|
|
|
(1824) 2024-01-30Netvarkomi daugiabučių kiemai – tarsi mėnulio krateriai
Daugiabučių namų kiemuose telkšo balos, išklypę šaligatviai, nudaužyti bortai, o vairuotojams iki namų tenka įveikti gilias tarsi mėnulio krateriai duobes. Gyventojai apgailestauja, kad jie patys neišgali tvarkyti kiemų, o Kretingos rajono savivaldybė šios atsakomybės nesiima: pagal parengtą daugiabučių teritorijų renovavimo programą, 60 proc. tvarkybos darbų finansuoja Savivaldybė, o 40 proc. – gyventojai. Kretingai svarbus tik fasadas Kretingiškė Jūratė Leonavičienė išdėstė samprotavimus apie netvarkomus daugiabučių kiemus: „Nušurmuliavus didžiosioms šventėms ir mieste nebelikus kalėdinio dekoro, gyvenimas grįžta į įprastines vėžes. Didžiuojamės sutvarkytu miesto centru, grožimės ir patys, ir svečiai. Tačiau užtenka paėjėti kelis žingsnius nuo Rotušės aikštės, ir vaizdas – labai liūdnas. Pačiame centre, už Rotušės aikštės fasado, esančių daugiabučių – Rotušės a. 12, Žemaičių g. 8, F. Janušio g. – kiemai ne tik nekelia pasididžiavimo, bet ir atrodo apgailėtinai. Apleisti, duobėti su nuolat telkšančiomis balomis, išsiklaipiusiais šaligatviais. O apie suoliukus, augalus, vaikų žaidimo aikšteles jų gyventojams – tik pasvajoti.“
Ūkininkų protestas davė vaisių
Baigėsi dvi dienas sostinėje trukęs žemdirbių protestas. Grįžęs į Kretingą, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas pasidžiaugė dideliu kretingiškių, kurie prie Vyriausybės atvyko autobusu ir privačiais automobiliais, palaikymu, taip pat ir protesto vaisiais. Žemdirbiai siekė atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas. Tik dalis lūkesčių patenkinta, bet, anot R. Pauliko, ir tai daug reiškia: gautas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Premjerės Ingridos Šimonytės pažadas, kad kuo greičiau bus pakeista žymėto dyzelino naudojimo tvarka, kad bus sumažintas suskystintų naftos dujų akcizas, taip pat sprendžiama daugiamečių pievų problema. „Mes buvome taikūs, organizuoti, tvarkingi, tikslus valdžiai išdėstėme aiškiai ir tuo pačiu davėme suprasti, kad taip lengvai nebepasiduosime, jeigu nebus atsižvelgta, kitą protestą surengsime jau galbūt nebe tokį ramų bei taikų, o kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje – gerokai masiškesnį ir intensyvesnį“, – sakė R. Paulikas.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis paliko užimamas pareigas. Paskutinė jo darbo diena – sausio 29 d. P. Černeckis iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų pasitraukė dėl sveikatos priežasčių. „Kretingos rajono savivaldybės administracija praranda itin kompetentingą vadovą, iš viso Savivaldybėje išdirbusį daugiau negu du dešimtmečius. Gerbiu direktoriaus priimtą sprendimą, kurį lėmė nuo jo paties ir visos mūsų komandos nepriklausančios priežastys. Esu labai dėkingas Povilui Černeckiui už išskirtinį atsidavimą savo darbui, jo atsakingumą ir profesionalumą“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. Rajono mero teigimu, sulaukus būtinų specialiųjų tarnybų pažymų, į atsilaisvinusias Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas numatoma skirti Vilmą Preibienę. 38-erių V. Preibienė šiuo metu eina Kretingos rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, dirba Kretingos rajono Darbėnų gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, fizikos mokytoja, anksčiau dirbo Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcinio centro pavaduotoja ūkio reikalams bei kt. Moteris yra įgijusi matematikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį Klaipėdos universitete, fizikos mokytojos specialybę Lietuvos edukologijos universitete, baigė pedagogikos studijų programą Šiaulių universitete. Kaip ir P. Černeckis, V. Preibienė yra politinio komiteto Kretingos kraštas narė. V. Preibienei pradėjus eiti Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, dėl nesuderinamų pareigų jai teks atsisakyti Tarybos narės pareigų. Jos vietą rajono Taryboje turėtų užimti P. Černeckis.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Pažangi mokykla problemų neslepia
