|
|
|
(1829) 2024-02-15Dėl chemijos monstro darbėniškių viltys sustiprėjo
„Didelį akmenį galima apvažiuoti, o mažo ne iš karto pastebėsi. Nors mes esam maži, tačiau galim būti tas lemiamas akmenėlis, kuris apvers vežimą“, – paklausta, ar protestuojančiai visuomenei pavyks užkirsti kelią chemijos monstrui Darbėnų seniūnijos Auksūdžio kaime, atsakė iš to krašto kilusi iniciatyvinės grupės narė kretingiškė Jūratė Laučiūtė. Jos žodžiais, jeigu nebūtų tikėjimo, nebūtų imamasi ir veiksmų. Du reikšmingi argumentai Per Stintų šventę Palangoje šeštadienį sekmadienį dviejose vietose Jūratės ir Kastyčio skvere visuomenė buvo kviečiama pasirašyti, kad gamykla Auksūdyje nebūtų statoma. Naudodamiesi proga tuo pačiu ir pasireklamuoti, prie palapinės „pasivaidendavo“ tai vienas, tai kitas politikas iš Seimo arba kandidatas rinkimuose į šalies prezidentus. „Kas norėjo, tas pasirašė. Mums nelabai rūpėjo politiniai žaidimai. Turėjom savo darbą ir jį nuoširdžiai dirbom“, – sakė J. Laučiūtė. Kai kurie iš įvairių šalies kampelių suvažiavę gyventojai išreikšti pilietinę poziciją prie darbėniškių paviljono prieidavo patys, kai kurie tik užmesdavo žvilgsnį ir nusisukdavo, kai kurie stabtelėdavo, domėdavosi: o kas bus blogai? O kodėl? O kaip?.. „Ne vienam turėjom paaiškinti, kad nesam nusiteikę prieš chemijos pramonę apskritai, o tik giname savo šeimas, savo vaikus, mūsų visų gyvenimus. Gamykloje bus gaminamas sprogstamas ir labai degus produktas, o pats gamybos procesas bus pavojingas aplinkai. Bet vis dėlto svarbiausi argumentai, dėl ko jaudinamės ir renkam parašus, – du: gamykla statoma per arti gyvenamųjų sodybų (net šlepetes planuojančiam gaminti fabrikui keliamas reikalavimas gauti šalia gyvenančiųjų sutikimą, kad prie tvoros toks objektas atsirastų, o šiuo atveju nepaisoma) ir kad Lietuva, būdama viena iš nedaugelio Europos valstybių, gėlą vandenį gaunanti iš požeminių telkinių, šį savo strateginį išteklių, kuris neatsinaujina, ima ir lengva ranka atiduoda danams“, – kalbėjo J. Laučiūtė. Danijos pietvakariuose kaip tik šiuo metu statomai tokio pat pobūdžio, tik apie tris kartus mažesnio galingumo gamyklai vietos valdžia privilegijos naudoti gėlą vandenį nesuteikia. Investicijos taip pat – iškalbingos: Danijoje į gamyklą investuojama apie 1 milijardą 200 eurų, Lietuvoje – 400 milijonų. „Gal kas suabejos, iš kur tokios žinios? Pasakysiu štai ką: mūsų iniciatyvinės grupės žmonės yra išsilavinę, moka anglų kalbą, o pasaulis – atviras, danų gamykla neįslaptinta, apie ją informacijos su nuorodomis internete – kiek nori“, – teigė J. Laučiūtė. Anot jos, kai kuriose Kretingos rajono vietovėse problemas dėl vandens Savivaldybė ir taip sunkiai sprendžianti: tai per daug geležies, tai – fluoro, o, pavyzdžiui, Lazdininkuose dėl sieros pertekliaus dvokia supuvusiais kiaušiniais. Darbėnų pagrindinė vandenvietė patenka į planuojamos metanolio gamyklos teritoriją, kurioje bet kokia ūkinė veikla turėtų būti draudžiama. „Kas gali paneigti, kad vanduo iš ten esančio gręžinio netaps netinkamu gerti?“ – retoriškai klausė J. Laučiūtė.
Kada pirmąkart išgirdote apie Vasario 16-ąją?
