|
|
|
(1823) 2024-01-26Darbėniškiai – prieš chemijos gamyklą, A. Kalnius laikinai atsitraukia
Per 100 plakatais nešinų protestuotojų vakar prieš rajono Tarybos posėdį sugužėjo prie rajono Savivaldybės administracinio pastato ir dar kartą pasakė tvirtą „ne“ vandenilio ir metanolio gamyklai Auksūdžio kaime. Įteikė 1000 parašų, politikams išdėstė problemas Iniciatyvinės grupės atstovas Mažučių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius merui Antanui Kalniui įteikė per tūkstantį prieš gamyklą protestuojančių gyventojų parašų, patvirtino, kad jų bus gerokai daugiau, nes savo poziciją išreiškia kiekvienas seniūnijos kaimas. Jūratė Laučiūtė politikų prašė įsiklausyti: Darbėnų regiono bendruomenėms labiausiai rūpi geriamojo vandens problema, nes miestelio gyventojai turi liūdną patirtį, kai, eksploatuojant žvyrduobes, dalies gyventojų šuliniuose vanduo dingo, o jokia Savivaldybės institucija problemos išspręsti nesugebėjo. Projekto vystytojai aiškina, kad gamykla vandenį trauktų iš 200 m gylio gręžinio. „Bet jie net nežino fakto, kad Darbėnų vandenvietės gręžinys, kuris būtų apie 500 m nuo gamyklos, traukia vandenį iš požeminio telkinio, esančio taip pat 200 m gylyje“, – teigė J. Laučiūtė. Žmonės pasigedo verslininkų atsakymų ir į elementarius klausimus: kaip bus tvarkomos nuotekos, kaip planuojama saugoti pagamintą produkciją, kokiu transportu bus gabenamos žaliavos, kaip avarijos atveju būtų gesinamas gaisras? Pagaliau meras nusileido: pranešė, kad kreipsis į valstybines institucijas ir, kol bus išsiaiškintos visos detalės, gamyklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą prašys sustabdyti. Šią žinią protestuotojai pasitiko griausmingais plojimais
Iš tarptautinės turzimo parodos „Vakantiebeurs 2024“ Nyderlanduose – su naujais kontaktais
Uždaroji akcinė bendrovė „Atostogų parkas“ – vienintelė Lietuvos verslo įmonė savo poilsio ir sveikatinimo komplekso paslaugas pristačiusi, o tuo pačiu ir Lietuvą, jos Vakarų regioną, Kretingos rajoną reprezentavusi vienoje didžiausių tarptautinėje turizmo parodoje „Vakantiebeurs 2024“ Utrechte Nyderlanduose. Nuo 2015 metų Žibininkuose Kretingos rajone veikiančio ir savo paslaugas išplėtojusio „Atostogų parko“ 6 darbuotojų komanda kasmet vykstančioje tarptautinėje „Vakantiebeurs“ turizmo parodoje dalyvavo pirmą kartą ir nenusivylė. Parodoje dirbęs Raimundas Vaitiekūnas patvirtino, kad sausio 10–14 dienomis parodą aplankė 72 tūkst. žmonių. „Atostogų parko“ atstovai parodoje užmezgė kelias dešimtis kontaktų su stambiomis pasaulio turizmo įmonėmis. „Dėkui Lietuvos ambasados Nyderlandų Karalystėje darbuotojams už tarpininkavimą susisiekiant su kitų šalių turizmo kompanijomis, įtakingais žmonėmis“, – už ambasados pagalbą dėkingas R. Vaitiekūnas. „Atostogų parko“ stendo „Vakantiebeurs“ parodoje lankytojus ypač domino gydymui, sveikatinimui poilsio komplekse Žibininkuose naudojamas druskingasis geoterminis vanduo, jo savybės. Olandai naudoja gydomąsias druskas, gaminamas vienos jų šalies įmonės, tačiau vandenyje ištirpinamos druskos keičia savo sudėtį ir jų poveikis yra prastesnis už geoterminiame vandenyje esančių mineralų.
