Būrys protestuotojų ir jiems pritariančių politikų susirinko nuo kelio gerai matomuose karteniškio ūkininko Gintaro Žiobako laukuose Žadeikiuose.

Žemdirbiai naujuosius metus pradėjo protestais – vakar, sausio 8 d., 14 valandą, tai yra vienu metu visoje Lietuvoje, surengė liepsnojančių laužų akciją „Mes sakome gana!“. Kol degė laužai, žemdirbių delegacija sostinėje planavo susitikti su šalies Premjere Ingrida Šimonyte, aptarti rūpimas problemas. Jeigu ūkininkai nebus išgirsti, jų poreikiai bus ignoruojami, po poros savaičių solidarumo akcija persikels į Vilnių – čia protestuotojai suvažiuos su savo žemės ūkio technika.

Siekia atkreipti valdžios dėmesį

Prie vilties protesto aktyviai prisidėjo ir Kretingos rajono ūkininkai. Jie įžiebė laužus savo ūkių laukuose, matomose vietose: prie Dupulčių sankryžos nuo Kretingos Kartenos link; Palangos link, ties Kveciais ir Pryšmančiais; prie kelio Kartena–Kūlupėnai–Kretinga; prie Dauginčių, kelyje Kretinga–Kūlupėnai, už Klibių; kelyje Kūlupėnai–Salantai, ties Barzdžių sankryža; kelyje Salantai–Plateliai, prie ūkininkų Šetkų ūkio; kelyje Darbėnai–Skuodas, už Darbėnų; važiuojant Skuodo link, ties Benaičiais.

Paklaustas, kiek kretingiškių žemdirbių susitelkė dalyvauti akcijoje, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad greičiau išvardintų tuos, kurie į kvietimą neatsiliepė. „Laužai nuo seno buvo uždegami, kad įspėtų apie pavojų, padėtų susitelkti ir apsiginti“, – prasmę apibūdino jis.

Anot pirmininko, žemdirbiai siekia atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į nesprendžiamas, taip pat ir netinkamų politinių sprendimų sukurtas problemas, aktualias tiek duonos augintojams, tiek žemių savininkams, tiek visiems vartotojams. Dirbtinai sukurta daugiamečių pievų problema, saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtra turėtų būti vykdoma ne žemės savininkų sąskaita, būtina sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, išspręsti pieno krizę, grąžinti iki šiol galiojusias žymėto kuro naudojimo taisykles, iki kaimyninių šalių lygio sumažinti naftos dujų akcizą.

• Rašyti komentarą (26)
• Plačiau ...

Triukšmo lygio matavimus Kretingos visuomenės sveikatos biuro užsakymu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko triukšmo lygio matavimus keliose Kretingos miesto vietose: Melioratorių gatvėje Nr. 79, Klaipėdos g. Nr. 121, Vilniaus g. Nr. 6 ties Pranciškonų gimnazija, Vilniaus g. Nr. 12 ties Marijono Daujoto progimnazija, Palangos g. Nr. 25 ties Simono Daukanto progimnazija, Žemaitės al. Nr. 1 ties Kretingos ligonine. Tyrimų rezultatų duomenimis, dieną nuo 7 iki 19 val. Melioratorių gatvėje ekvivalentinis garso slėgio lygis sudarė 65,3 dBA, maksimalus – 78,9 dBA, nuo 19 val. iki 22 val. maksimalus rodiklis buvo 71,4, po 22 val. iki 7 val. – 61,8 dBA, ir tai viršijo įstatymų leidžiamas normas. Pagal tyrimų rezultatus, tai – viena triukšmingiausių vietų Kretingos mieste.

Klaipėdos gatvėje ekvivalentinis garso slėgio lygis normų neviršijo, tačiau maksimaliojo rodikliai normų neatitiko: 7–19 val. – 70,3, 19–22 val. – 67,4, 22–7 val. – 68,2 dBA.

• Rašyti komentarą (11)
• Plačiau ...

