|
|
|
(1806) 2023-11-21Kai kaimynai – psichikos ligonio įkaitai
Melioratorių g. 75 namo Kretingoje gyventojai kreipėsi į redakciją, prašydami pagalbos vienam šio namo gyventojų – jaunam vyrui, kaip jie mato, turinčiam akivaizdžią psichikos ligą ir besielgiančiam neadekvačiai, dėl ko kenčia ir visos laiptinės gyventojai. Kenčia nuo birželio „Prašome pagalbos V. V.: vaikinas su psichikos sutrikimais vienas paliktas gyventi neseniai artimųjų nupirktame bute. Visą parą triukšmauja, daužo sienas, nuolatos su kažkuo kovoja, grasina, kažką mato ir iškeikia. Neseniai kumščiu išdaužė virtuvės langą. Tokį jo elgesį laiptinės gyventojai kenčia nuo birželio. Šio vaikino būklė yra prasta, manome, kad niekas juo nesirūpina. Kelis kartus kvietėme policiją, bet pareigūnų įspėjimai nepadeda. Jis ir toliau elgiasi panašiai, nes matyt nesuvokia savo elgesio pasekmių“, – rašoma Melioratorių g. 75 namo gyventojų prašyme. Viena šį kreipimąsi inicijavusių kaimynių, prašiusi neviešinti jos pavardės, svarstė: „Kas ten dedasi to buto viduje, sunku net įsivaizduoti, turbūt viskas išdaužyta ir išlaužyta. Be to, buvo paviešinta, kad pas | V. V. aptikta narkotikų. Kas jam jų atneša, iš kur jų gauna, nesuvokiama. Bijome kištis, nes jaunas vyras fiziškai stiprus, neprognozuosi jo reakcijos“, – kalbėjo moteris.
Kūrenimo sezonas įsibėgėja. Ar kaminai išvalyti?
„Suodžiai kamine išdegs, ir viskas bus gerai“, – kalba optimistai. Bet ar tikrai taip? Ugniagesiai primena: iki nelaimės – žingsnis, nes ugnis dūmtraukyje gali išplisti ir persimesti į degias namo konstrukcijas. Jau 26 iškvietimai Vien iki lapkričio 17-osios dėl suodžių užsidegimo Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo užregistruoti 26 iškvietimai. Kaip teigė šios tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Lukošienė, beveik kiekvieną parą ugniagesiams tenka budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose baigs degti suodžiai – lipnus rudas skystis kreozotas, susidarantis dėl nekokybiškų malkų, blogos kamino traukos ar neteisingai eksploatuojamo šildymo katilo. Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių būtina valyti prieš šildymo sezoną, o visu šildymo laikotarpiu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Pasak specialistės, užterštas kaminas nesugeba pašalinti degimo metu išsiskyrusių produktų, kurie slopina degimo procesą – malkos pradeda smilkti. Mažėja katilo temperatūra, ir, jeigu pasiekiama žemesnė kaip 55–59 laipsnių temperatūra arba vadinamasis rasos taškas, kai vandens garai ore pradeda kondensuotis į skystą vandenį, ant katilo sienelių susidaro kondensatas. Suodžiai prie drėgnų sienelių tada limpa dar sparčiau, kaminas teršiasi, malkos smilksta, bet nešildo. Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris paspartina ir metalo senėjimą. Pablogėjus traukai, žmonės dažnai sugalvoja atidaryti oro sklendę, taip padidindami oro kiekį katile. Temperatūra jame pakyla, kamine pasigirsta nemalonus ūžesys, veržiasi kibirkštys ar net įsiplieskusi liepsna. Temperatūra, kaip teigė specialistė, gali pakilti iki 900 – 1 tūkst. laipsnių. Tokiu atveju, ypač jei dar dūmtraukis ar krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų, gaisras namuose – neišvengiamas. „Gyventojai privalo žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 centimetrų nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 13 centimetrų nedegantis intarpas“, – akcentavo S. Lukošienė.
