|
|
|
(1822) 2024-01-23Žinia apie pavojingą gamyklą pribloškė darbėniškius: žmonės kyla į kovą
Dar nespėjo ataušti į kovą prieš naujų laidojimo namų atsiradimą Šventosios gatvėje sukilusių kretingiškių aistros – jau darbėniškiai mūru stoja, kad šios seniūnijos Auksūdžio kaime nebūtų statoma chemijos gamykla. Kaip perkūnas iš giedro dangaus „Niekas nieko apie tai lig šiol negirdėjome – žinia, kad jau atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo Mažučiuose gyvenanti Auksė Drazdienė. – Kodėl skauda širdį? Todėl, kad Darbėnai – gražūs, su turtinga istorija, o tokio pobūdžio gamykloje įvykusi nelaimė, nuo kurių niekas neapdraustas, nuneštų ne tik aplink esančius gyvenamuosius namus, bet ir visą miestelį, ir dar daugiau.“ Žydrūnas Drazdas antrino žmonai. Jo supratimu, verslininkai pirmiausia gyventojams turėjo pateikti išsamų vandenilio ir metanolio gamybos būdo aprašymą, paaiškinti, kas tai per cheminės medžiagos, kokios jų savybės, kaip atsilieps žmonių sveikatai. Teigiama, kad per metus vien atliekų susidarys 85 tūkstančiai tonų. Kur dės jas? Kokiu būdu išgabens? Kur garantija, kad nepaliks susigerti į gruntinius vandenis? Akivaizdu, kad projektas „nuleistas“ iš viršaus, nesitariant, nederinant su bendruomene. „Dėl kiekvieno daug menkesnio statinio reikalaujama valdininkų parašų, kaimynų sutikimo. O čia nereikėjo nieko, nors ruošiasi atidaryti ypač nuodingų medžiagų gamyklą!“ – stebėjosi Ž. Drazdas. Esą viešai skelbiama, kad Kretingos rajone nedarbo lygis yra vienas mažiausių Lietuvoje, tad viliojimas naujomis darbo vietomis taip pat netenka prasmės. „Gamykla tik naudotųsi mūsų resursais, gamintų metanolį, kurio mum nereikia“, – kalbėjo Ž. Drazdas.
Darbėniškiai neabejingi užtvankos renovacijai
Darbėnų seniūnijoje susirinkę miestelio gyventojai išvien su Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistais svarstė būsimus Darbėnų užtvankos renovacijos darbus, jų poveikį aplinkai, o ypač – greta esančiam vandens malūnui ir žmonių pamėgtam Vytauto Didžiojo parkui su šviečiančiomis sūpynėmis. Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Raimondo Danielkaus žodžiais, jų skyrius parengė projektą atlikti Darbėnų užtvankos renovacijos-rekonstrukcijos darbus, tačiau kada jie prasidės, tiksliai negalėjo atsakyti, nes tebevyksta derinimo darbai – dabar laukiama leidimo statybai. Pagal projektą yra numatyta atnaujinti privažiavimo kelią nuo Palangos gatvės, paklojant 15 cm storio žvyro dangą, sutvarkyti ir trinkelėmis iškloti per 80 kv. m aikštelę, atnaujinti turėklus, išvalyti gretimas pakrantes, sutvarkyti 2 specialias akmenų konstrukcijas, remontuoti slenkstį ir atramines sieneles, taip pat – įrengti vandens lygio matuoklį. Malūnas skaičiuoja tris šimtmečius Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, miestelio žmonėms labai rūpi šis objektas: pirmiausiai todėl, kad šalia jo yra senasis vandens malūnas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, o ir užtvanka mena gilią istoriją. Dvi upės – Darbos ir į ją įtekantis Dubupis – kažkada ir buvo užtvenktos tam, kad jų srovė suktų malūno girnas. Darbėnų vandens malūnas yra vienas seniausių statinių Kretingos rajone – šiemet jis skaičiuoja 268-uosius savo gyvavimo metus – pirmąkart Darbėnų vandens malūnas Palangos seniūnijos inventoriuje yra paminėtas 1756 m. Dokumente nurodyta, kad jis stovėjo šalia miestelio, ant Darbos upės kranto. Pakeitęs išvaizdą ir daugelį šeimininkų – ilgai vadintas Vainoros malūnu, šio pastato mūrai atsilaikė iki šių dienų. Malūno pastato ilgis – 28,4 m, plotis – 10,3 m, sienų aukštis – 2,8 m. Jis yra Respublikiniame kultūros paveldo registre kaip statinys, turintis istorinę, architektūrinę, techninę vertę. Kone prieš 20 metų malūną ir dalį žemės aplink jį įsigijo verslininkas iš Klaipėdos išvien su darbėniškiu partneriu, tikėjęsi, kad atkurti objektą būsią paprasčiau – gaus Kultūros paveldo departamento ar Europos Sąjungos fondų paramą. Tačiau, susidūrę su sunkumais, malūno liekanas pagal galimybes, kad pašaliniai asmenys nelandžiotų ir neniokotų likusio turto, užkonservavo. Darbėnų malūno šeimininkų iniciatyva buvo tik sutvarkytos prieigos prie upelio: išvalytas šabakštynas, atvežta žemės ir užsėta žolė, išlygintas kelias, kad būtų galima prieiti prie upės pasigrožėti jos vaga. O sklypą prie malūno praėjusią vasarą išnuomojo maitinimo verslą plėtojantiems darbėniškiams.
