|
|
|
(1832) 2024-02-27Tvirtins remontuotinų kelių sąrašus: džiaugiasi ne visi
Ketvirtadienį rajono Tarybos posėdyje bus tvirtinami vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinių eilių 2024–2026 metams sąrašai kapitalinio remonto, rekonstravimo ir statybos bei paprastojo remonto darbams. Tačiau sprendimas, kuris bus pateiktas, turėtų pareikalauti politikų platesnių diskusijų, mat pastabų dėl kriterijų ir balų, kuriais buvo remtasi sudarant eiles, yra pateikę du Žalgirio seniūnijos atstovai. Mano, kad „už borto“ atsidūrė neteisingai Vertinimo kriterijus kapitaliniam remontui 2017 metais yra nustačiusi rajono Taryba. Tarp 11-os punktų – ar objekte įrengti būtinieji požeminiai vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus, ryšių, dujų ir elektros tiekimo tinklai; ar pasitarnauja saugiam eismui, tai yra ar pakloti šaligatviai, nutiesti pėsčiųjų, dviračių takai, įrengtas gatvės apšvietimas; koks objekto aptarnaujamos teritorijos namų ūkių skaičius; ar objektas tiesiogiai veda prie visuomeninės paskirties pastatų, pažintinių lankomų vietų – bibliotekos, kultūros namų, medicinos punkto ir t. t. Kriterijus įvertinus atitinkamais balais, seniūnijų seniūnai iki gruodžio 31-osios Savivaldybei turi pateikti perspektyvinius 3-ejų metų remontuotinų objektų sąrašus. Taip buvo padaryta ir šiemet. Žalgirio seniūnijos Raguviškių seniūnaitijos seniūnaičio Tomo Dirginčiaus, kuris yra ir sodininkų bendrijos „Rubuliai“ pirmininkas, nuomone, balai nesąžiningai nustatyti kaimo vietovių kelių atžvilgiu, lyginant su miesto vietinės reikšmės keliais. Jungiantys kaimo gyvenvietes beveik visais atvejais neturės galimybių pasiekti aukštesnių balų, nes ten nebus reikalaujamų būtinųjų požeminių inžinerinių tinklų, taip pat trūks priemonių, padedančių užtikrinti saugų eismą. T. Dirginčius 281 raštą pasirašiusio asmens vardu į prioritetinių asfaltuotinų kelių sąrašą rajono Tarybos prašo įtraukti Mišučių gatvę. Anot pašnekovo, argumentai svarūs dėl gyventojų skaičiaus ir įkurtų darbo vietų. „Gatve naudojasi verslai, tarp kurių ir lentpjūvė, ir ūkininko įmonė, o soduose daug kas užsiima individualia veikla dirba buhalteriais, baldų surinkėjais. Be to, vyksta nemažai statybų, žmonės noriai kuriasi. Į kiekvieną trobą, skaičiuodamas gyventojus, neįeisi, bet jų gali būti apie 400. Todėl liūdna matant, kad asfaltuojamos kai kurios šalutinės gatvelės, kur naudą pajaučia vos kelios šeimos, o mūsų atveju tai – pagrindinis privažiavimas prie namų“, – Pajūrio naujienoms“ sakė seniūnaitis. T. Dirginčiaus manymu, Rubulių Mišučių, kaip ir Jokūbavo Žalioji gatvė, „už borto“ paliktos neteisingai. Esą tai išryškėjo seniūnaičių sueigoje, kai, dalyvaujant seniūnui, buvo iš naujo perskaičiuoti kriterijų balai: vietoj anksčiau įvardintų 75-ių, Mišučių gatvė surinko 97, o Jokūbavo kaimo Žalioji gatvė vietoj 78 – 93, Parko gatvė vietoj 95 – 98.
