|
|
|
(1825) 2024-02-02Čekiukų tyrimą iš kontrolierių perėmė prokuratūra ir STT
Kretingos rajono savivaldybės administracija neskuba vykdyti Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos rekomendacijų, kurias tarnyba pateikė patikrinusi 2019–2023 m. Savivaldybės tarybos kadencijos narių gautų išmokų jų veiklos išlaidoms kompensuoti teisėtumą ir pagrįstumą – išmokų suma beveik 318 tūkst. eurų. Praėjusių metų gegužę gavusi Savivaldybės tarybos įpareigojimą patikrinti 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu Tarybos narių Savivaldybės administracijai pateiktus dokumentus (kasos čekius, sąskaitas ir kt.) veiklos išlaidoms pagrįsti ir pagal juos gautas išmokas, t. y. ar visos išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, Kontrolieriaus tarnyba darbo turėjo pusmečiui. Praėjo mėnuo, kai patikrinimo aktą su išvadomis ir rekomendacijomis Savivaldybės kontrolierė Sandra Grigaitytė-Gedvilienė įteikė Savivaldybės administracijai, o administracija iki šiol nepateikė priemonių plano, kaip įgyvendins kontrolierių rekomendacijas. Antradienį patikrinimo aktą, išvadas ir rekomendacijas pristačiusi Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui S. Grigaitytė-Gedvilienė teigė, kad kontrolierių rekomendacijos pirmąkart taip yra ignoruojamos. Kontrolės ir audito tarnyba įprastai audituoja Savivaldybės įstaigas. Šįkart, šalyje kilus vadinamam čekiukų skandalui, jos audituojamu subjektu tapo Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri ir yra atsakinga už Tarybos nariams atseikėtų išmokų skyrimo organizavimą, apskaitą, kontrolę. Auditas atskleidė, kad 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu nebuvo išsamaus Tarybos narių veiklos išlaidų reglamentavimo, buvo sudarytos galimybės lėšas kompensuoti ir šios veiklos nevykdant. Didžiausią išlaidų dalį – per 296 tūkst. eurų, arba 90,18 proc., – sudaro transporto išlaidos. Nustatyta, kad degalus Tarybos nariai pirko ir karantino laiku, kituose šalies miestuose ir rajonuose, dideliais kiekiais, trumpu laiko skirtumu, keletą dienų iš eilės, naudojant daug nuolaidų ir banko mokėjimo kortelių – visa tai kelia pagrįstus įtarimus, kad Tarybos nariai piktnaudžiavo skylėta jų veiklos išlaidų kompensavimo tvarka ir pasisavino jiems nepriklausiusius Savivaldybės biudžeto pinigus.
Ar pritartumėme kelti mokesčius dėl krašto gynybos?
Daugėja pranešimų apie korupciją
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) asmenų pranešimų apie galimą korupciją pernai gavo beveik 6 tūkst. 600, tai yra 30 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Anoniminių pranešimų buvo 6 proc., 35 asmenims už vertingą informaciją išmokėta daugiau negu 36 tūkst. eurų. Asmenys vienkartine pinigine išmoka paskatinami, jeigu jų suteikta informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką yra vertinga, padėjo atskleisti, užkardyti nusikalstamas veikas. Didžiausia išmoka vienam asmeniui pernai siekė 5 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius. 2022 m. didžiausia išmoka vienam gyventojui siekė 2,5 tūkst. eurų. Tačiau vienkartinė išmoka už STT suteiktą vertingą informaciją apie galimą korupciją nėra pagrindinis kriterijus, kodėl asmenys praneša apie galimą teisės pažeidimą. Tokie pranešimai yra ir pilietiškumo išraiška. Gaunamų pranešimų skaičius auga: 2021 metais sulaukta 4 tūkst. 350 pranešimų, 2022 m. – 4 tūkst. 729-ių, 2023 metais – 6 tūkst. 599-ių. Pernai, įvertinus asmenų pateiktus pranešimus, buvo pradėti 44 ikiteisminiai tyrimai. Daugiausiai pranešimų gauta apie galimus teisės pažeidimus, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, savivaldos ir teisingumo srityse. Praėjusiais metais STT gavo 75 pranešimus iš viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų, kurie pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį teisėsaugos institucijoms – prokuratūrai, STT arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai – privalo pranešti apie jiems žinomas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pranešti STT apie žinomus korupcijos atvejus galima šiais būdais: interneto svetainėje www.stt.lt, „Pranešk STT“ linija (8 5) 266 3333, el. paštu pranesk@stt.lt, mobiliąja programėle „Pranešk STT“, atsiuntus pranešimą paštu ar atvykus į artimiausią STT padalinį. Visais pranešimų pateikimo atvejais yra užtikrinamas pranešimą pateikusio asmens konfidencialumas.