Konferencija pranoko lūkesčius originaliais pranešimais ir dalyvių gausa
Rasti naujas patirtis, ne mokyti, o drauge mokytis pagal šiandieninio pasaulio taisykles, sužinoti apie kolegų nuveiktus darbus, diskutuoti – toks buvo aštuntąjį kartą Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje penktadienį surengtos respublikinės dailės ir technologijų mokytojų konferencijos „Kūrybinės pamokų interpretacijos“ tikslas. Nyksta ribos tarp mokomųjų dalykų Beveik 170 iš įvairių šalies miestų ir miestelių į Kretingą suvažiavusių svečių emocingu šokiu pirmiausia pasveikino progimnazijos šokių mokytoja Ema Marija Maslauskaitė, po žodį tarė rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė ir vicemerė Vaida Jakumienė. Pirmoji konferencija „Kūrybinės pamokų interpretacijos“, sutelkusi savo darbą mylinčius, idėjomis dalintis norinčius šalies pedagogus, buvo surengta Kretingos meno mokykloje. Atėjusios dirbti į Simono Daukanto progimnaziją, iniciatorės Lina Nikartienė ir Živilė Sabaliauskaitė „atsinešė“ ir renginį. „Prieš 8-erius metus organizuoti pradėjome nuo nulio, o šiandien džiaugiamės juo išaugusiu, ištobulėjusiu. Norinčiųjų dalyvauti ne tik iš aplink, iš Žemaitijos, o ir iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio šįkart buvo tiek, kad nebūtų tilpę į salę, turėjome stabdyti rezervavimą“, – sakė L. Nikartienė. Ž. Sabaliauskaitės žodžiais, konferencija vis labiau trina ribas tarp mokomųjų dalykų. „Jaučiu, kad nebesinori įvardinti pavadinimų: dailė ir technologijos... Konferencijoje mokytojai ir lektoriai neapsiriboja vien tik ties savo dėstomu dalyku, o mąsto plačiau, globaliau“, – teigė ji. Tarp įdomiausių lektorių – Vilniaus dailės akademijos docentas Jonas Liugaila, prisidėjęs prie komandos Lietuvos mokykloms sukuriant universalaus dizaino leidinį, atnaujinto ugdymo technologijų programą.