Opozicijos pasiūlymai valdančiųjų sienos nepramušė
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba valdančiosios daugumos balsų persvara atmetė Tarybos opozicijai priklausančių Tarybos narių pasiūlymus dėl rajono jaunimo verslumo skatinimo ir didesnio pareiginės algos koeficiento kontrolierei nustatymo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantys G. Petreikis, Gediminas Venckus ir socialdemokratas Egidijus Viskontas Tarybai svarstyti ir tvirtinti pateikė Kretingos rajono savivaldybės jaunimo verslumo skatinimo tvarkos aprašą. Pagal sprendimo projektą, paramą Savivaldybė būtų skyrusi 18–29 metų amžiaus jaunų žmonių verslo iniciatyvoms dotuoti. Kam skirti paramą, būtų sprendusi jaunuolių paraiškas paramai gauti vertinusi ir lėšas skirsčiusi specialiai tam sudaryta komisija. Ši jaunimo verslumo skatinimo programa startuoti turėjo 2025 metais Savivaldybės Strateginiame veiklos plane ir biudžete kasmet tam numatant 10 tūkst. eurų. Tarybą pasiekęs sprendimo projektas buvo praėjęs visus derinimus, jį svarstė Savivaldybės tarybos komitetai, tačiau galutinai valdantieji opozicijos narių projektą sutaršė vakarykščiame Tarybos posėdyje. Justė Stonkutė, priklausanti rinkimų komitetui „Už šviesią Kretingą“, pareiškė, kad sprendimo projektu diskriminuojamas jaunimas nuo 14 iki 18 metų amžiaus, galintis užsiimti verslu jų tėvams ar globėjams sutikus, tame pačiame rinkimų komitete esantis Mindaugas Černeckis – kad Savivaldybei yra prabanga atskirai skatinti jaunimą, kuris kartu su kitais turėtų naudotis jau veikiančia Savivaldybės verslo skatinimo programa ją patobulinus. Rinkimų komiteto Kretingos kraštas narė Vilma Preibienė, dirbanti ekonomikos mokytoja, siūlyme skatinti jaunimą imtis verslo pasigedo saugiklių dėl azartinių žaidimų, su alkoholio gamyba susijusiems verslams užkardinti, galimybės paraiškas paramai teikti ir jaunimo grupėms, ne vien pavieniams asmenims. Rinkimų komiteto Kretingos kraštas narys Vilius Adomaitis pastebėjo, kad pagal paramai skirti aprašą parama būtų naudojama ne jaunimo verslumui skatinti, o verslui pradėti. Komiteto Kretingos kraštas narė Jolanta Girdvainė ragino Savivaldybei skatinant verslą užribyje nepalikti senjorų. „Senjorai yra didėjanti amžiaus grupė, irgi gali teikti verslo idėjas“, – tarė ji. J. Girdvainė, jai pritaręs bendrapartietis meras Antanas Kalnius tikino, kad dar viena programa verslui skatinti būtų našta ne vien Savivaldybės biudžetui, bet ir Savivaldybės administracijai, kuri ją turėtų aptarnauti.
Rūbų dizainerės pasirinkimas – lietuviška vilna
Vidinis noras gyventi arčiau jūros ir būtinybė turėti pakankamai erdvės 5 vaikus auginančiai šeimai, profesionalią rūbų dizainerę Neringą Rūkę ir jos vyrą IT specialistą Liną atvedė į mūsų rajoną, Kumpikų kaimą, kur šeima įsigijo buvusius kultūros namus. „Pamatę skelbimą, iškart supratome, kad tai yra tai, ko mes ieškome – vos 15 minučių iki jūros, pušynai ir didelis namas visai mūsų šeimai. Po dviejų mėnesių, mes su visais vaikais, šuniukais, gėlėmis ir baldais jau gyvenome naujuose namuose“, – prisipažino Neringa, kurios susikurtą prekinį ženklą ruke.lt labiau žino Vakarų šalių mezgėjos. Gyvendama Vilniuje laiminga nesijautė Kumpikuose gyvenanti 40 metų Neringa Rūkė – tikra vilnietė, sostinėje ji gimė, augo mokėsi, dirbo. „Esu užkietėjusi vilnietė, dar ir dabar kartais išlenda sostinės mentalitetas, – prisipažino ji ir neslėpė, kad dar lankydama darželį žinojo tris dalykus, kurių nori gyvenime: kad bus rūbų dizainerė, turės dvynius ir gyvens kaime. – Nors aplinkiniams tai atrodė nerealu, viskas išsipildė 100 proc. ir daugiau.“ Moteris sakė, kad gyvendama Vilniuje niekada nesijautė laiminga, nors sostinėje tikrai yra galimybių uždirbti, mėgautis didmiesčio pranašumais: „Dirbau stiliste, kostiumų dailininke, televizijoje, gerai uždirbdavau, ir tuo pačiu – nebuvau laiminga. Buvau jauna, su didelėmis karjeros galimybėmis, bet aš beprotiškai norėjau išvažiuoti iš Vilniaus ir gyventi kaime.“ Neringos svajonės išsipildė: 2012 m. atsirado puiki proga išvažiuoti gyventi į vienkiemį tarp Vilniaus ir Kauno. Su šeima ten išgyveno 10 metų. Tačiau per tą laiką užgimė vidinis noras, nepalikęs ramybėje, – tai jūra. Vienądien priėmus sprendimą, šeima rinkosi iš to, ką rado skelbimuose – kad laisvai galėtų rinktis naująjį būstą, nebuvo, kur palikti penkių vaikų.
Atokiau nuo Kretingos–Kūlupėnų plento, už geležinkelio, miškų apsuptyje abipus Skroblupio upelio, plyti Ruginių žemės. Šiandien čia nėra nė gyvos dvasios, o kažkada šiuose laukuose buvo apie 20 žemdirbių kiemų ir palivarkas, veikė mokykla, kunkuliavo įprastas kaimo gyvenimas. Dvarui išlaikyti mokėjo duoklę Ruginių istorijos ištakos siekia XVII a. II pusę – XVIII a. pr., kai Kretingos dvaro girios plėšininėje žemėje ėmė kurtis žemdirbiai. Pirmąkart vietovė paminėta 1769 m., o jos pavadinimas kilo iš pirmųjų naujakurių Ruginių asmenvardžio. Tiesa, vėliau kaimiečiai ėmėsi aiškinti, jog kaimas taip pavadintas todėl, kad jo žemdirbiai vertėsi maistinių rugių auginimu. 1771 m. kaimui priklausė apie 325 ha žemės, kurią iš Kretingos dvaro nuomojo Kazimieras Butkus, Dovydas Garjonis, Dovydas Valatka, Jonas, Juozapas ir Pranciškus Petručiai, Juozapas Gaidys, Antanas ir Juozapas Jurgelevičiai, Jonas Jucys, Jonas Viluckis, Jurgis Rutis, Juozapas Laurinavičius, Petras Šeškus ir Jurgis Razma. Dvasiniu žemdirbių gyvenimu rūpinosi Kartenos parapijos kunigai. Mirusiems laidoti prie Skroblupio veikė kapinės. Pasakojama, kad 1710–1711 m. maro aukos netilpusios į kapines, todėl kaimo pievose joms laidoti buvo paskirtas sklypas, kurį gyvieji pavadino Kapų rėžiu. Nuo XVIII a. pab. mirusius laidoti privaloma buvo vežti į Kartenos parapijos kapines, nors dalis kaimiečių savo artimuosius laidojo ir Kretingos parapijos kapinėse. Nuo to laiko senosiose kaimo kapinėse retsykiais be kunigo amžinybėn buvo išlydimi nekrikštyti mirę kūdikiai arba savižudžiai. 1845 m. Ruginiuose stovėjo 16 katalikų sodybų, kuriose gyveno 60 vyrų ir 68 moterys. Gausiausios buvo Petro Norvilo ir Petro Mineikio šeimynos, turėjusios po 12 šeimyniškių. Nuo 8 iki 11 asmenų sudarė Pranciškaus Bieliausko, Antano Petručio, Kazimiero Narvilo, Antano Butkaus, Antano Kupšio, Mykolo Viluckio, Mykolo Drungilo ir Augustino Vaitkaus šeimynas. Be jų, kaime gyveno Mykolo Miliaus, Marcijono Katkaus, Pranciškaus Žiaušio, Juozapo Sopo, Jeronimo Garjonio ir Teodoro Bražinsko šeimos.
