|
|
|
(1810) 2023-12-05Vėl pūva grafų Tiškevičių koplyčia
Vos prieš 5-erius metus restauruotos grafų Tiškevičių koplyčios senosiose Kretingos miesto kapinėse rūsiai, kur sarkofaguose ilsisi didikų palaikai, vėl pūva – sienos išpeliję, atšokęs tinkas, neveikia elektros instaliacija. Garantinis restauracijos darbų, kuriuos atliko bendrovė „Pamario restauratorius“, laikas jau pasibaigęs, todėl Kretingos muziejus, kuriam paskirta rūpintis grafų Tiškevičių paveldu, kreipėsi į rajono Savivaldybę, kad ji skirtų lėšų remonto darbams. Spręs, ar užteks „kosmetinio“ remonto Vasarą Kretingos muziejaus vadovu naujai pradėjęs dirbti Romandas Žiubrys pasakojo, kad muziejininkams apžiūrėjus ir įvertinus kriptos būklę, suskaičiuota tik eilinių remonto darbų sąmata – kone 51,5 tūkst. Eur. Garantinis darbų laikas suėjo būtent šią vasarą, kai įvyko muziejaus vadovų kaita. „Nesu ekspertas ir negalėčiau pasakyti, ar rangovas tinkamai atliko darbus – įrengė išorės hidroizoliaciją, lietaus nubėgimą, elektros instaliaciją. Rangovai dirbo pagal projektą, o ar jis buvo tinkamai parengtas – nežinau. Koplyčia – specifinis objektas, aplinkui – kalva, pylime įrengtos šachtos palei langus, kad rūsys vėdintųsi. Bet ar jis buvo vėdinamas, taip pat neaišku. Faktas, kad patalpos supelijo, atšoko tinkas, neveikia elektros instaliacija“, – akcentavo R. Žiubrys, patikinęs, kad į Savivaldybę kol kas kreipėsi lėšų tik „kosmetiniam“ remontui, bet ar jo pakaks, kad patalpos normaliai funkcionuotų, taip pat nežinia. Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė tvirtino, kad kol kas sprendimo dėl tolimesnių kriptos tvarkymo darbų nėra: „Kitąmet bus svarstoma, ką daryti – ar eilinis remontas išspręs pelėsio problemą. Reikia, kad objektą įvertintų statybos specialistai.“
Džiaugsmo ūkininkų padangėje mažai, bet Metų pirmūnus išsirinko
Paskelbti šiemet jau 30-ojo respublikinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai. Tačiau, anot Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, nuotaikos rajono žemdirbių bendruomenėje – slogios, todėl šių metų pabaigtuvių nesiruošiama vainikuoti nei kokiu koncertu, nei kitu renginiu. Tarp geriausiųjų – kretingiškis, barzdiškis ir karteniškis „Metų ūkio“ konkurse Kretingos rajone pirmoji vieta pripažinta grūdų augintojui kretingiškiui Virginijui Čėsnai, antroji – Barzdžių kaime pienininkyste besiverčiančiam Mindaugui Narvilui, trečioji – grūdininkui Jonui Drungilui iš Kartenos seniūnijos. Vertinant ūkius, kaip kaskart, buvo atsižvelgta į jų plėtrą, diegiamas inovacijas, sąjungos narių susirinkime buvo išklausyta kolegų nuomonė apie pretendentus. Prašė sumažinti žemės mokestį – gavo pajuoką „Nežinau, kaip reaguoti... Kai žmogui ir taip bėda, o kitą dieną dar jis gauna lyg skuduru per veidą“, – tokiais žodžiais pirmininkas apibūdino pastarajame rajono tarybos posėdyje politikų priimtą sprendimą nuo žemės mokesčio atleisti tik tuos 47 ūkius, kurių savininkai vasarą dėl statistikos Žemės ūkio skyriui teikė informaciją apie nukentėjusius laukus, nors dėl sunkios finansinės padėties – užklupo stichinė sausra, rekordiškai mažos supirkimo kainos – R. Paulikas į Savivaldybę buvo kreipęsis, kad mokestinė lengvata būtų taikoma visiems rajono ūkininkams. „Aš turėjau padaryti daugybę fotonuotraukų, prirašyti „rašinėlių“ apie kiekvieną nukentėjusį pasėlių plotą, paskui dar 2 dienas sugaišti, kad tą informaciją pateikčiau internetu“, – pasakojo Rimantas. Be to, nors jis pats dirba visuose 300 ha, tiek ir deklaruoja, bet, kadangi dalis žemės užrašyta žmonos vardu, už ją lengvata nebuvo pritaikyta. „Tai naudos mano ūkis tegavo 40 eurų. Galėsiu juos paaukoti vaikų namams“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.
