|
|
|
(1817) 2024-01-05Į Darbėnų gimnaziją parvežė vėliavą iš Gedimino pilies
Sausio 1-ąją gausi Kretingos rajono delegacija buvo išvykusi į iškilmingą ceremoniją Vilniuje, kur Lietuvos vėliavos dienos proga Gedimino pilies bokšto trispalvė buvo perduota saugoti Darbėnų gimnazijos bendruomenei. Ši mūsų rajono gimnazija, kaip viena pilietiškiausių, buvo atrinkta iš 30 kitų šalies mokyklų pretendenčių. Darbėniškiai pelnė savo darbais Delegacijoje dalyvavo būrys Darbėnų gimnazijos mokinių, mokytojų, taip pat – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys, o Vilniuje savo dalyvavimu ją dar papildė Seimo narys Antanas Vinkus. Tradiciškai visus metus Gedimino bokšte plevėsavusi vėliava iškilmingai nuleidžiama, prasidedant naujiesiems metams. Prieš pakeldami naująją vėliavą, nuleistą trispalvę Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai parneša iš pilies į Katedros aikštę ir perduoda saugoti tais metais pilietiškiausia pripažintai šalies mokyklai. Šiemet iš 30 Lietuvos mokyklų ši garbė teko Darbėnų gimnazijai: vėliavą saugoti Krašto apsaugos ministerijos viceministras Žilvinas Tomkus iškilmingai perdavė Darbėnų gimnazijos mokinių prezidentui Edvinui Petrauskui. Šis už ją padėkojo ir savo kalboje akcentavo, kad tai – visos bendruomenės indėlis ir nuoseklaus darbo, ugdant pilietiškumą, rezultatas. Mokyklą, kuriai suteikiama garbė saugoti valstybinę vėliavą, išrenka komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų. Mokykla turi būti pasižymėjusi ugdant jaunimo pilietiškumą, puoselėjant istorinį atminimą ir palaikant ryšį su Lietuvos kariuomene. Darbėnų gimnazijos bendruomenė ir anksčiau buvo pateikusi prašymą, kad jai būtų perduota saugoti svarbiausią šalies trispalvę: pernai iš Krašto apsaugos ministerijos buvo gautas paskatinamasis prizas, o šiemet ministerija jau nusprendė perduoti ir 2023-aisiais Gedimino pilies bokšte plevėsavusią ir apie mūsų tautos iškovotą laisvę ir nepriklausomybę skelbiančią vėliavą. Ar beturėtų aplinkosaugininkai tikrinti automobilius, jeigu šie praėję techninę apžiūrą?
Žemdirbiai degins vilties ir solidarumo laužus
Vienybę demonstruojantys laužai prie pagrindinių kelių ūkininkų laukuose visoje šalyje suliepsnos pirmadienį, sausio 8 d., nuo 14-os valandos. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, tai – tik pirmasis protesto akcijų etapas, kitos, pasitelkus netgi traktorius, vėliau planuojamos Vilniuje. Iškėlė 6 reikalavimus Protestais žemdirbiai sieks atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į daug nesprendžiamų ir dėl netinkamų politinių sprendimų sukurtų problemų, aktualių tiek ūkininkams, tiek žemių savininkams, tiek visiems vartotojams. Akcijos organizatorių teigimu, 2014 metais nuo 400 iki 700 ha dirbtinai padidintas daugiamečių pievų plotas. Ši problema privalo būti sprendžiama aukščiausiu lygiu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą, žemę, jie galėtų naudoti ekonomiškai palankiausiu būdu. Dar vienas momentas – saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtra negali būti vykdoma žemės savininkų sąskaita. Žemės paskirčių pakeitimas iš dirbamos į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįstas ne įsakymais ar įstatymais, o naujausiais moksliniais tyrimais. „Įvedami apribojimai varžo žemės savininkų teisę laisvai disponuoti savo turtu. Jeigu valstybės iniciatyva keičiamos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimo sąlygos, turinčios reikšmės žemės savininko finansinių rodiklių sumažėjimui, tai būtina numatyti ir įstatymais įteisinti adekvačias kompensacines išmokas“, – sakė R. Paulikas.
