|
|
|
(1811) 2023-12-08Strėlės į komunalininkų pusę: su sniegu galynėjasi nepakankamai
„Vykome į Kretingos polikliniką. Va tau – perėja. Miesto seniūne Gintare Liobikiene, ar pastebit tas perėjas?“– kandžia replika ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas ant sniego gūbrio pakibęs kūdikio vežimėlis, viešai pasidalijo gyventojas. Bedarbiams kastuvo neduos „Šliump šliump per žliugsintį sniego sluoksnį iki „Maximos“ – grįžus namo, batai žemėlapiais išpaišyti, – sakė moteris. – Ar tie komunalininkai ten miega, ar ką?“ Kita skaitytoja suabejojo, ar sniegas nuo miesto šaligatvių apskritai yra bevalomas, ar tik apipilamas druska, kad tirptų: „Einu – priešais parburzgia traktoriukas kratydamas druską. Šaligatvis – siauras, matau, kad neprasilenksim, todėl įsilipu į pusnį, stoviu, laukiu. Technikai, aišku, – nė motais, važiuoja ir nuvažiuoja. Suprantu, kad turėjau „duoti kelią“, bet mąstau: kodėl, užuot nuvalius, šaligatviai tik pabarstomi druska? Jau geriau vien žvyro papiltų, bent batų pliurzė negraužtų.“ „Pajūrio naujienų“ skaitytojų pastebėjimu, pavyzdžių, kad nepakankamai valomi šaligatviai, mieste yra daugiau: paminėjo Laisvės gatvės kvartalą, J. Basanavičiaus gatvę ir aplink ją, kur šaligatviai labai siauri, ir negali įvažiuoti valytuvas. „Valytoja, atrodo, stengiasi, kastuvu sniegą nukasa, bet kas iš to – važiuojamąja dalimi pravažiavus greideriui, po kelių minučių vėl užversta“, – pasakojo kretingiškė. Kai kurių pašnekovų nuomone, esant situacijoms, kai komunalininkai vieni nepajėgia viso miesto teritorijos „apimti“, gal, Savivaldybės administracijos pakviesti, sukibtų talkinti techniką turintys vietiniai ūkininkai, o gal, kaip yra Naujojoje Akmenėje, galėtų padėti sniegą kasti iš rajono biudžeto pašalpas gaunantys bedarbiai. Užimtumo tarnybos Kretingos skyriaus vedėjos Virginijos Naudžienės duomenimis, iš iki gruodžio 1 d. Kretingos skyriuje užregistruotų 2 tūkst. 56-ių asmenų bedarbio statusą turi 1 tūkst. 589, 115-a yra ilgalaikiai. Tačiau meras Antanas Kalnius kastuvo jiems neduos, yra įsitikinęs, jog šaligatvius, kelius turi valyti specialistai, kurie šiuos darbus atlieka ir greitai, ir efektyviai. „Žiema turi savo grožį ir savo minusą, nemanau, kad komunalininkai nesusitvarko. O ūkininkus žiemos darbams seniūnijos ir taip samdosi“, – sakė A. Kalnius.
Šiluma šiemet pigesnė
Bendrovės Kretingos šilumos tinklai tiekiamos šilumos kaina, lyginant tuos pačius šių ir praėjusių metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, sumažėjo per 20 proc. Šilumos 1 kilovatvalandė 2022 m. spalį kainavo 14,22 ct, 2023 m. – 9,63 ct, t. y. kaina krito 32 proc., lapkritį atitinkamai 12,71 ir 9,65 ct – 24 proc., gruodį – 12,52 ct ir 9,73 ct – 22 proc. „Parengėme ir įdiegėme kuro kokybės kontrolės sistemą, kuri, kaip parodė šildymo sezono pradžia, yra efektyvi. Šilumos kainą mažinti padėjo ir atpigęs biokuras, kiti veiksniai, iš kurių išskirčiau gerą komandinį darbą, jo organizatorius – 2-os katilinės Melioratorių gatvėje Kretingoje viršininką Audrių Beniušį, Energetikos ir IT skyriaus vadovą Egidijų Kivilį, Technikos skyriaus vadovą Tomą Liaučių“, – kalbėjo įmonės Kretingos šilumos tinklai direktorius Dainius Budrys. Kretingos šilumos tinklai biokurą perka biržoje. D. Budrys patvirtino, kad įmonė su biokuro tiekėjais yra pasirašiusi sutarčių apie 60 proc. šio šildymo sezono kuro poreikiui patenkinti.