„P. n.“ informacija
Trijuose daugiabučiuose – statybos darbai, septyni – eilėje
„Mūsų seno 80-ies butų namo būklė – nepavydėtina. Kad vamzdynai – baisūs, pamatė ir šilumininkai, kuriuos buvome išsikvietę likviduoti avarijos. Renovacijos nesulaukiame nuo 2019-ųjų“, – su kokia problema susiduria, papasakojo viena Žemaičių g. 8 namo gyventojų Jūratė Leonavičienė. Nerimą išsklaidė Kretingiškės žodžiais, po „kovido“, pakoregavus investicinį planą, antrą kartą gyventojų dauguma pasirašė, kad renovacijai pritaria. Iš karto nepavyko gauti rangovo, dabar rangos sutartis su bendrove „RNDV statyba“ pasirašyta, tuo žmonės džiaugiasi, tačiau... Pernai rudenį buvo pažadėta, kad statybos prasidės žiemą, dabar jau koridoriuje pakabintas skelbimas, kad – šį pavasarį. Bet ar tikrai prasidės? Ar yra gautas finansavimas?“ – šie klausimai žmonėms neduoda ramybės. Daugiabučių namų programos įgyvendinimo administratoriaus Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ projektų vadovė Vilma Ulčinskienė patikslino: gali būti, kad Žemaičių g. 8 rangos darbai prasidės net vasario pradžioje. Sakyti, kad projektas per ilgai užtęstas, jos nuomone, – neteisinga, nes paramos sutartis pasirašyta ne 2019-aisiais, o 2020 metų birželio 2 dieną, projektavimo sutartis – tų pačių metų rugsėjį. Projektavimo darbai paprastai vykstantys apie metus. Įmonė „Kretingos komunalininkas“ energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą įgyvendina nuo 2013-ųjų. Pirmasis daugiabutis Klaipėdos g. 121 Kretingoje buvo renovuotas 2015 m. Pernai buvo atnaujinti trys daugiabučiai namai ir pasirašytos 7 statybos rangos darbų sutartys. Šiuo metu Kretingoje atnaujinami (modernizuojami) trys daugiabučiai, o septyniems vyksta paruošiamieji darbai. Iš viso Kretingos mieste ir rajone renovuoti 39 daugiabučiai.
Ir šalyje, ir mūsų rajone pagreitį įgauna švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“. Ji vykdoma 6-iose rajono ugdymo įstaigose, viena jų – Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, kurioje vakar startavo Gabių mokinių akademija. „Tai – mūsų sėkmės istorija“, – gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys neabejojo, kad Gabių mokinių akademija, kurios steigimas numatytas pažangos programoje, rajono mokiniams suteiks įvairiapusės naudos. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius paaiškino, kad Gabių mokinių akademija yra pasirengusi stiprinti švietimo įstaigų tinklaveiką ir mokytojų bendradarbiavimą, taip pat – gerinti įtraukiojo ugdymo, STEAM ugdymo ir kultūrinio ugdymo galimybes, infrastruktūrą, sudaryti tinkamas sąlygas neformaliojo vaikų švietimo ugdymo prieinamumui skirtingų gebėjimų mokiniams. Dr. K. Trakšelys, pristatydamas Gabių mokinių akademijos veiklas, akcentavo, kad ši akademija veikia pagal Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos gabių mokinių akademijos tvarkos aprašą. „Gabaus mokinio filosofinių ugdymo nuostatų tikslas – gabių mokinių ugdymas puoselėjant jų mąstymo ir lyderių savybes. Šios akademijos tikslas – atsižvelgiant į gabių mokinių individualius poreikius užtikrinti ugdymo sistemiškumą, nuoseklumą, intensyviai plėtoti įgimtus gabumus ir polinkius STEAM srityje“, – kalbėjo direktorius, kuris vadovauja savo paties įsakymu sudarytai darbo grupei šiai veiklai vykdyti. Numatyta, kad Gabių mokinių akademijos veikloje dalyvaus Kretingos rajono švietimo įstaigų IX–XII, arba I–IV gimnazinių klasių, gabūs mokiniai, kurie nori gilinti savo žinias ir plėtoti įgimtus gabumus ir polinkius STEAM, arba biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų srityse.
