Arčiausiai – už 40 m – nuo būsimų laidojimo namų sodybos savininkas Linas Dzigelis piktinosi, kad statytojai laiku jo neinformavo apie statybą ir teisybės galimai ieškosiąs teisme.

Pasklidus žiniai, kad Šventosios gatvėje Nr. 25D, laisvame plote tarp prekybos centrų „Norfa“ ir „Rimi“, ketinama statyti modernų laidojimo namų kompleksą ir į viešą svarstymą Savivaldybėje šią savaitę pakvietus kretingiškius, kilo gretimų sklypų savininkų, taip pat Kretingos mieste veikiančių laidojimo namų „Rimtis“ akcininkų, nepasitenkinimas.

Kaimynai išsakė priekaištus dėl to, kad jiems nepatinka ši kaimynystė, kad dėl to nuvertės jų žemė. Be to, apie tai, kad statys laidojimo namus, jie išvis nebuvę informuoti – sužinoję iš žiniasklaidos. Laidojimo namų „Rimtis“ atstovai įsitikinę, kad vienų laidojimo namų mieste pakanka, o, jeigu jau verslininkai užsimojo statyti naują kompleksą, tegul stato ne mieste, o šalia naujųjų kapinių Petrikaičiuose.

Pristatė kompleksą ir jo prieigas

Be miestelėnų, svarstymo procedūroje dalyvavo laidojimo namų komplekso „Tylos namai“ projekto autorė MB „Projekto vizijos“ iš Telšių projektuotoja Vilija Austienė, statybos užsakovai – laidojimo ir kremavimo paslaugų įmonių grupės „Re Verum“ Klaipėdos regiono vadovas Vidas Valauskas, Savivaldybės atstovai. Privatus 0,7 ha ploto sklypas, kurį asmeninės nuosavybės teise įsigijo bendrovė „Lodvila“ iš Vilniaus rajono, pagal Bendrąjį rajono planą priskiriamas specializuotų kompleksų zonai, o statiniai – visuomenei svarbių statinių kategorijai. Į sklypą numatyti du įvažiavimai-išvažiavimai: vienas jų – palei geležinkelį išsukant į žvyruotą servitutinį kelią, o iš jo – į Šventosios gatvę, kitą ketinama naujai įrengti per valstybinę žemę palei „Rimi“ prekybos centrą ir ties transformatorine išvedantį į Šventosios gatvę.

V. Austienė pristatė būsimą 585 kv. m ploto kompleksą, kurį sudarytų 3 atskiri statiniai – 2 po 119 kv. m ir vienas 345 kv. m. Juose būtų įrengtos 4 šarvojimo salės su svečių kambariais ir sanitariniais mazgais, automobilių stovėjimo vietos, teritorija apželdinta ir apšviesta.

• Rašyti komentarą (63)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (27)

„Valdžiai nebebus kur trauktis, ūkininkai savo pasieks“, – vylėsi Airidas Viskontas.

Po visoje šalyje įvykusios Lietuvos žemės ūkio tarybos (ŽŪT) organizuotos laužų deginimo akcijos, kuria siekta atkreipti politikų dėmesį į žemės ūkio sektoriaus problemas, žadėti žemdirbių protestai tęsiasi toliau: Vilniaus savivaldybė suteikė leidimą dvi dienas protestuoti prie Vyriausybės pastato miesto centre. Antradienį, sausio 23 d., ūkininkai čia atriedės su savo žemės ūkio technika.

„Laužai-2“ – Vilniuje

„Bus „Laužai-2“, – taip šią iniciatyvą apibūdino organizacinių reikalų rajone ėmęsis Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.

Protesto dalyvių ir juos palaikančiųjų skaičių jis teigė patikslinsiąs po to, kai, kaip tikisi, iki šio sekmadienio ryto atsilieps į visų besiruošiančiųjų į Vilnių telefono skambučius bei elektroninius laiškus ir sudarys sąrašus.

„Kadangi akcija planuojama ne vieną dieną, svarbu žinoti, kiek mūsiškių ūkininkų bus, kiek vietų užsakyti moteliuose arba viešbučiuose. „Be to, negalime keliauti kas kaip sugalvojo padrikai, privalau užrašyti kiekvieno traktoriaus valstybinius numerius“, – sakė R. Paulikas.

Maršrutai taip pat kol kas dar dėliojami, juos protesto organizatoriai šiandien ar ryt atsiųs kuo saugesnius, nes, susidarius technikos kolonai, svarbu kad kuo mažiau būtų netiesių kelių, vingių, nereikėtų pavojingai lenkti.

Šiomis dienomis R. Paulikui – lavina ir kitų rūpesčių. Su dviem žemės ūkio technika prekiaujančiomis įmonėmis, kurios turi tralus, jau susitarė ir gavo kontaktus, kurie būtų reikalingi, jeigu kelyje kam nors sugestų traktorius arba ištiktų kita nelaimė. „Bėdoje nepaliktume nė vieno žmogaus“, – užtikrino jis.

Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas pasirūpino ir autobusu, kuriuo į Vilnių galės važiuoti norintieji protestuotojus palaikyti morališkai – meras Antanas Kalnius pažadėjo, kad Savivaldybė padės.

• Rašyti komentarą (35)
• Plačiau ...