Šaltukas spaudžia, bet lipti ant ledo dar pavojinga
Ant Pranciškonų gimnazijos tvenkinio ledo – ne vienos dienos tradiciniai Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių mokymai, kaip, panaudojus specialias priemones, gelbėtų įlūžusį žmogų. Tarnyba apie tokias nelaimes pranešimų iki ketvirtadienio dar nėra gavusi, tačiau įspėja: ledas – apie 4 centimetrų storio, vaikščioti juo pavojinga. Saugu, kai savaitę minus 10 Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Lukošienė, apie pavojus, tykančius ant ledo, retas pilietis susimąsto, paspaudus šaltukui, vandens telkiniams pasidengus ledu, ir žvejai iškart skuba išbandyti poledinę žvejybą. Skaudžiai šis malonumas praėjusį sekmadienį galėjo pasibaigti Visagine – panaudoję gelbėjimo roges, Gulbino ežere ugniagesiai ištraukė už 15-os metrų nuo kranto įlūžusį vyrą. „Tai buvo pirmoji šiemet, gerai, kad laimingai pasibaigusi nelaimė, kai skendo žvejys“, – sakė specialistė. Ledą išbandyti nekantrauja ir vaikai. Tačiau tėvai, mokytojai turėtų paaiškinti, kad tvirto ledo galima tikėtis tik tada, jei oro temperatūra visą savaitę laikosi minus 10 laipsnių. Pasak S. Lukošienės, ledas laikomas tvirtu, išlaiko žmogų, jeigu storis yra daugiau kaip 7 cm. O kad išlaikytų grupę žmonių ledo storis turi būti ne mažiau 12-os cm. „Tvirtas ledas visada yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos arba geltono atspalvio yra netvirtas, nes jame yra daug oro“, – sakė S. Lukošienė. Žvejai, nors ir ant tvirto ledo eidami, privalo dėvėti gelbėjimo liemenę ar specialų neperšlampamą ir vandenyje laikantį kostiumą, su savimi turėti ledo smaigus, virvę, eiti ant ledo ne vienam, pasitikrinti ledo tvirtumą, nesibūriuoti su žvejais, išlaikyti atstumą nuo kitų žmonių.
Diktanto konkursas – raštingumo prestižui kelti
Marijono Daujoto progimnazija mūsų rajono mokyklų V–VIII klasių mokinius pakvietė dalyvauti diktanto rašymo konkurse „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą“. Jame dalyvavo per 40 rajono mokinių, kurie, padedami savo mokytojų, domisi ir puoselėja lietuvių kalbą, ugdosi tvarkingo ir taisyklingo rašymo įgūdžius, kelia raštingumo prestižą. Konkurso organizatoriams talkino Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai. „Jau nebe pirmus metus bendradarbiaujame su kolegomis iš šios gimnazijos, kurią, mūsų progimnazijoje baigę 8-ias klases, renkasi didelė dalis mokinių“, – pasveikinusi konkurso dalyvius bendradarbiavimu pasidžiaugė Marijono Daujoto progimnazijos direktorės pavaduotoja Jūratė Račinskienė, akcentuodama, kad talkinant kitos mokyklos mokytojams išvengiama šališkumo. Konkurso dalyvius daina pasveikino ir muzikos mokytojos Mildos Truškauskaitės parengti IVd klasės mokiniai Viltė Liutkutė, Jokūbas Mikalauskas, Emilija Vaičiūtė. Konkurso vertinimo komisijos darbe dalyvavo: pirmininkė Milda Šukienė, narės Irutė Lapinskienė, Eglė Litvinienė, Jadvyga Miežetienė, Janina Šidlauskienė. Jų sprendimu tarp penktokų nugalėjo Kartenos mokyklos-daugiafinkcio centro mokinė Elija Viršilaitė (mokyt. Arina Prižginaitė), trys antrosios vietos skirtos skirtos Simono Daukanto progimnazijos mokinei Ieva Knystautaitei (mokyt. Sigita Dirmeitienė), Pranciškonų gimnazijos mokinei Auksei Žygaitytei (mokyt. Birutė Šidlauskaitė) ir Medai Lukošiūnaitei iš Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro (mokyt. Rima Varinauskė), taip pat trys trečiosios – Marijono Daujoto progimnazijos mokytojos Irmos Stanislauskienės mokinei Gabijai Galinytei, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokytojos Dalios Puotrienės mokiniui Evaldui Vaitkui ir Vydmantų gimnazijos mokytojos Jolantos Žaliauskienės mokiniei Gabijai Petrauskaitei.
