|
|
|
(1819) 2024-01-12Šventosios gatvėje ketina statyti laidojimo namus
Šventosios gatvėje, laisvame sklype Nr. 25D, esančiame tarp didžiųjų prekybos centrų „Norfa“ ir „Rimi“, verslininkai užsimojo pastatyti modernų laidojimų namų kompleksą, pavadinę jį „Tylos namais“. Kretingos rajono savivaldybei yra pateiktas projektinis pasiūlymas, kretingiškius jį viešai apsvarstyti su užsakovais – laidojimo ir kremavimo paslaugų įmonių grupės „Re Verum“ atstovais ir projekto autoriais – MB „Projekto vizijos“ iš Telšių projektuotojais Vilija Austiene ir Mantu Vainoriumi Savivaldybė kviečia sausio 16-ąją 15 val. Kompleksą sudarys trys pastatai Bendrovė „Lodvila“ iš Vilniaus rajono Valčiūnų kaimo asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,7 ha ploto stačiakampio formos sklypą, besitęsiantį nuo geležinkelio apsaugos zonos kone ligi pat Šventosios gatvės. Ten ir ketinama statyti laidojimo namus. Pagal parengtą projektą, laidojimo namų kompleksą sudarys 3 atskiri pastatai, kurių bendras plotas – 585 kv. m. Tai bus vienaukščiai statiniai, kurių aukštis sieks 9 m. Komplekse bus įrengtos 4 šarvojimo salės su sanitariniais mazgais ir poilsio patalpomis, o didžiajame pastate numatoma įrengti ir laidojimo reikmenų parduotuvę, administracines patalpas. Pastatai, kaip pateikė projektuotojai, bus juodos ir rudos spalvų, jos derinamos su aplinka. Teritorija – apželdinta visžaliais augalais. Prieigose numatyta 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, vietos ir stovai dviračiams, taip pat – 3 elektromobiliams skirtos vietos su greitojo įkrovimo įranga. Prieigose numatyta įrengti du įvažiavimus-išvažiavimus į Šventosios gatvę iš rytų ir vakarų pusių. Rytinėje pusėje sklypas ribojasi su privačiais žemės sklypais, vakarinėje – valstybės žemė, kurioje eina geležinkelio linija. Privažiavimas prie laidojimo namų numatomas per šiaurinėje gretimo sklypo dalyje esančią nuovažą iš Šventosios gatvės, kuri priklauso valstybinės reikšmės krašto keliui Klaipėda–Kretinga. Kitas privažiavimas numatomas vakarinėje sklypo dalyje, lygiagrečiai geležinkelio linijai, po to išvedančiam į Šventosios gatvę.
Ar begalėsime vaikus vienus išleisti į gatvę?
Pokalbiai su vaikais apie saugumą – nelaukiant nelaimių
Šiomis dienomis viešoje erdvėje – per radiją, televiziją, socialiniuose tinkluose – buvo daug kalbama apie dingusią mergaitę ir jos paieškas. Žinios apie dingusį vaiką sukėlė įvairių jausmų tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Kaip mums visiems reikėtų elgtis tokioje situacijoje, kaip kalbėtis su vaikais? Kaip išsklaidyti jų baimes ir kaip į jas reaguoti? Ir kiek tėvai turi būti atviri, kalbėdami su savo atžalomis apie joms gresiančius pavojus? Į šiuos klausimus atsakyti, pasidalinti savo įžvalgomis „Pajūrio naujienos“ paprašė Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologės Vikos Gridiajevos. Ji pripažino, kad, visai Lietuvai laukiant žinių apie dingusią mergaitę, šią vaiko pagrobimo istoriją suaugusieji išgyveno asmeniškai, tapatindamiesi su jos tėvais: ką jiems tenka išgyventi, jaudinosi, kad nieko panašaus nenutiktų jų vaikams ar anūkams, nepaisant to, kiek jiems metų. „O vaikai – ypač pradinukai – tapatinosi su pačia mergaite. Per šias kelias dienas ir per konsultacijas, ir klasės valandėles teko išgirsti, kaip vaikams baisu eiti namo, kad baugu vyriškos lyties atstovų gatvėse, neramu dėl pravažiuojančių automobilių, vaikai diskutavo apie tai, kokios spalvos mašinos pavojingiausios ir tarpusavyje dalinosi perskaityta / išgirsta / sugalvota informacija, taip dar labiau kurstydami jausmus vienas kitam“, – pastarųjų dienų patirtis perteikė V. Gridiajeva, kurios pastebėjimu, tam tikras nerimo lygis mus ir mūsų vaikus įgalina mobilizuotis, dar kartą apsvarstyti pavojingas socialines situacijas, prisiminti, ką daryti vienu ar kitu atveju. Kita vertus, išsigandę suaugusieji gali dar labiau išgąsdinti savo vaikus ir turėti ilgalaikių pasekmių.