Mokinius motyvuoja gyventi sveikiau
Marijono Daujoto progimnazija sėkmingai įvykdė projektą „Nerūkyk – takeliu varyk“, kurį įgyvendinti padėjo dalinis Kretingos rajono savivaldybės finansavimas – pagal rajono Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sveikatinimo projektų konkursą mokyklos projektui buvo skirta 980 Eur. Pati progimnazija, pridėjusi 1 tūkst. 20 Eur savo lėšų, įsigijo bėgimo takelį, kurį, sumontuotą mokyklos fojė, didelė dalis mokinių jau spėjo ir išbandyti. Kaip bėgimo takelis veikia, vaikus supažindino kūno kultūros mokytojas Arūnas Dievinas ir bibliotekininkė Agnė Druskinienė – jie vaikus pakvietė dalyvauti žaidime, per kurį bėgdami mokiniai, skambant muzikai, smagiai pakartojo daugybos lentelę, o patys sumaniausieji buvo apdovanoti simbolinėmis dovanėlėmis. Tačiau bėgimo takelis, kuriam mokyklos administracija ieško nuolatinės lengvai mokiniams prieinamos vietos, – tik dalis projekto „Nerūkyk – takeliu varyk“: nuo mokslo metų pradžios buvo vykdoma žalingų įpročių prevencinė veikla, ir tam didžiausias dėmesys buvo skirtas per klasės valandėles, atskirų disciplinų pamokas, per bendruomenės diskusijas, paskaitas, individualius pokalbius. Tarkim, mokinių tėvams buvo surengta paskaita „Teisinė tėvų atsakomybė“, kurią vedė lektorius Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jeraminas, mokiniams kalbėta apie elektroninių cigarečių daromą žalą ir kaip suvaldyti stresą ir pan.
Kurmaičių pradinėje mokykloje septintą kartą nuskambėjo Žemaitijos regiono ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir I–IV klasių mokinių dainų festivalis „Dainuoju su mokytoju, mama, tėčiu, sese, broliu, draugais...“ „Puoselėti dainą, turtinti mokinių emocinę, kultūrinę, socialinę patirtį, ugdyti muzikinę kultūrą, saviraišką, plėtoti partnerystę tarp ugdymo įstaigų“, – šio festivalio tikslus išvardino jo sumanytoja muzikos mokytoja Janina Kripienė. Pasiruošę po vieną laisvai pasirinktą bet kokio žanro dainą, į festivalį atvyko svečiai iš Telšių lopšelių-darželių „Žemaitukas“ ir „Saulutė“, Klaipėdos Vitės, Kretingos Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijų, mokyklos-darželio „Žibutė“, lopšelio darželio „Ąžuoliukas“, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro. Kurmaičių pradinei mokyklai atstovavo priešmokyklinukas Lionginas Žilinskas su tėčiu Donatu, sese Urte ir mama Rima. Iš viso renginyje dalyvavo 85 mažieji dainininkai. Festivalį vedė ketvirtos klasės mokinė Benita Jonauskaitė su sese Betina.
„P. n.“ informacija
Tryliktą kartą Kretingoje nuvilnijo gerumo akcija, į kurią susibūrė gausi kretingiškių publika, žinanti, suvokianti, koks šio renginio tikslas, prasmė ir indėlis į sveikatos stokojančio tiek jauno, tiek vyresnio žmogaus socialinę, emocinę gerovę. Nuoširdžiai dėkojame labdaros-paramos vakaro „Palaiminki gerumą...“ iš ciklo „Dėlionė miestui / Kretingai 770“ dalyviams – Kretingos visuomenei už gerumą ir paaukotus 5 tūkst. 330 Eur, kurie artimiausiu metu pasieks itin sunkiomis ligomis sergančius žmones. Tegul šis mažas gerumo šviesos blyksnis ir visų mūsų širdžių virpesiai nors trumpam sušildo ligų kamuojamų žmonių sielas, tegul į jų delnus nusileidžia meilės, vilties ir ramybės dovanos. Sparčiai įsisiūbuoja prasmingų švenčių laukimo metas... Vėl bursimės šeimos rate, dalinsimės dar vienerių praskriejusių metų džiaugsmingais ar skausmingais įvykiais, apkabinsime savo artimuosius linkėdami jiems kuo geriausios kloties. Regis, žmogus – Dievo kūrinys – tobulybė, kuri siųsta į žemiškąjį pasaulį gyventi laimingą gyvenimą, bet tiesa šiek tiek kitokia: vieniems skirta gyvenimo taurė, kupina tyro šaltinio vandens, o kitiems – su poskoniu, kuris nuolat keičiasi, verčia susimąstyti. Kol pats žmogus arba artimieji nesusiduria su itin sunkiomis sveikatos problemomis, tol pasąmonėje kirba mintys, kad galbūt šios bėdos aplenks, o realybėje nesinori girdėti, kiek daug žmonių yra prikaustytų prie lovų, kiek sunkumų patiria juos slaugantys artimieji, medikų, slaugytojų komandos. Gerumo, jaukumo kupinas penktadienio vakaras, sausakimša salė Kretingos rajono kultūros centre dar kartą įrodė, kad kretingiškiai nėra abejingi sveikatos stokojančių žmonių problemoms. Kretingiškių troškimas simbolinėmis aukomis prisidėti prie gražios iniciatyvos suteikė vilties, kad staiga sunkios ligos užklupti žmonės gali drąsiai tikėtis visuomenės ir profesionalių rajono, šalies medikų pagalbos.
