|
|
|
(1833) 2024-03-01Darbėniškių protestas: „Ne prieš gamyklą, o prieš jos vietą!“
Vakar Savivaldybės prieigose į rajono Tarybos posėdį besirenkančius politikus ir vėl pasitiko didžiulis būrys prieš vandenilio ir metanolio gamyklą Auksūdžio kaime protestuojančių žmonių. Jie čia atvyko turėdami viltį, kad į darbotvarkę įtrauktam Juozo Mažeikos ir grupės kitų Tarybos narių pasirašytam protokoliniam sprendimui nepritarti chemijos monstro atsiradimui Auksūdyje bus pritarta, tačiau taip neįvyko. Merą nušvilpė J. Mažeika „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad inicijuoti protokolinį sprendimą, kuriuo nepritariama gamyklos statybai būtent toje vietoje, jį paskatino Tarybos narių diskusijos po vasario 8-ąją įvykusio posėdžio. Nuomonės, anot pašnekovo, skyrėsi: vieni Darbėnų bendruomenei pritarė, kiti buvo už gamyklą, treti linkę laukti poveikio aplinkai vertinimo. „Vietos valdžia atstovaujame visoms rajono bendruomenėms, tarp jų – ir Darbėnų. Mano įsitikinimu, turime tą bendruomenę apginti, pastiprinti jos pozicijas kovoje dėl tolesnių saugios gyvensenos perspektyvų“, – sakė J. Mažeika. Jis akcentavo, kad tai nėra nusistatymas prieš chemijos gamyklą, o prieš tai, kad ji planuojama per arti gyvenamųjų vietų ir žmonėms kelia ne vieną pavojų – dėl geriamojo vandens, aplinkos taršos, sprogimo galimybių. Po balsavimo iš pastato jo prieigose, kurias saugojo ne vienas policijos ekipažas, dvi valandas šalusiems žmonėms paskelbti verdikto išėjęs rajono meras Antanas Kalnius minios iškart buvo nušvilptas, Savanorių gatvę drebino šūksniai „Gėda! Gėda!“. A. Kalnius dar bandė paaiškinti: gyvenam teisinėje valstybėje, Taryba išsakė savo nuomonę, ir ji, kaip kiekviena, turi būti gerbtina, norėjo pasakyti, ir koks sprendimas yra priimtas, bet niekas jo nebesiklausė.
Kokią pramonę Kretingoje pasitiktumėte svetingai?
Pasitraukė iš koalicijos
Ketvirtadienį iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos pasitraukė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kretingos skyriaus nariai: Vitalija Valančiutė, Tomas Abelkis, Arūnas Merkelis. Tarybos daugumoje liko 14 politikų. Ar pasitraukusieji iš koalicijos papildys opoziciją, kuriai priklauso 8 tarybos nariai, ketvirtadienį oficialiai pareikšta nebuvo.
„P. n.“ informacija
Siekis, kad uostamiesčio ligoninė taptų švyturiu Lietuvos medicinai
Antrus metus veikiančiai Klaipėdos universiteto ligoninei, vienai didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikiančiai aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas, nuo 2023 m. spalio vadovauja dr. Audrius Šimaitis. 58-erių Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius dr. A. Šimaitis, gydytojo kardiologo kelią pradėjęs Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, 18 metų dirbo emigracijoje, nuo 2005 m. – Jungtinės Karalystės Karališkojoje Kornvalio ligoninėje, iš jų trylika vadovavo įvairiems šios ligoninės padaliniams, beveik dešimtmetį dirbo ir pedagoginį darbą, yra daugiau kaip 20-ies mokslinių tyrimų bendraautorius. Klaipėdos universiteto ligoninės dabartis, ateitis rūpi ne vien klaipėdiečiams, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojams, nes, prireikus sudėtingesnio gydymo, dažnas kreipiasi, patenka į šią gydymo įstaigą, nors gydytis vykstama ir į Kauną, Vilnių. Su Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniu direktoriumi dr. A. Šimaičiu kalbėjomės apie šio medicinos ir mokslo centro Vakarų Lietuvoje dabartį, ateitį, bendradarbiavimą su kitomis regiono gydymo įstaigomis. – Kuo Klaipėdos universiteto ligoninė yra stipri šiandieną, gal netgi pranašesnė už Vilniaus, Kauno tretinio lygmens ligonines? – dr. A. Šimaičio klausė „Pajūrio naujienos“. – Jau dabar yra nemažai paslaugų, dėl kurių pacientams nereikia vykti į Vilnių, Kauną, nes jas suteikiame čia – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tas paslaugas, šitą kryptį stiprinsime. Kai kur esame ir pranašesni. Pavyzdžiui, esame robotinės chirurgijos lyderiai Baltijos valstybėse, kai Vilnius, Kaunas dar tik neseniai pradėjo tą daryti. Robotinės chirurgijos didžiausias iššūkis, kad iki šiol Teritorinės ligonių kasos (TLK) už robotinę operaciją moka kaip už įprastinę, klasikinę operaciją, kainuojančią gerokai pigiau, nes robotinių operacijų priemonės labai brangios, ir tą kainų skirtumą ligoninė turi kompensuoti iš savo biudžeto. Gera žinia ta, kad jau pateiktas bendras Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tretinio lygmens medicinos centrų projektas robotinei