Ūkininkai nenusileidžia: jau „balnoja žirgus“ į Vilnių
Nors Premjerė Ingrida Šimonytė su ja susitikusiems Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) atstovams ir užtikrino, kad spręs keliamas problemas dėl pakeltų kuro akcizų, daugiamečių pievų atkūrimo bei saugomų teritorijų plėtros, solidarumo laužus laukuose deginę šalies ūkininkai pozicijos nekeičia – vos gavus leidimą, su savo žemės ūkio technika danginsis į sostinę ir dar vieną akciją surengs ten. Mano, kad „liežuvį paplonino“ prieš rinkimus „Žadėti galima daug ką, juolab kad šie metai – rinkiminiai, o Premjerė ruošiasi kandidatuoti į prezidentus. Pakeitimams reikia laiko, noro ir veiksmo, bet niekas to nesiima, sako, palaukit iki kovo – pasvarstysim, padėliosim. Jeigu sprendimai būtų daromi tuoj pat, – patikėtume. Bet, kai liepia laukti, suprantam, kad turim apsiraminti, niekas nepasikeis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Numatytą protesto dieną iš Kretingos pajudėsiančioje žemės ūkio technikos kolonoje turėtų būti nuo 20 iki 50 traktorių, kai kurie iki Vilniaus bus tempiami tralų. Organizuojami ir du autobusai – juose tilps iki 100 žmonių, palaikančių kretingiškius ūkininkus ir jų protestą. R. Pauliko žiniomis, Lietuvos ūkininkų delegacija šiomis dienomis turėjo pasiekti Briuselį ir dėl žemdirbių padėties kalbėtis ten. Anot pašnekovo, kas aptariama Europos Parlamente, daugeliu atvejų Lietuvoje išverčiama, interpretuojama kitaip, kablelius valdžia sudedanti ten, kur nori. R. Pauliko teigimu, sprendžiant vienas ar kitas problemas, Briuselis valstybėms narėms leidžia prisidėti ir iki 200 proc. nuostoliams kompensuoti – pavyzdžiui, kad ir dėl ukrainietiškų grūdų tranzito. Tačiau Lietuva to nedaro. Nors Europos Sąjunga žemdirbiams leidžia nusišienauti žaliąjį pūdymą, bet Lietuvoje – ne. Kai Europos Sąjungos aktai, susidarius nepalankioms aplinkybėms, nedraudžia mėšlą ir srutas laukuose įterpti po termino, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų klerkai nesusikalbantys tarpusavyje, esą pagal normatyvinius aktus negalima.