„Jokios kalbos, jokie brangiai kainuojantys lektoriai nepadės, neužsižaiskim su jais – šiais laikais informacijos visi esam pertekę. Nėra geresnės prevencijos priemonės už vaizdo stebėjimo kameras“, – vakar įvykusiame rajono Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje kalbėjo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys, pakviestas pasidalyti patirtimi. Geriausia prevencija – vaizdo stebėjimo kameros K. Trakšelio teigimu, gimnazijos viduje veikia 28 vaizdo stebėjimo kameros, nupirktos iš Savivaldybės Narkotikų prevencijos programos lėšų, o dar 7-ias, pakabintas lauke, mokykla įsigijo pati. „Aplink turim 2 hektarus žemės, už tai, kas ten vyksta, atsakom, kameros leidžia matyti, kas kur eina, ką daro, kas ką pastūmė ar kuprinę atėmė“, – sakė K. Trakšelys. Anot jo, patalpų viduje kameros taip pat sufokusuotos į kiekvieną kampelį, niekas niekur nepasislėps. Mokyklos bendruomenei yra labai svarbu užtikrinti tiek socialinį, tiek emocinį, tiek fizinį moksleivių saugumą, nes tik tada, atėję į ugdymo įstaigą, jie jausis gerai. Pasak direktoriaus, dėl prevencijos labai veiksmingi būtų dar ir detektoriai, kuriuos galėtų įrengti kiekviename ugdymo įstaigos tualete. Posėdyje dalyvavusi Rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė, atsakinga už vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą, Viktorija Vasiliauskienė pradžiugino: pradžia jau padaryta – 4 pirmieji detektoriai nupirkti, juos mokyklos galės pasiimti ir išsibandyti, kaip reaguoja. Vieno sensoriaus kaina siekia 600 eurų. Be to, specialistė teigė, kad yra nupirkta ir narkotikų aplinkoje tyrimo testų.
Konkursas „Dainų dainelė“ – ugdo pasitikėjimą, moko sceninės kultūros
Šiemet 50 metų sukaktį švenčiančio Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ II etapas rajono Švietimo skyriaus ir mokymo įstaigos rūpesčiu įvyko Kretingos meno mokykloje. Čia susirinko per 40 jaunųjų dainininkų nuo 4-erių iki 18 metų ne tik iš Kretingos rajono, bet ir Palangos miesto, Šilutės, Skuodo ir Klaipėdos rajonų. Pakalbinti Kretingos rajono konkurso dalyvių mokytojai vieningai teigė, kad konkurso lygis kaskart kyla, o vaikų pasirodymus vertina tikrai kompetentinga komisija, sudaryta ir patvirtinta Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus Dainiaus Numgaudžio. Šiemet vertinimo komisijoje dirbo: pirmininkas – Artūras Novikas, A. Noviko džiazo mokyklos meno vadovas, nariai – Zita Radvilienė, „Dainų dainelės“ televizijos projekto vadovė; Žilvinas Meškuotis, „Dainų dainelės“ programos koordinatorius; Daiva Pielikienė, Šilutės meno mokyklos direktorė; Lilija Bakšanskienė, Kretingos meno mokyklos mokytoja; Danguolė Gerdauskienė, Gargždų muzikos mokyklos mokytoja; Loreta Žulkuvienė, Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokytoja; Juozas Daukšas, Skuodo meno mokyklos ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos muzikos mokytojas. „Rezultatų kol kas dar neturime – teks palaukti, kol baigsis konkurso II etapo atrankos pasirodymai kituose regionuose, tačiau drąsiai galime teigti, kad mūsų atlikėjai pasirodė puikiai ir jiems belieka palinkėti sėkmės Kretingai atstovaujant kituose konkurso etapuose“, – kalbėjo rajono Švietimo skyriaus specialistė už konkurso organizavimą atsakinga Rima Ramoškienė.
