|
|
|
(1830) 2024-02-20Vidai Kanapkienei įteiktas aukštas valstybės apdovanojimas
Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga paskelbtu dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai. Tarp apdovanotųjų – ir kretingiškė muziejininkė, buvusi ilgametė Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė, apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi už reikšmingą indėlį plėtojant regionų muziejinę kultūrą ir renovuojant bei įveiklinant Kretingos dvaro rūmų kompleksą, už kultūros paveldo atnaujinimą ir įžymių Lietuvos asmenybių atminimo įprasminimą. Kalbėdamas prezidentūroje Vilniuje įvykusioje iškilmėje Prezidentas Gitanas Nausėda Vasario 16-osios apdovanojimus pavadino Valstybės derliaus švente. „Tegul jūsų darbai tampa įkvepiančiu pavyzdžiu ir liudija šviesos pergalę prieš tamsą“, – kreipdamasis į apdovanotuosius linkėjo valstybės vadovas. Vasario 16-osios apdovanojimų ceremoniją transliavo Lietuvos nacionalinė televizija. Stebint buvo matyti, kad daugelį apdovanojimų Prezidentas įteikė oficialiai, o segdamas ordiną V. Kanapkienei su ja šnekučiavosi. „Jaučiau šilumą, sklindančią iš Prezidento. Pakviečiau atvykti į Kretingą, sutarėme, kad susitiksime Žiemos sode“, – apie tą akimirką sakė Vida Kanapkienė.
Posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų Kretingos mieste nuomos mokesčio lėšų naudojimo, kol kas nuspręsta patenkinti vieną prašymą, kiti turės palaukti specialistų įvertinimo. Rajono Savivaldybė gavo kelis – vieno Muitinės g. 14, trijų Savanorių g. 59 ir vieno Vilniaus g. 31 mieste esančių socialinių būstų gyventojų prašymus padėti išspręsti problemas: kai kur ant sienų kaupiasi pelėsis, kai kur neužsidaro stoglangis ir t. t. Pasak vicemerės Vaidos Jakumienės, socialinių būstų remontui biudžete lėšos nenumatomos, kaskart naudojamos tik tos, kurios gautos už nuomą. Jeigu vienais metais pinigai neišnaudojami, tai perkeliami į kitus metus. Kadangi Muitinės g. 14 darbai yra pradėti, o atsirado ir papildomų, nutarta skirti lėšų jiems pabaigti. Kitus socialinius būstus, dėl kurių gyventojai kreipėsi, aplankys ir įvertins Statybos skyriaus specialistai, kad būtų galima suskaičiuoti ir parengti sąmatas.
„P. n.“ informacija
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė duomenis apie 2023 metais daugiausiai į VMI sąskaitą sumokėjusius mokesčių mokėtojus, tarp jų – ir TOP 50 savivaldybėse. Pagal VMI paaiškinimą, TOP 50 savivaldybėse — tai sąrašai juridinių asmenų, įregistruotų Mokesčių mokėtojų registre (neįskaitant biudžetinių įstaigų), iš kurių kiekvienoje savivaldybėje 2023 m. VMI gavo daugiausiai mokesčių. Jeigu mokesčių suma yra mažesnė negu 10 tūkst. eurų, tokie juridiniai asmenys į sąrašus neįtraukiami, todėl atskirose savivaldybėse pateikiama mažiau negu 50 mokesčių mokėtojų. Pateiktuose juridinio asmens duomenyse susumuoti VMI gauti mokesčiai, įskaitant netiesioginius mokesčius (PVM, akcizai) ir gyventojų pajamų mokestį nuo išmokų, priskiriamų tam tikroms pajamoms, kurį privalo suskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą tas pajamas išmokantys asmenys. Kretingos rajone 2023 m. daugiausia – 6 mln. – eurų sumokėjo nuo 1993 metų veikianti uždaroji akcine bendrovė (UAB) „Augma“ – viena didžiausių šviežių vaisių ir daržovių importo-eksporto kompanijų Baltijos šalyse. Antroje pozicijoje – profesionali personalo atrankos ir įdarbinimo įmonė „Epsilon LT“, sumokėjusi 3 mln. 119 tūkst. Eur.