chirurgijai plėtoti – siūloma Sveikatos apsaugos ministerijai, TLK įvesti įkainį robotinėms operacijoms. Bėda, kad tas įkainio nustatymo, įteisinimo procesas ilgokas, gali užtrukti iki 2025 metų. Robotinės operacijos yra chirurgijos ateitis ir tas įkainis būtinas, kad neatsiliktume nuo pažangių pasaulio valstybių, ministerija turėtų būti suinteresuota pagreitinti įkainio įvedimą. Vilniui, Kaunui nenusileidžiame tokiose, kaip onkologijos, kardiologijos, neurochirurgijos, genetikos srityse, čia tos svarbiausios mūsų Klaipėdos universiteto ligoninės sritys, jų yra ir daugiau. Universiteto ligoninė teikia ne tik medicinos paslaugas, bet ir rengia jaunuosius gydytojus. Mūsų vienas strateginių tikslų – artimiausiu metu tapti savarankišku gydytojų rengimo centru, dabar esame bazė kitoms ligoninėms. Dėl šio siekio tarėmės su Sveikatos apsaugos ministerija, kuri iš esmės tam pritaria, su Mokslo, švietimo ir sporto ministerija, numatėme konkrečius žingsnius, kaip tai padaryti. Kai galėsime savarankiškai Klaipėdos universiteto ligoninėje rengti rezidentus, spręsis ir problema – atvažiuos, čia mokysis, dirbs 6 metus, kai kuriais atvejais ir ilgiau, bus daug didesnė tikimybė, kad čia ir pasiliks. Tai turės įtakos gydymo paslaugų tolygumui visos Lietuvos mastu.
Palanga – ne tik populiariausias Lietuvos kurortas, bet ir vienas draugiškiausių miestų socialiai pažeistiems žmonėms. „Kai priklausai socialiai pažeistai grupei, atrodo, kad mažiau gali ir mažiau sugebi, o jei dar miesto aplinka nėra tau pritaikyta, jautiesi nepageidaujamas ir nelaukiamas“, – sakė viešosios įstaigos „Likimo laiptai“ atstovė Aistė Krušinskaitė. Daugelį metų neįgaliojo vežimėlyje sėdinti mergina ne taip seniai savo gimtąjį didmiestį iškeitė į gyvenimą Palangoje, kurią vadina svajonių kraštu: „Čia miesto infrastruktūra itin draugiška žmonėms su negalia. Jaukus miestas ir nuostabus klimatas. Net žmonės atrodo gerokai mielesni ir paslaugesni. O atvykus į socialinės pagalbos įstaigą tave pažįsta, žino tavo problemas ir nuoširdžiai padeda. Čia galiu sportuoti, mėgautis pajūriu ir kvepiančiais pušynais“, – iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ sumanytojams prisipažino A. Krušinskaitė. Judėti Palangos miesto gatvėmis patogu ne tik neįgaliesiems, bet ir tėvams su vaikų ar kūdikių vežimėliais. Viso miesto teritorijoje ir parkuose yra patogūs dviračių takai, saugios zonos pėstiesiems. Norintiems mėgautis jūra iš arti, paplūdimiuose įrengti specialūs surenkami takai, kuriais galima vežimėliu nusileisti iki pat jūros kranto. Prie kultūrinių objektų irgi sumontuotos laiptų aikštelių pakylos, kuriomis paprasta vėžimėliais patekti į renginius, muziejus, koncertų sales. Apgalvotai įrengtos ir nuožulnios pakylos bei specialiai neįgaliesiems būna rezervuotos vietos per renginius. Neįgalūs žmonės yra laukiami ir sporto kompleksuose, pavyzdžiui, naujai atidarytame Palangos baseine yra speciali įranga, padedanti asmenį įkelti į vandenį, o bendrojo ugdymo mokyklose tarp aukštų yra sumontuoti keltuvai, kuriais gali naudotis visi judėjimo negalią turintys vaikai ar suaugusieji.
Ketvirtus metus mūsų mieste gyvenanti iš Šiaulių kilusi 24-erių Diana Moisiuk – ilgalaikė savanorė, pusmetį talkinusi Kretingos socialinių paslaugų centre. Socialinį darbą studijuojanti mergina, neatlygintinai dirbdama Senjorų dienos tarnyboje, sakė įgijusi neįkainojamos darbinės patirties ir iš senjorų išminties išmokusi į bet kokias situacijas žvelgti gerokai paprasčiau. D. Moisiuk teigė, kad Socialinių paslaugų centre pusės metų trukmės savanorystę ji pradėjusi pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą: iš pradžių kreipėsi į Jaunimo reikalų tarnybą su prašymu dirbti šioje įstaigoje, su ja susisiekė mentorius, ir taip ji buvo pakviesta į centrą Kretingoje. Ji neslėpė, kad būtent į Kretingą iš Šiaulių ją atplukdė meilė. Jauna moteris tvirtino studijuojanti socialinį darbą Šiauliuose – jos studijos ištęstinės: mokomasi savarankiškai, o į kolegiją vykstama dukart per metus. Todėl, turėdama laisvo laiko, sumanė jį išnaudoti prasmingai: „Norėjosi būti kažkuo naudingai kitiems, daryti gerus darbus. Be to, siekiau pasitikrinti, ar socialinis darbas yra mano pašaukimas. Įsitikinau, kad su kaupu įgyta ir vis dar įgyjama patirtis tikrai pravers ne vien asmeniniame gyvenime, bet ir būsimame darbe“, – kalbėjo D. Moisiuk, kuri savanorystę, dirbdama su senjorais, jau užbaigė šį vasarį, ir centro vadovų buvo pakviesta dirbti užimtumo specialiste Vaikų dienos tarnyboje.
