|
|
|
(1813) 2023-12-15Kitąmet Savivaldybė didins socialines išmokas
Kretingos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitete buvo aptarta, kad kitąmet būtina padidinti kelerius metus neindeksuotas Savivaldybės mokamas pašalpas. Jų dydžius dar ketinama aptarti artimiausiame komiteto posėdyje, kad kitų metų biudžete tam būtų numatytos lėšų. Tikslinga didinti pajamų ribą Socialinės apsaugos ir socialinių reikalų komitetui vadovaujančios tarybos narės Jolantos Girdvainės manymu, infliacija didėja, o pašalpos, priklausančios nuo Savivaldybės sprendimo, liko nepakitusios pastaruosius 5-erius metus. „Visiems gyvenimas sunkėja, kainos kyla. Tačiau dirbantiems algos didinamos, pensijos – taip pat. Valstybė savo skiriamas išmokas indeksuoja, o tos, kurias skiria Savivaldybė, tarkim, onkologiniams ir kitiems sunkiems ligoniams, nukentėjusiesiems nuo gaisro ir pan., liko tos pačios. Pašalpos turėtų būti indeksuotos. Socialinės paramos skyrius iki kito mūsų komiteto posėdžio, numatyto gruodžio 19-ąją, turėtų pateikti skaičiavimus“, – kalbėjo J. Girdvainė. Jos nuomonei, kad vienkartinės pašalpos turi būti peržiūrėtos adekvačiai pagal kylančias kainas, taip pat – atsižvelgiant ir į biudžeto galimybes, pritarė ir komiteto narys Juozas Mažeika. Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė sakė, kad pašalpų indeksavimą tikslinga peržiūrėti, pagal kitų šalies savivaldybių pavyzdį yra numatyti keli indeksavimo variantai, tačiau juos dar reikės išsamiai aptarti. „Manyčiau, kad tikslingiausia yra didinti pajamų ribą, nuo kurios asmeniui ar šeimoms galima skirti pašalpas“, – įsitikinusi K. Gimžauskaitė-Mažonienė.
Apie ką norėtumėte pasikalbėti su rajono meru?
Trečiadienį Kretingos rajono švietimo centre buvo pasveikinti rajono moksleivių kūrybinių darbų konkurso „Mes – prieš korupciją“ laureatai, nominantai ir mokytojai. Pasak Kretingos rajono švietimo skyriaus specialistės Jolantos Jurgutienės, pagal konkurso nuostatas, kūrybinius darbus buvo galima atlikti įvairiausia technika – pieštukais, guašu, akvarele, mintis išreikšti karpiniuose ir fotografijoje, taip pat pasirinkti patinkančią iš siūlomų temų. Iš viso sulaukta apie 60 kūrybinių darbų iš 9-ių rajono mokyklų. Darbus vertino Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkė Jolanta Gedvilaitė (pirmininkė), Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Gintaras Bruzdeilinas, Kretingos meno mokyklos mokytojos Birutė Česnauskienė ir Rūta Šulskienė. Pirmoje amžiaus (13–15 metų) grupėje pirmoji vieta atiteko Pranciškonų gimnazijos mokinei Jogailei Noreikaitei už darbą „Kasdienis melas jums, žiūrovai“ (mokyt. Jovita Bambalaitė). Komisija šiemet skyrė dvi antrąsias ir dvi trečiąsias vietas.
