|
|
|
(1815) 2023-12-22Dabartinis pasaulis yra lyg karo lauko ligoninė
„Pajūrio naujienos“ tradiciškai prieš kiekvienas Kalėdas pakviečia vieną dvasininkų pasidalinti samprotavimais apie šios šventės prasmę, mūsų tikėjimo svarbą neramių pasaulio įvykių kontekste, – šįkart pas mus svečiavosi Vydmantų šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas ir Dievo Gailestingumo bažnyčios Vydmantuose statytojas Karolis Petravičius. – Jau du tūkstančius metų žmonės švenčia Kalėdas: jos lyg ir tos pačios, tačiau kasmet – kitokios. Šiemet – apsuptos pasaulio negandų, skausmo ir kraujo Ukrainoje ir Šventojoje žemėje, būtent ten, kur gimė Jėzus. Į kokias Kalėdas mus kviečiate Jūs? – Kad ir ką kalbėčiau, žmonėms neįdomu, kokios mano ar tavo Kalėdos: jos yra tokios, kokias susikuriu aš pats. Ir tai nėra vien tos dienos šventė, o nuoseklus kasdienis ėjimas į ją – ši diena tik parodo, ar teisingai einu. Ką žmonės veikia per Kalėdas? Susirenka visa šeima, dalijasi, džiaugiasi vieni kitais. Bet jeigu visus metus aš gyvenau tik sau, nemanyk, kad Kalėdos staiga ims ir stebuklingai nušvis. Visi esame skirtingi: skiriasi mūsų įsitikinimai, požiūris ir į kasdienius, ir į dvasinius dalykus. Bet turime suprasti, kad į šį pasaulį atėjome ne jį griauti, o kurti. Aš šio pasaulio nesukūriau, o atėjau į jį jau sukurtą ir turiu tęsti Kūrėjo darbą. O Jo sukurtas žmogus dvilypis: pusę sudaro kūnas, pusę dvasia. Tad vienodai ir turėtume pasirūpinti abiem savo pusėmis: jeigu maitinu, rengiu, grožio procedūromis puoselėju savo kūną, tad ir savo dvasią turėtume pamaitinti malda, geru žodžiu. Imk ir pačiupinėk mintis arba protą – to padaryti negali, bet jei negali, jų nematai, dar nereiškia, kad jų nėra, kad aš – beprotis. Tai nėra kažkoks priekaištas, veikiau – tik mano samprotavimai, nes kasdien matau pasimetusius, aukštesnių dalykų trokštančius žmones. Dvasiniai dalykai egzistuoja visur, todėl aš kviečiu į dvasingas Kalėdas. Šiandienos beprotiškame informacijos sraute ir nuolatiniame bėgime raginu atrasti minutę maldai, padėkai Dievui, nusiraminimui, dėmesiui artimam žmogui.
„Esi atsakingas už visų 27 Europos Sąjungos šalių žmonių gyvenimą“, –
apie europarlamentaro misiją sakė Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičūtė, su ja kalbėjomės Strasbūre, kur vyko paskutinė šiais metais EP plenarinė sesija. – 2000–2008 metais buvote Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė, 2004–2009 metais – Lietuvos Respublikos Seimo narė, nuo 2009 metų jau trečią kadenciją esate EP narė. EP jums buvo patikėtos Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotojos, vėliau pirmininkės pareigos, šiandieną dirbate EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitete. Jūsų veiklos akiratyje žmonių nelygybės, skurdo, atskirties mažinimas – klausimai, kurie, drįstu teigti, šiandieną neskamba taip garsiai, kaip geopolitiniai, ypač susieti su karais Ukrainoje, Izraelyje. Paprasti žmonės galbūt ne visada ir težino apie jų gyvenimus pakeitusius, keičiančius EP sprendimus. – Baigiasi 2019–2024 metų EP kadencija, per tą laikotarpį Parlamentas priėmė ne vieną kiekvienam ES šalių, taip pat ir Lietuvos žmogui svarbų sprendimą. Tačiau turtingame Europos žemyne dar yra daug skurstančių žmonių, net apie 10 proc. dirbančiųjų vos suduria galą su galu dėl per mažų atlyginimų. EP priėmė direktyvą dėl minimalios algos visos ES mastu. Užimtumo ir socialinių reikalų komitete dėl šio dokumento daug iečių sulaužėme, bet susitarimą pasiekėme ir dabar turime įgyvendinti tos direktyvos nuostatas. Šalims vykdant direktyvą didėja minimalus atlyginimas, kuris įprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, darbdaviai priversti kelti atlyginimus ir kitiems aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams. Nuvažiuoji į vieną kitą kolektyvą ir paklausi, koks pas juos atlyginimo vidurkis, o darbdavys atsako, kad didesnis už minimalų. Kai išsiaiškini, kad didesnis vos 10–15 procentų, supranti, kad čia tik priedanga, ne išeitis. Priimtoje direktyvoje įtvirtinta – minimalus atlyginimas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo. Direktyvoje akcentuojamas socialinis dialogas, kai darbdavys sutaria su darbuotojų profesinėmis sąjungomis dėl atlyginimų, darbo sąlygų, darbo suderinimo su šeimos reikalais. Deja, Lietuva dėl kolektyvinių susitarimų velkasi ES uodegoje.