TS-LKD Kretingos skyriaus pozicija dėl ketinamos statyti vandenilio ir metanolio gamyklos Darbėnuose
TS-LKD Kretingos skyriaus taryba vienbalsiai nepritaria tokio ar panašaus pramonės objekto atsiradimui ne tik Auksūdžio kaime, bet ir bet kurioje kitoje Kretingos rajono vietoje: *Mūsų nuomone, chemijos pramonės plėtra Kretingos rajone visiškai nedera su numatytais Kretingos r. vystymosi prioritetais ir tikslais. *Tūkstančiai Kretingos rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojų jau yra pasisakę PRIEŠ vandenilio ir metanolio gamyklos statybą, ir jų nuomonė, interesų PRIVALO būti paisoma. *Visiškai akivaizdu, kad daug kur minimų 400 mln. Eur investicijų galutinis naudos gavėjas yra ne Kretingos rajono gyventojas. Nebuvo pristatyti jokie bendrovės verslo planai, nė karto neužsiminta, kiek įmonė investuos į Kretingos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtrą ar kokiomis sumomis rems bendruomenių kultūros, sporto, kitus poreikius. *Taip ir lieka neatsakytas klausimas, kodėl tokia gamykla nėra statoma Lietuvoje esančiose LEZ (Laisvosiose ekonominėse zonose), juk jei gamyklą pastatytų LEZ’e, o ne Auksūdyje, tai bendrovė galėtų gauti iki 100 mln. Eur siekiančių mokestinių lengvatų (iki 25 proc. nuo investuotos sumos). LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 22 punkte yra įtvirtinta, kad savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. 2021 metų gruodžio mėnesį rajono taryboje tvirtinome Kretingos rajono strateginį plėtros planą 2021–2030 metams. Šiame svarbiausiame rajono vystymosi dokumente jokie chemijos pramonės milžinai nenumatyti. Ten numatyti visai kiti prioritetai – sparčiai augančio turizmo sektoriaus plėtra, siekiant įgyvendinti kurortinės teritorijos statusą. Dokumente kalbama apie ekologiją, gamtos tausojimą, žmogaus poveikio aplinkai mažinimą. Šios gamyklas atsiradimas radikaliai kertasi su tuo, kas numatyta rajono strateginio plėtros plano vizijoje: Kretingos rajonas – Vakarų Lietuvos gerovės kraštas, kuriame darniai sąveikauja vietos bendruomenė ir gamta. Vizijoje nėra vietos chemijos pramonės monstrui, norinčiam įsiterpti tarp vietos bendruomenės ir gamtos. Mums taip pat sunkiai suvokiama, kodėl Kretingos rajono meras Antanas Kalnius nesistengia įgyvendinti 2021 metų pabaigoje patvirtinto Strateginio plėtros plano – galbūt menkai yra su juo susipažinęs, o gal dirba pagal kokį nors kitą planą.
TS-LKD Kretingos skyriaus tarybos vardu skyriaus pirmininkas Dovydas BAJORAS
Jau devinti metai savo ateitį ir karjerą planuojančius Klaipėdos regiono moksleivius į „Švyturio“ areną sukviečia studijų mugė, skirta VIII–XII kl. mokiniams, su klaipėdietišku prieskoniu pavadinta „Studijų regata 2024“. Antrus metus savo kuruojamų mokyklų moksleivius į šį renginį vykti paragina, paaiškina, kaip jame susirinkti kuo daugiau reikiamos informacijos, ir palydi Kretingos rajono švietimo centro karjeros specialistės Inga Žukauskaitė, Alma Slaboševičienė, Jurgita Korsakienė ir Livija Grajauskienė. Šiemet kartu su lydinčiais mokytojais ir klasių kuratoriais į Klaipėdą vyko IG ir IIG klasių moksleiviai iš Pranciškonų gimnazijos, I–IV gimnazijos klasių mokiniai iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, IV klasės gimnazistai iš Salantų gimnazijos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro devintų, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos aštuntų ir devintų klasių moksleiviai. „Švyturio“ arenoje įvykusioje studijų mugėje šiais metais dalyvavo beveik 30 aukštųjų ir profesinių mokyklų iš visos šalies, net devynios buvo iš Klaipėdos regiono. Jos būsimiems studentams siūlė studijuoti pajūryje dėl suteikiamų galimybių ir augančios mokslo kokybės. Per renginį moksleiviai galėjo tiesiogiai pabendrauti su mugėje dalyvaujančių įstaigų atstovais, studentais, užduoti rūpimus klausimus apie studijų skirtumus, naujoves, sužinoti, kokios specialybės šiuo metu yra patraukliausios darbo rinkoje. „Studijų regatoje 2024“ taip pat dalyvavo ir būrys organizacijų, dirbančių su jaunimu ir kviečiančių savanoriauti. Scenoje buvo skaitomi įvairūs pranešimai, kalbinami aukštųjų bei profesinių mokyklų studentai, kurie dalijosi savo patirtimi ir patirtais įspūdžiais studijų metu.
