Po visoje šalyje įvykusios Lietuvos žemės ūkio tarybos (ŽŪT) organizuotos laužų deginimo akcijos, kuria siekta atkreipti politikų dėmesį į žemės ūkio sektoriaus problemas, žadėti žemdirbių protestai tęsiasi toliau: Vilniaus savivaldybė suteikė leidimą dvi dienas protestuoti prie Vyriausybės pastato miesto centre. Antradienį, sausio 23 d., ūkininkai čia atriedės su savo žemės ūkio technika.

„Laužai-2“ – Vilniuje

„Bus „Laužai-2“, – taip šią iniciatyvą apibūdino organizacinių reikalų rajone ėmęsis Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.

Protesto dalyvių ir juos palaikančiųjų skaičių jis teigė patikslinsiąs po to, kai, kaip tikisi, iki šio sekmadienio ryto atsilieps į visų besiruošiančiųjų į Vilnių telefono skambučius bei elektroninius laiškus ir sudarys sąrašus.

„Kadangi akcija planuojama ne vieną dieną, svarbu žinoti, kiek mūsiškių ūkininkų bus, kiek vietų užsakyti moteliuose arba viešbučiuose. „Be to, negalime keliauti kas kaip sugalvojo padrikai, privalau užrašyti kiekvieno traktoriaus valstybinius numerius“, – sakė R. Paulikas.

Maršrutai taip pat kol kas dar dėliojami, juos protesto organizatoriai šiandien ar ryt atsiųs kuo saugesnius, nes, susidarius technikos kolonai, svarbu kad kuo mažiau būtų netiesių kelių, vingių, nereikėtų pavojingai lenkti.

Šiomis dienomis R. Paulikui – lavina ir kitų rūpesčių. Su dviem žemės ūkio technika prekiaujančiomis įmonėmis, kurios turi tralus, jau susitarė ir gavo kontaktus, kurie būtų reikalingi, jeigu kelyje kam nors sugestų traktorius arba ištiktų kita nelaimė. „Bėdoje nepaliktume nė vieno žmogaus“, – užtikrino jis.

Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas pasirūpino ir autobusu, kuriuo į Vilnių galės važiuoti norintieji protestuotojus palaikyti morališkai – meras Antanas Kalnius pažadėjo, kad Savivaldybė padės.

Reikalavimai tie patys

Paties R. Pauliko vedama traktorių kolona iš Kretingos pajudės pirmadienį ir tik po nakvynės Kaune, susijungusi su protestuotojais iš kitų Lietuvos rajonų, policijos lydima, sostinės centrą pasieks antradienį apie pietus, saugiai, tvarkingai sustos į nurodytas vietas, kad nesudarytų kamščių. O autobusas su protesto akcijos rėmėjais iš Kretingos Rotušės aikštės išvažiuos porą dienų vėliau – sausio 24 d., trečiadienį, paryčiais, kad pagrindinę protesto dieną Vilniuje atsirastų apie 8–9 val. ryto. Atgal į Kretingą autobusas grįš tą patį vakarą, o protestuojantys žemdirbiai laužų deginti liks dar ir ketvirtadienį, sausio 25-ąją. Iš miesto namo kolona policijos bus išlydėta penktadienio rytą.

Prieš ministro Kęstučio Navicko vykdomą žemės ūkio politiką protestuojančių žemdirbių reikalavimai liko tie patys: kad naftos dujų akcizas nebūtų didesnis negu yra kaimyninėse valstybėse; uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą; atšaukti draudimus žaliąjį dyzeliną pilti į transporto priemones, kurios gali būti panaudotos ne tik žemės ūkiui; spręsti nesibaigiančią pieno krizę Lietuvoje; panaikinti sprendimus atkurti daugiametes pievas.

• Rašyti komentarą (4)

Pakeliui į Palangą skaitytojams nerimo sukėlusiame privačiame miške kertami pažymėti medžiai.