Kretingos rajono politikai šį vasaros sezoną ketina įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį – mokestį už poilsį turizmo infrastruktūros objektuose – viešbučiuose, kaimo turizmo sodybose, svečiams nuomojamuose būstuose. Kokio dydžio bus fiksuotas pagalvės mokestis, politikai dar nesprendė, bet suma priklausys nuo turistų ir jų nakvynių skaičiaus. Verslininkams ši žinia buvo labai netikėta.

Pinigus nukreiptų į turizmo infrastruktūrą

Kretingos rajono mero Antano Kalniaus žodžiais, Kretingos rajone besiilsinčių turistų yra nemažai – dalis vasarą, o ir savaitgaliais ar per šventes atvykstantys pailsėti prie jūros, įsikuria sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“ ar HBH pramogų komplekse Žibininkų kaime, viešbutyje „Smagratis“ Kretingoje, patraukliose rajono kaimo turizmo sodybose.

„Jeigu iš poilsiautojų būtų renkamas pagalvės mokestis, kaip yra Palangoje, Neringoje, Druskininkuose, Vilniuje ir kitur, tie surinkti pinigai ir būtų tikslingai nukreipti rajono turizmo infrastruktūrai gerinti – pakloti dviračių taką, įrengti aikštelę ar pan. Rajone daug verslo sričių dirba dėl turizmo skatinimo ir jo plėtros, tad, manome, kad iš šios srities ir reikėtų pasiimti lėšų grįžtamojo principo pagrindu“, – įsitikinęs A. Kalnius.

Ši numatyta naujovė įrašyta į Kretingos rajono strateginio plano projektą, patvirtintą tarybos daugumos. Pagalvės mokesčio dydžio rajono politikai dar nenumatė, tačiau, patikino meras, tai bus diskutuojama artimiausiuose posėdžiuose. Paklaustas, ar ši naujovė suderinta su verslininkais, teikiančiais nakvynės paslaugas, atsakė, kad tai nėra nauja: tie, kurie pageidauja infrastruktūros gerinimo, turėjo pasidomėti ir tokia galimybe.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...

Mokyklos direktorė Renata Bumblienė teigė, kad mokiniai mėgsta naudotis skaitmeniniu Lietuvos žemėlapiu, skirtu gamtamoksliniam ir visuomeniniam ugdymui.

Nauji metai – ir būsimųjų pirmokų tėvai jau gyvena rūpesčiu, kaip savo pirmokams išrinkti mokyklą, kurioje būtų saugu, jauku, suptų kompetentingi ir draugiški pedagogai. Sausio 10-ąją 16.30 val. Atvirų durų dieną surengs ir nedidelė, geografiškai patogioje vietoje esanti Kurmaičių pradinė mokykla, kurią pamėgo ne tik vietiniai vaikai, bet ir iš Klibių, Daktarų, Kluonalių, Kvecių, net Kretingos.

Rezultatus lemia aplinka ir mokytojų kompetencija

Mokykloje sukomplektuotos 4 nejungtinės klasės, kuriose mokosi po 10, 12, 14, 15 pradinukų. Būtent nedidelė mokykla ir kompaktiškos klasės – vienas šios ugdymo įstaigos pranašumų, kadangi tokiose vaikai jaučiasi emociškai saugesni, gauna daugiau individualaus pedagogų dėmesio ir per pamokas, ir per pertraukas. „Mūsų mokytojai kiekvieną mokinį gerai pažįsta, palydi, žino problemas ir kaip su juo kalbėti, jeigu reikia, kaip padėti“, – įsitikinusi direktorė Renata Bumblienė.

Kaip sakė mokyklos direktorė, problemų dėl susisiekimo nėra, mokinius iš atokiau atveža ir parveža mokyklinis autobusas.

