|
|
|
(1826) 2024-02-06Įstrigo geležinkelio perėjos statyba, „sudegė“ tūkstančiai eurų
Geležinkelio perėjos Palangos gatvėje statyba, kaip jau ne vienas objektas mūsų mieste, vėlgi tampa dešimtmečio epopėja: dar 2014-aisiais buvo svarstyti galimi perėjos variantai – parengta galimybių studija, projektiniai siūlymai, 2021-aisiais buvo nupirktas, tačiau taip ir neįgyvendintas sudėtingas požeminės perėjos projektas. Išleista 100 tūkst. eurų. Galop susivokta, kad reikia naujo projekto, kurį parengti turėtų ne Savivaldybės, o bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ parinkti kvalifikuoti specialistai. Pasirinko iš trijų variantų Apie tai, kad sustabdytas ankstesnis projektas ir iš naujo teks ruošti projektinius pirkimus, prieš tai gerai išanalizavus statybos pobūdį ir sąlygas, buvo kalbėta Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Priminti geležinkelio perėjos Palangos g. tipo – antžeminės ar požeminės – parinkimo priešistorę „Pajūrio naujienos“ paprašė tuo metu mero pareigas ėjusio dabartinio tarybos nario Juozo Mažeikos. Jis papasakojo, kaip specialiai vykę į Vilnių susitikti su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka: šis patikinęs, kad įrengti perėją yra būtina, nes antraip, griežtėjant Vyriausybės reikalavimams ir numačius geležinkelių tinklo elektrifikavimą, pėstiesiems nebeleistų vaikščioti per bėgius, jiems tektų apeiti geležinkelį nemažu atstumu – per viaduką palei kelią Palanga–Šiauliai. Statybai reikalingi dideli pinigai, todėl, J. Mažeikos žodžiais, S. Dailydka pasiūlė kreiptis ir į Susisiekimo ministeriją dėl galimo trišalio projekto įgyvendinimo. „Iš europinių lėšų pavyko parengti galimybių studiją, kurioje buvo siūlomi trys perėjos variantai: pirmasis – požeminė perėja, antrasis – antžeminė su liftu ir trečiasis – taip pat antžeminė su prailgintu taku ir pandusu neįgaliesiems. Daug diskutuota: tam, kad būtų įrengtas praėjimas per viršų su pandusu, nebūtų užtekę gretimai esančios „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios žemės, šalia – individualūs sklypai. O pereiti per viršų lyjant ar sningant būtų slidu, keltuvą nuolat tektų prižiūrėti, o tai – papildomi kaštai. Todėl Taryba tuomet išsirinko statyti požeminę perėją“, – tvirtino J. Mažeika. Perėjos galimybių studija kainavo 17, 417 tūkst. Eur
Suteikia galimybę dalyvauti tarptautiniuose projektuose
Ne per seniausiai Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro mokiniai viešėjo Harjavallan Lukio mokykloje Harjavalta mieste Suomijoje, ir šis lietuvaičių vizitas yra viena „Nordplus Junior“ programos projekto „2ABCs for 17 SDGs“ dalių. Du partneriai – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras ir Harjavallan Lukio mokykla – projektą pradėjo šių mokslo metų pradžioje ir tęs iki gruodžio. „Jau spėjome įgyvendinti dvi projekto veiklas – spalį mūsų mokymo centre viešėjo Suomijos atstovai, o į Suomiją išvyko 10 mokinių delegacija – 6 iš Klaipėdos ir 4 – Kretingos filialo mokiniai. Siekiame, kad projekto veiklos pasiskirstytų tolygiai, norime vienodai motyvuoti mokinius dalyvauti įvairiose iniciatyvose“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Iš viso yra numatyti keturi mobilumo vizitai-klasių mainai, per šiuos vizitus abiejų mokyklų mokiniai drauge kuria įvairias idėjas, susijusias su 17-a tvaraus vystymosi tikslų. „Siekiant ugdyti mokinių kūrybiškumą, idėjų tipas ir forma nėra apibrėžti – tai galės būti įvairios akcijos, iniciatyvos, projektai, vienkartiniai renginiai, ilgalaikės veiklos ir t.t. Visos idėjos, kurias generuos mokiniai, bus detaliai aprašytos, apipavidalintos, susistemintos ir sukeltos į vieną skaitmeninę knygą“, – paaiškino Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro projektų specialistė Agnė Mikniūtė, šio projekto sumanytoja ir vykdytoja, kuriai tenka atsakomybė kontaktuoti su partneriais Suomijoje, kartu su kolegomis parengti vizitų programą, pasirūpinti projekto dokumentacija ir pan.
