|
|
|
(1835) 2024-03-08Angare degė pjuvenos
Kovo 9 d., šeštadienį, 7.45 val. iš Bendrojo pagalbos centro Darbėnų ugniagesiams pranešta apie gaisrą Palangos g. 2 Kretingos seniūnijoje. Kaip teigė rajono Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis, paaiškėjo, kad buvusio „Akmenos“ įmonės žaislų cecho sandėliavimo angare dega ten laikomos pjuvenos. Gaisrą gesino Darbėnų, Kretingos, Palangos ugniagesių pajėgos. Iš Palangos atsigabentos ir specialiosios gaisrinės kopėčios.
„P. n.“ informacija
Darbėnai nori jungtis prie Palangos
Antradienio vakare kaip perkūnas iš giedro dangaus driokstelėjo žinia: dėl bet kokia kaina „stumiamos“ vandenilio ir metanolio gamyklos Auksūdyje prieš šį chemijos gigantą sukilę Darbėnų seniūnijos atstovai pradėjo žingsnius atsiskirti nuo Kretingos rajono ir prašo jų seniūniją prijungti prie Palangos savivaldybės. Bijo, kad neliks vandens nė atsigerti „Kažkada su bendruomene ir seniūnaičiais pajuokavom, kad galėtų taip įvykti, nes vis tiek į parduotuves ar laisvalaikiu pramogauti žmonės dažniau važiuoja į Palangą negu į Kretingą, ir tas juokas dabar sugrįžo atgal“, – sakė iniciatyvinės grupės „Už švarų Darbėnų kraštą“ pirmininkas Kęstutis Kulesius. Jo žodžiais, Palangos meras Šarūnas Vaitkus buvo vienas pirmųjų darbėniškių gynėjų nuo nepageidaujamos gamyklos, po jo – Seimo nariai Mindaugas Skritulskas, Antanas Vinkus. „Ką dabar daro viso pasaulio pabėgėliai? – juokavo viena iniciatyvinės grupės narių Jūratė Laučiūtė. – Ogi, kai jiems pasidaro visai blogai gyventi savo teritorijose, kuris arčiau, kuris toliau bėga į kitas šalis.“ Pašnekovės žodžiais, ne tik Darbėnai, bet ir kitos Kretingos rajono gyvenvietės skundžiasi, kad vanduo yra prastos kokybės, o vasarą apskritai šuliniuose jo pritrūksta. „Pagalvokit, kokius kiekius išpumpuotų didžiausio pajėgumo Baltijos šalyse ir Skandinavijoje gamykla. Žmonėms tektų parduotuvėse vandens pirkti ne tik atsigerti, bet jau ir nusiprausti“, – neabejojo ji.
Ar didžiuojatės, kad esate lietuvis?
Juvelyrės kūryba panardina į akmenų gelmes
Prabangūs akmenų vėriniai, tarsi atkeliavę iš istorinių kino filmų ar muziejų. Puoštis skirti išskirtinio ryškumo, drąsioms moterims, o parodose eksponuojami įrėminti kaip atskiri meno kūriniai. Tokie yra 66-erių kaunietės Jūratės Kalvaitienės darbai, eksponuojami vienos dienos parodoje „Gelmės“, kurios pristatymas įvyks šiandien, kovo 8-ąją, 16 val., Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje. Vėriniai pasakoja savas istorijas J. Kalvaitienės paroda „Gelmės“, kurioje – keliasdešimt autorinių darbų, nuo 2021-ųjų jau apkeliavo kone visą Lietuvą, dar anksčiau buvo eksponuota Vilniaus meno galerijoje „Arka“, Kauno Raudondvario muziejuje. Galerijose eksponuotų kūrėjos autorinių darbų įsigiję viešnios iš Austrijos, Liuksemburgo, kitų Europos šalių, net kelis rinkinius – Sakartvelo ambasadorė Khatuna Salukvadzė. Apie J. Kalvaitienės kūrybinius pasiekimus savo paskutinėje laidoje „Ryto suktinis“ dar spėjo papasakoti šviesaus atminimo etnologė Zita Kelmickaitė. J. Kalvaitienės akmenų kūrybos kelias driekiasi visą pastarąjį dešimtmetį, kaskart vis labiau drąsesnis, spalvingesnis, kol galop atvedė į kolekciją, kurios ir