Domėjosi pagalba elgesio sutrikimų turintiems vaikams
Kretingos rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Linos Bruzdeilynienės, kuri yra ir Savivaldybės Vaiko gerovės komisijos pirmininkė, iniciatyva buvo surengta išvyka į ugdymo centrą „Diemedis“, kuris pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir veikia Švėkšnoje. Šis centras yra vienintelis mūsų šalyje, jame ugdomi emocinių ir elgesio sutrikimų turintys berniukai iš visos Lietuvos. Vienu metu „Diemedžio“ ugdymo centre gali mokytis iki 30 vaikų, dirbama dviem kryptimis: arba vaikai 2 metus mokosi V–VIII klasėse, arba jiems suteikiama 10 dienų konsultacijos. „Važiavo tie žmonės, kurie dirba Vaiko gerovės komisijoje ir kurie dirba prevenciškai su tam tikro elgesio vaikais. Mūsų išvykos tikslas – pagilinti žinias, kokia pagalba gali būti teikiama tiems vaikams, užmegzti kontaktus, pamatyti, kokiomis sąlygomis vaikai yra ugdomi, kokios taikomos priemonės, kaip specialistai jas pasirenka ir panašiai. Vaikai, centre išbuvę 10 dienų, į mūsų rajoną sugrįžta su specialistų rekomendacijomis, kurios ypač praverčia socialinių pedagogų darbe“, – L. Bruzdeilynienė tvirtino, kad išvyka pasisekė, juolab kad dalis mūsų rajono specialistų ten lankėsi pirmą kartą, ir „Diemedžio“ aplinka, galimybės, požiūris į sutrikusio elgesio vaiką paliko tikrai gerą įspūdį.
Vienur į parodas laisvas įėjimas, kitur – su bilietu
Skaitytojai teigė įžvelgę nelygybę, kai už parodų lankymą vienose Kretingos miesto kultūrinėse erdvėse, tarkim Kretingos rajono ir Salantų kultūros centruose, Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Pedagogų švietimo centre mokėti nereikia, o Kretingos muziejuje, norint patekti į parodą, tenka įsigyti bilietą visai ekspozicijai apžiūrėti. Būtų sudėtinga reguliuoti srautus „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo Kretingos muziejaus vadovo Romando Žiubrio, kodėl muziejus apmokestina parodas, rengiamas parodų salėse, į kurias patenkama per Žiemos sodą, kavinę. „Parodos mūsų muziejuje traktuojamos kaip muziejinė veikla, kuri yra apmokestinta. Mes siekiame, kad muziejus būtų lankomas ir kad žmonės į jį ateitų ne po vieną kartą. Siekiame, kad būtų apsilankoma ne tik ekspozicijose, bet ir besikeičiančiose parodose, koncertuose. Ir jeigu norite tai pamatyti, kaskart reikia įsigyti bilietą, – kalbėjo R. Žiubrys. – Visai kas kita yra parodos atidarymas: tuomet kviečiami svečiai, ir, savaime suprantama, toks renginys nėra apmokestinamas.“ Vadovo žodžiais, rengiant parodas ar koncertus, naudojami muziejaus baldai, medžiagos, kiti reikmenys. Be to, į parodų sales patenkama per prieigas, kuriose jau yra išdėlioti eksponatai, taip pat – per Žiemos sodą. „Sudėtinga sureguliuoti lankytojų srautus: salių prižiūrėtojai juk nesekios parodos lankytojui iš paskos, kur jis eina. Galbūt žmogus norės pasinaudoti ir muziejaus tualetu, o priemonės, vanduo, elektra kainuoja“, – tvirtino pašnekovas. Šiuo metu apsilankymas Kretingos muziejaus ekspozicijoje kainuoja 4,3 Eur, studentams ir moksleiviams – 1,6 Eur, senjorams – 2,4 Eur. Nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. muziejaus lankymas suaugusiesiems kainuoja 5,4 Eur. „Tam, kad muziejaus lankymas būtų nemokamas, turėtų būti 100 proc. datuojama valstybės ar Savivaldybės, dabar gi patys turime užsidirbti specialiųjų lėšų įvairiems poreikiams“, – tvirtino R. Žiubrys.
