|
|
|
(1814) 2023-12-19Yra sniego ar ne – sparnuočius lesinti būtina
Kol sniegas buvo užvertęs kiemus, laukus ir pamiškes, galiojo nerašyta taisyklė, kad privalome pasirūpinti savo mažaisiais draugais – žiemojančiais sparnuočiais, kad šie už rūpestį pavasarį mus džiugintų savo čiulbesiu ir naikindami kenkėjus. Nutirpus sniegui, atrodytų, paukščiai dar gali nulesti užsilikusias uogas, išsipešti iš žemės kokį atgijusį vabzdį ar slieką. Tačiau gamtininkai kategoriški: pradėjai lesinti, vadinasi, prisijaukinai paukštį, tad ir rūpinkis juo per visą žiemą. Reikšminga lesyklos forma Įspūdingomis nuotraukomis apie gyvąją gamtą televizijos ekranuose besidalinanti, tarptautiniuose konkursuose dalyvaujanti ir prizus juose skinanti mūsų krašto fotografė, buvusi pedagogė geografė Danutė Vasiliauskienė įsitikinusi, kad lesykloje paukščiams lesalo turi būti nuolat. „Pradėjus rūpintis į sodybą atskrendančiais sparnuočiais, jais ir reikia rūpintis per visą žiemą, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra sniego. Paukščiai įpranta prie vietos: lesykla ir vietovė aplink ją – kiemas ar laukas – jiems tampa namais. Žiūrėk, neįbėrei dvi tris dienas, jie ir nebeatskris, ieškos maisto kitur. Jei jau pradėjai globoti sparnuočius, kaip ir naminį gyvūną, jais ir privalai pasirūpinti, o ne priešokiais – noriu lesinu, nebenoriu nebelesinu“, – atsakomybės principą akcentavo kretingiškė. Lesyklos dydžio ar formos, į kurias paukščiai atskris pasimaitinti ir peržiem taps mielais įnamiais, D. Vasiliauskienė nesureikšmino. „Kokie – smulkieji ar stambūs – paukščiai atskirs palesti, priklauso tik nuo lesyklos uždarumo. Jeigu lesykla atvira, greta žvirblių, zylių, įsitaiso ir varnos, šarkos, kėkštai, kartais užklysta ir suopiai. Žiūrėk, dar ir katinas įsiropščia pakabintų lašinių paskanauti. Į uždaras su palikta landa arba visai žemas lesyklėles lįs tik smulkieji sparnuočiai“, – kalbėjo pašnekovė. Lesykloms, jos žodžiais, tinka ir penkių litrų plastiko indai su prapjauta anga, ir net kokoso riešutas, – forma priklauso nuo šeimininko išmonės, svarbu, kad lesykoje būti įpilta tinkamo lesalo.
Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui – kalėdinė staigmena
Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras Klaipėdoje prieš Kalėdas sulaukė malonios staigmenos – bendrovė „Klaipėdos rajono energija“ mokymo tikslams pagal panaudos sutartį perdavė lengvąjį automobilį LIGIER JS50, kuris bus naudojamas mokyti vairuoti jaunimą nuo 15 metų. Su teorija, bet be praktikos Sutartį 5-eriems metams su bendrovės „Klaipėdos rajono energija“ vadovu Mariumi Žiliumi pasirašiusi Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė džiaugėsi bendryste su ilgamečiais partneriais – Klaipėdos rajono savivaldybe ir dėkojo bendrovės vadovui už indėlį į jaunuomenės mokymą. LIGIER JS50 yra aukščiausias klasės vienatūris mažalitris miesto automobilis, išsiskiriantis puikiu dizainu ir mobilumu, jį vairuoti užtenka AM vairavimo kategorijos. Leistinas šio automobilio greitis – 45 km, juo draudžiama važinėti automagistralėse. „Toks automobilis mums labai reikalingas, nes tarnaus praktiškai mokant vairuoti itin jauno amžiaus jaunuolius. Dabar gi jaunuoliai nuo 15 metų amžiaus, valstybinėje įmonėje „Regitra“ išsilaikę teorinį egzaminą, gali sėsti už mažagabaričio automobilio vairo be praktinio vairavimo įgūdžių. Nuo šiol jaunuoliai praktinių žinių ir įgūdžių galės įgyti pas mus – juos mūsų centrui priklausančiame autodrome ir miesto gatvėse apmokys taip pat mūsų vairavimo mokytojai ir instruktoriai“, – kalbėjo D. Martišauskienė.