Vakar pakylėta nuotaika Kretingos rajono savivaldybės viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos parodų erdves nuspalvino Kretingos meno mokyklos bendruomenė, surengusi dvi ekspozicijas – Kretingos meno mokyklos mokinių kūrybinių darbų parodą „Laikmečių ženklai“ ir dailės mokytojos Birutės Česnauskienės tapybos darbų parodą „Dvelksmas“. Jas rajono visuomenei pristatė Kretingos meno mokyklos dailės mokytojos, muzikinius intarpus parengė Rita Pukelytė-Retkienė su savo mokiniais. Paroda atspindi įvairias meno kryptis: be mokinių piešinių, joje eksponuojami ir mokytojos Linos Nikartienės ugdomų mokinių keramikos darbai. Anot dailės mokytojos B. Česnauskienės, „Laikmečių ženklai“ – tai mokinių pasirinktų ženklų nuo seniausių laikų iki dabar pažinimas ir interpretavimas per savo kūrybą. Parodoje eksponuojami piešimo, grafikos, tapybos, mišrios technikos darbai, keramika. Parodoje eksponuojami Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių darbai yra pabuvoję įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose piešinių konkursuose, dailės olimpiadose. Tarp keramikos eksponatų yra ir baigiamųjų darbų, kurie puošia mokyklos aplinką. Mokinius parengė dailės mokytojos L. Nikartienė (keramikos darbai) ir B. Česnauskienė (grafikos ir tapybos darbai). Paroda „Dvelksmas“ yra penktoji mokytojos B. Česnauskienės personalinė paroda. Šį kartą joje – peizažai, atspindintys metų laikus, tačiau vyraujantys – marinistiniai paveikslai. „Paroda „Dvelksmas“ man – tai stabtelėjimas skubant, tarsi pietų vėjas, nešantis patraukliausią pasaulio kvapų ir spalvų paletę, tai kūryboje augantys sparnai“, – prisipažino B. Česnauskienė, kviesdama pasigėrėti tuo, ką sukūrė jos ir kolegių mokytojų ugdymo mokiniai. Parodos veiks iki gruodžio 29 d.
„P. n.“ informacija
Kretingos muziejuje atgimsta gražiausia grafų Tiškevičių tradicija. Po daugelio metų kalėdinė muziejaus eglė bus įžiebta pačiame Žiemos sode, taip, kaip visada darydavo patys grafai Tiškevičiai. Tokia išskirtine proga – ir išskirtinis eglės dekoras. Ji bus papuošta iš Prezidentūros atkeliavusiais rankų darbo žaisliukais – iš vilnos pagamintais paukščiukais. Jų ant eglės nutūps net keli šimtai. Sodo eglė bus išskirtinė ir vienintelė tokia visame Kretingos rajone. Šventinio laikotarpio desertas muziejaus lankytojams – Kalėdų senelio rezidencija ir pirmasis profesionalaus Kretingos dvaro orkestro pasirodymas. Grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos kalėdinę eglę visuomet puošdavo Žiemos sode – prie eglės dovanų gaudavo visi tarnautojų vaikai, ne tik grafaičiai. Šiai tradicijai – jau daugiau negu 100 metų ir šiemet ji iš naujo atgaivinama. Apie 4 metrų aukščio eglė stovės virš fontano ir bus papuošta iš Prezidentūros parsivežtais žaisliukais. Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė jau trečius metus iš eilės skelbia akciją, per kurią Lietuvos žmonės, įvairios Lietuvos ugdymo, kultūros, socialinės įstaigos ir lietuvių bendruomenės užsienyje gamina Prezidentūros kalėdinei eglei žaisliukus ir juos siunčia į sostinę – pirmaisiais metais iš vilnos vėlė paukščiukus, antraisiais metais gamino namukus, šiais metais siuvo angelo sparnus. Kiekvienais metais Prezidentūra gauna tūkstančius tokių rankų darbo žaisliukų. Kretingą ir Žiemos sodą itin mėgstantys prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana šiemet sutiko perduoti Žiemos sodo eglės puošybai 500 pirmosios akcijos žaisliukų. Išskirtinę puošmeną galės pamatyti ir nusifotografuoti visi Kretingos muziejaus lankytojai iki pat sausio 6 dienos. Eglės įžiebimas vyks gruodžio 8 dieną, penktadienį, 18.00 val. Pirmiausia bus įžiebta lauko eglė. Ją muziejui padovanojo šalia muziejaus, Padvariuose gyvenanti Rudžių šeima. Ji eglę augino ir puoselėjo 30 metų. Įžiebus lauko eglę, visi bus kviečiami į Žiemos sodą. Ten įvyks Prezidentūros žaisliukais puoštos eglės įžiebimo ceremonija. Ją vainikuos pirmasis profesionalaus Kretingos dvaro orkestro, vadovaujamo Egidijaus Mikniaus, kalėdinės muzikos koncertas.