pavadinimas – „Gelmės“ išreiškia juvelyrės išmonės ir susikurtojo stiliaus brandą. Juvelyrė sakė šia savo kolekcija siekianti meno kūrėjo statuso. J. Kalvaitienės vėriniai žaižaruoja įvairiomis spalvomis, skoningai parinktais jų deriniais, kur pusbrangiai akmenys – granatas, kvarcas, turmalinas, oniksas, koralas, špinelis, labradoritas, tanzanitas, o taip pat – gintaras ir upiniai perlai tarytum pasakoja tam tikras kūrinių istorijas. Vėrinių pavadinimai – „Kleopatra“, „Afroditė“, „Degantis miškas“, „Pieno puta“, „Kalėdų žvaigždė“, „Gintarinė pakrantė“, „Miško pasaka“, „Virš debesų“ – jiems suteikia tam tikros prasmės, atspindi ir autorės filosofinį požiūrį į gyvenimą. Kartu suvokiant, kad papuošalai nėra skirti juos dėvėti kasdien, tik – ypatingomis progomis, o parodoje pristatyti labiau kaip eksponatai. Kai kurie jų susiję su pačios autorės asmeniniais išgyvenimais: tamsių atspalvių vėrinys „Šokantys delfinai“ dedikuotas amžinybėn iškeliavusiam jos broliui Gyčiui – liūdnumu ir šalčiu jame dvelkia į vieną kūrinį sugulę labradoritas, dūminis kvarcas, tanzanitas ir perlai.
Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmenybei atskleisti pasirinko grafiką
Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriuje šiuo metu veikia telšiškio Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolvento grafikos dizainerio 23-ejų metų Mykolas Šimkevičiaus darbų paroda „Grafikos esė Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai“. Debiutavusi per Žolinę Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje, ši paroda, kaip Jurgio Pabrėžos kultūros kelio dalis, pradėjo tolimesnę savo kelionę. Grafikos darbai – tai knygelės „Kaip tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža gydė žemaičius Dievo žodžiais ir žolelėmis“ iliustracijos, kurios buvo pristatytos kaip bakalauro darbas baigiant Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją. „Laiko buvo nedaug – gal du mėnesiai. Dabar, žvelgdamas iš laiko perspektyvos, daug ką daryčiau kitaip, nors iš esmės darbu esu patenkintas. Tik man neliko laiko išgryninti idėją, todėl pats įsivardinu, kad tai yra eskizai, prie kurių tikrai dar sugrįšiu ir kuriuos planuoju paversti grafine novele“, – teigė parodos autorius, šiuo metu dirbantis laisvai samdomu grafikos dizaineriu. Ir, nors didžiąją laiko dalį tenka skirti tiesioginiam darbui, Mykolas prisipažino dažnai prisėdantis prie piešinių ir kuria iliustracijų seriją „Lapino kelionės“, kuri, svajoja, ateityje taptų ir parodų, ir edukacijų medžiaga. „Lapino kelionės“ – visa, kad yra susiję su pačiu manimi, tai – labiau emociniai piešiniai, atskleidžiantys, kas tą dieną buvo aktualu ar kas šovė į galvą čia ir dabar“, – trumpai savo kūrybinius planus pristatė M. Šimkevičius. Vaikinas gimė ir užaugo Telšiuose, juvelyrės ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojo Astos ir Mindaugo Šimkevičių šeimoje, tačiau turi sąsajų ir su Kretinga, mat mama yra kretingiškė, šeima dažnai čia vieši, mielai bendrauja su katalikų parapijos nariais. „Taip ir nutiko, kad tėvų bičiuliai kretingiškiai man ir pasiūlė bakalauro temai rinktis Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmenybę“, – prisipažino Mykolas.