Aptarė karjeros galimybes ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus
Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro karjeros specialistų metodinio būrelio iniciatyva Klaipėdos miesto ir viso Vakarų Lietuvos regiono karjeros specialistai buvo pakviesti į metodinę dieną „Efektyvesnės darbo formos ugdant specialiųjų poreikių mokinių karjeros kompetencijas“ ir Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre tobulino profesines įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Renginyje dalyvavo ir naujų žinių sėmėsi Kretingos rajono švietimo centro karjeros specialistė Alma Slaboševičienė. Renginio organizatorių teigimu, metodinė diena Ernesto Galvanauskos profesinio mokymo centre surengta neatsitiktinai – šio centro administracija ir specialistai didelį dėmesį skiria specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių ugdymui. „Mums tokie renginiai taip pat yra svarbūs, nes jie suteikia galimybę mūsų centrui kuo plačiau pristatyti mokymo programas, tarp jų – ir skirtas specialiųjų poreikių turintiems jaunuoliams. Taigi bendradarbiavimas su Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru yra abipusiai naudingas“, – teigė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Renginio lektoriai ir svečiai dalinosi gerąja darbo patirtimi, idėjomis, kaip specialiųjų poreikių vaikus sudominti karjeros galimybėmis: Klaipėdos Vitės progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė aptarė pagrindinius įtraukiojo ugdymo ir specialiojo ugdymo aspektus, specialiojo pedagogo ir karjeros specialisto bendradarbiavimo galimybes; Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos karjeros specialistė Liana Pareigienė, parengusi pranešimą „Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo karjerai prieinamumo galimybės“, pasidalijo gerąja darbo patirtimi specialiosiose mokyklose ir įvardijo problemas, kurių kyla norint, kad kitokių mokinių ugdymo karjerai prieinamumo galimybės būtų įgyvendinamos efektyviai.
Žolininkės patirtis – iš pačios įveiktų sunkių ligų
Kretingoje prieš 4-erius metus įsikūrusios garsios šalies žolininkės ir liaudies medicinos žinovės, buvusios pedagogės, kultūros darbuotojos ir Sąjūdžio kūrėjos 76-erių Janinos Danielienės gyvenimas – tarsi įtraukus romanas, kurio dominantė – skaudūs likimo kirčiai: dvi skirtingos onkologinės ligos ir pernai ištikęs insultas. Iš jų pakilusi moteris dėkinga Dievui už patirtas neįkainojamas pamokas. „Tačiau patarimų, kaip teisingai gyventi, aš neturiu, nes ir pati negyvenau tobulai“, – atviravo ji.
Pastarąjį dešimtmetį J. Danielienės vardas per Lietuvą nusklendė labiau kaip gydomųjų augalų žinovės – gyvendama sename Plungės rajono Babrungo seniūnijos vienkiemyje ji įsteigė turtingą vaistažolių ūkį, surinko gausią augalų kolekciją: sodybos teritorijoje išvien su Klaipėdos universiteto mokslininke Rita Nekrošiene ir jos studentėmis surado 248 vaistinius augalus, o su Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslų daktare Ona Ragažinskiene sodyboje įrengė mokomąją bazę – pasodino 110 rūšių retų vaistinių augalų.
Tačiau po antrojo vyro Edmundo mirties ji įsikūrė Kretingoje, arčiau dukters pedagogės Aušros Mizgirienės ir jos šeimos. Kretingą, tikino Janina, įsimylėjusi jau seniai, dar prieš Atgimimą, kai tekdavo atvykti į Caritas bendruomenę skaityti paskaitų, vėliau į čia atitekėjo duktė, gimė anūkai.
Šiandieną J. Danielienė sakė nebeturinti tokių erdvių ir sąlygų užsiauginti augalų, juos džiovinti, paruošti gydomųjų arbatų, jų mišinių, kaip buvę anksčiau, tačiau savo pomėgio neatsisakanti. „Per tas arbatas dabar dar ir delnas operuotas, tai – profesinė liga, gi kokius kiekius žolių tenka sukarpyti po centimetrą“, – neslėpė pašnekovė. Žolės ją lydėjo nuo vaikystės, tačiau labiau jomis susidomėjo prieš tris dešimtmečius, kai pirmąkart pačią užklupo žarnyno vėžys.
Kretingos rajono socialinių paslaugų centre įrengtos naujos užimtumo erdvės po pamokų laiką jame leidžiantiems vaikams: rūsyje, į kurį veda šviesus atnaujintas koridorius, o jame du pandusai ir keltuvai judėjimo negalią turintiems asmenims, įrengta 100 kv. m ploto žaidimų ir sporto erdvė su įvairiais įrenginiais, sėdmaišiais, televizoriumi, grotuvu, elektriniais vargonais. Taip pat greta įrengtas tualetas, praplatintos durys.
Šios patalpos buvo įrengtos pernai iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto, skirto Dienos centrų plėtrai Kretingos rajone, – jam įgyvendinti buvo gauta 110 tūkst. Eur. Projektas skirtas 35 centro lankytojams.
Socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, aprodydama naujai įrengtas patalpas Kretingos rajono vadovams – merui Antanui Kalniui, vicemerei Vaidai Jakumienei ir Statybos skyriaus vedėjai Rimai Lukauskienei, papasakojo, kad šiuo metu jų Dienos centrą po pamokų lanko nuo 20 iki 24 globojamų, mažas pajamas gaunančių šeimų, taip pat – vaikų iš socialinės rizikos šeimų, jie skirtingo amžiaus – nuo pradinukų iki pilnametystės.
Vaikai čia patys ateina po pamokų, iš pradžių papietauja, talkinat socialinėms darbuotojoms, paruošia pamokas, o nuo šiol jau gali laisvą laiką po jų leisti pramogaudami jiems naujai įrengtoje erdvėje. Nors jos žodžiais, judėjimo negalią turinčių vaikų tarp jų nėra, tačiau įrengti keltuvus ir pandusus buvo būtina ES projekto sąlyga. Šia erdvė gali apsinaudoti ir Dienos tarnybą lankantys pajėgesni senjorai.
Atstatyti Covid-19 ir gripo komplikacijų pažeistas organizmo sistemas „Atostogų parke“ siūloma natūraliomis priemonėmis. Aibė reabilitacinių priemonių leis ne tik sustiprinti organizmą, bet ir įgyti atsparumą ligoms.
„Vandens procedūros, Kneipo takelis, haloterapija, įvairios inhaliacijos, specialus gydomasis masažas, kvėpavimo mankštos, įvairios vonios, geoterminis baseinas, sapropelio aplikacijos, įvyniojimai efektyviai stiprina organizmą dar nesusirgus, taip pat padeda atsistatyti po persirgtų ligų“, – vardijo „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos cenro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.
Kretingos rajono gyventojai į „Atostogų parko“ baseinus ir pirtis kviečiami atvykti su 50 proc. nuolaida. Tereikia pateikti gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti registrų centro išrašas apie deklaruotą gyvenamąją vietą, asmens dokumentas (pasas arba tapatybės kortelė), automobilio registracijos liudijimas, kuriame nurodyta jo išdavimo vieta.
„Pastaruoju metu vyraujanti nauja Covid-19 Omikron viruso atmaina būna sunkiau aptinkama įprastais greitojo testavimo metodais. Dažniausiai viruso nerandama 1–3 susirgimo parą. Simptomai būdingi viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomams: vyrauja gerklės skausmas, sloga, karščiavimas, kartais galvos, raumenų skausmai. Pastaruoju metu rečiau nustatomi ankstesnėms atmainoms būdingi specifiniai skonio, uoslės sutrikimai. Kaip ir anksčiau, Covid virusas ypatingas tuo, kad organizme sukelia uždegiminę reakciją, kuri gali pažeisti įvairias sistemas, dažniausiai kvėpavimo, širdies, nervų. Covid infekcija ypač pavojinga rizikos grupės pacientams lėtinėmis ligomis sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms“, – paaiškino N. Kemeklis.
Džiugu, kad klientų / pacientų po persirgtos Covid infekcijos skaičius mažėja, nes ligos eiga pastaruoju metu lengvesnė, mažiau komplikacijų. „Vis dėlto šį sezoną padaugėjo susirgimų gripu, kuris dažnai komplikuojasi plaučių uždegimu“, – tendencijas pastebėjo gydytojas.
Atstatykite organizmą po persirgtų ligų ir stiprinkite imunitetą kartu su „Atostogų parku“ ir jame įsikūrusiu medicinos centru „Natura Termo SPA“! Pateikiame mūsų klientų labiausiai įvertintų procedūrų TOP 10.
Žolininkai sako, kad, atslūgus šalčiams ir nutirpus sniegui, pats laikas šio to pasirinkti iš gamtos vaistinės – pavyzdžiui, pušų spyglių. Kuo jie naudingi žmogaus organizmui, kaip pasiruošti?
Vitaminų septyniskart daugiau negu citrinoje
Kretingiškės žolelių žinovės Katerinos Labanauskienės teigimu, pušies spygliai – naudingų medžiagų šaltinis, kaip gydomoji priemonė buvo naudojami nuo seniausių laikų, bet praverčia ir šiandien. Spygliuose vitamino C yra 7 kartus daugiau negu citrinose, tinka dezinfekuoti, naikinti mikrobus ir malšinti uždegimą, turi kraują valančių savybių, plečia kraujagysles, ramina, ramina nervų sistemą, stiprina plaukus ir gerina odos būklę, padeda greičiau užgyti žaizdoms.
K. Labanauskienės žodžiais, pušies spygliai gali būti naudojami peršalus, esant burnos ertmės uždegiminiams procesams, širdies ir kraujagyslių ligoms ir jų profilaktikai, taip pat pravartu trūkstant vitaminų ar virškinimui normalizuoti, tinka esant raumenų ir kaulų sistemos ligoms. Gydomosios vonios su pušų spygliais labai patinka žmonėms, kuriuos kamuoja nuovargis ir miego sutrikimai.