Palangos kurorto muziejus jau septintąjį kartą kviečia visus Lietuvos haiku kūrėjus ir norinčiuosius išbandyti savo kūrybines jėgas šiame žanre dalyvauti poezijos konkurse „Haiku Palangai 2024“. Konkurso tikslas – kūrybiškai skleisti žinią apie Palangos kraštą, autoriai šiemet kviečiami kurti haiku tema „Palangos tiltas“. Kaip ir kasmet, konkurse, kuris šiais metais skiriamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro, didiko, karinio veikėjo Mykolo Tiškevičiaus Palangos valdos įsigijimo 200 metų sukakčiai paminėti, dalyvaujantys autoriai skirstomi į tris amžiaus grupes: jaunesniojo mokyklinio amžiaus (iki 8 kl.), vyresniojo mokyklinio amžiaus (IX–XII kl., I–IV gimnazijos kl.) ir suaugusieji. Vienas autorius gali pateikti nuo 1 iki 5 (ne daugiau) anksčiau niekur neskelbtų haiku. Pateikiant klasikinės formos haiku, būtina išlaikyti 3 eilučių 5–7–5 skiemenų intervalą. Pateikiant šiuolaikinės formos haiku, būtina išlaikyti 3 eilučių formą. Vertindama pateiktus kūrinius, komisija vadovausis trimis kriterijais: savita, originali temos interpretacija; sustabdyto momento, netikėtumo atskleidimas; vaizdo ir emocijos dermė. Kūrinius konkursui reikia pateikti iki šių metų kovo 12 d. el. paštu haiku.konkursas@gmail.com arba atnešti į Palangos kurorto muziejų (Birutės al. 34A) užklijuotame voke, arba siųsti paštu: Konkursas „Haiku Palangai 2022“, Palangos kurorto muziejus, Birutės al. 34A, Palanga, LT-00135.
Kretingoje kojų nespėjęs apšilti medikas ir jo kompanionas siunčiami kalėti
Klaipėdos apygardos teismas šiomis dienomis paskelbė nuosprendį 2017-aisiais uostamiestyje iš viešbučio 14-ojo aukšto balkono iškritusios ir žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės byloje: kaltinamieji prodiuseris Ričardas Pinikas ir medikas Aivaras Miltenis turi atsidurti už grotų. Pratempė vos metus, turėjo grąžinti pinigus A. Miltenis kurį laiką chirurgu buvo spėjęs padirbėti ir Kretingos ligoninėje – trišalę sutartį tarp Kretingos rajono savivaldybės administracijos, Kretingos miesto ligoninės ir medicinos studijų rezidento jis buvo pasirašęs 2013-ųjų metų rugpjūčio 9 d. Pagal šią sutartį baigęs rezidentūros studijas medikas įsipareigojo 5-erius metus dirbti Kretingos ligoninėje. Darbą čia jis pradėjo 2018-ųjų rugpjūtį. Sulaukęs įtarimų žuvusios manekenės D. Didžiūnaitytės išžaginimu, kojų neapšilęs chirurgas iš Kretingos ligoninės spruko savo noru, motyvuodamas, jog Mažeikių ligoninė jam pasiūlė geresnes darbo sąlygas ir didesnį užmokestį. Kadangi medikas nevykdė trišalės sutarties ir Kretingoje neišdirbo, kaip buvo įsipareigojęs, 5-erių metų, rajono Savivaldybei jis privalėjo sumokėti visą studijų kainą ir baudą. Dėl sumos išieškojimo rajono Savivaldybei teko bylinėtis dviejuose teismuose. Klaipėdos apygardos teismas iš A. Miltenio priteisė 26 tūkst. 129,42 euro nuostolių atlyginimą, 7 tūkst. 838 eurų baudą ir 5 proc. dydžio palūkanas. „Aivaras Miltenis 2021-aisiais su mūsų Savivaldybe atsiskaitė visiškai“, – „Pajūrio naujienoms“ patvirtino rajono Savivaldybės Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Vaikėnienė. Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programa gyvuoja nuo 2013 metų. Pasak Savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės, nuo to laiko ja pasinaudojo 8 gydytojai, 5, tarp kurių urologas, ginekologas, gastroenterologas, dermatovenerologas ir kardiologas, dar studijuoja. Urologas ir gastroenterologas rezidentūrą baigs ir pradės dirbti šią vasarą, dermatovenerologas – 2025-aisiais, kardiologas – 2026-aisiais. Nuo 2021-ųjų gruodžio Kretingos rajono savivaldybėje startavo ir Šeimos gydytojų rėmimo programa. Prieš Naujuosius metus 30 tūkst. Eur parama su mokesčiais išmokėta vienai šeimos gydytojai, įsidarbinusiai Kretingos šeimos medicinos centre. Patvirtinus šių metų biudžetą, finansinė parama bus skirta ir Uosto poliklinikoje įsidarbinusiai gydytojai.