Kretingos ligoninė turi būti neprastesnė už privačias gydymo įstaigas
Didžiausia Kretingos rajono savivaldybės gydymo įstaiga VšĮ Kretingos ligoninė, kurioje dirba apie 300 darbuotojų ir kuri 2019 metais minėjo veiklos šimtmetį, pastaraisiais metais pastebimai atsinaujina: tvarkoma ligoninės pastatų išorė, aplinka, vidaus patalpos, perkama moderni gydymo įranga, į kolektyvą įsilieja nauji darbuotojai, šiemet turėtų būti pradėta Priėmimo skubios pagalbos skyriaus, daug metų dirbančio rūsyje, statyba. Pritilo ir ligoninės uždarymo pavojaus varpai. Apie pokyčius Kretingos ligoninėje, jos perspektyvas kalbėjomės su dvejus metus ligoninei vadovaujančiu Romaldu Sakalausku. – Du dešimtmečius vadovavote Respublikinei Klaipėdos ligoninei. Prieš tai šioje ligoninėje dirbote abdominalinės chirurgijos gydytoju. Esate kilęs iš Salantų pusės, bet turbūt ne tai lėmė jūsų apsisprendimą vadovauti Kretingos ligoninei? – Dirbant Klaipėdoje Respublikinės ligoninės vadovu, prie jos 10 metų prijungta buvo Skuodo ligoninė. Man, kaip vadovui, ir visam Respublikinės ligoninės kolektyvui, tai buvo sunkus išbandymas. Gydytojai konsultuoti pacientų vykdavo iš Klaipėdos į Skuodą, pirmyn ir atgal susidarydavo apie 160 km atstumas. Tačiau norint galima daug padaryti, pavyko stabilizuoti situaciją Skuodo ligoninėje. Per tą laikotarpį patyriau, kaip mažosios ligoninės, pasinaudojusios didžiųjų ligoninių ištekliais, gali sėkmingai gyvuoti, to krašto žmonės – gauti medicinos, sveikatinimo paslaugas. Rajonuose, kur žmonių drastiškai sumažėję, ne visada tikslinga sukurti išplėtotą, šiuolaikinę medicininę bazę, pritraukti gydytojus, slaugytojus, kai nėra tiek gyventojų, kurie tuo galėtų naudotis. Siekiant Kretingos ligoninės vadovo pareigų, mane motyvavo tai, kad Kretingos rajonas turi apie 40 tūkst. gyventojų, ir jų nemažėja, šalia – Palangos miestas, su Kretingos rajonu besiribojančios nemažos Skuodo rajono gyvenvietės. Tai svarbu ligoninės išlikimui. Čia galima kurti visą tą gydymo įstaigos gerovę ir turėti gerus rezultatus, be pacientų tai būtų beprasmiška. Kaip ir statyti bažnyčią, kuri bus tuščia. Jei sukūrus gydymo įstaigos bazę nėra pacientų, yra dvi to priežastys: viena – kažką ne taip darai, antra – susidūrei su visai Lietuvai opia problema – migracija, didelių išvykstančiųjų svetur srautu. Todėl, sumažėjus gyventojų skaičiui, kai kurių rajonų ligoninės, turinčios ir stiprius vadovus, neišvengiamai turėjo užsidaryti ir transformuotis į rajonų sveikatos centrus, kur susijungė su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje paskutiniąją praėjusių metų savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek sumažėjo ir siekė 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai (gruodžio 18–24 d.) bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 1 tūkst. 609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniąją praėjusių metų savaitę 2023 m. 52-ąją savaitę (gruodžio 25–31 d.) mažiausias – 609,1/100 tūkst. gyv. – sergamumo rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – 1 tūkst. 91,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis – kad būtų peržengta 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba – nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, kai 51-ąją savaitę (gruodžio 18–24 d.) tokių savivaldybių buvo 19. Nė viena savivaldybių epidemijos paskelbusi nebuvo. NVSC specialistų pastebėjimu, per moksleivių žiemos atostogas sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius sumažėja kasmet – tai siejama su tuo, kad šventiniu laikotarpiu mažiau žmonių, jaučiančių simptomus, kreipiasi į gydymo įstaigas.
