|
|
|
(1816) 2023-12-292023-ųjų Metų žmogus Gražina Katkuvienė: „Statydami Dievo namus, stato širdžių bažnyčias“
Šį gruodį „Pajūrio naujienoms“ paskelbus Kretingos rajono 2023-ųjų Metų žmogaus rinkimus, skaitytojai daugiausiai balsų telefonu ir internetu atidavė aktyviai Vydmantų krašto savanorei – Dievo Gailestingumo bažnyčios statybos komiteto narei, Rūdaičių bendruomenės pirmininkei ir šio kaimo koplyčios prižiūrėtojai 72-jų Gražinai Katkuvienei. Reabilitaciją po ligos iškeitė į savanorystę Krašto žmonės dėkingi G. Katkuvienei už pasišventimą: septynerius metus – tiek, kiek statoma Vydmantų bažnyčia – ji neatlygintinai renka aukas jos statybai. Ne vien per parapijos ar bendruomenės šventes, bet ir išvykose, daugiausia – Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. Savanorė tikino per šį laiką patyrusi, kad žmonės yra geri ir dosnūs: statydami bažnyčią, kaip Dievo namus, visi kartu stato ir savo širdžių bažnyčias. Paklausta, kas lėmė jos apsisprendimą ryžtis savanorystei, moteris neslėpė – sunki liga ir netikėtas nušvitimas po operacijos, kad geriausia reabilitacija jai būsią atsiliepti į Vydmantų parapijos klebono Karolio Petravičiaus prašymą talkinti – rinkti aukas bažnyčios statybai artėjant Žemaičių Kalvarijos atlaidams. „Atsimenu, guliu ant operacinio stalo ir sakau medikams: viskas yra Dievo valioje ir jūsų rankose. Aiškiai mačiau viziją – Jėzų ir Mariją, kad jie mane globoja. Dar būdama ligoninėje, sužinojau apie klebono Karolio kvietimą savanoriauti ir pasiryžau vykti į atlaidus. Nors tuomet turėjau iš ligoninės važiuoti reabilitaciniam gydymui. Dvylika dienų savanorystės per atlaidus man pakeitė reabilitaciją“, – atvirai kalbėjo G. Katkuvienė.
Kokie Kretingos rajonui ir mums visiems buvo 2023-ieji metai
Rajonas: valdžia, iniciatyvos, politinis gyvenimas *Kretingos rajono savivaldybės taryba sėkmingai patvirtino 2023–2025 metų strateginį veiklos planą ir 2023 m. rajono biudžetą, kurį iš viso sudarė 68 mln. 509 tūkst. 560 Eur. *Per kovo 5-ąją įvykusius savivaldos ir tiesioginius merų rinkimus kretingiškiai apsisprendė iš pirmo karto ir Kretingos rajono meru antrai kadencijai išrinko Antaną Kalnių. Už politiniam komitetui Kretingos kraštas atstovaujantį kandidatą pasisakė 58,9 proc., arba 9 tūkst. 94, rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Šis politinis komitetas daugiausiai – 11 mandatų – gavo ir Kretingos rajono savivaldybės taryboje. Po 3 mandatus gavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos socialdemokratų partija, po 2 mandatus patikėta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams ir politiniam komitetui „Už šviesią Kretingą“, po 1 vietą rajono Savivaldybės taryboje turi Liberalų sąjūdis ir Darbo partija. Už borto liko Krikščionių sąjungos kandidatai, pretendavę tapti Tarybos nariais. *Balandžio 6 d. buvo pasirašyta 2023–2027 m. kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumos sutartis. Dauguma taryboje turi 17 balsų iš 25, ją sudaro keturių politinių jėgų – politinio komiteto Kretingos kraštas (11), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (3), politinio komiteto „Už šviesią Kretingą“ (2) ir Darbo partijos (1) – atstovai. *Per pirmąjį 2023–2027 m. kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdį priesaiką davė rajono meras Antanas Kalnius ir 24 tarybos nariai, taryba pritarė mero pasiūlymui vicemerėmis skirti Vaidą Jakumienę ir Viliją Venckutę-Palaitienę, buvo sudaryti 5 tarybos komitetai, išrinkti jų pirmininkai. *Priesaiką davę 2023–2027 m. kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai Povilas Černeckis ir Vaida Jakumienė atsisakė tarybos nario mandato. V. Jakumienė pasitraukė iš tarybos, nes tapo vicemere, P. Černeckis paskirtas vadovauti Kretingos rajono savivaldybės administracijai. *Kretingos 770 metų jubiliejaus proga kretingiškiai miestui padovanojo išskirtinę dovaną – įvairiose vietose pasodino 770 naujų medžių ir žydinčių krūmų. *Algimantas Šoblinskas tapo naujuoju Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kretingos skyriaus pirmininku. Sauliaus Skvernelio inicijuota ir vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra nauja Lietuvos politinė partija, nuo šių metų sausio veikianti antrus metus. Partijos skyriaus steigimu Kretingoje rūpinosi ir jo pirmuoju pirmininku buvo išrinktas Arūnas Merkelis. *Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyrius pakartotiniuose rinkimuose skyriaus pirmininke išrinko Violetą Turauskaitę. *Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kretingos skyrius ketverių metų kadencijai skyriaus pirmininku išrinko Dovydą Bajorą.