Per ugnį ir pragarą – tobulo grožio link
Parėjusį penktadienį Kretingos muziejuje buvo surengta juvelyrikos fiesta, kurios sumanytojas – Nacionalinės kultūros ir meno premijos nominantas, LR meno kūrėjas kretingiškis juvelyras Gražvydas Kasparavičius: Žiemos sode modeliai demonstravo jo sukurtus papuošalus, parodų salėje veikė juvelyro darbų paroda „Erigama“. Itin įspūdingų formų darbais G. Kasparavičius pirmiausiai nusilenkia Baltijos auksui – gintarui. Jo rankoms taip pat paklūsta įvairūs žemės gelmių mineralai, upiniai perlai, kaulas, mamuto ilties gabalėliai. Šios prabangios medžiagos išradingai „apsigyvena“ ažūriniuose metalo lydiniuose, kuriuos juvelyro rankos ir fantazija paverčia mistinėmis formomis, nenusakomų sferų būtybėmis, jie primena mūsų protėvių baltų, kitų senovės tautų amuletus ir papuošalus. Specialistai kretingiškio darbų techniką vertina kaip skulptūrinę juvelyriką. Mįslingai įvardinta paroda „Erigama“ – jau ketvirtoji personalinė G. Kasparavičiaus paroda Kretingos muziejuje. Komplektą darbų kūrėjas yra dovanojęs ir Kretingos muziejui. Moto: esu toks, koks noriu būti Vakarą Baltojoje salėje, kuri prisipildė G. Kasparavičiaus artimųjų, draugų ir bičiulių, vedusi muziejininkė Danutė Šorienė pasiteiravo kūrėjo, kodėl šis iš meno sričių pasirinkęs būtent juvelyriką, kuri per palyginti trumpą – 10 pastarųjų metų – atvedusi jį ligi tokio profesionalaus meninio lygio? Pernai Gražvydas buvęs nominuotas aukščiausiam šalies apdovanojimui – Nacionalinei kultūros ir meno premijai. „Juvelyrika – tai menas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo ir gebėjimo susikaupti, kada išnyksta laiko ir erdvės pojūtis, šis menas iš kūrėjo pareikalauja 99 pragaro lašų“, – vaizdingai pastebėjo D. Šorienė. G. Kasparavičius atviravo, kad jo gyvenime nestokojama mistikos: nesiruošęs būti juvelyru, į kūrybą atvedė jo krikštatėvis ir bendravardis šviesaus atminimo menininkas Gražvydas Čepulevičius: „Svajojau būti aktoriumi, bandžiau iš kelių sykių, bet taip ir neįstojau. Dar norėjau būti žveju – tą norą išpildžiau – ir Gelbėjimo stoties viršininku. Gerokai vėliau uždaviau sau klausimą: ar tam atėjau į pasaulį, kad vien gaudyčiau žuvį ir gelbėčiau skęstančiuosius? Krikštatėvis sykį mamai pasakė – tegul vyksta pas mane į Kretingą mokytis meno. Taip po 10 metų įvairių gyvenimo išbandymų ir kruvino darbo, perėjęs ugnį ir pragarą, išmokau matyti gintaro grožį ir pateikti metale taip, kaip mato specialistai, niekas kitas nedaro. Džiaugiuosi, kad šiandieną esu toks, koks noriu būti – toks mano gyvenimo moto.“
Kas ir kur sužalojo vyrą – neaišku
Šeštadienį apie 22.12 val. Kretingos rajono policijos komisariate gautas pranešimas, kad tą pačią dieną tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje buvo sužalotas 1955 m. gimęs vyras. Jis gydomas ligoninėje. Įvykio aplinkybės tikslinamos. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Buvo išsiliejęs gyvsidabris
Penktadienį apie 18 val. ugniagesiai gelbėtojai buvo iškviesti į vieną butą, esantį Klaipėdos plento gatvėje Palangoje: gautas pranešimas, kad sudužo termometras. Ant grindų išsiliejusį gyvsidabrį moteris jau buvo surinkusi, patalpas išplovusi ir išvėdinusi.