Skaitytojai sunerimo, pastebėję, kad, važiuojant į Palangą, prieš Vydmantus, kertamas kairėje kelio pusėje esantis miškas – burzgia technika, rąstai kraunami į rietuves ir sunkvežimiais išgabenami. „Kaip galima niokoti tokį gražų mišką, esantį vos ne kurorto prieigose? Šitiek žmonių pravažiuoja prošal, grožisi. Gal miškas ir yra privatus, bet nejaugi savininkai gali kur nori ir kaip nori su savo mišku elgtis, neatsižvelgdami į visuomenės interesą?“ – svarstė į redakciją kreipęsi žmonės.

Įstatymai prasilenkia su logika?

Vienas pirmųjų, išvydęs retinamą mišką ir po jį riaumojančią sunkiąją techniką, sunerimo netoliese gyvenantis ūkininkas Rimantas Skiparius. Jis tikino šią žinią perdavęs Vydmantų seniūnui Rimvydui Šakiniui ir Seimo nariui Dainiui Kepeniui, o šie susisiekę su miško kirtėjais. Paaiškėjo, kad tai – privatus miškas, o Valstybinė miškų tarnyba dar pernai gruodį jo savininkui išdavė leidimą iškirsti dalį miško ploto.

„Suprantu, kad viskas vyksta teisėtai. Bet kaip galima išduoti leidimą kirsti mišką tokioje visuomenei svarbioje vietoje? Visoje Lietuvoje kerta dėl pinigų, bet apie atsodinimą niekas rimtai negalvoja“, – piktinosi R. Skiparius.

Vydmantų seniūnijos seniūnas Rimvydas Šakinis patikino, kad 3,7 ha miško palei kelią Šiauliai–Palanga, kairėje pusėje netoli Vydmantų, įsigijo privatus asmuo, kuris gavo leidimą iškirsti pušų masyvus palei kelią. „Mano žiniomis, jiems ne visus medžius leista pašalinti, tik – išretinti mišką, kertant pažymėtus medžius. Nepritariu, kad kone pajūrio zonoje leidžiama kirsti miškus, dabar gi juos privatininkai tiesiog šienauja. Baisiai atrodo tie plyni kirtimai. Jeigu įstatymas leidžia, savininkai nenusikalsta. Bet, mano galva, kartais įstatymai prasilenkia su sveiku protu“, – kalbėjo seniūnas.

• Rašyti komentarą (33)
• Plačiau ...

Kretingiškiai siūlo senosioms kapinėms suteikti pavadinimus pagal pagrindinius paveldo objektus – Jurgio Pabrėžos ir grafų Tiškevičių koplyčias.

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai išsakė įdomią mintį: galbūt Kretingos miesto kapinėms, ypač – senosioms Vilniaus gatvėje, reikėtų suteikti konkrečius pavadinimus. „Dabar gi abejos kapinės vadinamos senosiomis, o didžiosios palei kelią į Darbėnus tiesiog – Kretingos arba Kretingos civilinėmis kapinėmis. Labai nekonkretūs ir nieko nesakantys pavadinimai“, – tvirtino kretingiškė Violeta.

Palengvintų susigaudyti giminėms

Ją savo mintimis papildė skaitytojas Jonas R.: „Kai vasarą ateinu tvarkyti amžinatilsį žmonos kapo, matau, kaip iš toliau atvykę žmonės žvalgosi, ieškodami, kuriose gi senosiose kapinėse palaidoti jų tolimi giminaičiai. Kartais net paklausia, kurios kapinės vadinamos senosiomis, nes jie žino, kad jose palaidoti jų protėviai, bet nesusigaudo, kur gali būti kapai. Gal tikrai reikėtų kapines pavadinti pagal svarbiausius orientyrus – Jurgio Pabrėžos ir grafų Tiškevičių koplyčias, vienas – Jurgio Pabrėžos, o kitas – Tiškevičių šeimos kapinėmis“, – pasiūlė kretingiškis.