„Bee Cozy“: jaukindamiesi bites mokosi verslumo
Šiais mokslo metais Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje buvo įregistruota mokomoji bendrovė „Bee Cozy“, kurios paruoštais produktais jau galėjo pasidžiaugti ir tradicinės mugės „Įkvėpk! Kalėdos!“ viešojoje Kretingos bibliotekoje lankytojai, ir kalėdinio mokinių bendrovių sambūrio dalyviai. Pastarąjį Lietuvos parodų ir kongresų centre Vilniuje surengė viešoji įstaiga „Lietuvos Junior Achievement“, kuri ir kuruoja praktinio verslumo programas. Šiemet parodoje Vilniuje dalyvavo 600 moksleivių, 130 mokytojų ir 150 verslo atstovų iš visos Lietuvos, o Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos atstovės turėjo galimybę pristatyti savo verslo idėją, kuri neatsiejama nuo bitininkavimo tradicijos ir nuo natūralių, sveikų bičių produktų – gimnazistų mokomoji bendrovė „Bee Cozy“ parduoda natūralaus bičių vaško produktus ir medų. Mokomajai mokinių bendrovei „Bee Cozy“ vadovauja ekonomikos mokytoja Viktorija Zacharova, gimnazistes, susibūrusias į bendrovę, konsultuoja ūkio dalies vedėja Simona Mikelkevičienė. Ji, turinti bitininkavimo patirties, prižiūri ir dvi bičių šeimas, kurias ant gimnazijos stogo prieš dvejus metus įkurdino urbanbee.lt komanda. „Projektas pasisekė ir išaugo“, – mokomosios bendrovės, susijusios su bitininkystės tradicijų plėtojimu ir bičių produktais, atsiradimą gimnazijoje pagrindė šios ugdymo įstaigos direktorius Kęstutis Trakšelys.
Mokėsi komandos formavimo ir lyderystės įgūdžių
Vykdant „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos planą Marijono Daujoto progimnazijoje surengti užsiėmimai mokinių savivaldai stiprinti – juose mokiniai mokėsi komandos formavimo ir lyderystės įgūdžių. Daujotiečių svečiai – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinių parlamento nariai bei jų koordinatorė mokytoja Beata Viggins. Jie jaunesniuosius bendraminčius mokė atskleisti lyderystę per įdomias veiklas. „Mokymų tikslas – padrąsinti mokinius, kad jie atrastų, pažintų savo stipriąsias savybes, suprastų, kokių jų reikia kuriant ir formuojant komandą, kaip savyje atrasti lyderio bruožų“, – įvardino Marijono Daujoto progimnazijos dailės mokytoja užsiėmimų moderatorė Onutė Viskontienė, kuriai skirta užduotis – organizuoti renginį, nukreipti ir suburti mokinius, jiems patarti. Organizuojant mokymus taip pat prisidėjo Marijono Daujoto progimnazijos iniciatyvių mokinių sambūrio pirmininkė Smiltė Bistrovaitė, jai talkino Austėja Mažrimaitė, Darija Dzikevičiūtė, Andrėja Pucaitė, Aušrinė Malūkaitė ir Deimantė Gedeikytė. Susitikę dviejų mokyklų mokiniai, mokinių parlamentų nariai dalinosi savo patirtimi apie veiklas, savivaldą, atliko komandos formavimo užduotis, kurios leido išsiaiškinti lyderio savybes, jas komentavo, pateikė gyvenimiškų pavyzdžių, gerino savo komunikacinius įgūdžius, renginio pabaigoje pasidalino patirtais įspūdžiais. Kodėl mokiniams reikia kalbėti apie lyderystę? Anot O. Viskontienės, jaunos asmenybės yra turtingos vidinių resursų, tereikia tik mokiniams padėti juos atpažinti, padrąsinti, kad atsiskleistų, išdrįstų pasidalinti savo idėjomis, įžvalgomis, mintimis ar pasiūlymais. „Visi žinome ar esame patyrę, kaip būna sunku, baisu parodyti iniciatyvą, nes dažnai bijome vertinimo – vaikai išgyvena lygiai tuos pačius jausmus. Todėl ir reikalingi tokie mokymai, kurie padėtų sužibėti mūsų „deimančiukams“, – neabejojo pedagogė.
Baubliškis ginklą laikė nelegaliai
Trečiadienį apie 16 val. Baublių kaime Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai1968 m. gimusio vyro ūkiniame pastate rado galimai nelegaliai laikomus ginklus – du skriemulinius lankus. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 258 str.