„P. n.“ informacija
Lietuvos policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai, policijos profesinių sąjungų, apskrities savivaldybių merams ir kitų socialinių partnerių atstovams Klaipėdos Pilies muziejaus konferencijų salėje buvo pristatyti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) 2023 m. veiklos rezultatai. Dominavo vagystės ir smurtas, nužudymų mažiau Praėjusiais metais Klaipėdos apskrities VPK užregistruota 4 tūkst. 816 nusikalstamų veikų, ištirtos 3 tūkst. 203, kai 2022 m. užregistruotos 4 tūkst. 788 nusikalstamos veikos, išaiškintos 3 tūkst. 279. Tarp registruotų nusikalstamų veikų dominavo vagystės – apie 25 proc., el. erdvėje įvykdytos nusikalstamos veikos – apie 17 proc.), susijusios su smurtu artimoje aplinkoje –15 proc., su narkotinėmis medžiagomis – apie 14 proc. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai tarp visų registruotų nusikalstamų veikų sudaro mažiau negu 4 proc. Per 2023 m. beveik dvigubai išaugo nusikaltimų el. erdvėje – pernai registruoti 569 nusikaltimai, 2022 m. – 298. Atlikus bylų analizę, akivaizdu, kad nuo sukčių pernai Klaipėdos apskrityje nukentėjo daugiau kaip 400 asmenų, jiems padaryta žala siekia per 1,5 mln. eurų. Klaipėdos apskrityje daugiau negu perpus sumažėjo nužudymų – 2023 m. buvo 6 tokie nusikaltimai, 2022 m. – 13. Beveik 27 proc. sumažėjo nusikaltimų dėl sukčiavimo (pagal LR BK 182 str. 1-3 d.) – 2023 m. registruotos 224 nusikalstamos veikos, 2022 m. – 305. Su smurtu artimoje aplinkoje susijusios nusikalstamos veikos Klaipėdos apskrityje vis dar yra tarp dominuojančiųjų, tačiau pareigūnai pastebi, kad jų nuosekliai mažėja, ir 2023 m. registruotų tokio pobūdžio veikų skaičius yra mažiausias per pastaruosius 5-erius metus – 2023 m. registruotos 497, 2022 m. – 537, o, pavyzdžiui, 2019 m. – 800.
Finalines rungtynes sužaidė ir Rajono mokinių tinklinio pirmenybių Jaunučių mergaičių grupės dalyvės. Mažajame finale dėl bronzos medalių kovojo „Pranciškonų gimnazijos-I“ ir „Pranciškonų gimnazijos-III“ komandos. Pergalę rezultatų 3:0 šventė „Pranciškonų gimnazijos-I“ komanda. Didžiajame finale prireikė keturių setų. „Vydmantų gimnazijos“ tinklininkės, laimėjusios pirmuosius du setus, trečiame sete palūžo. Tuo pasinaudodamos „Pranciškonų gimnazijos-II“ išplėšė tašką, ir rezultatas – 2:1. Ketvirtą setą „Vydmantų gimnazijos“ tinklininkės pradėjo susikaupusios ir iškart įsiveržė į priekį 9:2, tačiau priešininkės neleido atitrūkti, ėmė artėti. Vydmantiškės, tai matydamos, sustygavo žaidimą, nutolo ir rungtynes laimėjo 3:1. Komandos apdovanotos taurėmis, žaidėjos medaliais, naudingiausios komandų žaidėjos – prizais. Komandoms vadovavo mokytojas Vaidas Mackevičius, kuris daug laiko paskyrė mergaičių tinklinio populiarinimui Kretingos rajone. Rungtynių rezultatai: „Pranciškonų gimnazija-I“ – „Pranciškonų gimnazija-III“ – 3:0 (25:19;30:28;25:12); „Vydmantų gimnazija“ – „Pranciškonų gimnazija-II“ – 3:1 (25:22; 25:23; 25:27; 25:15). Naudingiausios komandų žaidėjos: I v. Arūnė Gasiūnaitė („Vydmantų gimnazija“); II v. Diana Vaškilaitė („Pranciškonų gimnazija-II); III v. Urtė Žukauskytė („Pranciškonų gimnazija-I“); IV v. Kornelija Strigauskaitė („Pranciškonų gimnazija-III“); V v. Solveiga Vaičikauskytė („Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras“).