Salantų gimnazijai uždegta viltis išlikti
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Seimo narys Antanas Vinkus dėl Salantų gimnazijos ateities buvo susitikę su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu. A. Kalniaus žodžiais, Savivaldybės, rajono Tarybos narių ir jo paties asmeninė pozicija šiuo klausimu nesikeičia – gimnazija turinti išlikti. O po susitikimo su ministru Vilniuje jam susidarė įspūdis, kad balsas yra išgirstas ir ministerijos. Pernai gruodį Vyriausybei patvirtinus atnaujintas mokyklų tinklo kūrimo taisykles, rugsėjį, pritrūkus vieno ar dviejų vienuoliktokų, Salantų gimnazija gali netekti teisės organizuoti dviejų paskutinių gimnazijos klasių ugdymo. „Su ministru sutarėm, kad per ateinančias kelias savaites visos pusės atliks namų darbus, parengs ir pristatys bendruomenei bendrą sprendimą dėl Salantų gimnazijos, dėl kurios išlikimo daug pastangų deda ir salantiškiai“, – sakė A. Kalnius. Kad susitikime su A. Kalniumi bei A. Vinkumi rado sutarimą, viešoje erdvėje informavo ir G. Jakštas. Anot jo, Salantų miesto bendruomenei ir visuomenei bus pristatytas išbaigtas sprendimas, konstruktyvių įžvalgų galės pasisemti ir kiti Lietuvos regionai. „Kretingos rajonas yra viena tų Lietuvos vietų, kurias būtų galima paminėti tarp pavyzdinių. Tūkstantmečio mokyklų programa vykdoma sparčiu tempu, į rajono mokyklų tinklą žiūrima per sinergijos perspektyvą, taikomi pažangūs vadybos metodai, kurių patirties atvyksta semtis kaimynai, gerbiamos švietimo tradicijos ir sumaniai taikomos inovacijos. Tai patvirtina, kad prielaidos kokybiškam švietimui Lietuvoje sukurtos, o sėkmė lanko tuos, kurie veikia“, – teigė G. Jakštas. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė, kokie namų darbai laukia, dar bus aptarta – pirmadienį ji yra kviečiama į rajono Švietimo skyrių. „Bet kai kuriuos pačių suplanuotus atliekame savo ruožtu: deramės su naujais mokytojais, darom žingsnius stiprinti savo mokyklos patrauklumą“, – kalbėjo ji. Anot direktorės, Salantai – atokiai nuo rajono centro, mokinių tėvai nenori vaikų išleisti toli, tačiau svarbu, kad, likę savo mieste, jie gautų bendrąjį išsilavinimą. „Žiūrime, deriname ir su profesinėmis mokyklomis – galbūt mūsų gimnazija turės ir kurią nors profesinę kryptį, kad vaikai kartu galėtų įgyti ir profesiją“, – sakė A. Zebitienė.
Kūrybos linija – iš plukės molyje
Vaizdingos Minijos pašlaitėje Kartenoje su šeima – vyru Mindaugu ir dvejų metų dukra Gilme – gyvenanti ir savo namų dirbtuvėse kurianti menininkė keramikos papuošalų kūrėja 39-erių Austė Kazbarienė žinoma originalia savo kūrybos linija, kuriai suteikė įsimintiną pavadinimą „Plukė moly“. O tai ir yra nuoroda į jos savitą braižą, kad papuošalai – auskarai, pakabukai, segės – sukurti iš molio ir yra dekoruoti gamtiniais motyvais: gėlėmis, augalais, paukščiais, netgi – mini peizažais. – Miela Auste, papasakokite apie save, kur Jūsų kūrybos ištakos. – Prieš aštuonerius metus metėme gyvenimą didmiesčiuose ir atsikraustėme į Kartenos apylinkes. Buvau miesto vaikas: gimiau Vilniuje, užaugau Klaipėdoje, tačiau bemaž visas vaikystės vasaras praleidau viename Suvalkijos kaimų. Mano prosenelis, kaip mama pasakojo, buvęs labai nagingas ir tokias įdomias lazdas su visokiais velniais vietoj bumbulo iš medžio droždavęs. Galbūt iš ten mano kūrybinis genas ir atkeliavęs. Mano tėvai – architektai, brolis Matas taip