švęs aštuoniasdešimtmetį. „Stalo tenisą žaidžiau mokykloje, paskui buvau tą žaidimą pamiršęs, o prieš penkiolika metų vėl į jį grįžau. Man patinka“, – ne vieną gerokai jaunesnį žaidėją įveikęs Aloyzas Vasiliauskas iš Salantų gavo dovaną kaip vyriausias turnyro žaidėjas.
Kretingos sporto centro salės parketą pirmąkart išbandė Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai ir administracijos darbuotojai, antradienį dalyvavę Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai – skirtose krepšinio varžybose. Rungtynes 45:43 laimėjo Savivaldybės tarybos komanda, kurioje žaidė Vytautas Ročys, Mindaugas Černeckis, Giedrius Petreikis, Gediminas Venckus, Tomas Abelkis ir Romualdas Jablonskis. Savivaldybės administracijos komanda buvo skaitlingesnė, ją sudarė Vytautas Jonutis, Tomas Brazdžius, Pranas Lengvinas, Darius Drakšas, Erikas Žiubrys, Eimantas Stonkus, Sonata Valinskienė, Dovilė Višinskienė ir Nerijus Toleikis. Iki COVID-19 pandemijos tradicinėmis buvusios Savivaldybės politikų ir administracijos darbuotojų krepšinio varžybos pastaruosius keletą metų nebuvo organizuojamos, tradiciją atgaivino administracijos Kultūros ir sporto skyrius. Meras Antanas Kalnius, kiti atvykę į šią sporto šventę, bet išbėgti į krepšinio aikštę nesiryžę ar negalėję, užėmė savo komandų sirgalių pozicijas. Naudingiausio komandos žaidėjo titulus pelnė: Tarybos – Romualdas Jablonskis, administracijos – Sonata Valinskienė, Salantų seniūnijos sporto organizatorė. Surengtą baudų metimo konkursą laimėjo Savivaldybės administracijos komandos žaidėjas, Vydmantų seniūnijos sporto organizatorius Eimantas Stonkus. Tarybos komandoje žaidęs Mindaugas Černeckis tapo tritaškių metimo konkurso nugalėtoju. „Kitąmet būtinai šias varžybas organizuosime“, – Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Erikas Žiubrys žadėjo tęsti atgaivintą tradiciją.
„P. n.“ informacija
Kovo 8 d. vakarą Kretingos vyrų futbolo komanda „Minija“ pradėjo naują „TOPsport“ I lygos sezoną. Pirmą kėlinį rezultatas buvo lygus 0:0, bet po pertraukos varžovai pelnė du įvarčius, o „Minija“ rezultatą sušvelnino antro kėlinio pabaigoje. Rungtynės prasidėjo žvalgyba, bet „Minijos“ komanda rungtynėse galėjo pasižymėti jau pirmąją minutę, bet Pierre Okende nepavyko realizuoti susikurto momento. 11-ą minutę savo momentą turėjo ir į komandą sugrįžęs Edgaras Drąsutis, bet varžovams pavyko apsiginti. 25-ą minutę rimtesnį momentą prie „Minijos“ vartų turėjo ir varžovai, bet tada patikimai sužaidė vartininkas Rostyslav Bielov. 29 minutę minijiečiai sukūrė greitą kontrataką, legionierius Kohei Yoshida sužaidė su Ohende, bet varžovų gynyba buvo užtikrinta. 33-ią minutę „Minija“ susikūrė dar vieną momentą, bet pritrūko tikslumo. Varžovai antrą kėlinį pradėjo dviem greitais įvarčiais, per 7 minutes varžovams įvarčius pelnė Tomas Stelmokas ir Justas Žukovskis. Šeimininkai į tai atsakė vienu kapitono Ernesto Mockaus įvarčiu 96-ą minutę. Kretingos „Minija“: Rostyslav Bielov, Ernestas Mockus (kapitonas), Aidas Pipiras, Mantas Gedutis, Tobi Sabitu, Nar Junior de Miranda (70 min. Matas Keblys), Gabriel Glugovskis (87 min. Adrijus Putvinas), Kohei Yoshida, Pierre Okende, Edgaras Drąsutis (Bekaye Diawara). Artimiausias rungtynes Kretingos FK „Minija“ žais kovo 16 d. išvykoje su „Šiaulių B“ komanda.