„Mokymosi tinklus“ plėtoja ir mūsų rajone
Suaugusiųjų mokymosi savaitė „Mokymosi tinklai“ Kretingoje prasidėjo viešinimo renginiu „Mokiausi. Mokausi. Mokysiuos“, kuriame suaugusiųjų švietimo veiklas pristatė gausus būrys rajono institucijų, pritarusių Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos idėjai jau 24-ąjį kartą sukviesti suaugusiuosius mėgauti gyvenimu ir mokymusi. Pasiekti pagrindinių Suaugusiųjų mokymosi savaitės, kurią rajone inicijavo Kretingos rajono švietimo centras, tikslų padėjo Turizmo informacijos centras, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras, rajono Visuomenės sveikatos biuras, Kretingos trečiojo amžiaus universitetas, Darbėnų gimnazijos Grūšlaukės skyrius, Kretingos muziejus, Užimtumo tarnybos Kretingos skyrius, Kretingos rajono kultūros centras. Gausa renginių – įvairiems poreikiams tenkinti Mokymosi savaitės partneriai žinių vis dar tebetrokštantiems suaugusiesiems skyrė gausą renginių, edukacijų, kūrybinių dirbtuvių, seminarų, kurie atliepė pačius įvairiausius poreikius: Jokūbave – muilo gaminimo edukaciją ir makrame pynimo dirbtuves, Visuomenės sveikatos biuras – seminarą „Valgymo sutrikimų prevencija“, Kretingos trečiojo amžiaus universitetas – kūrybines dirbtuves „Laiko sūkuryje“, Turizmo informacijos centras – ekskursiją „Vienuolių takais“, Švietimo centras – mokymus „Jūsų patogumui – elektroninės sveikatos sistema“, Kultūros centro Raguviškių skyrius – dainuojamosios poezijos vakarą, Kretingos rajono kultūros centras – senjorų dailės edukacinius užsiėmimus su dalininke Liuda Liaudanskaite, Kartenos kamerinio teatro spektaklį „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ ir bendruomenės vakaronę, Kretingos muziejus – edukaciją „Adventinių vainikų dirbtuvės“, Užimtumo tarnybos Kretingos skyrius – paskaitą „Kretingos socialinių paslaugų centro paslaugos slaugant artimą šeimos narį“, Darbėnų gimnazijos Grūšlaukės skyrius – pažintinę išvyką „Palanga rudenio spalvų paletėje“ ir edukaciją „Palanga legendose ir padavimuose“ ir kt. Suaugusiųjų mokymosi savaitės renginiai mūsų rajone vyksta visą šią savaitę.
Kretingos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ kartu su Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešąja biblioteka ir Kretingos rajono švietimo centru surengė respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinę praktinę konferencijoje „Inovatyvūs kūrybiškumo ugdymo būdai šiandienos darželyje“. Kad konferencijos tema – aktuali ir svarbi, parodė gausus dalyvių būrys iš įvairių Lietuvos miestų: Palangos, Klaipėdos, Kretingos, Akmenės, Mažeikių, Šakių, Kėdainių, Kelmės, Skuodo, Plungės, Gargždų. Gerąja darbo patirtimi apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo ir mokymo metodų įvairovę pasidalino 22 mokytojai, kurie parengė ir skaitė žodinius pranešimus, ir 19 mokytojų, pedagogines įžvalgas, priemones, metodus, instrumentus, padedančius vaikams kūrybiškai mokytis, patirti pažinimo džiaugsmą, atskleisti kūrybines vaiko galias, pristatę stendiniuose pranešimuose. Konferencijos dalyvius pasveikino rajono Švietimo skyriaus specialistė Lina Jedenkuvienė, Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė.
Konferenciją moderavusi lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pavaduotoja ugdymui Diana Bakstienė, priminusi, kad ugdyti vaikų kūrybiškumą yra svarbus šiandienos mokytojo tikslas, pakvietė Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologę Viką Gridiajevą skaityti pranešimo „Kūrybiškumo raida: kur stabdis, o kur greičio pedalas?“ Užduodama intriguojančius klausimus, psichologė konferencijos dalyvius kvietė išsakyti nuomonę, kas yra kūrybiškumas, nuo ko jis priklauso, jis įgimtas ar išugdomas, kokie svarbiausi jį lemiantys veiksniai.