pat baigęs dailės studijas. O aš po mokyklos išvykau studijuoti į Vilnių. Anuomet šis miestas man atrodė fantastiškas. Prisimenu paauglystėje, kai traukiniu riedėdavau į sostinę pasisvečiuoti pas senelius – apimdavo toks malonus virpulys tamsoje išvydus geltonus Vilniaus gatvių žiburius. Tuomet svajodavau – kaip norėčiau čia gyventi. Ir gyvenau 12 metų: čia sutikau būsimą vyrą geologą, čia įvyko ir mano pirmoji pažintis su keramikos amatu. Iš pradžių jokių minčių apie keramiką net nebuvo. Krimtau inžinerinės architektūros mokslus, vėliau – inžinerinės geologijos studijas Vilniaus universitete. Dirbau keliose architektūros įmonėse, kol galiausiai pajutau, kad toks darbas vis dėlto – ne man. Sykį draugė pakvietė padėti vienai keramikei – ši tuo metu ieškojo pagalbininkės rengtis mugėms. Pasisiūlė pamokyti lipdyti. Aš, žinoma, sutikau. Taip ir pradėjau: iš pradžių nuo smulkių darbelių – karoliukų, vėliau leido imtis stambesnių dirbinių, indų, leisdavo ir pačiai eksperimentuoti. Taip aš, galima sakyti, senoviškai – būdama už mokinę pas meistrą – ir įgijau keramikos pradžiamokslį.
Iš gatvės naktinėjimų – į parodą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai
Savitas kretingiškio gatvės fotografu save vadinančio Gvido Taurinsko kūrybos braižas fotografija besidomintiems žmonėms gerai žinomas iš socialiniuose tinkluose ir tarptautiniuose leidiniuose publikuojamų įvairiausių miesto gyvenimo akimirkų – nuo detalių, abstrakčių ir konkrečių vaizdų iki portretų. Pastaruoju metu fotomenininkas savo kūrybą jau perkelia ir į fiksuotas erdves: vienas jo darbų, vaizduojantis merginą tarp žiedų, eksponuojamas visą sausį Kretingos rajono kultūros centre veikiančioje fotomenininkų klubo „Lokys“, kuriam jis priklauso, surengtoje parodoje. Dabar G. Taurinskas Vasario 16-osios proga rengia savo pirmąją personalinę parodą. Ligi tol G. Taurinskas Kretingos, o ir savąjį vardą, net 4 kartus išgarsino tarptautiniame leidinyje „National Geographic“, pagal leidėjų pateiktą mėnesio temą pasiūlydamas savo fotografijas, kurias atrinko ir įvertino skaitytojai. Šiame prestižiniame leidinyje buvo publikuotos jo nuotraukos su Lietuvos valstybine vėliava, subtilus gamtos vaizdas su bite, damą vaizduojančios moters nuotrauka, o internetą „sprogdino“ senyvo stotelėje sėdinčio vyro portretas. Žavesys – kai miestas miega Kretingiškis džiaugėsi, kad, jo manymu, žiūrovų dėmesio vertų darbų jau sukaupta tiek, kad jis ryžtasi juos išnešti į viešumą. „Jau gerokai anksčiau žengti šį žingsnį skatino rajono Kultūros centro vadovė Kristina Rimienė, bet dar nemaniau, kad galiu savo nuotraukas pateikti kaip meno kūrinius. Vis dar dirbau prie jų, o ir tebedirbu, nes šiandieninė fotografija yra technologijoms lengvai pasiduodanti sritis: gali pusmetį prie jų neprisėsti, o po to imi ir sutvarkai. Nebepatinka – tvarkai iš naujo“, – kalbėjo fotomenininkas, kuris savo pirmąją parodą „Ko nemato akys“ padovanos ne vien Kultūros centro lankytojams Vasario 16-osios proga, bet ir pats sau, o tiksliau – vasario 17 dieną artėjančiam savo 37-ajam gimtadieniui. Į parodą, Gvidas sakė, atrinksiąs per 20 gana didelio formato 60x90 cm, jo manymu, geriausių savo nuotraukų tų vaizdų, kuriuos jis pernai ir šių metų pradžioje fiksavo naktinėdamas po Kretingą. „Vadinu save gatvės fotografu, naktinuku, toks mano darbo stilius – fotografuoti vėlyvą vakarą, paryčiais, kartais