Interaktyviosios lentos, atnaujinta kompiuterių klasė, sensoriniai-relaksaciniai kabinetai, skirti vaikams atsipalaiduoti, nusiraminti, susikaupti, rajono ugdymo įstaigose – nebe naujiena, juos turi daugelis, tačiau vis tiek smagu, kad ir Kurmaičių kaimo pradinę lankantys vaikai tuo puikiausiai naudojasi. Ir daugiau naujoviškų mokomųjų priemonių ši mokykla turi – koridoriuje dėmesį patraukia didžiulis skaitmeninis gamtamoksliniam ir visuomeniniam ugdymui skirtas Lietuvos žemėlapis: mobiliaisiais telefonais ar planšetėmis nusiskenavę QR kodus, moksleiviai gali atrasti juos dominančias lankytinas vietas. Kad informacija po QR kodais atsirastų, anot direktorės, daug darbo, ją rinkdama, įdėjo pedagogė Jurgita Česnavičienė.

„Už gerus darbo rezultatus ji buvo įvertinta ir rajone“, apdovanota kaip Metų mokytoja, – pasidžiaugė direktorė. Anot jos, Kurmaičių pradinė mokykla gali didžiuotis ir kitais, kiek anksčiau apdovanotais rajone mokytojais – pradinių klasių mokytoja metodininke Vilma Petrauskiene, muzikos mokytoja metodininke Janina Kripiene. Puikiai pagal atnaujintas priešmokyklinio ugdymo programas dirbančios mokytojos Meilė Alčauskienė, Janina Kripienė aktyvios ir dalijantis patirtimi su rajono, respublikos kolegomis, organizuojant regioninius, respublikinius renginius. Pradinių klasių mokytojos Jura Venskutonienė, Toma Jenkienė – nepakeičiamos kartu su bendruomenės nariais kuriant šventinį mokyklos interjerą.

Direktorė teigė, kad Kurmaičių pradinės mokyklos mokytojai, tarp kurių greitu laiku pusė bus metodininkų, – aktyvūs, besidomintys, novatoriški, kantrūs, žinias besistengiantys perteikti jaunajai kartai. „Džiaugiamės mokytojų sutelktumu siekti bendro tikslo – mokinio gerovės, gerų ugdymosi rezultatų. Didžiuojamės, kad ketvirtokų Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai 2023-iaisiais rajone buvo geriausi“, – sakė ji. Džiugina ir mokinių pasiekimai: praėjusiais mokslo metais IV kl. mokinė prizinę vietą laimėjo rajoniniame skaitovų konkurse, šiais metais II kl. mokinė respublikiniame dailyraščio konkurse užėmė pirmą vietą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir valstybei svarbių įvykių, asmenybių, sukakčių atmintinus minėjimus 2024 metais, nusprendė šiuos metus paskelbti NATO ir Europos Sąjungos metais, Dainų šventės metais ir Diplomatų Lozoraičių metais.

2024-uosius NATO ir Europos Sąjungos metais Seimas paskelbė, įvertindamas tai, kad 2004 m. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), ir tai yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų, primenantis visuomenei apie fundamentalų lūžį geopolitikos, saugumo srityse, Lietuvai tapus visaverte tarptautinių struktūrų, formuojančių šiuolaikinio pasaulio kontūrus ir atsakingų už jų stabilumą, dalimi. Dainų šventės metai paskelbti prisiminus, kad prieš 100-ą metų, tai yra 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos Dainų šventė (tuo metu – Dainų diena). Ši šventė yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, pasižymi išskirtinėmis išraiškos formomis, suburia įvairių sričių ir kartų meno kolektyvus, ugdo visuomenės kūrybines galias, užtikrina tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą. Dainų ir šokių šventė yra įrašyta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Diplomatų Lozoraičių metais 2024-uosius Seimas paskelbė, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. minimos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo Stasio Lozoraičio vyresniojo (1898–1983) 125-osios gimimo metinės, 2024 m. – Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo (1924–1994), reikšmingai prisidėjusio kuriant Lietuvos diplomatinę tarnybą egzilyje, turėjusią ypatingos svarbos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui ir valstybingumo išlikimui XX a., 100-osios gimimo metinės ir Lietuvos diplomatinio atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio (1929–2007) 95-osios gimimo metinės.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šarūno Šimaičio sumanymu, maketas levituoja stikliniame kube.