P. n.“ informacija
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Salantų ir Imbarės stalo teniso entuziastai paminėjo stalo teniso varžybomis. Abeijų seniūnijų sporto organizatorė Sonata Valinskienė teigė, kad jose dalyvavo tie Salantų miesto ir Imbarės seniūnijų gyventojai, kurie reguliariai lanko šios sporto šakos treniruotes. Varžybų nugalėtoju tapo Robertas Bertašius, II v. iškovojo Arvydas Venslauskas, III v. atiteko Aurimui Zūbei. Varžyboms teisėjavo ilgametis stalo teniso žaidėjas Kazys Stankus, kurio pastebėjimu, visada yra smagu pasivaržyti, išbandyti jėgas tarp savų žaidėjų, džiugu ir tai, kad Salantų krašte yra tiek daug entuziastų, lankančių stalo teniso treniruotes. Imbarės seniūnijos sportininkai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną taip pat paminėjo sportiniais renginiais. Jaunimas ir suaugusieji buvo sukviesti į Juodupėnus dalyvauti netradicinės trikovės varžybose. Rezultatai buvo sumuojami atlikus visas tris rungtis: kukurūzinio (cornhole) žaidimo, smiginio ir kamuoliuko mėtymo. Suaugusiųjų kategorijoje pirma vieta atiteko A. Domarkui, II v. – K. Černojarovai, III v. – M. Gerulskytei. Vaikų kategorijoje nugalėtoju tapo V. Valinskas, II v. užėmė P. Valinskas ir E. Rudavičiūtė.
Kovo 7 d. „Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, pradėjo aštuntfinalio seriją su Kauno „Žalgirio-II“ komanda ir pirmosiose rungtynėse pateikė staigmeną, išvykoje 67:64 (19:123; 13:15; 16:14; 19:23) palaužę varžovus. Atkakliose rungtynėse šeimininkai išlygino rezultatą paskutinę minutę (62:62), kretingiškiai prarado kamuolį, ir varžovai po sėkmingos atakos išsiveržė į priekį – 64:62. „Kretingos“ komandai du taškus su pražanga pelnė Mindaugas Stašys, gražinęs pervsarą – 65:64, varžovai savo ataka taškų nepelnė, o prie baudų linijos pasiųstas M. Stašys neklydo, varžovai dar bandė gelbėtis tritaškiu, bet jis tikslo nepasiekė, ir „Kretinga“ triumfavo. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Mantas Ruikis (4/8 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai) – 18, Mindaugas Stašys (5/7 baudos) ir Justas Žiubrys (5/6 dvitaškiai) – po 12, Edgaras Danys – 9, Rytis Zabita (10 atk. kamuolių, 3 per. kamuoliai) – 8, Modestas Jurkaitis – 4, Tautvydas Rudys – 3, Nojus Pabrieža (5 atk. kamuoliai) – 1, Edvinas Alunderis, Roberts Dembskis. Kovo 9 d. kretingiškiai namuose žaidė antrąsias serijos rungtynes ir jose pranašumą 88:72 (25:16; 25:17; 20:24; 18:15) įrodė „Žalgirio“ pamaina, išlyginusi serijos rezultatą. Varžovai sėkmingiau pradėjo rungtynes, ir įpusėjus rungtynėms jie užtikrintai pirmavo 50:33. Prieš lemiamas dešimt minučių komandas skyrė 13 taškų (70:57), IV kėlinį kretingiškiai spurtavo ir po Manto Ruikio tritaškio komandas skyrė 6 taškai (74:68). Tada savo sėkmingu žaidimu atsakė ir kauniečiai, pelnę 6 taškus be atsako. „Kretingai“ išsigelbėti nepavyko – serijos rezultatas tapo 1:1.