Kalėdiniai atvirukai – lyg užkoduotos pasakos
Tarp atvirukų – ir pašto ženklai Šioms Kalėdoms J. Pečiulė sukūrė 8-ių šventinių atvirukų ciklą: 2 iš jų dalyvavo Lietuvos pašto surengtame pašto ženklų kalėdiniame konkurse, buvo nominuoti ir išleisti kaip pašto ženklai. Vienas šių pašto ženklų-atvirukų „Kalėdų širdis“ vaizduoja vieningos širdies sujungtą šeimą ir tėvynę, o piešinio interpretacijos gali būti kuo įvairiausios ir priklauso nuo kiekvieno asmeninio požiūrio, suvokimo. Pašto ženklas-atvirukas „Kalėdos 2022“ buvo sukurtas dar pernai. Kituose atvirukuose taip pat atsikartoja svarbiausių vertybių – šeimos, draugystės, meilės, tėvynės – motyvai. J. Pečiulė juos sukūrė mišria technika: eskizus piešė ranka, o spalvas užpildė specialia kompiuterine programa. Atvirukus spaustuvėje atspaudė ant specialaus popieriaus. Iš viso ji nupiešė keliasdešimt eskizų atvirukams, tačiau šventėms atspausdino tik kalėdinius. „Kūriau atvirukus kaip nebylias pasakas, kiekviename jų yra užkoduota tam tikra istorija. Manau, kad tas, kuris įdėmiau į juos pažvelgs, supras, kokią pasaką jie seka mums“, – kalbėjo kūrėja.
Surengta pirmoji ikonų kūrėjų paroda
Šią savaitę su Kretingos muziejumi atsisveikino pirmą kartą čia suorganizuota sakralinio meno paroda ID EST..., kurioje susitiko Kretingos krašto ikonų tapytojų darbai ir sakralinio liaudies bei profesionalaus meno pavyzdžiai iš muziejaus vaizduojamosios dailės rinkinio. Kiekvieną ikoną buvo galima identifikuoti per jos kūrėjo vardą ir pavardę, gi eksponuojami šventųjų paveikslai ar skulptūros dažniausiai – nežinomų autorių. „Taip ir buvo – retas autorius rėžė savo pavardę ar vardą. Meistrai paprasčiausiai arba gyveno tose vietovėse ir žmonės juos žinojo, arba jie keliavo iš vienos vietos į kitą, po savęs palikdami ir sakralių dirbinių. Kretingos kraštas buvo vienas amatų centrų, todėl ir turime gausų liaudies meistrų palikimą“, – kalbėjo Kretingos muziejaus istorikė parodos kuratorė Danutė Šorienė, kuri iš muziejaus fondų vis dėlto iškėlė ir žinomų krašto meistrų darbus: P. Kalendos „Nazarietį“, R. Idzelio „Šv. Mariją“, A. Lubio „Šv. Jurgį“, ekspoziciją papildė ir Audriaus Danilevičiaus paveikslai. D. Šorienė pasidžiaugė, kad parodoje pavyko parodyti ne tik XIX a. pab.–XX a. pr. liaudies meistrų, bet ir profesionalių menininkų drobes, o ir ikonos muziejuje dar niekada nebuvo eksponuotos.
„Kūrėjų keliai neužpustomi“ – šis menininkės Miglės Jonaitienės kūrinio, dedikuoto Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ trisdešimtajam gimtadieniui skirtai parodai, – pavadinimas puikiai atspindi ir bendrą dailininkų kelią, ir parodos, kuri visą gruodį bus eksponuojama Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, atidarymo metu skambėjusių linkėjimų pagrindinį leitmotyvą. „Kelias – 30“, – taip pavadintai parodai darbus kūrė ir patys „mostiečiai“, ir pakviesti joje dalyvauti bendrakeleiviais pavadinti bičiuliai: o tų bendrakeleivių per 30 metų surasta ir išlaikyta – tikrai daug. Nes „Mostas“, kaip prieš dešimtmetį sakė ilgametis kūrybinės grupės vadovas dailininkas Juozas Griušys, pristatant jubiliejinę parodą ir leidinį „Dvidešimt mostų“, – unikalus ir fenomenalus reiškinys Lietuvos meno padangėje. Jeigu žmogui 20–30 metų nėra labai jau didelis amžius, tiek metų išsilaikyti draugėn susibūrus kūrybingiems žmonėms yra taip sunku, kad beveik neįmanoma. „Mostas“ – maloni išimtis.