Įvyko tai, ką ir buvo galima prognozuoti. Dar viena įmonė prisijungė prie nevienareikšmiškų įvertinimų visuomenėje nuolat sulaukiančių valstybinių bendrovių sąrašo. Kalbu apie „Lietuvos paštą“, kuris kartu su kitomis strateginėmis energetikos ir susisiekimo įmonėmis leido aiškiai suprasti, kad Lietuvos gyventojų interesai jiems yra tikrai ne pirmoje vietoje. Svarbiausia – tai optimizacija ir grynai ekonominių interesų patenkinimas. Panašius procesus jau kurį laiką stebime ir kitose valstybinėse įmonėse, kurios visiškai pamiršo, kad jų pagrindinis tikslas turėtų būti – prieinamų viešųjų paslaugų užtikrinimas, o ne žūtbūtinis pelno siekimas. Atrodo, kad pastarasis tikslas apakino šias bendroves galutinai – „Ignitis“, jos valdomos „ESO“ ar „Lietuvos geležinkelių“ veikla pastaraisiais metais gali būti charakterizuojama tik pelno siekimu. Žiniasklaida nuolat mirga nuo keistų istorijų, susijusių su „Ignitis“ veikla. Štai spalio mėnesį, per 100 tūkstančių šeimų „Ignitis“ atsiuntė klaidingas sąskaitas už rugsėjo mėnesį neva suvartotą elektrą. Įmonė, žinoma, nedaugžodžiavo ir paaiškino, esą taip nutiko dėl techninės klaidos, tačiau smulkesnių detalių apie incidentą neatskleidė. Kaip galite spėti, išrašytose sąskaitose „Ignitis“ surašė didesnes sumas, nei turėjo būti. Leisiu sau paironizuoti, kad priešingu atveju, tokio tipo „techninių klaidų“ neišvystume, nes dar nė karto įmonė gyventojams neatsiuntė mažesnių sąskaitų. Tokios klaidos, kaip tyčia, įsivelia tik tada, kai sąskaitos dirbtinai išpučiamos. Panašiomis temomis garsėja ir kitas energetikos gigantas – „ESO“, kuris taip pat nevengia didinti skaičių gyventojų sąskaitose. Dažni atvejai, kai išmaniųjų skaitiklių įdiegimas atsisuka prieš vartojus, nes suvartoti kilovatai, o kartu ir skaičiai mokėjimų pranešimuose, staiga padvigubėja ar patrigubėja. Pati įmonė dažniausiai nėra nusiteikusi greitai taisyti padėties: atrašo, kad imsis tolimesnio tyrimo, o po kurio laiko šiam patvirtinus, kad keliskart didesnės sumos išties yra nepagrįstos, tokius atvejus pavadina „žmogiškąja klaida“ ir nuo tos situacijos atsitraukia tarsi nieko nebūtų atsitikę. Tačiau tai dar ne viskas. Manau, visi drąsiai galime sutikti, kad valstybės kontrolės atskleista žinia, jog vartotojai bendrovei „ESO“ 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas įmonė panaudojo pelnui padidinti ir dividendams išmokėti – pramušė bet kokį padorumo standartą. Dar daugiau, „ESO“ vadovai, pasijutę nebaudžiami, pareiškė, kad pinigus vartotojams grąžins tik per 15 metų! Ir tik pajutę politikų ir visuomenės pasipiktinimą, nusprendė švelninti toną bei pažadėjo terminą sutrumpinti – gyventojams permoka bus grąžinta per 2,5 metų. Keista tai, kad nei finansų, nei energetikos ministrai net nebandė kelti bendrovės vadovų atsakomybės klausimo. Užgesino intrigą dėl Savivaldybės kontrolierės skyrimo
Kretingos rajono savivaldybės taryba į Kretingos rajono savivaldybės administracijos kontrolieriaus pareigas 5 metų kadencijai paskyrė lig šiol tas pareigas einančią Sandrą Grigaitytę-Gedvilienę. Paaiškėjo, kad toks Tarybos sprendimas buvo perteklinis – S. Grigaitytė-Gedvilienė kontrolierės pareigose naujai 5 metų kadencijai likti galėjo be Tarybos sprendimo. Apie tai, kad toks sprendimas yra perteklinis, prabilo Tarybos opozicijoje esantis ilgametis Tarybos narys, buvęs meras Juozas Mažeika. Jis pateikė Vidaus reikalų ministerijos įstatymo dėl savivaldybių kontrolierių skyrimo pakeitimų išaiškinimą, patvirtinantį, kad iki 2024 m. sausio 1 d. dirbantiems savivaldybių kontrolieriams nauja 5 metų kadencija pradedama skaičiuoti nuo 2024 m. sausio 1 d. ir kad jokio Tarybos sprendimo tam nereikia. „Įstatymo pakeitimų išaiškinimas šių metų liepos 25 d. buvo pateiktas Savivaldybių kontrolierių asociacijai, taip pat savivaldybėms. Nežinau, ar jūs jo negavote, ar neskaitėt“, – kreipdamasis į merą Antaną Kalnių, sprendimo projekto skirti S. Grigaitytę-Gedvilienę Savivaldybės kontroliere rengėjus, kalbėjo J. Mažeika. Politikas pasiūlė sprendimo projektą išbraukti iš darbotvarkės. Tarybos valdančiosios koalicijos narė Justė Stonkutė, Jungtinės frakcijos, kuriai priklauso dauguma valdančiųjų, vardu po J. Mažeikos pareiškimo paprašė posėdžio pertraukos. Opozicijos narių teigimu, pertraukos valdantiesiems reikėjo dėl netikėtai pasikeitusio scenarijaus.