Lektorė akcentavo, kad palankiausias laikas ugdyti kūrybiškumą yra ankstyvasis ir ikimokyklinis amžius, kai vaikai yra smalsūs, viskam imlūs. Remdamasi atliktais moksliniais tyrimais pristatė, kad vaiko kūrybiškumą skatina, jį kaip kūrybišką asmenybę augina turtinga, įvairi ugdymosi aplinka, kūrybingi, demokratiški pedagogai, savarankiškumo skatinimas. Kaip vieną stipriausių stabdžių, trukdančių skleistis vaiko kūrybiškumui, įvardino perdėtą jo globą ir ribojamą savarankiškumą, pasitikėjimo savimi slopinimą ir emocinę įtampą baimę suklysti, nesaugumą, pasikeitimų baimę.
Psichologė akcentavo, kad visuomenė, gyvenimo būdas, tempas, papročiai yra iš esmės pasikeitę, ir sunku numatyti, ko vaiko reikia mokyti, kokiai ateičiai ruošti, nes neaišku, kas bus reikalinga. Tad būtina ugdyti vaiko kūrybiškumą, kad jis galėtų augdamas įveikti visus kylančius iššūkius.
Socialinė darbuotoja Asta Venckienė (trečia iš kairės) Kartenos slaugos ligoninės pacientams kalbėjo ir apie tai, kaip žmonėms svarbu būti tolerantiškiems, priimti vieniems kitus, kokie skirtingi bebūtume.
Valandą su regėjimo negalią turinčio Kretingos dienos veiklos centro lankytojo Audriaus Kuksos rankoms paklūstančio akordeono muzika, socialinės darbuotojos Astos Venckienės užvedamomis dainomis, kurias pagavę, visu balsu užtraukdavo ir pacientai, Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Normantas Žeimys pavadino kasdienybės pragiedruliu.
Šioje slaugos ligoninėje žmonės, tarp jų nemažai 85–90 metų sulaukusiųjų, dažniausiai lėtinių ligų paveiktų, praleidžia ne po vieną mėnesį, apie 20 yra visiškai prikaustytų prie lovos. Ne visus pacientus aplanko ir artimieji. Ligonių kasdienybė labai vienoda: higiena, kineziterapijos seansai, kas dar gali, šį tą paskaito, pasėdi prie televizoriaus. O rytojus – toks pat. Todėl, anot direktoriaus, čia svarbus ir laukiamas kiekvienas renginys, juolab atnešantis tokias gražias bendrystės akimirkas, geras emocijas, leidžiantis ligoniams pasijausti, kad ir jie nėra gyvenimo užribyje.
„Tokie renginiai mūsų pacientams leidžia pasijausti, kad ir jie nėra gyvenimo užribyje“, – pasidžiaugė direktorius Normantas Žeimys.
Su tokia misija, socialinės darbuotojos A. Venckienės ir individualios priežiūros darbuotojos Laimos Stonkuvienės lydimi, penktadienį pasisvečiuoti, pagroti, kartu padainuoti, linksmai praleisti laiką į ligoninę ir buvo atvažiavę Kretingos dienos veiklos centrą lankantys Audrius Kuksa, Robertas Martinkus, Gabrielė Pikturnaitė, Ramutė Vaitkienė.
„Ši išvyka į Karteną ir jiems patiems kaip šventė. Be to, smagu, kad galėjome tarsi pratęsti mūsų centro ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje suorganizuotą Tarptautinės tolerancijos dieną, kurios esmė – gerumas, pagarba kiekvienam, kad ir kitokiam“, – apibūdino socialine darbuotoja ir Kartenos slaugos ligoninėje, ir Kretingos dienos veiklos centre dirbanti A. Venckienė.
Slaugos ligoninės pacientai buvo pavaišinti ir svečių atsivežtu draugystės pyragu, kurį, padedant individualios priežiūros darbuotojai Aušrai Bruzdeilynienei, ir iškepė Dienos veiklos centro lankytojai.
Paveldo vertybės sertifikatas – Kretingos rajono kultūros centro vadovės Kristinos Rimienės rankose.
Kretingos rajono kultūros centre įvykusios liaudiškos muzikos kapelų šventės „Grok, žemaiti!“ metu Kretingos rajono kultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis, kad kapelų šventė „Grok, žemaiti!“ pripažinta Kretingos rajono nematerialaus kultūros paveldo vertybe ir įtraukta į Kretingos rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šiemet šventė „Grok, žemaiti!“ surengta 31-ąjį kartą.