Vasario 23 dieną vykdydamas kovinę užduotį Ukrainoje netoli Bachmuto žuvo 42 metų lietuvis karys savanoris Tadas Tumas. Tai pirmas lietuvis karys, žuvęs Ukrainos kovoje su okupacine Rusijos armija. Tą dieną lietuvis, 92-os brigados užsieniečių legiono karys slapyvardžiu „Milžinas“ kartu su bendražygiu ukrainiečiu vežė minas į priekinę fronto liniją. Į automobilį pataikius priešo skraidyklės paleistai granatai abu sužeistus karius saviškiai nugabeno pas medikus, tačiau lietuvio gyvybės nepavyko išgelbėti, nors jo kolega išgyveno. Prieš išvykdamas į Ukrainą T. Tumas dirbo pasieniečiu ir saugojo sieną su Baltarusija. Nusprendęs vykti į Kijevą Tadas žmonai Linai pareiškė, kad, jei Rusija parklupdys Ukrainą, kitas jos taikinys bus Lietuva. Su žmona Tadas susipažino stebėdamas Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos rungtynes, mat abu buvo aistringi šios komandos sirgaliai ir nuolat lankėsi stadione. T. Tumas kariauti buvo neblogai pasirengęs, nes šešerius metus lankė Krašto savanorių pratybas. Į Ukrainą nuvykęs praėjusį lapkritį, T. Tumas užsieniečių legione ištarnavo ilgiau negu tris mėnesius. Vyras dalyvavo apmokymuose poligone ir vyko į kovines užduotis Bachmuto apylinkėse.
Kartenos mokyklai-daugiafunkciam centrui paskirtas naujas mokyklinis mikroautobusas: 19 vietų „Iveco“ mikroautobusas nupirktas iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Praėjusiais metais iš Savivaldybės lėšų nauji mokykliniai mikroautobusai buvo nupirkti Kretingos Simono Daukanto progimnazijai ir Vydmantų gimnazijai.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
„Ignitis renewables“ statys jūrinio vėjo elektrinių parką: atlieka reikalingus vėjo matavimus
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis realiuoju laiku teiks aplinkos stebėsenos duomenis, kurie padės priimti spendimus projektuojant visai šaliai itin svarbų energetikos projektą, o bendrovei – pasiekti savo tikslą iki 2030 m. įdiegti 700 megavatų (MW) jūros vėjo elektrinių pajėgumus – tokia galia užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. „Tam, kad turėtume tikslius duomenis apie jūrinio parko teritorijoje vyraujančius vėjo greičius ir kitus hidrometeorologinius parametrus, tokius, kaip bangų aukštis, srovių kryptis ir greitis, oro ir vandens temperatūra bei šikšnosparnių aktyvumas, mūsų partnerė „Fugro“ nuplukdė ir būsimo elektrinių parko teritorijoje jūroje pritvirtino plūdurą su specializuota įranga“, – sakė „Ignitis renewables“ projektų vadovas, atsakingas už jūros tyrimus, Dainius Stepanonis. Pasak jo, tai itin svarbus žingsnis įgyvendinant didžiausią šiuo metu vystomą energetikos projektą šalyje. Darbams atlikti pasitelkiami pasaulinio lygio ekspertai ir aukščiausios technologijos. „Visi darbai teritorijoje bus atliekami kelias dienas, o sumontuota įranga bus palikta ir duomenys surenkami ir perduodami nuotoliniu būdu mažiausiai vienerius metus, su galimybe, esant poreikiui, tyrimus pratęsti ir ilgesniam laikotarpiui“, – paaiškino D. Stepanonis.