„Ar tie komunalininkai ten miega, ar ką?“ – dėl, jos nuomone, prastai valomų šaligatvių per šios žiemos pirmąjį išbandymą sniegu ironizavo „Pajūrio naujienų“ skaitytoja. „Jeigu po nakties prisnigę, tai kai kur išvis neįmanoma pravažiuoti“, – guodėsi kaimų gyventojai, o laiškanešiai žmonių teprašė vienintelio: „Nusikaskit takelius iki pašto dėžučių.“

Ir toliau – su ilgaauliais

Nors problemų daug kam sukėlęs gruodžio sniegas tirpo nutirpo, leido visiems atsikvėpti, bet štai griūte užgriuvo naujas, šiųmetis, ir, kaip sinoptikai prognozuoja, nežinia, kada snigti baigs. Bet, gal pasimokę iš gruodžio, sausį su sniegu „kovojame“ kitaip?

„Kur tau“, – atviravo keletas „Pajūrio naujienų“ pakalbintų laiškanešių. Ilgaaulių moterys nepadėjo, sakė, kaip klampojo per sniegą, taip ir tebeklampoja. „Mano aptarnaujamoje teritorijoje iš 100 maždaug10–20 gyventojų takelius tėra nusikasę. Kad prieičiau iki pašto dėžutės, turiu pasistengti...“, – pasiguodė viena. Kita teigė nenorinti vyti Dievo į medį – antradienį automobiliu visur pravažiavusi – kaimo keliai apstumdyti, esą yra buvę blogiau.

„Turiu aptarnaujamą namą, prie kurio pašto dėžutė pritvirtinta tiesiai po langu – žmogus tą langą atsidaro, iškiša ranką, pasiima laikraštį ir užsidaro. O kad takas iki ten neatkastas, nerūpi. Matyt galvoja, kad laiškanešė oru atskris“, – juokavo trečia.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Dėl naujos vietinės rinkliavos – pagalvės mokesčio, kuris įrašytas į Kretingos rajono savivaldybės 2024–2026 metų Strateginį veiklos plano projektą, diskusija užvirė šį trečiadienį įvykusiame jungtiniame Savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos ir Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetų posėdyje, kuriame, be Tarybos politikų, mero Antano Kalniaus, dalyvavo dėl naujo mokesčio suinteresuoti verslininkai.

Pagalvės mokestis nutaikytas į apgyvendinimo paslaugas teikiantį verslą rajone. Jį mokėtų klientai: už nakvynę svarstomas buvo 1 euro mokesčio dydis suaugusiajam, asmenims iki 18 metų mokesčio siūlyta netaikyti. Savo įmonėms atstovaujantys verslininkai – Ričardas Jovaiša „Atostogų parkui“, Matas Matulevičius vandens slidžių parkui „313 Cable park“, Algimantas Šoblinskas „Vienkiemio“ sodybai, Edmundas Daukintis moteliui „Smagratis“ – vieningai tikino, kad naujo mokesčio našta užgultų jų įmones, mažintų jų konkurencingumą su nakvynės paslaugas teikiančiais Palangos kurorto verslininkais. Verslininkai sutartinai tvirtino norintys bendradarbiauti su Savivaldybe plėtojant turizmo infrastruktūrą rajone ir siūlė kartu ieškoti kitų, be klientus atbaidančio pagalvės mokesčio, bendradarbiavimo formų. Verslininkus labiausiai papiktino tai, kad pagalvės mokestis į Strateginio plano projektą buvo įrašytas jų neinformavus, apie pareinantį naują mokestį jie sužinojo iš žiniasklaidos. Tarybos valdančiajai koalicijai priklausantis Vilius Adomaitis šokosi aiškinti, kad žiniasklaida išpūtė burbulą dėl pagalvės mokesčio, kurio dar nėra. Posėdžiui pirmininkavęs taip pat valdančiųjų komandos narys Vytautas Ročys pripažino, kad Tarybos valdantieji patys šįkart suklupo. „Ne nuo to galo mes pradedame. Pradėti reikėjo nuo diskusijų su verslininkais ir išdiskutavus, išsiaiškinus, kad toks mokestis yra tikslingas, jį įrašyti į Strateginį planą“, – tarė Savivaldybės tarybos senbuvis R. Ročys, akcentavęs, kad ankstesnėse kadencijose Tarybos politikai elgėsi atsakingiau. Jam oponuoti ėmęsis meras A. Kalnius teigė, kad pagalvės mokestis nėra naujas, netikėtas, kad jis yra įrašytas į Kretingos rajono savivaldybės valdančiosios koalicijos programą ir iš jos perkeltas į Strateginį planą.

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...

Sausio 13 d. prasidėjo Kretingos rajono veteranų (gim. 1989 m. ir vyresnių) krepšinio pirmenybės, kuriose šiemet dalyvauti užsiregistravo septynios komandos. Pirmosiose rungtynėse susitiko „Buivolai“ ir „Kretingalė“, permainingoje kovoje „Kretingalė“ po III kėlinių dar pirmavo 59:56, IV kėlinį varžovai leido pelnyti tik 7 taškus ir iškovojo pergalę 71:66 (Darius Skuodas – 16, Aretas Mikaločius – 15; Marius Čiunka – 24, Alvydas Kuršys – 16).