„P. n.“ informacija
Prie Kretingos progimnazijos 1923–1928 m. veikę dvimečiai mokytojų kursai Lietuvai parengė daug gerų, savo darbui atsidavusių pedagogų, tarp kurių buvo tarpukariu Darbėnuose dirbęs Mykolas Rauchas (1906–1966). 1918 m. atsikūrusiai Lietuvos valstybei skubiai reikėjo spręsti jos gyventojų raštingumo problemą, nes buvo apskričių, kur daugiau negu pusę jos gyventojų nemokėjo nei skaityti , nei rašyti. Kaip ir Kretingos , kur neraštingi žmonės sudarė 51,7 proc. visų gyventojų. M. Rauchas gimė 1906 m. Radvyčių dvare Kvėdarnos valsčiuje, bajorų šeimoje. Jai persikėlus gyventi į Kretingą, mokėsi vietos progimnazijoje, kurią baigė 1922 m. Nusprendęs siekti pedagogo profesijos 1923 m. tapo dvimečių mokytojų kursų klausytoju, ir juos sėkmingai baigė 1925 m. Šiuos kursus galėjo lankyti nors 4-ias vidurinės mokyklos klases baigę asmenys. Baigusieji kursus po 2 metų praktikos gaudavo jaunesniojo mokytojo vardą ir jų baigimas suteikdavo tas pačias teises, kaip ir baigusių mokytojų seminarijos 2 kursus. Baigęs kursus, M. Rauchas išvyko į Darbėnus, kur tapo vietos pradinės mokyklos mokytoju. Nuo 1920 m. špitolės mūriniame pastate miestelio centre pradėjusi veikti 4 skyrių pradinė mokykla 1926 m. persikėlė į erdvesnes Darbėnų dvaro patalpas, kur mokėsi ne tik miestelio, bet ir aplinkinių kaimų vaikai. Po 2 metų darbo M. Rauchas buvo paskirtas šios mokyklos vedėju, kuriuo dirbo iki 1939 m. Nors mokymosi sąlygos buvo kuklios, trūko gerai įrengtų patalpų, metodinės medžiagos ir vadovėlių, tai kompensavo didžiulis vaikų noras mokytis, o ir mokinių, jų tėvų pagarba mokytojui buvo didžiulė. Apie 1930 m. sukūręs šeimą su savo bendraamže Natalija, M. Rauchas 1931 m. susilaukė dukters Reginos, o 1935 m. jiems gimė duktė Natalija.
Kaip kretingiškiai kūrė Karolio miestą
Praeitais metais šventėme Kretingos vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 770-ąsias metines, o šiemet sukanka 415 metų, kai Kretingai buvo suteikta savivalda. Palyginus su žmogaus gyvenimo įvykiais, pirmoji – 1253-ųjų metų – data prilygsta gimimo metrikų išdavimui, o antroji – 1609 m. sausio 23 d. – paso įteikimui, pripažįstant teisę pradėti savarankišką gyvenimą. Vokiečių Ordinui perleidus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei dalį kryžiuočių XIII a. užkariautos Kretingos pilies kuršių žemių, atokiau nuo valstybinės sienos dešiniajame Akmenos krante įsikūrė Kretingos kaimas. Jam priklausė apie 1 tūkst. 820 ha žemės, esančios abipus upės. Šiaurės rytiniame pakraštyje stovėjo dvaras, iš kurio buvo administruojamas Kretingos valsčius. Jį su visu valsčiumi 1572 m. įsigijo Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius. XV–XVI a. per kaimą susiklostė svarbus prekybos kelias, jungęs šiaurės vakarų Žemaitiją ir Kuršą su Prūsijos kunigaikštyste. Prekyba šiuo traktu ypač pagyvėjo po Valakų reformos, kai, pakilus žemės ūkio našumui, pradėta prekiauti grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos pertekliumi. Išaugusią Kretingos svarbą regiono gyvenime įtvirtinti nutarė dvarą 1592 m. paveldėjęs jaunesnysis Jono Chodkevičiaus sūnus Jonas Karolis. Tapęs Žemaičių seniūnu ir Lietuvos lauko etmonu, jis su žmona Sofija sumanė šią pasienio vietovę paversti regiono amatų ir užsienio prekybos centru bei priešakine katalikybės citadele, saugančią nuo protestantizmo išplitimo. Tuo metu miestai ir vienuolynai buvo statomi negyvenamosiose teritorijose, šalia istoriškai susiklosčiusių gyvenviečių, kad nereikėtų šių griauti ar perstatyti. Tam Jonas Karolis pasirinko kairiajame Akmenos krante, į pietus nuo dvaro sodybos plytėjusią bendrųjų dvaro ir kaimo ganyklų žemę. Tačiau miestui ir vienuolynui statyti reikėjo laiko ir lėšų, kurių dėl karo su švedais labai trūko. Todėl pirmiausia kaimo kapinėse, veikusiose J. Basanavičiaus gatvėje, jis 1602 m. pastatė medinę bažnytėlę, šalia kurios įkurdino iš Kauno pakviestus bernardinus (pranciškonus observantus).