„P. n.“ informacija
Smalsumas gali kainuoti
Lietuvos paštas atkreipė dėmesį į naujo tipo sukčiavimus, kai siekiama iš klientų išvilioti pinigus. Atsitiktinis gyventojas gauna žinutę, kad į paštomatą atkeliavo išperkamoji siunta, ir kviečiamas ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, reikalaujama susimokėti. Smalsumo vedinas, žmogus susimoka o, atsiėmęs siuntą, pamato, kad joje – menkavertis daiktas arba tiesiog šiukšlės. Sumokama išperkamosios siuntos kaina svyruoja nuo 30 iki 100 Eur. Tad, neužsisakius siuntos, už kurią atsiskaitymas numatytas jos atsiėmimo metu, kad ir kaip smalsu, mokėjimo geriau neatlikti. O iš tikrųjų laukiant išperkamosios siuntos, patariama pasitikrinti, ar ji atėjo būtent iš konkretaus siuntėjo. Jeigu atsitiko, kad žmogus vis dėlto ant sukčių kabliuko pakliuvo ir nukentėjo, Lietuvos paštas apie tai prašo pranešti elektroniniu paštu info@post.lt – bus pasiūlyti galimi problemos sprendimo būdai.
„P. n.“ informacija
Vasario 22 d. Kretingos „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 93:79 (29:26; 17:12; 21:17; 20:24) turėjo pripažinti Ukmergės „Steko“ (21 pergalė, 16 pralaimėjimų) pranašumą. „Kretingos“ komandai pavyko pirmauti tik rungtynių pradžioje – 19:14, vėliau varžovai perėmė iniciatyvą, didino skirtumą savo komandos naudai ir iškovojo įtikinamą pergalę. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Nojus Pabrieža (8/12 dvitaškiai, 2/2 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai) – 24, Mantas Ruikis (5/8 dvitaškiai, 8/9 baudos) – 18, Mindaugas Stašys (9/11 baudos, 6 rez. perdavimai) – 15, Justas Žiubrys (3/7 dvitaškiai, 5/6 baudos) – 11, Roberts Dembskis (8 atk. kamuoliai) – 6, Edvinas Alunderis – 3, Modestas Jurkaitis – 2, Edgaras Danys ir Ernestas Bružas. Vasario 24 d. kretingiškiai Kretingos sporto centre 89:88 (23:18; 18:33; 17:18; 31:19) palaužė Joniškio „Delikatesą“ (18 pergalių, 18 pralaimėjimų). „Kretingos“ komanda gerai pradėjo I kėlinį ir po jo turėjo 5 taškų persvarą, bet II kėl. įsismagino varžovų legionierius D. Hutchinson, siuntęs vieną tritaškį po kito ir dėl to varžovai į pertrauką išėjo pirmaudami – 51:41.
Iš Italijos – su bronzos medaliu
Su gera žinia iš Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionato, kurio ketvirtasis etapas buvo surengtas Kronplaze Italijoje, grįžo kretingiškis 8-erių metų Vilius Danilevičius, kuris U-10 amžiaus grupėje slalomo giganto rungtyje užėmė III v. ir pasidabino bronzos medaliu. „Iš tiesų turėjo įvykti du čempionato etapai – slalomo giganto ir klasikinio slalomo. Antrojoje rungtyje Vilius galėjo finišuoti sėkmingiau, tačiau dėl oro sąlygų – pernelyg gausiai iškritusio sniego ir prasidėjusios pūgos – klasikinio slalomo rungtis buvo atšaukta“, – paaiškino Viliaus mama Vilija Danilevičienė, sūnų į varžybas Italijoje lydėjusi su visa šeima. Į Italiją V. Danilevičius išvyko viena savaite anksčiau, kadangi Lietuvos nacionalinė kalnų slidinėjimo asociacija čempionato dalyviams surengė treniruočių stovyklą – su jais dirbo patys geriausi mūsų šalies treneriai, sportininkus rengiantys ir olimpiadoms. „Tai mums labai svarbu, nes mes neturime tiek treniruočių, kaip klubų atstovai – kiek leido galimybės, treniravomės Druskininkuose, dabar grįžome – sniego nė kruopelytės, o treniruotis reikia“, – tvirtino berniuko mama.