Prieš Kalėdas bendrovės „Telšių keliai“ statybininkai jau paklojo pirmąjį asfalto sluoksnį renovuojamos Vytauto gatvės ruože nuo „Viados“ degalinės, prie magistralinio kelio Šiauliai–Palanga, iki įmonės „Regitra“. Renovuojamos Vytauto gatvės dalis nuo aštuoniukės formos sankryžos su Melioratorių gatve iki magistralinio kelio Šiauliai–Palanga ilgis – per 900 m. Darbai, šiemet birželio vidury pasirašius sutartį su rangovu – bendrove „Telšių keliai“, buvo pradėti vasarą. Ligi šiol jau atlikta apie 40 proc. darbų. Bendra projekto vertė – 2,15 mln. Eur. Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės žodžiais, pasirinktas itin atsakingai dirbantis rangovas: nors pasirašyta sutartis darbus užbaigti per 2-jus metus, tačiau rangovas, jei leis oro sąlygos ir bus gauta lėšų, juos tęs, kad objektas būtų užbaigtas kuo sparčiau – iki kitos vasaros. Vytauto gatvė, priklausanti Savivaldybei, yra renovuojama iš Kretingos rajono biudžeto ir tikslinių Susisiekimo ministerijos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Šiemet atliktų darbų vertė – kone 900 tūkst. Eur: iš jų 499,3 tūkst. Eur sudaro Susisiekimo ministerijos ir per 400 tūkst. Eur – Savivaldybės lėšos. Tam, kad darbai būtų baigti, dar reikia 1,2 mln. Eur.
„Kolekciją, kurią šiandien matote, sumaniau prieš kelerius metus ir rinkau, kūriau specialiai šiam nuotykiui ir šiai erdvei, pavadinau „Temperatūra“ – stengiausi ją konstruoti taip, kad žiūrovas patirtų viską nuo emocinio, kolorito siūlomo šalčio iki vis didėjančio karščio“, – susirinkusiesiems į parodos atidarymą Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje sakė tapytojas Andrius Zakarauskas. Pristatydama šiuos metus užbaigiantį ir 2024-ųjų metų parodų sezoną pradedantį dailininką Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė pusiau rimtai, pusiau juokais sakė, kad A. Zakarauskas, be to, kad yra vienas visokeriopai spalvingiausių savo kartos Lietuvos tapytojų, yra vienas aktyviausių čia rengiamų parodų lankytojų, tad jau ir tuo nusipelnė, kad muziejus pakviestų jį eksponuoti savo kūrinių parodą. Studiją Vilniuje turintis, Kaune dirbantis, o Palangoje atostogas ir šventes leidžiantis bei kuriantis ir daugybę eskizų ar jau užbaigtų darbų iš jos parsivežantis dailininkas neapsiriboja vien tapyba aliejumi ar tempera didelių formatų drobėse ar nedidelio formato darbais ant popieriaus, pieštais grafitu ar spalvotais pieštukais. Jis savo kūriniuose sujungia tušą ir akvarelę, pigmentinę spaudą, fanerą, organinį stiklą, aliuminį, tad kelionė po tris ekspozicijos sales tampa ne tik kelione nuo žemiausios iki aukščiausios termometro stulpelio padalos, nuo juodai balto vidinio šalčio iki vis labiau kylančio karščio, iki augančios ir visomis paletės spalvomis ištrykštančios dinamikos: žiūrovui išties įdomu ir tai, kokiomis priemonėmis dailininkas visa tai perteikia.