Piešimas kretingiškei – tarsi malda
Žvelgiant į kretingiškės profesionalios grafikės, dirbančios vienoje dizaino įmonių Klaipėdoje, 33-jų Giedrės Gagilaitės grafikos darbus, apima ramybės jausmas. Dauguma jos pieštuku štrichuotų darbų, kaip tikino autorė, atspindi jos pačios emocines būsenas ir yra inspiruoti tikėjimo tiesų, kuriomis ji gyvena. „Esu tikinti ir praktikuojanti katalikė, visas mano gyvenimas iš to ir susideda. Todėl nenuostabu, kad ir piešiniuose, kuriems skiriu tik laisvalaikį, dominuoja sakralinė tematika“, – kalbėjo santūraus būdo G. Gagilaitė, kaip prasitarė, tapanti nuo vaikystės, tačiau savo darbų nemėgstanti viešinti, todėl apie parodas nė negalvojanti. Piešinių nekaupianti ir nesauganti, nes yra labai savikritiška ir savęs menininke neįvardina. O kaip išdrįso paviešinti darbus socialiniuose tinkluose, nė pati sau negalinti atsakyti. Gal, kaip teigiama Šventajame Rašte, užkasti šeimininko duotus talentus, yra tiesiog nuodėmė? Juoda balta spalvomis Giedrė pasakoja ir apie savo vidines būsenas, tam tikras jausenas, kurios tarsi pačios nugula į popieriaus lapą per jos rankas, kaip mano, vedžiojamas iš aukščiau. Tokiais momentais piešimas jai tampa savotiška maldos forma. O rezultatas – bendrame piešinyje išryškėję sudėtų rankų, širdies motyvai, tampantys savitu kretingiškės kūrybos stiliumi. „Vieni eskizai gimsta mano pačios galvoje, kiti atkeliauja iš atminties, treti tarsi patys prašosi perkeliami iš paveikslų, įžymių dailininkų drobių. Švysteli kažkokie jų fragmentai arba staigus minties blykstelėjimas“, – sakė kūrėja.
Pakliuvo ant sukčių kabliuko
Pirmadienį Kretingos rajono policijos komisariate užregistruotas 1982 m. gimusios moters pareiškimas, kuriame nurodoma, kad gruodžio 1 d. apie 20.31 val., paspaudusi neva iš kurjerių paslaugas teikiančios įmonės atsiųstą nuorodą ir patvirtinusi mokėjimo operaciją, pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos pasisavinti 300 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Rajono krepšinio pirmenybių I lygoje baigėsi reguliarusis sezonas ir po jo I v. išlaikė „Vydmantai-Granduva“ (6 pergalės, 1 pralaimėjimas), 83:71 nugalėję „Kretingalę“ (2 pergalės, 5 pralaimėjimai), kuri kovas pratęs II lygos ketvirtfinalyje (Erikas Kubilius – 31, Nerijus Stonkus – 13; Rokas Tiškus – 22, Rokas Žilinskis – 15). Antrą vietą išsaugojo „Urbovita“ (5 pergalės, 2 pralaimėjimai), tik paskutinėmis rungtynių sekundėmis 85:81 palaužusi „Kūlupėnus“ (7 pralaimėjimai; Deividas Petravičius – 23, Mindaugas Naudžiūnas – 21; Šarūnas Stalmokas – 24, Eimantas Poškus – 23). Svarbią pergalę kovoje dėl pusfinalio pasiekė Salantų „Vėjas“ (5 pergalės, 2 pralaimėjimai), 86:64 nugalėjęs „Virusą“ (1 pergalė, 6 pralaimėjimai; Alvydas Grikpėdis – 36, Dalius Daukantas ir Julius Paulauskas – po 13; Vytautas Šližius – 25, Vytautas Želvys – 15). Lemiamose rungtynėse dėl patekimo į I lygos pusfinalį „Skuodo KKSC-Senamiests“ (5 pergalės, 2 pralaimėjimai) 68:65 palaužė „Jokūbavą“ (4 pergalės, 3 pralaimėjimai) ir tapo paskutiniaisiais pusfinalio dalyviais (Denas Andriuškevičius – 16, Paulius Mitkus ir Gytautas Kibelkis – po 12; Arvydas Toliušis – 20, Edgaras Vigelis ir Eimantas Kupšys – po 13).