Jaunystei ir grožiui spygliai naudojami namų kosmetologijoje: padeda išlaikyti jaunystę, kovoti su odos problemomis ir net nuplikimu.
Dietistė
Nuolat šąlančios rankos ir pėdos leidžia suprasti, kad jūsų kūno „krosnis“ gamina nepakankamai šilumos. Kalbant moksliškai – šąlančios galūnės yra vienas požymių, kad organizme pakito antinksčių ir skydliaukės hormonų kiekis.
Kai skydliaukė funkcionuoja tinkamai, adrenalinas ir kortizolis bus gaminamas saikingai. Tačiau, jei patiriate stresą, kūnas pradės saugotis ir nedelsdamas pasigamins daugiau jam reikalingų hormonų arba jų gamybą stabdys. Dėl patiriamo streso padidėjęs adrenalino kiekis reikalingas smegenų, vidaus organų veiklai palaikyti, tačiau tuo pačiu jis sumažina kraujotaką kūno galūnėse. Tad esant nuolatinei stresinei situacijai, kūnas ims koncentruoti kraują arčiau vidaus organų, todėl jūsų rankos, kojos ar nosis gali imti šalti.
Kadangi išmatuoti savo nuolat besikeičiančių hormonų veiklą yra ganėtinai sudėtinga ir brangu, tam yra paprastesnis būdas – kūno temperatūra. Sveika kūno temperatūra atsibudus turėtų siekti apie 36,6 °C. Kūno temperatūra dienos viduryje gali pasiekti ir 37 °C. Ir tai nebūtinai reikš, kad jūs sergate! Jei jūsų kūno temperatūra yra žemesnė negu šios ribos – tai gali leisti suprasti, kad jūsų kūnas yra aptingęs, o medžiagų apykaita „lėta“. Jūsų organizmo „krosnis“ kūrenama šlapiomis malkomis, ir galūnės šąla.
Šiluma išsiskiria tuomet, kai valgomas jūsų organizmui tinkamas maistas. Kai kūnas sudegina maistą (tarkim, obuolį), pagaminama energija, arba šiluma. Asmenys, kurių medžiagų apykaita yra „greita“, pagamina daugiau šilumos, kas lemia aukštesnę kūno temperatūrą. Greitos medžiagų apykaitos ir šilumos organizme didinimas turėtų būti bet kurios mitybos ar gyvenimo būdo tikslas, jei norime, kad mūsų kūnas funkcionuotų optimaliausiai.
Trečiadienį apie 6.51 val. Jokūbavo kaime automobilio „Ford Focus“ vairuotojui, gimusiam 1992 m., nustatytas 2,65 prom. neblaivumas.
Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Rajono moksleivių tinklinio pirmenybėse. Sužaisti susitikimai: jaunių vaikinų grupėje – „EGPMC Kretingos filialas“ – „Darbėnų gimnazija-I“ – 1:3 (25:21; 18:25; 10:25; 24:26); „Pranciškonų gimnazija“ – „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ – 2:3 (26:24; 21:25; 25:15; 22:25; 14:16); jaunių merginų grupėje – „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ – „Pranciškonų gimnazija-I“ – 3:1 (25:23; 28:26; 15:25; 25:12); „Pranciškonų gimnazija-II“ – „Darbėnų gimnazija“ – 3:0 (25:21; 25:11; 25:21); „Salantų gimnazija“ – „Vydmantų gimnazija“ – 3:0 (25:11; 25:21; 25:11); pusfinalis – II v. „Darbėnų gimnazija“ – III v. „Pranciškonų gimnazija-II“ – 0:3 (21:25; 11:25; 21:25); I v. „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ – IV v. „Pranciškonų gimnazija-I“ – 3:1 (22:25; 26:24; 25:18; 25:19); jaunučių mergaičių grupėje – „Pranciškonų gimnazija-II“ – „Pranciškonų gimnazija-III“ – 2:3 (21:25; 25:27; 25:23; 25:12; 15:18).
Vasario 16-osios šventės proga, norėdami atsidėkodami lietuviams už paramą kariaujančiai Ukrainai, šios šalies dainininkai ir muzikantai atvyks į nemokamų padėkos koncertų turą. Garsūs scenos artistai specialiai panoro dainuoti ne vien Vilniuje ir Kaune, bet ir provincijos miestuose, tuo norėdami nusilenkti visai šaliai.