„P. n.“ informacija
Sodyboje „pasidarbavo“ ilgapirščiai
Antradienį apie 12 val. Kūlsodžio kaime pastebėta, kad iš negyvenamosios sodybos yra pavogtas mėšlo išnešamasis reduktorius, vikšrinio traktoriaus DT-75 vedantieji priekiniai ratai, motopjūklas, akumuliatoriaus kroviklis ir kt. Savininkui padaryta 1 tūkst. 300 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Girtas sukėlė avariją
Pirmadienį apie 13.48 val. Kretingoje, Šiaulių pl., automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas nepasirinko saugaus greičio bei atstumo ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį BMW X5 xDrive. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojui, gimusiam 1969 m., nustatytas 2,10 prom. neblaivumas. Žmonės per eismo įvykį nenukentėjo.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Rajono mokinių tinklinio pirmenybės, Jaunių (vaikinų) grupė. Tris pergales pasiekę Jaunių vaikinų grupėje vienvaldė lyderė yra Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro (EGPMC) „Kretingos filialo“ komanda, su dviem pergalėm – „Darbėnų gimnazijos-II“ komanda, po vieną pergalę yra pasiekusios „Vydmantų gimnazijos“, „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“, „Pranciškonų gimnazijos“ komandos. Pergalės džiaugsmo dar nepatyrė „Darbėnų gimnazijos-II“ ir „Salantų gimnazijos“ komandos. Rezultatai: „Vydmantų gimn.“ – EGPMC „Kretingos filialas“ – 2:3 (25:23; 16:25; 23:25; 28:26; 9:15); „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – „Darbėnų gimn.-I“ – 0:3 (13:25; 23:25; 20:25). Jaunių (merginų) grupėje vienvaldės lyderės – „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“ tinklininkės, laimėjusios visus tris susitikimus, II v. su dviem pergalėm žengia „Darbėnų gimnazijos“ komanda ir po vieną pergalę yra pasiekusios „Pranciškonų gimnazijos-I“ ir „Salantų gimnazijos“ komandos, be pergalių kol kas išlikusios „Vydmantų gimnazijos“ ir „Pranciškonų gimnazijos-II“ komandų atstovės. Rezultatai: „Vydmantų gimn.“ – „Darbėnų gimn.“ – 0:3 (12:25; 16:25; 14:25); „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – „Salantų gimn.“ – 3:1 (20:25; 25:21; 25:19; 25:20). Kretingos rajono krepšinio pirmenybės pasiekė finišo tiesiąją, ir artėjantį savaitgalį bus sužaisti finaliniai susitikimai.
Audringai finišavo Rajono veteranų salės futbolo pirmenybės, kuriose netrūko intrigos ir atkaklios kovos. Mažajame finale susitiko HBH ir „Slėnio“ komandos. Pirmojo etapo dvikova komandos sužaidė lygiomis 4:4. Rungtynes komandos pradėjo susikaupusios ir koncentravosi į aktyvią gynybą. Tad pirmas įvartis krito tik 15-ą min. Pasižymėjo „Slėnio“ atakų lyderis Edgaras Dobrovolskis. HBH stengėsi perimti iniciatyvą, tačiau pirmas kėlinys baigėsi „Slėnio“ naudai 1:0. HBH pastangos išlyginti rezultatą vainikuotos jau pirmąją antro kėlinio minutę – 1:1. Po trijų minučių HBH komandos ataka baigėsi antruoju įvarčiu – 2:1, priekyje jau HBH. 39-ą min. „Slėnio“ eilinė pražanga kainavo įvartį. HBH įžaidė kamuolį, ir Egidijus Martinkus padidino persvarą iki 3:1. „Slėnio“ veteranai lengvai nepasidavė ir po minutės rezultatą sušvelnino iki 2:3. Įtampa vėl išaugo, ją 45-ą min. šiek tiek nuslopino HBH pasiektas įvartis – 4:2. „Slėnio“ komanda dar sugebėjo įmušti įvartį, bet rungtynes 4:3 laimėjo HBH komanda.