Vyrą jo namuose sumušė pažįstami
Sekmadienį apie 15.17 val. gautas pranešimas, kad Padvarių kaime, pirminiais duomenimis, vasario 16-ąją į namus atėję du pažįstami asmenys sumušė 1973 m. gimusį vyrą. Jis nuvežtas į ligoninę. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
BMW vairavo neblaivus
Sekmadienį apie 6.41 val. Vilniaus gatvėje Kretingoje automobilio BMW vairuotojui, gimusiam 1997 m., nustatytas 1,93 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Kaime rado ir ginklų, ir šovinių
Penktadienį apie 12 val. Bažnyčios gatvėje Jokūbavo kaime vyras (gim. 1977 m.), tvarkydamas mirusiam patėviui priklausančios namo dalies patalpas, už lovos rado ginklą, o prie sienos pritvirtintame seife – dėžutę su pistoletu ir dėtuvę, 49 šovinius bei metalinę dėžutę su šoviniais, skirtais pneumatiniam ginklui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Girtas kliudė svetimą automobilį
Šeštadienį 17 apie 14.19 val. Ganyklų gatvėje Palangoje automobilį „Toyota“ vairavęs vyras (gim. 1961 m.), kaip įtariama, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovėjusį automobilį „Chevrolet“. „Toyota“ vairuotojui nustatytas 2,21 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Iš laiptinės pavogė paspirtuką
Ketvirtadienį Vytauto gatvėje Palangoje iš bendro naudojimo laiptinės pavogtas elektrinis paspirtukas „Ninebot by Segway Max G30“. Savininkui padaryta 500 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Bendromis Kretingos seniūnijos, sporto klubo „Rūdaičiai“, Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriaus pastangomis Rūdaičiuose jau 37-ąjį kartą įvyko Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai – skirtas bėgimas, kuriame šiemet dalyvavo apie šešios dešimtys bėgikų mėgėjų. Tarp jų – ir bėgimo įkūrėjas iniciatorius Jonas Benetis, šiemet pelnęs vyriausio bėgiko apdovanojimą. Kol bėgikai išsibarstė po bėgimo trasas, juos ir bėgimo organizatorius pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė, Lietuvai, mūsų tėvynei, ir jos nepriklausomybei skirtas eiles deklamavo rūdaitiškės Sigita Šimkutė-Kubilienė ir Jolanta Butkuvienė. Bėgikams pasiekus finišą, kaip visada, karšta arbata ir sočia koše visus pavaišino renginio partnerio – HBH komplekso – atstovai.
Salantuose, minint Vasario 16-ąją – Valstybės atkūrimo dieną – buvo surengtas tradicinis krepšinio turnyras Salantų seniūno taurei laimėti. Turnyre dalyvavo 4 kviestinės komandos: Salantų „Vėjas“, Kretingos „Virusas“, Skuodo ir Kūlupėnų krepšinio komandos. „Turnyrui skyrėme dvi dienas – vasario 15-osios vakarą ir vasario 16-osios rytą“, – turnyro organizacinio darbo užkulisius praskleidė Salantų miesto seniūnijos sporto organizatorė Sonata Valinskienė. Pirmos dienos rungtynėse Salantų „Vėjas“ susirėmė su „Kūlupėnų“ komanda, kuri įrodė, kad yra stipresnė už aikštės šeimininkus. Antrosios rungtynės vyko tarp Skuodo atstovų komandos ir Kretingos „Viruso“ – pranašesni buvo skuodiškiai. Finaliniuose susitikimuose dėl I v. varžėsi „Skuodas“ ir „Kūlupėnai“, dėl III v. – Salantų „Vėjas“ ir Kretingos „Virusas“. „Šį kartą nenugalimi buvo skuodiškiai, kurie ir tapo Salantų miesto krepšinio turnyro seniūno taurei laimėti nugalėtojais“, – komentavo S. Valinskienė. Sidabro medaliais pasidabino „Kūlupėnų“ komandos krepšininkai, trečios vietos laimėtojais tapo aikštės šeimininkai Salantų „Vėjo“ krepšininkai.