Gydomieji tepalai ir kaip jų pasigaminti
Vaistažolės, iš jų pagaminti tepalai, nuovirai ir arbatos gali natūraliausiu būdu padėti pasirūpinti sveikata ir geru imunitetu. Kretingiškė žolelių žinovė Katerina Labanauskienė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais šįkart pasidalino keletu gydomųjų tepalų receptų. Antivirusinis tepalas Antivirusiniu tepalu, anot pašnekovės, patariama pasitepti sinusus iš išorės ir nosies landas iš vidaus, tik negiliai – taip išvengsime užkrato viešose vietose. Jei sloga jau įsigalėjo, kvėpavimą palengvins eterinių aliejų derinys. Jį paprasta pasigaminti namuose: 10 g bičių vaško ir 25 g kokoso aliejaus sudėkime į karščiui atsparų indą ir ištirpinkime karšto vandens vonelėje. Tuomet gerai išmaišykime ir šiek tiek atvėsinkime. Į dar šiltą mišinį įpilkime po 5 lašus eukalipto, arbatmedžio ir mirtų eterinių aliejų ir vėl išmaišykime, supilstykime į tinkamus stiklainius ir palikime visiškai atvėsti kambario temperatūroje. Paruoštas tepalas bus kreminės konsistencijos. Jei ji atrodo per tiršta ar priešingai – per skysta, atitinkamai galima pamažinti arba padidinti vaško kiekį. Kuo jo daugiau, tuo tepalas bus tirštesnis. Pasak K. Labanauskienės, visi produkto komponentai yra antibakteriniai, todėl jis išsilaikys kelis mėnesius. Jei šaldytuve, – galiojimo laikas bus dar ilgesnis.
„Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“ šiuo metu galima pasinaudoti teikiamomis reabilitacijos paslaugomis. Kai kurios būtų suteikiamos nemokamai – mat jas kompensuoja Teritorinės ligonių kasos. Reabilitacinių paslaugų, apmokamų ligonių kasomis, skaičius yra ribotas. Pageidaujant reabilitacines paslaugas galima užsisakyti papildomai ar neturint gydytojo siuntimo. Su medicinos centro gydytojo konsultacija reabilitacinių paslaugų kaina yra mažesnė. Medicinos centre taikoma dviejų krypčių reabilitacija – judėjimo atramos aparato ir kvėpavimo sistemos. Reabilitacijai – turtai iš gamtos Pagal čia dirbančio gydytojo reabilitologo sudarytą gydymo planą gydomosios procedūros padės greičiau atsistatyti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą kenčiantiems nugaros, sąnarių skausmus, po patirtų traumų, persirgus Covid -19, gripu, plaučių uždegimu, bronchitu ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Pacientų reabilitacijai taikomos taip pat ir unikalios procedūros, naudojant natūralios kilmės medžiagas – gydomojo purvo – sapropelio aplikacijos ir geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“. Procedūrai naudojamas geoterminis mineralinis vanduo yra išgaunamas iš 2 154 m gylio gręžinio, o jo gydomosios savybės yra patvirtintos moksliniais tyrimais.
Prieš didžiąsias metų šventes Kretingos sporto mokyklos iniciatyva buvo surengtas IV Lietuvos nusipelniusio trenerio Stasio Ruzgailos atminimo turnyras, kuriame dviejose – A ir B – grupėse varžėsi berniukų, gimusių 2011 m. ir jaunesnių, komandos: be kretingiškių turnyro šeimininkų, Klaipėdos, Mažeikių, Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio krepšininkai. Mūsų komanda, A grupėje užėmusi I v., aukščiausių pozicijų neužleido ir galutinėje turnyro rikiuotėje, už savęs palikusi „Šiaulių KA-Saulės“ (II v.), „Kauno KA-Snaiperio“ (III v.), „V. Knašiaus KM“, „Mažeikikų SM-Hotremos“, „Panevėžio SII-Akademijos“, Vilniaus „Sostinės KM-Emsi“ ir „Klaipėdos KM“ komandas.