Bumbuliai. Išnykęs kaimas prie Kartenalės
Bumbuliai – sovietmečio melioracijos sunaikintas kaimas, plytėjęs Budrių, Šmilkščių, Balsiškių, Drungilų, Lūgnalių ir Žutautų kaimynystėje. Šiandien jam priklauso 301,44 ha žemės, kurią iš visų pusių juosia Margelių, Bumbulių, Reiskių ir Žutautų miškai, o šiaurės rytinį kraštą siekia Tyro (Kalniškių) durpynas. Ištuštėjusius laukus kerta senasis Budrių–Kulių kelias, o pietinę dalį vagoja kaime ištekantis Kartenalės upelis. Pagal pavardę ar pagal augalą? XVII–XVIII a. Kartenos dvaro miškingoje žemėje prie Kartenalės upelio ir svarbaus to meto kelio Kretinga–Budriai– Kuliai ėmė kurtis pirmieji naujakuriai, savo nausėdiją pavadinę Bumbuliais. Tai buvo užusienis – už valakinių kaimų ribų plėšininėje žemėje įsikūrusi vienkieminė gyvenvietė, besiribojanti su Plungės dvaro valdomis. Manoma, kad nausėdijos pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio Bumbulio šeimos pavardės. Pasak kitos versijos, kaimui vardą galėjo duoti bumb?liu vadinamas trumpamakštis rūgtis, kuris mėgo augti kaimo laukuose, daržuose ir pakelėse. Užusienio, laikui bėgant virtusio kaimu, gyventojai buvo katalikai, priklausę Kartenos parapijai. Melstis, vaikus krikštyti ir mirusius į paskutinę kelionę išlydėti jie galėjo ir Budriuose veikusioje koplyčioje – parapijos filijoje. Tik santuoką registruoti būtinai reikėjo vykti į parapinę Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Parapijos krikšto metrikų knygoje 1802–1815 m. minimi savo naujagimius Kartenoje arba Budriuose krikštiję Jonas ir Marijona Diržininkai, Tadas ir Janina Drakšai, Antanas ir Magdalena Liaudinskiai, Antanas ir Marijona Miliai, Juozapas ir Rozalija Miliai, Jonas ir Joana Puplesiai, Juozapas ir Veronika Slušniai, Jonas ir Veronika Talmontai, kūdikių krikštatėviais buvę Antanas Balsevičius, Antanas Diržininkas, Marijona Drakšaitė, Juozapas Kibišius, Domininkas Kupšys, Marijona Kupšytė, Antanina ir Magdalena Lamašiūtės, Janina Puplesienė, Rožė Slušnienė, Tomas Slušnys, Marijona Slušnytė, Pranciška Stupelytė, Konstancija Urbonavičiūtė. Prie kai kurių pavardžių prirašytos santrumpos G. D., reiškiančios asmens bajorišką kilmę, liudija, kad Liaudinskiai ir Urbonavičiai priklausė bajorų luomui. Bajoraitės Rozalijos Liaudinskytės ir jos sutuoktinio Juozapo Miliaus sūnaus Juozapo Leonardo Miliaus 1812 m. liepos 15 d. Kartenos bažnyčioje vykusiose krikštynose dalyvavo net trys krikšto tėvų poros: krikštatėviai bajoras Juozapas Urbonavičius su Marijona Liaudinskiene iš Bumbulių ir jų asistentai – karteniškiai bajorai Viktorinas Ivaškevičius, Benedikta Majevska, Albinas Stanevičius ir Marijona Urbonavičienė. Bumbuliai priklausė Kartenos dvaro Gudų vaitijai, administruojamai iš Gudiškių palivarko, vėliau pavadinto Mišučių palivarku. Kartu su Lūgnaliais kaimas sudarė vieną laukininkiją, kurios suolininkas 1813 m. buvo Pranciškus Urbonas. XIX a. I pusėje čia stovėjo 7 prievolininkų sodybos. Jose įsikūrę baudžiaviniai valstiečiai Kartenos dvarininkams mokėjo žemės rentos mokestį – činšą, o lažines prievoles atlikdavo Mišučių palivarke. Mišučių dvarui 1841 m. tapus bajorų Parčevskių valda, Bumbulių žemės liko Kartenos grafo Pranciškaus Pliaterio nuosavybe.