Žemdirbiai sostinės nepalieka, protestuos ilgiau?
Vakar, ketvirtadienį, turėjo būti paskutinė sunkiąja technika, kurios suskaičiuota 1 tūkst. 300, Vilnių šturmavusių Lietuvos ūkininkų protesto prieš Vyriausybės žemės vykdomą žemės ūkio politiką diena, tačiau iš ryto pasklido žinia, kad Lietuvos žemės ūkio taryba Vilniaus savivaldybei pateikė prašymą akciją pratęsti. Reikalauja konkrečių terminų „Turbūt, kad Vilniuje užsibūsim. Norim išgirsti konkrečius terminus, per kuriuos valdžia įvykdytų savo įsipareigojimus“, – sakė su mažiausiai 20 kretingiškių žemdirbių proteste dalyvaujantis Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Nepasiekę tikslo per laužų laukuose deginimo akciją, ūkininkai ir toliau atkaklūs: reikalauja atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND), spręsti pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, stabdyti rusiškų grūdų tranzitą, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką. Trečiadienį šiuos 6 punktus protestuotojai dar sykį išvardino žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui. Abu ministrai buvo nušvilpti, buvo reikalaujama K. Navicko atsistatydinimo – esą kiekvienas turėtų dirbti savo darbą, o jeigu nesugeba, tai tegul pasitraukia. „Ką kita turim sakyti, jeigu vis tiek jie šneka apie paukščiukus ir vabaliukus“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė ir R. Paulikas. Vyriausybė trečiadienį išplatintame pranešime teigė, jog Ministrų kabinetas siekia spręsti ūkininkų keliamas problemas, pavyzdžiui, atliepiant reikalavimus dėl žymėto dyzelino ir SND, jau įregistravo Akcizų įstatymo pakeitimus. „Kas iš to? Tai – jų pačių padarytos klaidos, nesusipratimai, kuriuos bando taisyti. Įsigilinus į įstatymą dėl dyzelino, pamatai, kad vienas žodis vienoje vietoje išbrauktas, bet perkeltas į kitą. Vadinasi, vietoj to, kad iškart, kaip mes prašome, atstatytų buvusią tvarką, ir vėl bus reikalingos diskusijos, ir vėl – laukimas“, – svarstė kretingiškis.
Salantiškė vienuoliktokė Vidmantė Petrulevičiūtė – itin veikli ir turinti daug pomėgių. Gimnazistė pripažino, kad jai svarbu pasiekti pačių geriausių rezultatų, tad visada ji klasėje pirmūnė. Ir nors dažnai ją galima regėti vedant įvairius renginius, vis dėlto ateityje svajoja apie kitokią profesiją – psichiatriją. Pasiekimai motyvuoja stengtis Pasiteiravus, kaip gimnazistei sekasi mokslai, ji patikino, kad ji pirmūnė jau nuo pradinės mokyklos. „Mokslai sekasi tikrai labai gerai, nors šiemet ir pajutau sunkumų tiek dėl naujos ugdymo programos, tiek dėl to, kad 11-toje klasėje mokymosi pobūdis visai kitoks negu žemesnėse klasėse. Geri rezultatai man svarbūs, siekiu iš savęs išspausti visą galimą potencialą. Man tai malonumas, lyderystė mane „veža“, tad mokslams laiko ir pastangų skiriu nemažai“, – patikino mergina. Vidmantė spėja ne tik puikiai mokytis, bet ir dalyvauti įvairių dalykų olimpiadose, konkursuose, kuriuose ji dažnai puikiai pasirodo. „Kiekvienais metais dalyvauju įvairiausių dalykų olimpiadose, konkursuose, dar visai neseniai parašiau rašinį „Kalbų Kengūros lyderių turui“, lieka tik laukti rezultatų. Kartais pasiseka, kartais iki to pasisekimo trūksta visai nedaug. Save išbandžiau skirtingose srityse, beveik visuose dalykuose, labiau besisekančių dalykų olimpiadose patenku į rajono ar zonos etapus. Per visus tuos metus pavyko užimti ir įvairiausias prizines vietas, tačiau „šviežiausi“ laimėjimai turbūt reikšmingiausi“, – teigė Vidmantė. Ji patikino, kad laimėjimai ir įvairūs pasiekimai reiškia, jog visas įdėtas darbas vis dėlto pasiteisino ir pastangos yra pastebėtos. „Manau, kiekvienam smagu, kai jų pastangos nenueina veltui ir įvertinamas jų įdėtas darbas, asmeninis laikas. Visi pasiekimai tikrai motyvuoja dar labiau stengtis, nes nesvarbu, kuo beužsiimčiau, pasiekti norimą rezultatą ar net aukščiau – didžiulė palaima“, – šypsojosi gimnazistė.