Kretingos rajono nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą Kretingos rajono savivaldybė pradėjo sudaryti 2021-aisiais. Pirmosios į sąvadą buvo įrašytos nematerialaus kultūros paveldo vertybės – „Salantų pyragas“, „Vydmantų riešinių mezgimo tradicija“, šios teikėja – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka; „Žemaitiški patiekalai Nasrėnuose“, teikėjas – vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus; „Liaudiško giedojimo tradicija Salantų krašte“, teikėjas – Kretingos rajono Salantų kultūros centras; „Folklorinio dainavimo Kretingoje tradicija“, teikėjas – Kretingos rajono kultūros centras.
2022 metais į sąvadą buvo įrašytos „Grūšlaukės Užgavėnės“, šių teikėjas – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filialas.
Kretingos rajono nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tikslas – rinkti duomenis apie Kretingos rajono savivaldybėje išlikusius unikalius, istoriniu, kultūriniu, etnologiniu ir kitais požiūriais vertingus, bendruomenėms reikšmingus nematerialaus kultūros paveldo elementus, sudaryti vertybių registrą. Taip siekiama užtikrinti tautinio kultūrinio paveldo vertybių apsaugą, sudaryti sąlygas jų perimamumui, tęstinumui ir sklaidai.
Praėjusį savaitgalį, lapkričio 17–19 dienomis Telšių Žemaitės dramos teatre buvo surengta XXVI Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų regioninė apžiūra-šventė „Atspindžiai”. Per tris dienas 20 mėgėjų teatrų iš visos Žemaitijos parodė dvidešimt įvairių žanrų, krypčių ir stilių – dramos, komedijos, tragedijos, poezijos, pantomimos, šokio ir kitokių – spektaklius.
Tarp kolektyvų iš įvairių Žemaitijos vietų pasirodė ir trys mūsų rajono mėgėjų teatrai: Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras, vadovaujamas režisieriaus Nerijaus Gedmino, parodė žiūrovų pamėgtą Vaižganto dramą „Žemės ar moters“, Vydmantų „Gerų žmonių“ teatras, vadovaujamas Sauliaus Vaičiulio, parodė N. Gogolio „Nuotrupa“, o Kurmaičių skyriaus dramos kolektyvas, kuriam vadovauja režisierius Donatas Žilinskas, nuvežė spektaklį „Gegužio vienatvės“ pagal Romualdą Granauską.
Kretingos karatė mokyklos „Shodan“ sportininkai klubui gausiai atstovavo Lietuvos moksleivių taurės varžybose.
Kėdainių arenoje įvyko šalies moksleivių kiokušin karatė taurės varžybos, kuriose penkioliktus metus iš eilės dalyvavo ir Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ sportininkai.
Šiose moksleivių taurės varžybose kumite (kovų) rungtyje pergalių siekė 862 sportininkai iš 40 Lietuvos karatė klubų. Kretingos karatė kiokušin „Shodan“ mokyklos auklėtiniai iškovojo 3 aukso medalius, 6 – sidabro ir 9 bronzos: iš viso kretingiškiai karatekos iškovojo 18 prizinių vietų.
Čempionais tapo ir aukso medalius iškovojo Neda Galdikaitė, Karolis Šlima ir Julius Bruzdeilinas.
U-12 mergaičių amžiaus grupės svorio kategorijoje per 55 kg Neda pusfinalio kovoje laimėjo prieš šilutiškę Kamilę Žemaitytę, o finalinėje kovoje čempionės titulą iškovojo įveikusi klaipėdietę Barborą Latakę.
To paties amžiaus grupės svorio kategorijoje per 60 kg Julius pirmoje kovoje susirungė su varžovu Jokūbu Andrijaičiu iš karatė klubo „Budora“, pusfinalio kovoje įveikė klaipėdietį Eriką Gaidauską, o finale pirmąją vietą iškovojo nugalėjęs šilutiškį Darijų Svirskį.
Rungtynėse su Klaipėdos „Neptūnu-Akvaservis“ debiutavo ir kretingiškis Justas Žiubrys (su kamuoliu).