Vienos raidės istorijomis pasiekė Lietuvos rekordą
Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje viešėjo neįprastai žaismingų tekstų knygos „Vienos raidės istorijos“ autorė mažeikiškė Jūratė Norvaišienė: 27 šmaikščiai iliustruoti tekstai šioje knygoje parašyti iš lietuviškos abėcėlės tos pačios raidės žodžių. Šio unikalaus rašymo stiliaus autorė 2022 metais pelnė Lietuvos rekordų agentūros diplomą už daugiausiai į vieną knygą sutalpintų istorijų, sukurtų iš žodžių, prasidedančių ta pačia raide. Postūmis – per pandemiją Rekordų agentūra, autorės žodžiais, fiksavo ne visus, o 24 į knygą sudėtus tekstus, atmetė tris, kurie prasidėjo iš dviejų vienodai tariamų, tačiau skirtingai rašomų raidžių – U ir Ū, Į ir Y, H ir Ch. Kiekviena papasakota istorija sudaryta apytikriai iš 150 vienos raidės žodžių. „Kuriant tas istorijas, man norėjosi parodyti, kokia turtinga yra lietuvių kalba. Istorijos gimė kaip anglicizmo tarp jaunimo plėtros atsvara. Be to, prie jų atsiradimo daug prisidėjo pandemija, – kalbėjo J. Norvaišienė. – Ligi tol jau buvau parašiusi ir išleidusi dvi poezijos knygas „Žiedais gyvenimas gyvas“ ir „Trys saujos laimės“, kurdavau proginius eilėraščius, o sykį netikėtai gimė humoristinis tekstas apie skuodiškį Steponą – visą jį parašiau iš s raidės. Per pandemiją užsidarius erdvėms, poezijai įkvėpimo nebeliko. Galvoju, reikia kažkuo paįvairinti gyvenimą – ir toliau ėmiau kurti iš vienos raidės, nes tie tekstai kuria gerą nuotaiką, kurios tuomet labai trūko.“ O kurgi tuos tekstus parodyti? Pradėjo kelti juos į socialinius tinklus, sulaukė gerų atsiliepimų, galop viena bičiulė paskatino juos sudėti į vieną knygą, dar pati užpildė ir dokumentus rekordui įregistruoti. Dailininkė Lina Videckienė iš Mažeikių prie kiekvieno knygos teksto sukūrė nuotaikingas iliustracijas, o knygos viršeliui panaudojo pačios autorės šaržą. Paklausta, iš kur sėmėsi idėjų, kaip surado tiek daug įvairių ir vaizdingų žodžių, autorė atsakė, kad situacijas diktavo pats gyvenimas, pati stengėsi pakratyti smegenis, tik retkarčiais pasitelkdama Lietuvių kalbos žodyną, o sakinius šlifuodavo vaikščiodama po gamtą.
Turbūt ne vienam, susirgusiam sunkia liga arba sulaukus garbingo amžiaus, kyla klausimų, kas bus su jų užgyventu turtu po jų mirties, tai yra kam jis atiteks, ar tarp giminaičių dėl turto dalybų nebus ginčų, kurie neretais atvejais persikelia ir į teismą. Yra galimybės viską sutvarkyti iki mirties, kad tiek turto padalijimas, tiek kiti turtiniai klausimai būtų išspręsti ir visiems atitektų tiek, kiek priklauso pagal to asmens valią. Tačiau ne visada norima turtą palikti tiems, kam priklauso pagal įstatymą, nes gyvenime būna, kad vieni vaikai labiau rūpinasi tėvais, kiti mažiau, su vienais santykiai geri, o su kitais – konfliktiški. O jeigu įpėdinių nėra, ir žmogus nori, kad turtas atitektų valstybei? Tokiu atveju turtą geriau iš anksto „perrašyti“ ar dovanoti, o gal sudaryti testamentą? Į šį klausimą atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys advokatas Linas Kontrimas. Renta nėra tapatu dovanai Jeigu kalbama apie tam tikrus sandorius, kuriais turtas perleidžiamas esant asmeniui gyvam, dažnu atveju naudojamas terminas „perrašymas“, tačiau įstatymas nenumato tokios „perrašymo“ sutarties. Jeigu asmuo kreiptųsi į notarą, norėdamas