Besibaigiant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimto metų sukaktį žymintiems jubiliejiniams metams Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje pristatytas eksponatas, atskleidžiantis plačiajai visuomenei nežinotas sąsajas tarp politiko Ernesto Galvanausko (1882–1967) ir skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993). Būtent šis menininkas E. Galvanauskui sukūrė antkapinį paminklą, kurio maketas papildė nuolatinę ekspoziciją.

Kaip savo gyvenimais persipina žymus politikas, daugkartinis Lietuvos ministras pirmininkas, vienas svarbiausių „kaltininkų“, kodėl šiuo metu Lietuvos teritorijoje turime savo vartus į Vakarus – Klaipėdos uostą, ir lietuviškos kultūros skleidėjas pasaulio mene, skulptorius, puošęs ilgaamžio kultūrinio Europos centro – Prancūzijos bažnyčias ir kitus žymius pastatus, išstudijavo Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas Jazavita. Besidomintieji istorija Antano Mončio namų-muziejaus interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje „Nuo žygių Lietuvos pajūryje iki paminklo Prancūzijos Alpėse: Ernesto Galvanausko ir Antano Mončio gyvenimų kryžkelės“, kurį istorikas rašė remdamasis archyvine medžiaga ir Antano Mončio namų-muziejaus fonduose saugomais dokumentais, tarp kurių – Bertos Galvanauskienės ir paties menininko laiškai, – ras ne tik dar nežinotų faktų apie savo gyvenimais susipynusias dvi asmenybes, bet ir turės galimybę plačiau pažvelgti į istorinius įvykius. O spėsiantys namuose-muziejuje apsilankyti iki paminėtinos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos datos galės patys pavartyti ir perskaityti kartu su paminklo maketu eksponuojamų laiškų ir dokumentų kopijas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Aukso vainiką“ kraštietei, tarp Palangos ir Darbėnų gyvenančiai medžio raižinių meistrei Irenai Kvedarienei uždėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Tradiciškai per Tris Karalius rengiama Nacionalinio liaudies dailės konkurso „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo šventė – šiemet ji įvyko Kretingos muziejaus Žiemos sode, kur į grafų Tiškevičių krėslus iškilmingai buvo pasodinti trys karūnuoti meistrai: medžio raižinių meistrė palangiškė Irena Kvedarienė, šiaudinių sodų rišėja Vida Sniečkuvienė iš Kauno ir kryždirbys Antanas Vaškys iš Telšių.

Į Kretingą – geriausias kūrėjų žiedas

Šiemet šalies liaudies dailės konkursas „Aukso vainikas“ įvyko 19-ąjį kartą. Jame dalyvavo 600 liaudies meistrų iš visos Lietuvos, o 28 meistrų, charakteringiausiai pasižymėjusių savo regionuose, darbai buvo atrinkti į nacionalinę parodą Kretingos muziejuje. Kone per du dešimtmečius po Lietuvos miestus ir miestelius apsukusi ratą, antrąkart konkurso paroda ir apdovanojimų šventė surengta būtent Kretingoje, kur praėjusį šeštadienį suvažiavo geriausias tautos kūrėjų žiedas iš visos Lietuvos.

Ligi tol savo darbus skirtingo amžiaus ir kūrybinių patirčių meistrai eksponavo regioninėse parodose. Pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovės Solveigos Petkevičienės, dalis meistrų nepriklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai, tačiau jie puoselėja iš tėvų ir senelių išmoktus amatus. Kitiems kūryba yra malonus laisvalaikio užsiėmimas, o kuriančiųjų profesijos – įvairios: nuo medikų, mokytojų, istorikų, fizikų iki floristų ir ūkininkų. Tačiau visus kūrėjus – ir ilgamečius, ir pradedančiuosius – sieja bendras vardiklis – meilė liaudies dailei ir tikslas puoselėti protėvių tradicijas.