Kretingoje ir Palangoje savo veiklą vystantis dziudo klubas pradėjo šių metų varžybų maratoną – ne per seniausiai jaunieji dziudo sportininkai dalyvavo Prienuose įvykusiame ADM dziudo turnyre. Jame „Ardonui“ atstovavo Paulius Ališauskas, Gintė Kazlauskaitė, Rokas Viliušis, Aronas Norvaišas ir Emėja Beniušytė, kuri tapo šio turnyro nugalėtoja. „Kitiems sportininkams iki apdovanojimų pakylos per žingsnį pritrūko sėkmės, – auklėtinių pasirodymą komentavo jų treneris Erikas Cchovrebovas. – Tačiau vaikai nosies nenukabino – toliau atsakingai lanko treniruotes, nes, mano giliu įsitikinimu, tik disciplina gali juos nuvesti iki pergalių.“ Trenerio tvirtinimu, šiemet vaikų laukia daug varžybų, tad ilsėtis nėra kada, planuojama rengti ir dalyvauti sporto stovyklose. „Ardono“ klube yra ir daugiau gerų naujienų – vaikus Kretingoje pradeda treniruoti dziudo trenerė Deimantė Aukštuolytė, pasirengusi darbui su pradedančiaisiais dziudo sporto pasaulyje. „Jei tik yra noro, pradedančiųjų – vaikų nuo 8 iki 12 metų – laukiame pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val.“, – tapti mūsų krašto dziudo šeimos dalimi kvietė E. Cchovrebovas. Dziudo klubas „Ardonas“ savo veiklą Kretingoje vykdo Vilniaus g. Nr. 8 pastate.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Licencijavimo komitetas priėmė sprendimus dėl I futbolo lygos, kurioje praėjusį sezoną žaidė ir Kretingos „Minijos“ futbolo komanda, licencijų išdavimo. Kaip informavo LFF, I lygos licencijas gavo 18-a jų siekusių klubų ir komandų: Kėdainių „Nevėžis“, Kretingos „Minija“, Vilniaus „Baltijos futbolo akademija“ (BFA), Klaipėdos „Neptūnas“, Plungės „Babrungas“, Panevėžio „Ekranas“, Mažeikių „Atmosfera“, Tauragės „Tauras“, Vilniaus „Riteriai“, „Jonava“, „Garliava“, Vilniaus „Žalgiris B“, Kauno „Žalgiris B", „Panevėžys B“, Marijampolės „Sūduva B“, „Šiauliai B“; Gargždų „Banga B“; Kauno rajono „Hegelmann B“. Pirmos lygos licencijos nebuvo išduotos 2 klubams: FK „Sveikata“ – dėl nepateiktos finansinių kriterijų dokumentacijos – ir „Suvalkijos jaunimo futbolo klubo akademijai“ – dėl nepateiktos licencijavimo dokumentacijos (sporto, personalo, infrastruktūros, teisės, futbolo socialinės atsakomybės ir finansinių kriterijų srityse). Viešosios įmonės „Kretingos Minija“ vadovas Vidas Burba, paklaustas, kaip mūsų rajono futbolo komanda rengiasi naujam sezonui – „Minija“ startuos kovo 8 dieną, teigė, kad šiuo metu žaidžiamos draugiškos rungtynės, komplektuojama komanda, o prie „Minijos“ vairo vyriausiuoju treneriu išlieka Tjago Bomfim iš Brazilijos, praėjusį sezoną „Miniją“ atvedęs iki VI turnyrinės lentelės pozicijos.