Permaininga ir lygi kova vyko ir rungtynėse tarp „Viruso“ ir „Žemaičių“ komandų, kai viskas sprendėsi paskutinėmis sekundėmis, ir pergalę 68:65 pasiekė „Virusas“ (Darius Kontrimas – 18, Kęstutis Monkus – 17; Raimondas Bočkus – 23, Deividas Balčiūnas – 14). Paskutinėse pirmo turo rungtynėse „Urbovita“ 38:26 atsiliko nuo „Stafs“, bet sėkminga antra rungtynių pusė leido įsirašyti pergalę 77:66 (Deividas Petravičius – 27, Gediminas Žalys – 17; Giedrius Ratkus – 16, Arvydas Kmita – 13). Pirmajame ture nežaidė daugkartinis šių pirmenybių prizininkas Salantų „Vėjas“.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Vilius Danilevičius kalnų slidinėjimo trasoje Aukštagirėje

Kretingiškis 8-metis Vilius Danilevičius Aukštagirėje įvykusiame Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionate, paralelinio slalomo rungtyje, savo amžiaus grupėje iškovojo III v. ir pasidabino bronzos medaliu. Šia žinia su „Pajūrio naujienomis“ pasidalino sportininko tėvai Vilija ir Audrius Danilevičiai. Audronė PUIŠIENĖ Viliui ši žiema – jau antrasis sezonas. Praėjusiais metais Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionato giganto slalomo rungtyje jis buvo antras, tokią pat poziciją užėmė ir slalome, kuris buvo surengtas Italijoje, ir galutinėje įskaitoje, po 8-ių etapų, Vilius užėmė III v.

Varžyboms pasibaigus. V. Danilevičiui atiteko paralelinio slalomo bronza.

„Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatas, kitaip dar vadinamas Lietuvos taurės varžybomis, vyksta etapais, ir Vilius dar šį mėnesį startuos Vilniuje, o vasarį visų Lietuvos kalnų slidinėtojų varžybų dalyvių laukia Kronplatz’o Italijoje slidinėjimo trasos – giganto ir klasikinis slalomas, kur visi tikisi surinkti daugiausia taškų, nulemsiančių vietą galutinėje įskaitoje“, – kad vyksta rimtas pasirengimas sekantiems čempionato etapams, neslėpė A. Danilevičius.

Vilius šalies čempionate atstovauja pats sau, kadangi nepriklauso jokiam klubui, nėra susijęs su kokia nors šalies slidinėjimo mokykla. „Jis atstovauja savo šeimai, – kalbėjo slidininko tėvas. – Gal ir galėtume priklausyti, atstovauti kokiams nors klubui – tada galėtume naudotis treniruočių baze, inventoriumi, trenerių potencialu, tačiau ir nepriklausomybė turi savo teigiamų pusių.“

Ant slidžių, tėvo teigimu, Vilius atsistojo būdamas 2,5 metų. Šeima turi tvirtą tradiciją: kasmet šventiniu žiemos laiku išvykti slidinėti į Austriją. „O būdamas ketverių, jis Austrijos kalnuose jau čiuožė visose trasose, tuo labai nustebinęs ne vieną tenykštį trenerį“, – pastebėjo A. Danilevičius.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Sausio 27 dieną 13 val. iniciatyvi Kretingos katalikų parapijos bendruomenės grupė Šv. Antano rūmuose rengia banketą-labdaros popietę. Šio renginio metu surinktos lėšos bus skirtos paremti Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybą.

Popietė bus praturtinta dalyvių liudijimais: Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius pasakos paties patirtas žmonių gerumo istorijas, o aukas statybai renkanti ilgametė savanorė Gražina Katkuvienė, už atsidavusią veiklą „Pajūrio naujienų“ skaitytojų išrinkta 2023-iųjų Kretingos rajono Metų žmogumi, pasidalins liudijimais iš savo patirties.

Renginio metu skambės atlikėjos Angelės Joknytės, brolio Pauliaus Vaineikio išvien su grupe „Gyvasis vynmedis“ atliekamos giesmės, populiarūs krikščioniškos muzikos kūriniai. Pietus ruoš ir jais banketo svečius vaišins kavinės „Arka“ šeimininkės.

Organizatorių teigimu, į banketą yra pakviesti ir merai: Kretingos – Antanas Kalnius ir Palangos miesto – Šarūnas Vaitkus, taip pat garbūs svečiai – Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

„Mes esame gyvoji Bažnyčia, o Vydmantų parapija – mūsų kaimynė. Negalime būti vien kaimyninės bažnyčios statybos stebėtojai, mums taip pat yra svarbu aukomis prisidėti, kad ji kuo sparčiau kiltų į viršų. Galbūt yra pavienių parapijos aukotojų, tačiau kaip parapija vieningai ligi šiol nebuvome prisidėję prie statybos. Todėl ne vien per banketą surinktos aukos, bet ir po kiekvienų sausio 28 dienos sekmadienio šv. Mišių bažnyčios gale bus renkamos lėšos, skirtos Vydmantų bažnyčiai“, – kalbėjo viena šios akcijos organizatorių.

Taip pat bus kviečiami mokiniai – Pranciškonų gimnazijos ir lankantys katechezės užsiėmimus – iš anksto kepti pyragus, kad po Votyvos šv. Mišių bažnyčios galerijoje galėtų jais vaišinti parapijiečius ta intencija, kad aukos už gardumynus taip pat bus skirtos Vydmantų bažnyčios statybai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (8)

Baigiantis praėjusiems metams Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas (centre) viešėjo Kretingos atvirame jaunimo centre, kur susitiko ir diskutavo su jo darbuotojais, rajono vicemere Vaida Jakumiene.

Kretingos rajono savivaldybę geros žinios pasiekė iš Jaunimo reikalų agentūros (JRA), kuri, įvertinusi 2023 m. savivaldybėms rekomenduotų ir kitų veiklos sričių įgyvendinimą, planuotus ir pasiektus rezultatus, ir Savivaldybei, ir jaunimo reikalų koordinatorei Ingai Biliūnaitei-Rušinskei pareiškė padėką.