Kretingos muziejuje saugomas grafų Sofijos ir Juozapo Tiškevičių jauniausios dukters Elenos Klotildos Tiškevičiūtės Ostrovskos (1876–1953) prisiminimų „Palanga ir Kretinga mano tėvo laikais“ mašinraštis. Šie prisiminimai leidžia susidaryti įspūdį apie XIX a. pabaigos Kretingos dvarą, bent akies krašteliu žvilgtelėti, kaip tuomet ten buvo švenčiamos Kalėdos. Jaukūs susitikimai stikliniame pastate Tiškevičių įsigytas Kretingos dvaras savo išvaizda dėmesio netraukė: rūmų nebuvo, o dideliame parke prie tvenkinio stovėjo du atskiri namai, kurių vienas buvo aukščiau, kitas – kiek žemiau. Šalia kelio esantis namas buvo grafų, antrasis – skirtas vaikams ir svečiams. Abu šiuos namus jungė dengtas medinis koridorius, pakeltas ant stulpų – negražus, nepatogus ir nešildomas. Netrukus grafas Juozapas Tiškevičius nutarė abu namus sujungti, tarp jų pastatant žiemos sodą. Didžiulis pastatas – įstiklintas viršuje ir šonuose, kuriame visą žiemą palaikoma kambario temperatūra, iš priekio užapvalintas, apjuostas galerijomis, su fontanu, kriokliu, olomis, pilnas palmių ir žalumos – sutelkė šeimą. Ten buvo ilsimasi, pramogaujama, valgoma. Kai kurios galerijos buvo tokios plačios, kad net atvykus daugybei svečių galėjo tarnauti kaip valgomieji. Vakare žiemos sodas buvo apšviestas elektrinėmis lankinėmis lempomis, kas tuo metu buvo labai neįprasta. Tai tikriausiai buvo pirmoji elektros šviesa rusų imperijoje. Ir Tiškevičių vaikų žaidimams žiemos sodas buvo tarsi rojus: tarp palmių, antrąjį aukštą siekiančių subtropinių augalų, tarp grotų buvo daug slaptų užkampių – kaip pasakose. Ankstyvi pusryčiai dažniausiai buvo patiekiami žiemos sodo galerijoje arba šalia esančiame mažajame valgomajame. Vaikai, ant ilgų virtuvinių šakučių pasmeigę bandeles, jas skrudindavo krosnyje, taip pasigamindami skrebučius. Pietūs – pusę antros, vėl žiemos sodo didžiojoje galerijoje. Po pietų visi keliaudavo į šoninę galeriją, kurioje stovėjo marmurinis stalas, sofa, krėslai. Ten diskutuodavo apie politiką, įvykius, skaitė laikraščius, vaišinosi kava ir arbata, o vaikai dūkdavo žiemos sode. Visi metų laikai Kretingoje prabėgdavo įprastu ritmu. Pavasarį žolynuose išsprogdavo pirmosios žibuoklės bei kuokštai baltų plukių ir anemonų. Gegužę prie tvenkinio ir krioklio pasirodydavo pakalnutės. Pavasario pabaigoje trims mėnesiams Kretingos dvaras nutildavo, ištuštėdavo, nes prasidėdavo Palangos sezonas. Rudenį, po šalnų, aplink rūmus žydėjo paskutinės rožės ir verbenos, kurių nuostabus aromatas vasarą per langus, balkonus ir verandas sklido į rūmus. Po šimtamečiais medžiais mirgėjo pabirę kaštonai, alėjų takeliai taip pat buvo nubarstyti gilėmis bei kaštonais, mirgėjo spalvotų lapų tuneliai. Žiemą girgždančiu sniegu iki rūmų atšliuoždavo rogės. Elenos Klotildos vaikystės prisiminimuose vaizdus ir kvapus papildo bernardinų vienuolyno pusėje skambantys varpai ir iš palivarko atsklindantis gaidžių giedojimas.
Pradėtos mokėti išmokos nuostolių dėl šalnų patyrusiems Lietuvos sodininkams bei uogų augintojams. Artimiausiu metu jiems bus išmokėta daugiau kaip 2 mln. eurų. Iš viso beveik 200 asmenų, nukentėjusių nuo šalnų metų pradžioje, pasieks 2,1 mln. eurų. Parama skiriama pagal priemonę ,,Parama žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus sodų ir uogynų derliui dėl šalnų 2023 metais“. Pagal šią paramos schemą bus finansuota iki 60 proc. žemdirbių patirtų nuostolių. Išmokas gaus tie ūkininkai, kurie pateikė prašymus paramai ir atitiko paramos teikimo reikalavimus. Dėl šalnų Kretingos rajone šiemet nuostolių patyrė 23 sodų ir uogynų augintojai. Informacija apie patirtą žalą buvo perduota Žemės ūkio ministerijai ir Žemės ūkio duomenų centrui.