Smulkmenos
Krištolo šukes surinko Motinos švelni ranka, Ant pajuodusio paminklo Koją laužosi šaka. Aukso dulkėmis papuošia Vakarą bevardis gūsis, Jūra nenurimsta – ošia, Suvelia pušynui ūsus. Net rasos mažiausias lašas Atgaivina bitėms sielą, Skulptorius piktai nutašo Veidą visiškai nemielą. O mažų dalykų saują Surenku aš kuo skubiau, Didžiuliai perpildo pasaulį Bei suprasti juos sunkiau…
Sidas ČEPELEVAS
Pranciškonų gimnazijos mokinys
Dvidešimtmetė Emilija Dooling Kretingą vadina savo namais ir ta vieta, kur jai geriausia, nors gimė ir užaugo ji Amerikoje. Tad, kai reikėjo rinktis, kur gyvenimo kelias nuves, baigus mokyklą, abejonių nekilo – visa šeima susikrovė lagaminus, grįžo namo ir pradėjo mąstyti, kur mokytis Emilijai toliau ir kaip realizuoti savo svajones. Apie įsikūrimą Lietuvoje galvojo seniai „Man Lietuvoje visada patiko. Čia ir maistas skanesnis, ir mokslai pigesni, čia gyvena šeimos narių. Daug traukos dalykų“, – vardijo Emilija. Emilijos mama Rasa, užsiminusi, kas galėjo dukros norui padaryti įtaką, prisiminė, jog 2019 metais buvo minimi Pasaulio lietuvių metai, tuomet Nidoje buvo suorganizuotas Pasaulio lietuvių lyderių suvažiavimas ir buvo paskelbta, kad pirmą kartą organizuojama Pasaulio jaunimo stovykla. Būtent šioje stovykloje pavyko sudalyvauti ir Emilijai. Prieš tai ji dalyvaudavo jaunimo mainų programoje, kad studentai galėtų pažinti Lietuvą iš vidaus ir stažuotis pagal savo specialybes. Po Pasaulio jaunimo stovyklos, Rasa papasakojo, dukra grįžo pakylėta, atrodė, kad tai padarė didžiulę įtaką. „Ten tikrai buvo labai smagu, bet norą kurti gyvenimą Lietuvoje turėjau jau ir prieš šią stovyklą. Man čia visada atrodė patogi vieta. Tad pradėjau čia žvalgytis ir studijų“, – sakė Emilija. O jos studijų pasirinkimai buvo labai įvairūs. Dar gyvendama Amerikoje ji buvo įsitikinusi, kad studijuos animaciją, jau ir universitetų tam žvalgėsi. O kai sumąstė, kad širdis traukia Lietuvos link, pasikeitė ir studijų norai. Iš pradžių mergina galvojo apie odontologiją, o vėliau sugalvojo, kad jai galėtų būti įdomi komunikacija. „Visada linkau prie menų, man labai patinka piešti. Norėjau mokytis meno mokykloje, bet paaiškėjo, kad mano darbų aplankas nėra pakankamai platus, nes mano taikoma technika nebuvo tokia įvairi. Bet mano darbai yra gražūs, techniškai viskas išpildyta“, – apie savo polinkius pasakojo Emilija, pripažinusi, kad jai labiausiai patinka piešti veidus. Mergina prisipažino, kad po šio įvykio jai sumažėjo motyvacija siekti savo svajonės menų pasaulyje, tad ji ir ėmė galvoti apie odontologiją.
Pranciškonų gimnazijos devintos klasės mokinys Aleksandras Slušnys gruodį išbandė savo jėgas laidoje „Tūkstantmečio vaikai“. Nors nelaimėjo, nenusiminė, priešingai, sakė, kad bandys ir dar kartą, nes tai užaugina dar didesnį norą stengtis labiau. Visose kitose veiklose jam ryžto taip pat nestinga. Jis žaidžia krepšinį, o kai vyksta visų dalykų olimpiados, jis nepraleidžia nė vienos, net jei kartais pristinga laiko joms ruoštis. Papildomo pasirengimo jam dažnai ir nereikia, nes jis puikiai mokosi. Stengiasi išbandyti viską, kas siūloma Pasakodamas apie save Aleksandras neslėpė, kad mėgsta bendrauti, būti žmonių būryje, tad jam patinka ir pačiam vesti renginius. Kiekviena veikla jam suteikia galimybę pažinti kuo daugiau žmonių. „Dalyvauju meninio skaitymo konkursuose – man patinka stengtis perteikti mintį klausytojams. Labai patinka dalyvauti vadinamuosiuose protmūšiuose, nes ten susirenka daug bendraminčių, mezgasi draugystės. „Aš esu labai draugiškas“, – šypsojosi pašnekovas, papasakojęs, kad projekto „Tūkstantmečio vaikai“ organizatoriai jį dalyvauti pakvietė jau antrą kartą, pirmąjį kartą jis ten buvo, kai mokėsi šeštoje klasėje. Kaip papasakojo Aleksandras, apie šią laidą jis svajojo jau seniai. Jau penktoje klasėje besimokydamas užpildė anketą, bet tada prasidėjo koronaviruso pandemija, ir viskas nusikėlė vėlesniam laikui. „Visada norėjosi save išbandyti, nepraėjo noras ir vėliau. Man mama visada sakydavo, kad, jei tik yra galimybė kur nors dalyvauti, naują dalyką išbandyti, reikia nepabijoti, nes, jeigu patiks, bus galima tą veiklą tęsti. Tad aš jau nuo kokios trečios klasės šiuo patarimu naudojuosi ir išbandau viską, kas man yra siūloma, ir man tai labai patinka. Stengiuosi dalyvauti kuo daugiau olimpiadų, konkursų, kad sužinočiau, kas man labiau patinka“, – kalbėjo aktyvus Pranciškonų gimnazijos mokinys.