„Dabar mano pasas dar labiau meluos“, – juokiasi „Atostogų parke“ sveikatinančio poilsio savaitei atvykusi Janina Radvilė. Informacinių technologijų mokslų daktarė, paskaitų apie efektyvų gyvenimą lektorė, knygos „Niekada nevėlu gyventi“ autorė, televizijos laidos „Mano pasas meluoja“ vedėja Janina Radvilė atskleidžia, kad jos jaunatviško gyvenimo formulė yra veikla. – Tik veikla žmogui sukuria gyvenimą. Bet kuriuo amžiaus tarpsniu, bet kuriuo momentu, bet kokioje būklėje visuomet ieškok, ką tu gali veikti. Neveikimas sukelia depresinę nuotaiką, tu jautiesi niekam nereikalingas. Aš dirbu iki šiol, turiu mokymo centrą. Bet jeigu ir nedirbčiau, rasčiau kokios nors veiklos – eičiau savanoriauti ar dar kur kitur įprasminčiau savo būtį. Būtina, kad atsikėlęs turėtum tos dienos tikslą ir planą, kad turėtum, kur save realizuoti. Aš planą turiu visuomet keliems mėnesiams į priekį. Jį būtinai reikia turėti. Rytą – dienos planą. O savo gyvenimą aš jau susiplanavusi iki rudens. Už kelių savaičių vykstu į Kiprą, kur pasirengsiu išvažiuojamajam seminarui. Vėliau vešiu grupę. Vasarą važinėsiu į sodybą Varėnos rajone. Vasarą nėra geriau kaip Lietuvoje. Rudenį vėl organizuosiu seminarus. Tai va, mano gyvenimas iki Naujų metų apdėliotas. Geriau suplanuoti ir padaryti, negu vėliau gailėtis. Visuomet derinu poilsį su veikla. Va ir dabar į „Atostogų parką“ atsivežiau kompiuterį, padarai, ką reikia. Ir tuomet nesijaučia, kad laikas eina veltui. Nuo žmogaus paties priklauso jo gyvenimas, nuotaika, niekas kitas jos už mus nepakels. Ir niekas kitus už mus nenuveiks. Jeigu mes patys tupėsime ir dejuosime, kad blogai, skauda, nuobodu ar nėra ką veikti. Ne karaliai esame, kad turėtume dvare juokdarį. Kaip susitvarkai, taip gyveni. Žmogui svarbiausia jo paties gyvenimas, o mes turime būti jo vadybininkai.
Puodelis žolelių arbatos pavasariniam nuovargiui „nuimti“
Artėjant pavasariui, nuovargį pajuntame daugelis. Dažniausia to priežastis – vitaminų ir mineralų stoka. Vitaminai, kurie per žiemą išsenka Medikai yra įvardiję keletą naudingiausių vitaminų, kurie pavasarį išsenka: C, stiprinantis ir palaikantis žmogaus imuninę sistemą; B, kurie gerina nervų sistemą. Kad šios grupės vitaminų trūksta, gali išduoti nemiga, energijos trūkumas, suprastėjusi atmintis. Teigiama, kad bemaž kiekvienam lietuviui nepakanka vitamino D, kuris svarbus kalciui įsisavinti. Be to, stokojant šio vitamino, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gali apimti depresija. Kai organizme trūksta vitamino A ir Omega-3 riebalų rūgščių, išsausėja oda, lūžinėja nagai, šiursta plaukai. Nesant pakankamai geležies, kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų, gresia anemija. Magnį patariama vartoti visus metus, o kad jo trūksta, suprantame atsiradus raumenų mėšlungiui, akių trūkčiojimui, padidėjus nervingumui. Cinkas stiprina imunitetą, turi priešuždegiminių savybių. „Norint išvengti vitaminų trūkumo, svarbu maitintis įvairiai, su maistu gauti natūralių vitaminų, atsisakyti žalingų įpročių, o visą spektrą priemonių papildyti dar ir vaistažolėmis“, – sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė. Jos žodžiais, beveik visada viename vaistiniame augale yra bent keli vitaminai. Palyginus su sintetiniais analogais, natūralieji – ir veiksmingesni, ir lengviau virškinami. Vitamino C ypač turtingos žemuogių, šaltalankių lapų, ežiuolės, garšvų, dilgėlių, kiaulpienių, vingiorykštės, debesylo, bruknių, beržų, juodųjų serbentų, aviečių lapų, erškėčių vaisių, drebulės pumpurų arbatos. Jos paruošiamos paprasčiausiai užpylus verdančiu vandeniu. Dėl kvapnumo žoleles galima vieną su kita pamaišyti. Organizmui sustiprėti pavasarį taip pat padeda kaip tik šiuo metu pradėjusi tekėti beržų arba klevų sula, ir, kaip įprasta, – medus, imbieras, česnakas, svogūnas, citrina. Nervų sistemos funkciją palaiko, miego kokybę gerina melisų, mėtų, ramunėlių arbatos. Jų gerti galima kasdien, tik ne stiprių. Džiovintų ramunėlių žiedų maudantis tinka įsimesti ir į jaukiai šiltą vonią – kūnui padės atsipalaiduoti, sumažins streso poveikį.