Vasario 16–24 dienomis vyksiančiuose koncertuose gros Akademinis Kyjevo pučiamųjų orkestras, dainuos įžymūs operos solistai. Viena dainininkių – lietuvių kilmės Kijevo operos primadona, T. Ševčenkos vardo nacionalinės premijos laureatė Andželina Švačka.
Karo metu solistė organizuoja ir pati dainuoja labdaros koncertuose, per kuriuos surinktos lėšos yra skiriamos armijai. Orkestrui diriguosiantis 53 metų Mykola Lisenko ne tik šalyje ir užsienyje renka paramą, bet ir kas kelias savaites pats ją veža į frontą.
Tautiniu patriotizmu garsėjo ir bendrapavardis dirigento proprosenelis, garsus kompozitorius Mykola Lisensko – išsižadėjęs rusų kalbos ir kūręs muziką folklorinių dainų pagrindu. Vykdamas pas karius M. Lisenko ne kartą pateko į apšaudymus, o kelių jo orkestrantų šeimos nariai bei giminaičiai fronte žuvo gindami tėvynę.
Žuvo ir į frontą savanoriu išėjęs kariauti vienas operos solistas, su kuriuo A. Švačka ne kartą drauge koncertavo scenoje. 52 metų A. Švačka, turinti ištikimų gerbėjų užsienyje, nepriėmė šių siūlymo bėgti iš Ukrainos. Dainininkė kartu su vyru, sūnumi ir dukrele pirmą karo dieną slėpėsi Kyjevo metro požemiuose ir, norėdama įveikti asmeninį stresą bei suteikti drąsos kitiems, jame garsiai dainavo operines arijas, o jai pritarė sūnus Oleksandras, konservatorijos studentas.
Karo pradžią solistė prisimena, kaip netikėtą dukrelės Anios įsiveržimą pusę penkių ryto į tėvų miegamąjį su šauksmu – prasidėjo. Po išvakarėse vykusio koncerto ir vėlyvo atsigulimo mama su tėčiu buvo giliai įmigę, ir pirmų sprogimų negirdėjo.
„Sklandė gandai, kad Maskva gali pulti vasario 23-iąją, nes Rusijoje tada yra švenčiama armijos diena. Kadangi nieko neįvyko, po koncerto scenos užkulisiuose kitų artistų paklausiau „tai ką, reiškia karo nebus?“ – prisiminė primadona. Artistai vieningai džiaugėsi, kad karas neprasidėjo ir vylėsi, kad Maskvos grasinimai yra vien gąsdinimas.
Kretingiškius piktina jau dešimtmečius kone pačioje miesto širdyje, istorinėje vietoje, kur prieškariu stovėjo miesto žydų sinagoga, teberiogsantis vaiduokliu miestelėnų pramintas buvęs „Mėguvos“ viešbutis. „Kiek dar ilgai jis stovės nepajudinamas lyg kokia šventa karvė? Nejaugi rajono valdžia neturi jokių mechanizmų, kad galėtų priversti savininkus jį tvarkyti arba griauti?“ – stebėjosi žmonės.
Siūlė didinti baudas
Kretingos miesto gyventoja Jūratė L. išvien su Žemaičių g. 8 daugiabučio kaimynais laiške redakcijai išsakė savo nuomonę dėl to, kad puošnus ir sutvarkytas miesto fasadas nepaslepia baisaus vaizdo vos už kelių žingsnių nuo Rotušės aikštės, kur lyg šmėkla stovi buvęs „Mėguvos“ viešbutis. „Žmones piktina, nes niekas netvarko tos griuvenos, kuri nei griūva, nei tvarkoma. Mano žiniomis, Lietuvoje yra įstatymas dėl apleistų pastatų – jie turi būti pašalinti. Viskas yra padaroma darant, bet gal tiesiog patogu niekam nieko nedaryti? Nejaugi atsakingi valdžios asmenys neturi jokių administracinių priemonių šiai problemai išspręsti?“ – svarstė kretingiškiai.
Jūratė L. išvien su kitais šalia pastato-vaiduoklio stovinčio daugiabučio gyventojais norėtų žinoti, ir kam jis priklauso, ir kokie savininkų užmojai: „Girdėjome, kad „Mėguvą“ nusipirkę verslininkai iš Kauno, užtat nei jiems šilta, nei šalta, kad šis statinys darko Kretingos centro vaizdą. Jei jie ir susimoka valstybės nustatytus 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio, matyt, tai jiems nėra daug. Tad gal reikėtų griežtinti įstatymus, didinti baudas, nustatant 20 proc., tuomet gal imtų svarstyti – tvarkyti, o jeigu neišgali, parduoti pastatą.“
Žmones piktina dar ir tai, kad „Mėguva“ riogso buvusios žydų šventyklos vietoje, – apie tai primena ir priešais griuveną Lietuvos žydų bendruomenės pastatytas paminklas.