„Labai gera būti įvertintam, nes, vadinasi, tavo pastangos yra vertinamos teigiamai“, – sakė „Metų atsidavimo“ nominaciją pelniusi Palangos senosios gimnazijos abiturientė Gabija Stankevičiūtė. Jai ši nominacija skirta už aktyvią ir kryptingą veiklą įgyvendinant jaunimo politiką Palangoje. Gabija save visų pirma įprasmino savanorystėje, po to ėmėsi organizuoti renginius – būtent tokia veikla šiuo metu jai yra pagrindinė. „Inicijuoju renginius, teikiu projektus Savivaldybei, šioje srityje jau turiu patirties. O viskas prasidėjo nuo paprasčiausios savanorystės, kuri suvedė su nuostabiais žmonėmis, kurių dėka vis kildavau aukščiau ir aukščiau“, – pasakojo Gabija. Pašnekovė patikino, kad įsitraukimas į tokias veiklas suteikia daug pasitikėjimo savimi, atsiranda drąsos veikti, daryti, įgyvendinti savo idėjas. „Skatinu ir kitus nebijoti žengti žingsnį į savanorio kelią. Tereikia norėti daryti, o žmonių, galinčių padėti, visada atsiras“, – sakė ji. Gabijos apdovanojimas suteikė daug džiaugsmo ir jos artimiesiems. „Jie labai džiaugėsi dėl manęs, nes visuomet mato, kiek aš daug pastangų įdedu, tad sakė, kad tikrai esu to verta“, – artimųjų reakcija pasidalino pašnekovė.
„Kuprinės“ informacija
Meniškos sielos palangiškė Julija Kilijonaitė pripažino, kad muzika jos gyvenime užima labai daug vietos, ir šiaip mergina yra labai kūrybiška. Dėl savo meniškumo ji buvo pastebėta ir Palangos bendruomenės, kuri atidavė savo balsus už ją Palangos jaunimo apdovanojimuose „Kopa“. Merginai atiteko nominacija „Metų kūrybiška siela“. Mokytis groti paskatino mama Muzikos mokyklą Julija ėmė lankyti jau nuo pirmos klasės, ji tuomet pradėjo mokytis groti pianinu. „Mama paskatino lankyti muzikos mokyklą, o aš ir neatsisakiau. Buvo visko, norėjosi ir mesti, bet atsilaikiau ir net likau mokytis ilgiau. Nuo pirmos klasės taip pat pradėjau dainuoti pas mokytoją Edmundą Jucevičių“, – apie savo muzikavimo pradžią pasakojo Julija, kuri šiemet pradėjo mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, dešimtoje klasėje, mokosi groti fortepijonu, taip pat chorinio dirigavimo ir lavina vokalo galimybes. Vis dėlto ji netiki, kad ateityje pavyks išgyventi vien iš muzikos. Julija įsitikinusi, kad šiandien vien talento nepakanka, reikia žinomumo, kuris įprastai ateina per socialinius tinklus.
Pranciškonų gimnazijos devintos klasės mokinė Miglė Maštaraitė yra aktyvi konkursų dalyvė, pasinaudoja proga sudalyvauti tuose, kur jai geriausiai sekasi parodyti save, pavyzdžiui, puikiai geba rašyti kūrybinius darbus anglų kalba. Bet vis dėlto savęs nevadina kūrybiška, gal labiau sportiška. O apie anglų kalbą, besiskverbiančią į jaunimo pokalbius, ji taip pat turi savo nuomonę. Puikiai sekasi rašyti angliškai Pranciškonų gimnazija, bendradarbiaudama su tarptautiniu LCC universitetu, gruodžio mėnesį rengė kūrybinio rašymo konkursą gabiems ir kūrybingiems 8–IIg klasės mokiniams. Per konkursą mokiniai turėjo sukurti istoriją anglų kalba pagal pateiktą vaizdo užuominą. Šiemet istorija buvo apie batų porą. Konkurso vertinimo komisijai buvo pateikta 51-a istorija, o iš jų visų Miglės sukurta istorija buvo pripažinta geriausia devintų klasių kategorijoje. Pašnekovė papasakojo, kad ji, nors ir dalyvauja kūrybiniuose konkursuose, kur reikia atskleisti savo vaizduotę ir rašyti anglų kalba, tačiau kitoks kūrybiškumas jai ne itin reiškiasi. Miglė prisipažino, kad piešia ar kuria retai, tik tada, kai norisi. „Taip, žinoma, jeigu yra noras, aš galiu piešti, bet šiuo metu man labiau pradėjo patikti sportuoti namuose, nuo seno man patinka vaikščioti, tad galiu sakyti, kad man šiuo metu patinka aktyvi laisvalaikio veikla“, – šypsojosi mergina.