„P. n.“ informacija
Vasario 17 d. „Kretingos“ komanda sužaidė vieninteles savaitės rungtynes „7bet-NKL“ antrajame etape, bet rungtynės nebuvo sėkmingos ir buvo patirtas pralaimėjimas 84:87 (25:17; 15:27; 19:23; 25:20) prieš turnyrinės lentelės kaimynus Kauno rajono „Atletą“ (14 pergalių, 21 pralaimėjimas). Pirmo kėlinio pabaigą sėkmingiau užbaigę Arimanto Mikaločiaus auklėtiniai II kėlinį, po legionieriaus iš Latvijos Roberts Dembskio dvitaškio, įgijo ir dviženklę persvarą (12 min. 29:19), bet kėlinio pabaiga priklausė šeimininkams ir jie į pertrauką išėjo pirmaudami 4 taškais – 44:40. Trečią kėlinį „Atletui“ pačiam pavyko susikurti dviženklę persvarą (25 min. 55:45), o paskutinį kėlinį, sužaidus 2 minutes, skirtumas pasiekė didžiausią susitikime – 72:59. Vis dėlto baigiantis rungtynėms kretingiškiams pavyko atkurti intrigą – likus 29 sek. po dviejų taiklių veterano Manto Ruikio baudos metimų varžovai suklydo ir buvo pasiekiami per vieną tolimą metimą, bet per likusias 12 sekundžių taškų pelnyti nepavyko ir teko pripažinti apmaudų pralaimėjimą. Likus keturiems turams iki antrojo etapo pabaigos „Kretingos“ komanda su 13 pergalių ir 21 pralaimėjimu užima XI turnyrinės lentelės vietą. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Mindaugas Stašys (11/12 baudos, 8 rez. perdavimai, 26 naud. balai) – 18, Edgaras Danys (2/5 tritaškiai) ir Rytis Zabita (7/11 dvitaškiai, 11 atk. kamuolių) – po 16, Mantas Ruikis (5/5 baudos, 5 rez. perdavimai) – 11, Nojus Pabrieža (5 atk. kamuoliai) – 8, Roberts Dembskis (4/4 baudos, 5 atk. kamuoliai) – 6, Ernestas Bružas (5 atk. kamuoliai) – 5, Edvinas Alunderis ir Modestas Jurkaitis – po 2, Eisvydas Petkus ir Justas Žiubrys. Vasario 22 d. kretingiškiai išvykoje susitiks su Ukmergės „Steku“ (20 pergalių, 15 pralaimėjimų), o vasario 24 d. 16 val. namuose priims Joniškio „Delikatesą“ (17 pergalių, 17 pralaimėjimų).