Garbaus amžiaus vyras, kaip tikino, Kretingoje gimęs, augęs, čia ir atgulsiąs, dar pajuokavo, kad galbūt koks jo ainis kada nors užsimanysiąs genealoginį medį – kaip dabar madinga – sudaryti ir jo kapo ieškosiąs, tad būtų gerai iš anksto „palengvinti jo dalią“. Jis taip pat pastebėjo, kad, atsiradus galimybei kremuoti ir urnose laidoti į senąsias kapavietes, šios miesto kapinės tampa vis populiaresnės, kapinės tvarkomos – nutiesti takai. Todėl, jo manymu, reikėtų pasirūpinti ir konkrečiau jas įvardinti.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė paaiškino, kad pavadinimus gatvėms, parkams, kitiems viešiems miesto objektams, o šiuo atveju – ir kapinėms, suteikia speciali Kretingos rajono savivaldybės komisija. „Aš nesu girdėjusi atvejo, kad atvykę žmonės nesusigaudytų, kur palaidoti jų giminaičiai, nes kapinės nedidelės. Bet, jeigu žmonėms tai kelia rūpesčių, jie turėtų pateikti prašymą šiai komisijai, o tuo pačiu – ir konkrečius savo pasiūlymus“, – teigė G. Liobikienė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Atsargos majoras dr. Gintautas Jakštys kalbėjo ir apie tai, kad agresija įmanoma, jeigu pati valstybė mano, kad yra neverta egzistavimo.

Sausio 13-osios įvykių dalyvis atsargos majoras dr. Gintautas Jakštys Kretingos muziejuje moksleiviams surengė neformalią paskaitą „Civilių gynėjų galia šiandien ir 1991-aisiais“.

Kiek gintų, o kiek kolaboruotų?

Svečias atviravo, jog ir jam neretai tenka girdėti žodžius: ne už tokią Lietuvą kovojom. „Atsakau, kad nežinau, už kokią kovojo jie, aš tai – už laisvą! O dabar mūsų šalyje yra taip, kaip yra, jeigu nepatinka, esam patys kalti, kad į valdžią deleguojam neatsakingai. Kokius asmenis visuomenė sugebame išsirinkti, taip ir gyvename, kito nieko negalime tikėtis“, – kalbėjo jis.

Kaip išsaugoti iškovotą laisvę? 2014 metais prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, po trejų metų Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kaip mūsų visuomenė pasiruošusi apginti valstybę. G. Jakščio giliu įsitikinimu, daugiau, bet oficialiai skelbiama, kad 4 proc. gyventojų atsakė, kad įvykius stebėtų iš šalies ir prie pasipriešinimo neprisidėtų, 32 proc. stengtųsi neįsivelti.

„Nežinau, ar pajuokavo, ar protestuodami, ar nuoširdžiai, bet apie 0,2 procento, tai gali būti maždaug 20 tūkstančių prisipažino, kad kolaboruotų“, – sakė lektorius. Jo nuomone, per daug stebėtis nereikia, matant gegužės 9-ąją Vilniuje prie rusiško imperialistinio pamušto tanko nešant gėles. Ginti tėvynės eitų, taptų savanoriais, kovotų 14 proc. piliečių, 36 proc. prisidėtų prie pilietinio pasipriešinimo, 10,6 proc. apklaustųjų nuomonės neišreiškė. „Abiejų visuomenės pusių balansas yra trapus, sunku pasakyti, kaip viskas būtų, jeigu būtų“, – kalbėjo svečias. Jo manymu, įtaką daro beprecedentinis kognityvinis puolimas, todėl turime gebėti atskirti, kas gera ir kas bloga, kaip reaguoti į besikeičiančią aplinką. Jeigu patys ukrainiečiai būtų parodę daugiau valios ir tvirtą poziciją, Rusijos invazija nebūtų įvykusi.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Sekmadienį apie 3 val. Palangoje, Senojo Turgaus g., automobilių stovėjimo aikštelėje, ant grindinio šalia automobilio BMW, rastas plastikinis maišelis su skaidrios spalvos kristalais, galimai narkotine medžiaga, ir suktinė su taip pat įtartina augalinės kilmės medžiaga. Šaukimai atvykti į apklausą įteikti automobilio vairuotojui ir keleiviui, gimusiems 2003 m.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Šaškių turnyro nugalėtojas ir prizininkai