Vasario 16-ąją teiks Motiejaus Valančiaus atminimo medalius
Jau kelerius metus dviem ypatingomis progomis –Vasario 16-osios ir iškilaus mūsų krašto rašytojo švietėjo Motiejaus Valančiaus gimtadienio – Kretingos rajono savivaldybė savo įsteigtu Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu apdovanoja švietėjiškoje-krikščioniškoje veikoje labiausiais nusipelniusius mūsų krašto žmones. Šiemet šiam apdovanojimui, Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės teigimu, yra pasiūlytos kandidatės: Kretingos muziejaus istorikė Jolanta Klietkutė – už Jurgio Pabrėžos atminimo įamžinimą ir Budrių bažnyčios „pročkelė“- patarnautoja Antanina Kniūkštienė – už ilgametę šios bažnyčios priežiūrą, rūpinimąsi ja, bažnytinio paveldo muziejaus įkūrimą parapijoje. Jų kandidatūras šią savaitę įvyksiančiame posėdyje turės patvirtinti rajono Taryba. Vyskupo M. Valančiaus atminimo medaliu gali būti apdovanojami fiziniai ir juridiniai asmenys, t.y. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, asociacijos, mokymo, kultūros ir kitos institucijos už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą bei sklaidą; filantropinę veiklą, ypač jaunųjų kūrėjų skatinimą ir rėmimą; visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes. Siūlymus gali teikti Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, rajono Savivaldybės institucijos, įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės. Kartu su siūlymu turi būti pateikta išsami informacija apie siūlomą kandidatą: gyvenimo ir veiklos aprašymas, rekomendacijos, leidiniuose spausdinta medžiaga, patvirtinanti asmens nuopelnus.
Įkliuvo prie sankryžos
Šeštadienį apie 17.26 val. Kretingoje, kelyje Šiauliai–Palanga, prie reguliuojamos sankryžos stovėjusio automobilio „Audi” vairuotojui, gimusiam 1989 m., nustatytas 2,73 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Tęsdama ilgametę tradiciją, Kretingos rajono savivaldybė apdovanojo geriausius praėjusių metų sportininkus. Per šį sambūrį, įvykusį Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, skambėjo sveikinimo žodžiai tiems, kurie savo pasiekimais garsina Kretingą šalies ir tarptautiniu lygiu. „Visi esate skirtingi, kadangi atstovaujate skirtingoms sporto šakoms, tačiau kiekvienas jūsų – tas perliukas, įnešantis indėlį į rajoną, jo bendruomenę. Už kiekvieno rezultato slypi nuolatinis darbas – rezultatai nepasiekiami per vieną dieną, netgi per metus, tačiau jūs savo tikslo link einate tikslingai, kas neatsiejama nuo jūsų atsidavimo pasirinktai sporto šakai“, – rajono meras Antanas Kalnius padėkojo tiems, kurie savo pasiekimais garsina Kretingos rajoną ir Lietuvą. Rajono vicemerė Vaida Jakumienė prisipažino: „Gerbiu ir didžiuojuosi jūsų pasiekimais, kiekvienu, kuris sportuoja ir šiandien pasiekė daugiau negu vakar, šiemet – daugiau negu pernai.“ Ir vicemerė, ir rajono Tarybos narys, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis gerą žodį skyrė Kretingos sporto mokyklai, kuri suteikia įvairiapusį sporto šakų pasirinkimą, kas tik sustiprina pirmuosius žingsnius sporte. „O tai, kad pagaliau turime Kretingos sporto centrą, mus turi įkvėpti eiti sporto linkme, kad Kretinga garsėtų kaip sporto kraštas“, – akcentavo M. Černeckis. Sporto šventę papuošė gera žinia visai rajono sporto ir futbolo bendruomenei: už nuopelnus Lietuvos futbolui, ilgametį ir sąžiningą trenerio darbą futbolo akademijos „Minija“ treneris Gediminas Petrauskas buvo apdovanotas Lietuvos futbolo federacijos III laipsnio ordinu. „Šiuo apdovanojimu dalinuosi su visais, kurie mane supo visus tuos metus. Visų pirma, savo pirmiesiems treneriams jau amžiną atilsį Petrui Augučiui ir Algirdui Andriuškevičiui – jie ir paskatino eiti mane futbolo keliu. Negaliu nepaminėti buvusio rajono Sporto skyriaus vedėjo Nikolajaus Gnedojaus, Kaune dirbančio mūsų kraštiečio Kazimiero Bričkaus – jie mano gyvenime paliko didžiulį įspaudą. Dėkingumą jaučiu ir savo auklėtiniams, be kurių nebūtų jokių pasiekimų, jų tėvams, už begalinę kantrybę – žmonai Violetai, kad ji man suteikė galimybę šitiek metų išbūti futbolo aikštėje“, – apdovanojimų vakarą jaudinančiai kalbėjo G. Petrauskas. Rajono Savivaldybės tarybos sprendimu, už pasiektus aukštus sporto laimėjimus premijomis apdovanoti: karateka Matas Jonauskas – Europos kiokušin karatė čempionate iškovojus II v., ir jo treneris Lukas Kubilius; badmintonininkas Edgaras Slušnys – Lietuvos badmintono čempionate iškovojus II v., ir jo trenerė Vaida Slušnienė. Šiems sportininkams buvo skirtos ir Seimo nario Antano Vinkaus padėkos, kurias įteikė jo patarėja Rūta Dorelienė.