Darbėnų seniūnijos ir aplinkinių gyvenviečių bendruomenės žmonėms didžiulį susirūpinimą sukėlė Danijos verslininkų planai statyti didžiausio galingumo Baltijos šalyse ir Skandinavijoje metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, kurios pajėgumas:
*vandenilio gamyba – 19 tūkst. 250 t/metus;
*metanolio gamyba – 100 tūkst. t/metus;
*vandens sąnaudos – 274 tūkst. 400 kub. m/metus;
*anglies dvideginio suvartojimas – 142 tūkst. t/metus;
*susidarančios nuotekos – 85 tūkst. kub. m/metus;
*elektros energijos suvartojimas – 1 tūkst. 200 GWh;
*bendra galia ~ 200 MW.
Tai, ko gero, būtų vienintelis chemijos pramonės gigantas Europoje, planuojamas statyti nusikalstamai arti, vos 45 metrų atstumu nuo gyvenamos sodybos, 500 metrų atstumu nuo gręžinio, iš kurio imamas geriamasis vanduo Darbėnų miestelio gyventojams ir 900 metrų nuo paties Darbėnų miestelio.
Didžiausią susirūpinimą mūsų regiono žmonėms kelia tai, kad planuojama gamykla sunaudos didžiulį švaraus vandens kiekį – 274 tūkst. 400 kub. m per metus. Nei gamyklos projektuotojai, nei Kretingos savivaldybė negarantuoja, kad intensyviai eksploatuojamas požeminio vandens telkinys nepaliks be vandens visų Kretingos rajono, Palangos miesto gyventojų.
Kitas nerimą keliantis faktas įspūdingas – 85 tūkst. kub. m per metus susidarančių nuotekų kiekis. Kaip bus valomos ir kur bus išleidžiamos nuotekos, ar bus užtikrintas saugus nuotekų apdorojimas, kaip bus apsaugoti vandens telkiniai, upeliai, Baltijos jūra? Atsakymų negavome.
Gyventojams nepaaiškinta, kokiomis technologijomis bus pasinaudota, valant cheminius elementus iš nuotekų, ir kur, kaip jos bus utilizuojamos.
Kretingos savivaldybės interneto svetainėje Poveikio aplinkai apraše buvo paskelbta, kad pagaminta produkcija (metanolis) bus saugoma gamyklos teritorijoje iki 5 dienų antžeminėse talpyklose, todėl kilo klausimas, kaip bus užtikrintas saugus pagamintos produkcijos metanolio ir vandenilio saugojimas antžeminėse talpyklose? Atsakymo neišgirdome.
Medžio langus, duris, sodo namelius, lovas Kurmaičiuose šalies rinkai ir eksportui gaminanti Jūratės ir Prano Varkojų įmonė šiomis dienomis paminėjo veiklos trisdešimtmetį.
Maždaug pusė Lietuvoje įsteigtų įmonių bankrutuoja per pirmuosius penkerius metus, rodo statistika. Kaip verslą sėkmingai plėtoti tris dešimtmečius?
Uždarąją akcinę bendrovę
„P. Varkojis ir kompanija“ 1994 m. sausio 10 d. įkūrę Jūratė ir Pranas Varkojai už savojo verslo pradžią dėkingi yra tėvams. Abu, Jūratė ir Pranas, kilę iš šio krašto, tačiau, kaip anais laikais buvo įprasta, baigusi Kauno politechnikos institutą ir įgijusi naftininko specialybę, Jūratė gavo darbo paskyrimą į vienintelę Lietuvoje naftos gamyklą Mažeikiuose. Įsikūrusi gamyklos bendrabutyje, vėliau jauna šeima sulaukė buto. Ėmęsi verslo tą butą pardavė, už gautus pinigus nusipirko „Ford Transit“ autobusiuką, kuris atitarnavo apie 15 metų. Juo atsiveždavo medžiagas gamybai, išgabendavo užsakovams produkciją. Pirmas už jo vairo sėdo Pranas, tą šeimai brangų autobusiuką vairavo ir nuo pat įmonės starto tiekėju dirbęs ilgametis įmonės darbuotojas Alvydas Montrimas.
Pirma įmonės produkcija buvo paties P. Varkojo sukurtos suprojektuotos medinės lovos, gaminamos ir šiandieną. Pranas turi baldininko specialybę, įgytą studijuojant taikomąją dailę, o langų gamybos iššūkį žentui metė namą Plungėje apie 1990-uosius statyti pradėjęs uošvis, Jūratės tėvas Antanas Bučas. Pranas prisimena sėdęs braižyti frezų, važiavęs į gamyklą Alytuje, kuri jas ir pagamino. Langus uošvio namui padarė dviese su Rimantu Varkoju.