ir naktį. Kai miestas miega, tuomet paslaptingai išryškėja tai, ko įprastiniame kasdienos bėgime, triukšmingame ritme nematai. Laukiu rūko, dulksnos, dabar – šerkšno. Tuomet vaizdus pamatai visai kitokiame realybės matmenyje. Tai gali būti ir abstraktus vaizdas, architektūros detalė, žmonių portretai. Visas mikro ir makropasaulis – nuo vabalėlio iki pastatų, didingos ir neaprėpiamos gamtos vaizdų“, – savo kūrybos braižą apibūdino profesionalus fotomenininkas, specialiai mokęsis fotografijos meno, tačiau skalsesnę duoną valgantis ne iš jos, o iš vadybininko darbo.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, po renovacijos duris lankytojams atvėręs pernai rudenį, surengė pirmąją parodą „Kazio Varnelio kūryba: tapatybė ir forma“. Muziejininkai laukia kuo gausiau lankytojų, norinčių susipažinti su vienu įdomiausių Lietuvos ir išeivijos dailininkų ir kviečia į apžvalgines ekskursijas – jose laukia kelionė į dailininko tapytojo Kazio Varnelio oparto darbų, o tuo pačiu – ir Lietuvos etnografinės tekstilės pasaulį. Kazio Varnelio oparto – optinio meno, kuriame naudojamos optinės iliuzijos, kaip šiandieną sakytume, 3 D efektai – darbai ir etnografinė tekstilė vienoje vietoje eksponuojami neatsitiktinai. Tai tarsi šuolis per epochas. Kazio Varnelio tapyba artima neįvardintiems liaudies dailininkams, ypač – audėjoms, kurios amžiams bėgant iš kartos į kartą lovatiesėse, staltiesėse, vadinamuosiuose divonuose tūkstančius kartų atkartojo tuos pačius ornamentus. K. Varnelio darbai – tarsi dialogas su praeitimi bei kūrybos nenutrūkstama evoliucija. Šalia Kazio Varnelio žymiausių XX a. 7–8 dešimtmečiais sukurtų optinių kompozicijų, sukeliančių gilumos, judėjimo, pulsavimo, mirgėjimo įspūdį, sujungiančių atskiras ritmiškai besikartojančias geometrines figūras į raibuliuojančius raštus, bus galima pamatyti sodrius dvispalvius audinius, įvairių audinių mozaika leis susikoncentruoti į drobių fragmentus ir pasigrožėti geometrinių raštų, audimo technikų įvairove.
Iš rungtynių protokolų
Startavo Kretingos rajono salės futbolo pirmenybės, kuriose šiais metais norą dalyvauti išreiškė 9 komandos. Pirmenybės vyks dviem etapais. Pirmajame visos komandos sužais tarpusavyje rato sistema. Keturios stipriausios komandos pateks į A grupės pusfinalius, o V–VIII vietas užėmusios komandos kovos dėl B grupės nugalėtojų vardo. Jau pirmosios naujojo salės sezono rungtynės, kuriose susitiko „SI group“ ir SK „Paupis“, pirmaujanti komanda keitėsi net tris kartus, o nugalėtojas išsisprendė tik pačioje rungtynių pabaigoje. Pirmasis kėlinys baigėsi lygiosiomis 3:3, antrą kėlinį ilgą laiką abiem komandoms sunkiai sekėsi kurti pavojingus momentus. Vis dėlto kėliniui įpusėjus dviem įvarčiais pasižymėjo „SI group“ atstovai Ramūnas Litvinas ir Valdas Jašmontas, bet vos per minutę dviem įvarčiais iš eilės atsakė ir „Paupio“ ekipa. Paskutinį žodį šiose rungtynėse tarė savo ketvirtą įvartį pelnęs „Si group“ atakos lyderis Valdas Jašmontas, atnešęs savo komandai pergalę rezultatu 6:5. Užtikrintai pirmenybes pradėjo daugkartiniai nugalėtojai „Topoliai“, kurie po dviejų Tautvydo Jankavičiaus ir vieno Edgaro Makarovo įvarčio jau trečią rungtynių minutę pasiuntė į nokautą „Aston Villos“ kolektyvą. Nors abi komandos po to keitėsi tiksliais smūgiais, bet „Topoliai“ saugią persvarą išlaikė iki pat susitikimo pabaigos ir pasiekė pergalę rezultatu 10:6.