Lapkričio 16 d. „7bet-NKL“ žaidžianti vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus treniruojama „Kretingos“ komanda pajūrio derbyje išvykoje 83:74 (24:26; 17:20; 18:6; 24:22) nugalėjo Klaipėdos „Neptūną-Akvaservis“ (2 pergalės, 12 pralaimėjimų). Kretingiškiai sėkmingiau pradėjo rungtynes, komandos keitėsi sėkmingomis atakomis, bet kėlinio pabaigoje šeimininkai išsiveržė į priekį 26:24, įpusėjus rungtynėms jie vis dar buvo priekyje 46:41. Po pertraukos „Kretingos“ komanda pademonstravo visai kitą žaidimą ir, praleidusi šešis taškus, išsiveržė į priekį 56:52.
Paskutinį kėlinį kretingiškiai įgijo dviženklį pranašumą ir į visas varžovų sėkmingas atakas atsakydavo savosiomis – likus keturioms minutėms komandas skyrė 14 taškų (76:62). Per likusį laiką situacija nepasikeitė, ir „Kretingos“ komanda grįžo į pergalių kelią.
Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Edgaras Danys (4/8 dvitaškiai, 3/7 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai, 4 per. kamuoliai) – 19, Modestas Jurkaitis (3/5 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai) – 13, Justas Žiubrys – 12, Edvinas Alunderis (10 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai, 2 blokai) ir Mantas Ruikis (2/3 tritaškiai) – po 10, Rytis Zabita (9 atk. kamuoliai) ir Kristupas Smirnov – po 7, Arvydas Šikšnius – 5, Tautvydas Rudys.
Palangos savivaldybės administracija išdavė leidimą kino teatro „Naglis“ rekonstrukcijos darbams, kuriuos tikimasi pradėti jau ateinančiais metais.
Daugiau kaip prieš 60 metų statytas kino teatras taps Vakarų Lietuvos regiono kino ir medijų traukos, sklaidos ir edukacijos centru. Atsiras dvi profesionalų kiną rodančios salės, lauko kinas, audiovizualinių menų kultūros centras su skaitykla ir mediateka, ekspozicijų erdvės, audiovizualinio darbo ir rezidencijų studijos. Čia vyks kino kultūros sklaidos ir edukacijos veiklos, kino menininkų rezidencijos, bus bendradarbiaujama su vietos kultūros žmonėmis ir kūrybininkais. Naujasis filmotekos centras iš viso užims apie 1 tūkst. 400 kvadratinių metrų.
Rekonstrukcijos projekto autoriai pastatą suprojektavo suskirstydami jį į pagrindines funkcines grupes: kino teatrą, edukacines ir ekspozicijų erdves, administraciją ir rezidentūras. Kiekviena pagrindinė funkcija turės autonomišką patekimą ir galės funkcionuoti nepriklausomai nuo likusio pastato.
Lapkričio 23 d. 15 val. Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje įvyks labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ 10-mečiui skirtas renginys – knygų dovanojimo šventė. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė šio fondo savanorė dr. Dalia Martišauskienė, šįsyk rajono bibliotekas, mokyklas ir darželius pasieks geriausios dešimties lietuvių autorių 11-os pavadinimų knygos, papildysiančios „Vaikų bibliotekėlę“.
Tai Danės Griganės „Šarka“, Dianos Lekevičienės „Paslapčiagai“, Dominyko Markevičiaus „Ančiukas ir Ech“, Eugenijos Marks „Liepa ir Rokis nepasiduoda“, Jolitos Zykutės „Spyglys. Mėlyna dėžutė“, Inos Ogenskienės „Koncertas turėklui“ ir „Sagutė“, Jolantos Sereikaitės „Katytės Tikės miškas“, Kristinos Jakaitės „Bobausis be ausų: trumpos istorijos apie Spurgį“, Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštis. Vasara“, Rebekos Unos „Aš pakeisiu pasaulį“.
Kretingiškis verslininkas Antanas Litvinas įmonę įkūrė daugiau kaip prieš 30 metų ir sėkmingai ją plėtoja.