Šiais laikais jaunuolius galima suskirstyti į dvi grupes – tuos, kurie labai mielai savanoriauja įvairiuose renginiuose, visur dalyvauja, ir tuos, kurie net nenori pagalvoti apie tai. Palangos senosios gimnazijos vienuoliktokė Enrika Grybauskaitė pripažino, kad ji ėmėsi to nedrąsiai, o po to pamatė, kad tai labai jai padeda pačiai augti kaip asmenybei. O vėliau ėmėsi ir drabužių dizaino, o tai dar labiau sujaukė galvą – kam ruoštis ateityje, kuriuo keliu sukti? Savanorystėje esama daug pranašumų Enrika papasakojo, kad savanoriauti pradėjo dar devintoje klasėje, kai įsiliejo į Palangos senosios gimnazijos bendruomenę. „Tuomet mano draugės savanoriavo, tai ir aš panorau pabandyti. Man svarbiausias dalykas yra patirtis, kuo daugiau jos gauti. Savanorystė mane paskatino išeiti iš komforto zonos. Visiškai pasikeičiau, kai pradėjau savanoriauti. Nepalyginsi, kokia buvau aštuntoje klasėje. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galėčiau taip drąsiai prieiti prie žmonių ar kalbėti prieš auditoriją“, – savanorytės privalumus vardijo Enrika. Ji gavo ir papildomai retorinių žinių, kaip kalbėti prieš auditoriją, artikuliuoti žodžius ir panašių dalykų. „Savanorystė neabejotinai suteikia ir daug naujų pažinčių. Aš tiek daug žmonių pažinau, niekada nebūčiau tiek pažinčių užmezgusi kitu atveju. Išmokau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pildyti projekto sąmatas, ataskaitas. Tik užtenka pasakyti, kad nori kažko išmokti, ir visos galimybės bus suteiktos. Per vasarą vykdžiau savo projektą“, – apie atsivėrusias galimybes pasakojo gimnazistė. Būna ir blogų patirčių, pripažino Enrika. Vasaros pabaigoje ji baigė jaunimo savanorišką tarnybą, kuri truko šešis mėnesius. Ten reikia kiekvieną mėnesį savanoriauti po 40 valandų ir gauni sertifikatą. Taip prisideda ir balas prie egzamino. „Aš pasirinkau savanoriauti darželyje ir supratau, kad su vaikais dirbti man labai nepatinka. Tuomet pakeičiau jaunimo erdvę ir savanoriavau ten, kur jau buvau save išbandžiusi“, – apie tai, kaip galima suprasti savo stipriąsias puses, kalbėjo E. Grybauskaitė. Dabar ji jau žino, kad vaikų erdvėse jai netinka savanoriauti ir iš anksto atsisako.
Pranciškonų gimnazijos mokinė Dominyka Gudauskaitė sukasi kaip vijurkas įvairiose veiklose. Ir turbūt kai kuriuos stebina savo aktyvumu – kaip ji visur suspėja. Tikra lyderė. Pelnytai tokia nominacija buvo ir apdovanota. Ji – Pranciškonų gimnazijos prezidentė, taip pat yra gimnazijos grupės „Domino efektas“ narė ir dar vaidina jaunimo teatre „Atžalynas“. Prezidento postas – lyderystė, kuri įkvepia ir kitus Nuo mažens Dominyka buvo labai veikli. Savo gatvėje ji buvo Olimpinių žaidynių organizatorė. Pirmojoje mokykloje, Simono Daukanto progimnazijoje, buvo klasės seniūnė, Mokinių savivaldos prezidentė. Pradėjusi mokytis Pranciškonų mokykloje, vėl buvo išrinkta klasės seniūne. Su „Atžalyno“ vadove Aukse Antuliene dalyvavo „Erasmus“ projekte Čekijoje, kuriame mokėsi, kaip rašyti projektus jaunimo organizacijoms. „Dėl noro kurti renginius mokiniams, įsitraukiau į mokinių savivaldos veiklą. Dvejus metus mokiausi iš Pranciškonų gimnazijos mokinių savivaldos prezidentų ir aktyviai dalyvavau savivaldos veikloje. Šių mokslo metų rugsėjį, organizuojant Mokytojų dienos šventę, pajutau, kad esu naujos mokinių savivaldos komandos lyderė. Mano režisuotas renginys, organizuotas komandos darbas parodė, kad aš galiu į mokytojų širdį atnešti džiaugsmą, juos prajuokinti, o mokinius padrąsinti veikti, lipti į sceną, kalbėti viešai ir iš širdies bei lyderiauti. Prezidento postas – lyderystė, kuri įkvepia ir kitus būti lyderiais!“ – sakė mokinė.