Lapkričio 30 d. „Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, rungtyniaujanti „7bet-NKL“ ir treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namų aikštėje Kretingos sporto centre 81:77 (19:21; 21:20; 15:17; 26:19) po labai atkaklios ir permainingos kovos palaužė Vilniaus „Rytą-II“ (5 pergalės, 10 pralaimėjimų). Įpusėjus I kėliniui priekyje buvo svečiai 16:5, bet iki kėlinio pabaigos kretingiškiams pavyko pristabdyti varžovų spurtą ir sušvelninti skirtumą 21:19. Likus 3 min. iki II kėlinio pabaigos Arvydas Šikšnius pataikė tritaškį ir kretingiškiai spurtavo – 38:30, bet savo spurtu pirmą rungtynių pusę užbaigė ir „Rytas-II“, kuris atstatė minimalią persvarą – 41:40. Po pertraukos komandos ir toliau keitėsi sėkmingomis atakomis, tad kas taps rungtynių nugalėtoju, sprendėsi paskutinėmis IV kėlinio minutėmis. Likus 43 sek. rezultatas buvo lygus 75:75, bet Mantas Ruikis išprovokavo varžovo pražangą mesdamas iš toli ir realizavo visus tris baudų metimus – 78:75. Vilniečių ataka buvo nesėkminga, o prie baudų metimų linijos stojęs K. Smirnovas realizavo vieną iš dviejų baudų (79:77). Kitoje aikštės pusėje svečiai pataikė tik vieną baudos metimą, bet atkovojo kamuolį puldami ir antruoju bandymu pataikė tik vieną baudos metimą 79:77. Svečiai pasiuntė prie baudų metimo linijos M. Stašį, šis nesuklydo ir įtvirtino šeimininkų pergalę.
Net ir netekęs rankos grįžtų į frontą
Su 92-ojo šturmo brigados būrio vadu slapyvardžiu Mongolas susitikome netoli Charkovo karo ligoninės. 25-erių metų vaikinas į ją iš Bachmuto buvo atvežtas prieš dešimt dienų, kai per mūšį bombos skeveldros susmigo į ranką. Mėnesiu anksčiau kita skeveldra paliko didelį randą ant skruosto, o dar kita suknežino vaikino nosį. Kadangi su Mongolu supažindino vienas bendras bičiulis, pokalbį galėjau pradėti be didelių užuolankų. Tad iš karto paklausiau: „Tavo nosis sumaitota, alsuoti gali vien per burną, o rieše skeveldra įstrigo tokioje pavojingoje vietoje, jog chirurgai kol kas bijo ją judinti ir graso, kad ranka gali likti neveikli – ar nesinori tokioje būsenoje formintis neįgalumą ir pasitraukti iš fronto?“ „Ne, priešingai, norisi kuo greičiau išsiprašyti iš ligoninės ir grįžti į brigadą. Esu profesionalus karys, turiu dešimt ištikimų pavaldinių ir skauda širdį dėl jų. Grįžti privalau ir todėl, kad esu prisiekęs Andrejui, pavasarį žuvusiam geriausiam gyvenimo draugui, kovoti su okupantais tol, kol išvysim juos iš šalies“, – atsakė vaikinas. Tokiai priesaikai Mongolas įsipareigojo su dviem draugais dar būdami šešiolikos metų. Tai nutiko 2014 m., kai Donbase kilo karas su Maskvos separatistais, o jie pavydėjo pilnamečiams bičiuliams, pasakojantiems apie nuotykius fronte. Tie bičiuliai buvo futbolo klubo Charkovo „Metalist“ sirgaliai, čia vadinami „fanatais“. Mongolas močiutę prikalbino jį į stadioną nuvesti būdamas vos penkerių, ir dar tą pačią vasarą išprašė nupirkti marškinėlius su užrašais „Metalist“ ir Milano „Inter“.