Sulaikė pabėgusį kalinį
Šeštadienį apie 21.48 val. Kretingoje, Žemaitės al., sulaikytas ir atsakingiems pareigūnams perduotas 1975 m. gimęs vyras, kuris sausio 27 d. apie 20.43 val. pasišalino iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo.
„P. n.“ informacija
Nuomojamame kambaryje rado narkotikų?
Šeštadienį apie 9.30 val. Kretingoje, Ramunių aklg., nuomojamame namo kambaryje, rastas ir paimtas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Vasario 1 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojami NKL žaidžiantys „Kretingos“ krepšininkai išvykoje 110:78 (30:21; 21:18; 30:18; 29:21) neprilygo Joniškio „Delikatesui“ (16 pergalių, 15 pralaimėjimų). Rungtynes geriau pradėjo šeimininkai, spurtavę 14:2, kretingiškiams pavyko priartėti 18:15, bet į tai „Delikatesas“ atsakė dar vienu savo spurtu ir įgijo dviženklę persvarą – 39:29. Po pertraukos varžovai dar kartą sužaidė sėkmingai ir nutolo 67:45, o kretingiškiai po šito spurto atsigauti nesugebėjo ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Roberts Dembskis (6/10 dvitaškiai) – 13, Rytis Zabita (5/6 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 11, Edgaras Danys (3/6 tritaškiai) ir Justas Žiubrys (2/4 tritaškiai) – po 10, Mindaugas Stašys (11 rez. perdavimų) ir Ernestas Bružas (2/5 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai) – po 8, Nojus Pabrieža – 7, Mantas Ruikis – 5, Modestas Jurkaitis – 4, Edvinas Alunderis – 2. Vasario 3 d. kretingiškiai namuose 107:92 (20:23; 25:23; 35:21; 27:25) nugalėjo Ukmergės „Steką“ (16 pergalių, 15 pralaimėjimų). Įpusėjus rungtynėms kretingiškiai turėjo minimalų atsilikimą 46:45, bet III kėlinį jiems pavyko perlaužti rungtynes ir po Justo Žiubrio taiklaus metimo nuo aikštės vidurio persvara padidėjo iki 13 taškų (80:67). Ketvirtą kėlinį kretingiškiai tęsė uraganinį puolimą ir neleido varžovams pagalvoti apie pergalę. Kretingos „Kretinga“: Roberts Dembskis (7/11 dvitaškiai, 10/12 baudos, 5 atk. kamuoliai, 4 per. kamuoliai, 2 blokai, 29 naud. balai) – 24, Mindaugas Stašys (6/9 dvitaškiai, 6/7 baudos, 5 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai) – 18, Mantas Ruikis (3 per. kamuoliai) ir Justas Žiubrys (2/3 tritaškiai) – po 13, Rytis Zabita (5/6 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 12, Ernestas Bružas (4 per. kamuoliai) – 11, Nojus Pabrieža (3/5 dvitaškiai) – 6, Modestas Jurkaitis – 5, Edgaras Danys (6 atk. kamuoliai, 8 naud. balai) – 3, Eisvydas Petkus – 2, Edvinas Alunderis ir Tautvydas Rudys. Kretingiškiai su 12 pergalių ir 19 pralaimėjimų šiuo metu užima XI turnyrinės lentelės vietą. Šią savaitę „Kretingos“ komanda žais dvejas rungtynes su Klaipėdos „Neptūnu-Akvaservis“ (7 pergalės, 24 pralaimėjimai), vasario 8 d. 18 val. namuose, vasario 10 d. 14 val. išvykoje.