Vis daugiau Lietuvos bendruomenių aktyviai naudojasi verslo suteikiama parama, taip gerindamos savo kasdienybę. Vienas to pavyzdžių – tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ paramą sėkmingai panaudojusi Vydmantų gyvenvietė. Didžiausia Kretingos rajono gyvenvietė už gautus pinigus apšvietė bendruomenės traukos centru tapusią maudyklą, patobulino sporto aikštyną ir atliko naujai statomo bažnyčios ir klebonijos komplekso elektros įrengimo darbus. 2024 m. iškils lauko klasės kupolas ir scena bendruomenės bei mokinių veikloms. „Finansinę paramą bendruomenėms svarbiems projektams suprantame ne tik kaip priemonę, skatinančią gyventojus palaikyti atsinaujinančios energetikos projektų vystymą. Bendruomenių projektų ir idėjų stiprinimas atsakingoms įmonėms leidžia stiprinti pasitikėjimą tarp gyventojų ir verslo, skatinti regionų vystymąsi. Vietos bendruomenes matome kaip partnerius, kurie mums gali padėti pasiekti žaliosios transformacijos tikslus. Todėl ypač džiaugiamės ir palaikome bendruomenes, ieškančias energetinio efektyvumo, atsinaujinančios energetikos ir kitų aplinkai palankių sprendimų savo veikloje“, – sakė „Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorė Emilija Musteikytė.
Gaisras įsiplieskė rūsyje
Pranešimą apie gaisrą M. Daujoto gatvėje Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pirmadienį 23.53 val. Atvykus ugniagesiams, iš rūsio rūko dūmai. Paaiškėjo, kad gaisro židinys – rūsyje. Sudegė viduje buvusios malkos ir popierius. Aprūko patalpos sienos ir lubos. Pastate įrengta priešgaisrinės signalizacijos sistema.
„P. n.“ informacija
Mokslininkai Jurgį Ambraziejų Pabrėžą prilygino žemaičių daktarui Faustui
Vilniaus universiteto leidykla, bendradarbiaudama su Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija, šią vasarą išleido knygą „Žemaičių daktaras Faustas: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas“. Šios, 312 puslapių apimties, knygos autoriai yra ilgametė Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė ir Vilniaus universiteto profesorius dr. Arvydas Pacevičius. Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje jau įvyko knygos pristatymas, o Kretingos krašto žmonėms, patikino N. Raudytė, ji bus pristatyta kitąmet. – Gerb. Nijole, apibūdinkite šį mokslinį leidinį, koks jo tikslas? – Knygoje labiausiai koncentruojamasi į Jurgio Pabrėžos kauptą biblioteką: rašoma apie jos kilmę, kaupimo būdus ir raidą, pobūdį ir tematiką, jos paveldo reikšmę šiandienai. Leidinyje atskira dalimi publikuotas šios bibliotekos katalogas, aprėpiantis po įvairias atminties institucijas ir kolekcijas išblaškytas knygas, – jis leidžia pažinti dar neatskleistą kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos gyvenimo ir veiklos pusę, jo ryšius, bibliotekos komplektavimo būdus, šaltinius, dydį, pobūdį, turinį, knygos kultūros ypatybes. Sumanymas identifikuoti ir suregistruoti po įvairias Lietuvos atminties institucijas pasklidusius J. A. Pabrėžos rinkinio leidinius nėra naujas. Šis sunkus darbas buvo pradėtas tarpukariu Kretingos vienuolyne tėvo Augustino Dirvelės ir kitų brolių pranciškonų iniciatyva, pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais tęstas Kaune – Vaclovo Biržiškos, vėliau – Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojų. Dabar pagaliau jau turime publikuotą katalogą, kuriame užregistruoti 207 pavadinimai, arba 233 vienetai spaudinių: iš jų yra išlikę 204 ir rekonstruoti 30 vnt. spaudinių. – Kaip kilo sumanymas rengti šią knygą? Kas buvo sunkiausia? Iš kur paimti šaltiniai? – Sumanymas rengti šią knygą kilo, siekiant pagerbti ir paminėti J. A. Pabrėžos 250 metų gimimo jubiliejų ir LR Seimo paskelbtus jo vardo metus. Būtent vienintelė iš kunigo pranciškono paveldo buvo likusi neištyrinėta jo turtinga ir laikoma viena įdomiausių XIX a. pradžios bibliotekų Lietuvoje. Nors įžymaus kunigo pranciškono asmenybė, veikla ir palikimas nuolat traukia mokslininkų, istorikų dėmesį, vis dėlto jo asmeninė biblioteka išsamių, visapusiškų tyrimų iki šiol nebuvo sulaukusi. Todėl nuspręsta ją ištyrinėti ir įamžinti atskiroje knygoje. Parengiamieji darbai prasidėjo jau gerokai anksčiau, tačiau vėliau tyrimą bibliotekose ir archyvuose apsunkino karantinas ir kovido pandemija. Tyrinėjimo šaltiniai buvo išlikę ir neišlikę J. A. Pabrėžos bibliotekos spaudiniai, kurie pagal šaltinius kataloge buvo rekonstruoti. Išlikę spaudiniai, kurių yra 204 fiziniai vienetai, šiandien saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Krokuvoje Čartoriskių bibliotekoje, Kretingos muziejuje, Tomo Petreikio rinkinyje, o kai kurių buvimo vieta liko nežinoma. Kataloge rekonstruota 30 neišlikusių knygų.