Vėliau Kretingoje eksponuojama šiemet geriausiųjų šalies liaudies kūrėjų paroda iškeliaus į 100-metį šiemet minėsiančios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ meno erdves.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vyriausiasis „Minijos“ treneris Tjago Bomfim da Silva visada turi ką patarti savo auklėtiniams. Alfredo Reivyčio nuotr.

Kretingos „Minijos“ futbolo komandos praėjusio sezono Lietuvos futbolo federacijos I lygoje pasiekimai siejami su naujojo komandos trenerio Tjago Bomfim da Silva sėkmingu darbu.

Šis iš tolimosios futbolo šalies Brazilijos į Latviją gyventi atvykęs futbolo specialistas, sau ir savo treniruojamoms komandoms keliantis pačius aukščiausius tikslus, tuo sugebėjo uždegti ir „Miniją“, kuriai iki trečios prizinės vietos pritrūko tik vieno taško, kai ankstesniais sezonais komanda būdavo gerokai toliau nuo prizininkų trejeto. Sėkmingas Tjago darbas Kretingoje buvo įvertintas, jį paskyrus legionierių komandos treneriu rugsėjo 2-ąją Visagine įvykusioje I lygos žvaigždžių dienoje. Sezonui pasibaigus, apie save, savo ir komandos siekius, futbolo perspektyvas Kretingoje treneris mintimis, įžvalgomis pasidalino ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais.

– Papasakokite apie savo gyvenimą Brazilijoje

– Esu gimęs 1985 m. Brazilijos Rio de Žaneiro mieste, futbolą žaisti pradėjau būdamas septynerių metų vietinėje vaikų komandoje – buvau vartininkas. Pamažu augau, tobulėjau, žaidžiau gana pajėgiose brazilų jaunimo komandose. Šio miesto klubas „Vasco da Gama“ U-15 buvo stipriausia komanda, kurioje praleidau pusę metų. Paskui žaidžiau už „Mesquita FC“ komandą žemesniame Brazilijos divizione, U-18 komandoje. Savo karjerą Brazilijoje ir baigiau šioje komandoje būdamas 22 metų, nutaręs tapti futbolo treneriu.

– Kokie keliai atvedė jus iš tolimosios Pietų Amerikos į Europą?

– Iš savo tėvynės 2010-aisiais atvykau gyventi į Latviją ir tais pačiais metais sukūriau šeimą. Turėjau svajonę gyventi Europoje, šaltesnio negu Brazilija klimato šalyje, kur galėčiau pritaikyti savo 2009 m. San Paulo mieste futbolo srityje įgytas pedagogines magistro žinias. Į Latviją atvykau kaip diplomuotas specialistas, siekiantis dirbti treneriu.

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...

X turnyro „Kartų mūšis“ dalyviai

Kretingos sporto mokyklos treneris Arimantas Mikaločius didžiųjų metų išvakarėse pratęsė prieš 10 metų švenčių užgimusią tradiciją, kurios ištakos – kretingiškio kraštiečio Haroldo Zenkovo pasiūlyta idėja į krepšinio aikštę sukviesti tuos, kurie, žaidę krepšinį, tarpušvenčiu sugrįžta namo. Šiemet tradicinis turnyras įvyko naujojoje Kretingos sporto arenoje.

Į „Kartų mūšio“ turnyrą pasivaržyti susirinko 6-ios skirtingų Kretingos krepšininkų kartų komandos: SM 84 ir vyresnių, SM 87–85, SM 89–88, SM 93–90, SM 97–94, SM 99 ir jaunesnių. Pastaruosius penkerius metus turnyrą vis laimėdavo SM 87–85 kartos komanda, finale dėsningai susitikdavusi su SM 93–90 kartos krepšininkais, tačiau šiemet SM 87–85 į finalą nepateko – finale susitiko SM 93–90 karta bei SM 99 ir jaunesni, kurie ir tapo X „Kartų mūšio“ nugalėtojais.