Palangos senosios gimnazijos abiturientas Jokūbas Gudaitis kurorto jaunimo apdovanojimuose pelnė „Metų intelekto“ nominaciją – jos nusipelnė dėl daugelio savo veiklų ir puikių rezultatų. Jis nuolat dalyvauja įvairių sričių olimpiadose, konkursuose, „protmūšiuose“. Šiam jaunuoliui be galo įdomūs gamtos mokslai. Be viso to, jis dar yra muzikantas, nors nė negalvojo, kad taip gali nutikti. Proto mūšiuose dalyvauja nuo vaikystės Jokūbas prisipažino, kad Jaunimo apdovanojimuose „Kopa“, vykusiuose gruodžio pabaigoje, jis tikėjosi gauti nominaciją, kai tik pamatė, kad jo vardas atsidūrė tarp pretendentų. „Labai džiaugiuosi, kad žmonės balsavo už mane, – sakė jis. – Tai parodo, kad mano laimėjimai yra matomi, o per ketverius gimnazijos metus jų prisikaupė nemažai.“ Senosios gimnazijos abiturientas itin mėgsta dalyvauti intelektiniuose žaidimuose. Ir jis juose savo žinias gludina jau daug metų. „Kiekvieną antradienį, daug metų iš eilės dalyvauju proto mūšiuose, pradėjau, kai buvau pradinukas, komandoje su tėvais. Kai atėjau į gimnaziją, dalyvauju grupėje su mokytojais, galiu pasakyti, kad tai labai smagi veikla“, – apie nuo vaikystės išsivysčiusį pomėgį pasakojo Jokūbas. Dėkingas šeimai Pašnekovas atskleidė išskirtinių pomėgių neturįs, tiesiog mėgsta žiūrėti filmus, patinka skaityti įvairią literatūrą, vaikinas domisi visomis šių dienų aktualijomis. Prisipažino, kad kartais mėgsta ir nieko neveikti – tiesiog patingėti. „Manau, dėl to, kad man viskas įdomu, aš daug kuo domiuosi, prisidėjo mano šeima, nes mano tėvai intelektualūs žmonės, kuriems taip pat daug kas įdomu. Esu labai dėkingas savo tėvams ir broliui, kurie įskiepijo pomėgį geografijai, istorijai. Su tėvais nuo vaikystės daug keliaudavom, tai irgi turėjo įtakos, kad man puikiai sekasi geografija“, – pasvarstė J. Gudaitis. Lygiai prieš metus Jokūbas kartu su bendraminčiais gimnazistais Aiste Jukniūte ir Tomu Jakubausku dalyvavo Vilniuje įvykusioje tarptautinėje turizmo parodoje „ADVENTUR 2023“, kurioje vyko nacionalinis geografinių žinių konkursas „Pažink Lietuvą ir pasaulį“ – Jokūbas ir Aistė laimėjo aukso medalius. Būtent šis konkursas Jokūbui paliko puikių įspūdžių, nes ten jautėsi kaip žuvis vandenyje.
Šešiolikmetis Arnas Sausaitis gimė ir užaugo Palangoje, bet šiuo metu mokosi Klaipėdoje, Stasio Šimkaus konservatorijoje, kur kremta įprastus mokslus ir mokosi groti būgnais. Be viso to, jis yra ir aktyvus sporto entuziastas. Nuo mažumės jis pamėgo ekstremalų sportą, važinėjo dviračiu vos pradėjęs vaikščioti, leidosi kalnų slidėmis. O šiuo metu dalyvauja ir orientacinėse varžybose, siekia geriausių rezultatų. Palangos jaunimo apdovanojimuose „Kopa“ jis pelnė „Metų ekstremalo“ nominaciją. Neatsiejama gyvenimo dalis Arnas papasakojo, kad nuo pat gimimo tėvai skatino lankyti daug įvairių popamokinių užsiėmimų, taigi jis sportuoja jau nuo 5 metų. „Aišku, per visą šį laiką teko kelis kartus pakeisti sporto šaką. Beje, dviračiais važinėju nuo 4 metų“, – sakė pašnekovas. Nuo vaikystės jo gyvenime atsirado ir ekstremalus sportas. „Būdamas dvejų, pradėjau slidinėti kalnų slidėmis, prisirišęs virve prie tėvo. O kalnų dviračiu važinėjau nuo 4 metų iki pat dabar, su retom pertraukom. Man gyvenime vienas svarbiausių pojūčių – adrenalinas. Ekstremalus sportas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – pripažino A. Sausaitis. Tad, kad buvo pastebėtas Palangos bendruomenės, jį itin pradžiugino. „Šis įvertinimas man davė nemažai motyvacijos užsiiminėti šiuo sportu ir toliau. Mano konkurentai buvo labai neprasti, taigi tikrai nebuvau užtikrintas, kad laimėsiu“, – šypsojosi vaikinas. Ekstremalus sportas, pasak Arno, yra reikalaujantis daug drąsos užsėmimas, tačiau jo negalima pavadinti „nutrūktgalvių“ užsiėmimu, jeigu juo yra užsiimama taip, kad žinai savo ribas ir esi pasirengęs. Arnas pastebėjo, kad šiuo sportu gali užsiimti ir atsargesni žmonės, jei tikrai to trokšta, jiems nebūtina daryti to paties, ką daro patyrę ar labai drąsūs ekstremalai. Galima pradėti labai lengvai ir vis tobulėti techniškai, psichologiškai, nugalint savo baimes. Ir sportuoja, ir groja būgnais Orientaciniu sportu Arnas pradėjo domėtis būdamas 11 metų. „Ši sporto šaka mane labai sudomino tuo, kad dalyvaujant varžybose turi dirbti ne tik fiziškai, bet ir mąstyti, kad nepasimestum žemėlapyje. Ši sporto šaka tobulai susieja mąstymą, ekstremalumą, susikaupimą