„P. n.“ informacijaEgidijus Aleksandravičius: „Tikėkime savimi“
Dvejus metus vyksta karas Ukrainoje. Šiuo metu jo eiga krypsta ne į gerą pusę. Ukrainos klausimu pasaulis irgi nėra vieningas. Vis dažniau girdime kalbų apie galimą Rusijos karą su NATO, pasirengimą jam. Kokia Lietuvos situacija šiame kontekste? Ar dar gyvename iliuzijų pasaulyje, kad viskas kažkaip susitvarkys? Gal tam ir ruoštis ypatingai ir nereikia? Valdžia rengia pilietinio pasipriešinimo strategiją, bet ar šios nuostatos pasiekia visus Lietuvos gyventojus. Ar galime šiuo sudėtingu laikotarpiu pasikliauti Europos Sąjungos bendrija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Ar pasaulis išmoko tam tikras pamokas per dvejus Rusijos agresijos Ukrainoje metus? Šiais ir kitais klausimais kalbėjomės su istoriku prof. Egidijumi Aleksandravičiumi. Apie nerimą, baimę ir ramybę Nerimas, anot E. Aleksandravičiaus, natūrali žmogaus būsena. Tik reikia turėti stiprybės įveikti jo perteklių, kuris sustingdo valią veikti. Gali padėti vidinė išmintis ir rimtis. „Ne tiek esame ištvėrę! Žinoma, karu niekas negali džiaugtis. Tik nereikia tiek išsigąsti, kad nustotum galvoti, ką žmogus gali nuveikti. Netapatinkime valstybės su valdžia, atsikratykime mentaliteto, kad valdžia viską gali, už mus viską padarys, o mes nieko negalime. Turime Tėvynę, savo žemę, vieni kitus. Ne kartą įrodėme, kad sudėtingais valstybei momentais galime susitelkti, koncentruoti valią, susitarti, sukurti struktūras. Pesimizmo akimirką reikia nenustoti rūpintis vieni kitais, kaimynais. Tad kelkime akis nuo grindinio aukštyn. Tikėkime savimi“, – ragino profesorius. Prakalbus apie šiandien sunkią padėtį Ukrainos fronte, E. Aleksandravičius sakė, kad, jei Ukrainai nepavyktų atsilaikyti, tuomet virš visos Vakarų Europos civilizacijos paveldo, grįsto nuostata, kad žmogus yra vertybė, pakibs Damoklo kardas. Imperinės sąmonės atstovams žmogus nesvarbu. Žmonės – tik mėsa su asmens kodais. Taigi toks rusų kultūros cinizmas ir mums grėstų. „Tokioje akistatoje, kur situacijos negalime lengvai pakeisti, atsiranda baimės faktorius, kuris neleidžia taisyti ydų. Reikia ramiai žiūrėti į tikrovę, į įvairius scenarijus. Didelė bėda lietuvių informacinis laukas. Ką žinome, kas išties dedasi Ukrainoje? Nebežinome, kas valdžios viduriuose dedasi net sudėję visas medijas ir nacionalinį transliuotoją. Žinome, kad nieko nežinome. Paklausykite, ką sako, generolai, karinio štabo veteranai. Jie sako – žinome labai nedaug. Todėl sunku suprasti, kas dedasi, susidaryti savo nuomonę. Informacinis laukas labai suprimityvintas. Interneto portaluose tikros informacijos džiunglės. Tuo jau susirūpino prancūzai, vokiečiai. Antai vokiečių kalba netikrų profilių rasta apie 40 tūkst. ir įvairių žinučių per juos paleista. Tai didelis išbandymas, kai vienam protingam samprotavimui tenka 100 nesąmonių“, – konstatavo profesorius.