Įpūtė promilių
Sekmadienį apie 15.45 val. kelyje A11 Šiauliai–Palanga, vykdant policinę priemonę, automobilio „Audi A4“ vairuotojui nustatytas 1,85 prom. neblaivumas. Neblaivus 40-ies vyras (1,64 prom.), vairavęs automobilį „Skoda Roomster“, šeštadienį apie 10.18 val. buvo sustabdytas ir Palangoje, Kretingos g.
„P. n.“ informacija
Kaune įvyko Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) organizuojamas kvalifikacijos kėlimo egzaminas, kuriame dalyvavo ir Kretingos „Shodan“ karatė mokyklos auklėtiniai. Šis egzaminas organizuojamas kartą per metus, jame vertinamas sportininkų meistriškumo lygis. Atitinkamai nuo karatė diržo priklauso technikos sudėtingumas, fizinio pasirengimo lygis, kovų skaičius. Rudus diržus (2 kyu, lieka du egzaminai iki juodo diržo) apsigynė gausus būrys šodaniečių: Viltė Drungilaitė, Justas Jonušas, Vėjas Urbonavičius, Kamilė Einikytė, Karolis Šlima, Domantas Masaitis, Paulius Kaunas, Juozas Jonkus. Rudą juostelę (3kyu) apsigynė Kamilė Ilgaudaitė. Kvalifikaciniam egzaminui sportininkus parengė treneriai Aivaras Baltmiškis, Laurynas Vaičikauskas, Lukas Kubilius. Treneriai ir visa „Shodan“ karatė mokyklos bendruomenė pasidžiaugė auklėtiniais, kurie kelia savo meistriškumo lygį, nuolat tobulėja, dalyvauja varžybose ir demonstruoja gerą techniką.
„P. n.“ informacija
Sausio 26 d. „7bet-NKL“ žaidžiantys Arimanto Mikaločiaus treniruojami „Kretingos“ krepšininkai namuose 84:83 (24:16; 23:28; 19:19; 18:20) nugalėjo Šilutės „Šilutę“ (7 pergalės, 23 pralaimėjimai). Pirmą kėlinį sėkmingiau pradėjo šeimininkai, kurie įgijo 8 taškų persvarą – 24:16, II kėlinį varžovai atsakė geresniu žaidimu, bet į pertrauką komandos išėjo kretingiškiams pirmaujant 47:44. Trečias kėlinys baigėsi lygiu rezultatu, ir kas bus nugalėtojas, sprendėsi paskutinėmis rungtynių minutėmis: prasidėjus paskutinei minutei priekyje buvo „Kretingos“ komanda 82:81, bet varžovų gynėjas Laurynas Balkūnas stojo prie baudų metimo linijos ir pataikė abu kartus, išvesdamas savo komandą į priekį – 83:82. Kretingiškiai po minutės pertraukėlės, likus 24 sekundėms, sukūrė metimą Mantui Ruikiui iš toli, kamuolys į krepšį neįkrito, bet Justas Žiubrys atkovojo kamuolį puolime ir suteikė dar vieną šansą savo komandai, o Mindaugas Stašys pataikė sudėtingą dvitaškį ir grąžino savo komandai minimalią persvarą – 84:83. Varžovai surengė savo pasitarimą, bet ataka buvo nesėkminga, ir kretingiškiai triumfavo.