Tomas KUBILIUS
Iš rungtynių protokolų
Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybės jau persirito į antrą pusę, komandoms iki atkrintamųjų liko sužaisti po dvejas-trejas rungtynes. Savo pozicijas turnyrinėje lentelėje pagerino per savaitę trejas rungtynes sužaidusi „Urbovita“, 83:79 nugalėjusi „Buivolus“ (Deividas Petravičius – 25, Andrėjus Semionovas – 18; Valdas Bulvydas – 19, Laurynas Vadopalas – 13). Kitose rungtynėse ji 64:50 nugalėjo „Kretingalę“ (Deivydas Petravičius – 28, Arvydas Urbonas – 9; Donatas Aniulis – 17, Donaldas Razma – 12). Paskutinio turo rungtynėse „Urbovita“ 74:62 laimėjo prieš „Virusą“ (Deividas Petravičius – 16, Egidijus Butvydas – 14; Remigijus Turskis – 22, Arvydas Bružas – 9). Antrą pergalę pasiekė „Stafs“, 76:61 nugalėjęs „Kretingalę“ ir aplenkęs juos turnyro lentelėje (Laimonas Tubutis – 29, Giedrius Ratkus – 26; Donatas Aniulis ir Alvydas Kuršys – po 13). Penkiese rungtyniavę „Buivolai“ 97:57 paskutiniame tyre nugalėjo „Stafs“ komandą ir kartu su ,,Virusu“ dalinasi III–IV vietomis turnyro lentelėje (Darius Skuodas – 28; Julius Jasas – 21; Ramūnas Gendvilas – 19; Arvydas Kmita – 15). Apsukų nemažina ir nugalėtojų titulą ginantis Salantų „Vėjas“, 91:61 sutriuškinęs „Žemaičius“ (Darius Bručkus ir Andrius Mockus po – 14; Raimonas Bočkus – 20, Mantas Venckus – 18).
„P. n.“ informacija
Naujajame Pašto įstatymo redakcijos projekte nelikus valstybinio pašto pareigos pristatyti leidinių prenumeratą, Seimo liberalai ragina išlaikyti iki šiol galiojančias žiniasklaidai gyvybiškai svarbias pašto paslaugų nuostatas, antraip siūlys valstybinę monopoliją privatizuoti. Susisiekimo ministerija vasario 1 d. registravo naują Pašto įstatymo redakciją, kuriame nebeliko prievolės pristatyti periodinius leidinius į rečiau apgyvendintas vietoves ir atsisakoma „užtikrinti universaliosios pašto paslaugos nenutrūkstamą teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 5 darbo dienas per savaitę“. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo pastebėjimu, Susisiekimo ministerijos valdoma Lietuvos pašto bendrovė pasilieka komerciškai patrauklias funkcijas, o socialiai jautrias – nusimeta. „Net be naujojo įstatymo pašto bendrovės valdymas dramatiškai „optimizuotas“. Praėjusiais metais atleidus apie 1 tūkst. pašto darbuotojų, kokybiška prenumeratos pristatymo paslauga iš esmės nebeveikia, nors šiais metais dar yra subsidijuojama. Jeigu ateityje prenumeratoriai gaus laikraščius su praėjusios savaitės televizijos programa, klientai tiesiog atsisakys tokių leidinių ir iškils rimta redakcijų išlikimo grėsmė. Kai iš įstatymo bus išbrauktos visos likusios pareigos, Lietuvos paštas taps standartine siuntų tarnyba, veikiančia laisvoje rinkoje su kitais siuntų verslais“, – sakė E. Gentvilas.
Baigia atkurti Vytauto Didžiojo laikų Madoną
Kretingos rajono Laukžemės šv. Andriejaus bažnyčia turėjo savąją ypatingąją Madoną, kuri, kaip paaiškėjo, buvusi kone vienmetė su Vytautu Didžiuoju – jai apie 600 metų. Ilgus dešimtmečius bažnyčios prieangyje kabėjusi medinė Marijos su Kūdikiu skulptūra niekam nekrito į akis tol, kol menotyrininkai atsitiktinai aptiko, kad ji – itin sena. Ją išdrožęs nežinomas autorius, manoma, gyveno XV amžiuje, kai buvo krikštijami žemaičiai. Atkuriant šią nacionalinę vertybę, restauratoriai triūsia jau dešimtmetį, šį rudenį darbus ketinama užbaigti. Atidengė 9 ir daugiau senų dažų sluoksnių Menotyrininkų manymu, ši gotikinė Laukžemės Dievo Motinos skulptūra yra pati seniausia lietuviška Madona, sukurta XV a. pradžioje. Apie tai, kad rožiniu ir mėlynu apdaru vilkinti, maždaug 60 cm aukščio Madona yra itin vertinga, sužinota, kai per vieną ekspediciją ją aptiko garsi Lietuvos menotyrininkė profesorė Marija Matušakaitė.
