|
|
|
(1834) 2024-03-05Padangų pamiškėse mažėja, statybinių atliekų daugėja
Kretingos rajono savivaldybė šiemet iš biudžeto numatė skirti 35 tūkst. Eur bešeimininkėms padangoms utilizuoti ir dar 7 tūkst. Eur bešeimininkės statybinėms atliekoms iš valstybinių sklypų išgabenti į sąvartynus. Seniūnų teigimu, rajone labiausiai vis dar yra teršiama Kretingos ir Kartenos seniūnijų teritorijose. Pernai surinkta 148 t padangų Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės žodžiais, pernai iš rajono biudžeto lėšų padangų ir atliekų tvarkymui buvo išleista gerokai mažiau – 15 tūkst. 240 Eur, nes buvo gauta dotacija iš specialiosios Aplinkos projektų valdymo agentūros aplinkos apsaugos rėmimo programos. Šiemet dotacijų nebelikus, sumokėti už nedrausmingų piliečių į rajono pakeles ar pamiškes suvežtas padangas ir bet kur suverstą statybinį laužą teks sumokėti iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Pernai iš Kretingos rajono seniūnijų buvo surinkta ir išgabenta utilizuoti 148 t bešeimininkių padangų. Jas, seniūnijų komunalinio ūkio darbuotojams surinkus į sandėlius, išsivežti atvyksta utilizacija besirūpinančios įmonės „Ekonovus“ atstovai. S. Jazbutienė teigė, kad į Ankštakių sąvartyną kasmet iš kiekvieno transporto priemonės vairuotojo nemokamai priimant po 5 padangas, pakelių ir aikštelių teršėjų padangomis kasmet vis mažėja. Dauguma matyt pamažu jau išsivalė savo garažus ir sandėlius. Į atokesnes vietas padangas dažniausiai suveža tiek, kurie užsiima automobilių remonto verslu. „Tačiau gerokai padaugėjo tokių, kurie po statybų ar butų remonto suveža ir suverčia statybinį laužą valstybinės žemės sklypuose. Nustatyti pažeidėjus nėra paprasta, o seniūnijų rūpestis – surinktas atliekas išrūšiuoti: šakas išvežame į KRATC aikštelę Dumpiuose Klaipėdos rajone, žaliąsias atliekas – į Ankštakių sąvartyną, šiferį – utilizuoti“, – problemą dėstė S. Jazbutienė.
Nerimsta aistros dėl ketinimo Darbėnų krašte, Auksūdžio kaime, statyti žaliojo vandenilio ir metanolio gamyklą, ir šiandien turime didžiuotis, kaip atkakliai darbėniškiai, aplinkinių kaimų žmonės gina savo kraštą ir savo žemę, suprasdami, kad tik nevienadieniai sprendimai leis ateities kartoms palikti nesudarkytą ir nenualintą švarią gamtą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kretingos skyriaus nariai reiškia oficialią poziciją dėl Darbėnų seniūnijoje, Auksūdžio kaime, ketinamos statyti metanolio gamyklos ir pasisako prieš tokios gamyklos atsiradimą šiame krašte. Šią poziciją savo parašais ant protokolinio rajono Savivaldybės tarybos sprendimo patvirtino ir LVŽS rajono Taryboje atstovaujantys mūsų skyriaus nariai Giedrius Petreikis ir Gediminas Venckus, šiai pozicijai pritaria ir partijos vadovybė. Savo nuomonę ir poziciją grindžiame tuo, kad Kretingos rajono savivaldybės 2021–2030 m. strateginiame plėtros plane nėra numatyta chemijos pramonė, kuri neatitinka Kretingos rajono vystymosi prioritetų ir tikslų. Mūsų giliu įsitikinimu, chemijos pramonė Kretingos rajone, juolab kad ir šalia esantis kurortas – tik ranka paduoti, ne tik sumažina galimybę plėtoti turizmą, kurti rajono patrauklumą ekologinio verslo investicijoms ir darbo vietų atsiradimui, bet ir, kaip matyti iš Darbėnų krašto žmonių argumentų bei turimos informacijos, tai keltų grėsmę žmonių sveikatai ir saugumui, naikintų trapią mūsų pajūrio gamtą. Nepritardami chemijos gamyklai Darbėnų krašte, siūlome investuotojams pasidairyti kitos vietos – kur nėra tankiai apgyvendinta gyventojų ir kur gamykla nekeltų pavojaus aplinkai. Pritariame Darbėnų seniūnijos bendruomenių iniciatyvinės grupės reikalavimui nestatyti Auksūdyje žaliojo vandenilio ir metanolio gamyklos ir tikime, kad išreikštą žmonių valią tikrai išgirs ne tik rajono, bet ir aukščiausioji šalies valdžia.