Kaip mes sodinome medžius
Kone kasdien girdint apie plynus miškų ir pavienių brandžių medžių miestuose kirtimus, prisiminkime tuos žmones, kurie juos sodino. 1929 m. garsus Lietuvos miškininkas Marijonas Daujotas (1891–1975) sakė: „Lietuvos miškai yra brangus tautos turtas, tad ne tik miškininkai, bet ir visa visuomenė turi rūpintis, kad miškas ne nyktų, ne skurstų, bet augtų ir klestėtų. Visų turi būti vienas obalsis: Lietuvos miškų gerovė – Lietuvos gerovė.“ 1918 m. atsikūrusi Lietuvos valstybė po kaizerinės Vokietijos okupacijos paveldėjo sugriautą miškų ūkį, kai, per karą iškirtus apie ketvirtadalį miškų, šalies miškingumas sumažėjo iki 17 proc., tad negausiems diplomuotiems miškininkams ir iš Rusijos sugrįžusiems ten mokslus baigusiems specialistams teko sunkus miškų atkūrimo darbas, prie ko aktyviai prisidėjo ir visuomeninės organizacijos bei šalies gyventojai. Viena jų buvo prelato Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) ir jo bendraminčių 1921 m. iniciatyva įsteigta „Lietuvai pagražinti draugija“, kurios vienas tikslų buvo puošti Lietuvą medžiais. Šios draugijos nariai energingai pradėjo savo veiklą, ragindami Steigiamąjį Seimą išleisti atskirą įstatymą, kuriuo nuo kirtimo būtų apginami palei kelius ir vieškelius augę medžiai, o savo pirmajame draugijos susirinkime ragino šalies švietimo ministeriją įvesti mokyklose medžių sodinimo šventę – moksleivių auklėjimo priemonę. Pirmąją tokią šventę draugija surengė 1921 m. spalio 1 d. Joje dalyvavo 8-ios Kauno mokyklos, kai vėliau medžių sodinimo pavasarinės talkos tapo kasmete tradicija. Šios draugijos iniciatyva – pasodinti ilgametį tvarų medį išskirtinėse kaimų ir miestų vietovėse, suteikti jam Lietuvos istorijai svarbų vardą, paplito visoje šalyje ir ne vienoje vietoje taip susiformavo istorinės aplinkos erdvė ar valstybinių ir istorinių švenčių vieta.