Nugalėtojų vardus „Kretingos SM“ komandai, treniruojamai Arimanto Mikaločiaus, lėmė tokie rezultatai: „Kretingos SM“ – „V. Knašiaus KM“ – 47:44 (rezultatyviausi tarp kretingiškių buvo Emilis Einiks – 21, A. Urbonas – 17); „Kretingos SM“ – „Klaipėdos KM – 59:39 (E. Einikis – 21, Armandas Urbonas – 17); „Kretingos SM“ – „Mažeikių SM-Hotrema“ – 57:32 (E. Einikis – 18, Rėjus Benediktas Goriunovas ir Dovydas Latvis – po 10); pusfinalis – „Kretingos SM“ – „Kauno KA-Snaiperis“ – 57:49 (E. Einikis – 25, D. Latvis – 10, A. Urbonas – 9); finalas – „Kretingos SM“ – „Šiaulių KA-Saulė“ – 62:43 (E. Einikis – 25, R. B. Goriunovas – 11, D. Latvis – 10). Naudingiausiu „Kretingos SM“ komandos žaidėju pripažintas Emilis Einikis. Trenerio A. Mikaločiaus pastebėjimu, tai buvo pirmas turnyras naujoje Kretingos sporto centro arenoje, jis vyko tris dienas ir svarbiausia, – į jį kretingiškiai jau galėjo pasikviesti 8 stiprias Lietuvos komandas: iš jų 5 – A diviziono, 2 – B diviziono ir 1 – C diviziono ekipos. „Mano auklėtiniai žaidė labai gerai, pademonstravo puikią komandinę gynybą, o puolant, regis, viskas ėjo kaip per sviestą. Iki šiol žaidžiant arenoje mums nepavykdavo laimėti prieš šiuos varžovus, kadangi berniukai po ankštos sporto salės negalėdavo taip greitai prisitaikyti prie didelės erdvės“, – A. Mikaločius ne tik pasidžiaugė tradicija rengti turnyrą nusipelniusiam treneriui atminti ir tuo, kad jis įvyko naujoje arenoje, bet ir savo auklėtinių iniciatyva prieš turnyrą pasikviesti brolius pranciškonus, kad šie palaimintų komandą, naująją Kretingos sporto areną, krepšinio lankus. „Gal tai irgi prisidėjo prie pergalės – kad laimėtume visas 5 rungtynes arenoje“, – pasvarstė A. Mikaločius, kurio treniruojami berniukai jau sausio 7 dieną pratęs sezoną Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje.
„P. n.“ informacija
Švenčių išvakarėse Kėdainiuose įvykusiame Naujametiniame berniukų, gimusių 2010 metais, krepšinio turnyre dalyvavo ir Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, treniruojami Vytauto Šližiaus. Be kretingiškių, dvi dienas vykusiame turnyre varžėsi aikštės šeimininkų Kėdainių, taip pat Vilniaus „Sostinės KM“, „Šiaulių KA“ ir „Kalvarijos SC“ komandos. V. Šližiaus auklėtiniai iškovojo 3 pergales, patyrė vienintelį pralaimėjimą prieš Kėdainių krepšininkus ir pasidabino sidabro medaliais. Naudingiausiu mūsų komandos žaidėju buvo pripažintas Matas Mažeika, o metimo konkurse Gvidas Daugintis užėmė II v. „Tokiuose turnyruose nekeliame tikslo siekti vien pergalių – labiausiai norisi, kad vaikai įgytų kuo daugiau žaidybinės patirties, ypač tie, kurie mažiau laiko aikštėje praleidžia per Moksleivių krepšinio lygos rungtynes. Turnyre varžėsi tikrai pajėgios – C diviziono pirmaujančios komandos, B diviziono kretingiškių turnyrinės lentelės kaimynai Kėdainių krepšininkai, bet vaikinai įrodė, kad gali būti konkurencingi, nežiūrint, kad varžovai pranašesni ūgiu, – technika ir taktika tikrai nenusileidome varžovams“, – savo auklėtinių pasirodymą turnyre komentavo V. Šližius. --- Susitikimų rezultatai: „Kretingos SM“ – Vilniaus „Sostinės KM“ – 57:46; „Kretingos SM“ – „Kalvarijos SC“ – 67:47; „Kretingos SM“ – „Kėdainių SC“ – 49:6; „Kretingos SM“ – „Šiaulių KA“ – 70:58.