Parduotuvėse pasirodę pirmieji švieži ridikėliai ir salotos praneša apie artėjančio pavasario pradžią. Artėja laikas, kuomet galėsime praturtinti savo mitybą vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis. Tačiau ar pagerės jūsų sveikata nuo pavasario gėrybių? Tai priklausys ne tik nuo jūsų kūno, bet ir nuo maisto biologinio prieinamumo arba kitaip vadinamo įsisavinimo. Labai gerai biologiškai prieinama maisto medžiaga reiškia, kad organizmas lengvai įsisavina ir panaudoja ją, o mažai biologiškai prieinamą medžiagą organizmas įsisavina sunkiau. Yra keletas aspektų, nuo kurių priklauso, ar lengvai įsisavinsite maisto medžiagas. Visų pirma svarbu, kokia tai maistinė medžiaga – gyvūninės ar augalinės kilmės. Taip pat svarbu paminėti, kad maisto medžiagų pasisavinimą padidina maisto apdorojimas (virimas, troškinimas, kepimas). Žinoma, nepamirškime ir maisto derinimo tarpusavyje. Vienos maisto medžiagos gali pagreitinti vitaminų ar mineralų įsisavinimą, o kitos – stabdyti. Ir, žinoma, svarbi paties maisto valgytojo sveikata, žarnyno būklė ir medžiagų apykaita. Lengviausia įsiminti pavyzdžius, tad pateiksiu kelis jų. Vitaminas A valgant gyvūninės kilmės šaltinius turi 10 kartų didesnį biologinį įsisavinimą negu iš augalinių šaltinių. Beta karotenas kepenyse virsta vitaminu A, tačiau, jei mūsų kepenys gauna nepakankamai maistinių medžiagų ir negali perdirbti beta karoteno reikiamu momentu – jis ims kauptis audiniuose nepanaudotas. Taigi, jei kepenų veikla sutrikusi – sumažėja vitamino A biologinis įsisavinimas. Be to, žarnyno ligos, alkoholis ir sąveika su vartojamais vaistais taip pat gali slopinti vitamino A absorbciją. Tačiau ne viskas taip blogai – maiste esantys natūralūs riebalai didina vitamino A įsisavinimą.
Kovo 6 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaroma antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės“. Šįsyk ji skirta kuršių kultūros paveldui ir pasakos apie kuršių moters pasaulėžiūrą, estetinį skonį, padėtį bendruomenėje. Parodą lydės pasakojimą išplečianti lydimųjų renginių programa, jos atidaryme dalyvaus akademikas Vladas Žulkus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Sigita Mikšaitė. Žalvariniai ir sidabriniai baltų papuošalai, papuošti įmantriais ornamentais, spalvoto stiklo akutėmis ir įvairiais kabučiais, pasakoja mums ne tik apie materialinės, bet ir apie dvasinės jų kultūros turtingumą ir išskirtinumą. Kai kuriuos papuošalus mėgo ir vyrai, ir moterys, o apskritus kabučius, smeigtukus ir masyvius smeigtukus su kryžine galvute segėjo tik moterys. Kuršiai VIII–IX a. – savo klestėjimo laikotarpiu – gausiai puošėsi. Smeigtukai kryžine galvute buvo būdingiausi kuršių genties papuošalai nuo V a. iki pat viduramžių. Šie vieni mėgstamiausių baltų genčių papuošalų ilgus amžius naudoti ne tik viršutiniam drabužiui, bet ir galvos apdangalui susegti. Viduriniajame geležies amžiuje, susiformavus kuršių genties nešiosenos tradicijoms, kuršės savo viršutinį drabužį pradėjo segtis tik vienu, masyviu ir labai puošniu smeigtuku. Vieno eksponato parodoje „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ pristatomas Palangos kapinyno moters kape rastas unikalus masyvus smeigtas kryžine galvute su prikabintų sudėtinių kabučių juosta. Smeigtas ir kabučiai yra žalvariniai, padengti plonomis ornamentuotomis sidabro plokštelėmis, galvutė papuošta kūgeliais, o kabučio plokštelės inkrustuotos mėlyno stiklo akutėmis. Puošybinės detalės iš mėlynos spalvos stiklo – karoliai, papuošalų akutės – tuo metu buvo ir prabanga, ir geidžiama madinga detalė.