Pasveikino Salantų krašto 90-mečius
Stojus adventui, Kūlupėnų ir Imbarės seniūnijų seniūnai ir šio krašto bendruomenių atstovai suskubo pasveikinti gruodžio pradžioje 90 metų sulaukusius jubiliatus: ilgametę Kalnalio bažnyčios prižiūrėtoją, žmonių pročkele vadinamą, Daliciją Preibytę, taip pat ilgametį Kūlupėnų bitininką Joną Maksvytį ir jo kaimynę Barborą Švelnienę. Dalicija Preibytė – gyvoji krašto enciklopedija „Gyvoji Kalnalio ir aplinkinių kaimų enciklopedija“, – taip sveikata ir energija vis dar trykštančią D. Preibytę pavadino Imbarės seniūnas Antanas Turauskis. Visą savo ilgą gyvenimą praleido tėviškėje – dar Dalicijos prosenelio zakristijono kone tuo pat metu, kaip ir 1883 m. iškilo medinė Šv. Lauryno bažnyčia, suręstame name. Gyvendama šimtametėje troboje ant kalvos, prie pat bažnyčios, jos varpinės, supamų ištisų kaimo giminių ir krašto istoriją menančių kapinaičių, D. Preibytė sukaupė daug žinių. Tiesiog iš gyvenimo, iš savo kasdienybės per ilgus čia praleistus dešimtmečius. „Pro savo namų langą ji mato, kas atvyksta į Kalnalį, išeina pasitikti. Jei aplankyti kapinių, tuoj dalijasi prisiminimais apie iškeliavusiuosius, dažną jų ir pačiai teko pažinoti. Jei svečias iš toliau, tuoj ima pasakoti bažnyčios istoriją, dideliu masyviu raktu atrakina ją, aprodo, kuo ji vertinga ir svarbi visai Lietuvai, jos kultūrai ir istorijai. Nepamiršta priminti, kad čia krikštytas ir netoliese – gretimame Nasrėnų kaime – gimęs augęs pats vyskupas Motiejus Valančius. Kad ir didžia Bažnyčios galva tapęs, nepamiršdavęs gimtų vietų ir Kalnalio bažnyčiai dovanojęs sidabrinį kryžių“, – pročkele dar tebetarnaujančios D. Preibytės nuopelnus išskyrė A. Turauskis. Beje, už tautos istorinio atminimo puoselėjimą, rūpestį ir pagalbą Kalnalio parapijai, klebonams – kiek pati suskaičiavo, per jos tarnystės laiką jų čia pasikeitė kone dešimtis – D. Preibytė 2022 metais buvo apdovanota Kretingos rajono savivaldybės įsteigtu garbingu apdovanojimu – Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu. Su jubiliejumi per šventadienio Mišias D. Preibytę sveikino Kūlupėnų ir Kalnalio parapijų klebonas Mindaugas Nausėda, seniūnas, bendruomenės atstovai, o Seimo nario Antano Vinkaus padėjėja Vitalija Valančiutė perdavė jo sveikinimą ir gėlių puokštę.
Vaikų skyriuje – žaismingas Kalėdų laukimas
Išvien su pirmuoju šiųmetiniu sniegu, vos prasidėjus adventui, baltu lengvu šydu pasidengė ir Kretingos ligoninės Vaikų ligų skyrius: sniegas „krito“ ir prie langų lipo ne vien baltomis karpinių snaigėmis, bet ir žaismingomis eglutėmis, nykštukais, kalėdinėmis kepurėlėmis, žaisliukais. Šį kalėdinių karpinių stebuklą mažiesiems ligoniams tradiciškai dovanojo Kretingos dienos veiklos centro ugdytiniai išvien su jo darbuotojomis. Karpinių sniegas „netirps“ iki Naujųjų Vaikų ligų skyriaus vadovė Laima Valantiejienė, džiaugdamasi dar prieš pandemiją užsimezgusiais ir jau kelerius metus trunkančiais bendrystės ryšiais su Dienos veiklos centru, kurio atstovai šventiškai išpuošė patalpas, kalbėjo: „Ši graži užsimezgusi bendrystė auga lyg tas sniego kamuolys – Dienos veiklos centro auklėtinių sukurti floristikos, piešimo ant šilko, keramikos darbai ir piešiniai nuolat puošia mūsų skyriaus erdves. O prieš Kalėdas centro bendruomenė kaskart kuo išradingiau sugalvoja, kaip pagyvinti palatas, koridoriaus erdves, kad mažiesiems ligoniukams būtų šviesiau ir smagiau prieššventinį laiką čia gydytis.“ L. Valantiejienės žodžiais, Vaikų ligų skyriuje yra 10 lovų, ir kone visos jos pakaitomis būna užimtos – gydomi vaikai nuo kūdikystės iki pilnametystės. Šiuo metu jauniausiam ligoniui – vos 1,5 metų, o vyriausias yra 16-kos jaunuolis iš bendruomeninių vaikų globos namų. Baltos puošmenos ant langų ir durų sergantiems vaikams, jų motinoms, o taip pat atėjusiems lankytojams sukuria artėjančių švenčių nuotaiką, juolab kad šį gruodį už lango – balta. „Tad norisi, kad balta būtų ir patalpose, ir vaikų, jų mamų širdyse“, – abipuse bendryste džiaugėsi gydytoja. Karpinius išvien su Dienos veiklos centro lankytojais kūrė, juos šiuo kūrybingu darbu sudomino įstaigos užimtumo specialistė Asta Vaitelavičienė ir individualios priežiūros specialistė Rasa Karazinienė, ligoninėje jie patys ir sukabino karpinius. Karpiniais iškritęs sniegas ir balta Kalėdų pasaka Kretingos ligoninės Vaikų ligų skyriuje „netirps“ ligi Naujųjų metų.