Devyniasdešimtmetei iš Vydmantų Sausio 13-oji – svarbi trigubai
Rytoj, sausio 13 dieną, savo devyniasdešimtmetį švęsianti buvusi ilgametė pedagogė Angelė Pilibaitienė iš Vydmantų sakė, kad jai ši data ypatinga dėl kelių priežasčių: šią dieną ji gimė ir po 40 metų pedagoginio darbo į užtarnautą poilsį išėjo būtent tuomet, kai 1991-aisiais vyko tautai lemtingieji Sausio 13-osios įvykiai. Du dešimtmečius vadovavo darželiui Visą savo darbingą gyvenimą, pasakojo dar guvi ir energinga A. Pilibaitienė, ji pašventusi jaunajai kartai ugdyti: ji dirbo pradinių klasių mokytoja Šatraminių kaime Skuodo rajone, po to Stropeliuose už Nasrėnų, o nuo 1964-ųjų Vydmantuose – čia ji 22-jus metus, ligi pensijos, vadovavo Vydmantų tarybinio ūkio vaikų darželiui. „Atsimenu, kaip mane, tuomet dirbusią Vydmantų pradinėje mokykloje, pasikvietė ūkio vadovas Liudas Gūžė ir tiesiog pastatė prieš faktą: sako – atidarom darželį, būsi jo vedėja. Nebuvo, kur dingti: pirmus 6-erius metus ikipiet dar dirbau mokykloje, o popiet – į darželį. Vėliau jau rūpinausi tik darželio reikalais“, – kalbėjo šviesią atmintį išsaugojusi garbaus amžiaus moteris. Jos atmintyje iškyla darželio kūrimosi rūpesčiai: neslėpė, kad darbuotojoms – paprastoms aplinkinių kaimų moterims – buvusi griežta, bet teisinga. Kaip ir savo mokiniams. O džiaugsmingą atsisveikinimą su darželiu, o ir bendrai – su pedagogės darbu anuomet nustelbė skausmingi Sausio 13-osios įvykiai: „Dieve, kaip gėlė širdį dėl tų įvykių, dėl žuvusiųjų po tankais. Prikritę prie televizoriaus dieną naktį stebėjome, kas dedasi sostinėje.“ Pedagogė neslėpė, gal dėl to nebuvę nei kada apmąstyti, kad peržengė naują gyvenimo slenkstį, nei liūdėti dėl permainų. Po savęs vadovauti darželiui paliko puikią kolegę Ziną Viskontienę.