turtą „perrašyti“, notaras pirmiausiai išsiaiškintų, kokios yra tokio turto „perrašymo“ sąlygos ir nuo to priklausys, kokia sutartis bus sudaryta. Jeigu asmuo nori turtą „perrašyti“ neatlygintinai, gali būti sudaromos dovanojimo arba išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys. Tiek vienu, tiek kitu atveju turtas pereina kito asmens nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi tam asmeniui, kuriam turtas perleidžiamas, atsiranda tam tikrų įsipareigojimų: aprūpinti jam turtą perleidusį asmenį gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kt., aprūpinti maitinimu, o jeigu sveikatos būklė reikalauja – ir sveikatos priežiūra. Šių pareigų nevykdymas turi pasekmes – gali tekti turtą grąžinti buvusiam savininkui pagal jo reikalavimą teisme. Turto grąžinimo atveju visos turėtos išlaikymo išlaidos (pvz. perkant maistą, vaistus, drabužius) nebus atlygintos. Dovanojimo sutarties atveju įprastai jokių pareigų dovanų gavėjui dovanotojo atžvilgiu neatsiranda. Dovanotojui persigalvojus dėl dovanos, panaikinti dovanojimo sutartį ir susigrąžinti padovanotą turtą būna labai sudėtinga. Be įstatyme numatytų bendrų sandorio pripažinimo negaliojančiais pagrindų (pvz., dovanotojas sandorio sudarymo metu buvo neveiksnus, buvo panaudota prievarta prieš dovanotoją ir pan.), dovanojimas gali būti panaikintas tik, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi išlaikymo iki galvos sutarties atveju, asmuo, kuris perleidžia turtą, gali būti tikras, kad juo bus pasirūpinta, kad jam neteks atsidurti gatvėje, o jeigu juo nebus rūpinamasi, tuomet galės susigrąžinti perleistą turtą. Persigalvojus dėl dovanoto turto, jo susigrąžinti gali ir nepavykti, nepaisant to, kad buvo kažko tikimasi iš apdovanotojo (pvz., apdovanotasis buvo prižadėjęs rūpintis dovanotoju).
Įtaria padegimu
Vakar naktį, apie 1.15 val., Kūlupėnų kaime namo kieme sudegė automobilis „Mercedes Benz ML 270CDI“, pagamintas 2000 m. Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatomas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Įsisuko į privačią teritoriją
Penktadienį Kretingos rajono policijos komisariate gautas vyro pareiškimas, kuriame nurodoma, kad nuo vasario 24 d. iki kovo 6 d. iš privačios teritorijos P. Vileišio gatvėje Kretingoje dingo ten sukrauti daiktai, buvo gadinamos transporto priemonės. Padaryta 3 tūkst. 674 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Statybvietėje – žmogaus kūnas
Antradienį apie 11.36 val. Palangoje, Smilčių g., statybvietėje, atliekant kasimo darbus, rastas mirusio vyro, gimusio 1971 m., kūnas be akivaizdžių smurto žymių. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Siekiant populiarinti rankinį tarp mergaičių ir merginų, suteikti joms kuo daugiau žaidybinės patirties ir megzti ryšius su kitų miestų rankinio komandomis, Kretingos sporto mokykla rengia mergaičių rankinio turnyrą „Draugystės tiltai“. Turnyras vyks Kretingos sporto centre kovo 10 d.: 10.40 val. „Kretingos sporto mokyklos“ rankininkės susitinka su aikštės viešniomis „Šiaulių SC-Dubysos“ sportininkėmis, 12.45 val. žais „Kretingos sporto mokyklos-II“ ir „Šiaulių SC-Dubysos-II“ komandos. Varžybų uždarymas planuojamas 14.15 val. Turnyro vyriausiasis teisėjas – Kretingos sporto mokyklos rankinio treneris Algimantas Pranaitis.