Šiandien šventiniame sambūryje Vydmantų bendruomenė paminės savo veiklos 20-ies metų jubiliejų. Bus padėkota aktyviausiems vydmantiškiams, įmonėms ir verslininkams, kurie neabejingi bendruomenės iniciatyvoms, visi kartu prisimins tą laiką, kai entuziastingų aktyvių vydmantiškių pastangomis 2003 m. gruodžio 31 d. buvo užregistruotas Vydmantų bendruomenės centras.
„Tada bendruomenė glaudėsi Vydmantų mokyklos patalpose, beje, bendruomenė nė šiandien neturi savo atskirų patalpų, todėl veikiame bendradarbiaudami su vietos įstaigomis – kultūros centru, biblioteka, gimnazija, kas tik dar labiau turtina visų vydmantiškių gyvenimą“, – teigė dabartinis Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius, bendruomenei vadovaujantis nuo 2018 metų.
Įkurti bendruomenę inicijavo tuometinis Vydmantų vidurinės mokyklos direktorius Povilas Nekrašas. Vėliau bendruomenei vadovavo Alfonsas Berenis, po jo – Augstina Urbienė, Marius Žalimas. „Bendruomenė nuolat atsinaujindavo, kildavo naujų idėjų. Po truputį pradėjo judėti projektai – štai Augustinos Urbienės vadovaujamu laiku buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė prie koplyčios ir vaikų darželio, sutvarkyta teritorija šalia kultūros namų, kur ir dabar dar įžiebiame kalėdinę eglę“, – S. Končius teigė, kad prie bendruomenės atsinaujinimo, jos tradicijų puoselėjimo prisidėjo daug žmonių. Štai Vygantas Rekašius, Palangos pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas ir dirigentas, pasiūlė surengti Grilio pievą – kad žmonės galėtų telktis bendriems darbams, pabendrauti, susivienyti idėjoms. „Grilio pievą surengėme jau 8-ą kartą, ir tas renginys vis auga, stiprėja, tapo žinomu ne tik Kretingos rajone, bet ir už jo ribų“, – pasisekusia idėja pasidžiaugė Vydmantų bendruomenės pirmininkas, kurio pastebėjimu, bendravimui skirtas renginys pamažu virto į labdaros, kai surinktos lėšos pagal nerašytą taisyklę vienais metais keliauja naujos bažnyčios statybai, antrais – bendruomenės poreikiams tenkinti.
„Bendruomenei visada atsiranda kokių nors poreikių, kuriems patenkinti ne visada galima parašyti projektą ar kreiptis į kokią nors instituciją“, – paaiškino S. Končius.
Jūratė Sofija LAUČIŪTĖ
Humanitarinių mokslų daktarė
Daugiau kaip prieš dvidešimtį metų dvi moteriškaitės nuo Kretingos išvažiavo plačiau pasižvalgyti po Žemaičių kraštą. Nuorodų tais laikais dar nebuvo, tad keletą kartų teko kelio teirautis pas sutiktus vietinius. Visi jie buvo tikri žemaičiai, tad kiekvieną kartą jie į klausimą atsakydavo klausimu: „Vuo kam jums reek?“
Esu girdėjusi, kad klausimu atsakyti į klausimą būdinga žydams, bet visi pripažįsta, kad žydai yra ta tauta, iš kurios verta daug ko mokytis. Tai ir keliauninkės ne nustebdavo, o sąžiningai aiškindavo, „kam reek“, ir galų gale kelią žemaičiai parodydavo.
Kam aš čia burną aušinu? O tam, kad žinotumėt, jog tikras (!) žemaitis nieko, nei pasiūlymo, nei klausimo nepriims atvėpusiomis ausimis, bet viską „nuognee“ išsiaiškins. Išsiaiškins tikslus, priežastis, pasekmes... O jeigu nieko nesiaiškina, nieko neklausinėja, vadinasi, tai jau nebe žemaitis.
Nežinau, kokiai tautai, genčiai priskiria save ponai Vilniuje, kurie išskėstomis rankom pasitiko danų verslininkus, sumaniusius Lietuvoje statyti didžiausią Šiaurės Europoje metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą. Tai jų reikalas. Bet kokiai genčiai, tautai priskiria save tie Kretingos ir viso mūsų pajūrio krašto, Vakarų Žemaitijos žmonės, kurie nieko neklausinėdami (o gal visgi paklausė: „O kas MAN iš to?“), atvėrė mūsų krašto vartus danų verslininkams?
Pastariesiems toks svetingumas taip patiko, kad iš pradžių planavę kuklesnes investicijas, apie 250 mln. eurų, dabar nutarė statyti kur kas didesnę gamyklą, atitinkamai didinant investicijas iki 400 mln. Eur.
|
|