Turnyro nugalėtojai – SM 99 ir jaunesnių karta

Vos per žingsnį nuo finalo buvo didžiausią kovingumą aikštėje atskleidusi SM 89–88 komanda, o štai SM 97-94 kartai sekėsi sudėtingiau. Tuo, kad galėjo susitikti ir kartu išbėgti į krepšinio aikštę pasidžiaugė SM 84 ir vyresnių komanda, kuri neslėpė didelių lūkesčių neturėjusi ir suprantanti, kad laikas užleisti vietą jaunesniems.

Galutinė komandų padėtis turnyro lentelėje buvo tokia: I v. – SM 99 ir jaunesni; II v. – SM 93–90; III v. – SM 89–88; IV v. – SM 97–94; V v. – SM 87–85;VI v. – SM 84 ir vyresni.

Naudingiausiu turnyro žaidėju pripažintas Gintaras Beniušis iš SM 99 ir jaunesnių komandos, naudingiausiu finalo žaidėju – tos pačios komandos krepšininkas Rokas Žilinskis.

Visą turnyro „Kartų mūšis“ istoriją atspindi šie komandų pasiekti rezultatai: 2012 m.: I v. – SM 90–92; II v. – SM 84–vyresni; III v. – SM 87–85; 2013 m.: I v. – SM 89–88; II v. – SM 84–vyresni; III v. – SM 92–90; 2014 m.: I v. – SM 84–vyresni; II v. – SM 95–93; III v. – SM 87–85; 2015 m.: I v. – SM 84–vyresni; II v. – SM 95–93; III v. – SM 88–89; 2016 m.: I v. – SM 87–85; II v. – SM 88–89; III v. – SM 92–90; 2017 m.: I v. – SM 87–85; II v. – SM 97 ir jaunesni; III v. – SM 96–93; 2018 m.: I v. – SM 87–85; II v. – SM 97 ir jaunesni; III v. – SM 89–88; 2019 m.: I v. – SM 87–85; II v. – SM 93–90; III v. – SM 89–88; 2022 m.: I v. – SM 87–85; II v. – SM 93–90; III v. – SM 99 ir jaunesni; 2023 m.: I v. – SM 99 ir jaunesni; II v. – SM 93–90; III v. – SM 89–88.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Gruodžio 22 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojami Kretingos krepšininkai namuose 67:95 (20: 19; 23:21; 15:30; 9:25) turėjo pripažinti kito kretingiškio Povilo Šakinio treniruojamų „Telšių“ (22 pergalės, 4 pralaimėjimai) krepšininkų pranašumą. Rungtynės prasidėjo apylygiai ir į ilgąją pertrauką komandos išėjo šeimininkams pirmaujant 43:40, bet antroje rungtynių pusėje vaizdas aikštėje pasikeitė. Trečio kėlinio pabaigoje svečiai sukaupė dviženklę persvarą 64:53, o paskutinį kėlinį skirtumas pasidarė triuškinantis.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Edgaras Danys (3/6 tritaškiai) – 15, Justas Žiubrys – 14, Aurimas Urbonas (3/7 tritaškiai, 9 atk. kamuoliai, 8 rez. perdavimai, 20 naud. balų) – 12, Mantas Ruikis (4/9 dvit.) – 8, Nojus Pabrieža – 6, Modestas Jurkaitis – 5, Rytis Zabita (6 atk. kamuoliai, 8 naud. balai) – 4, Kristupas Smirnov – 3, Mindaugas Stašys (6 rez. perdavimai), Edvinas Alunderis (4 atk. kamuoliai) ir Tautvydas Rudys.