Pagal įstatymą išvykti į užsienio valstybę nuolat gyventi su nepilnamečiu vaiku tėvas (motina) gali tik gavęs skyrium gyvenančio tėvo sutikimą ar teismo leidimą. Nepaisant nurodytų sąlygų ir vis tiek persikėlus gyventi su vaiku į užsienio valstybę, tokie veiksmai gali būti laikomi vaiko pagrobimu ir tokiu atveju vaiką gali tekti grąžinti. Skaitytoja klausė: „Viena auginu du nepilnamečius vaikus, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su manimi. Neseniai persikėliau su vaikais gyventi į užsienį, nes Lietuvoje ilgą laiką buvau bedarbė. Vaikų tėvas iš pradžių tam neprieštaravo, tačiau praėjus porai mėnesių nuo išvykimo pradėjo reikšti pretenzijas. Rašytinio vaiko tėvo sutikimo dėl leidimo išvykti į užsienį gyventi neturiu. Buvau girdėjusi, kad, jeigu su vaikais išvyksiu be tėvo sutikimo, vaikų tėvas gali kreiptis į policiją ir todėl privalėsiu grįžti į Lietuvą. Kaip yra iš tikrųjų? Ar žodinis vaiko tėvo sutikimas nėra pakankamas? Kokių veiksmų galėtų imtis vaiko tėvas man išvykus į užsienio valstybę su vaiku gyventi nesant rašytinio sutikimo?“
Atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė advokatė Gintarė Bernotė:– Civiliniame kodekse nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Įstatymas dėl to jokių išimčių nenumato, vadinasi, kito iš tėvų rašytinis sutikimas arba teismo leidimas dėl persikėlimo gyventi su vaiku į užsienio valstybę yra būtinas ir tai visiškai nepriklauso nuo to, norima persikelti į kitą Europos Sąjungos valstybę, kurią nors iš Šengeno valstybių ar trečiąją šalį.
Rezultatus pristatė kone tuščioms sienoms
Trečiadienį Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos salėje Kretingos policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas pateikė įstaigos praėjusiųjų metų veiklos ataskaitą. Visuomenė nerado skelbimų Nors renginys skirtas visuomenei, tačiau, be kelių seniūnų ir Savivaldybės administracijos darbuotojų, nuo pradžių jame dalyvavo vos vienas asmuo, kuris atėjo pasiguosti, kad jam, pilietiškam žmogui, kaip su vėjo malūnais tenka kovoti su Melioratorių gatvėje tiesiai ant šaligatvių automobilius statančiais gyventojais, klausė patarimo. „Kaip pilietis rašau ir užkišu raštus, kad mašiną patrauktų, bandau paprotinti, bet niekas nieko“, – kalbėjo vyras. Jam buvo pasiūlyta, kaip ir pastebėjus bet kokius kitus viešosios tvarkos pažeidimus, tiesiog skambinti ir pranešti Bendrosios pagalbos centro telefonu 112 arba internetu kreiptis į portalą e.policija.lt . Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis nusistebėjo, kad į bibliotekos salę visuomenės susirinko tiek nedaug, pasvarstė, gal jai neįdomu? Svečias teigė sekantis kriminogeninę situaciją, bet jį nudžiugino ir A. Pužausko pranešime nuskambėję skaičiai. „Policija „traukiasi“, patys matom, kad reikia perskirstyti prioritetus, kryptis – į kokius įvykius reaguoti pirmiau, į kokius galima vėliau. O problemos – kaip ir visoje Lietuvoje. Džiugu, kad rezonansinių plačiai nuskambėjusių įvykių Kretingos rajone nebuvo“, – kalbėjo jis. Susirinkimui jau artėjant prie pabaigos, tarsi šalto vėjo gūsį įnešė ir ramią atmosferą sujaukė salės duris plačiai atidaręs aktyvus kretingiškis Vyautas Jasaitis: kodėl renginys – slaptai? Kodėl miesto skelbimų lentose nebuvo pakabinta nė vieno skelbimo?!. „Apie 20 metų į tokius renginius ateidavau – salės pilnos žmonių būdavo. O dabar... Aš ką tik atsitiktinai sužinojau, kad jau vyksta, nors laukiau tos dienos. Ne vieną lapą problemų esu prisirašęs, turiu klausimų, bet namuose palikau“, – dėstė kretingiškis. Tačiau ir be užrašų jis kėlė problemas: dėl neva netinkamo pareigūnų reagavimo į įvykius, dėl to, kad nusikaltimų, kaip nuolat giriamasi, nemažėja, kad seniau buvo, o po policijos reformos nebeliko nei apylinkės inspektorių, nei Vaikų kambario... „Į komisariatą irgi taip paprastai neįeisi – durys užrakintos, budinčioji pasako, kad viršininkas tai išvykęs, tai posėdžiauja, tai dar kur nors“, – liejosi kretingiškis. Išklausęs kretingiškį, R. Šideikis aiškino, kad sovietmetis – praeitis, prie kurios nereikia būti „prisirišus“, pasaulis keičiasi ir keisis toliau. Nors pareigybių pavadinimai dabar ir kitokie, bet funkcijas pareigūnai atlieka, kaip vykdė savo veiklą, taip vykdo. Be to, dabar nebe tie laikai, kai tik pas vadovą einama skųstis. Esą veikia numeris112 – paskambini, pareigūnai atvažiuoja, apklausia, surenka įrodymus ir priima procesinius sprendimus. Tačiau apskrities komisaro pavaduotojas pažadėjo, kad, iš anksto pranešęs, interesantų priėmimo valandomis ir V. Jasaitis gali atvykti į Kretingos rajono ar į Klaipėdos apskrities policijos komisariatus – bus priimtas ir išklausytas.