Tomas KUBILIUS
Lietuvos geologijos tarnybai vadovaus Egidijus Viskontas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pranešė, kad Lietuvos geologijos tarnybai nuo vasario 2 dienos vadovauti pradėjo direktoriaus konkursą laimėjęs teisininkas Egidijus Viskontas. Jis šias pareigas eis penkerius metus. Lietuvos geologijos tarnyba dalyvauja formuojant darnios plėtros principais pagrįstą valstybės politiką žemės gelmių srityje ir ją įgyvendina. Taip pat organizuoja ir vykdo valstybinius žemės gelmių tyrimus, reguliuoja ir kontroliuoja žemės gelmių naudojimą bei apsaugą, kaupia, saugo ir valdo valstybinę geologinę informaciją. „Tikiuosi, kad naujasis tarnybos vadovas įkvėps komandą toliau modernizuoti įstaigą, plačiau atverti aktualius geologinius duomenis gyventojų poreikiams, mokslui ir verslui. Šių duomenų reikia erdviniam planavimui, urbanistikai, saugomoms teritorijoms, buveinių apsaugai, vandentvarkai, statiniams projektuoti ir rekonstruoti“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pristatydamas E. Viskontą. Lietuvos geologijos tarnybos vadovas taip pat turės užtikrinti žemės gelmių apsaugą ir tvarų gamtos išteklių naudojimą, saugoti geologinės aplinkos kokybę, stebėti ir prognozuoti jos pokyčius, kaupti, saugoti ir valdyti valstybinę geologinės informacijos sistemą. „Ateidamas vadovauti tarnybai, sieksiu kurti atsakingus ir abipusiai korektiškus santykius įstaigoje, diegsiu bendradarbiavimu grįstą kultūrą. Kartu su patyrusiu kolektyvu ieškosiu būtinų pokyčių ir sieksiu sustiprinti pasitikėjimą šia įstaiga“, – planais dalijosi E. Viskontas. Mykolo Romerio universitete E. Viskontas yra baigęs teisės bakalauro ir magistrantūros studijas, šiuo metu studijuoja tarptautinės politikos ir ekonomikos magistrantūroje. Naujasis Lietuvos geologijos tarnybos direktorius yra sukaupęs vertingos patirties valstybės valdymo ir savivaldos srityje. Pastaruosius metus E. Viskontas buvo išrinktas Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariu. Prieš tai dirbo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, buvo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narys, žemės ūkio viceministras.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
Šv. Agotos dieną pasirūpino duona
Vakar, per Šventą Agotą, po rytmetinių šv. Mišių Kretingos katalikų bažnyčioje buvo laiminama pačių parapijiečiių parūpinta duona: 300 mažų jos kepalėlių iškepė Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo bendruomenė, 150 kepalėlių savo krašto žmonėms iškepė vydmantiškė Gražina Katkuvienė. Kitos bendruomenės taip pat savaip paminėjo šią Lietuvoje populiarią šventąją. Noras dalintis gerumu G. Katkuvienė pasakojo, kad vakar rytą su pilnu krepšiu duonos kepalėlių išskubėjusi į šv. Mišias Kretingos bažnyčioje, mat, išvykus jų parapijos klebonui Karoliui Petravičiui, buvo svarbu, kad duona būtų palaiminta būtent tą dieną. „Kaipgi kitaip – jei palaimins ne per Šv. Agotą, o kitą dieną, tai jau nebebus toji svarbi intencija“, – įsitikinusi moteris. Palaimintos duonelės estetiškuose drobiniuose maišeliuose, kurių iš anksto pati ir pasiuvo, peltakiavo, dar ir padabino juostelėmis, ji sakė, palikusi draugams ir pažįstamiems Kretingoje, tačiau didžiumą parvežė į Vydmantus, kur išdalins žmonėms per kito sekmadienio pamaldas jų koplyčioje. Juodą duoną Šv. Agotos dienai G. Katkuvienė sakė kepusi iš ruginių miltų ir vandens, šiek tiek pagardinusi druska ir cukrumi. „Bet juk ne valgymui ji skirta, o tam, kad apsaugotų namus ir mus pačius nuo nelaimių. Ir tuo gerumu norisi dalintis su aplinkiniais, kad visi ramiai ir saugiai gyventume, – kalbėjo vydmantiškė. – Mūsų šeimoje, prisimenu iš savo vaikystės, duona buvo laikoma ypatingu valgiu: sėsdami prie pietų, vakarienės stalo persižegnodavome ir pradėdavome valgį nuo duonos, per pusryčius duoną kasdavome išvien su pusmarškone koše. Juodą ruginę duoną duonkepėje kepdavo tik sykį per mėnesį: kepalai būdavo sudėti vėsioje vietoje ant lininės paklodės. Juo ilgiau stovėdavo, juo brandesnė ir skanesnė buvo toji vaikystės duona.“ O palaimintą Agotos duoną laikydavę ant balkių, į skepetą įvyniotus gabalėlius nešiodavosi kišenėse. Dabar, sakė Gražina, jų namuose ši duonelė saugoma svetainės indaujoje, kiekvienas namiškis nešiojasi ir vežiojasi jos gabalėlį su savimi rankinėse, automobiliuose.