Gruodžio 23 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 85:78 (22:22; 23:22; 26:16; 14:18) nugalėjo Kauno rajono „Atletą“ (9 pergalės, 16 pralaimėjimų). Šiose rungtynėse „Atletas“ turėjo iniciatyvą, bet jam nepavyko susikurti ryškesnės persvaros, tad į didžiąją pertrauką pirmaudami išėjo kretingiškiai – 45:44. Trečio kėlinio pabaigoje „Kretingos“ komanda surengė sėkmingą žaidimą, po kurio įgijo dviženklę persvarą – 71:60. Šeimininkai dar bandė vytis svečius, bet kretingiškiai atlaikė varžovų bandymus ir iškovojo pergalę. Šiuose susitikimuose „Kretingos“ komandai padėjo ir „Betsafe LKL“ praėjusį sezoną praleidęs, o šį sezoną „Telšiuose“ pradėjęs kretingiškis Aurimas Urbonas. Jis per sužaistas dvejas rungtynes pelnydavo po 15 taškų, atkovodavo po 7,5 kamuolio, išdalindavo po 8,5 rezultatyvių perdavimų ir rinkdavo po 21,5 naudingumo balo. Šių metų pradžioje jis paliko komandą ir tapo Islandijos aukščiausioje lygoje rungtyniaujančios „Hammar“ komandos nariu.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Penktadienį apie 19.45 val. Grūšlaukės kaime, patikrinus automobilio „Audi A6“ vairuotojo, gim. 1984 m., blaivumą, nustatyta 2,15 promil. Vairuotojas nesulaikytas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Už etninės kultūras, pavelda ėr išskėrtėni scenas mena puoseliejėma Vitalėjė Valeikienė pernā bova apduovanuota Kultūras ėr mena premėjė. Ėškėlminga ceremuonėjė vyka Kretinguos bažnyčiuo.

„Džiaugūs ėr eso diekinga, ka mona darbs etnuokultūras barūs bova pastebiets ėr ivertints Savivaldybės Kultūras ėr mēna premėjė“, – sakė Kretinguos rajuona kultūras cėntra vakū ėr jaunima folkluora ansambli KITEP vaduovė Vitalija Valeikienė.

Pradžia – Prancėškuonu gimnazėjuo

35 metus ana dėrba diestytuojė Klaipiedas universitetė, diestė dirigavėma, muzėkėni ugdyma ėr kt. disciplinas. Vėin Kretinguos rajonė dabar darboujės apie 10 anuos bovosiu studėntu.

„Mona mama – žemaitė, kėlosi iš Ramuonėškės kaima. Vaikystie ėr aš tėn kurī laika gyvenau, vieliau vasaruodavau. Senēliu žemė rėbuojuos so režisieriaus Juoza Mėltėni šeimuos nomelio, tad senelē ėr mama gera anus pažėnuojė, draugava“, – prėsėmėnėmas dalijuos pašnekuovė.

Ramuonėškės kaimė pastatyts koplytstolpis Mėltėniou atmintė, ėr kuožna meta lėipas pradžiuo tėn renkas seniejė ramuonėškiečē ėr anū palėkuonis. Kaims – gėlē miškūs, puokariu labā kėntiejė nu suovietu diel pagalbas partizanams. Mona muočiutė tep pat kaliejė Kazachstanė. Šīmeta gėmėnės atsiuntė Ramuonėškės nuotraukas – tėn dėdėlės krūvas ėšpjautuos medienas ėr reti mēdiu stagarelē. Tuoks Vėntuos regiuoninis pārks. Iruonėška, kad šiū mētu Dainū švėntė pavadinta „Kad giria žaliuotų“.

Kretinguos rajonė Vitalėjė gyven 18-os metos, šeimā nusprėndus iš Klaipiedas cėntra šurmuli keltis i ramesnė vėita, kor pasistatė namoka. „Eso dėdėle laiminga diel tuoki sprėndėma“, – atvėrava V. Valeikienė.

2007 metas kuolegas anuos paprašė rekomendoutė folkluora ansambli vaduova Kretinguos Prancėškuonu gimnazėjē. Nelabā pavyka padietė, tad nutarė pati imtėis tuos veikluos, bet kartu tēsė darbus ėr Klaipieduo. Vitalėjės manymu, mēna kuolektyvā neatsėrond tik sugalvuojus nuora. Je ne tuometis gimnazėjės direktuorios Andrius Mizgiris ir pavaduotojė Rasa Balsienė, kažėn, ar būtų kažkas išējė.