„P. n.“ informacija
„AiDi“ linijos keramika spinduliuoja spalvomis ir kelia nuotaiką
Šioms Kalėdoms sukurti kretingiškės 32-jų Kristinos Lonkutytės, prekinio ženklo „AiDi“ įkūrėjos, darbai iš polimerinio molio – puodeliai, dubenėliai, arbatos sieteliai, stalo įrankiai, įvairūs suvenyrai ir papuošalai – stebina spalvingumu, originalumu ir žaismingumu. Darbus moteris pristato kasmetinėse kalėdinėse mugėse viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, taip pat savo internetiniame tinklalapyje. Kretingiškė, pagal specialybę – kraštovaizdžio inžinierė, lipdyti iš polimerinio molio, sakė, ėmėsi susilaukusi pirmagimio sūnaus Aido. „Sūnus gimė prieš 7-erius metus, o kai šventėme jo pirmąjį gimtadienį, labai norėjau padovanoti jam savo rankomis sukurtą tokią dovaną, kurią jis prisimintų ilgam, gal net visą gyvenimą. Mūsų šeimoje galioja tradicija – mano mama Loreta yra floristė. Ji nuo vaikystės mums visas gimtadienio ar kalėdines dovanas skoningai ir išmoningai įpakuodavo, karnavalams sukurdavo įspūdingus drabužius. Todėl ir man norėjosi savo vaikui sukurti mažą šventę“, – apie pirmuosius savo rankų darbo kūrinius – šaukštelį ir šakutę sūnui – kalbėjo Kristina. Taip pamažu įsivažiavo, darbui skirdama tik vaiko pietų miegą ir vėlyvus vakarus. O kadangi visi namai aidėdavo nuo skardaus Aido balso, taip ilgainiui natūraliai gimė ir jos kuriamų darbų linijos pavadinimas „AiDi“. Iš pradžių suvenyrus Kristina išdovanodavo artimiesiems, draugams, o po to jų nuotraukas kėlė į internetą, – taip atsirado užsakovų. Kiekvienam, sakė, sukurianti pagal konkretų pageidavimą, kam ir ką norisi akcentuoti dovanojant. „Tarkim, paprašo dovanos snieglentininkui ar konkrečios įmonės bosui. Nusipaišau gaminio eskizą, stengdamasi išryškinti konkrečias savybes, jei pageidauja nuotaikingo gaminio – stengiuosi perteikti linksmą ir net šmaikštų personažą-simbolį.
Daugėja ūkininkų, besidraudžiančių pasėlius
„Po šių metų įvairių gamtos išdaigų rajono ūkininkai labiau susidomėjo pasėlių draudimo paslaugomis“, – tokia žinia pasidalijo Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistė Aurelija Jurgutienė. Ūkininkams, pasėlius apdraudusiems nuo iššalimo, išgulimo, sausros rizikų, valstybė kompensuoja 50 procentų nacionalinės draudimo sumos, o europinės dalies – iki 70 procentų. Kaip teigė A. Jurgutienė, 2024 metų derlių – nacionalinę dalį (vasarinius ir žieminius pasėlius) ir ES dalį dėl iššalimų (žieminius pasėlius) apsidraudė 32 ūkininkai, 5 ūkiai apsidraudė dėl sausros rizikos. Praėjusiais metais buvo apsidraudę 24 ūkininkai, o dėl sausros rizikų – nė vienas. „Šiuo metu skaičiuojamos kompensacijos už apdraustus pasėlius, preliminari suma 2024 metams rajono ūkininkams yra apie 368 tūkst. 619,5 Eur. Už 2023 metų draudimus buvo išmokėta 196 tūkst. 858,77 Eur kompensacijų.
„P. n.“ informacija
Palangoje, menininko Vytauto Kuso įkurtoje mini galerijoje, iki kitų metų sausio pabaigos bus eksponuojama dailininkės Odilės Norvilaitės-Bytautienės sukurtų darbų paroda „Angelai ir šventieji“. Mišria technika sukurti 42x31 cm dydžio 11 darbų vaizduoja sakralines scenas, tačiau paveikslų šventieji, dailininkės teigimu, – tarsi paprasti žmonės, žvelgiantys į gyvenimą, lyg iš Dangaus karalystės į mus žiūrintys anapilin išėję draugai, artimieji, angelai.
„Jie man – amžinasis gėris, tai, kuo visi tikime – Kalėdų mitai, pasakos. Esu įsitikinusi – kas yra žmogiška, reiškiasi per dievybę, o tai, kas dieviška, yra ir žmoguje“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė menininkė. Anot O. Norvilaitės-Bytautienės, sukurti šiuos, mini galerijoje tinkančius eksponuoti paveikslus, ją įkvėpė žmonių gerumas, kurį jai tenka patirti, taip pat stebuklingi lemtingi susitikimai. „Atrodo, kad lemiamu momentu, kai pasaulis griūna nuo nedėkingumo, nusileidžia angelai, šventieji, kurie skuba mums padėti“, – gyvenimo situacijas apibūdino dailininkė. Miniatiūrų ekspozicija mini galerijoje – ne pirmoji Kaune gimusios ir užaugusios menininkės paroda. O. Norvilaitė-Bytautienė yra baigusi Kauno dailės mokyklą, tapybą studijavo Ukrainoje, Kijeve, Michail’o Boičiuk’o dekoratyvinių menų institute. Grupinėse parodose dalyvauja nuo 1988 metų, personalines parodas pradėjo rengti nuo 2003-ųjų. Menininkė yra ir būrėja astrologė, praktikuojanti įvairius būrimo būdus, magijos technikas.