Vienkiemyje už Plikių, ant Kretingos ir Klaipėdos rajonų ribos, ūkininkaujantis 43-jų Kęstutis Paulauskas jau kelintus metus Kalėdoms užaugina pulką žąsų ne vien savo šeimos šventiniam stalui, bet ir draugams, pažįstamiems, kurie šį tradicinį paukštį užsisako dar rugsėjį. Prieš šias Kalėdas K. Paulausko ūkyje vis dar gagena 38 žąsų pulkas – šie naminiai paukščiai mūsų karšte vis labiau tampa tradiciniu Kalėdų stalo, kur jie nukeliaus, patiekalu. „Baltaplunksnės žąsies patiekalas baltam Kalėdų stalui, – nuotaikingai kalbėjo paukščių augintojas. – Anksčiau auginau ir margas žąsis, bet pastaruosius metus jas išgryninau – liko vien baltos, nes primena žiemą, sniegą. Šiemet sniego – apstu, bet kai jo nebūna, kai gamtoje pilka ir nyku, balta spalva labiau sukuria kalėdinę nuotaiką.“ K. Paulauskas džiaugsmingai pasakojo apie tai, kad žąsys savo kasdieniu gagenimu ūkyje, atėjus jas lesinti, jam keliančios nuotaiką. „Mano žąsys draugiškai sugyvena su kudakuojančių vištų ar tyliai rupšnojančių triušių pulku“, – meiliai apie savo augintines, su kuriomis vėl teks išsiskirti – toks gyvenimas! – kalbėjo ūkininkas. Žąsis, tikino jis, auginąs sveikai ir ekologiškai: vasarą laiko jas lauko aptvare, kur šios sočiai prisilesa žolės, o rudenį ir žiemą minta grūdais, kopūstlapiais, burokais. Per 7–8 mėnesius, nuo gegužės, kai iš žinomo veisėjo nusiperka žąsiukus, iki Kalėdų įprastai šie paukščiai užauga nuo 3 iki 6 kg. Vyras tikino su šeima ūkininkaujantis jau apie 15 metų, kai plynoje vietoje pasistatė trobesius, aplinkui dirba per 30 ha žemės. Verčiasi augalininkyste – augina grūdines kultūras ir daržoves: bulves, kopūstus, svogūnus, morkas, burokėlius, moliūgus. O gyvulininkystė – tik pagalbinis verslas: greta paukščių, triušių dar bandė auginti ir avis, tačiau nepasiteisino ir šių atsisakė. Ūkyje K. Paulauskui talkina visa šeima: žmona Malvina ir trys jųdviejų vaikai – 17-metė Gabrielė, 10-metė Rugilė ir 7-erių Kristupas.
„P. n.“ informacija
Pamažu baigiasi šie, 2023-ieji, metai. Turtingi įvykių, darbų, susitikimų, naujienų... Būdami šalia vienas kito ne visada pagalvojame, kiek pastangų, vidinių resursų prireikia žmogui, kad jis gerai atliktų savo darbą, būtų aktyvus bendruomenės, kurioje gyvena, narys, darytų kitiems gera, nesitikėdamas jokio įvertinimo. Tiesiog daro tai, kas atrodo priimtina ir svarbu. Baigiantis metams „Pajūrio naujienų“ redakcija tradiciškai savo skaitytojus kviečia išrinkti Metų žmogų. Kas juo taps, lems Jūsų, mieli skaitytojai, balsai. Kaip visada, parengėme „paruoštuką“ – kandidatų tapti Metų žmogumi sąrašą, tačiau skaitytojai gali teikti ir savo pasiūlymus. Jūsų skambučių laukiame iki gruodžio 22 dienos (imtinai) tel.: 8 686 47976, 8 687 82379, 8 646 55979 darbo laiku. Pastaba – iš vieno įrenginio galima balsuoti tik vieną kartą.