„Pamažu kuolektyvs auga, paskutėniam gimnazėjės koncertė 2013 m. dainava ėr gruojė 16 muokiniū, bet gimnazėjė mums planū nebtoriejė, ėr moni atlēda“, – pasakuojė V. Valeikienė.

Tumet anuos nerima diel kuolektyva ateities išklausė bovės rajuona Kultūras cėntra dėrektuorios Prans Razmus ėr pavaduotojė Vita Urbonienė. „Mumis priglaudė, o po metu iformėna kap Kretinguos rajuona kultūras cėntra kuolektyva. Šiū metu balondi 20 dėina vėsos kvėitam jau i jubiliejini rėngini – pamėniesem gyvavima 10-meti“, – sakė KITEP vaduovė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Jeigu domitės SEO, norite gerinti savo svetainės pozicijas SERP, tada, ko gero jau žinote, kad tam labai padeda SEO straipsniai. Jų parašymas ir publikavimas sudaro nemažą dalį bendrų SEO išlaidų. Daug kas galvoja, kad rašyti apie tai, ką žino, gali kiekvienas, todėl atsisako rašytojo paslaugų arba jomis net nesidomi. Tačiau pasirodo, kad kokybišką SEO tekstą parašyti yra daug sunkiau nei atrodo.

SEO principų supratimas ir jų pritaikymas – sunkus darbas

SEO rašymas - tai ne tik raktinių žodžių naudojimas numatytą kiekį kartų. Tai apima bendrą supratimą, kaip veikia paieškos sistemos ir ką jos vertina turinyje (vadinamąjį algoritmą, kuris, beje, nuolat keičiasi).

Rašytojai turi pajėgti tekste natūraliai įterpti raktinius žodžius, suprasti paieškos ketinimus ir vis tiek generuoti kokybišką, struktūruotą, įtraukiantį, įdomų tekstą. Priešingu atveju iš straipsnio ar aprašymo nebus tokios didelės naudos.

Nepatyrusiam žmogui visa tai užims neproporcingai daug laiko ir paprasto straipsnio rašymas, optimizavimas gali trukti kone visą dieną.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Televizorių spektras pažeria daugybę puikių pasiūlymų visiems naudotojams: tiek tiems, kurie gali sau leisti daugiau, tiek ir tiems, kurie ieško kažko kokybiško, bet už mažesnę kainą. Bet kuriuo atveju vertinami įvairūs techniniai parametrai, kurie lyginami su poreikiais, lūkesčiais. Vienas iš pagrindinių reikalavimų televizoriams paprastai būna gera vaizdo kokybė, puikios spalvos, tikslumas, aiškumas. Tad pakalbėkime apie populiarumu nesiskundžiančius LED ekranus.

Raiška

Prieš kurį laiką https://www.bite.lt/led-televizoriai šiame kontekste būt pelnę labai daug aplodismentų, tačiau šiandien jie jau nėra pats inovatyviausias pasirinkimas. Technologijos tobulėja, televizoriai taip pat, todėl šiandieniniai naudotojai gali rinktis ir pažangesnius sprendimus. Visgi jei norite ekonomiškumo ir geros kokybės, tai LED televizorių vaizdo raiška, tikėtina, jus tenkins. Juo labiau kad gana nemaža dalis naujų šio tipo televizorių turi ir UHD 4K raiškos ekranus, suteikiančius progą žiūrėti bet kurį turinį ir mėgautis vaizdo kokybe.

Taupumas

Kiekvieną kartą atsiradus naujai technologijai ji paprastai yra pažangesnė už prieš tai buvusias. Tad ir LED, palyginti su ankstesniais sprendimais, žavi ne tik kur kas geresniu vaizdu, bet ir ekonomiškumu.

Dizainas

• Rašyti komentarą (0)