Sporto klubo „Salantiškiai“ pirmininkė Sonata Valinskienė pasidžiaugė, kad, prasidėjus naujiems metams, Salantų krašto žmones pavyko gausiai suburti šaškių ir šachmatų turnyruose.

Šachmatų turnyro dalyviai, pratęsę ilgametę tradiciją ir paminėję Laisvės gynėjų dieną.

„Tai padarėme po ilgokos pertraukos – mums pavyko pratęsti seniai jau tradicija tapusias šaškių- šachmatų varžybas, kurių tikslas – puoselėti šaškių-šachmatų sportą, skatinti senjorų ir jaunimo užimtumą, taip pat – paminėti Laisvės gynėjų dieną“, – turnyro esmę apibūdino S. Valinskienė.

Sausio 13 dieną įvykusiose šachmatų varžybose dalyvavo 8 dalyviai, kurie buvo įvertinti dviejose skirtingose kategorijose. Suaugusiųjų kategorijoje nugalėjo erlėniškis Valentinas Mikutavičius, antra vieta atiteko salantiškiui Zigmui Juroniui, trečią vietą iškovojo skuodiškis Donatas Valbasas. Jaunimo kategorijoje nugalėtojo vardas atiteko Arminui Eversonui, antroje vietoje – Deividas Gibėža, trečias – Astijus Beniušis.

Kitądien įvyko šaškių varžybos, kuriose varžėsi 15-a šaškių mėgėjų. „Į turnyrą atvyko ne tik salantiškiai ir imbariškiai – sulaukėme žaidėjų iš Platelių ir Kretingos“, – pasidžiaugė turnyro organizatorė.

Pirmą vietą iškovojo kretingiškis Mindaugas Žilinskis, antroji vieta atiteko salantiškiui Kazimierui Galdikui, trečios vietos laimėtoju tapo salantiškis Bronius Smulkys.

Abejose varžybose teisėjavo Ramunė Ruginienė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Jauniausios gimnastės su trenere Laura Maškova.

Kretingoje sėkmingai tęsiamos aerobinės gimnastikos tradicijos – jas dar per karantiną iš ilgametės kūno kultūros mokytojos Laimos Idės perėmė jos kolegė aerobinės gimnazijos trenerė tarptautinės kategorijos teisėja Laura Maškova, kurios treniruojamos mergaitės jaunosios gracijos atstovauja Kretingai ir klubui „Gracija“.

„Iš to laiko dar liko 4 ištikimiausios šio sporto gerbėjos, o iš viso aerobinės gimnastikos treniruotes lanko apie 20 įvairaus amžiaus mergaičių nuo 6-erių iki 15-os metų, – kalbėjo 19 metų patirtį turinti trenerė, kurią su L. Ide ir suvedė gimnastikos sportas. – Mokytojai visada rūpėjo, ar einama teisinga linkme, ar mergaitės viską gerai ir tiksliai atlieka.“

L. Maškova kretingiškes ir ne tik – į treniruotes mergaitės atvyksta iš Skuodo, Kretingsodžio, Kartenos, kitų vietovių – aerobinės gimnastikos treniruotėse suburia triskart per savaitę po 1,5 val. Pasidžiaugė, kad gali sportuoti Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos aktų salėje – jos nuoma yra pigesnė palyginti su naujomis Kretingoje esančiomis sportuoti tinkančiomis erdvėmis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šio megztinio priekį papuošė Zitos Butkienės ant šilko nutapytas paveikslas su Paryžiaus vaizdu.