ir ištvermę. Mane labai žavi, kad kiekviena orientacinio sporto trasa būna skirtinga ir nenusibosta daryti tą patį per tą patį“, – apie potyrius pasakojo pašnekovas. Be sporto, jis dar groja būgnais. Mokosi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, tad jo gyvenime dabar vyrauja įvairovė tarp muzikos ir sporto. Nors galėtų atrodyti, kad tai sunkiai siejamos sritys. „Esu laimėjęs daugelį Lietuvos čempionatų, Baltijos šalių taurę. Labiausiai džiaugiuosi 8-a vieta Europos ir 15-a vieta pasaulio čempionate. Esu užsibrėžęs tikslą patekti į geriausiųjų šešetuką šių metų Europos čempionate“, – tikslais pasidalino Arnas. Ir, nors jo gyvenime sportas vyrauja, tačiau pripažino, kad niekada rimtai ateities nesiejo su juo – jam tiesiog patinka tai daryti. „Iškart po pamokų einu groti, tada – treniruotė, ir grįžtu prie mokslų, taigi būnu užsiėmęs nuo pat ryto iki nakties. Dažnai tenka praleisti pamokas, mažiau pagroti ar tiesiog paaukoti visą laisvą laiką, skirtą poilsiui dėl treniruočių ar varžybų. Bet esu ir didelis muzikos mėgėjas, todėl dalyvauju nemažai koncertų, muzikos renginių“, – pašnekovas pabandė apibūdinti, kaip jis suderina dvi savo gyvenimo dalis.
Emilija ALEKSIŪNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Telšiuose įvyko tarptautinis sunkiosios atletikos turnyras „Žemaitijos taurė“, kuriame startavo ir Kretingos sporto mokyklai atstovavę sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko. Iš šešių sportininkų tik Elijai Litvinaitei patyko užlipti ant aukščiausios apdovanojimų pakylos. Pirmą vietą Elija iškovojo varžydamasi 64 kg svorio kategorijoje, jos komandos draugė Sintija Bujanauskaitė 45 kg svorio kategorijoje užėmė II v. Tokią pat poziciją užėmė ir 73 kg svorio kategorijoje kovojęs Pijus Banys. Dar trys Kretingos sportininkai užėmė III v.: 67 kg svorio kategorijoje – Lukas Puškorius, 89 kg svorio kategorijoje – Ugnius Untulis ir svorio kategorijoje per 96 kg – Gvidas Jucys. Be Lietuvos, turnyre dar varžėsi Latvijos ir Estijos sunkiaatlečiai, tad varžovai buvę stiprūs, mūsiškiams sportininkams lengva nebuvo. Iš viso dėl stipriausiųjų vardų kovojo per 70 įvairaus amžiaus ir skirtingų svorio kategorijų sportininkai. „Mūsų užimtos vietos – juk visi šeši sportininkai tapo prizininkais – yra geras rezultatas, aš tikrai vertinu auklėtinių pasiekimus, matau, kad jie parodė ne blogesnius rezultatus negu iki šiol. Bet tuo pačiu tai – perspėjimas, kad reikia pasitempti, kad trūksta intensyvesnių ir nuoseklesnių treniruočių, ką tikrai galima pasiekti, ištaisyti“, – treneris A. Bušeckas paaiškino, kad šis tarptautinis turnyras – tai ir atranka į Lietuvos sunkiaatlečių iki 17 metų rinktinę, antra – pasirengimo etapas skirtingų amžiaus grupių Lietuvos čempionatui.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Kretingos rajono moterų tinklinio pirmenybės. Rezultatai: „Vakarė“ – „Darba“ – 3:0 (25:12; 25:16; 25:11); SK „Kūlupėnai“ – „Skuodo KKSC“ – 3:2 (25:20; 25:18; 15:24; 25:30); „Smešas“ – „Pranciškonų gimnazija“ – 3:0 (25:9; 25:11; 25:12); „Smešas“ – „Skuodo KKSC“ – 3:0 (25:23; 25:14; 26:24). Pirmąją pergalę pasiekė SK „Paupio“ ekipa, po galingai ir rezultatyviai sužaisto antrojo kėlinio įveikusi „Veltūno“ futbolininkus. Po lygiosiomis 2:2 pasibaigusios pirmosios rungtynių pusės, antrojoje Mato Keblio, kuris šiose rungtynėse pelnė 4 įvarčius, vedami net 5 įvarčius be atsako sumušė „paupiečiai“. Nors rungtynių pabaigoje „Veltūnas“ sušvelnino rezultatą, bet pasiekti teigiamam rezultatui to neužteko. Lengvą pergalę pasiekė „Palangos SC“ komanda, nugalėjusi „Minijos“ FA B“ ekipą. Nuo pat rungtynių pradžios dominavę palangiškiai visas rungtynes didino savo persvarą, ir finalinis teisėjo švilpukas užfiksavo pergalę 10 įvarčių persvara 12:2. Paskutinėse trečiojo turo rungtynėse, kuriose susitiko „Slėnio“ ir „Minijos“ FA“ komandos, vyko labai nerezultatyvi kova. Nors 5-ą minutę „Slėnio“ ekipą pasiekė greitą įvartį, antrojo tikslaus smūgio teko laukti dar 14 minučių, kai antrąjį įvartį „Slėnio“ ekipai pelnė Valdas Mačenskis. Antrasis kėlinys vyko dar nerezultatyviau ir tik paskutinę susitikimo minutę „Minijos“ FA“ pelnė savąjį įvartį, bet per likusį laiką rezultato išlyginti nesugebėjo. Rezultatyviausi žaidėjai: Edgaras Drąsutis („Veltūnas") – 8, Vilius Kazlauskas („Veltūnas“), Valdas Jašmontas („SI group“), Matas Baltmiškis („Minijos“ FA B“) – po 6.