Gerai įsižiūrėjusi ji pastebėjo, kad Madonos nugara – išskobta, jos batelis – su smaila nosele, o apdaras – gobtuvas ir drabužio klostės – būdingos XV a. gotikos skulptūroms. Svarbiausia, kad menotyrininkė nustatė, jog tai – originalas, o ne kopija. „Sakė, kad ši skulptūra yra itin reikšmingas paveldo objektas ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje“, – 2013-aisiais, kai buvo aptikta sensacingoji Madona, nuostabos neslėpė Laukžemės klebonu tarnavęs Vidmantas Gricius, dabartinis Veiviržėnų parapijos klebonas. Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė patikino, kad, bendraujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriais, šie patikinę, kad skulptūra pareikalavo itin kruopštaus atkuriamojo darbo: su pincetais po mikroskopu teko nuimti net 9, o kai kur ir daugiau uždažytų sluoksnių, kol pasiekė pirminį variantą – net aptiko jos sukūrimo pradžioje parausvintus Madonos žandus. Restauravimo darbai buvo patikėti Ievai Stanionienei. Jai teko atkurti ir sutrūnijusias detales. Per ilgą laiką medinė skulptūra buvo stipriai nusidėvėjusi: nors vietiniai meistrai stengėsi ją išsaugoti, tepdami dažų, kokių tik anuomet turėjo, sluoksnius, tuo ją nutolindami nuo originalo, bet tuo pačiu ją apsaugodami nuo sunykimo. Dėl trapumo restauratorei I. Stanionienei dirbti teko tik tam tikru metų laiku, vengiant temperatūros pokyčių.
Tautinio paveldo sertifikatas – pynėjui iš Senosios Įpilties
Pilnutėlė salė Senosios Įpilties gyventojų, penktadienį susirinkusių paminėti Vasario 16-ąją, buvo maloniai nustebinti netikėtu akcentu – 86-erių jų kaimo bendruomenės nariui Eduardui Augučiui įteiktas žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasirašytas Tautinio paveldo sertifikatas. Kad E. Augutis nuo seno iš vytelių pina krepšius, pasak ceremonijos iniciatorės Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojos Astos Pocienės, kaimas žinojo, tačiau kad už tai bus pastebėtas ir įvertintas – naujiena. „Šio žmogaus parduodamus krepšius pastebėjau amatų mugėse per Kretingos miesto šventes, ėmiau domėtis, kas yra šių gražių dirbinių meistras“, – pasakojo A. Pocienė. Renkant informaciją, aprašant veiklą ir pildant paraišką Tautinio paveldo sertifikatui gauti, jai talkino rajono Kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus vedėja Danutė Bružienė. Siekiant Tautinio paveldo sertifikato, svarbu yra veiklos istoriškumas – tradicijai turi būti apie 100 metų. Senojoje Įpiltyje nuo gimimo gyvenantis Eduardas pasakojo amato išmokęs iš 1910 metais gimusio savo tėvo Pranciškaus Augučio. „Mano nei sūnus, nei anūkas pynimu nesidomi. Kai manęs nebebus, jie patys liks be „kiocių“, – juokavo iš mero Antano Kalniaus rankų apdovanojimą atsiėmęs šiaip jau uždaro būdo, kuklumu garsėjantis senolis. Per metus jis įstengia nupinti apie 100 tvirtų estetiškai atrodančių krepšių, tinkamų grybauti, bulvėms, svogūnams, vaisiams, uogoms, daržovėms laikyti, malkoms prie židinio atsinešti, interjerui papuošti. Lankams padaryti naudoja ievų, šermukšnių šakas. Šis įpiltiškiui įteiktas Tautinio paveldo sertifikatas – pirmasis rajone šiais metais, tačiau toli gražu ne paskutinis: pakeliui – du, kurie turėtų būti įteikti Kovo 11-ąją. Be to, kaip sakė A. Pocienė, dar dviejų paraiškos šiuo metu yra rengiamos.