„Agentūros vardu noriu padėkoti Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir ypač jaunimo reikalų koordinatorei Ingai Biliūnaitei-Rušinskei už aktyvią ir nuoseklią veiklą, įdėtas pastangas ir pasiektus rezultatus įgyvendinant jaunimo politiką 2023 m. Jūsų veikla prisidėjo prie darbo su jaunimu veiklos kokybės, jaunimo įgalinimo, dalyvavimo ir atstovavimo stiprinimo, faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos įgyvendinimo Kretingos rajono savivaldybėje“, – tokias mintis išsakė JRA direktorius Jonas Laniauskas.

Siekiant stiprinti vietos jaunimo politiką ir jaunimo reikalų koordinatoriaus kompetencijas, JRA informavo, kad jaunimo reikalų koordinatorius bus pakviestas dalyvauti tarptautiniame pažintiniame vizite.

Rajono Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė I. Biliūnaitė-Rušinskė paaiškino, kad JRA pateikia kasmetines užduotis, kurias koordinatorius ir turi įgyvendinti per einamuosius metus. Tada pagal metinius rezultatus JRA parengia metų darbo suvestines ir įvertina visos Lietuvos jaunimo reikalų koordinatorių darbus.

„Šiose pareigose pradėjau dirbti tik 2019 m. pabaigoje, o prasidėjusi pandemija tikrai nepadėjo siekti rezultatų, – prisiminė I. Biliūnaitė-Rušinskė. – Tačiau sau buvau išsikėlusi pagrindinį tikslą – kad Kretingos rajono jaunimui reikia atviro jaunimo centro. Siekdama to nuo pat 2019 m. iki 2022 m. pabaigos ne tik ieškojau tinkamų patalpų centrui, įstaigos, kas norėtų po savo sparnu priglausti jaunimą, bet ir vyko diskusijos su jaunimu kokių patalpų norėtų, ką norėtų juose veikti ir t. t. Ir štai praėjusių metų vasario 28 d., pritaikius buvusias Kretingos seniūnijos patalpas Rotušės aikštėje, atidarėme Kretingos atvirą jaunimo centrą, kuris yra Dienos veiklos centro padalinys.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Lig šiol mieste tėra vienas daugiabutis Savanorių gatvėje, kuriame daugiausiai būstų skirta socialiai remtiniems žmonėms. Netrukus bus statomas specialiai tam skirtas daugiabutis Jazminų gatvėje.

Kretingos rajono savivaldybėje socialinio būsto žmonėms, ypač daugiavaikėms šeimoms ar žmonėms su negalia, tenka laukti ilgus metus. Statistika tokia, kad per pastaruosius 7-erius metus Savivaldybė kasmet nupirkdavo vos po 2–3 butus, iš viso 16 socialinių būstų. Tačiau ledai turėtų pajudėti sparčiau – Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos pastatyti daugiabutį: jame būtų įrengta ne mažiau kaip 44 butai, kurie bus suteikti eilėje laukiantiems socialinio būsto.

Statys už ES lėšas

Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Dariaus Martinkaus žodžiais, jau žinoma konkreti vieta, kur daugiabutis iškils: pasirinkta Jazminų gatvė netoli „Norfos“ prekybos centro.

„Dabar yra formuojamas žemės sklypas, po to prasidės techninių dokumentų tvarkymas. Tikimės, kad realiai statyba turėtų pajudėti kitąmet. Daugiabutis iš esmės bus statomas už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, numatoma statybos kaina – 5,3 mln. Eur: iš jų ES lėšos – 4,5 mln. Eur, Savivaldybė prie projekto turės prisidėti 800 tūkst. Eur“, – teigė D. Martinkus.

Jo žodžiais, pagal ES reikalavimus, daugiabutyje privaloma įrengti ne mažiau kaip 44 butus, tačiau gali būti ir keliais daugiau. „Centrinei projektų valdymo agentūrai paraišką dėl šios statybos planuojame pateikti šį rudenį, lėšų tikimės kitąmet“, – būsimą procesą apibūdino D. Martinkus.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Operos solistė Gabrielė Kupšytė

Per Vilniuje įvykusią XII Globalios Lietuvos apdovanojimų ceremoniją buvo pagerbti pasaulio lietuviai, prisidėję prie šalies garsinimo ir gerovės tarptautiniu mastu ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse. Tarp jų pateko ir du mūsų kraštiečiai – iš Salantų krašto kilęs Artūras Žilys ir operos solistė baubliškė Gabrielė Kupšytė.

Buvęs ilgametis Pasaulio lietuvių centro vykdomasis direktorius Artūras Žilys

Globalios Lietuvos apdovanojimais siekiama pagerbti nusipelniusius Lietuvai globalius profesionalus, kurie nenutraukė ryšių su gimtąja Lietuva ir kuria sėkmės istorijas. Šių metų tikslas – atkreipti dėmesį ir pasididžiuoti Lietuvos tarptautiniais laimėjimais, lyderyste inovacijų ir technologijų srityse.

Apdovanojimų laureatus, svečius pasveikino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kurio teigimu, nepaprastai svarbu, kai kalbama apie verslą, kultūrą, sportą ir kitas gyvenimo sritis, kad Lietuva būtų tarptautiška, kad Lietuva būtų globali.

Kokiomis nominacijomis buvo apdovanoti mūsų kraštiečiai?

Nominacijos „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laureatu tapus Pasaulio lietuvių centrui, apdovanojimą atsiėmė jo atstovai – buvęs ilgametis Pasaulio lietuvių centro vykdomasis direktorius Artūras Žilys, vienas centro steigėjų Rimas Domanskis ir centro Valdybos pirmininkas Dainius Petronis.

Operos solistei iš Baublių kilusiai Gabrielei Kupšytei atiteko nominacija „Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje“. Pati dainininkė apdovanojimų ceremonijoje dalyvauti negalėjo, tačiau su komisija, susirinkusiaisiais pabendravo virtualiai.