Grafienės kostiumas – pagal ikonografinę medžiagą
Kretingos muziejaus ekskursijose ir reprezentaciniuose renginiuose svečius dažnai pasitinka pati grafienė, dėvinti XIX amžiaus pabaigos kostiumą – į ją persikūnija šio muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė ir gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė. Jos žodžiais, grafienės kostiumas buvo atkurtas pagal autentišką Kretingos dvaro ikonografinę medžiagą. Sijonas ir trys jo pagalvėlės Prieš pusantro šimto metų Kretingos dvaro šeimininkės Sofijos Tiškevičienės ir jos dukterų įprastą kasdienį kostiumą sudarė: sijonas ir pasijonis, švarkelis, palaidinė ir trys pagalvėlės. Būtent šios ir yra įdomiausia dvariškių moterų kostiumo dalis. „To meto moterų madoje vyravo S formos siluetas: pūsti ir platūs pečiai, lieknas liemuo ir pūstas sijonas. O tam, kad sijonas nuo juosmens būtų kuo platesnis ir kuo labiau išsipūtęs, nugaroje būdavo suformuota klostė, ir dar ant sėdmenų bei abiejų šlaunų specialiu raiščiu užrišama po pagalvėlę“, – nuotaikingai pasakojo gidė, patikinusi, kad jau ir pati įgudusi užsirišti šias pagalvėles, nors dvare šią funkciją atlikdavo tarnaitės. Pasijonis būdavo reikalingas tam, kad einant šiek tiek pasikėlus sijoną, jog šis nesivilktų žeme, neduokdie, nepasimatytų apnuogintos kojos. Užtrauktukų nebūdavo: sijonas užslėptoje vietoje sukabinamas sąsagomis-kabliukais. Dėvėti šį kostiumą per trejus metus jau įpratusi D. Jomantaitė-Jonaitienė juokavo, kad dvaro ponios ir panelės dar dėvėdavo ir korsetus, kuriuos tarnaitės taip suverždavo, kad moterų liemuo pagal S raidės formą tikrai tapdavo tarsi skruzdėlių.
Lietuvių liaudies dainos naujoviškai suskambo jau trečiąsyk
Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytoja Silvija Stanienė įgyvendino savo svajonę – ne per seniausiai pasirodė trečiasis aranžuotų lietuvių liaudies dainų fortepijoniniam ansambliui rinkinys „Ar aš tau, sese, nesakiau“. „Šioje knygoje, kaip ir ankstesnėse, pianistai suras lietuvių liaudies dainas, aranžuotas bugio, regtaimo ir kitu stiliumi fortepijoniniam duetui“, – paaiškino pedagogė, 2021 m. išleidusi rinkinį „Virė virė košę“, o 2023 m. – „Du gaideliai“. Visos aranžuotės yra pateiktos be nurodyto tempo, pirštų padėties, štrichų ir dinamikos ženklų. „Palieku laisvę mokiniui ir mokytojui pasirinkti norimą muzikos kūrinio nuotaiką, tai yra interpretuoti muziką, kaip ją jaučia atlikėjas ir kaip jam norisi tai daryti. „Tuščio“ natų teksto tikslas – kad atsiskleistų mokinio individualumas, kad atlikėjai galėtų drąsiai groti, ieškoti, analizuoti, interpretuoti, eksperimentuoti“, – S. Stanienė neabejojo, kad muzika tuo ir ypatinga, kad gyvai grojant galime perteikti savo emocijas kaip norime arba kaip tuo metu jaučiamės. Pedagogė tęsė mintį: „Esant „tuščiam“ natų tekstui, mes galime muzikuoti ir nesijausti suklydę ar kalti, kad, tarkim, paspaudėme klavišą ne tuo pirštu, o kitos frazės nepavyko paskambinti tyliai. Jokių klaidų, jokio kaltės jausmo. Būtent tokiu principu padėsime jauniesiems pianistams įgyti pasitikėjimo savimi, turėti savo nuomonę, drąsiai jaustis scenoje.“ Naujajame rinkinyje – 20 lietuvių liaudies dainų: nuo visiems gerai žinomų „Atskrend sakalėlis“, „Suk suk ratelį“, „Sakė mane šiokią“ iki mažiau girdėtų „Nueisiu“, „Išėjo tėvelis“, „Paleisk, tėveli, lankon žirgelį“, „Kas bus, močiute?“, „Oi varge varge“, o kai kurios dainos pateiktos dviem variantais.
|
|