LVŽS Kretingos skyriaus vardu – skyriaus pirmininkė dr. Dalia MARTIŠAUSKIENĖ
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 57-erių palangiškis verslininkas kaltinamas finansiniais nusikaltimais: įtariama, kad per pandemiją iš valstybės biudžeto apgaulės būdu jis galėjo gauti keliolika tūkstančių eurų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis galimai suklastojo buhalterinius dokumentus, kuriuose melagingai nurodė, kad 2020–2021 metais, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, Skuode jo registruotos bendrovės veikla buvo laikinai sustabdyta, o įmonės darbuotojams nustatytos prastovos. Įtariama, kad verslininkas Užimtumo tarnybai pateikė duomenis apie neva prastovose esančius tris įmonės darbuotojus bei dar du asmenis, kurie joje nedirbo. Turimais duomenis, šie asmenys apie savo „įdarbinimą“ kaltinamojo įmonėje sužinojo atsitiktinai. Manoma, kad verslininkas iš Užimtumo tarnybos galėjo nesąžiningai įgyti beveik 17 tūkst. eurų subsidijų, skirtų minėtų darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti. Palangiškiui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo (pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 222 straipsnio 1 dalį), kreditinio sukčiavimo (BK 207 straipsnio 1 dalį) bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (BK 222 straipsnio 1 dalį). Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už apgaule gautą subsidiją bei dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą asmenys griežčiausiai gali būti nubausti laisvės atėmimu iki trejų metų.
„P.n.“ informacija
Vasario 29 d. Kretingos „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namų aikštėje Kretingos sporto centre 89:74 (20:23; 26:10; 26:20; 17:21) be didesnio vargo nugalėjo Vilniaus „Rytą-II“ (12 pergalių, 26 pralaimėjimai). „Kretingos“ komanda šiose rungtynėse pralaimėjo tik I kėlinį, o vėliau persvėrė rezultatą ir neleido varžovams net pasvajoti apie pergalę. Šiose rungtynėse šeimininkams taškus pelnė visi aikštėje pasirodę žaidėjai, o 18-metis Justas Žiubrys tolimais metimais „žudęs“ varžovų gynybą ir surinkęs 21 tašką sužaidė rezultatyviausias savo rungtynes „7bet-NKL“. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Justas Žiubrys (5/11 tritaškiai) – 21, Mantas Ruikis (5/9 dvitaškiai, 4 rez. perdavimai) – 13, Mindaugas Stašys (5 rez. perdavimai) – 12, Rytis Zabita (5/9 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 14 naud. balų) ir Nojus Pabrieža (4/6 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 19 naud. balų) – po 11, Edgaras Danys 7, Ernestas Bružas (5 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai, 10 naud. balų) – 5, Edvinas Alunderis ir Tautvydas Rudys – po 3, Eisvydas Petkus – 2, Modestas Jurkaitis (4 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 7 naud. balai) – 1.