„Neišmesk nieko, ko gali neišmesti“, – tokia nuostata gyvena ir kitus moko iš Kretingos kilusi palangiškė Zita Butkienė. Ji sutelkė originaliai atrodyti norinčias moteris ir dalijasi patirtimi, kaip, neišleidžiant pinigų, galima atnaujinti garderobą.

Rūbą prikelia naujam gyvenimui

Į pirmąjį susitikimą – o jų bus ne vienas – Z. Butkienės namuose susirinko penkios bičiulės, atsinešusios krūvas seniai dėvėtų, užsigulėjusių drabužių. „Naršėme, žiūrėjome, dėliojome vieną prie kito, aptarėme, kuris prie kurio dera ir kas iš to gali išeiti“, – pasakojo Zita.

Mintis iš senų rūbų kurti naujus jai kilo tvarkant pačios drabužių spintą. „Pernai tris maišus išmečiau. Tokie laikai, kai, jeigu ir pasiūlai kam nors atiduoti, dažniausiai neima, mat niekam svetimo nereikia, be to, pilni „labdarynai“, – sakė palangiškė.

Kad ir seni drabužiai, jų medžiagų kokybė dažniausiai gera, megztukai – 100 proc. iš kašmyro. Bet, bėgant metams, žmonių figūros keičiasi, kartais sunku tampa įsisprausti, kartais rūbas prašosi būti paplatinamas, pasiaurinamas arba pailginamas. Išmesti gaila, o ir netvaru. „Kai pagalvoji, kiek vandens „pravaroma“ ir kiek kitų resursų sunaudojama kad ir paprastiems naujiems medvilniniams marškinėliams pagaminti“, – svarstė Zita.

Anot pašnekovės, iš seno rūbo sukurti naują ne tik prasminga, bet ir įdomu. „Tik prikišu rankas – ir drabužis jau prikeltas naujam gyvenimui“, – šypsojosi Z. Butkienė, demonstruodama iš didelio vyriško švarko pasisiūtą ilgą moderniai atrodantį sijoną.

Tiesa, jos perdaromi drabužiai – kasdieniai, tinka gatvei, taip pat vilkėti darbe arba namuose. Prabangių nekuria, nors taip pat galėtų.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Kristaus Atpirkėjo 4-kart sumažintos kopijos idėjos autorė – HBH pramogų komplekso viena savininkių Rada Matulevičienė tikino, kad skulptūra būsianti pasaulio vilties ir taikos simbolis.

Prieš Tris karalius HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke nutvisko dėmesį prikaustanti 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai – Brazilijos sostinėje Rio de Žaneire ant Korkovado kalno stovinčios skulptūros replika, kuri yra 4 kartus mažesnė už originalą, tarp ištiestų rankų – 8 m atstumas. Neįprastą kūrinį, jo atsiradimo istoriją apibūdino viena HBH pramogų komplekso savininkių Laura Matulevičiūtė.

– Miela Laura, kaip ir kam gimė idėja sukurti būtent Kristaus Atpirkėjo skulptūrą, tiksliau, repliką, arba dailės kūrinio pakartojimą, esančios Brazilijos sostinėje, ir pastatyti ją Žibininkuose?

Šio kūrinio iš medžio autorius – pasaulyje labiau išgarsėjęs kaip ledo ir smėlio skulptūrų kūrėjas kraštietis Andrius Petkus.

– Rio de Žaneire, ant Korkovado kalno iškyšulio, stovinti 39,6 m aukščio Kristaus Atpirkėjo statula neišdygo per vieną dieną. Ją statė 5-erius metus, o atidengė 1931-ųjų spalio 12 d. Tuomet ji kainavo ketvirtį milijono dolerių. Prie didžiulio projekto prisidėjo valdžia, verslininkai, statyboms aukas rinko vietos gyventojai. Šio kūrinio statyba iliustravo, kaip atrodo tikroji žmonių vienybė. Per laiką viso pasaulio akyse šis kūrybinis darbas tapo ne vien krikščionybės simboliu, jis įgavo bendražmogišką meilės ir atleidimo simboliką. 