Pinigai kaip į balą?
Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
„Kartų mūšį“ pagaliau surengė ir futbolininkai
„Idėją brandinome seniai, tačiau įgyvendinome ją tik dabar“, – įvykus futbolo „Kartų mūšiui“, teigė futbolo treneris Martynas Viluckas, pats atstovavęs gimusiųjų 1989–1992 m. komandai. Jis pripažino, kad idėją futbolo aikštėje susirinkti skirtingų kartų futbolininkams pasufleravo rajono krepšininkai ir treneris Arimantas Mikaločius, „Kartų mūšio“ turnyrą organizuojantis jau gerą dešimtmetį. „Kurį laiką mes neturėjome galimybių to padaryti. Dabar, kai Kretingoje pastebimai pagerėjo sporto infrastruktūra – atidarytas naujas Kretingos sporto centras, įrengta dirbtinės dangos aikštė, idėja atsinaujino, ir ryžomės sukviesti futbolininkus“, – kalbėjo M. Viluckas, neabejojantis, kad „Kartų mūšio“ turnyrą gali surengti dauguma sporto šakų – vis dėlto Kretinga yra išugdžiusi daug gerų sportininkų, yra daug sportuojančiųjų. Palaikyti gražios idėjos susirinko 6 komandos – gimusiųjų 1982 m. ir vyresnių; gimusiųjų 1983–1988 m.; gimusiųjų 1989–1992 m.; gimusiųjų 1993–1997 m.; gimusiųjų 1998–2002 m.; gimusiųjų 2003 m. ir jaunesnių. Jos žaidė futbolą „5x5“, buvo sudaryti 2 pogrupiai po 3 komandas. Futbolininkai susirinko Vasario 16 d., ir dabar jau svarstoma, kad galbūt tikslinga būtų šią prasmingą dieną susitikti ir ateityje.
Iš rungtynių protokolų
Rajono salės futbolo pirmenybėse finišo tiesiąją pasiekė I varžybų etapas. Jau yra aiškios trys A grupės pusfinalio dalyvės – kitą savaitgalį I etapo nugalėtojų klausimus išspręs grupės lyderės – vieną pralaimėjimą patyrusi „SI group“ ir „Palangos SC“ komandos. Trečioje vietoje žengiantys „Topoliai“ po I etapo dar turi galimybių pakilti į II v. Dėl paskutinės – IV – vietos A grupės pusfinalyje kaunasi 10 tšk. Surinkęs „Slėnis“ ir 9 tšk. turinti „Aston Villa“ – jų susitikimas nulems, kas bus ketvirtasis A grupės pusfinalių dalyvis. Pasibaigus I etapui, komandos pasidalins į du – A ir B – ketvertus, žais pusfinalio rungtynes ir dėl galutinių vietų. Aštunto turo rezultatai: „Minijos“ FA B“ – „Slėnis“ – 4:15 (2:5; Gustas Keblys ir Matas Baltmiškis – po 2; Dovydas Zajančiauskas – 5, Valdas Mačenskis – 3, Edgaras Dobrovolskis, Giedrius Černeckis – po 2, Mindaugas Mazgeika, Dimytro Oleinyk, Deividas Kumpis – po 1); „Minijos“ FA“ – „Aston Villa“ – 3:6 (1:4; Simonas Galdikas, Domantas Viskontas, Redas Neverauskis – po 1; Irmantas Medutis – 2, Mindaugas Alksnys, Andrius Krasuckis, Andrius Lukauskas, Mantas Perepliotovas – po 1); „Veltūnas“ – „Topoliai“ – Vilius Jakumas – 1; Žilvinas Lukošius – 3, Edvinas Girdenis – 1); „SC Palanga“ – SK „Paupis“ – 7:5 (3:1; Mantas Jurevičius, Vilius Balsevičius – po 2, Ervinas Biriukovas, Dovydas Zubavičius, Merūnas Stalmokas – po 1; Antanas Martinaitis – 3, Jonas Kazlauskas – 2). Rezultatyviausi žaidėjai: Žilvinas Lukošius – 15 („Topoliai“), Rokas Labenskis – 13 („SC Palanga“), Edgaras Drąsutis („Veltūnas“) ir Matas Baltmiškis („Minijos“ FA B) – po 12.