Kretingos rajone nuo gruodžio pradžios startavo nauja iniciatyva: Kretingos atviro jaunimo centro darbuotojai pradėjo organizuoti mobilųjį darbą su jaunimu rajono gyvenvietėse. Jaunimo darbuotojai Vilijanda Žimontaitė ir Andrius Butkus kasdien vyksta vis į kitas rajono gyvenvietes ir ten organizuoja įvairias veiklas kartu su jaunimu. Grįžimas – geriausias veiklos įvertinimas Kaip pastebėjo jaunimo darbuotojai, jauniems žmonėms labai reikia vietos, kur jie galėtų kažką nuveikti ar tiesiog šiaip pabūti. „Tik pastebėjome, kad iš pradžių labai skeptiškai į mus visi žiūrėjo, ne tik jaunimas. Kadangi visiems atrodė, kad atvažiavo kažkokios institucijos atstovai ir kažko reikalaus. Turėjome save pristatyti, supažindinti, kad esame jaunimo tarpininkai ir siekiame tik gero. Fizinis kontaktas labai daug keičia“, – pasakojo pašnekovai. Labai aiškiai pasimatė ir skirtumas tarp bendruomenių, miesto ir kaimo jaunimo poreikiai skiriasi, jie kitokie, bet miestiečiams reiktų dar ir pasimokyti iš mažesnių gyvenviečių gyventojų. Žinoma, jaunimo darbuotojams tenka kaskart pasukti galvas, kaip jaunimą prikviesti, juos sudominti. Geriausia reklama, pašnekovai įsitikino patys, pačių bendraamžių perduodama žinia iš lūpų į lūpas. O kai suprato jaunimo darbuotojų misiją, jaunuoliai labai greit priprato ir jie klausia, kada vėl juos pamatys ir, sugrįžus jaunimo automobiliui, sugrįžta ir jie – tai geriausias veiklos įvertinimas. „Jie neprivalo pas mus ateiti. Bet, jeigu užsitarnauji jų pasitikėjimą, jie greit tampa tavo dalimi. Mes akivaizdžiai matome, kad griaunamas mitas, jog šiuolaikinis jaunimas yra blogas. Nėra blogas jaunimas. Net ir tie patys vadinamieji blogiukai, kurie kelia problemų mokyklose, mūsų aplinkoje nekelia jokių bėdų, nes čia yra neutrali vieta, jie patys ateina kalbėtis, jiems reikia dėmesio, juos mes matome visai kitokius. Mitas ir tai, kad jaunimas nieko nenori, nori jie visko, tik reikia juos tikslingai nukreipti, pasiūlyti veiklos“, – atkreipė dėmesį pašnekovai, patikinę, kad tokios vietos jaunuoliams dažniausiai ir padeda atsiskleisti, netgi atrandami ir talentai, apie kuriuos net ir tėvai nežino.
Intensyvus futbolo akademijos „Minija“ auklėtinių gruodis
Intensyvų gruodį gyveno Kretingos futbolo akademijos (FA) jaunieji futbolininkai. „Turėjome gausiai veiklos – finišavo šalies čempionatai, o visą gruodį vyko turnyrai, kuriuose iš esmės dalyvavo visų akademijos amžiaus grupių komandos“, – kalbėjo FA „Minija“ administratorius futbolo treneris Martynas Viluckas. Gruodžio pradžioje dar lauko aikštėje buvo surengtas „Minijos“ FA žiemos taurės“ turnyras vyresnio amžiaus – gimusių 2008 m. – vaikinams. U-16 turnyro tikslas – kad, pasibaigus oficialiam šalies čempionatui, vaikinai įgytų daugiau žaidimo įgūdžių, „neiškristų“ iš žaidybinio ritmo. Jame dalyvavo 4 komandos: be kretingiškių, dar Klaipėdos FM, Klaipėdos KFA ir Plungės „Babrungas“. FA „Minijos“ komanda laimėjo visas trejas rungtynes ir užėmė I v. Vaikinus treniruoja Arūnas Dievinas ir Arvydas Balsevičius. „Turnyras iš esmės vyko ant sniego. Vadinasi, vaikinams teko žaisti kitokį futbolą, patirti naujų įspūdžių, kas patiko ir futbolininkams, ir treneriams“, – pastebėjo M. Viluckas. Klaipėdoje vykstančiuose turnyruose „Ošano“ taurei laimėti taip pat dalyvavo FA „Minija“ berniukai – gimusieji 2014 m. ir treniruojami Dangirdo Žilinsko, taip pat – gimusieji 2017–2018 m. ir treniruojami Edgaro Drąsučio bei 2011 m. gimusios mergaitės, treniruojamos M. Vilucko. Gimusieji 2016 m. ir A. Balsevičiaus treniruojami berniukai dalyvavo turnyre Telšiuose, Edgaro Drąsučio treniruojami futbolininkai, gimę 2012 m., – „Palangos Juzės taurės“ turnyre kaimyniniame kurorte.