Tikisi atkurti Kretingos dvaro orkestro tradiciją
Prieš didžiąsias metų šventes Kretingos muziejus maloniai nustebino kretingiškius ir miesto svečius, į Žiemos sodą pakvietęs, kaip skelbė, pasiklausyti Kretingos dvaro orkestro koncerto – tąsyk dvaro erdvėse koncertavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus. Ar tai ir buvo pirmas žingsnis, siekiant atgaivinti istorinę Kretingos dvaro orkestro, kuriam šiemet sukanka 140 metų, tradiciją? Būtų garbė Kretingai Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys neslėpė brandinąs šią idėją, tačiau nežinąs, ar bus jai lemta tapti konkrečiu muzikiniu reiškiniu mieste. „Esame sudėlioję planus, yra galimi du variantai. Pirma, tai galėtų būti simfoninis orkestras, į kurį, be profesionalių muzikantų, norėtume pakviesti ir gabius mokinius iš Kretingos, Gargždų, Klaipėdos meno mokyklų. Tačiau simfoniniam orkestrui, vienijančiam iki 40 muzikantų, neturime erdvės koncertinei veiklai. Antras variantas – pučiamųjų orkestras, koks, manoma, kažkada ir gyvavo Kretingos dvare. Pučiamųjų orkestras yra mažesnės apimties ir savo pobūdžiu – lankstesnis, toks galėtų koncertuoti dvaro erdvėse“, – sumanymus atskleidė R. Žiubrys. Jo manymu, atkurti orkestrą būtų garbė miestui. Juolab kad Kretingos dvaras turėjo savo orkestrą, į kurį jo valdytojai kviesdavo profesionalius muzikantus net iš užsienio. Kaimynė Palanga nuo 1953-ųjų atkūrė savo istorinį orkestrą ir tęsia antrą šimtmetį gyvuojančią tradiciją, taip pat pradėtą kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių laikais. Šiandieną Palangos orkestras, vadovaujamas Vyganto Rekašiaus, garsus ne vien regione, bet ir Lietuvoje, šiemet jis rengia ir Europos pučiamųjų orkestrų festivalį. „Idėja – gyva, ir labai tikiuosi, kad galbūt net šiemet pavyks ją įgyvendinti, sutelkus entuziastų ir Kretingos rajono vadovų pastangas“, – tikino muziejaus vadovas.
Savivaldybė atrieks ploną biudžeto riekę bažnyčioms
Kelerius metus iš eilės Kretingos rajono savivaldybė skiria fiksuotą – 50 tūkst. Eur dydžio – sumą ir ją išdalina visoms rajono bažnyčioms tvarkyti. Tačiau dėl klebonų solidarumo, sumos nėra ištrupinamos visoms parapijoms – nusprendžiama, kam iš jų pinigų reikia labiausiai. Klebonai sutaria vieningai Parapijų klebonų santarve ir vieningumu, sprendžiant poreikius ir būtiniausius tvarkybos darbus, Savivaldybėje šiemet surengtame pasitarime pasidžiaugė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė ir Kretingos rajono paminklotvarkininkė Meda Skersienė. Sausį–vasarį parapijų vadovai teiks paraiškas būsimiems darbams, o paskirtos lėšos turėtų paaiškėti kovą. Pernai didžiausia suma – 14,5 tūkst. Eur – atiteko Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai, o 2020-ais metais bažnyčių vadovai Vydmantų parapijai sutiko atiduoti visą paramos sumą – 50 tūkst. Eur. Po 10 tūkst. Eur pernai atiteko Laukžemės, Kretingos katalikų ir Salantų parapijoms. Po nedidelę sumą 2–3 tūkst. Eur skirta Kretingos evangelikų liuteronų ir Darbėnų parapijų bažnyčioms tvarkyti. Didesnių sumų, pasak M. Skersienės, reikia parengti pirminius projektus, kad, turint reikalingus dokumentus, galima būtų tikėtis tolimesnės valstybės paramos iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. „Labiausiai apverktinos būklės yra medinis mūsų rajono paveldas: prieš kelerius metus susitelkėme ir pasirūpinome, kad iš rajono biudžeto pirmiausia būtų skirtos lėšos Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios ekspertizei ir tvarkybos projektui parengti. Tuomet jau galima buvo rengti ir teikti prašymus Kultūros ministerijai, – šiam paveldo objektui iš 2025–2026 m. Kultūros paveldo programos realiems išorės darbams jau yra paskirta 213 tūkst. Eur: iš jų kitąmet bus gauta 75 tūkst. Eur, o likę – 2026-aisiais, – kalbėjo V. Jakumienė. – Už šias lėšas bus pakeista stogo danga, stogas bus padengtas autentiškai – skiedromis, sienos apkaltos lentomis, sutvirtinti pamatai.“
Po to, kai praėjusią savaitę polydžio vanduo staiga užtvindė Kartenos miestelio kapines, į tarybos posėdį susirinkę politikai skubos tvarka svarstė, kaip užkardyti pasikartoti galintį scenarijų.