Karštos sausio nelaimės
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje kilo 822 gaisrai, kuriuose žuvo 14 gyventojų, o 26 žmonės patyrė traumų. Sausį kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus, o 10 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 4 žmonės (29 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 10 (71 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,5 karto daugiau žmonių nei miestuose. Trys gyventojai žuvo Vilniaus mieste, 2 – Kėdainių rajono savivaldybėje, po 1 – Lazdijų, Kauno, Kretingos, Vilkaviškio, Panevėžio, Pasvalio, Mažeikių, Ignalinos ir Trakų rajonų savivaldybėse. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Šiaulių ir Tauragės apskrityse. Nuo 15-os iki 30-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 9 žmonės, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. iki 21 val. žuvo 3 gyventojai. Gaisruose žuvo 8 vyrai ir 5 moterys, o 1 asmens tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai. Keturi gyventojai žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 2 – dėl sprogimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl neatsargaus rūkymo, neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų. Dar 3 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 22 gyventojus, 68 pastatus, 10 transporto priemonių, 55 gyvūnus.
Tėvynė – kaip upė
Niūroko lietuviško vasario orai nenuspėjami, bet mūsų gyvenimo upei – Lietuvai – visi orai palankūs, viena tėkme į ją plukdant visų upių ir upelių vandenis. Esame kažkuo panašūs į tuos šimtus ir tūkstančius upelių, Vasario 16-ąją iš Kretingos miesto ir kaimų plukdantys savo meilę tėvynei. Toks leitmotyvas skambėjo šventiniuose Kretingos rajono kultūros centro ir jo skyrių bei Kretingos muziejaus renginiuose, skirtuose 106-ajam Lietuvos valstybės gimtadieniui.
Pagarba kovotojams – Lietuvos ir Ukrainos Vidurdienį, po šv. Mišių bažnyčioje, į ceremoniją Rotušės aikštėje susirinkus miestiečiams, buvo įneštos valstybinė ir istorinės Lietuvos vėliavos, nuskambėjo himnas. Tylos minute buvo pagerbti tie žmonės, kurie per šimtmetį išsaugojo laisvės viltis ir valstybingumo lūkesčius, kurie savo gyvenimus paaukojo tam, kad šiandieną laisve pražystų kiekvienas pavasaris – tai pokario partizanai, tremtiniai, Sausio 13-osios kovotojai. Kaip padėką šiems žmonėms prie Nepriklausomybės paminklo padėjęs trispalvę gėlių puokštę ir atidavęs pagarbą, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kalbėjo: „Prieš 106-erius metus, 1918-ųjų vasario 16 dieną, iškiliausi mūsų tautos protai padėjo valstybės pamatus, kuriuos grindė krikščioniškosiomis vertybėmis, protėvių išsaugota kalba. Šiandieną užaugo nauja karta, kuri geba atskirti gėrį nuo blogio ir kurti šalį, kuria didžiuojamės. Tačiau laisvė yra labai trapi, ir tai šiandieną matome Ukrainoje. Todėl kiekvienas turėtume paklausti savęs: o kaip aš esu pasiryžęs kovoti už savo šalį, kuo galiu padėti ir už mūsų laisvę kovojančiai Ukrainai.“ Prasitaręs, kad prieš 2-jus metus, prasidėjus karui, nedvejodamas įstojęs į Lietuvos šaulių sąjungą, meras, kaip ryžto pavyzdį, pateikė brolio Pauliaus Vaineikio ir jo bendraminčių kasdienę maldos akciją prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo. Net ir šventės dieną, po jos oficialiosios dalies, brolis Paulius su bendražygiais būrėsi viešai maldai kitapus Rotušės aikštės.