Aptarė ir įsivertino rankinio perspektyvas
Nors Kretingos sporto mokyklos rankininkės, gimusios 2008–2009 m. ir treniruojamos Algimanto Pranaičio, šiais metais dėl objektyvių aplinkybių ir negalėjo dalyvauti Lietuvos čempionate, tai šventinės sportininkių nuotaikos nesugadino. „Turime planų, sumanymų, kuriuos įgyvendinti padės ir Sporto mokyklos absolventės“, – baigiantis metams kalbėjo treneris. Šiuo metu rankinio treniruotes lanko 14 mergaičių, kartu su jomis į treniruočių aikštę išbėga ir į Kretingą sugrįžusios rankinį žaidusios moterys ir merginos. „Jos treniruojasi kartu, jaunesnėms sportininkėms yra į ką lygiuotis, jos pastebimai tobulėja. Man pavyko pritaikyti Danijos patirtį, kai tose pačiose treniruotėse susitinka skirtingų kartų rankininkės“, – A. Pranaitis paaiškino ir tai, kad Lietuvos čempionate jo auklėtinės nedalyvavo dėl vienos priežasties – komanda neturėjo namų aikštės. Tačiau tai netrukdė siekti paties trenerio išsikelto tikslo – žaidėjas parengti individualiai. Tad, Kretingos sporto mokyklai sudarius sutartį su Klaipėdos sporto centru, trys kretingiškės rankininkės Austėja Rancaitė, Orinta Jašinskaitė ir Urtė Mikalčiūtė žaidžia už Klaipėdos „Viesulo“ komandą Lietuvos rankinio čempionate U-14, U-15 ir U-17 amžiaus grupėse. „Jų galėjo būti ir daugiau, bet trys treniruotės Klaipėdoje, dvi Kretingoje, rungtynės, mokslai – ne kiekviena gali pakelti tokį krūvį, – pastebėjo A. Pranaitis, pasidžiaugęs, kad Klaipėdos komandai atstovaujančios merginos kelia sau tikslus patekti į Lietuvos rinktinę. – Jeigu jos treniruotųsi tik Kretingoje ir nedalyvautų rungtynėse, jų niekas ir nepastebėtų.“
Baigiantis metams sportinėmis nuotaikomis gyveno sporto klubo „Salantiškiai“ nariai ir jų bičiuliai, sutelkti šio klubo pirmininkės Sonatos Valinskienės, – švenčių išvakarėse bendromis pastangomis buvo surengti kalėdiniai stalo teniso ir futbolo turnyrai. Stalo tenisas turnyras pasivaržyti sukvietė vietinius žaidėjus – prie žaliųjų stalų kovojo 16-a sportininkų, tarp kurių geriausiai pasirodė jaunieji tenisininkai, užėmę visas prizines vietas. Nugalėjo R. Bertašius, antrą vietą užėmė M. Macius, trečia vieta atiteko Z. Bertašiui. Kalėdiniame salės futbolo turnyre dalyvavo 4 kviestinės komandos iš Salantų, Plungės, Palangos ir Kretingos. Siekiant išsiaiškinti vietas, varžybos vyko vieno minuso sistema. Po entuziastingų, emocingų varžybų dėl nugalėtojų vardų, pergalę iškovojo ir nugalėjo Plungės futbolininkai, II v. užėmė kretingiškiai, trečios vietos laimėtojais tapo aikštės šeimininkai Salantų futbolininkai.
„P. n.“ informacija
Šiemet šventes ukrainiečiai pasitiko niūriai
„Zelenskiui kaput, valdžia riejasi, JAV pinigų neduoda“, – tokiomis nuotaikomis gyvena Ukrainos žmonės, kai, tarkim, praėjusiais metais šventes šv. Kalėdas ukrainiečiai pasitiko džiaugsmingai ir su viltimi – tai buvo akivaizdu tiek Kijeve, tiek Charkove. Pernai po sėkmingo kontrpuolimo, kurį apvainikavo lapkrityje išlaisvintas Chersonas, ukrainiečių veiduose spindėjo šypsenos. Rusijos pasienyje esančiame Cirkūnų kaime, išgyvenusiame sugriovimus ir daug gyvybių nusinešusią okupaciją, praėjusį gruodį teko stebėti Kalėdų senio sutiktuvių šventę. Ji buvo surengta specialiai tam, kad padrąsintų pabėgusius gyventojus sugrįžti, nes esą artėja pergalė. Šiemet šventė Cirkūnuose buvo atšaukta, nes okupantai suaktyvėjo, dažniau bombarduoja apylinkę, baiminamasi dėl galimų aukų. Ties šia gyvenviete jau karo pradžioje ėjo fronto linija, todėl 90 proc. pastatų yra sugriauti arba apgriauti. Pagrindinę Kijevo eglę šiemet puošia vien įprasti žaisliukai, ir ji stovi nebe Soboro aikštės viduryje, o šone. Šiemet ant eglės nebeliko pernai kabojusių pergalės simbolių – taikos balandžių, greta kurių puikavosi Ukrainą kare remiančių šalių vėliavėlės, Lietuvos irgi. Kalbinami praeiviai tiek Charkove, tiek Kijeve sakė ir toliau tikintys saviškių pergale, tačiau neslėpė, kad šiuo metu yra daugiau nerimą keliančių dalykų negu pernai tokiu metu. Vienas aukštas pareigas einantis karininkas pasakė, kad pernai po Chersono išvadavimo jis su kolegomis svajojo, kad kitas Kalėdas sutiks išvaduotame Kryme, tačiau vietoje naujų pergalių šiuo metu vos pavyksta atsilaikyti prieš okupantų puolimą, o keliose vietose kariams tenka trauktis.