Šiemet sukanka 130 metų, kai iškilo vienas gražiausių romantizmo laikotarpio Kretingos miesto architektūros statinių – neogotikinė grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus. Tai buvo pirmasis švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano sakralinės architektūros statinio projektas, parengtas jo autoriui persikėlus dirbti į Rusijos imperiją. Koplyčia kapinėse, o ne dvaro sodyboje šalia rūmų, buvusi pastatyta ne atsitiktinai. Šioje vietoje priešais senąsias parapijos kapines plytėjusioje bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno žemėje rusų valdininkai 1873 m. sumanė statyti stačiatikių cerkvę. Kol jie derino statybos klausimus, parapijos klebonas ir vienuolyno gvardijonas T. Feliksas Rimkevičius, palaikomas Kretingos dvarą iš stačiatikių grafų Zubovų nuomojančio kataliko grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891), teritoriją aptvėrė medine tvora, pašventino joje naująsias parapijos kapines ir pradėjo laidoti mirusiuosius. Todėl rusų valdininkams teko cerkvei ieškotis naujos vietos. Įsigijęs iš Zubovų Kretingos dvarą, Juozapas Tiškevičius jame 1878–1883 m. įsirengė šeimos rezidenciją, kurią su bernardinų bažnyčia ir Kretingos miestu sujungė nauja, 1883–1884 m. nutiesta gatve, einančia tarp senųjų ir naujųjų parapijos kapinių. Palei gatvę buvo paklotas pirmasis mieste šaligatvis, kuriuo dvariškiai galėjo pėsčiomis patogiai pasiekti kapines ir bažnyčią.
Žydinčias pievas perkėlė į liejamas žvakes
Nuosavoje sodyboje Pryšmančiuose gyvenanti Nida Čyžauskienė įgyvendino nuo vaikystės puoselėtą svajonę – auginti gėles, jomis džiaugtis ir džiuginti kitus, puošiant aplinką. Tačiau per pandemiją ji ėmė kurti rankdarbius – džiovintų gėlių žiedais puoštas natūralias žvakes ir vainikus. O neseniai, pasisėmusi floristikos meno žinių, 53-jų moteris įkūrė savo produktų liniją „Floros paslaptys“, ir į šią mielą širdžiai veiklą, kaip tikino, sutalpina meilę ir gamtai, ir žmogui. Pakerėjo japoniškas stilius Nidos kuriamų darbų – žvakių ir vainikų – stilius išsiskiria natūralumu – ne vien tuo, kad naudojamos gamtinės medžiagos, bet ir švelnių spalvų derme. Žvelgi į juos ir neatsistebi – iš kur tas subtilaus grožio pajautimas, gebėjimas tarpusavyje sukomponuoti augalus, nes kiekvienas darbas tampa vis kitokiu meno kūriniu, primenančiu vaške sustingusias japonų ikebanas. Ir neatsitiktinai – japonų žvakių liejimo technika, kurios pryšmantiškė per pandemiją išmoko savarankiškai iš interneto, daug skaitė, išties sužavėjo ją. Į specialias ovalo, kvadrato, apskritimo formas N. Čyžauskienė deda pačios rinktus, savo sodyboje užaugintus ir pievose suskintus sudžiovintus augalus – gėles, žolynus, po to atsargiai pila nuspalvintą vašką, lengvai sumaišydama jo spalvas. Kai žolynai ir gėlės sustingsta, formų kraštus nutirpina karšto oro srove, kad pasimatytų augalų raštai. Po to žvakės vidų užpildo sojų vašku, į kurį įstato natūralų medinį pagaliuko formos dagtį, kuris degdamas maloniai spragsi. Kiekviena žvakė galutiniame jos kūrybos rezultate – skirtingas originalus rankų darbo kūrinys, o ir dega, sakė pašnekovė, kiekviena skirtingai. „Lieji ir nežinai, kas išeis. Kartais būna ir taip, kad vašku užliejus augalus, pakinta jų spalva, ne visos išlieka tokios ryškios, kaip sudžiovinus. Pigmentą vaškui nuspalvinti taip pat reikia iš anksto pasiruošti: per daug įdėsi, intensyvi spalva užgoš augalus, per mažai – neišgausi fono stingstantiems augalams“, – kūrybos procesą, kurį ilgainiui ištobulino, apibūdino kūrėja. Jos žiniomis, Lietuvoje pagal šią japonų techniką dirba vos keletas meistrų, tad mano, kad jos stilius dar nespėjęs pabosti. Nidos sukurtos žvakės gali papuošti interjerą, pakylėti nuotaiką, tinka įvairiomis progomis ir visais metų laikais.
|
|