Šukėje grojama biblijiniu instrumentu – cimbolais
Cimbolai – labai senas mušamasis styginis muzikos instrumentas, kuriuo grojama per stygas suduodant lazdelėmis. Apie jį dažniausiai skaitome Šventajame Rašte. Bet kad dar ir šiandieną juo būtų grojama gyvai, ir ne Azijoje, iš kur jis yra kilęs, o Lietuvoje, ir dar Darbėnų krašte Kretingos rajone, buvo tikra egzotika. Cimbolais groja darbėniškė Benadita Skaivydienė „Šukupio“ folkoro ansamblyje, o šiuo instrumentu ją sudomino ansamblio vadovas Alvydas Vozgirdas. Kiekvienas groja savo stiliumi Savo vadovaujamų kolektyvų, be Šukės – dar Klaipėdoje, veikloje pritaikąs įvairius neįprastus muzikos instrumentus A. Vozgirdas pasidžiaugė, kad B. Skaivydienė cimbolais grojanti su užmoju. „Jos atlikimas nėra profesionalus, ji – savamokslė muzikantė ir pagal galimybes pritaria kapelai. Skambindama cimbolas, ji mėgsta groti ir savos kūrybos dainas, melodijas“, – teigė ansamblio vadovas. Jo žodžiais, grojant cimbolais – plaktukais mušant per stygas – išgaunamas specifinis garsas. Platesnis styginių skambesys priklauso ir nuo to, koks kūrinys grojamas – jis gali priminti ir gitaros garsą. „Cimbolai folklorui suteikia pasiskonėjimo ir savotiško šarmo“, – džiugiai kalbėjo A. Vozgirdas. „Pajūrio naujienų“ žiniomis, tarp Kretingos rajono folkloro kolektyvų cimbolais tegrojama tik „Šukupyje“. Cimbolai dažniausiai būna trapecijos formos, turi nuo dviejų iki septynių stygų kiekvienam garsui išgauti, stygos atramėlėmis padalintos į dvi arba tris grojamąsias dalis. Cimbolais grojama pasikabinus ant kaklo arba pasidėjus ant kelių kaip kankles. Skambinama solo, pritariama dainoms arba kapelos sudėtyje. Iš esmės kiekvienas muzikantas turi savitą grojimo stilių.
Pristatė pirmą Lietuvoje ir Europoje elektrinį mini krautuvą
Šiomis dienomis Padvariuose Kretingos rajone įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė TECH4S pramonės, žemdirbiams, statybos, komunalinio ūkio ir kitų sričių darbuotojams pristatė pirmą Lietuvoje ir Europoje mini elektrinį krautuvą „First Green“ – jo modelius „Elise 900“ ir mini Z400. „Tokie krautuvai kuo puikiausiai pakeičia dyzeliu varomus krautuvus, vadinasi, sutaupoma kuro, neišmeta anglies dvideginio, nekelia didelio triukšmo“, – naujos analogų neturinčios technikos pranašumus įvardijo TECH4S direktorius Mantas Simonaitis, akcentuodamas, kad elektrinis krautuvas pajėgus be pertraukos veikti 6–7 val., tai yra visą darbo dieną, jo keliamoji galia – nuo 900 iki 1 tūkst. 400 kg. Įmonė TECH4S Padvariuose dirba antrus metus, prieš tai verslas buvo plėtojamas Klaipėdoje. „Atsinaujinome, išplėtėme asortimentą“, – teigė 12-a metų veikiančiai įmonei vadovaujantis M. Simonaitis.
Vairavo girtas
Palangoje, Liepojos pl., policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Volvo“, nuo jo vairuotojo, gimusio 1978 m., sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas blaivumą pasitikrinti vengė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Ankštakiuose nuvirto medis
Sekmadienį apie 21 valandą Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą apie ant kelio Sodžiaus gatvėje Ankštakių kaime nuvirtusį medį. Panaudojus grandininį pjūklą, medis buvo supjaustytas ir nuo važiuojamosios dalies patrauktas.