Laisvės šauklės sveikinimas – JAV prezidento Ronaldo Reigano bibliotekoje
Kretingos žemė užaugino stiprią asmenybę – kovotoją už Lietuvos laisvę Jadvygą Bieliauskienę, mergautine pavarde Šilauskaitę. J. Bieliauskienė gimė 1929 m. sausio 15 d. Rūdaičių kaime, mirė sulaukusi 80-ties, 2009 m. lapkričio 21 d. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse. Ji – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, partizanų ryšininkė, pogrindinės spaudos platintoja. Dukart kalinta politinė kalinė, išvien su kitomis disidentėmis sugebėjo parašyti ir iš vienintelio Sovietų Sąjungoje moterų politinių kalinių sunkaus režimo kalėjimo Mordovijoje perduoti laišką tuometiniam JAV prezidentui Ronaldui Reiganui. Seimui 1990-ųjų kovo 11-ąją skelbiant nepriklausomybę, J. Bieliauskienė Seimui įteikė išsaugotą prieškario Lietuvos valstybės herbą, o vėliau įkūrė Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios broliją. Darbai tebežavi menotyrininkus Šie įdomūs faktai apie iš Rūdaičių kilusią, kaimo pradžios mokyklą baigusią, o vėliau mokslus tęsusią Pranciškonų ir Palangos gimnazijose, pogrindinei gimnazistų ateitininkų organizacijai priklausiusią kraštietę J. Šilauskaitę ir jos vėlesnį laisvės kovų kelią kretingiškiams yra pateikti Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus darbuotojų surengtoje parodoje „Nepriklausomybė yra visų ir kiekvieno kūryba“. Greta istorinės medžiagos iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, kitų šaltinių – ir Jadvygos lageryje piešti piešiniai, kuriuos parodai iš šeimos archyvo patikėjo jos sūnus kultūrologas Vilniaus žydų viešosios bibliotekos vedėjas 66-erių Žilvinas Bieliauskas. Pieštuku, tempera ir akvarele tapyti motinos darbai technika ir išskirtiniu dėmesiu detalėms, pasak Ž. Bieliausko, tebedomina dailininkus ir menotyrininkus. Pavaizduoti daiktai – pirštinė, apavas, susidėvėję ir aptriušę, tokie, kokie būdingi lagerio gyvenimo sąlygomis. Barako aplinka, šalčiu ir atšiaurumu alsuojantys apylinkių peizažai atspindi vidinę kūrėjos būseną. Atskiros detalės, o kai kada – ir darbų neišbaigtumas suartina jos kūrybą su šiandienos menu. Kūrėja pristatyta Rimanto Dichavičiaus sudarytame albume „Laisvės paženklinti“. Jos darbai buvo eksponuoti Palangos miesto viešojoje bibliotekoje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Šiaulių miesto galerijoje „Langas“. „Intos lageryje Komijoje mamą piešti pamokė ten kalėjęs dailininkas, studijavęs meną Paryžiuje“, – tvirtino Ž. Bieliauskas. Jo motina buvusi nepaprastai kūrybinga – iš duonos trupinių lipdydavo įspūdingus rožančius. Iš viršininkų gavusi leidimą, lagerio kieme sumontavo Saulės laikrodį, kuris puikiai veikė, – mechaninių laikrodžių kaliniai negalėjo turėti.
Prie pat Rusijos-Prūsijos sienos įsikūrusi Kretinga vaidino svarbų vaidmenį lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu 1864–1904 m., gabenant ją iš Karaliaučiaus krašto į Lietuvą. Minėdami lietuviškos spaudos susigrąžinimo 120-ąsias metines, prisiminkime tuos, kurie drąsiai kovojo už lietuviško žodžio laisvę. Vienas jų Nasrėnuose gimęs Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875), pirmasis pradėjęs kovą su spaudos draudimu, pirmasis pradėjęs lietuviškas knygas spausdinti Prūsijoje, paruošęs dirvą slaptam knygų spausdinimui, gabenimui ir platinimui. Įkūręs pirmąją nelegalią leidybos ir spaudinių platinimo organizaciją, veikusią 1867–1870 m., jis daugelį savo parašytų ir kitų lietuviškų knygų išspausdino iš savo lėšų ir dažniausiai nemokamai jas platindavo. Kare su carine valdžia už lietuvišką žodį jis buvo laikomas generolu, kai karininkai buvo kunigai, bajorai, negausūs inteligentai, o didžiausias išbandymas teko eiliniams kariams – valstiečiams, darbininkams, smulkiesiems prekybininkams, amatininkams – socialiniu požiūriu vargingiausiam lietuvių tautos sluoksniui, kuris sudarė knygnešių branduolį.