„P. n.“ informacija
Šventiniame turnyre pagerino savo asmeninius rezultatus
Sutelkus bendras Kretingos sporto mokyklos, Marijono Daujoto progimnazijos ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos pastangas, švenčių išvakarėse Marijono Daujoto progimnazijos sunkiosios atletikos sporto salėje buvo surengtas kalėdinis turnyras „Kretingos SM 2023“, kuriame varžėsi per 40 sunkiaatlečių, treniruojamų Arvydo Bušecko ir Regimanto Norvilo. „Po pandemijos tai – pirmasis mūsų, sunkiaatlečių, viešas renginys, sukvietęs ir gausų būrį sportininkų, ir žiūrovų“, – A. Bušeckas pasidžiaugė ne tik palankiu vaikų tėvų požiūriu į rengiamas varžybas, bet ir tuo, kad ne vienas jo ir kolegos auklėtinis pagerino savo asmeninius rezultatus. „Vien ko vertas Gvido Jucio pasiekimas, kai jis rovimo veiksmu iškėlė 100 kg svorį“, – įtikinamai kalbėjo treneris, neabejodamas, kad šioji sunkiaatlečių karta dar parodys savo charakterį ir rezultatą. Pirmąsias vietas vaikinų grupėje užėmė: Atas Tamošiūnas (34 kg svorio kategorija), Deividas Beniušis (38 kg sav. kateg.), Severas Petkus (42 kg sv. kateg.), Dilan Taparauskas (46 kg sv. kateg.), Justas Banys (50 kg sv. kateg.), Domantas Narvilas (54 kg sv. kateg.), Mindaugas Viščiūnas (58 kg sv. kateg.), Oskaras Mažionis (66 kg sv. kateg.), Lukas Puškorius (70 kg sv. kg), Pijus Banys (76 kg sv. kateg.), Ugnius Untulis (86 kg sv. kateg.), Gvidas Jucys (sv. kateg. per 86 kg). Merginų grupėje nugalėjo Sintija Bujanauskaitė (45 kg sv. kateg.) ir Elija Litvinaitė (59 kg sv. kateg.). Absoliučiai geriausi buvo: Elija Litvinaitė (I v.), S. Bujanauskaitė (II v.), Ugnė Rimgailaitė (III v., 45 kg sv. kateg.); tarp vaikinų – P. Banys (I v.), G. Jucys (II v.), ir U. Untulis (III v.). Nugalėtojai, prizininkai buvo apdovanoti kalėdinio turnyro organizatorių ir Vaclovo Rimgailos įsteigtais prizais.