„P. n.“ informacija
Skendo Kartenos miestelio kapinės
Trečiadienio popietę prošal Kartenos miestelio kapinių vykę žmonės nustėrę žvelgė, kaip šios skendėjo vandenyje: nuo viršukalnės tvinstantys staigaus polaidžio vandenys skandino kapus, kai kur ligi pusės užsemdami ir paminklus. Kone apokaliptiniais apsemtų kapinių vaizdais socialiniuose tinkluose pasidalijo miestelio bendruomenės pirmininkas Marius Meškauskas. „Pajūrio naujienoms“ susisiekus su M. Meškausku, šis patikino, kad tai – tikrai Kartenos kapinių vaizdas. Jam apie staiga užtvinusias kapines pranešę vietiniai žmonės ir kapinių prižiūrėtoja Aldona Kupšienė. „Kiek man žinoma, ten yra užsinešęs nubėgimo griovys. Jį sutvarkyti – išvalyti užsinešusias vietas, galbūt praplatinti – nereikėtų didelių investicijų, o vien tik noro ir pastangų. Tačiau problema, deja, nėra sprendžiama“, – konstatavo M. Meškauskas, patikinęs, kad šios kapinės skęstančios jau nebe pirmą kartą. Tačiau su šiuo teiginiu nesutiko Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė: „Dar nėra buvę, kad šitaip patvintų kapinės. Praėjusį gruodį taip pat tvino, bet nė iš tolo neprilygo dabartiniam vaizdui. Nesmagu, kai viešai kaltinama, kad seniūnija nieko nedaro.“ Seniūnės žodžiais, kapinės staiga užtvino trečiadienio popietę: ligi tol buvo iškritę daug sniego ir dar pasipylė gausus lietus. Visa sniego masė tirpo ir nuo viršukalnės plaukė žemyn per kapines. Vandeniui nebuvo, kur nubėgti, nes aplink – vien paminklai, nėra grunto, į kurį gausiai užplūdusi masė galėtų susigerti. Vakar rytą vanduo kapinių teritorijoje jau buvo susigėręs, vos vienoje vietoje ant tako dar telkšojo bala. „Vakar, vos sužinoję apie problemą, išsyk ėmėmės veiksmų: susisiekėme su Savivaldybės specialistais, sprendžiame, kokius veiksmus tikslingiausia atlikti, kur kasti pralaidas. Suradome mini ekskavatorių, kuris galėtų mobiliai judėti kapinių teritorijoje, kasime kanalus – kitaip sakant, imsimės prevencijos, kad panaši situacija nepasikartotų, nes, pagal prognozes, kitą savaitę laukiama gausaus lietaus“, – tvirtino A. Putvinienė. Minija ties Kartena taip pat tvinsta: vakarykščiais duomenimis, jos lygis siekė 5,9 m, o stichinė vandens lygio riba yra 5,2 m. „Man išsiliejusi upė atrodo baisiai, tačiau prie jos nuo seno gyvenantys žmonės reaguoja ramiai: sako, jau 10 metų nebuvo potvynių, argi tai potvyniai“, – pusiau pajuokaudama kalbėjo seniūnė.
„Vidutiniškai laidojimo paslaugos vienam žmogui kainuoja apie 1,8 tūkst. eurų“, – teigė laidojimo namų Plungėje ir Rietave „Žemaitijos gralis“ vadovas Vidas Valauskas. Palyginti, tai beveik keliais šimtais eurų daugiau negu vidutinis atlyginimas Vakarų Lietuvoje, todėl daliai žmonių orus atsisveikinimas su artimuoju gali būti neprieinamas. Vertindami situaciją, laidojimo namai „Žemaitijos gralis“ sukūrė paslaugų paketą už prieinamą 190 Eur kainą – į šį paketą įeina visos reikalingiausios paslaugos. V. Valauskas sakė, kad kainos dydžiui įtaką padarė laidojimo namų noras išlaikyti laidojimo paslaugų prieinamumą. „Mes visada stebime, kokios yra laidojimo paslaugų kainos visoje rinkoje, ir žinome, kad šiuo metu žmonės vidutiniškai sumoka ir kelis tūkstančius eurų. Norime bent iš dalies palengvinti naštą patiriantiems sunkų laikotarpį, todėl siūlome būtiniausias paslaugas už daugeliui prieinamą kainą“, – sakė „Žemaitijos gralis“ vadovas.
Į paslaugų paketą įeina: kremacija, kapsulė palaikams / pelenams laidoti, kūno transportavimas iki krematoriumo, apeigų organizavimas, urnos pristatymas į pasirinktus gedulo namus, ekologiškas kremacijai skirtas karstas, atsisveikinimo (šarvojimo) salė (24 val.) Plungėje arba Rietave. Taip pat į paslaugos paketą įeina visų reikalingų dokumentų sutvarkymas ir pagalba gaunant vienkartinę išmoką, kurią išskaičiavus ir taikoma 190 Eur kaina. „Žemaitijos gralis“ vadovas patikslino – nors paslaugų paketas tinkamas visiems, tačiau yra ypač vertingas vertinantiems ekologiją, nes į jį įeina ir specialus aplinkai draugiškas kremacinis karstas. Paslaugų paketas taip pat tinkamas atidėti atsisveikinimo su mirusiu artimuoju ceremoniją atidėti ketinančioms šeimoms, vertinantiems paprastumą ir aukštą paslaugų kokybę. „Žemaitijos gralis“ paslaugas teikia Plungės, Rietavo, Skuodo, Kretingos, Šilalės, Tauragės ir Palangos miestų gyventojams ar jų artimiesiems.