Prieš Kalėdas Vatikane paskelbta deklaracija „Fiducia supplicans“, kuriai pritarė Popiežius Pranciškus, sukėlė sąmyšį ne tik tikinčiųjų bendruomenėse, bet ir tarp aukšto rango dvasininkų visame pasaulyje. Didžiausia takoskyra tapo vienalyčių santuokų laiminimo samprata. Dokumento esmė Trijų dalių ir 45 paragrafų deklaracija su įvadu ir pristatymu yra išsamus vienuolikos puslapių dokumentas apie palaiminimų sampratą ir praktikavimą Bažnyčioje su galimybe tam tikrą palaiminimų tipą išplėsti. Oficialiame Vatikano pranešime teigiama, kad deklaracija „Fiducia supplicans“ aptaria palaiminimų pastoracinę reikšmę nekeičiant tradicinės Bažnyčios doktrinos santuokos klausimu. Ji paaiškina su sakramentiniu ir liturginiu kontekstu susietus palaiminimus, kurie skiriasi nuo palaiminimų, kaip maldos už Dievo globos savo kelyje trokštančius asmenis. Yra galimybė tokius palaiminimus, aiškiai nurodžius vengti panašumų su sakramentų teikimu, suteikti tiek nereguliarioms poroms, tiek tos pačios lyties poroms. Pristačius santuokos sakramento palaiminimą (I dalis) ir kitokių palaiminimų prasmę (II dalis), dokumento trečiojoje dalyje dėmesys skiriamas nereguliarių ir tos pačios lyties porų palaiminimui. Joje, be kita ko, atmetama galimybė rengti ar plėsti apeigyną nereguliarių porų liturginiam palaiminimui, bet ir priduriama, kad tai neturi kliudyti ar drausti Bažnyčios artumą nereguliarioms poroms kiekvienoje situacijoje, kai jos prašo Dievo pagalbos per paprastą palaiminimą. Šis dokumentas, įvairiai suprantamas ir interpretuojamas, sukėlė tikrą audrą tarp tikinčiųjų, kad Popiežius neva leido laiminti tos pačios lyties asmenų santuokas. Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas kreipėsi į „Pajūrio naujienų“ redakciją, kad, pasiremiant Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekano dr. Beno Ulevičiaus komentarais, būtų paaiškinta šio dokumento esmė ir tolimesnė Kretingos katalikų bendruomenės pozicija.
Vanduo vėl semia kiemus
Pastarųjų dienų gausus lietus ir vėl sunerimti privertė dalį kretingiškių: potvynių savo kiemuose nuotraukomis dalijosi miesto Savanorių, Pamario, Dvaro gatvių, taip pat Kūlupėnų Salanto gatvės gyventojai. Patarė, kur kreiptis Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė kūlupėniškis Arūnas Sodys, Salanto gatvėje problemos prasidėjo po to, kai prieš 5-erius metus buvusioje linų fabriko teritorijoje „išdygo“ medienos džiovinimo pastatai. „Gali būti, kad yra užversti drenažo šuliniai, o nauji nesudėti, – svarstė A. Sodys. – Padarytas kelias, vanduo teka į pakalnę, dėl to mūsų kieme – upė, baisu, kas darosi.“ Anot pašnekovo, su tokia problema šeima susiduria toli gražu nebe pirmą žiemą. Seniūnei Ritai Lubienei situacija gerai žinoma. Jos teigimu, praėjusiais metais pastangų siekiant išsiaiškinti priežastį įdėjo tuomet Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje dirbęs melioracijos specialistas Leonas Rimeika. „Bėda ta, kad nėra jokių drenažo planų – nei buvusio fabriko teritorijos, nei daugiabučių link iki pat Salanto gatvės. Ten – visiška tamsuma, neaišku, nei koks vanduo, nei kur nubėga. Kol veikė linų fabrikas, ir toje teritorijoje nebuvo kelių naujų įmonių pastatų, vanduo nubėgdavo normaliai, niekas nesiskundė“, – sakė R. Lubienė. Ką daryti, ji derino su Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriumi – šio darbuotojai gyventojams patarė kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir Statybos inspekciją Klaipėdoje.