Drakonas metus paženklino ugnimi
Antrosios naujųjų metų savaitės pradžia pribloškė vienas po kito Kretingos rajone kilusiais gaisrais: Kiaupiškių kaime degė ūkinis pastatas, Vaineikiuose – medinė siena, tuo pat metu „Rasos“ soduose Jokūbave – namo lubos, o Nasrėnuose antradienį paryčiais taip pat užsiliepsnojo ūkinis pastatas. „Naktis ugniagesiams buvo bemiegė“, – apibūdino Savivaldybės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Nerijus Ciparis. Kretingoje ir Kretingalėje degė namai Negana to, su ugnimi ugniagesiams teko kovoti ir trečiadienį, sausio 10-ąją.: apie Kretingos mieste, Klaipėdos g. 26, degantį medinį vieno aukšto keturbutį su mansarda Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai buvo pranešta maždaug 2.49 val. Atskubėjus ugniagesių pajėgoms, namas jau liepsnojo atvirai. Padariniai skaudūs: išdegė pirmame aukšte esantis kambarys, sudegė jame buvę namų apyvokos daiktai, apdegė ir aprūko palėpė, nuardyta apie 80 kv. m dvišlaičio stogo šiferio dangos. Iš namo suspėta išnešti dujų balioną. „Tą pačią naktį mūsų ugniagesiai buvo išsiųsti dar ir į Kretingalę – čia daug kylančių dūmų ir jau besiplieskiančias liepsnas pamatė ir pranešė automobiliu pro šalį važiavęs pilietiškas žmogus“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Darius Černauskas. Paaiškėjo, kad kaimyninėje Kretingalėje taip pat degė namas – vieno aukšto, mūrinis, su šalia priblokuota karkasine medine malkine. Ugniagesiai iš šio namo irgi suskubo išnešti dujų balioną. Per gaisrą dalis šiferiu dengto namo stogo nudegė, kita dalis buvo nuardyta. Išdegė namo vidus, nuo karščio išsilydė plastikiniai langai. Įvykis tiriamas.
Prieš pat Naujuosius Kretingos rajono savivaldybės tarybos kolegijoje buvo aptartas Kretingos rajono savivaldybės 2024–2026 metų Strateginio veiklos plano projektas, kurį Savivaldybės taryba svarstyti ir tvirtinti turėtų šių metų vasario 8 d. Esminių pokyčių, lyginant su ankstesnių metų Strateginiais Savivaldybės planais, šiame Strateginio plano projekte nėra. Pasikeitė tik plano forma pagal jo teisinį reglamentavimą. Savivaldybės vadovai patvirtino, kad 2024–2026 metų plane surašyti dabartinės Savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos rinkiminiai pažadai. Tai priemonės, kurių dauguma nėra naujos, buvo suplanuotos ir patvirtintos ankstesnių Savivaldybės valdžių strateginiuose dokumentuose, atspindėtos ir kitų rajone veikiančių politinių partijų rinkimų programose, kaip antai dviračių takų plėtra rajone, Kretingos miesto stadiono rekonstrukcija, Rotušės aikštės atnaujinimas, kelių, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymas, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros projektai. Nemaloniai nustebino į tokios svarbos dokumento projektą kaip prioritetas įrašytas pagalvės mokesčio rajone įvedimas. Naujo mokesčio našta užgultų apgyvendinimo verslu rajone užsiimančias įmones ir gyventojus. Rajone šis verslas nėra išplėtotas, viešbučio paslaugas teikia keletas įmonių: „Atostogų parkas“, „HBH“ Žibininkuose, „Vienkiemio“ sodyba Padvariuose, „Smagračio“ motelis Kretingoje. Iš spaudos apie pareinantį dar vieną mokestį sužinoję verslininkai buvo šokiruoti. Mokesčio iniciatoriai nematė reikalo diskutuoti su šią paslaugą teikiančiais žmonėmis. Nebuvo diskusijos dėl mokesčio ir Savivaldybės taryboje. Kur gi tas dabartinių valdančiųjų ir jų mero Antano Kalniaus per savivaldos rinkimus žadėtas, per pirmąjį šios kadencijos Tarybos posėdį deklaruotas skaidrumas, sprendimų projektų viešinimas, aptarimas su plačiąja visuomene? Panašu, kad gavus valdžią tų pažadų nė kvapo neliko, o dauguma sprendimų stumiama gana sklandžiai suderintu valdančiųjų buldozeriu. Meras Antanas Kalnius jau ne kartą leido suprasti, kad opozicijos, kitų siūlymus dėl sprendimų projektų, jų korekcijos teikiančiųjų darbas yra bergždžias, nes bus taip, kaip jis nuspręs, ir Tarybos valdančioji dauguma pritars.