„P. n.“ informacija
Baigėsi du mėnesius trukusios Kretingos rajono krepšinio pirmenybės I lygoje ir II lygos B pogrupyje. Sezonas tradiciškai prasidėjo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos salėje, po to persikėlė į naująjį Kretingos sporto centrą, kuriame finalines rungtynes stebėjo apie 200 žiūrovų, o jiems nuobodžiauti neleido Kretingos krepšinio klubo „Kretinga“ šokėjos. I lygos finale susitiko puikiai vienas kitą pažįstantys varžovai „Urbovita“ ir „Vydmantai-Granduva“. Rungtynes sėkmingiau pradėjo „Urbovita“, I kėlinį laimėjusi 29:13, bet vydmantiškiai, palaikomi savo ištikimų gerbėjų būrio, nepasidavė. Galimybių laimėti turėjo abi komandos. Rezultatui esant 85:84 paskutinę ataką turėjo „Vydmantai-Granduva“, bet jų net keli bandymai iš po krepšio buvo nesėkmingi ir, nors komanda reikalavo pražangos, teisėjai pražangos neįžvelgė ir savo džiaugsmo šokį po finalinio švilpuko šoko „Urbovita“. Rezultatyviausiai finale „Urbovitos“ komandoje žaidė naudingiausiu finalo žaidėju pripažintas Deividas Petravičius (13/18 dvitaškiai, 7/8 baudos, 10 atk. kamuolių, 11 išprov. pražangų, 42 naud. balai), surinkęs 36 taškus, Aurimas Girdenis (4/5 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 3/4 baudos, 5 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai, 18 naud. balų) pridėjo 17. „Vydmantų-Granduvos“ komandoje rezultatyviausias buvo Erikas Kubilius (11/22 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 6 išprov. pražangos, 20 naud. balų), kuris pelnė 23 taškus, naudingiausiu pripažintas Mantas Aukselis (5/7 dvitaškiai, 6/6 baudos, 5 išprov. pražangos, 26 naud. balai) pridėjo 22. Po finalo „Urbovitos“ komandos vadovas Andrius Urbonas pasidžiaugė pasisekusiu finalu: „Finalo šventė – puiki, rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Erikas Žiubrys tikrai pasistengė, kad rungtynės būtų kuo aukštesnio lygio tiek demonstruojamu žaidimu, tiek ir atmosfera, kurią kūrė žiūrovai. Buvo malonu dalyvauti šiame turnyre. Rungtynes pradėjome labai gerai, paskui šiek tiek klupome – varžovai laimėjo likusius tris kėlinius, bet sėkmė buvo mūsų pusėje. Kretingoje finalines rungtynes žaidėme ne pirmąsyk, dabar gi varžovai paskutinėmis sekundėmis turėjo ne vieną galimybę persverti rezultatą, bet fortūna mums buvo palanki.
Salantų gimnazijos sporto salėje įvyko Rajono stalo teniso asmeninės ir dvejetų pirmenybės, kurios dalyvavo 16-a geriausių mūsų rajono stalo tenisininkų. Pakovoti, kam atiteks geriausiojo vardas, ryžosi: V. Ročys, R. Bertašius, K. Stankus, M. Macius, A. Venslauskas, A. Zūbė, A. Vasiliauskas, K. Jonauskas, Z. Bertašius, L. Ročys, L. Bieliauskas, A. Drakšas, A. Vaičius, E. Kereišis, A. Beržonskis, D. Rimkus. Pirmenybes organizavo Kretingos rajono stalo teniso klubas, vadovaujamas V. Ročio. Asmeninėse pirmenybėse žaidėjai pagal pajėgumą buvo suskirstyti į keturis pogrupius po 4 tenisininkus. Iš pogrupių į finalinį aštuonetą pateko po du geriausiai žaidusius tenisininkus. Į finalinį aštuntuką pateko: Kazys Stankus, Aurimas Zūbė, Robertas Bertašius, Arvydas Venslauskas, Mantas Macius, Alfonsas Drakšas, Vytautas Ročys, Karolis Jonauskas.
Finaliniame aštuntuke geriausiai pasirodė Vytautas Ročys, kuris, nepatyręs nė vieno pralaimėjimo ir surinkęs daugiausiai taškų, iškovojo rajono čempiono titulą. Antrą vietą užėmė Arvydas Venslauskas, trečios vietos laimėtoju tapo Aurimas Zūbė, ketvirtas – Kazys Stankus, penktas – Robertas Bertašius, šeštas – Mantas Macius, septintas – Alfonsas Drakšas, aštuntas – Karolis Jonauskas. Asmeninių pirmenybių paguodos turnyrą laimėjo Zigmas Bertašius, vyriausio žaidėjo prizas atiteko Aloyzui Vasiliauskui. Dėl dvejetų nugalėtojų vardų kovojo 8 poros. Jos pagal pajėgumą buvo suskirstytos į du pogrupius po 4 poras. Iš pogrupių į finalinį ketvertą pateko po dvi geriausiai sužaidusias poras: K. Stankus–A. Venslauskas, V. Ročys–A. Zūbė, M. Macius–Z. Bertašius, R. Bertašius–K. Jonauskas. Sužaidus visus susitikimus, I v. iškovojo R. Bertašius ir K. Jonauskas – ši pora nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Antri – K. Stankus ir A. Venslauskas, treti – V. Ročys ir A. Zūbė, ketvirti – M. Macius ir Z. Bertašius. Stalo tenisininkai apdovanoti medaliais ir prizais.