Rankdarbiais puošia vaikus ir jų erdves
Kretingiškė 34-erių Erika Stačkūnė įkūrė savo siūtų rankdarbių – plaukų aksesuarų, papuošalų, kabančių lopšių karuselių, vardinių juostų, pagalvėlių – liniją „With love KERA“, kuriuos paskyrė tik vaikams. Spalvingi, stilingi ir originalūs – tuo Erikos rankdarbiai iš kitų kūrėjų darbų patraukia dėmesį Kretingos miesto mugėse. E. Stačkūnės sukurtos vaikų kambario dekoracijos, aksesuarai mergaitėms – preciziškas rankų darbas. „Galiu valandų valandas sėdėti su siuviniu: man tai – didžiausias malonumas, atsipalaidavimas. Gražu pačiai pažiūrėti, kaip susiderina spalvos, įsivaizduoju, kaip vienas ar kitas gaminys papuoš vaiką ar jo kambarį“, – kalbėjo kūrybinga moteris, pagal profesiją – dailės pedagogė, išvien studijavusi dar ir interjero dizainą, o vėliau baigusi specialius siuvimo kursus. Kurti rankdarbius būtent vaikams, neslėpė, pradėjusi po dukters Kotrynos, dabar jau 5-metės, gimimo, labai jau norėjusi ją puošti pačios sukurtais aksesuarais, siūti drabužėlius jos lėlėms. O pirmąją nuotaikingą karuselę su meškiukais pasiuvo savo krikštasūniui Liamui, sesers Ievos sūnui. Po to šias pamatė draugai, pažįstami – ir taip viršum lopšių kabinamos karuselės įsivažiavo, kad sumanė jų sukurti vis daugiau ir realizuoti miesto mugėse ar internetu.
Aptarė galimybę Kretingai tapti Lietuvos jaunimo sostine
Rajono Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė su ne per seniausiai įvykusio Jaunimo reikalų tarybos posėdžio dalyviais pasidalino gera žinia, kad mūsų rajonui yra galimybių tapti 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. „Pagrindiniai mūsų konkurentai Visaginas ir Naujoji Akmenė“, – įvardino jaunimo koordinatorė, akcentuodama, kad paraišką šiam titului gauti reikia pateikti iki kovo 12 dienos ir kad tai yra konkursinis kvietimas. Konkursą laimėjusiai savivaldybei suteikiama 30 tūkst. Eur iš valstybės biudžeto, tačiau pati savivaldybė taip pat turi skirti ne mažiau kaip 30 proc. tai sumai kofinansuoti. „Ką reiškia gauti šį titulą? Visų pirma – Lietuvos jaunimo sostinės titulas neatsiejamas nuo daugiau dėmesio ir veiklų jaunimui“, – I. Biliūnaitė-Rušinskė paaiškino, kad konkurso tikslas – stiprinti jaunimo politiką ir jaunimo sektoriaus bei vietos savivaldos bendradarbiavimą, sudarant palankias sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savivaldybės gyvenime, jaunimui įgalinti, savanorystei, gerinant darbo su jaunimu kokybę ir plėtojant aprėptį, stiprinant tarpžinybinį bendradarbiavimą. Be šio, Jaunimo reiklų tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo vicemerė Vaida Jakumienė, rajono Tarybos nariai Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis, Vaidas Kuprelis, Vilma Preibienė, jaunuoliai Ula Gaubė, Tomas Perkumas ir kiti, buvo aptartos rajono jaunimo aktualijos.
Kaip išsirinkti ilgaaulius batus?
Pasirinkti tinkamus ilgaaulius batus gali būti iššūkis, atsižvelgiant į platų jų asortimentą ir skirtingas funkcijas, kurias jie atlieka. Tinkamai parinkti ilgaauliai batai ne tik papildo įvaizdį, bet ir užtikrina komfortą bei apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikėtų žinoti ir į ką atkreipti dėmesį renkantis ilgaaulius batus, kad jie tarnautų ne vieną sezoną ir atitiktų jūsų asmeninius poreikius bei stilių. |
|