Rotušės aikštės vakariniame pakraštyje, kampe su Birutės gatve, priešais nebeveikiantį „Gintaro“ restoraną, nuo XVII a. iki 1941 m. gaisro stovėjo vienas pirmųjų Kretingos mūrinių namų. Ilgą laiką čia veikė iždinė, muitinė, o tarpukariu įsikūrė brolių Vailokaičių bendrovės Ūkio banko skyrius, Kretingos apskrities viršininko administracija ir jai pavaldžios įstaigos. Šio pastato atsiradimas susijęs su XV–XVI a. Kretingos krašte vykusiais istoriniais įvykiais, kuriuos inspiravo tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1422 m. pasirašyta Melno taikos sutartis. Nustačius sieną tarp šių valstybių, Lietuvai atitekusiose istorinėse Kretingos pilies žemėse prie Akmenos upės susiformavo Kretingos kaimas, o toliau nuo sienos buvo pastatytas Kretingos dvaras. Jo valdytojai ne tik administravo dvarui priklausančius kaimus, bet ir kontroliavo valstybinę sieną. Teokratinę Vokiečių ordino valstybę 1525 m. pertvarkius į pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę, suaktyvėjo prekybiniai ryšiai tarp jos ir Žemaitijos seniūnijos prekybos centrų. Užsienio prekybai kontroliuoti, valstybės renkamam muito mokesčiui už importuojamas, tranzitu vežamas ir eksportuojamas prekes rinkti buvo pradėta formuoti muitinės sistema. Muitinė buvusi įsteigta ir strategiškai patogioje vietoje pasienyje su Prūsijos karalyste atsidūrusioje Kretingoje, kurią kirto vienas svarbesnių prekybos traktų, jungusių šiaurės vakarinę Žemaičių seniūnijos dalį ir Livonijos ordiną su Klaipėdos uostu. Iš pradžių muitinės ir sienos apsaugos funkcijas vykdė Kretingos dvaras, šalia kurio per Akmenos upę ėjusi brasta, per kurią kėlėsi nuo Kartenos ir Salantų Klaipėdos link keliaujančios pirklių gurguolės.
Puokštė renginių – nepriklausomai Lietuvai
Švęsdami šią Kovo 11-ąją Kretingos rajono bendruomenės, rajono Kultūros centras ir jo skyriai kaimuose nestokojo išradingumo: Baublių erdves papuošė Lietuvos vėliavų spalvomis nudažyti dviračiai, Rūdaičiuose kilmingus ąžuoliukus apjuosė trispalvė tvorelė, Laukžemėje nuvilnijo poetinė-muzikinė kompozicija, atidaryta paveikslų paroda, į vydmantiškių renginį įsipynė apdovanojimas žvakes liejančiam bitininkui, o Kretingoje daugelį pakerėjo meninė instaliacija. KRETINGA. „Kad čiulbėtų visa Kretinga!“ – tokia buvo miesto centre surengtos meninės instaliacijos tema, ir neatsitiktinai: švietimo įstaigų vaikai, jų tėvai, mokytojai savo pagamintais inkilais papuošė Rotušės aikštę, vėliau tuos inkilus žadėjo įkurdinti mokyklų teritorijose. Koncerte „Savo žemės vaikai“, kurio scenografijos autorės Kretingos meno mokyklos mokytojos Lina Nikartienė, Birutė Česnauskienė ir Ramunė Grikštaitė, dalyvavo 366 moksleiviai. Kaip sakė Kretingos rajono Švietimo skyriaus specialistė Rima Ramoškienė, laisvę švęsti kartu su jauniausiais miesto gyventojais Kretingoje tapo tradicija. Šiemet šventėje dalyvavo beveik 400 vaikų iš rajono mokyklų. „Džiugina nuoširdus ir atsakingas mokinių ir juos ruošusių mokytojų darbas, o pilnutėlė Kultūros centro salė liudija, kad menas vienija bendruomenę, pakylėja, įkvepia naujoms kūrybinėms idėjoms“, – sakė R. Ramoškienė. Kovo 11-osios renginių ciklą organizavo Kretingos rajono Švietimo skyrius, rajono Kultūros centras, Kultūros ir sporto skyrius.
Svarbi informacija – eismo pakeitimai Melioratorių g. ir Vytauto g.
Nuo kovo 18 d. (pirmadienio) iki rugpjūčio 2 d. rekonstruojamuose Melioratorių g. ir Vytauto g. ruožuose Kretingoje bus įvedamas vienpusis transporto priemonių eismas (žiūrėti eismo schemą). Atsiprašome gyventojų už nepatogumus ir rekomenduojame iš anksto pasirinkti alternatyvius savo kelionių maršrutus.
|
|