Nuo 2012-ųjų rengiamus apdovanojimus organizuoja nevyriausybinė organizacija „Global Lithuanian Leaders“ (vadovė Marija Šaraitė).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

„Neteisinga ir pavojinga, kad tokiu siauru keliuku pro pat gyvenamąjį namą zuja didelės mašinos“, – sakė Trumposios g. gyventojas Antanas Račinskis.

Trumpojoje gatvėje gyvenantis buvęs ilgametis Medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Račinskis prieš sunkiasvorių mašinų eismą siauru prie daugiabučio namo besišliejančiu keliuku kovoja toli gražu ne pirmi metai.

„Spręsti problemą valdininkų prašau nuo pat tada, kai Savivaldybės administracijos direktoriumi dar dirbo Virginijus Domarkas, paskui – ir Valerijonas Černeckis, ir dukart Povilas Černeckis. Nė vienas nepasistengė padėti, tik kaip susitarę liepė laukti, kol bus rekonstruojama visa gatvė“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo A. Račinskis. Tiesa, po pertraukos į postą grįžęs P. Černeckis jau pažadėjo greitesnį sprendimo būdą pasiūlyti.

Trumposios gatvės 5 namas – po renovacijos, tačiau visas šonas pravažiuojančių mašinų išbjaurotas, nutaškytas kone per visą arti keliuko esančios sienos aukštį. Kad, pašnekovo žodžiais, po 5 kibiriukus grietinės į ties buvusiu buitiniu esančią kavinę kasdien vežiojančios „furos“ per neatsargumą neįvairuotų į pastatą, kuriame gyvena 5 pensininkų ir dvi nuomininkų šeimos, iš kaimo jis buvo pargabenęs ir prie kampo specialiai padėjęs gana didelį akmenį. Bet tas akmuo vieną dieną pradingo. Paaiškėjo, kad nutemptas į kitą, čia pat už namo esančią, vietą. Antanas ir pats stebisi: tokiai sunkenybei nuritinti reikėjo jėgos.

Kažkada tas sunkiasvorių niokojamas kelias buvęs išgrįstas plytelėmis, bet jos jau seniai „palaidotos“ po storu žvyro ir skaldos sluoksniu. „Pusę tos dangos, kurią, taisydami kelią, vis kloja verslininkai, galėtų čia nukasti“, – įsitikinęs A. Račinskis.

Jo nuomone, reikalą galima išspręsti paprastai: mašinoms tiesiog uždrausti pro čia važiuoti, juolab kad verslo įmones puikiausiai jos galėtų pasiekti ir iš kitos pusės.

„Tada ramybė būtų ir vieniems, ir kitiems“, – neabejojo, kaip teigė, visų namo gyventojų interesus ginantis kretingiškis.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Černeckio teigimu, gyventojus ir dvi Rotušės a. įmones aptarnaujantis keliukas yra laisvoje valstybinėje žemėje. Geriausia išeitis būtų, jeigu rajono Taryba priimtų sprendimą ir įtrauktų jį į Savivaldybės kelių sąrašą, tuomet Savivaldybė ir rūpintųsi.

„Negirdėjau, kad pro čia važiuotų „furos“. Jeigu taip yra, tai klausimą reikėtų svarstyti Savivaldybės Eismo saugumo komisijoje“, – sakė P. Černeckis.

• Rašyti komentarą (0)

Mūsų kraštietė choreografė Dainų šventės baletmeisterė Živilė Adomaitienė, be veiklos Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, jau 7-erius metus ugdo tautinių šokių kolektyvą „Rasodėlė“.

„Šimtmetis yra puiki proga įsivardyti savo esmę“, – tokią koncepciją atskleidžia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, vienas pagrindinių šimtmetį mininčios birželio 29–liepos 6 dienomis įvyksiančios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ organizatorių. Tarp jų – ir mūsų kraštietė šio centro Mėgėjų meno kūrybos skyriaus choreografijos specialistė Živilė Adomaitienė, savo profesinį kelią pradėjusi Kretingoje. Simboliška tai, kad šventės organizatorių sumanytasis specialių renginių ciklas „Dainų šventės žygis per Lietuvą“ naujų metų išvakarėse taip pat prasidėjo Kretingoje.

„Dainų šventės žygio“ renginiai iki balandžio aplankys 11-a šalies savivaldybių ir šventės laukimo nuotaika turėtų užkrėsti visą Lietuvą. Jie buria ne tik vietos bendruomenes, bet ir aplinkinius dainų švenčių tradicijos puoselėtojus, koncertams telkia šventei besirengiančius kolektyvus. Vienas pasirengimo 100-mečio dainų šventei akcentų – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas šiuos, 2024-uosius, paskelbti Dainų šventės metais.

– Kaip nuteikė šis Seimo sprendimas, ar tai ir Dainų šventės 100-metis kuo nors įpareigoja? – „Pajūrio naujienos“ paklausė Ž. Adomaitienės, kuri yra Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Šokių dienos meninės dalies vyriausioji koordinatorė, baletmeisterė.

– Tai – ir gražu, ir organiška, žinoma, ir tam tikras dėmesys. Dar vienas 100-mečio Dainų šventės apsektų – didelis sujudimas, kuris apie Dainų šventę privers išgirsti ir tuos, kurie apie ją negirdėję. O jubiliejinė Dainų šventė įpareigoja dėl vieno – švęsti ją kuo plačiau, skleisti tą žinią, kad lietuviai tokias šventes pradėjo švęsti dar prieš 100-ą metų, ir tradicija – gyva, nenutrūkstanti, nežiūrint įvairių istorinių aplinkybių. Kad jubiliejus būtų kuo įspūdingesnis, jam ir rengtis pradėjome gana anksti.