Idėja sukurti sumažintą analogą kilo mano mamai Radai Matulevičienei ir HBH kūrybinei komandai, siekiant, kad skulptūra šiuo sudėtingu laikmečiu būtų taikos ir gėrio simbolis.

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...

Kretingiškių eisena nuo bažnyčios Rotušės aikštės link.

Už Tėvynės laisvę Sausio 13-ąją žuvusiųjų atminimas 16 kartą buvo pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Pergalės šviesa“ (anksčiau „Atmintis gyva, nes liudija“), languose uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Kartu su visa Lietuva šioje iniciatyvoje dalyvavo ir Kretingos rajono gyventojai. 1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini, Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę: atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą, apgynė atkurtos valstybės Nepriklausomybę. Pirmoji akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ buvo surengta 2008 metais, joje dalyvavo apie 100 mokyklų. Po kelerių metų prie iniciatyvos prisijungė valstybės institucijos, Seimas, Lietuvos ambasados užsienyje.

KRETINGA. Išvakarėse po maldos katalikų bažnyčioje kolona žmonių nužygiavo Rotušės aikštės link, kur Laisvės gynėjų garbei buvo uždegti aukurai.

„Minioje lūkuriuojančio vieno kito žmogaus paklausiau, kokią Sausio 13-ąją prisimena jie, ką išgyveno, ką galvojo, ko tikėjosi... Man pačiai tada, 1991-aisiais, buvo 17-a, su drauge taip pat atbėgome į šią aikštę, buvome pasiruošusios važiuoti ir į Girulius prie televizijos bokšto, bet neleido mama... Atmintin įstrigo diktorės Eglės Bučelytės, kuri iš televizijos studijos komentavo įvykius iki nutrūkstant transliacijai, ištartus žodžius, sovietiniams desantininkams šturmuojant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą... Aš labai didžiuojuosi prieš okupantus atsilaikiusia savo tauta, nors vieninteliai jos ginklai tebuvo vėliava, daina ir laužas“, – sakė renginyje dalyvavusi rajono vicemerė Vaida Jakumienė. Anot jos, vyresnio amžiaus žmonėms ši diena – skaudi patirtis ir prisiminimai, o jaunimui reikia pasakoti.

Skambėjo vyrų folkloro grupės „Andulė“ dainos.

Vicemerė linkėjo laisvę branginti ir vertinti ją kasdienybėje – kiekvieno mūsų darbuose, tolerantiškame požiūryje, padedant silpnesniam, dainuojant patriotines dainas. Jos, atliekamos rajono Kultūros centro vyrų folkloro grupės „Andulė“, skambėjo ir tą Laisvės gynėjų dienai skirtą vakarą. Nepamirštamais išgyvenimais, kuriuos patyrė 1991-ųjų Sausio 13-osios naktį, pasidalijo Savivaldybės tarybos narys Juozas Mažeika. Laisvės kovotojų stiprybei pagerbti buvo skirta įspūdinga ugnies misterijos programa „Laisvės pulsas“.

O Sausio 13-ąją kretingiškiai buvo pakviesti į rajono Kultūros centre įvykusį nemokamą koncertą „Laiko gyvastis“ pasiklausyti solistės Rasos Serra ir kanklininkės Ingridos Spalinskaitės-Kurienės atliekamų kūrinių.

Akcijoje dalyvavo ir Kretingos rajono ugdymo įstaigos.