Naujus metus „Lidl Lietuva“ parduotuvių ir logistikos centro darbuotojai pradeda didesnėmis algomis
„Lidl Lietuva“ rūpinasi komandos narių motyvacija ir finansiniu saugumu, todėl daug dėmesio skiria ne tik darbuotojų gerovei, bet ir darbo užmokesčiui. Šiuos metus įmonės parduotuvių ir logistikos centro darbuotojai pradėjo džiugia žinia – nuo sausio jų atlyginimai didėja 4–9 proc. Pasak „Lidl Lietuva“ valdybos narės ir personalo vadovės Sandros Savickienės, atlyginimai šiems darbuotojams didėja jau trečius metus iš eilės. Pernai rugsėjį atlyginimai augo ir administracijos komandai. „Nuo pat mūsų veiklos Lietuvoje pradžios, siekiame atsidėkoti mūsų darbuotojams už jų įdedamas pastangas ir atitinkamai juos įvertinti. Darbuotojų gerovė yra ir viena iš strateginių įmonės krypčių. Sąžiningas ir konkurencingas atlygis vis dar išlieka vienu iš geriausių būdų užtikrinti finansinį darbuotojų saugumą. Lapkričio mėnesio „Rekvizitai.lt“ duomenys rodo, kad vidutinis darbo užmokestis mūsų organizacijoje siekia 2284 eurus prieš mokesčius bei yra didžiausias, palyginus su kitų didžiųjų prekybos tinklų vidutiniais darbo užmokesčiais“, – teigia S. Savickienė. Lapkričio mėn. „Lidl Lietuva“ darbo užmokesčio mediana taip pat buvo aukščiausia tarp didžiųjų maisto prekybos tinklų ir siekė 1831 eurą prieš mokesčius. Pasak S. Savickienės, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, „Lidl Lietuva“ remiasi visą kalendorinį mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimo duomenimis. Reguliarų darbuotojų atlyginimų augimą užtikrina ir pakopinė darbo užmokesčio kėlimo sistema: „Kiekvieną potencialų darbuotoją, susidomėjusį darbu parduotuvėse ar logistikos centre, jau pirmojo darbo pokalbio metu supažindiname su įmonėje veikiančia pakopine darbo užmokesčio sistema, kuri aiškiai nurodo, kaip keisis darbuotojo atlyginimas būsimus ketverius metus.“ „Lidl Lietuva“ taip pat siūlo ir kitas atlygio paketo stiprinimo priemones, viena jų – „Lidl“ kortelės, kurias darbuotojai gali panaudoti apsipirkdami prekybos tinkle. Pernai šias korteles apsipirkimui kas mėnesį įmonė skyrė visiems darbuotojams, šiemet šį pastiprinimą tęs ir toliau, o nuo sausio mėnesio parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams kortelių vertė padidėjo 50 proc.
Gesino pleškantį namą, iš rūsių pompavo vandenį
Pasak Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovo Nerijaus Cipario, šv. Kalėdų rytas ne visiems atnešė džiaugsmą ir palaimą širdyse: Žutautų kaime sudegė namas su visais jame buvusiais daiktais ir automobilis. Pranešimą apie nelaimę iš Bendrojo pagalbos Centro (BPC) Baublių ugniagesiai gavo praėjus pusvalandžiui po 24 val. Atvykus į gaisro vietą nustatyta, kad namas jau dega atvira liepsna. „Kadangi sklypas tankiai apstatytas, ir aplinkiniams pastatams taip pat grėsė gaisro pavojus, siekiant išvengti dar didesnių nuostolių, dalis jų taip pat buvo liejami vandeniu“, – pakomentavo N. Ciparis. Anot jo, kadangi gyvenvietėje nebuvo hidrantų, o priešgaisrinius telkinius netinka naudoti, vanduo buvo tiekiamas iš melioracijos kanalo. Gaisrą gesino Baublių, Kartenos, Kulių ir Gargždų ugniagesiai, į pagalbą atskubėjo savanoris iš Kartenos. Paskutiniai ugniagesiai iš gaisravietės išvyko 6.50 val. ryto. Žalgirio seniūno Broniaus Talmonto teigimu, name niekas negyveno, pastato šeimininkai į seniūniją pagalbos nesikreipė. Tyrimo išvados apie gaisro priežastį Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vakar dar nebuvo gavusi. Kaip informavo šios tarnybos specialistė Eglė Normantaitė, nedidelių įvykių, į kuriuos buvo kviečiami ugniagesiai gelbėtojai, buvo ir Kūčių išvakarėse: Padvariuose esančio „Eglutės“ lopšelio-darželio rūsyje reikėjo išpompuoti daugiau kaip metrą pakilusį ir šildymo katilus apsėmusį vandenį, toks pat darbas laukė ir Kartenoje – čia vanduo buvo apsėmęs gyvenamojo namo rūsį Mokyklos gatvėje. Gruodžio 24-ąją Jokūbavo kaimo Lazdynų gatvėje namo kamine degė suodžiai, o Ėgliškių kaime, Danės gatvėje, stiprus vėjas ant važiuojamosios kelio dalies buvo užvertęs eismui trukdantį medį – jis buvo supjaustytas ir patrauktas.
Gruodžio 22 d. apie 16.50 val. Kretingsodžio kaime automobilis „Volvo S60“, vairuojamas neblaivaus (2,4 prom.) vyro, gimusio 1962 m., sukant iš šalutinio kelio nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu „Skoda Yeti“, kurį vairavo 1984 m. gimęs vyras. Žmonės per eismo įvykį nenukentėjo. Tą pačią dieną apie 18.50 val. gautas pranešimas, kad Kūlupėnų kaime į griovį nuvažiavo automobilis „VW Passat“, kurio vairuotojas atrodo įtartinai. Faktas pasitvirtino – 1996 m. gimusiam vyrui buvo nustatytas 2,7 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
|
|