Kretingiškis Antanas Litvinas savo įmonę – sodo-miško įrankių parduotuvę ir servisą – įkūrė daugiau kaip prieš 30 metų. „Pirmoji prekė buvo motorinis pjūklas, o po to... Asortimentas plėtėsi, gausėjo, ir pamažu atėjo suvokimas, kad parduoti yra viena, o suteikti serviso paslaugą – antroji ir labai svarbi verslo dalis“, – A. Litvino pastebėjimu, išgyventi vien iš prekybos būtų neįmanoma – vis dėlto žmogus, nusipirkęs nepigų daiktą, nori, kad šis ir tarnautų kuo ilgiau.
Per 20 metų A. Litvinas dirbo nuomojamose patalpose, netoli Kretingos miškų urėdijos. Pradėjus Žemaičių alėjos, kuris yra dalis Šiaulių–Palangos plento, rekonstrukciją, pamatė, kad vis dažniau klientams pasidarė nebepatogu privažiuoti prie parduotuvės ir remonto dirbtuvių, o ir plečiantis prekių pasiūlai, darėsi ankštoka. Tad priėmė sprendimą statyti savo parduotuvę, kuri ir išaugo šalia Šiaulių–Palangos plento – ji sėkmingai veikia jau 5-erius metus.
„Turime 200 kv. metrų ploto prekybos salę – labai patogu eksponuoti sodo-daržo ir miško techniką, trys meistrai pluša 100 kv. m ploto dirbtuvėse, geras neklaidus privažiavimas. Patogumas yra svarbu ir darbuotojams, ir klientams“, – pastebėjo A. Litvinas, kuris atstovauja vienam patikimiausių Europoje STIHL prekinių ženklų.
Kalniškių bendruomenės taryba: (iš kairės) Julius Beinoras, Vytautas Venckus, Virgina Domarkienė, bendruomenės pirmininkė Rita Viskontienė, Lena Narvilaitė, Saida Narvilienė, Gediminas Milius, Rūta Lubienė, Aušra Gedgaudienė, Povilas Gedgaudas.
Kalniškių bendruomenės centras „Kalniškiai“ savaitgalį iškilmingai paminėjo savo veiklos dvidešimtmetį.
Du dešimtmečius gyvuojanti bendruomenė šiandieną vienija 82 šio krašto gyventojus. Nuo pat bendruomenės įsikūrimo iki šiol jai vadovaujanti Rita Viskontiėnė patikino, kad bendruomenė yra stipri, kai yra stiprus, bendrystei uždegantis aktyvas. „Rūta Lubienė, Petronėlė Šimienė, Lena Narvilaitė, Monika Mockienė, Angelė Pipirienė, Albinas Nausėda, buvę seniūnaičiai Rūta Narvilienė ir Julius Beinoras, dabartinė seniūnaitė Saida Narvilienė“, – vardijo R. Viskontienė bendruomenei nusipelniusius žmones. Pirmininkė pasidžiaugė į bendruomenės gyvenimą įsiliejusiais Kalniškių jaunaisiais naujakuriais Jurgita ir Mantu Venckais, Gabriele Šilauskaite ir Juliumi Beinoru, Gintare Šilauskaite ir Karoliu Venckumi, Viktorija ir Vygantu Braukliais, kitais.
Kalniškių ir Kartenos bendruomenių pirmininkai Rita Viskontienė ir Marius Meškauskas
„Jauni žmonės kuriasi Kalniškiuose, įsigyja būstus, o svarbiausia – noriai dalyvauja bendruomenės ne vien šventėse, išvykose, bet ir talkose“, – sakė R. Viskontienė.
Bendruomenė užsiima švietėjiška, kultūrine veikla, keliauja, plėtoja ryšius su kitomis bendruomenėmis. „Išvykas organizuojame kasmet, lankėmės Telšiuose ir susitikome su Varnių bendruomene, Kelmės krašte mus svetingai priėmė Tytuvėnų bendruomenė. Šiemet keliavome Panemune“, – pasakojo R. Viskontienė.
Bendruomenės jubiliejaus šventinis vakaras vyko Kalniškių kultūros skyriaus namuose. Šventėje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, Kartenos bendruomenės centro „Kartena“ pirmininkas Marius Meškauskas. Susirinkusieji klausėsi Kalniškių kultūros skyriaus moterų vokalinio ansamblio „Alanta“, kuriam vadovauja Gintaras Pucas, atliekamų dainų, vakaro linksmybes pratęsė grupė „G.E.R.S“.
|
|