„P. n.“ informacija
Kretingos vyrų futbolo rinktinė „Minija“ pradeda sezoną LFF I lygoje
Šiandien, kovo 8 dieną, rungtynėmis su Kauno „Žalgirio B“ komanda sezoną Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje pradeda Kretingos vyrų futbolo rinktinė „Minija“, kurios vyriausiuoju treneriu išliko Tjago Bomfim da Silva iš Brazilijos, praėjusį sezoną „Miniją“ atvedęs iki VI pozicijos turnyrinėje lentelėje. „Po praėjusių metų gana sėkmingo sezono, nors labai mažai trūko iki išsvajotos prizinės vietos, šiemet norėtųsi parodyti neblogesnius rezultatus, nors ir žinome, kad I lygos komandos šiemet bus gerokai stipresnės ir panašaus pajėgumo. Tad nusimato – labai įdomus ir permainingas sezonas“, – viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ direktorius Vidas Burba teigė, kad prognozuoti konkretų rezultatą iš anksto yra neįmanoma, kadangi sportas yra nenuspėjamas. Pasirengimą naujam sezonui „Minija“ pradėjo dar sausio 29 d. Komandoje išliko branduolys lietuvių ir vietoje išugdytų žaidėjų. „Pasirengimas vyko sklandžiai, nemažas žaidėjų būrys buvo atvykęs į peržiūras, po kurių, trenerio manymu, pasilikome geriausius. Buvo sužaistos 4 kontrolinės rungtynės, per kurias atsirinkome būsimus naujokus – komandą papildė 6 užsieniečiai žaidėjai, turėsime ir naują vartininką – buvusįjį pakeitė jo tautietis iš Ukrainos Rostyslav Bielov“, – pokyčius komandoje apibūdino V. Burba.
Iš rungtynių protokolų
Kretingos rajono moterų tinklinio pirmenybės pasiekė finišą. Susitikimų rezultatai: pusfinaliai – SK „Kūlupėnai“ – Vydmantų „Vakarė“ – 3:0 (25:15; 25:20; 25:23); „Smešas“ – „Skuodo KKSC“ – 3:0 (25:22; 25:15; 25:17); dėl III v. – „Skuodo KKSC“ – Vydmantų „Vakarė“ – 3:2 (25:14; 18:25; 21:25; 25:23; 15:12); dėl I v. – „Smešas“ – SK „Kūlupėnai“ – 3:0 (25:11; 25:17; 25:11). Naudingiausios komandų žaidėjos: Aistė Slušnytė („Smešas"), Gintarė Bumblytė (SK „Kūlupėnai“), Živilė Bružaitė („Skuodo KKSC“), Glorija Januševič (Vydmantų „Vakarė“), Perla Turskytė („Pranciškonų gimnazija“), Julija Eglinė (SK „Darba“). Rajono moksleivių tinklinio pirmenybės, Jaunių grupė. Pasibaigus I etapui, paaiškėjo pusfinalio dalyviai. „Darbėnų gimnazija-I“ komanda (mokyt. Rolandas Juknevičius), nugalėjusi visus varžovus, turnyrinėje lentelėje užsitikrino I v. ir pusfinalyje susitiks su IV v. lentelėje užėmusia „Vydmantų gimnazijos“ komanda (mokyt. V. Mackevičius). Antroje vietoje – „Pranciškonų gimnazijos“ komanda (mokytoja Lina Stanienė), surinkusi vienodai – po 11 – taškų su „EGPMC Kretingos filialo“ komanda (mokyt. Valdas Tuinyla). Tarpusavyje pergalę 3:0 šventė „Pranciškonų gimnazijos tinklininkai, kurie ir pusfinalio rungtynėse susitiks tarpusavyje. Rungtynių statistika: „Darbėnų gimnazija-I“ – „Vydmantų gimnazija“ – 3:2 (25:19; 22:25; 25:27; 25:7, 15:10); „EGPMC Kretingos filialas“ – „Salantų gimnazija“ – 3:1 (25:18; 25:17; 31:29; 25:21); „Darbėnų gimnazija-I“ – „Pranciškonų gimnazija“ – 3:1 (25:10; 25:19; 18:25; 25:21).