Nidos gatvė skendi purve
Nidos gatvės gyventojai jau kelintąkart redakcijai skundžiasi rudenį–žiemą–pavasarį gyvenantys purve, o vasarą – dulkėse, nes metų metais laukia rajono valdžios pažadėto asfalto, kaip nesulaukia ir pradėtos renovacijos pabaigos. „Mūsų gatvė – dar vienas neūkiškumo Kretingos mieste pavyzdys: pradėjo tvarkyti – tai pinigų neužtenka, tai dokumentai nesutvarkyti. Argi savo namuose taip metų metais darytų remontą?“ – apmaudą išliejo į redakciją paskambinusi Nidos gatvės gyventoja. Įveikia šuoliais per kliūtis „Visą žiemą maudėmės purve, išskyrus dvi savaites, kai buvo pasnigę. Bet ir tuomet gatvė buvo sunkiai pravažiuojama: druskos pribarstydavo, ir maudėmės baltoje košėje. O dabar... Kol greideris neatvyksta, gatvė atrodo tarsi kulkų išvarpyta – duobė prie duobės, ir dar pilna vandens. Važiuodamas gali dantis išbarstyti, o eidamas pėsčiomis turi būti šuolių per kliūtis ir pusiausvyros meistras. Išbridus į Klaipėdos gatvę ant šaligatvio, esi purvinas, net gėda žmonėms pasirodyti. Ant savo automobilio ratų kiekvienais metais į garažą privežu po kelis kibirus žemių ir žvyro“, – laiške redakcijai rašė Nidos gatvės gyventoja Irma Ilkevičienė. Jos žodžiais, praėjusią savaitę atvykęs greideris sumaišė žvyrą su lietaus vandeniu ir gatvę pavertė dar didesniu purvynu – nei pereiti per ją, nei normaliai išvažiuoti. Moteris prašė atvykti ir savo akimis įsitikinti, koks realus jų gatvės vaizdas, išeinat pavasario polydžiui ir dar užlijus. Nidos gatvės gyventojai dar pernai guodėsi, kad senka jų kantrybė. „Sklandė kalbos, kad jau „ateina“ asfaltas, vėliau paaiškėdavo, kad tai – „antis“, nors abipus gatvės įrengtas naujas apšvietimas, – rašė garbaus amžiaus Aldona, viena Nidos gatvės senbuvių. – Bet aš vis dar tikiuosi sulaukti dienos, kai savo gatve galėsiu prasieiti apsiavusi ne guminiais ar kerzo batais, o aukštakulniais.“ Nidos gatvės senbuvis, buvęs ilgametis rajono politikas Raimundas Puškorius įsitikinęs, kad gyventojai teisingai rašo ir skundžiasi: „Aš pats raminau žmones, kad gatvę asfaltuos ta pati įmonė, kuri įrengė apšvietimo stulpus. Savivaldybė žadėjo, kad Nidos gatvės renovacija eis pirmu numeriu, bet dabar – jokio judesio. Dar nepuoliau aiškintis, bet vis dar tikiuosi, kad darbai prasidės.“
Pastauninko parko medžių kamienuose – peiliu išskaptuotos svastikos ir užrašai, o vienoje vietoje nuniokotas suoliukas. Tokį vaizdą Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė išvydo po šventinio Vasario 16-osios savaitgalio. „Į policiją nesikreipiau. Visų pirma, nėra kaip nustatyti padarytos žalos – medis liko gyvas. Antra – neužsikroviau biurokratinės naštos, nes prasidėtų tyrimas, kuris kažin, ar duotų laukiamą rezultatą“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino seniūnė. Kiek anksčiau mieste yra buvę užfiksuota vandalizmo atvejų – užpernai ir Jauryklos parke, ir tame pačiame Pastauninke nuniokoti įrenginiai, 2020-aisiais Vilniaus gatvėje baltais dažais aprašinėtos gimnazijos durys ir šalia esančių kapinių tvora – nors ir buvo kreiptasi į policiją, viešąją tvarką pažeidusius paauglius pavyko nustatyti padedant pilietiškiems žmonėms. „Vaizdo kamerų visur nepristatysi. Geriausia pagalba – iš neabejingų gyventojų, nes vis tiek kažkas pamato, kažkam pasako, bėgant laikui, prasitaria ir patys paaugliai arba jų draugai“, – sakė G. Liobikienė. Ji ir dabar tikisi, kad po paviešinimo laikraščiuose bei socialiniuose tinkluose pavyks susekti, kas tokie darko miestą ir gamtą.