Antradienį, sausio 23 d., apie 21.30 val. iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) Darbėnų ugniagesiai gavo pranešimą apie Žibininkų kaime degantį medinį ūkinį pastatą. Nuskubėjus į įvykio vietą, jis jau degė atvira liepsna. Ugnį tramdyti darbėniškiams padėjo Kretingos, Palangos, Girkalių ir Klaipėdos ugniagesių pajėgos. Aukos neišvengta – gesinant buvo rastas apdegęs 69-erių žmogaus kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas vyro mirties priežasčiai nustatyti. Gaisro priežastis tiriama.
„P. n.“ informacija
Daugiausiai gaisrų – Kretingoje, mažiausiai – Vydmantuose
Trys žmonės žuvo, penki sužaloti – tokią praėjusių metų gaisrų statistiką pateikė Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Tarnybos vadovo Dariaus Černausko teigimu, pagal kilimo vietą ir aplinkybes išskiriamos trys pagrindinės gaisrų kategorijos: gaisrai pastatuose, atvirų teritorijų gaisrai, transporto priemonių gaisrai. Daugiausiai gaisrų – 50 – kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Pagrindinės gaisrų kilimo priežastys pastatuose – suodžių užsidegimas ir savaiminis medžiagų užsidegimas. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su Kretingos rajono savivaldybės ugniagesiais kasmet lanko Kretingos rajono gyventojų būstus. Per akciją pastebėta, kad gyventojai nėra abejingi savo būsto saugumui, priešgaisrinės saugos klausimais konsultuojasi su pareigūnais, stengiasi reaguoti į išsakytas pastabas ir, kiek įmanoma, sumažinti galimybę kilti gaisrui, tačiau autonominius dūmų detektorius įsirengia pasyviai: iš 50 gaisrų, kilusių gyvenamosios paskirties pastatuose, tik 29-iuose buvo įrengti dūmų detektoriai. Socialiai remtinoms šeimoms, vienišiems senukams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms pareigūnai dūmų detektorius dovanoja ir pritvirtina jų būstuose.
Šiemet, sausio 23-ią dieną, sukako 415-a metų nuo tos dienos, kai Kretinga tapo visateisiu Lietuvos valstybės ir Europos, turinčiu burmistrą ir tarybą, vėliavą ir antspaudą, iždą ir rinkliavas, miestiečių teises ir pareigas savarankiškai tvarkančiu miestu. Privilegiją, pagal kurią Kretingai buvo suteikta Magdeburgo teisė, 1609-ųjų sausio 23 d. pasirašė miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Ta proga prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo Rotušės aikštėje įvyko iškilminga ceremonija, kuri buvo pradžia naujai užgimstančios miesto tradicijos – čia, miesto Rotušės aikštėje, kur vietos gyventojams nuo amžių buvo skelbiamos svarbiausios žinios – padėkoti ir pagerbti tuos miestelėnus, kurie tyliai ir dažnai nepastebėti daro kasdienius darbus.
Renginį inicijavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė ir specialistė Asta Pocienė, organizuojant renginį susitelkė Kretingos rajono kultūros centras, vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ ir jo režisierė Karolina Moncevičienė, šventės partneriai Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras ir jo vadovas Egidijus Miknius, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, idėją palaikė rajono meras Antanas Kalnius, kuris išsakė sveikinimo žodžius susirinkusiesiems ir rajono vėliavas dovanų įteikė: Ingridai Herulcaitei-Ašmontienei, labdaros ir paramos fondo Safehaven LT savanorei, nuo pirmosios karo Ukrainoje dienos organizuojančiai humanitarinę pagalbą Ukrainos žmonėms ir kariams; Adomui Drakšui, neatlygintinai prižiūrinčiam, tvarkančiam ir puoselėjančiam aplinką; valytojai Irenai Kiesuvienei, „Kretingos komunalininko“ valytojai Virginijai Skersytei; „Kretingos autobusų parko“ vyr. finansininkei Rytei Urbonienei, šios įmonės kasininkei Laimai Budrienei ir mechanikui Vidui Bernotui; įmonės „Kretingos vandenys“ laborantei Vilijai Varkojienei ir dispečerei Violetai Variakojienei; Kretingos šilumos tinklų vyr. operatoriams Mindaugui Šipaliui ir Algirdui Klapatauskui. Visiems jiems padėkota už nepriekaištingai ir sąžiningai atliekamą savo darbą. Apdovanotiesiems skambėjo susirinkusiųjų plojimai, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro atliekama muzika, Kretingos miestą ir miestelėnus palaimino Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas Paulius Saulius Bytautas. Šventę vainikavo Kretingos miesto gimtadienio tortas, kuriuo vaišinosi visi renginio dalyviai.
Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Kretingos miestą ir miestiečius. Be miesto teisių 415-ųjų metinių, Kretinga šiemet tradiciškai minės ir miesto vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 771-erių metų sukaktį.
„P. n.“ informacija
|
|