Turime istorinę atsakomybę padėti Ukrainai
„Ir ko lietuviai tiek plėšosi, kad Ukraina taptų ES, NATO nare, atmuštų ją užpuolusią Rusiją? Galėtų ir santūriau elgtis, dažniau pagalvoti apie savo interesus, kaip štai Ukrainos sunkvežimiams kelius blokuojantys lenkai“, – panašių pasvarstymų girdėti ne vien buitiniu lygiu. Europarlamentaras Petras Auštrevičius, kalbėdamasis su „Pajūrio naujienomis“, sklaidė tokias dvejones ir buvo tvirtai įsitikinęs, kad turime istorinę atsakomybę padėti Ukrainai.
Petras Auštrevičius:– Per pastaruosius 50 metų karas prie Lietuvos nebuvo tiek priartėjęs, kaip šįkart iš Ukrainos. Jei paklausite Lietuvoje žmonių, daugelis jų buvo Ukrainoje, matę tuos miestus, kurie dabar yra sugriauti. Kiekviena proga dėkoju Lietuvos žmonėms už paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai. Jonas Okmanas – „Blue/Yellow“ – kiek gali, telkia pagalbą Ukrainai, bet aukoja tai žmonės, fiziniai, juridiniai asmenys, manau, suvokdami, kad ta grėsmė iš Rytų nėra abstrakti, ji kabo virš mūsų. Dabar Rusijos priešiškumas Vakarams yra pasiekęs apogėjų, Rusija yra karo take ir nesimato, kad sustotų, priešingai – ji paruošia savo visuomenę ir ekonomiką karui, ko mes, Vakarai, dar nesame padarę, tebemanome, kad įvyks kažkoks stebuklas, ir Rusija sustos. Tai tik parodo, kad iki šiol dar ne visi suprato, kad karas Ukrainoje nėra atsitiktinis, regionaliai, lokaliai apibrėžtas karinis konfliktas, kuris praeis mūsų nepalietęs. Rusijos propaganda agresyvumą Vakarams, Vakarų vertybėms tiesiog kiša į žmonių protus. Mano supratimu, tai ženklas, kad tokią grėsmingą situaciją ilgam turėsime. Omeny turiu ne vien saugumą, ir ekonomiką taip pat. Ir neduok, Dieve, kad kiekvieną rytą atsibustume su karo baime – tai pats blogiausias dalykas, tas nerimas yra lengvai pasėjamas ir išvirsta į pačius blogiausius dalykus, žinant, kad iš Rytų mus pasiekiantis manipuliavimas žmonių protais, jausmais yra aukščiausio lygmens. Mes privalome turėti gynybinės galios, kad mūsų žmonės būtų ramesni, ir tą nematomą mus nuo Rytų skiriančią sieną statyti reikia. Turime skirti 50 mlrd. eurų ES paramą Ukrainai tam, kad pakeistume šiandieninę grėsmingą situaciją. Jei Europa to nepadarys dabar, pradės gręžiotis – ateis dar didesnė bėda. Reikia suprasti, kad ukrainiečiai šiandieną yra labai priklausomi nuo mūsų paramos, ir ne vien karinės. Gintis jie dar išgali, tačiau lėšų reikia valstybei funkcionuoti – sveikatos apsaugai, švietimui, policijai, gelbėjimo tarnyboms ir kt. Apie 50 proc. Ukrainos biudžeto taikioms reikmėms yra iš kitų šalių gautos lėšos. Rusija nori alinančio, užtęsto karo, įplieksti Ukrainos viduje politines kovas – sovietinė, prorusiška agentūra Ukrainoje pasiliko ir dirba griaunantį darbą visuomenės viduje, skleidžia negatyvią, įtarimų pilną atmosferą. Karo sąlygomis gyvenantys žmonės pavargsta, o mes jiems dar siunčiame signalus apie blokuojamą paramą.
|
|