Šiemet šalyje gaisruose žuvo 8 žmonės, liepsnojo 212 individualių gyvenamųjų namų. Beveik pusė jų sudegė dėl netvarkingų krosnių ir nevalytų dūmtraukių. Tačiau, pasak ugniagesių gelbėtojų, tragiškų gaisrų priežastys slypi daug giliau. Pirmiausia – kai kurie gyventojai neatsakingi, nevertina nei savo, nei artimųjų gyvybių. Viena pagrindinių gaisrų gyvenamuosiuose namuose priežasčių – žmonės nevalo dūmtraukių. Paklausus, kada valė dūmtraukį paskutinį sykį, dažniausiai atsako, kad prieš metus ar dvejus. O reikėtų įsidėmėti, jog dūmtraukį būtina valyti kas tris mėnesius. Jeigu žmonės gyvena seniai statytuose namuose, kur krosnys buvo įrengtos pagal kažkieno supratimą, ir nieko netvarko, nenuostabu, kad sulaukia didelės nelaimės. Paprastai užsidega ne dūmtraukio viršus, o jo sienelės, kur daug kanalų. Prevencinių akcijų metu ugniagesių gelbėtojų aplankyti žmonės dažniausiai tvirtina, kad pas juos niekas niekada nedegė ir nedegs, padovanotus dūmų detektorius pasideda į stalčių, o jeigu ir įsirengia, tai baterijai nusėdus, dažnas jos nebepakeičia. Šiuo metu šalyje spaudžiant šalčiams, intensyviai kūrenamos krosnys. Kad nekiltų gaisras, pareigūnai pataria jų neperkūrenti, nes, įvykus nelaimei, dėl užpustytų kelių ugniagesiai gali nesuspėti operatyviai atvykti. Šildymo sezonu krosnis rekomenduojama kūrenti 2–3 kartus per dieną ir ne ilgiau, kaip pusantros valandos. Išeinant iš namų privalu ją baigti kūrenti prieš 2 valandas. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti uždarytos, o prie pakuros įrengtas nedegus pagrindas. Ant krosnies ar prie jos negalima džiovinti malkų ar laikyti kitų degių daiktų.
„P. n.“ informacija
Apvogė įmonę
Penktadienį apie 8.30 val. pastebėta, kad Kretingoje, Kęstučio g., iš įmonės teritorijos pavogta 20 pakuočių šiltinimo vatos. Padaryta 405 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Per pusę metų surengs 38 reidus
Policijos departamentas pranešė, kad pirmąjį šių metų pusmetį policijos pareigūnai surengs 38 tikslines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones, fiksuos šiurkščius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. „Vykdydama vieną pagrindinių savo uždavinių – eismo automobilių keliais kontrolę, per pirmąjį 2024 metų pusmetį Lietuvos policija iš viso surengs 38 tikslines policines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones, atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus“, – teigiama policijos pranešime spaudai. Pareigūnai taip pat planuoja vykdyti sustiprintą pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolę. Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, kelių pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ir mišriuoju patruliavimo būdu. Penkios kontrolės priemonės yra inicijuotos Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network). Apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys taip pat ir kitas papildomas priemones.
„P. n.“ informacija
Rengiami svarbūs ūkininkams pokyčiai
Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų keliamas problemas dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, daugiamečių pievų atkūrimo bei saugomų teritorijų plėtros. Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Planuojama grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet apskritai žemės ūkio veiklai. Numatomi pokyčiai ir dėl padidėjusio akcizo suskystintoms dujoms, konkretūs siūlymai bus parengti artimiausiu metu. Žemės ūkio ministerija rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję. Atsižvelgiant į tai, radus neatitikimų durpžemių žemėlapyje ūkininkams buvo sudaryta galimybė teikti prašymą VĮ Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) dėl patikslinimo. Jei durpžemio deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kartu su prašymu pareiškėjams reikia pateikti ne mažiau kaip dvi buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis, taip pat – kokybišką dirvožemio prakasos nuotrauką su koordinatėmis. Prakasą, ne mažesnę kaip 50 cm gylio, ūkininkai turėtų iškasti buvusio durpžemio plote. Sulaukusi pastebėjimų, jog pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija rado sprendimą ir nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraudama šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha. Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį ir nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai. ŽŪM taip pat primena, kad praėjusių metų gruodį Europos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitime siūloma GAAB 2 įgyvendinimą pavėlinti ir numatyti nuo 2025 m. Tai leistų geriau pasiruošti tiek institucijoms, tiek ūkininkams šio standarto įgyvendinimui.