Vasario pradžioje prasidėjusi paukščių migracija intensyviausia būna kovo pabaigoje ir balandį. Šiemet Lietuvoje nustatytas vienas laukinio paukščių gripo atvejis gulbei, tačiau praėjusių metų pabaigoje Marijampolėje dėl į kalakutų ūkį įsisukusio viruso išgaišo daugiau kaip 6 tūkst. kalakutų. Pavojus į nugarą alsuoja Rūdaičiuose „Laimei, mūsų rajone to kol kas nėra buvę ir, tikėkimės, kad nebus“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos Priežiūros skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Saulius Alonderis. Tik, anot jo, dėl kieme kritusio rudagalvio kiro pernai gegužės 10 dieną į tarnybą kreipėsi vieno Kretingos gatvės namo gyventojai. „Nors nei jie patys, nei kaimynai paukščių neaugina – visa gatvė yra „tuščia“, – tačiau žmonės pasielgė pilietiškai, apie įvykį iškart pranešė, internete pasidomėję, kas per paukštis krito ir dėl ko “, – sakė S. Alonderis. Kretingos rajone veterinarinio patvirtinimo numerius turi du paukščių ūkiai – Kalniškiuose, kuriame auginama apie 14–15 tūkst. kalakutų, ir Rūdaičiuose, kur auginama apie 100 dedeklių vištų. Šiems ūkiams situacija aktuali, ypač Rūdaičiuose, kur yra nemažas vandens telkinys, į kurį leidžiasi parskridę paukščiai. „Prašėm vištų savininkų, kad kuo mažiau prie telkinio lankytųsi ir kad kuo mažiau žmonių lankytųsi jų vištų ūkyje“, – sakė veterinarijos gydytojas. Pastebėti sunku Naminiams paukščiams gripas ypač pavojingas, žaibiškai plinta per laukinių paukščių išmatas ir kvėpavimo takų sekretus. Ūkininkams, nusprendusiems laikyti paukščius, pirmiausia patariama juos pirkti tik iš legalių, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) registruotų augintojų. Pavasarį naminių paukščių negalima leisti laisvai į lauką, kur juos galėtų pasiekti migruojantys paukščiai. Laikymo vietą būtina aptverti ir apdengti, lesalą taip pat laikyti uždaroje vietoje, neduoti vandens iš atvirų vandens telkinių. Laukinių paukščių gripo plitimą sunku pastebėti, nes sergantieji neturi klinikinių požymių, virusą gali pernešti didelius atstumus ir jį platinti migruodami. Jeigu užkratas patenka į dideles laukinių paukščių kolonijas ar būriavimosi vietas, sparnuočiai masiškai pradeda gaišti, o virusas išlieka gyvybingas iki savaitės. Židinys gali būti greitai lokalizuotas ir nebesiplėsti, jeigu sergantieji paukščiai laikomi vienoje vietoje. Dėl paukščių gripo vykdoma aktyvi stebėsena, kai mėginiai imami iš sveikų naminių paukščių, ir pasyvi, kai tiriami nugaišę naminiai ir laukiniai paukščiai. Ligai pasitvirtinus, nustatyti židiniai pažymimi įspėjamaisiais ženklais, o apie atvejus informuojamos savivaldybės.
„P. n.“ informacija
Kovo 2 d. į devynių aukštų namą Odesoje smogė priešo dronas, o sugriuvus daliai laiptinės žuvo dvylika žmonių. Tai tapo daugiausiai civilių gyvybių nusinešusi tragedija karo metu Odesoje, ir ji sukrėtė visą šalį, mat net penkios aukos buvo vaikai. Kai kitos dienos rytą atvykau į įvykio vietą, joje burzgė generatoriai, kranai, traktoriai ir krovininės mašinos – buvo palengva keliami cemento blokai spėjant, kad po jais guli sužeisti žmonės. To tikėjosi ir į įvykio vietą suvažiavę aukų artimieji, kurie verkdami meldėsi ir prašė gelbėtojų skubėti, bet ir būti atsargiais. Tuo metu jau buvo rasti dešimties žuvusių kūnai, ir spėta, kad po griuvėsiai gali būti dar šešios aukos. Vėlai vakare buvo rasti dvejų vaikų kūnai, o policininkams pavyko išsiaiškinti, kad kitos keturios spėjamos aukos yra išvykusios, ir tragedijos metu šiame name nemiegojo. Įvykio vietoje užkalbintas Odesos meras Genadijus Truchanovas neslėpė įtūžio sakydamas: „Kuo Maskvos teroristams prasikalto kūdikiai, jų tėvai? Juk aplinkui nėra jokių karinių ar strateginių objektų, o vien daugiaaukščiai namai, dvi mokyklos, cerkvė ir vaikų žaidimų, sporto aikštelės.“ Meras paaiškino, kad dronas pataikė į devynių aukštų dvylikos laiptinių namo pirmą laiptinę, ir sugriovė kairėje pusėje ties išorine siena buvusius 18 butų.
Apsauga nuo gaisrų – švarus kaminas. Kas kiek laiko valyti?