„Kai pribėgau prie įnešto kario paauglio veidu ir pradėjau skubią jo apžiūrą, supratau, kad niekuo padėti nebegalėsim, o kai ėmiau ieškoti jo dokumentų ir iš kišenės pabiro karamelės, nebesusilaikiau ir ėmiau kūkčioti“, – prisiminė karo gydytoja majorė 45-erių Jelena Krivonos. Terapeutė prisipažino, kad tą dieną buvo sužinojusi, jog į fronto zoną buvo pasiųsta brigada, kurioje tarnauja 24 metų duktė Katia, todėl į devyniolikamečio kario mirtį ir sureagavo taip jautriai. Be to, Jelena išgyvena ir dėl Soledare kovojančio sutuoktinio Michailo, irgi majoro, kuriam jau teko patirti dvi kontūzijas. „Tai, kad visi šeimos nariai yra kariškiai – nedažnas reiškinys, užtat porų, kuriose abu sutuoktiniai tarnauja armijoje, yra nemažai, mūsų brigadoje net septynios tokios poros buvome“, – pasakojo Jelena. Nedideliame kaimelyje šalia Severodonecko augusi Jelena visiškai neplanavo tarnauti armijoje, tačiau įsimylėjusi karo akademijos studentą nusprendė visur būti kartu ir gydyti kariškius. „Kadangi jau turėjo tris dukteris, tėvas labai norėjo susilaukti sūnaus, o kai jam klaidingai iš gimdymo namų pranešė, kad gimė sūnus, tai jis tris dienas su draugais šventė ir neslėpė nusivylimo pamatęs parvežtą mane“, – pasidalino Jelena, gimusi vasario 23d., kuri Sovietų Sąjungoje buvo minima kaip tarybinės armijos diena. „Mano gimtadienis visada asocijuodavosi su armija, tą dieną kurso draugės sveikindavo vyrus ir tuo pačiu mane. Todėl pažintis su kariškiu man atrodė tarsi siųsta likimo“, – pasakojo moteris, su būsimu vyru Miša susipažinusi visiškai atsitiktinai.
„Pajūrio naujienos“ ilgus metus puoselėjo tradiciją – naujus metus pradėti pirmajame laikraščio numeryje pristatant pirmą gimusį Kretingos rajono gyventoją. Tačiau, užpernai Kretingos ligoninėje nelikus Gimdymo skyriaus, gimdyvės nukreipiamos į kitas ligonines. Dauguma jų vyksta į Klaipėdos universiteto ligoninę, kur naujagimiai savo riksmu pirmiausia ir pasveikina motiną bei šios ligoninės medikus. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės Komunikacijos tarnybos specialistės Aistės Noreikaitės, 2024-ieji ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikoje prasidėjo džiaugsmingai – sausio 1 d. gimė 8 naujagimiai: 5 mergaitės ir 3 berniukai. Iš viso šiais metais iki sausio 4 d. 8 val. ryto gimė 16 mažylių. Pirmasis šių metų kūdikis į pasaulį atkeliavo nepraėjus nė dviem valandoms po vidurnakčio. O pirmasis Kretingos rajono gyventojas darbėniškis berniukas gimė sausio 2 d. 19 val. 44 min. Naujagimio svoris – 3930 g, ūgis – 56 cm. Iš viso 2023-aisiais metais Klaipėdos Akušerijos-ginekologijos klinikoje gimė daugiau nei 2 tūkst. naujagimių, iš jų – 8 dvynukų poros.