Geromis naujienomis pasidalino futbolo akademijos „Minija“ treneriai, kurie su savo auklėtiniais savaitgaliais aktyviai dalyvauja įvairiuose turnyruose. *Arūno Dievino treniruojami 2008 m. gimę vaikinai dalyvavo Mažeikiuose įvykusiame „Snaigės“ futbolo „11x11“ turnyre. Tai – tradicinis, ne pirmus metus vykstantis turnyras, kuriame rato sistema šiemet varžėsi 7 komandos. Kretingiškiai, per 6 sužaistas rungtynes iškovoję 3 pergales, vienerias sužaidę lygiosiomis ir patyrę du pralaimėjimus, užėmė III v., į priekį praleidę Klaipėdos ir Šiaulių komandas. Geriausiu mūsų komandos žaidėju pripažintas Matas Mazgeika. Šiame turnyre dalyvavo metais jaunesnių, tačiau elitinių lygų komandos – Šiaulių, Mažeikių, Klaipėdos, varžėsi Panevėžio, Tauragės, Vilniaus futbolininkai. „Vaikinai turėjo žaisti daug rungtynių ir patyrė didelį krūvį, tuo pačiu įgijo nemažai žaidybinės patirties, juolab kad buvo galimybė žaisti su tikrai stipriomis komandomis, taip pat išbandyti savo jėgas prieš Panevėžio, Vilniaus futbolininkus, kurių mūsiškiai vaikinai kaip varžovų nepažįsta, nes oficialiuose čempionatuose rungtyniaujama skirtinguose regionuose. Tačiau mūsų futbolo akademijos auklėtiniai prieš stipresnius varžovus nepasimetė, rezultatu esu patenkintas“, – U-16 komandos treneris A. Dievinas teigė, kad šis turnyras buvo viena pasirengimo naujam sezonui dalių.
Sekmadienį iš ūkininkų Editos ir Arūno Vasiliauskų sodybos Žadeikių kaime pabėgo nandu strutis. Po Kretingos apylinkes klajojančio jo buvo ieškoma iki pirmadienio popiet. „Apie bėglį paskelbus socialiniuose tinkluose, fiksuodami vaizdus su tai vienur, tai kitur pastebėtu paukščiu informacija dalijosi, prie paieškų prisidėjo ne vienas rajono gyventojas, tarp jų, galima sakyti, ir aš“, – juokėsi rajono Tarybos narė Violeta Turauskaitė. Anot jos, netikėtai pasirodžiusį strutį Prystovų kaime šiek tiek už Kūlupėnų išvydo prie geležinkelio plušantys darbininkai. Džiaugsmingą žinią geranoriški vyrai tuoj pat suskubo pranešti šeimininkams. „Kadangi aš gyvenu šalia, Editai ir Arūnui mielai padėjau strutį sugauti“, – pasakojo V. Turauskaitė. Pašnekovės žodžiais, po 13-os valandos žadeikiškiai su savo stručiu namo išvažiavo kad ir pavargę, bet labai laimingi. E. Vasiliauskienė „Pajūrio naujienoms“ sakė tris nandu – du patinus ir patelę – auginanti dvejus metus. Nusipirko ir parsivežė juos „mažutėlius kūdikėlius“ iš Kelmės. „Ar dėl naudos? Ne, ne dėl naudos, o greičiau, kad turėčiau, kur pinigus leisti“, – pajuokavo ūkininkė ir pridūrė: nauda gal ir būsianti, kai kokį kiaušinį padės. Editos teigimu, stručiai kiaušinius deda sulaukę 2,5 metų, tad to pirmojo kiaušinio sulauks jau šį rugpjūtį. Edita yra pastebėjusi, kad patinai konkuruoja dėl vienos patelės, todėl taip ir nutiko, kad vienas „parodė charakterį“ ir dingo, kur akys veda. „Bet kaip jis taip aukštai pakilo išskristi, jeigu tvora man – virš galvos?.. Priklausau stručių augintojų grupei – su kuo pašnekame, sako, ir didesnę patirtį turintiems gyvenime taip nepasitaikė“, – savo paukščio jėga stebėjosi E. Vasiliauskienė. Sugrąžintas į namus, strutis elgėsi kaip niekur nieko – ramiai sau nuėjo palesti. Stručiai – žolėdžiai. Ūkininkai kasdien jiems sutarkuoja po kopūsto galvą, prideda traiškytų kukurūzų ir avižų, dar primaišo kombinuotųjų pašarų.