„P. n.“ informacija
Mergaitės futbolininkės varžėsi dėl vicemerės taurės
Pirmą kartą Kretingoje įvyko mergaičių U-13 futbolo turnyras vicemerės Vaidos Jakumienės taurei ir prizams laimėti. Jame varžėsi šešios merginų komandos iš Klaipėdos, Šiaulių, Plungės ir Kretingos. Klaipėdos futbolo mokykla ir Kretingos futbolo akademija „Minija“ į aikštę išleido po dvi komandas. Kretingai atstovavusios futbolo akademijos „Minija“ sportininkės pasiskirstė į „mėlynąsias“ ir „baltąsias“. Pastarosios pasiekė vieną pergalę, patyrė du pralaimėjimus ir dukart sužaidė lygiosiomis, „mėlynosios“ pasiekė visas 5 pergales ir iškovojo nugalėtojų vardus. Naudingiausiomis komandų žaidėjomis pripažintos Deimantė Damašiūtė ir Viltė Stonkutė. Į simbolinį turnyro penketuką pateko puolėja Emėja Beniušytė, o geriausios turnyro žaidėjos prizas atiteko Gabijai Baužaitei. Galutinė komandų rikiuotė: I v. – „Futbolo akademija „Minija“ („mėlynosios“); II v. – „Klaipėdos futbolo mokykla-I“; III v. – „Futbolo akademija „Šiauliai“; IV v. – „Klaipėdos futbolo mokykla-II“; V v. – „Futbolo akademija „Minija“ („baltosios“); VI v. – Plungės FK „Babrungas“. „Idėja surengti mergaičių futbolo turnyrą kilo dar rudenį, kai vicemerė Vaida Jakumienė stebėjo ir atėjo pasveikinti futbolininkių per vieną turnyrų. Pasikalbėjome, kad visai neblogai būtų turnyrą surengti ir naujai pastatytame Kretingos sporto centre. Idėja vicemerei patiko, ji palaikė ją, ir štai – mergaitės galėjo pasivaržyti naujame sporto centre“, – kalbėjo mergaičių futbolo treneris Martynas Viluckas. Jis neslėpė, kad jam dirbti su šiomis sportininkėmis yra vienas malonumas: mergaitės yra motyvuotos, nors rezultato treneris ir nesureikšmina, jo siekia pačios futbolininkės. „Mano tikslas – kad mergaitės nuosekliai lankytų treniruotes, stengtųsi, išbandytų futbolą ir mėgautųsi žaidimu. Kai futbolu mėgaujiesi ir jis patinka – ateina ir rezultatas“, – neabejojo treneris, pasidžiaugęs, kad vis dėlto pačios mergaitės nusiteikė pergalei, o padirbėjusios per treniruotes mėgavimąsi žaidimu išreiškė geru pasirodymu ir tuo, kad bendrame kitų komandų bendraamžių kontekste jos atrodė labai gerai.
Kretingos atviras jaunimo centras paminėjo pirmąjį gimtadienį
Šią savaitę Kretingos atviras jaunimo centras paminėjo vienerių metų veiklos sukaktį. „Mums – metai ir mes jau išmokome vaikščioti. Augame ir mūsų laukia daug naujų darbų. Džiaugiuosi, kad jaunimas surado šią erdvę, džiaugiasi bendryste, o mūsų pareiga – puoselėti jų galimybes“, – per gimtadienio šventę sakė Kretingos dienos veiklos centro, kurio padalinys ir yra Atviras jaunimo centras, direktorė Birutė Viskontienė. Gimtadieniui – ir saldžios dovanos Gausiai susirinkusius jaunuolius ir žodžiu, ir saldžiomis dovanomis sveikino gausus būrys svečių. Rajono meras Antanas Kalnius prisiminė, kad kalba apie jaunimo centro būtinumą kilo dar tada, kai jis buvęs rajono Tarybos narys. „Diskutavome tada geležinkelio stotyje – tai buvo pirmas mūsų susitikimas kalbėti apie tai, kad jaunimui reikia savos vietos. Ir vis dėlto per barnius, per gausias diskusijas šiandien mes turime Atvirą jaunimo centrą. Raskite čia vietą, jauskitės savais, ir tada viskas bus gerai. Ateidami dar atsiveskite ir po draugą, kad visiems čia būtų jauku ir smagu“, – Atviro jaunimo centro bendruomenei įteikdamas dovanų čekį į knygyną – įstaigai bus proga papildyti savo bibliotekėlę – kalbėjo rajono vadovas.
Jo pavaduotoja vicemerė Vaida Jakumienė pripažino, kad jai, kaip politikei, Atviras jaunimo centras rūpi nuolat ir rūpės ateityje, o Savivaldybės rūpestis – pasistengti dėl projektų, kad pavyktų pritraukti papildomų lėšų. Atviro jaunimo centro bendruomenę pasveikino Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis – jo padėjėja Karolina Mažrimaitė, perdavusi politiko linkėjimus, visiems centro darbuotojams įteikė po raudoną rožę, gerus žodžius jaunuoliams ir su jais dirbantiems darbuotojams skyrė Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, rajono Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Lina Bruzdeilynienė, Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnė Gitana Macienė, Žemaitijos skautų atstovas Andrius Byčius, Rietavo savivaldybės jaunimo organizacijos „Progresas“, Palangos atvirų jaunimo erdvių atstovai ir kiti. Šokį gimtadienio proga dovanojo Simono Daukanto progimnazijos šokėjos, gimtadienio šventės dalyviai žiūrėjo filmą, kurį sukūrė Kretingos dienos veiklos centro savanorės Mari Aghajanyan ir Sterre Bruneel. Be jų, su jaunuoliais noriai bendrauja ir jaunimo darbuotojams padeda dar viena savanorė Yaman Aliyeva. Savanorės taip pat pakvietė jaunuolius žaisti žaidimą-viktoriną, kurios pagrindiniai klausimai ir buvo susiję su Atviro jaunimo centro veikla, po to visi buvo pakviesti skanauti gimtadienio torto.