Nuskambėjo „Dainų dainelė“
Kretingos meno mokykloje buvo surengtas Lietuvos vaikų ir mokinių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ pirmasis, arba rajoninis, etapas. Jame dalyvavo 16 kolektyvų – iš viso 26 jaunieji dainininkai, kuriuos konkursui parengė 14 mokytojų. Vertinimo komisija, kurios pirmininkė – Gargždų muzikos mokyklos Teorinio skyriaus vedėja, muzikos mokytoja, studijos „Svirplys“ vadovė Nijolė Usevičienė, narės Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Rita Urniežienė ir Kretingos meno mokyklos chorinio dainavimo mokytoja Lilija Bakšanskienė, pasidžiaugė atlikėjų menine raiška, scenine kultūra, įdomiu repertuaru.
Iki Trijų Karalių praeivius džiugins Kretingos rajono švietimo centro prieigose papuošta kalėdinė eglė – žaisliukus jai sukūrė ir padarė rajono bendrojo ugdymo mokyklų I–VIII klasių skirtingų gebėjimų mokiniai, kurie, paraginti savo mokyklų socialinių pedagogių, kitų mokytojų, dalyvavo kūrybinių darbų parodoje-akcijoje „Kuriu Kalėdas“. Šią parodą-akciją, kurios pagrindinis tikslas – paskatinti skirtingų gebėjimų mokinių kūrybiškumą ir bendradarbiavimą, lavinti mokinių saviraišką, estetinį suvokimą, ieškoti originalių sprendimų, meninės raiškos formų, būdų ir technologijų, kuriant eglės papuošimus, inicijavo Marijono Daujoto progimnazija kartu su Kretingos rajono švietimo centru.
Kad kalėdinė eglė savo grožiu džiugintų kretingiškius, organizaciniais rūpesčiais dalinosi Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė, Marijono Daujoto direktorės pavaduotoja ugdymui Jūratė Račinskienė, šios mokyklos specialioji pedagogė Renata Galdikienė, specialioji pedagogė-logopedė Šarūnė Venckuvienė, logopedė Eglė Genčiuvienė. „Manau, kad šia paroda-akcija mums ne tik pavyko suaktyvinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp rajono mokyklų, bet ir prisidėti prie gamtos išsaugojimo, nes viena konkurso sąlygų – kad kalėdinis žaislas būtų pagamintas iš tvarių, aplinkai draugiškų medžiagų“, – pastebėjo rajono Švietimo centro direktorė L. Jurgutienė.
„P. n.“ informacija
Baigėsi Kretingos rajono pirmenybių III lygos finalai, kuriuose kovojo komandos, sezoną pradėjusios II lygoje. Didžiajame finale susitiko dvi jaunimo komandos: „Sporto mokykla“ 100:68 nesunkiai palaužė jaunesnius kolegas iš SM-2007 ir tapo šių metų čempionais. Nugalėtojus į pergalę vedė Dovydas Jedenkus, išrinktas ir naudingiausiu finalo žaidėju, – jis surinko 23 taškus, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus bei surinko 29 naudingumo balus. Eisvydas Petkus taip pat surinko 29 naudingumo balus ir 21 tašką. Pralaimėjusiųjų komandoje naudingiausiu pripažintas Tautvydas Rudys, pelnęs 11 taškų, atkovojęs 7 kamuolius, atlikęs 8 rezultatyvius perdavimus ir surinkęs 28 naudingumo balus, Deivydas Kazlauskas pelnė 20 taškų. Čempionų komandos treneris Aurimas Ivanovas po finalo kalbėjo: „Dalyvaujant Kretingos rajono pirmenybių II lygoje tikslas buvo suteikti daugiau žaidimo minučių mažiau patirties turintiems vaikinams, kurių dauguma šiais mokslo metais jau baigs Sporto mokyklą. Taip susiklostė, kad nuėjome iki pat finalo trečioje lygoje, o finalinėse rungtynės auklėtiniai žaidė prieš jaunesnius varžovus. Didesnė patirtis, stipresnė fizinė jėga leido mūsų komandai laimėti finalines rungtynes ir pasidžiaugti iškovotais medaliais, taure. Nors ir iškovojome pirmą vietą, mūsų sezonas dar nesibaigė: laukia čempionatas Klaipėdos krepšinio lygoje ir taip pat nauji turnyrai ateityje.“ Rungtynėse dėl III v. „Stafs“ komanda 82:45 sutriuškino „Žemaičius“ ir pasidabino bronzos medaliais (Mantas Jonikas ir Giedrius Ratkus – po 28; Giedrius Petreikis – 14; Laurynas Kazlauskas – 9).