Rajone – dar viena stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė
Salantų krašte, Imbarės seniūnijos Žvainių kaime, numatyta statyti antrą Kretingos rajone stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę – pirmoji veikia Ankštakių kaime Kretingos seniūnijos teritorijoje. Aikštelę planuojama pastatyti iki 2027-ųjų metų pabaigos, numatomas jos plotas – apie 2 ha. Pasak Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Mickevičienės, šiuo metu planuojama aikštelė galėtų atsirasti Žvainių kaime, tačiau konkreti vieta dar nėra parinkta, vertinami ir kiti galimi variantai. Planuojama, kad suprojektuoti ir įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę kainuos apie 938 tūkst. 825 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 798 tūkst. Eur, Kretingos rajono savivaldybės biudžeto dalis – 140 tūkst. 825 Eur. Paklausta, kodėl kilo dar vienos aikštelės rajone poreikis, ar Ankštakiai nebesutalpina iš viso Kretingos rajono suvežamų stambiųjų atliekų, J. Mickevičienė atsakė, kad aikštelę ketinama įrengti dėl Salantų miesto ir Imbarės seniūnijos gyventojų patogumo, nes Ankštakių atliekų aikštelė jiems yra gerokai nutolusi – atliekas tenka vežti daugiau kaip 30 km. Aikštelė tarnautų tik mūsų rajonui ar stambiąsias atliekas galėtų vežti ir gyventojai iš kaimyninių Plungės, Skuodo rajonų? J. Mickevičienė paaiškino, kad aikštele naudotųsi tik Kretingos rajono gyventojai. Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis patikino, kad Salantų krašto žmonės jau seniai laukia, kada arčiau jų įrengs atliekų surinkimo aikštelę – dabar gi tenka atliekas gabenti į priešingą Kretingos rajono pakraštį, ir tik retsykiais, geranoriškai susitarus, atliekas priimdavo į sąvartyną greta Skuodo.
Grūšlaukės kultūrai – pakeliui su Salantų miesto?
Geografiškai žvelgiant, tarp Grūšlaukės ir Salantų – vos 10 km atstumas, o tarp Grūšlaukės ir Kretingos – 30 km. Tačiau Grūšlaukės kultūra yra pavadi Kretingos rajono, o ne Salantų kultūros centrui. Todėl Grūšlaukės kaimo bendruomenė kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydama, kad jų kaimo kultūros skyrius būtų pavaldus nebe Kretingos rajono, o Salantų kultūros centrui, motyvuodami tai ir dažnesne kultūrine bendryste su salantiškiais. Baiminasi netekti darbuotojo Raštą, adresuotą Kretingos rajono savivaldybės tarybai ir rajono merui Antanui Kalniui, pasirašė aštuoni Grūšlaukės kaimo bendruomenės tarybos nariai. Jame teigiama, kad noras jungtis prie Salantų centro neatsiradęs per vieną dieną: „Kretingos rajono kultūros centro indėlis į mūsų kaimo kultūrinį gyvenimą gyventojų netenkina. Netenkina ir labai menkas kultūrinių veiklų finansavimas – bendruomenė prisideda prie renginių daugiau kaip 50 proc., antraip daugiau kaip pusė jų neįvyktų. Žmonės baiminasi dėl skyriaus išlikimo, kad ir vėl gali netekti kultūros darbuotojo – daug metų jautėme Kretingos rajono kultūros centro pasyvumą jo ieškant. Sulaukę savo darbui atsidavusio kultūros darbuotojo, bijome jo vėl netekti, nes už dalį etato niekas čia nesutiks dirbti. Mus gąsdina sklandantys gandai, kad Grūšlaukėje gali likti tik aptarnaujamas skyrius, ir tai skatina mus prašyti prijungti prie Salantų kultūros centro.“ Grūšlaukės kaimo bendruomenės tarybos pirmininkas Leonas Jazbutis teigė, kad šią problemą aptarę per visuotinį bendruomenės susirinkimą: „Dvejus metus kaime išvis nebuvo kultūros darbuotojo, tad, norėdami, kad mūsų kaime vis dėlto vyktų renginiai, juos rengdavome iš bendruomenės surinktų lėšų. Dar ir dabar nesame atsistoję ant kojų: pasikvietę atlikėjus, neturime įgarsinimo aparatūros, prašome pagalbos iš kitur.“