„P. n.“ informacija
Pasveikino „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojus
Vakar prieš prasidedant rajono Tarybos posėdžiui buvo pagerbti tradicinio konkurso „Metų ūkis“ laureatai. Pirmąją vietą konkurse užėmė kretingiškiai Jolanta ir Virginijus Čėsnos, antrąją – Mindaugas ir Liena Narvilai iš Barzdžių, o trečiąją – Jonas Drungilas iš Kartenos seniūnijos. Meras Antanas Kalnius teigė, kad gerų žodžių už sunkų darbą vertas yra kiekvienas rajono žemdirbys, tačiau šiandien išskirtinis dėmesys tebūnie patiems geriausiems. Įteikdamas Savivaldybės padėkas, rajono vadovas akcentavo šių ūkininkų darbštumą ir tikėjimą, kad žmogaus ryšys su žeme buvo, yra ir bus amžinas, ir niekas jo neįstengs sunaikinti. „Linkiu, kad jums netrūktų sveikatos, energijos, gerų minčių, atvirumo ir pasirengimo naujiems laikmečio iššūkiams, kad valia ir ryžtas toliau džiugintų aplinkinius“, – kalbėjo A. Kalnius. Gėlių puokštes konkurso nugalėtojams skyrė Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Šeirienė, taip pat Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro atstovės, kiti renginio svečiai. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas įteikė po specialiai pagamintą lentelę su I, II ir III vietos nominacijomis. „Šie žmonės ne tik puikiai ūkininkauja savo ūkiuose, bet, atsitikus bėdai, ir kitiems padeda darbais, patarimais“, – rajono Tarybos akivaizdoje apie nugalėtojus kalbėjo R. Paulikas. Respublikinis konkursas „Metų ūkis“ Lietuvos savivaldybėse kasmet, o šiemet 30-ąjį kartą, organizuojamas norint ūkininkus paskatinti pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkiuose. Anot R. Pauliko, požiūris į šalia esančius kolegas irgi buvo vienas konkurso kriterijų. Tiek V. Čėsna, dirbantis 1 tūkst. 250 hektarų žemės, tiek 650 hektarų valdantis, taip pat grūdines kultūras auginantis J. Drungilas, tiek gyvulininkystės ūkį plėtojantis, 400 galvijų, tarp jų 160 karvių laikantis M. Narvilas teigė apdovanojimo nesureikšminantys. „Tačiau man žinia apie prizinę vietą gerokai nustebino – kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – juokėsi Mindaugas. Anot jo, toks yra gyvenimas: vieni metai ūkininkams geresni, kiti prastesni. Labiausiai norisi stabilumo ir kad pasaulyje įsivyrautų taika.
Sukilo į kovą už Salantų gimnaziją. Meras pažadėjo ministrą
Valanda karštų diskusijų apie tai, kaip išsaugoti Salantų gimnaziją, kai III gimnazinėje klasėje moksleivių nusimato mažiau negu nustatytas skaičius, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir Seimo narius skubos tvarka prieš svarbų posėdį pasiekę gyventojų parašai laukiamo rezultato nedavė: formuojant trečias klases reikalavimas turėti 21 mokinį išlieka. Prašė palaikymo, atskleidė planus Porą dienų prieš Vyriausybei pritariant tokiai nuostatai, meras salantiškiams sakė, jog, virš gimnazijos pakibus Damoklo kardui, tiek jam, tiek už ugdymo įstaigą „sergančiai“ visai rajono Tarybai būtinas Salantų bendruomenės palaikymas. „Darykit viską, kad į mokyklą pritrauktumėt tuos penkis mokinius, kalbinkit savo pažįstamus, draugus, kaimynus, kvieskitės šeimas iš kur tik galit – yra gyvenančių Salantuose, aplink Salantus ir netoli jų, net Anglijoje ar Vokietijoje“, – sakė A. Kalnius. Vyriausybėje suderintas mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo pakeitimų projektas yra aktualus daugeliui ir kitų šalies gimnazijų, sunkiau surenkančių vienuoliktokus. Salantų gimnazijoje šiemet jų 16, jie kaip mokosi, taip ir baigs, tačiau nuo kitų metų, nesant 21 mokinio, III gimnazinės klasės įstaigoje nebegalės būti. „Jeigu Vyriausybė sprendimui pritars, mes pradėsime kovą“, – pirmadienį pareiškė meras. Jis išvardijo ir tris kraštutinius kelius Salantų gimnazijai išlikti: pirmas – nepaklusti ir nevykdyti Vyriausybės sprendimo, antras – Vyriausybės sprendimą skųsti Konstituciniam teismui ir trečias – kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos Prezidentą, kad sprendimą panaikintų. Tiesa, norint apskųsti Konstituciniam teismui, reikėtų gauti 1/5 Seimo narių balsų. Vargu, ar tiek pavyktų surinkti, nes dauguma tautos išrinktųjų tokiai reformai neprieštaravo. Jeigu nutarimo būtų nepaisoma, Vyriausybės atstovė Klaipėdos regione tokius veiksmus apskųstų, ir Savivaldybei tektų bylinėtis teismuose. Nors, kaip sakė meras, bylinėtis su valstybe, kurioje gyvena, jam būtų skaudu, be to, nežinia, ar pavyktų laimėti, tačiau geras dalykas tas, kad teisminiai procesai leistų „pratempti“ laiką – o gal iki 2024-ųjų rugsėjo susidarytų ir tinklo kūrimo taisyklėse reikalaujamas 21 gimnazisto skaičius.
Laukdami švenčių dalinosi gera nuotaika ir patarimais
Kad neprailgtų švenčių laukimas, o tamsūs rudens ir žiemos vakarai nekeltų liūdesio, Barzdžių kaimo bendruomenės nariai nesyk rinkosi į būrį, kad pasidalintų gera nuotaika, patarimais, pasidžiaugtų bendryste. „Mūsų kaimo žmonės tikrai aktyvūs: kai reikia ką nors gero nuveikti dėl bendruomenės gerovės, noriai renkasi į talkas, dalyvauja projektinėje veikloje, renginiuose“,– akcentavo Barzdžių kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Jonauskienė, pasidžiaugusi, kad jai ir bendruomenės bičiuliams pavyko surengti puikias daug dėmesio sulaukusias edukacijas.