Medituotojų Pasaulio taikai suvažiavime Indijoje dalyvavo ir kretingiškė
Metų sandūroje Indijoje įvyko pasaulinė Transcendentinės meditacijos asamblėja, į kurią susirinko apie 11 tūkstančių iš 130 pasaulio šalių Transcendentinę meditaciją praktikuojančių žmonių. Jie 14 dienų sutelktai meditavo, kad pasaulyje įsivyrautų taika. Šiame pasauliniame renginyje dalyvavo kretingiškė Jūratė Varkojienė. Transcendentinės meditacijos mokymo pradininkas buvo 2008 metais šį pasaulį palikęs Indijos dvasinis mokytojas Maharšis Mahešas Jogis, propagavęs taiką. Subūręs milijonus pasekėjų visame pasaulyje, tarp jų buvo ir daug garsenybių, kaip antai, populiarios muzikos grupės „The Beatles“ nariai. Maharšis Mahešas Jogis gyvenęs ir kaip atsiskyrėlis, Transcendentinės meditacijos techniką dėstė įvairiuose pasaulio universitetuose. Meditacijos efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais, kurių paskelbta per 600. Pasauliniai medituotojų suvažiavimai šaukiami žmoniją ištikus pražūtimi grasinančioms krizėms. Prieš pastarąją asamblėją Indijoje 7 tūkstančiai medituotojų iš viso pasaulio susirinkę buvo Ajovoje 1983 metais, tapusiais vienais šiurpiausių Šaltojo karo metų, kai buvo numuštas iš Niujorko į Seulą skridęs „Korean Air Lines“ keleivinis lėktuvas, žuvo 269 žmonės. Tad pasaulinė Transcendentinės meditacijos asamblėja nėra atsitiktinis reiškinys, ir, kaip teigė J. Varkojienė, jo dalyvių skaičius irgi apibrėžtas – kiek turi susirinkti medituotojų, skaičiuojama pagal matematinę formulę – svarbus yra to laiko žemės gyventojų skaičius, kuris dabar jau perkopęs 8 milijardus. Per nūdienos pasaulį ritasi karinių konfliktų banga, įtampa tarp priešiškų stovyklų yra pasiekusi apogėjų, vis garsiau kalbama apie žemei gresiantį dar vieną pasaulinį karą. Ar sutelkta meditacija tai gali sustabdyti? J. Varkojienė tiki meditacijos galia mažinti susipriešinimą pasaulyje, taikai pasiekti. „Mums medituojant Indijoje kareiviai iš fronto Gazos Ruože buvo išleisti Naujųjų šventėms – to jokiame kare dar nebuvo, Ukraina su Rusija apsikeitė 300 belaisvių. Žinoma, galima teigti, kad visa tai ir taip, be sutelktos tūkstančių žmonių meditacijos galios būtų įvykę“, – teigė J. Varkojienė.
Koncertai Palangoje vyksta keliose vietose – Palangos gimnazijos salėje, „Anapilio“ klube, Palangos kurhauze. Tačiau pagrindinė koncertų vieta – tai Palangos koncertų salė. Joje nuolat vyksta kultūrinis gyvenimas tiek vasarą, tiek žiemą.
Kokie kolektyvai palangiškius linksmins paskutinį žiemos mėnesį?Palangos koncertų salėje 2024 metų vasarį koncertus rengia grupės „Rondo“, B`Avarija ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Pirmieji du kolektyvai savo koncertus surengs tradicinės „Palangos stinta 2024“ šventės metu. Pastaroji grupė koncertuos vasario 17 dieną. |
|