Penktadienį Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Darius Černauskas paliko postą – nuo tol jis dirba Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I komandos viršininku. D. Černauską Kretingoje pakeitė Šilutės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje viršininku dirbęs Valdas Kundrotas.
„P. n.“ informacija
Vydmantuose planuojama maisto atliekų perdirbimo gamykla
Tarp buvusių ūkio mechaninių dirbtuvių ir netoli medžio apdirbimu užsiimančios „Varos“ įmonės esančios vėjo jėgainės Vydmantuose gali atsirasti naujas verslo objektas – biodujas gaminanti maisto atliekų perdirbimo gamykla. Rūšiuoti bus privaloma Tokių gamyklų steigimą dar labiau skatina nuo šių metų įsigaliojusi Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti rūšiuoti maisto atliekas. Kai kurios Lietuvos savivaldybės, kaip pavyzdžiui, Alytaus rajono, tai daro jau kelerius metus, o kai kurios, tarp jų Kretingos, žengia pirmuosius žingsnius. Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus, kretingiškiams ruošiamasi išdalinti 7 tūkst. po 7 litrus talpos kibirėlių maisto atliekoms rūšiuoti. Be jų, šalia įprastų buitinių atliekų konteinerių vėliau bus pastatyti ir 105 konteineriai, skirti tik maisto ir virtuvės atliekoms. Šių konteinerių talpa – 240 litrų. Individualių namų valdoms bus išdalinti 120 litrų talpos konteineriai ir kibirėliai. Išrūšiuotos maisto atliekos pateks į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC), kuris šiuo metu stato įrenginį, padėsiantį maisto maišelius atskirti nuo kitų atliekų. Mėsos ir žuvies atliekas, kaulus, vaisių ir daržovių likučius, žieves, lupenas, nuopjovas, pieno produktus, kiaušinių lukštus, vienkartinius popierinius puodelius ir rankšluosčius, staltieses, servetėles, riebalais suteptą popierių, arbatos ir kavos tirščius, kitus vartoti nebetinkamus produktus kol kas ketinama surinkti tik mieste. Gyvenvietėse, kuriose nėra 2 tūkst. gyventojų, tokia tvarka dar negalios.
Prasidėjo akcija „Saugom lydeką“: aplinkosaugininkai primena, kad nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. lydekas gaudyti draudžiama, norint užtikrinti šių žuvų apsaugą prieš jų nerštą ir neršto metu. Nutirpus pakrančių ledui ir vandens temperatūrai sušilus vos 4 laipsnių, prasideda lydekų neršto laikotarpis, dažniausiai trunkantis kovo–balandžio mėnesiais. Nerštui lydekos renkasi seklius pakrančių ruožus ar užlietas pievas, kur vanduo sušyla greičiausiai. Aplinkosaugos specialistų teigimu, kaip ir kitos žuvys, neršto laikotarpiu lydekos tampa lengviau pažeidžiamos. Neršdamos sekliuose vandens telkinių ruožuose, jos gali tapti lengvu grobiu tiek vandens paukščiams, tiek smulkiems plėšriems žinduoliams, todėl jų apsauga tuo laikotarpiu yra ypač svarbi. Vandens telkiniams lydekos reikalingos: apmažina smulkių ir menkaverčių žuvų, sudarydamos sąlygas daugintis ir vystytis vertingesnėms. Akcijos laikotarpiu lydekų populiacijos žvejybos draudimas galioja visuose valstybiniuose bei išnuomotuose šalies vandens telkiniuose ir taikomas žvejams mėgėjams bei verslininkams. Norint apsaugoti lydekas neršto metu, bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiuoju paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones. Pernai per šią akciją buvo surengti?566 reidai, nustatyti 395 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, iš kurių 66 šiurkštūs, 4 verslinės žvejybos ir 88 kito pobūdžio pažeidimai. Pareigūnai paėmė 574 įrankius: 101 mėgėjų žvejybos, 465 ne mėgėjų žvejybos ir 6 plaukiojimo priemonės. Per praėjusių metų akcijos laikotarpį padaryta žala aplinkai siekia per 113 tūkst. Eur.