„P. n.“ informacija
Amžius santuokoms – ne kliūtis
Mūsų tauta išgyvena savotišką demografinį nuopuolį: statistika rodo, kad gyventojai stipriai senėja, o per pastaruosius dešimtmečius mirtys kone dvigubai lenkia gimimus. Ne išimtis – ir Kretingos rajonas. Tačiau ima ir netikėtai nudžiugina Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus duomenys – kad 83-jų vyras tapo vyriausiu rajono jaunikiu. Apžvelgdama praėjusių 2023-ųjų metų statistiką, Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Nijolė Vaičienė pasidžiaugė, kad pernai buvo užregistruotos 225 Kretingos rajono gyventojų santuokos, iš jų 16 porų tuokėsi užsienyje – Vokietijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Baltarusijoje ir kitose šalyse. Be Kretingos katalikų bažnyčioje ir Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje registruotų daugumos santuokų, 24 mūsų rajono jaunavedžių poros tuoktis pasirinko dar ir kitas vietas – Kretingos muziejų ir Vyšnių dvarą Kartenoje. Pernai jauniausiai Kretingos rajono nuotakai buvo 19 metų, vyriausiai – 67-eri. Jauniausiam jaunikiui – 21-eri, vyriausiam – 83-ji.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nuo šių metų sausio 1 d. susijungė su Neįgaliųjų reikalų departamentu ir tapo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Įstaigoms susijungus visos paslaugos žmonėms su negalia bus teikiamos „vieno langelio“ principu, o jų aptarnavimas taps paprastesnis, greitesnis ir efektyvesnis. Naujoji agentūra bus atsakinga ir už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas. Pagrindinis šių pokyčių tikslas yra užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, palengvinti įsiliejimą į darbo rinką, išvengti skurdo ir atskirties. Nuo šių metų pradžios keičiasi ir negalios nustatymo tvarka – bus remiamasi ne tik medicininiais, bet ir socialiniais kriterijais. Tačiau žmonėms, kuriems negalia jau yra nustatyta tam tikram laiko terminui, iš naujo kreiptis nereikia – nauja tvarka galios tik dėl negalios nustatymo kreipiantis naujai nuo 2024 m. sausio 1 d. Labai svarbu, kad žmogus, turintis negalią, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones, netaptų dar labiau pažeidžiamas. Todėl agentūroje dirbs vadybininkai, kurie teiks pagalbos koordinavimo paslaugą. Keičiami ir su negalia susiję terminai, kurie nuo šiol bus „draugiškesni“ ir geriau atitiks savo reikšmę. Taip gerinamas informacijos prieinamumas – žmonės su negalia visą reikalingą informaciją nuo šiol gaus paprasčiau, jiems suprantama kalba.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per vienuolika 2023 metų mėnesių Lietuvoje kilo 7 tūkst. 327 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesintas 7 tūkst. 801 gaisras, šiemet jų 6,1 proc. mažiau. Tai mažiausias 11 mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų.
Žuvo 84 žmonės
Gaisruose žuvo 84 žmonės, o 164 gyventojai patyrė traumų. Trisdešimt septyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 21 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl padegimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl vaikų išdykavimo su ugnimi ir dėl sprogimo, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 5 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Miestuose kilusiuose gaisruose pernai žuvo 39 gyventojai (46 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 45 (54 proc.). Dvidešimt vienas gyventojas žuvo Vilniaus (iš jų 11 – Vilniaus mieste) apskrityje, 13 – Kauno (iš jų po 4 – Kauno mieste ir Kauno rajone) apskrityje, 11 – Šiaulių (iš jų 4 – Šiaulių mieste) apskrityje, 9 – Klaipėdos apskrityje, 8 – Utenos apskrityje, 7 – Telšių (iš jų 4 – Telšių rajone) apskrityje, 6 – Alytaus apskrityje, po 4 – Marijampolės ir Panevėžio apskrityse ir 1 – Tauragės apskrityje. Panevėžio apskrityje pernai gaisruose žuvo 5 gyventojais, o Tauragės apskrityje vienu gyventoju mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo.
Vykdydama vieną iš pagrindinių savo uždavinių – eismo automobilių keliais priežiūrą, per pirmąjį metų pusmetį Lietuvos policija iš viso surengs 38 tikslines policines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones. Penkios jų inicijuotos Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).
Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdais. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.
Kretingos rajono tarybos Ūkio kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje daug diskutavome apie smulkių ir vidutinių ūkių plėtrą: kodėl, norint Kretingos rajone parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos ar ūkinių pastatų vietai parinkti be gyvenamojo namo, pagal Kretingos rajono bendrojo plano sprendinius, ūkininkui reikia turėti 15–25 ha nuosavos žemės plotą ir nedidesniu nei 10 km atstumu tarp turimų sklypų, nors Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatyta tvarka yra paprastesnė. Ketvirto skirsnio „Parama ūkininkui ir ūkininko statybos sąlygos“ 11 straipsnio „Ūkininko sodybos statybos sąlygos“ 1 punktas reglamentuoja: „Neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas), esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris nemažesnis, kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
|
|