Tomas KUBILIUS
Gruodžio 14 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojami NKL rungtyniaujantys „Kretingos“ krepšininkai išvykoje po pratęsimo 75:71 (18:26; 18:7; 18:14; 10:17; 11:7) nugalėjo Kauno „Žalgirio-II“ (12 pergalių, 9 pralaimėjimai) komandą ir nutraukė trijų pralaimėjimų seriją. Rungtynių pradžia geriau klostėsi šeimininkams, kurie kėlinio pabaigoje įgijo dviženklę persvarą (8 min. 23:12), II kėlinį „Kretingos“ komanda demonstravo solidžią gynybą ir į pertrauką išėjo pirmaudami 36:33. Po pertraukos aikštėje atkakli kova virė ir toliau, viskas sprendėsi paskutinę minutę, kretingiškiai pirmavo 64:60, bet varžovai sugebėjo išlyginti rezultatą. Po paprašytos minutės pertraukėlės „Kretingai“ atakos suregzti nepavyko ir viskas nusikėlė į pratęsimą, per kurį Mindaugas Stašys ir Justas Žiubrys šaltakraujiškai metė baudas ir įtvirtino Kretingos pergalę. Lietuvos aviacijos legendą žavėjo Dariaus ir Girėno žygdarbis
Garsus šalies lakūnas, aviacijos sportininkas, aviakonstruktorius Vladas Kensgaila yra gimęs tais pačiais – 1933 metais, kai Steponas Darius ir Stasys Girėnas savo eksperimentine „Lituanica“ perskrodė Atlanto erdves. Nuo vaikystės Vladą žavėjo šių tautos didvyrių žygdarbis ir paviliojo visam gyvenimui – jis netgi sukonstravo skraidančią „Lituanicos“ kopiją. Savo sūnų, taip pat profesionalų lakūną, kuriam dabar 55-eri, neatsitiktinai pavadino Dariumi. Savo gyvenimo saulėlydyje V. Kensgaila apsigyveno pas jį Palangoje, o, pakirstas sunkios ligos, dienas leidžia globos namuose. Sukūrė tris „Lituanicos“ modelius Šį rudenį V. Kensgailai švenčiant 90-metį, į Padvarių socialinės globos namus jį sveikinti atvyko buvę kolegos, draugai, taip pat – ir atstovai iš Panevėžio miesto savivaldybės, kurios tarybos narys jis buvo nuo 2003 iki 2011-ųjų metų, jam suteiktas šio miesto Garbės piliečio vardas. Kolegos ir artimieji prisiminė V. Kensgailos nuopelnus Lietuvai, dalijosi prisiminimais apie jo gyvenimą. Šis žmogus, visų pirma, buvo garsus aviacijos konstruktorius: jis sukonstravo net 3 „Lituanicos“ modelius. Vienas jų buvo sukurtas 1983 m., režisieriui Raimundui Vabalui statant kino juostą „Skrydis per Atlantą“, ir kone tiksliai atkartojo legendinį lėktuvą, kurį pats išbandė ir juo skraidė. Dabar šį modelį kaip technikos istorijos muziejinę vertybę galima išvysti Kaune, Aleksote, veikiančiame Lietuvos aviacijos muziejuje. O kiti du gerokai mažesni orlaivio modeliai buvo sukurti Lietuvos oro uostų pageidavimu: vienas jų, perpus mažesnis už originalą, gana ilgai kabojo sostinės oro uosto laukimo salėje. Trečiasis, originalo masteliu 1:4, buvo sukurtas paminėti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 77-ųjų ir Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį.
|
|