„P. n.“ informacija
Suteikia galimybę dalyvauti tarptautiniuose projektuose
Penktadienį Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ surengtos bendruomenės 20-mečio šventės ašis buvo „Vydmantų“ bendruomenės centro gyvavimo laikotarpiu nuveikti ir būsimi darbai. Už indėlį turtinant Vydmantų gyvenvietę, jos žmones, kultūros namuose praėjusį penktadienį įvykusiame renginyje bendruomenės jubiliejaus atminimo ženklu buvo apdovanotas visas būrys Vydmantams nusipelniusių vydmantiškių ir verslo atstovų. Vydmantų bendruomenė garsėja ne vien kuriamomis kaimo gyventojus telkiančiomis tradicijomis, kaip antai, kasmet rugsėjį organizuojama „Grilio pieva“, statoma bažnyčia, bet ir gyvenvietėje vystomais infrastruktūros projektais. Bendruomenė sėkmingai pasinaudojo Kretingos rajono savivaldybės Gyventojų iniciatyvų projektu ir už laimėtus Savivaldybės biudžeto pinigus gyvenvietėje pasistatė lauko treniruoklius, riedlenčių, BMX dviračių rampą, pontoninį tiltą ant tvenkinio. Infrastruktūros projektai įgyvendinami ir bendradarbiaujant su verslu. Šią vasarą Vydmantų bendruomenė yra užsibrėžusi šalia Vydmantų gimnazijos pastatyti stacionarią lauko sceną už paramą, gautą iš energetikos bendrovės „Ignitis“, kuri netoli Vydmantų turi vėjo jėgainių parką. Bendruomenės „Vydmantai“ centro pirmininkas Simas Končius patvirtino, kad vasaros scenos statyba bus didžiausias ir brangiausias bendruomenės projektas, lyginant su jau įvykdytais. „Ignitis“ pastarųjų metų parama bendruomenei siekia apie 100 tūkst. eurų. Šiandieną Vydmantuose gyvena 1 tūkst. 874 žmonės, bendruomenės centras „Vydmantai“ vienija 131.
„P. n.“ informacija
Prieš kelias dienas išgirdau, kad norima statyti metanolio gamyklą, ir viena galimų vietų yra Kretingos rajonas. Su nekantrumu laukiau daugiau pasirodančios informacijos. Ir ji išlindo. Tik ne ta, kokios tikėjausi. Prasidėjo socialinių tinklų „ekspertų“ gąsdinimai – ko tik neprisiskaičiau. Labiausiai patiko, kad po sprogimo neliks pusės pajūrio gyvenviečių – nei Palangos, nei Šventosios, nekalbant apie Darbėnus. Gaila, kad nežinojau apie įvyksiantį darbėniškių susitikimą su investuotojų atstovais: tikrai būtų buvę įdomu pasiklausyti abiejų pusių argumentų. Dabar, kiek skaičiau, ypač kritikų, – tai labiau VBS (viena bobutė sakė) informacija. „Pajūrio naujienose“ peržvelgiau straipsnį su nemažai klausimų. Viskas gerai būtų, jei kritikai nebėgtų pirma vežimo su arkliu. Į bendruomenės klausimus ar bent jau didžiąją dalį atsakytų poveikio aplinkai vertinimas. Ar šis dokumentas yra parengtas? NE. Ar atlikimas studijos garantuoja statybų leidimą? NE. Tai gal pasidomėkim, kam jo reikia. Ar jis bus parengtas? Greičiausiai ne. Visuomenei nereikia nuomonės tikrų ekspertų, kurie padės parašus ant dokumento. Mums užtenka „laido riterių“ argumentų socialiniuose tinkluose, poros Seimo narių pakalbėjimo, ir apsisprendimas padarytas.
|
|