„P. n.“ informacija
Atskirų valstybių indėlis į pasaulio progresą yra neabejotinas. Pavyzdžiui, Indija pasauliui padovanojo šachmatus, strateginius žaidimus, o Kinijos išradimas – spausdinti pinigai – pakeitė visą ekonomiką. Šiuolaikinio pasaulio arenoje Lietuva, turėdama unikalią idėją, iškyla kaip svarbus politinis-ekonominis žaidėjas, galintis pakeisti ateitį. Ši idėja priklauso Saravana Kumar Nagarajan, Klaipėdos universiteto absolventui, kuris magistro darbe „Statistinės anglies dvideginio EOR eksperimentų analizė“ pristatė vadinamojo Anglies karo mokesčio (AKM) koncepciją. Šią koncepciją, kuri atveria kelią inovatyviam klimato kaitos ir karinių konfliktų sprendimų būdui, palaiko jo bendražygis Sean Xavier. Priešingai negu tradiciniai mokesčiai, AKM karo mokestis yra globalus projektas, kurio tikslas – apmokestinti į karą įtrauktas šalis ar teritorijas. Mokestis skirtas konfliktuojančių šalių anglies dvideginio emisijai surinkti ir saugoti. Tai anglies dvideginis, kuris išskiriamas karo priemonių, transporto įrangos, įvairių kariniuose konfliktuose naudojamų daiktų ir medžiagų gamybos ir kitų procesų metu. Pagrindinė AKM paskirtis – spręsti su karu susijusių išmetamųjų teršalų poveikį aplinkai.
Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba apžvelgė praėjusiųjų metų duomenis: nors gaisrų buvo mažiau, bet žūčių neišvengta. Iš viso pernai užfiksuoti 103 gaisrai, tai yra 27 gaisrais mažiau negu 2022-aisiais. Žuvo 3 asmenys (pernai nežuvo nė vienas), sužaloti 5 asmenys, pernai – tiek pat. Šių metų pradžia, pasak vyresniosios specialistės Eglės Normantaitės, taip pat nėra sėkminga, nes per du mėnesius ugnis pasiglemžė dviejų asmenų gyvybes. Pagal gaisrų kilimo vietą ir aplinkybes išskiriamos trys pagrindinės jų kategorijos: gaisrai pastatuose, atvirų teritorijų ir transporto priemonių gaisrai. Šiais metais daugiausiai – 50 – gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Pagrindinės gaisrų kilimo priežastys pastatuose – suodžių užsidegimas arba nuo įkaitusio dūmtraukio užsidegusios pastato konstrukcijos bei elektros instaliacijos arba elektrinių įrenginių gedimų sukelti gaisrai.
Praėjusio šeštadienio vakarą, vasario 24-ąją, sukakus 2-jiems metams nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje, Kretingos rajono kultūros centras taip pat, kaip ir visoje šalyje, kvietė kretingiškius ir Kretingoje apsistojusias ukrainiečių šeimas į visuotinę palaikymo akciją „Laisvė šviečia – Radarom“. Kultūros centro vadovės Kristinos Rimienės žodžiais, į akciją 19 val. vakaro sukviesti žmonės, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo paraginti tylos minute pagerbti žuvusiuosius už Ukrainos, o taip pat ir mūsų laisvę. Žmonės viso vakaro metu buvo skatinami mintimis palaikyti ir lėšomis prisidėti, remiant Ukrainos gynėjus. Priešais Kultūros centrą buvo sukurta masyvi šviečianti instaliacija „Radarom“, kurią parūpino įmonė „AivaDeco“, o sumontavo Kultūros centro darbuotojai. Jie taip pat iš metalo sukūrė ir didžiulę širdį, išpuošė ją Ukrainos vėliavos spalvomis – geltonais ir mėlynais kaspinais. Degė laužai, nusigiedrijus nakties dangui, žmonės ilgai nesiskirstė. Vakarui iškilmingumo suteikė vedančiojo Vydmantų bendruomenės centro „Vydmantai“ pirmininko Simo Končiaus žodžiai, patriotinėmis dainomis vakarą praturtino Kretingos kultūros centro mišraus choro „Kristale“ atlikėja Algimantė Kubilinskaitė. Tam, kad bendrystė tęstųsi, žmonės buvo vaišinamai kareiviška grikių koše, kurią virė jos žinovas šaulys Mateušas Mockus. Produktų jai parūpino Kretingos kultūros centras.
„P. n.“ informacija
|
|