– Kada tas anksti ir kas vyksta Dainų šventės užkulisiuose, ko tikrai nepamato žiūrovas?

– Prieš dvejus metus, 2022-aisiais, turėjusi suskambėti Dainų šventė neįvyko, ji persikėlė į šiuos metus. Pandemija apskritai iškėlė daug klausimų: ar kas nors dar vyks, ar išliksime. Kadangi planai buvo vienokie, tad ir Dainų šventei pradėjome rengtis dar 2020 m. Iš tiesų tas pasirengimo Dainų šventei procesas yra labai ilgas ir sudėtingas: skelbiami konkursai, jie vyksta etapais, formuojama bendra šventės koncepcija, reikia parinkti temą, rūpintis sklaida, daug energijos ir laiko atitenka bendravimui su lietuvių diaspora užsienio valstybėse.

Žiūrovas, atėjęs pasiklausyti dainų, pasigrožėti šokiais mato tik rezultatą, o kiek iki jo buvo nuveikta, kiek visko vyko, tikrai lieka pasirengimo Dainų šventei užkulisiuose. Vien ką reiškia repeticijos ir per jas patirta nemiga, dulkės, lietus ar vėjas, nervai, baimė pasiseks nepasiseks. Iki tikrojo rezultato tenka įveikti labai daug kliūčių, ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad dirbti su kolektyvais ir juos sutelkti yra daug paprasčiau. Pasirengimas Dainų šventei yra nenutrūkstamas procesas. Be dainos ir šokio, yra dar tokia sudėtinė šventės dalis, kaip stadionai, aikščių markiravimai, autobusų maršrutai, apnakvydinimas, viešieji pirkimai ir sutartys, kiti organizaciniai rūpesčiai, atimantys daug laiko. Tačiau šią problemą padeda išspręsti šventės organizatorių įdirbis.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Felicijono Lelio parapijiečiui Kazimierui Viršilui padovanota nuotrauka jo kunigavimui Budriuose 1906–1911 m. atminti. Vidos Viršilaitės-Jurkšienės archyvas

Šiemet sukanka 128-eri metai, kaip Kretingos bernardinų vienuolyne kunigo Felicijono Lelio (1870–1949) ir jo bendraminčių jaunų kunigų pastangomis, pradėtas leisti katalikiškas mėnesinis žurnalas „Tėvynės sargas“.

Nuo pat 1-ojo 1896 m. sausio mėnesį Juliaus Šenkės spaustuvėje Tilžėje išspausdinto žurnalo numerio stengtasi suvienyti pasauliečių ir dvasininkų inteligentų jėgas, skleidžiant lietuvišką žodį, kovojant dėl spaudos grąžinimo, siekiant, kad katalikų bažnyčia taptų tvirtu lietuvybės ir tautinio atgimimo pamatu. Šį vienuolyną po 1831 m. sukilimo carinė valdžia buvo pavertusi jai nusikaltusių kunigų atgailavimo vieta, kur jie buvo uždaromi dvejiems metams, draudžiant jiems atlikti dvasininko prievoles. Vienuolyno vadovai, bauginant juos vienuolyno uždarymu, valdžios nurodymu turėjo vykdyti šių dvasininkų kontrolę, tačiau to nebuvo griežtai laikomasi. F. Lelis, gimęs 1870 m. Pumpėnuose prie Pasvalio valstiečių šeimoje 1883–1888 m. mokėsi Minsko gimnazijoje, ją baigęs įstojo į Žemaičių vyskupijos kunigų seminariją Kaune. Mokydamasis įsitraukė į Šv. Kazimiero draugijos – slapto seminarijos klierikų būrelio, besirūpinusio lietuviškų tikybos raštų leidyba, – veiklą. 1892 m. įšventintas į kunigus Kaune tarnavo vikaru, nuo 1894 m. Kauno karinės įgulos kapelionu.

Už tai, kad ragino katalikus karius dalyvauti kunigų seminarijos inspektoriaus kun. Eduardo Barausko laidotuvėse, ką karinė vadovybė laikė politiniu nusikaltimu, jis 1894 m. buvo dvejiems metams uždarytas Kretingos bernardinų vienuolyne. Po 1863 m. sukilimo carinei valdžiai uždraudus lietuvišką žodį, siekiant lietuvius surusinti ir juos paversti stačiatikiais, lietuviškas religinės bei pasaulietinės literatūros spausdinimas buvo organizuotas Prūsijai priklaususioje Mažojoje Lietuvoje, daugiausia Tilžės mieste. XIX a. 9-ojo deš. pradžioje iškilo būtinybė leisti ne tik lietuviškas knygas, bet ir periodinę spaudą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Bermanų posesijos situacija (Nr. 14) miesto 1854 m. plane. Kretingos muziejus

Rotušės aikštės skvero kampe priešais prekybos centrą „Maxima“ iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo vienas seniausių ir aukščiausių Kretingos mūrinių namų. Tai vyskupo Igno Jokūbo Masalskio nurodymu 1771 m. pradėti statyti užvažiuojamieji namai, kurie XIX a. virto privačia pirklių Bermanų, vėliau – Levy, šeimos rezidencija. Tarpukariu kretingiškiai šiame name galėjo įsigyti vaistų, ūkinių, kosmetikos prekių, keptų duonos gaminių, išgerti arbatos, nusifotografuoti, gauti advokato patarimą, apsilankę miesto savivaldybės valdyboje susitvarkyti savo reikalus.