„P. n.“ informacija
Gruodžio 11–17 d. ir gruodžio 25–28 d. bus tikrinamas transporto priemonių vairuotojų blaivumas, taip pat, ar nėra apsvaigę nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pirmoji priemonė, inicijuojama Europos kelių policijos tinklo, bus vykdoma daugelyje Europos šalių. Gruodžio 18–21 d. bus tikrinama, ar vairuotojai visada sustoja prieš pėsčiųjų perėją, kaip to reikalaujama pagal Kelių eismo taisyklės. Gruodžio 22–23 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė. Daugiausia dėmesio bus skiriama, ar šie eismo dalyviai tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neapšviestuose keliuose naudoja matomumą gerinančias saugos priemones: atšvaitus, šviečiančius žibintus arba vilki ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Taip pat – ar dviračio, kuriuo važiuojama, stabdis tvarkingas, ar veikia garso signalas, ar dviračio priekyje ir gale yra atitinkamai baltos ir raudonos šviesos žibintai, ar ant ratų stipinų iš abiejų šonų pritvirtinti oranžiniai šviesos atšvaitai.
„P. n.“ informacija
Šeštadienio vakarą Kretingos Rotušės aikštėje sušvito jaukumo dvasia alsuojanti pagrindinė miesto eglė. Po pertraukos antrus metus iš eilės Kalėdoms ji čia puošiama natūrali. Apie 12 metrų aukščio sidabrinę eglę miestui šįkart padovanojo kretingiškė Irena Bričkienė. Eglė padabinta 15-os tūkst. lempučių girlianda, LED blykstėmis bei 200 aukso ir sidabro spalvų rutulio formos žaislų. Ji buvo įžiebta dalyvaujant Kalėdų seneliui, Liepai Mondeikaitei ir Kretingos rajono kultūros centro kolektyvams. Dešimtys įvairiausių eglučių sužibo ir kitose Kretingos viešosiose erdvėse, o greta Rotušės aikštės esantis skveras šeštadienio vakarą virto Žėrinčių eglučių skveru, kuriame įkurdinta daugiau kaip 30 rajono gyventojų, įstaigų ir organizacijų papuoštų žaliaskarių – šiemet Kretinga pretenduoja tapti tikra žėrinčių Kalėdų eglučių sostine.
Kretingiškiai ir miesto svečiai šiuo skveru pasivaikščioti galės visą šventinį laikotarpį, o šį sekmadienį 16 val. norintieji dar kviečiami dalyvauti ir ekskursijoje „Kalėdų burtai Kretingoje“. Keliaudami po jaukiai apšviestą miestą, ekskursijos dalyviai susipažins su žymiausiais jo objektais, sužinos kalėdines tradicijas, vaišinsis kakava ir šventiniais karameliniais saldainiais, kurie, neabejotinai, primins tikrą vaikystės pasaką. Į ekskursiją užsiregistruoti galima tel. 8 670 93890.
„P. n.“ informacija
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė: „Tiesiog privalome padėti Skurstančių vaikų valstybei“
Kokios diskusijos verda Europos Parlamente? Kas svarbu Lietuvai? „Ir Briuselyje, ir Strasbūre labai dažnai diskutuojame, siūlome sprendimus temomis, kurioms Lietuvoje, mano galva, skiriama per mažai dėmesio, o kartais ir apskritai neskiriama. Pavyzdžiui, vis nemažėjantis vaikų skurdas arba iš esmės nebeįperkamas būstas“, – teigia Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. – Gerbiama Vilija, praėjo dveji metai, kai buvo patvirtinta europinė Vaiko garantijų iniciatyva, prie kurios atsiradimo prisidėjote asmeniškai. Kokia situacija? – Truputį papildysiu: ne tik patvirtinta, bet šiai iniciatyvai numatytos ir lėšos. Milijardai eurų. Vaiko garantijos reiškia ne tik nemokamą vaikų priežiūrą, tinkamą mitybą, lygias galimybes mokytis, lankyti būrelius, bet ir jaukų būstą, sąlygas suaugusiems šeimos nariams dirbti ir užsidirbti, derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, slaugyti sergančius artimuosius. ES valstybės patvirtino planus šiai iniciatyvai įgyvendinti. Akivaizdu, kad to nepakanka: dalyje valstybių vaikų skurdas ir socialinė atskirtis didėja. Kas ketvirtam vaikui ES gresia ir skurdas, ir socialinė atskirtis. Tokių vaikų – 20 milijonų. Taigi Europoje yra dar viena didelė – Skurstančių vaikų – valstybė. Privalome jai padėti.
|
|