Nors ugniagesiai gelbėtojai nuolat primena, kad, siekiant išvengti gaisrų, individualių namų gyventojai privalo kaminų valymu pasirūpinti kas du trys mėnesiai, o mažiausiai dukart per metus, kretingiškis Ričardas Mačiulskis klausė, kodėl tai negalioja daugiabučiams? „Aš gyvenu daugiabutyje Palangos g. 10, bendrijos nėra, namą administruoja įmonė „Civinity namai“. Pastebėjau, kad ji kaminą valo tik kartą per dvejus metus. Kodėl taip retai?“ – klausė jis. Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis patvirtino, kad Priešgaisrinės saugos taisyklėse numatyta kaminus valyti kas du tris mėnesius arba bent jau dukart per metus – prieš šildymo sezoną ir po jo. Ir tai vienodai galioja tiek individualiems, tiek daugiabučiams namams. Už kaminų valymą atsako namo savininkai. Daugiabutyje nesant bendrijos – namą administruojanti įmonė. „Jeigu gyventojai mato pažeidimą, jie turi kreiptis į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Tačiau gali būti, kad, apžiūrėjus kamino dūmtraukį ir pamačius, kad jis yra pakankamai švarus, įmonė tiesiog nusprendė kamino dar nevalyti“, – sakė N. Ciparis. Palangos g. 10 administruojančios įmonės „Civinity namai“ komunikacijos vadybininkė Venta Jackaitė patikslino, kad Palangos g. 10 namo kaminas pastarąjį kartą buvo valytas praėjusių metų birželio 7 d. Pasak įmonės direktoriaus Artūro Kavaliausko, dėl saugumo kaminai valomi kasmet prieš šildymo sezoną, bet gali būti išvalyti ir pagal atskirus gyventojų pageidavimus. „Jeigu Palangos g. 10 name gyvenančiam Ričardui Mačiulskiui ar bet kuriam kitam gyventojui kiltų papildomų klausimų ar rūpesčių, kviečiame juos kreiptis į mus tiesiogiai. Esame pasiryžę visiems užtikrinti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką“, – sakė direktorius. Sena taisyklė: krosnyse nekūrenti plastiko, gumos atliekų, drabužių ar senų batų. Be to, verta pagalvoti ir renkantis malkas. Pavyzdžiui, beržines prieš kūrenant patariama labai gerai išdžiovinti, nes jos turi daug taršios dervos. Kai kurie žmonės griebiasi liaudiškų priemonių – mano, kad kaminai pašvarės deginant bulvių lupenas, nes jose esantis krakmolas padės atlipti prie kamino sienelių susikaupusiems suodžiams – šie nubyrės į apačią, ir juos lengva bus susemti. Deja, lupenos yra tik pagalbinė priemonė. Niekas kitas kamino taip gerai neišvalys, kaip tai išmanantis specialistas. Neseniai Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Kretingoje dirbti pradėjęs Valdas Kundrotas priminė, kad dėl netvarkingų kaminų šiemet Kretingos rajone kilo 9 gaisrai.
„Dabar Panevėžio rajono laukuose ežerai tyvuliuoja, – vasario pabaigoje teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė. – Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų, įrengtų daugiau kaip prieš pusšimtį metų, ūkininkai praranda dalį, o kartais ir visą derlių.“ Kritinė melioracijos būklė Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, valstybei nuosavybės teise priklausančių 54 proc. melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo lygis siekia net 74,4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet. „Iš 2,5 mln. ha nusausintų drenažu žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės“, – akcentuoja ministerijos atstovė. Pasak jos, lėšų poreikis tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti yra gerokai perkopęs milijardą eurų. „Panevėžio rajonas yra viena daugiausia melioracijos sistemų turinčių vietovių Lietuvoje. Melioracijos sistemos įrengtos 115,5 tūkst. ha žemės plote. Ir nors pastaraisiais metais šiems įrenginiams tvarkyti rajonas gauna nemažai lėšų, atnaujinta nedidelė jų dalis. Per metus galime rekonstruoti po 180–200 km griovių, o jų rajone yra apie 2 tūkst. km. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o vietomis ir visą“, – padėtį apibūdina Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.
|
|