Pastačius 1609–1621 m. Kretingos miestą, jo įkūrėjo, Lietuvos didžiojo etmono ir Žemaičių seniūno, grafo Jono Karolio Chodkevičiaus valia pavadintą Karolštatu, turgavietės šiaurės vakariniame pakraštyje, aikštės ir bernardinų bažnyčios link vedančios Bažnyčios gatvės (dabartinė važiuojamoji Rotušės aikštės dalis tarp prekybos centro „Maxima“ ir J. K. Chodkevičiaus gatvės, nuo XIX a. iki 1930 m. vadinta Vienuolyno gatve) kampe buvo pastatyta smuklė. Ji buvusi skirta į turgų ir prekymečius atvykusiems, pro Kretingą iš Žemaičių seniūnijos į Klaipėdą ir atgal keliaujantiems prekeiviams apsistoti. Smuklę pamėgo ir kretingiškiai, rinkdavęsi joje užkasti, pasilinksminti ar aptarti įvairių reikalų.

Smuklė priklausė magistratui, t. y. miesto tarybai. Magdeburgo teisės Kretingai suteikimo 1609 m. privilegija draudė mieste gyventi ne krikščionims, todėl magistratas smuklę nuomojo katalikų arba evangelikų liuteronų tikėjimo smuklininkui. Vilniaus vyskupo, kunigaikščio Ignoto Jokūbo Masalskio valdymo laikais (1765–1794 m.) toleruojant žydų kūrimąsi mieste smuklę buvo leidžiama išsinuomoti ir judėjų tikėjimo smuklininkui. Kretingos grafystės 1771 m. inventorius liudija, kad tuo metu šiame pastate šeimininkavo žydas Leiba Mejerovičius.

Smuklės pastatas nesiskyrė nuo aplinkinių gyvenamųjų namų. Jis buvo medinis, vienaukštis, su valminiu arba pusvalminiu ilginiais šiaudais dengtu stogu. Medinį miestą nuolat siaubiant gaisrams, smuklė ne sykį degė ir vėl buvo atstatoma. Kretingos dvaro savininkui vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui nutarus Kretingą paversti mūriniu miestu, pagal 1771 m. parengtus Kretingos grafystės valdymo nuostatus nauji namai aplinkui turgaus aikštę ir prie reprezentacinės Bažnyčios gatvės turėjo būti statomi mūriniai, suderinus būsimo namo eskizą su dvaro valdytoju.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki vasario 18 d. galima apsilankyti parodoje „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“, kuri parengta bibliotekai bendradarbiaujant su Pasaulio tautų teisuolių ainiais ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, taip pat architektu Tauru Budziu. Jis 2018 m. savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą, – vienodu atminimo ženklu Tauras žymi teisuolių kapavietes, kenotafus ir atminimo įamžinimo vietas. Kretingos rajone šiuo ženklu 2019-aisiais T. Budzys pažymėjo Zofijos ir Prano Kasperaičių kapą Gargždelės, arba Salantų miesto, kapinėse, 2022 m. – Marijos Savickienės kapą senosiose Kretingos miesto kapinėse. Per kelerius pastaruosius metus atminimo ženklu architektui pavyko įprasminti daugiau kaip 300 žydų gelbėtojų atminimą visoje Lietuvoje.

Ant antkapinių paminklų T. Budzio paliekamas atminimo ženklas yra žalvario lydinys, kuriame pavaizduotos susikibusios rankos, simbolizuoja pagalbą vienas kitam. Ženklo viziją sukūrė pats T. Budzys: 74 mm skersmens ir 4 mm storio ženkle, pagamintame iš specialaus žalvario lydinio, be pavaizduotų susikibusių rankų, iškaltos raidės A. A. (amžiną atilsį), taip pat lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis užrašas, informuojantis apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vakar vakare atidarytos parodos idėja kilo iš noro padėkoti žmonėms, kurie Lietuvoje gelbėjo žmogiškumą. Parodoje „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ pristatyti 22 žmonės, apie kiekvieną jų yra pateiktas pasakojimas, koks tai žmogus, kuo užsiėmė, kiek žmonių išgelbėjo. Pagrindinis informacijos šaltinis – Yad Vashem instituto, pasaulinio Holokausko atminimo centro Izraelyje, duomenys. Parodoje pristatyti Pasaulio tautų teisuoliai – Lietuvos piliečiai, savo elgesiu įrodę, kad vienintelis svarbus dalykas yra moralė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos skyriaus duomenimis, pernai Kretingos rajone eismo įvykiai pareikalavo daugiausiai mirčių – žuvo penki žmonės, tarp jų 4 automobilių vairuotojai ir pėsčiasis. Klaipėdos rajone užgeso keturios gyvybės – automobilio vairuotojo, motociklininko ir dviejų pėsčiųjų.

Iš viso Klaipėdos apskrities keliuose 2023-iaisiais buvo užregistruoti 324 įskaitiniai eismo įvykiai, bet tai yra 15 proc. mažiau negu 2022-aisiais, kai buvo užregistruotas 381 eismo įvykis.

Pernai apskrities keliuose žuvo 14 žmonių, užpernai – 17. Sužeistųjų pat mažiau – pernai nukentėjo 369 asmenys, 2022 m. – 464. Beveik perpus sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai – 2023 m. užregistruoti 9, 2022 m. – 14.

Daugiausiai – 150 – avarijų, per kurias nukentėjo žmonės, buvo uostamiestyje, žuvo motociklo vairuotojas ir pėsčiasis, o 166 asmenys sužeisti.

Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai saugiam eismui užtikrinti kasmet skiria ypač daug dėmesio ir, kaip rodo statistika, tai duoda rezultatų – situacija Klaipėdos apskrityje 2023 m. buvo geriausia per pastaruosius 6-erius metus.

Pagrindinė skaudžių eismo įvykių priežastis įvardijama leistino ar saugaus greičio nepasirinkimas, reikalavimo duoti kelią važiuojant per sankryžą nevykdymas ir saugaus atstumo nesilaikymas. Ketvirtadalio eismo įvykių priežastimi pernai tapo pareigų pėstiesiems nevykdymas – užfiksuota 81 avarija, kai transporto priemonės kliudė pėsčiuosius. Palangoje apie trečdalį visų įskaitinių eismo įvykių sudarė susidūrimai su dviračiais arba paspirtukais.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyrius žada, kad saugaus eismo keliuose užtikrinimas ir šiemet išliks vienu didžiausių prioritetų – ypač daug dėmesio bus skiriama leistino greičio, vairuotojų blaivumo kontrolei, įvairiems Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimams, kurie, kaip ir anksčiau, bus fiksuojami ir viešo, ir neviešo patruliavimo būdu.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė

Europa šiandieną apsupta dviejų karo židinių. Mūsų, gyvenančių Lietuvoje, dėmesys daugiau sutelktas į karą Ukrainoje, tačiau praėjusį spalį Artimuosiuose Rytuose įsiplieskęs Izraelio ir „Hamas“ karinis konfliktas irgi neslopsta. Apie šį konfliktą, jo atgarsius Europai kalbėjomės su Lietuvos europarlamentare Rasa Juknevičiene po jos apsilankymo Izraelyje su Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio delegacija.

– „Hamas“ ir Gazos Ruožas, Vakarų krantas ir Machmudas Abbasas, – tai girdėta, tačiau neįsigilinusiems į šio Artimųjų Rytų regiono politines peripetijas gal galėtume „nupiešti“ jo paprastą politinį žemėlapį.

– Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą valdo skirtingos palestiniečių politinės jėgos. Gazos Ruožą nuo 2005 metų valdo rinkimus laimėjusi „Hamas“, nudreifavusi į teroristinę organizaciją, Vakarų krantui, prasidedančiame už Jeruzalės, po Jesiro Arafato mirties jau 20 metų be rinkimų vadovauja Machmudas Abbasas, čia subrendo labai daug problemų. Beje, Vakarų kranto administracija yra išlaikoma Europos Sąjungos (ES), kitų šalių pinigais. Pastarojo vizito metu buvome susitikę su Palestinos vidaus reikalų ministru, saugumo tarnybos vadovu, generaliniu prokuroru, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Važiavau su atvira širdimi, norėdama geriau suprasti šitą pasaulio dalį ir labai nusivyliau – pamačiau žmones „seno sukirpimo“, jaunimas neprileidžiamas prie valdžios, baiminamasi, kad rinkimų nelaimėtų „Hamas“, kaip nutiko Gazos Ruože. Dabartinė Vakarų kranto administracija visiškai nevaldo situacijos, klesti korupcija, greitai ir visiškai atsiriboti nuo „Hamas“ nesugebėjo, bijo ir žmonių reakcijų, labai daug žmonių nusivylę esama valdžia.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Virtuvė yra viena iš tų patalpų, kurioje kasdien praleidžiame nemažai laiko, todėl norisi, kad visi gamybiniai procesai klostytųsi kaip įmanoma sklandžiau, o pati atmosfera įkvėptų kūrybiniams eksperimentams. Tiesa, tokią aplinką suformuoti sunkiau, jei virtuvė yra nedidelė. Tačiau jeigu atsakingai planuosite, vietos trūkumas neturės įtakos jaukiam ir funkcionaliam interjerui – jį suformuoti padės žemiau pateikti patarimai.

Paverskite stalviršius daugiafunkciniais

Vientisi virtuvės stalviršiai padės sukurti didesnės erdvės iliuziją ir tuo pačiu suteiks praktišką erdvę maisto gaminimui ir kepimui. Dar geriau, jeigu virtuvėje yra galimybė įrengti nedidelę salą, kurią būtų galima sumontuoti lygiagrečiai kitiems stalviršiams. Tuomet ši zona galės pasitarnauti kaip papildomas stalviršis maisto gaminimui. O kai maisto nebegaminsite, ta pati sala tarnaus kaip valgomojo stalas, tad šio baldo bus galima atsisakyti, o jam skirtą vietą galėsite išnaudoti kitiems svarbiems daiktams. Idealiu atveju turėtumėte prie jos derinti tokias kėdes, kurias būtų galima pakišti po šiuo stalviršiu – tuomet nenaudojamos jos neatkreips dėmesio ir nereikalaus papildomos virtuvės erdvės.

Visuomet pirmenybę teikite funkcionalumui

Funkcionalūs gali būti ne tik stalviršiai – nemaža dalis virtuvės įrenginių kuriami taip, jog galėtų atlikti kelias funkcijas. Pavyzdžiui, kai kurios orkaitės dabar turi integruotas mikrobangų krosneles, kokteilinės panašėja į virtuvinius kombainus, o ir pastariesiems neprireikia daugybės vietos. Daug dėmesio susilaukia ir daugiafunkciniai puodai, kurie taupo ne tik vietą, bet ir mūsų laiką. Niekuomet nesuklysite, jeigu pirmenybę teiksite tokiems daugiafunkciniams įrenginiams – jie padės sutaupyti nemažai erdvės. Žinoma, reikėtų nepamiršti praktiškumo ir įvertinti savo maisto gaminimo įpročius – tokia įranga pasiteisins tik tuomet, jei iš tiesų ją naudosite.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...