Viena jų, kurios tema „Skanu ir sveika“, užgimė, Salantų krašto kultūros įstaigų atstovams dalyvaujant Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos įgyvendinamame projekte „Bendruomenių sutelktis kultūrinių kompetencijų ugdymui“. Tad Salantų kultūros centro Žvainių skyrius ir jo vadovė Vitalija Valančiutė maloniai šį renginį dovanojo Barzdžių bendruomenei.
Edukaciją vedė „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė, kuri pamokė iš sėklų, riešutų pasigaminti įvairiausių užtepėlių, jas paskaninant įvairiais priedais – česnaku, saulėje džiovintais pomidorais, raugintais kopūstais, avokadais, alyvuogėmis ar marinuotais burokėliais. „Tikrai buvo labai įdomu, gardu ir nauja. Dauguma renginio dalyvių atviravo, kad tuo, ką išmoko gaminti, tikrai paįvairins savo šeimų stalą ar įvairiomis progomis ruošiamas vaišes“, – D. Jonauskienė dar papasakojo, kad vakarą vainikavo nuostabus desertas – datulių šokoladas, pagardintas džiovintomis spanguolėmis, maltomis sėklomis ir moliūgų tyre. Dar viena edukacija „Kalėdiniai žaisliukai iš veltinio“ sutelkė barzdiškius mokytis velti, derinti veltinio spalvas ir, pasitelkus kūrybiškumą, fantaziją, pasigaminti kalėdinį žaislą. Velti ir formuoti natūralią vilną mokė edukatorė Milda Narkienė. Spalvingą, gausų įvairių žaidimų, dainų ir šokių vakarą Barzdžių kaimo žmonės padovanojo sau, susirinkę į kaimo eglės įžiebimo šventę ir karnavalą, kuriame šėlo ir mažieji barzdiškiai, ir suaugusieji. „Gera buvo matyti ūgtelėjusius mūsų kaimo vaikus, pajausti, kad esame vienas kitam reikalingi, – D. Jonauskienė akcentavo, kad aktyviausi Barzdžių bendruomenės nariai jau dalinasi idėjomis naujiems projektams, sumanymams. – Juk viskas dėl vieno tikslo – mūsų kaimo gerovės.“
„P. n.“ informacija
Gyventojai, gavę sąskaitas už šildymą, dažnai klausia , kodėl jiems tenka mokėti daugiau negu gretimų daugiabučių gyventojams. Pagrindinė priežastis, dėl kurios skiriasi mokėjimai už šilumą, yra pastatų būklės skirtumai. Mokesčiai už šilumos energiją sudaro iki 80 proc. visų būsto energijai skirtų išlaidų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jos taupymą. Šilumos energija reikalinga ne tik tinkamai temperatūrai patalpose palaikyti, bet ir šilumos nuostoliams kompensuoti. Todėl šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui nulemia pastatų būklė. Jeigu jūsų buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis kelias gerokai sumažinti šilumos nuostolius. Jeigu jūs gyvenate daugiabutyje ir mokate už dalį viso namo suvartotos šilumos, nerenovavus namo šilumos kaštus galima būtų mažinti atliekant smulkius šilumos mazgų pagerinimo darbus: *Izoliuokite šilumos mazgo elementus. Labai dideli šilumos nuostoliai patiriami, kai neizoliuojami ar tik iš dalies izoliuojami vamzdynai, vandens rezervuarai bei sklendės, čiaupai, ventiliai ir kita šilumos mazge esanti armatūra. Elkitės rūpestingai ne tik savo gyvenamosiose, bet ir pagalbinėse patalpose. *Esant galimybei, automatizuokite šilumos punktą. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą įmanoma gerokai sumažinti šilumos vartojimą pastate, nes sistema, patalpose automatiškai palaikydama vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguoja į lauko temperatūros pokyčius ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai, į radiatorius tiekia žemesnės temperatūros karštą vandenį.
Kalėdines egles puošia iš rištų mazgų sukurtais žaislais
Kretingiškė edukatorė 36-erių Simona Mėžetienė, puikiai įvaldžiusi makramė – mazginio audimo, arba rišimo iš virvelių ar storų siūlų, – techniką prieš Kalėdas įvairių įstaigų ir organizacijų bendruomenes mokė, kaip patiems pasigaminti žaislus eglutei papuošti. „Makramė technikos esmė – rišimas ant dviejų pagrindinių mazgų, juos išmokus galima surišti įvairaus dydžio ir formos dekoracijas. Pirmasis mazgas – vadinamasis kvadratinis, o kitas siūlo apvyniojimo mazgas. Vieną ar kitą gerai išmokus, tuo pačiu mazgu ant įtvirtinto pagrindo galima surišti visą gaminį“, – kalbėjo S. Mėžetienė, šia technika pasigaminti žvaigždučių, varpelių, snaigių mokiusi globėjų ir globotojų šeimas per Socialinių paslaugų centre surengtą edukacinę vakaronę.
|
|