Lietuvoje periodiškai nustatomi nauji paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro atvejai, todėl ūkininkai kviečiami investuoti į savo ūkių biologinį saugumą. Nuo kovo 4 dienos startuoja naujas šiam tikslui skirtos Strateginio plano intervencinės priemonės kvietimas, kuriam įgyvendinti atseikėta daugiau nei vienas milijonas eurų. Paraiškoms pateikti – beveik du mėnesiai Rūpinimasis biosauga yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vėl kviečia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Paraiškos bus priimamos nuo šių metų kovo 4 d. iki balandžio 30 d. Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 1,10 mln. Eur paramos lėšų, o iš viso 2023–2027 m. intervencinei priemonei skirta 5 mln. eurų. Tai – galimybė išvengti neprognozuojamų nuostolių Šios intervencinės priemonės tikslas – išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybą. „Daugelis ūkinių gyvūnų augintojų yra susidūrę su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir žino, kad tai reiškia ekonominius nuostolius dėl kritusių gyvūnų, gydymo išlaidas, negautą produkciją. Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis“, – sako ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė. Ministerijos atstovė pabrėžia, kad biologinio saugumo priemonės padeda išvengti nuostolių, kadangi neleidžia užkratui pakliūti į ūkį, o jei liga jau ūkyje – pritaikius biosaugos priemones, ūkiniai gyvūnai mažiau serga ir gaišta, taigi išlaikoma geresnė produkcijos kokybė, saugumas ir gyvūnų gerovė.
Jau daug metų aplinkosaugai skiriama vis mažiau dėmesio. Dingusi aplinkos higiena, ekosistemų, atmosferos, gelmių, vandenų apsauga nuo užterštumo, nelikę racionalaus išteklių naudojimo. Paimkime kad ir tuos barbariškus miškų kirtimus, kaip vienkartinį pasipelnymo šaltinį, po kirtimų taip nieko ir netvarkant, neatsodinant. Kodėl niekam tai nerūpi? Miškas – oro, atmosferos filtras, miškai – tai Žemės plaučiai. Bet valdžia nekreipia į tai dėmesio. Ji tik moka padejuoti, kopijuodama kitas valstybes, kad užterštumas didėja. O juk yra teisiniai kodeksai, kurie turi ginti ir saugoti miškus nuo išsekimo, teršimo, šiukšlinimo. Teisinės nuostatos turi ginti racionalų miškų naudojimą, atsodinimą, užtikrinti gamtinės aplinkos kokybę. O kas pas mus dedasi? Kad ir Kretingos rajono miškuose – viskas atvirkščiai: masiškai naikinami miškai, nepaisoma nė draudžiamų zonų saugojimo, niekam nė motais, kad vienas miško hektaras sugeria daugiau kaip 10 tonų anglies dvideginio ir per metus deguonimi aprūpina apie 10–12 mlrd. kubinių metrų oro. Miškai sumažina vandens nuotėkius, paverčia tuos vandenis požeminiais. O tai labai svarbu visai Žemės ekosistemai. Bet ką padarysi – mūsų valdžia tai ignoruoja, užtat pinigėliai kažkam plaukia, kišenės pilnėja. Taip sakant – visu pajėgumu klesti „žaliasis kursas“. Pastaruoju metu smarkiai blogėja dirvožemio sudėtis ir savybės. Vis mažiau susidaro puvenų, prastėja dirvožemio mechaninė sudėtis, šiluminės, dirvožemio savybės vandens atžvilgiu, drėgmės imlumas, laidumas vandeniui. Akivaizdžiai keičiasi klimatas, dirvožemį stipriai paveikė erozija – prie to prisidėjo apleista melioracija ir beatodairiškas miškų kirtimas. Smarkiai suprastėjo mūsų vidiniai vandenys – upės, ežerai, upeliai, tvenkiniai. Nes dirvožemis, tręšiamas chemikalais, teršia vandenis, kurie teka į podirvį ir gruntinius vandenis. Masiškai nyksta žuvys, kita vandenų fauna ir flora.
Patikslinimas
Praėjusio antradienio „P. n.“ 2024 02 27 numeryje, publikacijoje „Vienur į parodas laisvas įėjimas, kitur – su bilietu“ yra netiksliai nurodytos bilietų į Kretingos muziejų kainos. Patiksliname: muziejaus ekspozicijų centriniuose rūmuose, vandens malūne ir ūkvedžio name bei Žiemos sodo lankymas kainuoja: suaugusiesiems nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. – 6 Eur, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. – 8 Eur; moksleiviams, studentams, senjorams nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. – 2 Eur, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. – 3 Eur. Žiemos sodo lankymas antradieniais ir valstybinių švenčių dienomis: suaugusiesiems – 4 Eur; moksleiviams, studentams, pensininkams – 2 Eur.
„P. n.“ redakcija
|
|