„Žybsinčios žvakutės ant palangių, o kieme – išskirtinis, 45 minutes degantis, laužas, kurį užkurti aktyviausi mokyklos parlamento nariai susirinko jau nuo 7 valandos ryto, yra daugiametė mūsų bendruomenės tradicija“ – sakė Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė. Jos nuomone, tai svarbu, juolab dabar, Ukrainos karo akivaizdoje, kai turime būti įkvėpti drąsos, jeigu reikės, mokėti apginti savo Tėvynę.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Mindaugas ČERNECKIS Kretingos rajono tarybos narys, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas

Pasklido kalbos, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos dauguma užsimojo įvesti „pagalvės“ mokestį. Su niekuo nepasitarę, vienašališkai ir jau šią vasarą! Tai noriu visus nuraminti, kad tai yra netiesa.

Pirmą kartą apie „pagalvės“ mokestį užsiminta viešai per Kretingos rajono savivaldybės kolegijos posėdį, svarstant rajono trejų metų strateginį planą. Šiame plane nurodyta, kad vienas Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumos planų yra tai, kad Kretingos rajone per ateinančius trejus metus galėtų atsirasti vietinės rinkliavos, arba kitaip – „pagalvės“ mokestis. Šis mokestis būtų skaičiuojamas turistams, kurie apsistoja nakvynei Kretingos rajone esančiose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose vietose. Mokestis galėtų būti 1 euras žmogui už naktį. Pavyzdžiui, kaimyninėje Palangoje šis mokestis yra 2 eurai. Taip pat mokestis nebūtų skaičiuojamas vaikams iki 18-os metų ir kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis mokestis yra mokamas ne vietinio verslo, tačiau turistų, kurie atvyksta į rajoną, o pats mokestis proporcingai yra labai mažas, palyginti su nakvynės kaina. Didžioji dalis keliaujančių žmonių prie jo yra įpratę, nes ši praktika Lietuvoje vyrauja jau senai.

Kodėl rajono turizmo sektoriui tai – naudingas sprendimas?

Kretingos rajonas yra ypač geroje geografinėje vietoje, turintis turtingą istoriją ir kultūrą. Taip pat – labai gabius verslininkus, kurie yra sukūrę visoje Lietuvoje ir net Europoje išskirtinių ir mases žmonių traukiančių vietų. Ir visa ta visuma Kretingos rajoną paverčia turistiniu rajonu, kuris šiuo metu yra VIII vietoje tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių pagal turistų skaičių apgyvendinimo įstaigose. Kretingos rajonas lenkia Vilniaus, Trakų, Klaipėdos rajonus ir net Šiaulių miestą.

• Rašyti komentarą (41)
• Plačiau ...

Išmaniųjų telefonų pasaulyje, ko gero joks prekės ženklas neturi tokio žavesio, kaip Apple iPhone. Tačiau naujausių Apple įrenginių kainos dažnai atbaido potencialius pirkėjus bei verčia dairytis į kitokias opcijas. Viena iš jų – atnaujinti arba restauruoti iPhone 12, 13, 14 ar kitų modelių telefonai. Paprastai jie kainuoja 20-40 % pigiau už naują, tad nemažai pirkėjų susidomi tokia galimybe. Tačiau ar taip daryti verta?

Atnaujinto, restauruoto iPhone išmaniojo privalumai

Atnaujinti iPhone yra patrauklus pasirinkimas taupantiems vartotojams. Pavyzdžiui, 2024-01 mėnesio duomenimis, pagal kainoteka.lt turimą informaciją apie kainas, pasirinkę atnaujintą iPhone 12 vietoje naujo, sutaupysite ~150 EUR arba ~25-30 %.

Jau vien dėl šio aspekto atnaujinti iPhone daugeliui tampa labai patrauklūs.

Moderniam vartotojui aktualu žinoti ir tai, kad refurbished/renewed ar restored iPhone įsigijimas yra tvarus pasirinkimas. Tokiu būdu iš esmės pratęsiate telefono tarnavimo laiką (nes jis – vis dar pajėgus) ir prisidedate prie elektronikos atliekų mažinimo.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...