Kanabinoidai nepilnametį paguldė į reanimacijos palatą
Savaitgalį viešoje erdvėje nuskambėjo žinia apie narkotikais apsinuodijusį nepilnametį, kuris į Klaipėdos vaikų ligoninę buvo atvežtas iš Kretingos Atviro jaunimo centro. Vakar iš ryto Dienos veiklos centro, kuriam pavaldus Atviras jaunimo centras, vadovė Birutė Viskontienė buvo įsitikinusi, kad jaunuoliui jau „viskas gerai“, iš reanimacijos jis turėjo būti perkeltas į paprastąją palatą. Kvaišalai – su cigaretės garais Reanimacijos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis gydytojas Linas Mikelis apibūdino, kad į ligoninę patekusio 2008 m. gimusio vaikino koordinacija buvo sutrikusi. Medikams kilo įtarimas, jog vidutinės būklės pacientas gali būti apsinuodijęs narkotinėmis medžiagomis kanabinoidais. Tai patvirtino ir pats nepilnametis, prisipažinęs, jog rūkė elektroninę cigaretę. Anot B. Viskontienės, jaunuolis – ne iš miesto, gyvena Kretingos rajone, yra vienas Atviro jaunimo centro naujokų. Pirmąsyk jis čia pasirodė gal prieš porą savaičių. Kad tą ketvirtadienio vakarą atėjo neadekvatus, situacija rimta ir reikalinga pagalba, pastebėjo centro darbuotojai. Jie iškvietė medikus. „Kažin, ar aptemusios sąmonės vaikinas pajėgė ką nors mąstyti, matyt instinktyviai žinojo, kur eiti pagalbos, o darbuotojai sureagavo profesionaliai ir ją suteikė. Jeigu būtų likęs gulėti Rotušės aikštėje ant suolo arba nukritęs kur po krūmu, pabaiga galėjo būti ne tokia laiminga“, – įsitikinusi B. Viskontienė.
Paviešino, kas vyks keliuose
Policijos departamentas pranešė, kokias prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose policijos pareigūnai vykdys kovą. Nuo pirmadienio iki trečiadienio – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė. Kovo 8–10 ir 28–30 dienomis – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tikrinimas. Kovo 11–17 dienomis – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, tai yra naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, taip pat privalomų saugos priemonių, tai yra saugos diržų, šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių ar prisegimo sistemų naudojimo kontrolė, inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network). Kovo 19–22 dienomis – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė. Bet apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.
„P. n.“ informacija
Paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje praėjusį ketvirtadienį patvirtinome Kretingos rajono savivaldybės 2024 metų kelių ir gatvių tvarkymo eilę, kuri už ankstesnių metų yra trumpesnė ir apima mažesnį – 3 metų – laikotarpį, kai iki šiol eilės būdavo sudaromos maždaug dešimtmečiui. Žinant, kad kelių, gatvių remonto projektams įgyvendinti dažnai reikia ne mažiau kaip 3 metų, į naujai patvirtintą sąrašą patekusiems objektams tvarkyti, tikėtina, ir pinigai bus skirti. Galite džiūgauti, jei jums svarbus kelias, gatvė pateko į šį sąrašą, o jei atsidūrė sąrašo uodegoje, kurią nukirpo, liekate nežinioje, kada jūsų kelią ar gatvę remontuos, ar remontuos išvis. Pagal tebegaliojančią tvarką ir joje numatytus kriterijus, savo seniūnijų gatvių, kelių remonto eilę nustato seniūnai su seniūnaičiais. Pagal jų pateiktus sąrašus, Savivaldybės komisija sudaro bendrą viso rajono kelių ir gatvių tvarkymo eilę. Į šią eilę ankstesniais metais būdavo įtraukiami ne mažiau kaip 65 balus surinkę Savivaldybės susisiekimo infrastruktūros objektai, dabar – iki 95 balų.
|
|