Todėl, jos manymu, senojoje kapinių dalyje reikėtų palei taką įrengti vandens nubėgimą į vieną surinktuvą, o patį taką išasfaltuoti. Naująją kapinių dalį, kur tėra nedaug palaidojimų, reikėtų tvarkyti iš esmės, o tam pirmiausia – parengti požeminės melioracijos projektą, kokie yra privalomi naujose kapinėse. Didžioji Kartenos kapinių problema yra tai, kad jos įrengtos kalvos šlaite, gruntas – molingas, po stipraus lietaus naujose duobėse laikosi vanduo, ir duobkasiams prieš įleidžiant karstą tenka išpumpuoti vandenį.
Prieš tvirtinant šių metų rajono Strateginį planą ir biudžetą, įsitikinusi V. Turauskaitė, ir yra būtina numatyti lėšų parengti Kartenos kapinių melioracijos projektą. „Investicijų mastą sunku numatyti, tai ir paaiškėtų, parengus projektą“, – tvirtino rajono politikė.
Sausio 30-ąją prieš 45-erius metus Kretingoje gimė naujas teatras, ilgam tapęs ryškiu kultūros reiškiniu ne tik mūsų mieste, bet ir Lietuvoje. Tai – Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“, kurio krikštatėvis ir ilgametis šio teatro režisierius Algimantas Verbutas, vėliau vadovavimą perėmė jo mokinė atžalynietė Auksė Antulienė.
Perduoda kartų estafetę
Šis teatras užsiaugina savo vadovus: šiandieną greta „Atžalyno“ vyriausiosios režisierės A. Antulienės jau stovi jos dešinioji ranka – režisierė Karolina Moncevičienė, ji – taip pat buvusioji A. Antulienės mokinė, po režisūros studijų sugrįžusi dirbti į Kretingą.
„Teatro sumanytojas A. Verbutas sugebėjo ne vien suburti gabius vaikus, bet ir įrodyti, kad kolektyvas yra vertas tikro teatro vardo. Savo oficialų statusą „Atžalynas“ gavo lygiai prieš 45-erius metus sausio 30 dieną: tądien atvyko komisija, kuri patvirtino, kad teatro lygis – geras ir suteikė jam Vaikų ir jaunimo teatro statusą. Tuomet, 1979-aisiais, Lietuvoje tai buvo trečiasis toks teatras po Vilniaus ir Kauno“, – kalbėjo 54-erių A. Antulienė, pati jame „gyvenanti“ kone visą šį laiką – nuo penktos klasės atėjusi vaidinti į šį teatrą, po režisūros studijų pradžiamokslį įgijusi pas A. Verbutą, jau ir pati išugdžiusi ne vieną atžalyniečių kartą.
Per šį laiką pastatyta dešimtys spektaklių, organizuojamas už šalies ribų išgarsėjęs festivalis „Atžalyno scena“, dalyvauta įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. O A. Antulienė šiandieną yra ne vien šio kolektyvo vadovė, bet ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė ir NEATA – Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų asociacijos – atstovė Lietuvai.
|
|