„Pajūrio naujienų“ redakcija---
Lyg kelrodė žvaigždė
Pastaruoju metu tenka dažniau užeiti į mūsų, Kretingos, ligoninę, kur lankau palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje besigydančią savo mielą bičiulę. Nepatikėsite, bet nuo estetinės aplinkos šviesos, kuri skleidžiasi šioje gydymo įstaigoje, patyriau stebuklą, kuris švyti mūsų nežinios dėl ateities pripildytoje kasdienybėje. Šį stebuklą lyg kelrodė žvaigždė kuria viešosios įstaigos Kretingos ligoninė vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. Jis pasirūpino, kad įstaigos patalpos būtų naujai suremontuotos, nupirkta nauja medicinos įranga, o ligoninės erdves puoštų menininkų sukurti darbai, mielos interjero detalės. Iš visų kampų kampelių dvelkia švara ir tvarka, tikslingai pateikta aktuali informacija apie teikiamas paslaugas, ligoninės vidaus tvarką, kad būtų aišku ir patogu ligoniams, juos lankantiems artimiesiems. Iki smulkmenų apgalvota aptarnaujančio medicinos personalo apranga ir jų spalvų deriniai. Pastebėjau, kad keičiasi požiūris į ligonį – yra daugiau dėmesio ir atidos. Visuose ligoninės skyriuose skoningai papuoštos žėri kalėdinės eglės, išeksponuoti kiti šventiniai akcentai. Visa tai nuteikia labai pozityviai. Atrodo, kad patekai ne į ligoninę, bet į meno oazę-ramybės salelę, kurioje gera būti, nes tave supa sukurtas geras bioenergetinis laukas. Tai taip pat gydo, gal net geriau negu vaistai. Apie teigiamą emocinę būklę kalba ligoniai, su kuriais teko bendrauti. Vos per kelerius metus šios įstaigos vadovas ir jo komanda sukūrė ne tik estetinę aplinką, bet ir lanksčią, kokybišką medicinos paslaugų teikimo sistemą. Jos visuma ligonius nuteikia optimistiškai: žmogus mato, kad jis su savo problemomis nėra paliktas vienas, juo rūpinamasi, ir tai suteikia vilties vėl pakilti gyvenimui.
Sprendimo projektų leidyba Savivaldybėje – tarsi dešrelių gamyba, ir geriau nežinoti, kaip tai daroma. Šį kartą procesą iš vidaus pamatė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyrius, kuris į Kretingos rajono savivaldybės tarybą kreipėsi pagalbos užklupus sunkiam periodui. Šie metai ūkininkams buvo sudėtingi – trąšų kainos aukštumoje, neaiški valstybinė išmokų politika, grūdinių kultūrų supirkimo kainos itin žemos, motulė gamta taip pat prisidėjo prie negandų visumos – mūsų rajoną vasarą užklupo stichinė sausra. Žemdirbiai, ypač smulkieji, ieškodami sprendimų, kaip išgyventi šiuos metus, nutarė ieškoti pagalbos arčiausiai jų esančioje valdžioje – savivaldoje. Reikia pripažinti, kad Savivaldybės galimybės padėti ūkininkams yra ribotos. Tiek finansine, tiek teisine prasme. Ką mes galime padaryti – suteikti žemės mokesčio lengvatas. Atrodytų, smulkmena, bet, nutikus bėdai, kiekviena pagalba yra svarbi. Taip ir buvo nutarta padaryti – Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete pažadėjome ūkininkus, kurie nukentėjo nuo sausros, iš dalies atleisti nuo žemės mokesčio. Prasidėjo sprendimo projekto leidybos procesas. Klausimui gulant ant stalo Kretingos rajono savivaldybės komitetuose, rajono žemdirbiams turėjo kaisti ausys. Buvo pamąstymų, kurie prilygino ūkininkų problemas dėl sausros namuose išdžiūvusiems šuliniams. Nesu tikras – ar taip kalbantys žmonės supranta, kad duona ne prekybos centro lentynoje auga? Žemdirbiams buvo primenama, kad vasarą Žemės ūkio skyriuje jie nesiregistravo, jog yra nukentėję nuo sausros. Diskutavau šiuo klausimu ne su vienu ūkininku. Žemdirbiai stebėjosi: jiems buvo paaiškinta, kad jie savanoriškai galėjo registruotis tik dėl statistinių duomenų, o ne dėl galimybės ateityje gauti lengvatų, kurios bent kažkiek kompensuotų jų patirtus nuostolius.
 „Tai buvo vienintelis CV, kurį kada siunčiau darbdaviui, o dabar įmonėje skaičiuoju jau vienuoliktus metus“, – sako „Lidl Lietuva“ Kauno Regioninės bendrovės vadovas Mantas. Įkvepiančia istorija pasidalinęs ilgametis darbuotojas teigia, kad jį labiausiai motyvuoja įmonės tarptautiškumas, karjeros galimybės ir palankios sąlygos tobulėjimui. Nors visa Manto darbo patirtis vienoje įmonėje – ji itin įvairi, o karjera „Lidl“ prasidėjo tada, kai dar nebuvo atidaryta nė viena prekybos tinklo parduotuvė Lietuvoje. O dabar Mantas – Kauno regioninės bendrovės vadovas ir yra atsakingas už parduotuvių, logistikos, tiekimo grandinės bei personalo operatyvinius procesus. „Baigęs studijas ieškojau pirmojo darbo, atsidariau darbo paieškos tinklalapį ir pamačiau patį pirmą skelbimą, siūlantį tarptautinę stažuotę „Lidl“. Nusiunčiau gyvenimo aprašymą, o sėkmingai pasibaigus atrankų procesui, išvykau į pirmąją stažuotę Airijoje“, – sako Mantas. |
|
